Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) teikia išvadas Tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 100 000 litų 29 000 eurų;“2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 litų 29
leidimą.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 100 000 litų 29
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Ilgalaikį, visiškai susidėvėjusį nudėvėtą turtą, ir trumpalaikį turtą, kurio pradinė įsigijimo arba indeksuota vertė yra iki 1000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) teikia išvadas Tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 100 000 litų 29 000 eurų;“2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 litų 29
leidimą.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 100 000 litų 29
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Ilgalaikį, visiškai susidėvėjusį nudsidėvėjusį turtą, ir trumpalaikį turtą, kurio pradinė įsigijimo arba indeksuota vertė yra iki 1000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai Vadovaudamasi Nacionalinio euro įvedimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo, II skyriaus trečiuoju skirsniu ir vykdydama Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1173 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, 1.3.6 priemonę, Kultūros ministerija parengė Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslas – užtikrinant sklandų euro įvedimą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (toliau – LRT įstatymas) esančias nuorodas litais pakeisti nuorodomis eurais ir vertes litais perskaičiuoti į vertes eurais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Informacinės visuomenės plėtros skyriaus (vedėja Rūta Pileckaitė, tel. 2193418) vyriausioji specialistė Gintarė Mičiulienė (tel. 2193408). 3.
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančio LRT įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, 4 punktą, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) administracinės komisija teikia išvadas LRT Tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, kai sandorio suma yra ne mažesnė kaip 100 000 litų. Pagal šiuo metu galiojančio LRT įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 litų, LRT gali parduoti, perleisti, nurašyti tik gavusi Vyriausybės leidimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 100 000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavęs Tarybos leidimą. Vadovaujantis minėto straipsnio 6 dalimi, ilgalaikį, visiškai susidėvėjusį turtą ir trumpalaikį turtą, kurio pradinė įsigijimo arba indeksuota vertė yra iki 1000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. planuojama įvesti eurą ir iki to laiko reikia pakeisti nacionalinius teisės aktus, kuriuose minima nacionalinė valiuta, bei siekiant užtikrinti sklandų įstatymų nuostatų taikymą pasikeitus nacionalinei valiutai, Įstatymo projekte siūloma pakeisti nuorodas litais į nuorodas eurais ir vertes litais perskaičiuoti į vertes eurais. Pagal šiuo metu galiojantį euro ir lito perskaičiavimo kursą keičiant Įstatymo projekte nurodytas sumas, kurios šiuo metu yra 100 000 litų ir 1000 litų, gaunamos 28 962 eurų ir 289,62 eurų sumos, tačiau Euro įvedimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr.
Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ patvirtinto Nacionalinio euro įvedimo plano (toliau – NEĮP) 26 punktas nurodo, kad „jeigu skaitmeninė vertė litais išreikšta suapvalintu skaičiumi (0,1; 1; 10; 100 ir t. t. tikslumu) ir po perskaičiavimo į eurus taip pat tikslinga nustatyti naują (eurais be centų ar suapvalintą) dydį, kuris būtų patogus naudoti, teisės akte gali būti nustatoma nauja skaitmeninė vertė eurais, gauta perskaičiuotą vertę eurais suapvalinus į didesnę ar mažesnę pusę ne mažesniu negu skaitmeninės vertės litais apvalinimo tikslumu, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme dėl tam tikrų dydžių naujos vertės nustatymo yra nustatyta speciali taisyklė. Nustatydamos naujas skaitmenines vertes eurais, valstybės institucijos gali tik minimaliai nutolti nuo tų dydžių, kurie būtų gaunami perskaičiuojant pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, t. y. euro įvedimas neturi tapti priežastimi padidinti rinkliavų, baudų ir kitų įmokų dydžius (sutarčių šalims rekomenduojama laikytis šios taisyklės)“. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nurodytos sumos reikšmingos tik tam, kad būtų nustatyta, kas gali atlikti administracinius veiksmus, Įstatymo projekte siūloma nurodytas sumas suapvalinti iki 29 000 eurų.
Siūloma nustatyti, kad visas trumpalaikis turtas nurašomas LRT generalinio direktoriaus įsakymu, o konkreti trumpalaikio turto vertė nenurodoma, kadangi suma, nuo kurios turtas laikomas ilgalaikis ir koks turtas laikomas ilgalaikiu yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąrašo patvirtinimo“. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projekto nuostatos sudarys geresnes ir aiškesnes sąlygas įgyvendinti Įstatymą pasikeitus nacionalinei valiutai. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas neturės neigiamos ar kitos reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, naujų teisės aktų priimti nereikės, taip pat nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 9.
kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų į Įstatymo projektą įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, „sandorio suma“, „turto pardavimas, perleidimas, nurašymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai Vadovaudamasi Nacionalinio euro įvedimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo, II skyriaus trečiuoju skirsniu ir vykdydama Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1173 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, 1.3.6 priemonę, Kultūros ministerija parengė Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslas – užtikrinant sklandų euro įvedimą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (toliau – LRT įstatymas) esančias nuorodas litais pakeisti nuorodomis eurais ir vertes litais perskaičiuoti į vertes eurais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Informacinės visuomenės plėtros skyriaus (vedėja Rūta Pileckaitė, tel. 2193418) vyriausioji specialistė Gintarė Mičiulienė (tel. 2193408). 3.
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančio LRT įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, 4 punktą, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) administracinės komisija teikia išvadas LRT Tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, kai sandorio suma yra ne mažesnė kaip 100 000 litų. Pagal šiuo metu galiojančio LRT įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 litų, LRT gali parduoti, perleisti, nurašyti tik gavusi Vyriausybės leidimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 100 000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavęs Tarybos leidimą. Vadovaujantis minėto straipsnio 6 dalimi, ilgalaikį, visiškai susidėvėjusį turtą ir trumpalaikį turtą, kurio pradinė įsigijimo arba indeksuota vertė yra iki 1000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. planuojama įvesti eurą ir iki to laiko reikia pakeisti nacionalinius teisės aktus, kuriuose minima nacionalinė valiuta, bei siekiant užtikrinti sklandų įstatymų nuostatų taikymą pasikeitus nacionalinei valiutai, Įstatymo projekte siūloma pakeisti nuorodas litais į nuorodas eurais ir vertes litais perskaičiuoti į vertes eurais. Pagal šiuo metu galiojantį euro ir lito perskaičiavimo kursą keičiant Įstatymo projekte nurodytas sumas, kurios šiuo metu yra 100 000 litų ir 1000 litų, gaunamos 28 962 eurų ir 289,62 eurų sumos, tačiau Euro įvedimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr.
Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ patvirtinto Nacionalinio euro įvedimo plano (toliau – NEĮP) 26 punktas nurodo, kad „jeigu skaitmeninė vertė litais išreikšta suapvalintu skaičiumi (0,1; 1; 10; 100 ir t. t. tikslumu) ir po perskaičiavimo į eurus taip pat tikslinga nustatyti naują (eurais be centų ar suapvalintą) dydį, kuris būtų patogus naudoti, teisės akte gali būti nustatoma nauja skaitmeninė vertė eurais, gauta perskaičiuotą vertę eurais suapvalinus į didesnę ar mažesnę pusę ne mažesniu negu skaitmeninės vertės litais apvalinimo tikslumu, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme dėl tam tikrų dydžių naujos vertės nustatymo yra nustatyta speciali taisyklė. Nustatydamos naujas skaitmenines vertes eurais, valstybės institucijos gali tik minimaliai nutolti nuo tų dydžių, kurie būtų gaunami perskaičiuojant pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, t. y. euro įvedimas neturi tapti priežastimi padidinti rinkliavų, baudų ir kitų įmokų dydžius (sutarčių šalims rekomenduojama laikytis šios taisyklės)“. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nurodytos sumos reikšmingos tik tam, kad būtų nustatyta, kas gali atlikti administracinius veiksmus, Įstatymo projekte siūloma nurodytas sumas suapvalinti iki 30 000 eurų ir 300 eurų. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projekto nuostatos sudarys geresnes ir aiškesnes sąlygas įgyvendinti Įstatymą pasikeitus nacionalinei valiutai. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas neturės neigiamos ar kitos reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, naujų teisės aktų priimti nereikės, taip pat nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų į Įstatymo projektą įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, „sandorio suma“, „turto pardavimas, perleidimas, nurašymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2014-09-09 Nr. XIIP-2125 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto tikslas – „esančias nuorodas litais pakeisti nuorodomis eurais ir vertes litais perskaičiuoti į vertes eurais“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje yra panaikinama 1000 litų riba, suteikianti teisę LRT generalinio direktoriaus įsakymu parduoti, perleisti ar nurašyti ilgalaikį, visiškai nudėvėtą turtą, ir trumpalaikį turtą. Taip pat svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹straipsnyje įtvirtintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 11
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
ir FINANSŲ komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 11 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (
komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-092 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto tikslas – „esančias nuorodas litais pakeisti nuorodomis eurais ir vertes litais perskaičiuoti į vertes eurais“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje yra panaikinama 1000 litų riba, suteikianti teisę LRT generalinio direktoriaus įsakymu parduoti, perleisti ar nurašyti ilgalaikį, visiškai nudėvėtą turtą, ir trumpalaikį turtą. Taip pat svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹straipsnyje įtvirtintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Nepritarti.
Nepritarti. Siūloma nustatyti, kad visas trumpalaikis turtas nurašomas LRT generalinio direktoriaus įsakymu, o konkreti trumpalaikio turto vertė nenurodoma, kadangi suma, nuo kurios turtas ir koks turtas laikomas ilgalaikiu yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąrašo patvirtinimo“. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra viešojo sektoriaus subjektas, kuriam taikomos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas