Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip: „ 5 straipsnis. Etninės kultūros valstybinę globą užtikrinančios institucijos
1Etninės kultūros globą užtikrina šios Seimas,
Vyriausybė, savivaldybės ir regioninės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos institucijos:
patarėjas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais. Taryba yra juridinis asmuo. Ji išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Etninės kultūros globos taryba yra atskaitinga Seimui. Ji sudaroma ir veikia pagal Seimo patvirtintus nuostatus. Tarybos sudėtis formuojama remiantis visuomeninių organizacijų bei valstybės institucijų, susijusių su etninės kultūros globa, pasiūlymais; Valstybinė kultūros paveldo ir etninės kultūros taryba. Tarybos steigimą, sudarymą, valdymą, funkcijas, teises, administravimą ir veiklos finansavimą nustato Valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymas.“
valstybinės globos institucijos bei jų padaliniai;
3) regioninės etninės kultūros globos tarybos - regioniniai Etninės kultūros globos tarybos padaliniai, į kuriuos Etninės kultūros globos tarybos nustatyta tvarka atstovus deleguoja etnografiniame regione veikiančios visuomeninės ir valstybės institucijos, susijusios su etninės kultūros globa;
4) apskričių viršininkai;
5) savivaldybių institucijos. 2.
2Etninės kultūros valstybinės globos institucijų kompetencija:
politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą, teikia išvadas bei pasiūlymus valstybės institucijoms etninės kultūros klausimais;
1) Seimas steigia, reorganizuoja ir naikina Valstybinę kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybą, yra Tarybos savininko teises ir pareigas įgyvendinant institucija. 2) Vyriausybė garantuoja reikiamą valstybės paramą etninei kultūrai; ministerijos pagal kompetenciją užtikrina etninės kultūros politikos įgyvendinimą, jų valdymo sričiai priskirtose institucijose sudaro sąlygas etninės kultūros veiklai;
savivaldybių institucijoms spręsti etnografinio regiono kultūros paveldo ir etninės kultūros klausimus. Regioninės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos – regioniniai Kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos padaliniai, į kuriuos atstovus deleguoja etnografiniame regione veikiančios visuomeninės ir valstybės institucijos, susijusios su kultūros paveldu ir etninės kultūros globa;
išlaiko esamas ir (ar) steigia naujas etninės kultūros globai reikalingas institucijas ar padalinius, darbuotojų etatus, organizuoja etninės kultūros vertybių rinkimą, fiksavimą bei tyrinėjimą, bendradarbiaudamos su šalies mokslinio tyrimo ir metodinėmis institucijomis bei organizacijomis. 2 straipsnis. 7 straipsnio 1 dalies pakeitimas
globos tarybos parengtų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Sistemingai etninės kultūros vertybes renkantys ir
kaupiantys asmenys privalo laikytis Etninės kultūros globos tarybos parengtų ir Vyriausybės įgaliotų institucijų pagal kompetenciją patvirtintų etninės kultūros vertybių rinkimo bei kaupimo taisyklių tvarkų.“
netekusiomis galios
ir šį straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Etninės kultūros tęstinumas ir populiarinimas
etninės kultūros plėtros valstybinę programą bei koordinuoti jos įgyvendinimą. 2. Etninės kultūros globos taryba padeda Vyriausybei parengti ilgalaikę Lietuvos etnografinių kaimų išsaugojimo programą, užtikrinančią etninės kultūros subjektų gamybinės ir kultūrinės veiklos plėtrą. 1. Vyriausybė inicijuoja etninio kalbos savitumo ugdymą, užtikrina tarmių, etninių vietovardžių išlikimą ir organizuoja lietuvių kalboje esančių svetimžodžių keitimą lietuviškais atitikmenimis. 2. Kultūros ministerijos valdymo sričiai priskirtos institucijos pagal kompetenciją:
1) kaupia informaciją apie etninės kultūros gyvosios tradicijos būklę ir apraiškas Lietuvoje bei lietuvių bendruomenėse užsienyje;
2) teikia metodinę ir organizacinę paramą etninės kultūros srityje savivaldybių institucijoms;
3) leidžia etninę kultūrą populiarinančius informacinius bei metodinius leidinius;
4) organizuoja etninę kultūrą populiarinančius renginius;
5) remia autentiškas, natūralioje aplinkoje gyvuojančias etninės kultūros raiškos formas;
6) rengia etninės kultūros darbuotojų tobulinimosi kursus. 3. Valstybė teikia pirmenybę etnine kultūra pagrįstiems architektūros, kraštovaizdžio, gamtosaugos, turizmo, regioninių tradicijų gaivinimo projektams. 4. Valstybė skatina ir remia kalendorinių švenčių, amatų, sporto šakų, žaidimų bei kitų etnine kultūra pagrįstų veiklos formų gaivinimą bei populiarinimą. 5.
5Valstybė remia nevyriausybines organizacijas (sąjungas,
draugijas, klubus, ansamblius bei kitas folklorinės raiškos formas), kurios rūpinasi etnine kultūra, skatina ir koordinuoja jų pastangas pažinti, plėtoti ir propaguoti etninę kultūrą. 6. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų nustatyta tvarka panaudos pagrindais gali suteikti patalpas ar kitą turtą, reikalingą etninės kultūros subjektų veiklai. 9. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba, nustatydama etninės kultūros laidų transliavimą (trukmę ir turinį), atsižvelgia į Etninės kultūros globos tarybos siūlymus. 4 straipsnis. 10 straipsnio 8 dalies pripažinimas netekusia galios Pripažinti netekusia galios 10 straipsnio 8 dalį. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo nariai Audronė Pitrėnienė Orinta Leiputė Aleksandras Zeltinis Kęstutis Masiulis Edvardas Žakaris
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-08-26 Nr. XIIP-2096
Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymo projektą Nr. XIIP-2096, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektą Nr. XIIP-2097, Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 5, 7, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2098, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5, 7, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2099 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁹ir 259¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2100, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektams pagal kompetenciją neturime. Vis dėlto atkreipiame dėmesį, kad projektų aiškinamajame rašte nurodant, kad į Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymo projektą yra perkeliamos UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatos, reikėtų konkrečiai pažymėti, kokios būtent Konvencijos nuostatos yra perkeliamos.
Išnagrinėjus Konvencijos ir teisės aktų projektų nuostatas manome, kad Konvencijos nuostatos į pateiktus derinti teisės aktų projektus nėra perkeliamos, tačiau projektais yra užtikrinamas Konvencijos tikslų siekimas (nematerialaus kultūros paveldo saugojimas, pagarbos atitinkamų bendruomenių, grupių ir asmenų nematerialiam kultūros paveldui užtikrinimas ir kt.). Generalinis direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2014-09-11 Nr. XIIP-2098 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo pavadinime po skaičius „8“ brauktini pertekliniai žodžiai „straipsnių pakeitimo“. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „5 straipsnio pakeitimas“, tuo tarpu siūlomas straipsnio pavadinimas turi būti dėstomas neparyškintomis raidėmis kaip straipsnio pakeitimų esmė. 3. Projekto
etninės kultūros globą užtikrina tik Seimas, Vyriausybė, savivaldybės ir regioninės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos, tačiau 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad ir ministerijos pagal kompetenciją dalyvauja šios globos užtikrinime. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatos tikslintinos. 4. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktini žodžiai „reorganizuoja ir naikina“, nes jau savininko teisių ir pareigų įgyvendinimas suponuoja Seimo teisę priimti sprendimus dėl juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo. Be to, šiame punkte vartojama santrumpa „Taryba“, nors anksčiau tekste ši santrumpa įvesta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad šios dalies 3 punkte vartojama dar viena skirtinga formuluotė „Kultūros paveldo ir etninės kultūros taryba“. 5. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadiniams dėstytinas taip: „7 straipsnio pakeitimas“. Analogiškai tikslintini ir kitų projekto straipsnių pavadinimai. 6. Įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimų esmė neatitinka dėstomosios dalies turinio. 7. Įstatymo projekto 3 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 8.
nustatyti pagrįstą įstatymo įsigaliojimo datą, siejant su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymo projekto (Reg. Nr. XII-2096) įsigaliojimu, bei turint omenyje veikiančių juridinių asmenų reorganizavimo procedūroms reikalingus terminus, t.y. teisės akto įsigaliojimo terminas turėtų būti toks, kad būtų galima jį tinkamai pasirengti įgyvendinti. 9. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.Mušinskis D. Zebleckis