Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio papildymas nauja 7 dalimi Papildyti 5 straipsnį nauja 7 dalimi:
asmenims, personalinėms įmonėms, grąžinama natūra nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą. Miesto teritorijoje užstatyta žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. 2 straipsnis.
2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) iki
ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; išskyrus valstybės nuomojamus fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatų) eksploatacijai; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje;
Pakeisti 12 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) iki
ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; išskyrus valstybės nuomojamus fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatų) eksploatacijai; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje;
Pakeisti 16 straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą.
Už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama;“. 4 straipsnis. 21 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios ir papildymas nauja 4 dalimi
straipsnio 2 dalį netekusia galios. 2. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. 2. Papildyti 21 straipsnį nauja 4 dalimi: ,,4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2015 m. sausio 31 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.“
3Buvusias 21 straipsnio 4, 5,
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
reikalingus teisės aktus. 2. Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok
Projekto XIIIP-2109(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės
teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. 2019 m. gegužės 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-5 (Žin., 2012, Nr. 149-7630), 395 punkto nuostatas – užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas yra prioritetinis Lietuvos valstybės uždavinys. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-01-01 pateiktus duomenis miestuose nuosavybės teises dar liko atkurti 12,2 tūkst. piliečių, į 8,1 tūkst. ha žemės, t. y. nuosavybės teisės atkurtos į 79 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, nors kaimo vietovėje šis rodiklis siekia 99 proc. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą inicijuoti paskatino nuolatiniai gyventojų ir visuomeninių organizacijų skundai dėl sunkios padėties atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, o ypač atkuriant nuosavybės teises į miesto teritorijose turėtą žemę. 2. Parengto projekto tikslas ir uždaviniai:
Pagreitinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą, įvykdyti įsipareigojimus piliečiams grąžinant jų nuosavybę bei išplėsti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, turėtą miestuose, būdus, užtikrinant nuosavybės teisių atkūrimą piliečiams, kurių žemė miestuose priskirta valstybės išperkamai žemei.
Įstatymo projektu siūloma piliečiams už miestų teritorijoje esančią valstybės išperkamą žemę ir vandens telkinius atlyginti lygiaverčiu miško sklypu, esančiu kaimo vietovėse, nes miesto miškai yra valstybinės reikšmės ir jie negali būti privatizuojami. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnį papildėme nauja, 7 dalimi:
išnuomota fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms, grąžinama natūra nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą. Miesto teritorijoje užstatyta žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Įstatymo 16 straipsnyje nurodyti būdai, kuriais valstybė atlygina už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius. Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta, kad už miestų teritorijose valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės plotą. Už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama. 4.
numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus teikiamą Įstatymo 5 str. papildymą 7 nauja dalimi būtų supaprastintas išnuomotos fiziniams ir juridiniams asmenims grąžinimas natūra, sumažintų korupcijos galimybes. O svarbiausia – toks teisinis reguliavimas ženkliai padidintų grąžinamos natūra žemės kiekį ir taip pat sumažintų valstybės įsipareigojimų išmokėti kompensacijas apimtį. Prognozuojama, kad piliečių prašymuose numatytu nuosavybės teisių atkūrimo būdu atkuriant nuosavybės teises miestuose pritrūks apie 7,3 tūkst. ha žemės. Šio valstybės išperkamos žemės ploto apytikslė nominali vertė yra apie 161,3 mln. Lt. Laisvos valstybinės žemės fonde dar yra apie 50 tūkst. ha valstybinių miškų, kurie yra rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti, tačiau nėra pretendentų, pageidaujančių į šiuos miškus atkurti nuosavybės teises. Apytiksliais paskaičiavimais atlyginti už valstybės išperkamą žemę, turėtą mieste, šių miškų pakaktų nemažai daliai piliečių. Todėl būtų sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, nes 7,3 tūkst. ha žemės nominali indeksuota vertė, už kurią pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą reikėtų kompensuoti pinigais, būtų 258,1 mln. Lt (161,3 mln. Lt * 1,6). Atlyginimo būdas lygiaverčiu miško sklypu piliečių daugiau pageidaujamas nei atlyginimas kitais būdais. Šiuo atlyginimo būdu valstybė galėtų greičiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams. Piliečiai iki 2015 m. sausio 31 d. galėtų pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą miesto žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo pakeitimas sumažintų korupcijos ir piktnaudžiavimų galimybes.
Žemės nuomos santykius reguliuotų ne valdininkai savo asmenine nuožiūra, o galiojantis Civilinis Kodeksas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Tokios pataisos labai palankiai veiktų ir verslo aplinką. Dabar valstybinę žemę nuomojančios įmonės ir fiziniai asmenys dažnai yra neapibrėžtoje ir nestabilioje būsenoje, nes yra priklausomi nuo valdininkų sprendimų. Įsigaliojus teikiamoms pataisoms, dabartinių žemės nuomininkų ir nuomotojų (piliečių, kuriems būtų atkurta nuosavybės teisė) santykius reguliuotų veikiančios Civilinio Kodekso normos. 8. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ar jas įvardijančių terminų. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų parengti nereikės. 11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Priimto įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus.
Galima prognozuoti, kad bus ženklus biudžeto lėšų sutaupymas, kadangi grąžinus žemę natūra kaip tik ir bus panaikinta valstybės prievolė išmokėti kompensacijas negrąžinamos žemės šeimininkams. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucijos, asmenys ar piliečių įgalioti asmenys:
Įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Reikšminiai žodžiai: žemė, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narė Rita Tamašunienė Seimo narė Vanda Kravčionok
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-10-
DĖL lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5, 12, 16 ir
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5, 12, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2109 informuojame, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl šio projekto pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2014-09-03 Nr. XIIP-2109 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniuose siūlomos nuostatos iš esmės analogiškos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-921) nuostatoms. Pažymėtina, kad minėtą įstatymo projektą Seimas 2014 m. birželio 17 d. posėdyje atmetė, todėl atkeiptinas dėmesys į Seimo statuto 139 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nustato, jog, jeigu pateiktąjį ar kitą analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius 6 mėnesius Seimas buvo atmetęs, toks projektas neteikiamas pakartotinai svarstyti. Kartu, pažymėtina, kad projekto 3 ir 4 straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas yra iš esmės analogiškas Seime registruoto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-677) siūlomam nustatyti teisiniam reguliavimui. Šio projekto patobulintas variantas yra svarstomas Seime. 2. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad miesto teritorijos neužstatyta žemė, kuri išnuomota fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms, grąžinama natūra nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą.
Miesto teritorijoje užstatyta žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas.
Antra, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas nuo 1991 metų ir daugeliui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės yra atkurtos pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, manytume, kad siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos galėtų pažeisti piliečių, kuriems atitinkama žemė nebuvo grąžinta natūra, interesus bei galėtų sukelti priešpriešą tarp šių piliečių bei piliečių, kurie, priėmus įstatymo projektą, galėtų analogišką žemę susigrąžinti natūra. Kartu svarstytina, ar, priėmus projektą, piliečiai, kuriems žemė nebuvo grąžinama natūra (šį turtą išpirko valstybė), lyginant su piliečiais, kuriems analogiškas turtas jau būtų gražinamas natūra, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Be to, pažymėtina, kad asmenys, kurių nuosavybės teise priklausančiais pastatais, statiniais užimta žemė pagal galiojantį teisinį reguliavimą nebuvo gražinama savininkams natūra (šį turtą išpirko valstybė), tokią žemę turėjo teisę privatizuoti. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas, gražintinoje natūra žemėje esančių pastatų, statinių savininkai taptų tik tokios žemės nuomininkais, jeigu su savininkais nesusitartų kitaip. Taigi, priėmus įstatymą, manytina, kad pastarieji taip pat atsidurtų nevienodoje padėtyje lyginant su asmenimis, kurie turėjo galimybę jų pastatų, statinių užimtą žemę pirkti iš valstybės.
Trečia, nėra aiškus projektu siūlomų nuostatų santykis su Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Tuo tarpu pagal projektu siūlomas nuostatas žemės nuomos sutartys būtų nutraukiamos tiek tuo atveju, kai neužstatyta žemė yra išnuomota aukciono, tiek ne aukciono būdu. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas nuostatas reikėtų suderinti su Žemės įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Ketvirta, svarstytina, ar teisinis reguliavimas, pagal kurį teisės ir pareigos pagal užstatytos miestų žemės nuomos sutartis pereitų žemės savininkams, atitiktų jų interesus ir užtikrintų faktinį žemės grąžinimą, nes pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalį valstybinė žemė gali būti išnuomota iki 99 metų terminui. Tokiu būdu savininkai, perėmę teises ir pareigas pagal ilgos trukmės žemės nuomos sutartis, iki nuomos termino pabaigos arba iki sutarties nutraukimo faktiškai naudotis jiems gražinta žeme negalėtų. Penkta, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos sąvokos „miesto teritorijos“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatose yra išskiriamos iki ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtos teritorijos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintos. Šešta, nuo 2004 m. sausio 1 d. pagal Individualių įmonių įstatymo 14 straipsnio 2 dalį personalinės įmonės laikomos individualiomis įmonėmis.
Be to, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnyje, Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualios įmonės yra juridiniai asmenys. Todėl tokių įmonių atskirai nereikėtų nurodyti, nes jas apimtų projekte naudojama sąvoka ,,juridiniai asmenys“. Atsižvelgus į tai, žodžiai ,,personalinėms įmonėms“ išbrauktini. Kartu svarstytina, ar subjektus, naudojančius (nuomojančius) valstybinę žemę, nereiktų įvardinti taip, kaip jie yra įvardinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje. Ši pastaba taip pat taikytina projekto 2 straipsniui. Septinta, svarstytina, ar, esant naujam teisiniam reguliavimui, projekto nuostatose nereikėtų nustatyti termino, per kurį pilietis turėtų teisę pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, esančią miesto teritorijoje, grąžinant ją natūra. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti tik terminą, per kurį pilietis turėtų teisę pakeisti pareikštą valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą miestų žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Aštunta, kadangi projekto 1 ir 2 straipsniuose siūlomos nuostatos yra iš esmės analogiškos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-921) nuostatoms, atkreiptinas dėmesys į Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. pateiktą išvadą dėl minėto įstatymo projekto. Vyriausybė pasiūlė minėtą įstatymo projektą tobulinti, tačiau taip pat išreiškė abejonę dėl siūlomo teisinio reguliavimo galimo prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintiems piliečių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principams. 3.
siūloma nustatyti, kad iki 1995 m. birželio 1 d. miestų teritorijoms priskirta žemė, užimta pastatams, statiniams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra valstybės išperkama, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė žemės sklypus, reikalingus minėtų objektų eksploatacijai, yra išnuomojusi. Pažymėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis yra išskiriama valstybės nuomojama žemė. Manytina, kad valstybinės žemės sklypai, ant kurių yra asmenims priklausantys pastatai, statiniai ir įrenginiai, gali būti suteikti naudotis ir kitais pagrindais, pavyzdžiui, panaudos ir kt. Taigi, tokia valstybinė žemė piliečiams natūra nebūtų gražinama. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar nebūtų pažeidžiami piliečių, kuriems žemė nebūtų grąžinama natūra vien dėl to, kad ji suteikta naudotis tretiesiems asmenims kitu, nei žemės nuoma, būdu, interesai. 4. Teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtinto ribojimo, jog piliečiams už miesto teritorijoje esančią žemę mišku neatlyginama. Pagal projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūlomas keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., jeigu dar nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2015 m. sausio 31 d. galėtų pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas už iki 1995 m. birželio
miesto teritorijoje turėtą mišką, piliečiams nėra atlyginama.
Atkuriant nuosavybės teises, pastariesiems už minėtą miestų žemę buvo atlyginama kitais įstatyme nustatytais būdais. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas nuo 1991 metų ir daugeliui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės yra atkurtos pagal atkūrimo metu galiojusias įstatymo nuostatas. Atsižvelgus į tai, manytume, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas galėtų pažeisti piliečių, kurie negalėjo pasirinkti tokio atlyginimo būdo kaip atlyginimas lygiaverčiu miško plotu, interesus, jų teisėtus lūkesčius bei galėtų sukelti priešpriešą tarp šių piliečių bei piliečių, kurie, priėmus įstatymą, jau galėtų pasirinkti minėtą atlyginimo būdą. Konstitucinis Teismas
alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvą, bei ar nėra pažeidžiami piliečių teisėti lūkesčiai. Kartu svarstytina, ar piliečiai, kurie negalėjo pasirinkti tokio atlyginimo būdo lyginant su piliečiais, kurie, priėmus įstatymą, jau turėtų teisę pasirinkti minėtą atlyginimo būdą, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. 5. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti išimtį dėl šio straipsnio
pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams.
Atsižvelgiant į rekomendacijų 31.5, 89.2 punktus projekto tekstas tikslintinas. Be to, projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies bei projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto naujas redakcijas reikėtų dėstyti kabutėse. 7. Atsižvelgiant į tai, kad Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-677(4)) bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1517(2)), atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Jadvyga Andriuškevičiūtė N. Azguridienė S. Švedas
2018-12-19 Nr. XIIP-2109(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. gegužės 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas“. Taigi projektu siūloma nustatyti naują datą, iki kurios piliečiai galėtų pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą miesto žemę atlyginti laisvos valstybinės žemės fonde esančiu valstybiniu mišku. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą piliečiai tokius prašymus galėjo pateikti iki 2015 m. kovo 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki projektu siūlomo keičiamo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo (2019 m. sausio 1 d.) piliečiai neturėjo teisės už išperkamą miesto žemę prašyti atlyginti valstybiniu mišku ir jiems už išperkamą miesto žemę buvo atlyginta kitais būdais.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeisti piliečių, kurie aukščiau nurodytu laikotarpiu neturėjo galimybės už išperkamą miesto žemę kaip atlyginimą gauti valstybinį mišką, interesus bei nebūtų sukelta priešprieša tarp šių piliečių bei piliečių, kurie, priėmus įstatymo projektą, už išperkamą miesto žemę galėtų būti atlyginta valstybiniu mišku. Kartu svarstytina, ar, priėmus įstatymą, aukščiau minėti piliečiai neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. 2.
,,taikymas ir“. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į įstatymo projekto priėmimo, įstatymo pateikimo pasirašymui, jo pasirašymo bei paskelbimo procedūrų trukmę, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Jei būtų pritarta šiai pastabai atitinkamai tikslintina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data. 4. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
A D o s
2018-11-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas,
Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Giedrius Surplys – Žemės ūkio ministras, Rita Tamašunienė – Seimo narė, Aušra Kalantaitė - ŽŪM Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja, Neringa Azguridienė, Saulius Švedas – Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai, Aleksandras Muzikevičius - Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-04) 1,2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniuose siūlomos nuostatos iš esmės analogiškos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-921) nuostatoms.
nuostatoms. Pažymėtina, kad minėtą įstatymo projektą Seimas 2014 m. birželio
turinio įstatymo projektą per pastaruosius 6 mėnesius Seimas buvo atmetęs, toks projektas neteikiamas pakartotinai svarstyti. Kartu, pažymėtina, kad projekto 3 ir 4 straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas yra iš esmės analogiškas Seime registruoto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-677) siūlomam nustatyti teisiniam reguliavimui. Šio projekto patobulintas variantas yra svarstomas Seime. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-04) 1(5)
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad miesto teritorijos neužstatyta žemė, kuri išnuomota fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms, grąžinama natūra nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą. Miesto teritorijoje užstatyta žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas).
Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir
2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas nuo 1991 metų ir daugeliui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės yra atkurtos pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, manytume, kad siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos galėtų pažeisti piliečių, kuriems atitinkama žemė nebuvo grąžinta natūra, interesus bei galėtų sukelti priešpriešą tarp šių piliečių bei piliečių, kurie, priėmus įstatymo projektą, galėtų analogišką žemę susigrąžinti natūra. Kartu svarstytina, ar, priėmus projektą, piliečiai, kuriems žemė nebuvo grąžinama natūra (šį turtą išpirko valstybė), lyginant su piliečiais, kuriems analogiškas turtas jau būtų gražinamas natūra, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje.
Be to, pažymėtina, kad asmenys, kurių nuosavybės teise priklausančiais pastatais, statiniais užimta žemė pagal galiojantį teisinį reguliavimą nebuvo gražinama savininkams natūra (šį turtą išpirko valstybė), tokią žemę turėjo teisę privatizuoti. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas, gražintinoje natūra žemėje esančių pastatų, statinių savininkai taptų tik tokios žemės nuomininkais, jeigu su savininkais nesusitartų kitaip. Taigi, priėmus įstatymą, manytina, kad pastarieji taip pat atsidurtų nevienodoje padėtyje lyginant su asmenimis, kurie turėjo galimybę jų pastatų, statinių užimtą žemę pirkti iš valstybės. Trečia, nėra aiškus projektu siūlomų nuostatų santykis su Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Tuo tarpu pagal projektu siūlomas nuostatas žemės nuomos sutartys būtų nutraukiamos tiek tuo atveju, kai neužstatyta žemė yra išnuomota aukciono, tiek ne aukciono būdu. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas nuostatas reikėtų suderinti su Žemės įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Ketvirta, svarstytina, ar teisinis reguliavimas, pagal kurį teisės ir pareigos pagal užstatytos miestų žemės nuomos sutartis pereitų žemės savininkams, atitiktų jų interesus ir užtikrintų faktinį žemės grąžinimą, nes pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalį valstybinė žemė gali būti išnuomota iki 99 metų terminui.
Tokiu būdu savininkai, perėmę teises ir pareigas pagal ilgos trukmės žemės nuomos sutartis, iki nuomos termino pabaigos arba iki sutarties nutraukimo faktiškai naudotis jiems gražinta žeme negalėtų. Penkta, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos sąvokos „miesto teritorijos“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatose yra išskiriamos iki ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtos teritorijos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintos. Šešta, nuo 2004 m. sausio 1 d. pagal Individualių įmonių įstatymo 14 straipsnio 2 dalį personalinės įmonės laikomos individualiomis įmonėmis. Be to, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnyje, Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualios įmonės yra juridiniai asmenys. Todėl tokių įmonių atskirai nereikėtų nurodyti, nes jas apimtų projekte naudojama sąvoka ,,juridiniai asmenys“. Atsižvelgus į tai, žodžiai ,,personalinėms įmonėms“ išbrauktini. Kartu svarstytina, ar subjektus, naudojančius (nuomojančius) valstybinę žemę, nereiktų įvardinti taip, kaip jie yra įvardinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje. Ši pastaba taip pat taikytina projekto 2 straipsniui. Septinta, svarstytina, ar, esant naujam teisiniam reguliavimui, projekto nuostatose nereikėtų nustatyti termino, per kurį pilietis turėtų teisę pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, esančią miesto teritorijoje, grąžinant ją natūra.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti tik terminą, per kurį pilietis turėtų teisę pakeisti pareikštą valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą miestų žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Aštunta, kadangi projekto 1 ir 2 straipsniuose siūlomos nuostatos yra iš esmės analogiškos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-921) nuostatoms, atkreiptinas dėmesys į Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. pateiktą išvadą dėl minėto įstatymo projekto. Vyriausybė pasiūlė minėtą įstatymo projektą tobulinti, tačiau taip pat išreiškė abejonę dėl siūlomo teisinio reguliavimo galimo prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintiems piliečių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principams. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-04) 2(12)
12 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad iki 1995 m. birželio 1 d. miestų teritorijoms priskirta žemė, užimta pastatams, statiniams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra valstybės išperkama, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė žemės sklypus, reikalingus minėtų objektų eksploatacijai, yra išnuomojusi. Pažymėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis yra išskiriama valstybės nuomojama žemė.
Manytina, kad valstybinės žemės sklypai, ant kurių yra asmenims priklausantys pastatai, statiniai ir įrenginiai, gali būti suteikti naudotis ir kitais pagrindais, pavyzdžiui, panaudos ir kt. Taigi, tokia valstybinė žemė piliečiams natūra nebūtų gražinama. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar nebūtų pažeidžiami piliečių, kuriems žemė nebūtų grąžinama natūra vien dėl to, kad ji suteikta naudotis tretiesiems asmenims kitu, nei žemės nuoma, būdu, interesai. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-04) 3(16)
siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtinto ribojimo, jog piliečiams už miesto teritorijoje esančią žemę mišku neatlyginama. Pagal projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūlomas keičiamo įstatymo
nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., jeigu dar nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2015 m. sausio 31 d. galėtų pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas už iki 1995 m. birželio 1 d. miestų teritorijoms priskirtą žemę lygiaverčiu miško plotu, išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką, piliečiams nėra atlyginama. Atkuriant nuosavybės teises, pastariesiems už minėtą miestų žemę buvo atlyginama kitais įstatyme nustatytais būdais. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas nuo 1991 metų ir daugeliui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės yra atkurtos pagal atkūrimo metu galiojusias įstatymo nuostatas.
Atsižvelgus į tai, manytume, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas galėtų pažeisti piliečių, kurie negalėjo pasirinkti tokio atlyginimo būdo kaip atlyginimas lygiaverčiu miško plotu, interesus, jų teisėtus lūkesčius bei galėtų sukelti priešpriešą tarp šių piliečių bei piliečių, kurie, priėmus įstatymą, jau galėtų pasirinkti minėtą atlyginimo būdą. Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvą, bei ar nėra pažeidžiami piliečių teisėti lūkesčiai. Kartu svarstytina, ar piliečiai, kurie negalėjo pasirinkti tokio atlyginimo būdo lyginant su piliečiais, kurie, priėmus įstatymą, jau turėtų teisę pasirinkti minėtą atlyginimo būdą, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-04)52
straipsnio 1 dalies įsigaliojimo. Pritarti. 6. Seimo
pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į rekomendacijų 31.5, 89.2 punktus projekto tekstas tikslintinas.
Be to, projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies bei projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-04)
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-677(4)) bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1517(2)), atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgti. 8. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2018-04-04) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5, 12,
informuojame, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl šio projekto pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-08-22, nutarimas Nr. 827)
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.
VIII-359 5, 12, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-2109 (toliau – Įstatymo projektas) 1 ir 2 straipsnių nuostatoms dėl toliau išdėstytų argumentų:
nuostatos dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo iš esmės analogiškos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-921, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo poziciją Seimui išdėstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 56 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-921“ (toliau – Išvada), 1 ir 2 straipsnio nuostatoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybė lieka prie Išvados 1–3 ir 5 punktuose išdėstytų argumentų. 1.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutarime Nr. KT46-N14/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies (2006 m. lapkričio 16 d. redakcija), 12 straipsnio 1 dalies (2006 m. lapkričio 16 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomos keisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarime Nr.
KT46-N14/2014 išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniuose siūlomas iš pagrindų nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose sąlygas keičiantis naujas teisinis reguliavimas, praėjus net 27 metams nuo nuosavybės teisių atkūrimo į žemę proceso pradžios ir per šį laiką miestuose nuosavybės teises atkūrus į 91 proc. piliečių prašymuose nurodyto žemės ploto, gali pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus asmenų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Be to, tenkinant tik asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises, interesą nuosavybės teises į minėtą žemę atkurti natūra ir nepaisant visuomenės, kurios nariai yra ir asmenys, kuriems jų nuosavybės teise turimų statinių eksploatacijai reikalinga tokia žemė, interesų dėl tos pačios žemės, nebūtų laikomasi konstitucinio reikalavimo derinti tokius interesus ir nebūtų apsaugotos kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – inter alia atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. KT46-N14/2014). Pritarti
Respublikos Vyriausybė (2018-08-22, nutarimas Nr. 827)
2Iš esmės pritarti Įstatymo projekto nuostatoms,
kurių tikslas – piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į žemę miestuose, nustatyti terminą, per kurį jie galėtų pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę miestuose atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, ir pateikti pastabas bei pasiūlymus dėl siūlomo teisinio reguliavimo tobulinimo:
atsisakyti, kadangi Lietuvos Respublikos Seimui 2014 m. rugsėjo 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1150 (toliau – įstatymas Nr.
XII-1150), atlyginimo už valstybės išperkamą žemę miestuose lygiaverčiu miško plotu būdas šiuo metu galiojančioje Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto redakcijoje jau yra numatytas. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taip pat siūloma atsisakyti, kadangi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, kurią Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios, jau pripažinta netekusia galios įstatymu Nr. XII-1150. 2.2. Pagal šiuo metu galiojančią Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies redakciją, piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę miestuose, teisę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę miestuose atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje turėjo 2014 m. lapkričio 1 d.–2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu, todėl vietoj siūlymo – papildyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnį nauja dalimi – Įstatymo projektu tikslingiau būtų tikslinti šiuo metu galiojančioje Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodytą datą, iki kurios minėti piliečiai turėjo teisę pakeisti valią ir prašyti už valstybės išperkamą žemę miestuose atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Kartu atsisakytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatytas įsipareigojimas 2019 m.
III ketvirtį užbaigti žemės grąžinimo procesą, vietoj Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo
įrašyti „2019 m. gegužės 1 d.“
Įstatymo projekto įsigaliojimo datą, nes reikės parengti ir priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgdami į tai ir į tai, kad Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai jau yra pasibaigę, siūlome nustatyti Įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2018 m. lapkričio 1 d., o Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingų teisės aktų priėmimo datą – 2018 m. spalio 31 d. 2.4. Įstatymo projekto nuostatos, kurioms pritariama šio nutarimo 2 punktu, nedera su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 6 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. spalio 1 d. užtikrina visų laisvos valstybinės žemės fonde esančių ir nuosavybės teisėms atkurti nepanaudotų valstybinių miškų perdavimą patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms arba pardavimą aukcionuose. Atsižvelgiant į tai, svarstant Įstatymo projektą, siūlytina kartu svarstyti klausimą ir dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 keitimo. Pritarti. Parengtas patobulintas projektas Nr. XIIP-2109(2)
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2109(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9.
9Komiteto paskirtas pranešėjas: Kazys Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-2109(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas
Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė