Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos
valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai, yra tokio asmens vaikas arba 21 metų nesukakęs vaikaitis;“
Pakeisti 24 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 6 ir 7 punktus šio įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nurodyto asmens vaikaitis, šio įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punkte nurodytas asmuo, sukakus 21 metams nėra atsisakęs kitos valstybės (valstybių) pilietybės.“
Asmenys, kurie pagal šio įstatymo 1 straipsnį turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę, gali paduoti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka. Tokie prašymai gali būti paduodami per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Arminas Lydeka
Projekto lyginamasis variantas XIIP-2110(2) LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 7 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai;“. 2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis, būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 6 ir 7 punktus, sukakus 21 metams nėra atsisakęs kitos valstybės (valstybių) pilietybės.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino 2012 m. rugpjūčio 10 d. Pasaulio Lietuvių bendruomenės XIV Seimo priimta rezoliucija „Dėl Pilietybės“, taip pat tai, kad užsienyje gimusių vaikų dalis nuolat auga (išaugo nuo 4,5 proc. 2005 m. iki 15,9 proc. 2011 m.), kaip ir auga vaikų, gimusių mišriose šeimose, skaičius. Projekto tikslas – užtikrinti galimybes visiems šeimos nariams (tėvams, vaikams ir vaikaičiams), vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė, ir taip realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, o kartu per šeimos ryšius puoselėti lietuvybę, ryšį su Lietuva ir realizuoti galimybes prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Arminas Lydeka. Projekto rengėjas yra Seimo narys Arminas Lydeka. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio Pilietybės įstatymo nuostatos nustato, kad mišrioje šeimoje arba Lietuvos Respublikos piliečių šeimoje gimęs vaikas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę (įstatymo 14 straipsnis). Kartu įstatymas apibrėžia ratą asmenų, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Galiojančio įstatymo 7 straipsnyje išvardinti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Šio straipsnio 1 punktas numato, kad jeigu asmuo gimimu įgyja ir kitos šalies pilietybę, tai sukakus 21 metams jis turės pasirinkti, kokios valstybės piliečiu norės būti. Norėdamas išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, jis turės atsisakyti užsienio valstybės pilietybės.
Sukakus 21 metams, jeigu jis nebus atsisakęs kitos valstybės pilietybės, neteks Lietuvos Respublikos pilietybės (įstatymo 24 straipsnio 8 punktas). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiais kartu ir kitos valstybės piliečiais gali būti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami, taip pat jų vaikai. Kartu projekte išlaikomas apribojimas, numatantis, kad tokio asmens vaikaitis, sulaukęs 21 metų, turės pasirinkti Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės pilietybę. Tokiu būdu būtų suteikta galimybė tik dviejų kartų asmenims būti Lietuvos Respublikos ir kartu kitos valstybės piliečiais ir tai būtų įstatymu nustatytas atskiras atvejis, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis). Įtvirtinus tokią įstatyminę nuostatą būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos pilietybės, įgytos gimus, išsaugojimas ir tęstinumas šeimoje. To dėka, Lietuva išsaugotų dalį savo piliečių, bei prisidėtų prie šeimos pastangų išsaugoti stipresnį emocinį ryšį su Lietuva. Taip pat įstatymo projekte siūloma numatyti įstatymo įgyvendinimo tvarką. Numatoma, jog asmenys, kurie pagal šio įstatymo 1 straipsnį turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę, gali paduoti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka. Tokie prašymai gali būti paduodami per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Tokiu būdu siekiama užtikrinti asmenų lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, jog visi asmenys, kurie atitinka įstatymo projekto 1 straipsnyje numatytus reikalavimus, galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Siūlomas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir/ar korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymas neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto priėmimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Pilietybė“,
„pilietybės įgijimas gimstant“ „vaikas“, „vaikaitis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia: Seimo narys Arminas Lydeka
2014-09-15 Nr. XIIP-2110 Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros pricipams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte dėstomą projekto tikslą „užtikrinti galimybes visiems šeimos nariams (tėvams, vaikams ir vaikaičiams), vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė, ir taip realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, o kartu per šeimos narius puoselėti lietuvybę, ryšį su Lietuva ir realizuoti galimybes prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo“, svarstytina, ar projektu teikiamos nuostatos išplečiančios dvigubos pilietybės atvejus (Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę gimimu įgiję asmenys, tokių asmenų vaikai arba 21 metų nesukakę vaikaičiai) atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačios Konstitucijos.
Atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte dėstomą projekto tikslą „užtikrinti galimybes visiems šeimos nariams (tėvams, vaikams ir vaikaičiams), vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė, ir taip realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, o kartu per šeimos narius puoselėti lietuvybę, ryšį su Lietuva ir realizuoti galimybes prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo“, svarstytina, ar projektu teikiamos nuostatos išplečiančios dvigubos pilietybės atvejus (Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę gimimu įgiję asmenys, tokių asmenų vaikai arba 21 metų nesukakę vaikaičiai) atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačios Konstitucijos. 2.
pagrindų „įgijo kitos valstybės pilietybę“ nesuderinta su projekto 1 straipsnio nuostatoje įtvirtintu vieninteliu pilietybės įgijimo pagrindu - „ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė, [email protected] A.Ožiūnienė, [email protected]
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-09-02 Nr. XIIP-2110 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2110 (toliau – įstatymo projektas), pažymime, kad įstatymo projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisė netaikoma. Kita vertus pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2014 m. rugsėjo 15 d. išvadoje pateiktoms pastaboms, kad įstatymo projekto nuostatos svarstytinos dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio
Respublikos ir kitos valstybės) yra galima tik kaip išimtinis atvejis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2015-11-11 Nr. XIIP-2110(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės įgijimas gimimu įtvirtinimas yra neatsiejamas nuo poveikio rinkimų teisės institutui, t.y. nuo Lietuvos Respublikos piliečių Konstitucijoje laiduojamos rinkimų teisės įgyvendinimo - teisės rinkti ir būti išrinktais Seimo nariais, Respublikos Prezidentu – valstybės vadovu (Konstitucijos 34, 55, 56, 78, 79 straipsniai) bei nuo poveikio Lietuvos Respublikos piliečių pareigoms ginti Lietuvos valstybę nuo ginkluoto užpuolimo, atlikti karo ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą (Konstitucijos
direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 7 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP--2110) 2015 m. kovo 18 d. Nr. 113-P-3 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja;
Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas; Arminas Lydeka, Seimo narys;
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-18) Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte dėstomą projekto tikslą „užtikrinti galimybes visiems šeimos nariams (tėvams, vaikams ir vaikaičiams), vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė, ir taip realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, o kartu per šeimos narius puoselėti lietuvybę, ryšį su Lietuva ir realizuoti galimybes prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo“, svarstytina, ar projektu teikiamos nuostatos išplečiančios dvigubos pilietybės atvejus (Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę gimimu įgiję asmenys, tokių asmenų vaikai arba 21 metų nesukakę vaikaičiai) atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
Konstitucijos.
Atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte dėstomą projekto tikslą „užtikrinti galimybes visiems šeimos nariams (tėvams, vaikams ir vaikaičiams), vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė, ir taip realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, o kartu per šeimos narius puoselėti lietuvybę, ryšį su Lietuva ir realizuoti galimybes prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo“, svarstytina, ar projektu teikiamos nuostatos išplečiančios dvigubos pilietybės atvejus (Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę gimimu įgiję asmenys, tokių asmenų vaikai arba 21 metų nesukakę vaikaičiai) atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
Konstitucijos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-18)3 2.
Projekto 3 straipsnio nuostata dėl pilietybės įgijimo pagrindų „įgijo kitos valstybės pilietybę“ nesuderinta su projekto 1 straipsnio nuostatoje įtvirtintu vieninteliu pilietybės įgijimo pagrindu -
„ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas“. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2014-09-24) Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2110 (toliau – įstatymo projektas), pažymime, kad įstatymo projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisė netaikoma. Kita vertus pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2014 m. rugsėjo
svarstytinos dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatai, iš kurios aišku, kad dviguba pilietybė
atvejis. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-03-06) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-859 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti nuostatai, kad tikslinga svarstyti dvigubos pilietybės išplėtimo atskirais įstatymo nustatytais atvejais klausimą, tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIP-2110 (toliau – Įstatymo projektas) teikiamo siūlymo leisti turėti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę asmenims, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami, tokių asmenų vaikams arba 21 metų nesukakusiems vaikaičiams padaugėja dvigubos pilietybės atvejų, o tai galbūt neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai“, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų nuostatų išaiškinimo“). Atsižvelgiant į tai,
įvertinta Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą Nr.
XIIP-2110 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: M. Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas, komiteto nariai: Dalia Kuodytė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Arminas Lydeka, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento patarėja Aida Gritienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės departamentas 2014-09-15 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros pricipams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte dėstomą projekto tikslą „užtikrinti galimybes visiems šeimos nariams (tėvams, vaikams ir vaikaičiams), vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė, ir taip realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, o kartu per šeimos narius puoselėti lietuvybę, ryšį su Lietuva ir realizuoti galimybes prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo“, svarstytina, ar projektu teikiamos nuostatos išplečiančios dvigubos pilietybės atvejus (Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę gimimu įgiję asmenys, tokių asmenų vaikai arba 21 metų nesukakę vaikaičiai) atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
Atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte dėstomą projekto tikslą „užtikrinti galimybes visiems šeimos nariams (tėvams, vaikams ir vaikaičiams), vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė, ir taip realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, o kartu per šeimos narius puoselėti lietuvybę, ryšį su Lietuva ir realizuoti galimybes prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo“, svarstytina, ar projektu teikiamos nuostatos išplečiančios dvigubos pilietybės atvejus (Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę gimimu įgiję asmenys, tokių asmenų vaikai arba 21 metų nesukakę vaikaičiai) atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
esmės pritarti
straipsnio nuostata dėl pilietybės įgijimo pagrindų „įgijo kitos valstybės pilietybę“ nesuderinta su projekto 1 straipsnio nuostatoje įtvirtintu vieninteliu pilietybės įgijimo pagrindu - „ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas“. Pritarti
2014-09-24 Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2110 (toliau – įstatymo projektas), pažymime, kad įstatymo projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisė netaikoma. Kita vertus pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2014 m. rugsėjo 15 d. išvadoje pateiktoms pastaboms, kad įstatymo projekto nuostatos svarstytinos dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatai, iš kurios aišku, kad dviguba pilietybė (Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės) yra galima tik kaip išimtinis atvejis. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-03-04 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-859 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti nuostatai, kad tikslinga svarstyti dvigubos pilietybės išplėtimo atskirais įstatymo nustatytais atvejais, tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIP-2110 (toliau – Įstatymo projektas) teikiamo siūlymo leisti turėti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę asmenims, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami, tokių asmenų vaikams arba 21 metų nesukakusiems vaikaičiams padaugėja dvigubos pilietybės atvejų, o tai galbūt neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai“, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d.,
tai, Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai turi būti įvertinta Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka. Pritarti
pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
XIIP-2110 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Mantas Adomėnas, Ona Valiukevičiūtė. Posėdžio pirmininkas Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas
Projektas
REIKALŲ komitetas
Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Kęstutis Masiulis, Arminas Lydeka, Domas Petrulis, Valerijus Simulikas. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Indrė Pukanasytė, vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėja Aida Gritienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-18 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte dėstomą projekto tikslą „užtikrinti galimybes visiems šeimos nariams (tėvams, vaikams ir vaikaičiams), vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė, ir taip realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, o kartu per šeimos narius puoselėti lietuvybę, ryšį su Lietuva ir realizuoti galimybes prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo“, svarstytina, ar projektu teikiamos nuostatos išplečiančios dvigubos pilietybės atvejus (Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę gimimu įgiję asmenys, tokių asmenų vaikai arba 21 metų nesukakę vaikaičiai) atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Konstitucijos nuostatoje įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Konstitucijoje įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti;
Atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte dėstomą projekto tikslą „užtikrinti galimybes visiems šeimos nariams (tėvams, vaikams ir vaikaičiams), vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė, ir taip realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, o kartu per šeimos narius puoselėti lietuvybę, ryšį su Lietuva ir realizuoti galimybes prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo“, svarstytina, ar projektu teikiamos nuostatos išplečiančios dvigubos pilietybės atvejus (Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę gimimu įgiję asmenys, tokių asmenų vaikai arba 21 metų nesukakę vaikaičiai) atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Konstitucijos nuostatoje įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Konstitucijoje įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti;
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio nuostata dėl pilietybės įgijimo pagrindų „įgijo kitos valstybės pilietybę“ nesuderinta su projekto 1 straipsnio nuostatoje įtvirtintu vieninteliu pilietybės įgijimo pagrindu - „ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas“. Pritarti
teisės departamentas, 2014-09-24 Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2110 (toliau – įstatymo projektas), pažymime, kad įstatymo projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisė netaikoma. Kita vertus pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2014 m. rugsėjo 15 d. išvadoje pateiktoms pastaboms, kad įstatymo projekto nuostatos svarstytinos dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatai, iš kurios aišku, kad dviguba pilietybė (Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės) yra galima tik kaip išimtinis atvejis. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-03-04 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-859 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Pritarti nuostatai, kad tikslinga svarstyti dvigubos pilietybės išplėtimo atskirais įstatymo nustatytais atvejais klausimą, tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIP-2110 (toliau – Įstatymo projektas) teikiamo siūlymo leisti turėti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę asmenims, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami, tokių asmenų vaikams arba 21 metų nesukakusiems vaikaičiams padaugėja dvigubos pilietybės atvejų, o tai galbūt neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai“, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų nuostatų išaiškinimo“). Atsižvelgiant į tai,
įvertinta Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-2110 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir vadovaujantis Konstitucinio Teismo suformuota daugybinės pilietybės Lietuvos Respublikoje doktrina, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai. Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas. Benediktas Juodka. Komiteto pirmininkas Benediktas Juodka
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas KOMITETO I Š V A D O S DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 7 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto nariai: Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Rita Varanauskienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo nario A. Lydekos padėjėja Jolita Bražėnė. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2014-09-15 Atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte dėstomą projekto tikslą „užtikrinti galimybes visiems šeimos nariams (tėvams, vaikams ir vaikaičiams), vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė, ir taip realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, o kartu per šeimos narius puoselėti lietuvybę, ryšį su Lietuva ir realizuoti galimybes prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo“, svarstytina, ar projektu teikiamos nuostatos išplečiančios dvigubos pilietybės atvejus (Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę gimimu įgiję asmenys, tokių asmenų vaikai arba 21 metų nesukakę vaikaičiai) atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-15 Atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte dėstomą projekto tikslą „užtikrinti galimybes visiems šeimos nariams (tėvams, vaikams ir vaikaičiams), vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė, ir taip realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, o kartu per šeimos narius puoselėti lietuvybę, ryšį su Lietuva ir realizuoti galimybes prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo“, svarstytina, ar projektu teikiamos nuostatos išplečiančios dvigubos pilietybės atvejus (Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę gimimu įgiję asmenys, tokių asmenų vaikai arba 21 metų nesukakę vaikaičiai) atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
Konstitucijos 12 straipsnyje įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę:
„niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Tačiau, kaip 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo Konstitucinis Teismas, šis Konstitucijoje įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas nėra absoliutus
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIP-2110 nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Rita Varanauskienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-15 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros pricipams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte dėstomą projekto tikslą „užtikrinti galimybes visiems šeimos nariams (tėvams, vaikams ir vaikaičiams), vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė, ir taip realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, o kartu per šeimos narius puoselėti lietuvybę, ryšį su Lietuva ir realizuoti galimybes prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo“, svarstytina, ar projektu teikiamos nuostatos išplečiančios dvigubos pilietybės atvejus (Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę gimimu įgiję asmenys, tokių asmenų vaikai arba 21 metų nesukakę vaikaičiai) atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
Atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte dėstomą projekto tikslą „užtikrinti galimybes visiems šeimos nariams (tėvams, vaikams ir vaikaičiams), vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė, ir taip realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, o kartu per šeimos narius puoselėti lietuvybę, ryšį su Lietuva ir realizuoti galimybes prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo“, svarstytina, ar projektu teikiamos nuostatos išplečiančios dvigubos pilietybės atvejus (Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę gimimu įgiję asmenys, tokių asmenų vaikai arba 21 metų nesukakę vaikaičiai) atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, preliminariai įvertino, kad projekto XIIP-2110 nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 3 Projekto 3 straipsnio nuostata dėl pilietybės įgijimo pagrindų „įgijo kitos valstybės pilietybę“ nesuderinta su projekto 1 straipsnio nuostatoje įtvirtintu vieninteliu pilietybės įgijimo pagrindu - „ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas“. Pritarti Atsižvelgiant į VRM siūlymą šio straipsnio siūloma apskritai atsisakyti kaip perteklinio. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-09-24 Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2110 (toliau – įstatymo projektas), pažymime, kad įstatymo projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisė netaikoma. Kita vertus pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2014 m. rugsėjo 15 d. išvadoje pateiktoms pastaboms, kad įstatymo projekto nuostatos svarstytinos dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos
(Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės) yra galima tik kaip išimtinis atvejis. Pritarti
teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, preliminariai įvertino, kad projekto XIIP-2110 nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Siūlome tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – įstatymas) 7 straipsnio 1 punktas ir apibrėžiama, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis „Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, yra tokio asmens vaikas arba 21 metų nesukakęs vaikaitis“, nes ši nuostata neaiški ir sudaro galimybę ją įvairiai aiškinti. Pažymėtina, kad gimimu įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens vaikas kartu yra ir gimimu įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę asmuo, o gimimu įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens provaikaitis kartu yra ir gimimu įgijusio asmens vaikas ir gimimu įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę asmuo. Kitaip aiškinant šią nuostatą, gali susidaryti situacija, kad asmens, kuris gimimu įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, nepaisant to, ar tas asmuo tebėra Lietuvos Respublikos piliečiu ar šios pilietybės atsisakė. Todėl manome, kad siūlomas reglamentavimas neužtikrina įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo – realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos tęstinumo principą. Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas turėtų įgyti tik toks asmuo, kurio tėvai ar bent vienas iš jų yra susiję su Lietuva pilietybės santykiais. Todėl siūlome svarstyti galimybę įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 7 straipsnio 1 punkte išbraukti žodžius „yra tokio asmens vaikas arba 21 metų nesukakęs vaikaitis“. Šis pasiūlymas pirmiausia grindžiamas įstatymo 3 straipsnyje nustatytu Lietuvos Respublikos ir jos pilietybės tęstinumo principu.
Kaip pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai), „absoliuti dauguma asmenų yra piliečiai ne todėl, kad jie pareiškė norą būti tos valstybės piliečiais, bet todėl, kad jie yra susiję su ta valstybe tam tikru objektyviu ryšiu – tos valstybės piliečiai buvo jų tėvai (vienas iš tėvų). Pilietybės įgijimas gimstant (filiacija) yra pagrindinis pilietybės įgijimo būdas, įgyjant pilietybę gimstant yra užtikrinamas pilietybės tęstinumas, kartu ir valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos tęstinumas“. Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumas įtvirtintas ir įstatymo nuostatose dėl teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakant kitos valstybės pilietybės, asmenims, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, ir jų palikuonims, kurie buvo prievarta iškeldinti (ištremti) ar pasitraukė iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba yra tokių asmenų palikuonys. Tai asmenys, kurie ne dėl savo valios ar pasirinkimo, o dėl savo tėvų, senelių ar prosenelių tremties ar išvykimo iš okupuotos Lietuvos dažniausiai gimė kitos valstybės teritorijoje, įgijo kitos valstybės pilietybę ir gyvena ne Lietuvoje. Pažymėtina, kad tokie atvejai, kai asmuo gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, taip pat nulemti ne asmens valios įgyti kitos valstybės pilietybę, o kitų valstybių pilietybės įgijimą reglamentuojančių įstatymų (dėl vieno iš tėvų turimos kitos valstybės pilietybės (jus sanguini) arba gimimo kitos valstybės teritorijoje (jus soli).
Tačiau Lietuvos pilietybės tęstinumas tokio piliečio palikuonims yra apribotas (skirtingai nei pilietybės atkūrimo atveju), nes kitomis sąlygomis, nei iki 21 metų atsisakęs kitos valstybės pilietybės, toks asmuo negali išsaugoti gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės, vadinasi, ir perduoti jos savo vaikams ir vaikaičiams. Pagal galiojantį reguliavimą turimos Lietuvos Respublikos pilietybės asmuo, kuriam sukako 21 metai, turėtų netekti ir tada, kai gimimu įgytos kitos valstybės pilietybės negali ar neturi galimybės atsisakyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ar teisinių priežasčių, ir net tais atvejais, jeigu dvi pilietybes gimimu įgytų gyvendamas Lietuvoje. Pateikti notaro patvirtintą pareiškimą, kad atsisako kitos valstybės pilietybės, jeigu kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pagal įstatymą gali tik asmenys, siekiantys atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (įstatymo 38 str.), įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka (įstatymo 39 str.) ar natūralizacijos tvarka (įstatymo 23 str. 9 d.). Antra, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymais, reglamentuojant Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą gimstant iki 2011 m. balandžio 1 d. (kai įsigaliojo 2010 m. gruodžio 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas), nebuvo nustatyta amžiaus riba, iki kurios asmuo, gimimu įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, gali išlaikyti Lietuvos pilietybę, neatsisakęs ar netekęs kitos valstybės pilietybės.
Pagal
Respublikos piliečių vaikai galėjo būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, jeigu jie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę. Maža to, 2010 m. gruodžio 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas šiai nuostatai suteikė grįžtamąją galią, nustatydamas, kad dvigubą pilietybę gali turėti ir Lietuvos Respublikos piliečio vaikai, gimę 1990 m. kovo 11 d. ir vėliau, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę (įstatymo 45 str. 10,
Lietuvos Respublikos pilietybės sukakus 21 metams, jeigu nėra atsisakę kitos valstybės pilietybės, nes išlygų dėl šio pagrindo taikymo (pagal tai, kokioms nuostatoms galiojant dviguba pilietybė gimimu buvo įgyta) nenustatyta. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme nenustatytas įstatymo 28 straipsnio 8 punkto nuostatos įgyvendinimo mechanizmas. Asmuo, turintis gimimu įgytą dvigubą pilietybę, sukakus 21 metams neturi pranešti apie savo apsisprendimą, todėl neaišku, kaip turėtų būti nustatoma, ar Lietuvos Respublikos pilietis, gimimu įgijęs ir kitos valstybės pilietybę, atsisakė kitos valstybės pilietybės ar ne. Įstatyme nenustatyta, kad, neatsisakęs kitos valstybės pilietybės, sukakus 21 metams asmuo netenka gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės.
Nuo 2011 m. balandžio 1 d., kai įsigaliojo įstatymas, iki šiol šiuo pagrindu (sukakus 21 m. neatsisakė kitos valstybės pilietybės) Lietuvos Respublikos pilietybės netekusiais pripažinti 4 asmenys (iš jų 2 asmenys, kurie buvo įvaikinti užsienio piliečių). Kadangi iš Lietuvos Respublikos piliečių gimstantys asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neatsižvelgiant į tai, ar jie gimimu yra įgiję ir kitos valstybės pilietybę, dažnai apskritai nėra žinoma apie Lietuvos Respublikos piliečio gimimu įgytą ir kitos valstybės pilietybę. Dėl nurodytų priežasčių toks įstatyme nustatytas dvigubos pilietybės atvejų ribojimas (iki
(pvz., pareigą pranešti apie savo apsisprendimą dėl pilietybės sukakus 21 m.), tikėtina, liktų sunkiai įgyvendinamas. Pritarti Atsižvelgiant į VRM siūlymą siūloma 1 straipsnį patikslinti taip:
Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos
valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai;“. (Projekto iniciatoriaus siūlymas:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos
valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai, yra tokio asmens vaikas arba 21 metų nesukakęs vaikaitis;“).
2 Jeigu būtų pritarta 1 punkte išdėstytam pasiūlymui, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamas įstatymo 24 straipsnio 8 punktas tikslintinas ir dėstytinas taip: „8) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 6 ir 7 punktus, sukakus 21 metams nėra atsisakęs kitos valstybės (valstybių) pilietybės.“ Jeigu 1 punkte išdėstytam pasiūlymui dėl įstatymo 7 straipsnio 1 punkto pakeitimo nebūtų pritarta, siūlytume įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 24 straipsnio 8 punkte po žodžio „asmens“ įrašyti žodžius „kuris Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas“ ir šį punktą išdėstyti taip: „8) jeigu šio įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nurodyto asmens, kuris Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas, vaikaitis, šio įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punkte nurodytas asmuo, sukakus 21 metams nėra atsisakęs kitos valstybės (valstybių) pilietybės“, nes įstatymo projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nustatomos trys asmenų, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, kategorijos, taigi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 8 punkte vartojama formuluotė „šio įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nurodyto asmens vaikaitis“ apimtų visas šias asmenų kategorijas, nors iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto ir sisteminio keičiamo įstatymo 24 straipsnio 8 punkto nuostatų vertinimo spręstina, kad kalbama tik apie asmens, kuris Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas, vaikaitį. Pritarti Atsižvelgiant į VRM siūlymą siūloma 2 straipsnį patikslinti taip:
Pakeisti 24 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis, būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1,
pilietybės.“ (Projekto iniciatoriaus siūlymas:
Pakeisti 24 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 6 ir 7 punktus šio įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nurodyto asmens vaikaitis, šio įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punkte nurodytas asmuo, sukakus 21 metams nėra atsisakęs kitos valstybės (valstybių) pilietybės.“)3 Siūlome įstatymo projekto 3 straipsnio atsisakyti kaip perteklinio, nes asmenims, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko įstatymo 24 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu, turėtų būti taikomi įstatymo 21 ir 42 straipsniuose nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagrindai ir tvarka. Pritarti
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2110 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. Projektu siūloma išplėsti ratą asmenų, kurie, įgydami kitos valstybės pilietybę, išsaugotų ir Lietuvos Respublikos pilietybę. Galimybė išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę būtų suteikta asmenims, kurie gimdami kartu su Lietuvos Respublikos pilietybe įgijo ir kitos valstybės pilietybę, bei tokių asmenų vaikams. Projekte taip pat numatytas apribojimas tokio asmens vaikaičiui, kuris, sulaukęs 21 metų, turėtų nuspręsti dėl vienos pilietybės pasirinkimo. Norime atkreipti dėmesį, kad tokiu būdu ženkliai išaugtų dvigubos (daugybinės) pilietybės taikymo atvejų.
Manome, kad Projekto rengėjo teikiamas įstatymo pakeitimas yra laikytinas galimai prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytam daugybinės pilietybės ribojimo principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis). Vertinant aiškinamajame rašte pateiktus argumentus, pasigendama pilietybės kaip Konstitucijoje įtvirtinto instituto analizės. Norint inkorporuoti Projekte numatytą teisinį reguliavimą į teisinę sistemą, būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo sprendimų visumą. Šiame kontekste itin svarbūs Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimas, kurie privalomi įstatymų leidėjui:
leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais. 2) Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė.
jog dvigubos pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačios Konstitucijos. Iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos matyti, kad Projektu teikiamas naujas teisinis reguliavimas nesuderinamas su imperatyviai Konstitucinio Teismo numatyta Konstitucijos pataisos būtinybe. Pabrėžiame, kad tik pakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį referendumo būdu, būtų sudaryta galimybė dvigubos pilietybės taikymui. Priešingu atveju, toks Projektas be Konstitucijos pataisų, manytina, būtų laikomas prieštaraujančiu Konstitucinio Teismo suformuotai praktikai ir Konstitucijai. Nepritarti
teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, preliminariai įvertino, kad projekto XIIP-2110 nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-03-04 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-859 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti nuostatai, kad tikslinga svarstyti dvigubos pilietybės išplėtimo atskirais įstatymo nustatytais atvejais klausimą, tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-2110 (toliau – Įstatymo projektas) teikiamo siūlymo leisti turėti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę asmenims, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami, tokių asmenų vaikams arba 21 metų nesukakusiems vaikaičiams padaugėja dvigubos pilietybės atvejų, o tai galbūt neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos
Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr.
tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai“, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų nuostatų išaiškinimo“). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai turi būti įvertinta Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka. Pritarti 2015 m. birželio 17 d.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, preliminariai įvertino, kad projekto XIIP-2110 nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-03-18 * Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2110 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos
pastabas. Pritarti
2015-05-20 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-2110 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir vadovaujantis Konstitucinio Teismo suformuota daugybinės pilietybės Lietuvos Respublikoje doktrina, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Pritarti
2015-05-20 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-2110 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos
departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Pritarti
2015-05-13 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2110 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie
pasiūlymus. Pritarti
patobulintam įstatymo projektui XIIP-2110(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIP-2110(2). Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas