Projekto Lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Pirminės gaisro gesinimo priemonės – gesintuvas
ir nedegus audeklas;“
dalimis. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnį 6 punktu:
„6) teikia pagalbą savivaldybės gyventojams
priešgaisrinės saugos srityje.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „4) turėti pirmines gaisro gesinimo priemones ir mokėti jomis naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;“2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) įstatymų numatytais atvejais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytais atvejais ir tvarka leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas, statinius bei teritoriją;“. 4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) įstatymų numatytais atvejais Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamento nustatytais atvejais ir tvarka leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jų vadovaujamos įmonės, įstaigos, organizacijos gamybines, ūkines, kitas patalpas, statinius bei teritoriją;“. 5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) rengiamose bei įgyvendinamose priešgaisrinės saugos
priemonėse turi būti numatyti sprendimai, kurie užtikrintų greitą ir patogų gaisrinės ir gelbėjimo technikos privažiavimą prie gaisro atžvilgiu pavojingo objekto ir
(ar) daugiabučio namo, taip pat užtikrintų saugų žmonių ir turto evakavimą gaisrų metu;“. 6 straipsnis.
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
LR Seimo narys Stasys Brundza
Projekto lyginamasis variantas
dalimi:
„9. Pirminės gaisro gesinimo priemonės – gesintuvas,
nedegus audeklas, smėlis.“
dalimis. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą ir teikia pagalbą priešgaisrinės saugos klausimais srityje;“
punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) jų valdomuose objektuose, neatsižvelgiant
į objektų nuosavybės formas, turėti pirmines gaisro gesinimo priemones (bent gesintuvą ir nedegų audeklą) ir mokėti jomis naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;“
punktą ir jį išdėstyti taip: „6) įstatymų numatytais atvejais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytais atvejais ir tvarka leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams ir savanoriams ugniagesiams apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas, statinius bei teritoriją;“. 4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) įstatymų numatytais atvejais Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamento nustatytais atvejais ir tvarka leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams ir savanoriams ugniagesiams apžiūrėti ir patikrinti jų vadovaujamos įmonės, įstaigos, organizacijos gamybines, ūkines, kitas patalpas, statinius bei teritoriją;“. 5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ją išdėstyti taip:
„1.
Siekiant užtikrinti gaisrų prevenciją, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, objektams, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, nustatomi šie pagrindiniai reikalavimai:“
taip:
„2) rengiamose bei įgyvendinamose priešgaisrinės saugos
priemonėse turi būti numatyti sprendimai, kurie užtikrintų greitą ir patogų gaisrinės ir gelbėjimo technikos privažiavimą prie gaisro atžvilgiu pavojingo objekto ir
(ar) daugiabučio namo, taip pat užtikrintų saugų žmonių ir turto evakavimą gaisrų metu;“
Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tikrinti, neatsižvelgdami į objektų nuosavybės formas, ar šie atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus. Ar gyvenamosios patalpos atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, gali būti tikrinamos tik dalyvaujant jų savininkoui sutikimu, be jo sutikimo – tik teismo sprendimu. Diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų patalpos tikrinamos diplomatinius ir konsulinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;“
Pakeisti 18² straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) padeda savivaldybės priešgaisrinei tarnybai ir kitoms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms gesinti gaisrus, atlikti pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus, taip pat įgyvendinti gaisrų prevencijos priemones bei 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta tvarka apžiūrėti gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas, statinius bei teritorijas, konsultuoti jų valdytojus bei savininkus, o pastebėjus neatitikimus – pranešti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2.
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Stasys Brundza
SAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1225 2, 10, 9, 11 ir 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvoje kilo 11333 gaisrai. Žuvo 160 žmonių, palyginti su 2012 metais – 6,6 proc. daugiau (2012 m. – 150). Miestuose žuvo 51 žmogus (kas 122 gaisre buvo netenkama žmogaus), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 109 (kas 47 – ame gaisre netekome žmogaus). 1009 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai, o 87 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse. Be to, 1113 kartų liepsnojo transporto priemonės. 2013 metais valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų inspektuojamuose objektuose kilo tik 184 gaisrai. Tai sudaro apie 0,7 proc. visų tikrinamų objektų. Gaisruose, kilusiuose inspektuojamuose objektuose, žmonių aukų pavyko išvengti. Labai skaudu, kad 1934 gaisrai (arba 17,1 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, juose žuvo 128 žmonės (kas 15-ame gaisre, 2012 m. – kas 17-ame). Pabrėžtina, kad visi mirtimi pasibaigę gaisrai įvyko neinspektuojamuose objektuose. Todėl būtina nedelsiant imtis priemonių ir užkirsti kelią tendencingam aukų skaičiaus didėjimui, organizuojant kiek įmanoma didesnio masto gyvenamosios paskirties objektų tikrinimą. Svarbu, kad prie gaisrų skaičiaus mažinimo aktyviai prisidėtų ir miestų bei rajonų savivaldybės, aprūpinant socialinės rizikos šeimas pirminėmis gaisro gesinimo ir kitomis prevencinėmis priemonėmis. Kadangi dažniausiai gaisrų aukomis tampa skurdžiai gyvenantys žmonės, tiesioginė savivaldybės pagalba ženkliai sumažintų gaisrų skaičių. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, jog 2013 metais net 36,9 proc. žmonių (59 žmonės) žuvo dėl neatsargaus rūkymo (per 2012 metus jų buvo 52). Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos reglamentuoja, kad Europos Sąjungos rinkoje gali būti prekiaujama tik saugiomis, savaime užgęstančiomis cigaretėmis.
Akivaizdu, kad „juodojoje rinkoje“ klestinti prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis, kurios neatitinka Europos Sąjungos standartų, ir yra šių gaisrų pagrindinė priežastis. Be to nuostoliai gaisruose (kaip materialiniai, taip ir žmogiškieji) būtų mažesni, jei:
1) patikslinti įstaigų ir jų vadovų pareigas ir teises priešgaisrinės saugos srityje;
2) nustatyti pirmines gaisro gesinimo priemones ir gyventojų pareigą jas turėti;
3) šalinti kliūtis, trukdančias patekti prie gaisravietės. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Stasys Brundza. Įstatymo projektą parengė Seimo nario padėjėjas Augustas Žukauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 10 ir 11 straipsniuose išdėstytos nuorodos į „įstatymų numatytus atvejus“, tačiau tokie atvejai iki šiol įstatymo lygmens teisės aktuose nenustatyti.
Įstatymo 9 straipsnis neišsamiai numato savivaldybės pareigą užtikrinti priešgaisrinę apsaugą gyvenamuose namuose. Įstatymo 10 straipsnyje neaiškiai apibrėžtas sąvokos „pirminės gaisro gesinimo priemonės“ turinys. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte nenumatyti sprendimai, kurie užtikrintų greitą ir patogų gaisrinės ir gelbėjimo technikos privažiavimą prie gaisro atžvilgiu pavojingo objekto. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma keisti 10 ir 11 straipsnyje nustatytas neveikiančias įstatymo nuostatas. Siūloma, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius turėtų teisę nustatyti konkrečią objektų inspektavimo tvarką. Įstatymo 9 straipsnis papildomas 6-uoju punktu, kuris įpareigos savivaldybę aktyviau prisidėti prie gaisrų prevencijos. Siekiant patikslinti įstatymo 10 straipsnyje naudojamą sąvoką „pirminės gaisro gesinimo priemonės“, įstatymo projekto 2 straipsnį siūloma papildyti nauja sąvoka: „pirminės gaisro gesinimo priemonės – gesintuvas ir nedegus audeklas“. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkto papildymas - „turėti pirmines gaisro gesinimo priemones ir mokėti jomis naudotis“ sudarys galimybes gyventojams efektyviai lokalizuoti buityje kylančius gaisrus, kol atvyks priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos. Tai padės išvengti sunkesnių gaisro padarinių. Papildomas įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatant, kad rengiamose bei įgyvendinamose priešgaisrinės saugos priemonėse turi būti numatyti sprendimai, kurie užtikrintų greitą ir patogų gesinimo-gelbėjimo technikos privažiavimą prie gaisro atžvilgiu pavojingo objekto ir (ar) daugiabučio namo.
Įstatymo projekto rengėjai tikisi sumažėjusio buityje kylančių gaisrų skaičiaus, o taip pat sumažėjusio gaisruose nukentėjusių ir žuvusių asmenų skaičiaus. Be to, tikimasi, kad šie įstatymo pakeitimai paskatins gyventojų bendruomeniškumą bei efektyvesnį lėšų, skirtų priešgaisrinei saugai ir gelbėjimui, panaudojimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
nebuvo atliktas
kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatomas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui reikės savo įsakymu nustatyti atvejus ir tvarką, kada Lietuvos gyventojai ir Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalės leisti apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas, statinius bei teritoriją. Taip pat Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, įgyvendindamas įstatymą, nustato reikalavimus pirminėms gaisro gesinimo priemonėms.
Miestų bei rajonų savivaldybės turės patvirtinti tvarką, pagal kokius kriterijus ir kokia forma teiks pagalbą socialinės rizikos šeimoms priešgaisrinės saugos srityje. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui reikės savo įsakymu nustatyti atvejus ir tvarką, kada Lietuvos gyventojai ir Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalės leisti apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas, statinius bei teritoriją. Taip pat Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, įgyvendindamas įstatymą nustato reikalavimus pirminėms gaisro gesinimo priemonėms. Miestų bei rajonų savivaldybės turės patvirtinti tvarką, pagal kokius kriterijus ir kokia forma teiks pagalbą socialinės rizikos šeimoms priešgaisrinės saugos srityje. 12.
lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Įstatymo rengėjai tikisi, kad priėmus įstatymo projektą sumažės gaisrų skaičius, taip pat žuvusių ir sužalotų žmonių skaičius. Ženkliai sumažėjus gaisrų skaičiui, sumažės ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos iškvietimų skaičius, todėl bus sutaupomos valstybės lėšos. Žala Lietuvos ekonomikai, kurią padaro vienas žuvęs žmogus, skaičiuojant pagal tarptautinių organizacijų metodiką Lietuvos kainomis, 2013 metais buvo 1 956 328 Lt. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „pirminės gaisro gesinimo priemonės“, „priešgaisrinė sauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Stasys Brundza
SAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1225 2, 10, 9, 11, 13, 14 IR 18² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvoje kilo 12018 gaisrų, kuriuose žuvo 127 žmonės. Miestuose žuvo 51 žmogus (kas 115 gaisre buvo netenkama žmogaus), o miesteliuose ir kaimo vietovėse –76 (kas
pastatai, o 88 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse. Be to, 1088 kartus liepsnojo transporto priemonės. Nors, pernai gaisrų skaičius ir sumažėjo, tačiau juose žuvo 3 žmonėmis daugiau nei 2014 m. Pažymėtina, kad 1793 gaisrai (arba 14,9 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, juose žuvo 109 žmonės (kas 16-ame gaisre, 2014 m. – kas 18-ame). Pabrėžtina, kad pramoniniuose objektuose, kurie yra tikrinami, pernai nežuvo nė vienas žmogus. Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. kovo 25 d. duomenimis, šiais metais šalyje gaisrai jau nusinešė 37 žmonių gyvybes. Todėl būtina nedelsiant imtis priemonių siekiant gaisruose žūstančių aukų skaičiaus mažinimo, organizuojant kiek įmanoma didesnio masto gyvenamosios paskirties objektų tikrinimą. Svarbu, kad prie gaisrų skaičiaus mažinimo aktyviai prisidėtų ir miestų bei rajonų savivaldybių institucijos ir įstaigos, aprūpinant socialinės rizikos šeimas pirminėmis gaisro gesinimo ir kitomis prevencinėmis priemonėmis. Kadangi dažniausiai gaisrų aukomis tampa skurdžiai gyvenantys žmonės, tiesioginė savivaldybių pagalba ženkliai sumažintų gaisrų ir žuvusiųjų juose skaičių.
Pernai ugniagesiai, kartu su savivaldybių darbuotojais, patikrino daugiau nei 8 tūkst. gyvenamųjų namų, lankė socialinės rizikos šeimas ir senyvus žmones, savivaldybės skyrė lėšų suremontuoti tokių žmonių namuose krosnis, kaminus, buvo sumontuoti 1545 dūmų detektoriai gyventojams bei buvo suteikiama švietėjiška informacija dėl gaisrų prevencijos. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, jog 2015 metais net 32 proc. žmonių (41 žmogus) žuvo dėl neatsargaus rūkymo. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos reglamentuoja, kad Europos Sąjungos rinkoje gali būti prekiaujama tik saugiomis, savaime užgęstančiomis cigaretėmis. Akivaizdu, kad
„juodojoje rinkoje“ klestinti prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis, kurios
neatitinka Europos Sąjungos standartų, ir yra šių gaisrų pagrindinė priežastis. Be to nuostoliai gaisruose (tiek materialiniai, tiek ir žmogiškieji) būtų mažesni, jei ugniagesiams būtų įmanoma be kliūčių pasiekti degančius butus daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, kurie užstatyti gyventojų transporto priemonėmis, nepaliekant pakankamai vietos privažiuoti ugniagesių technikai; gelbėtojų automobiliams būtų užtikrintas privažiavimas iš visų pastato pusių, nes esant per ankštiems daugiabučių kiemams, ne visur galima panaudoti tinkamo ilgio kopėčias, išskleidžiant jų stabilizavimo svirtis. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame įstatyme įtvirtintos viena kitai prieštaraujančios nuostatos. Įstatymo 4 straipsnyje, įtvirtinančiame asmens teisių ir laisvių apribojimus, užtikrinant priešgaisrinę saugą, nustatyta, kad įgyvendinant gaisrų prevenciją, gesinant gaisrus bei gelbstint žmones ir turtą gaisro metu, šio bei kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės.
Tačiau įstatymo
atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, priešgaisrinės priežiūros pareigūnai tikrina tik jų savininko sutikimu, be jo sutikimo – tik teismo sprendimu. Visos šios minėtos priežastys paskatino imtis priemonių rengiant Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 2, 10, 9, 11 13, 14 ir 18² straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projekto tikslas – tobulinti priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemą. Pagrindiniai įstatymo projekto uždaviniai:
pirmines gaisro gesinimo priemones ir gyventojų pareigą jas turėti;
gyventojų, įstaigų pareigas ir teises priešgaisrinės saugos srityje;
kliūtis, trukdančias patekti prie gaisravietės;
galimybę savanoriams ugniagesiams inspektuoti gyventojų valdomus objektus, įmones įstaigas ir organizacijas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Stasys Brundza. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnyje, nustatančiame pagrindines įstatymo sąvokas, nėra įtvirtintos sąvokos „pirminės gaisro gesinimo priemonės“. Įstatymo 9 straipsnis neišsamiai numato savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigą, įgyvendinant šį įstatymą, užtikrinti priešgaisrinę apsaugą gyvenamuose namuose, t. y. teikiant pagalbą savivaldybės gyventojams priešgaisrinės saugos srityje.
Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta prievolė gyventojams mokėti naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis bei 2 dalies 6 punkte – įstatymų nustatytais atvejais leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas bei teritoriją. Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo įstatymų nustatytais atvejais leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jų vadovaujamos įmonės, įstaigos, organizacijos gamybines, ūkines, kitas patalpas, statinius bei teritoriją. Įstatymo 13 straipsnyje nustatyti pagrindiniai reikalavimai, siekiant užtikrinti gaisrų prevenciją, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nenumatyti sprendimai, kurie užtikrintų greitą ir patogų gaisrinės ir gelbėjimo technikos privažiavimą prie gaisro atžvilgiu pavojingo objekto. Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad, ar gyvenamosios patalpos atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, gali būti tikrinamos tik jų savininko sutikimu, be jo sutikimo – tik teismo sprendimu. Įstatymo 18² straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad ugniagesiai savanoriai padeda savivaldybės priešgaisrinei tarnybai ir kitoms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms gesinti gaisrus, atlikti žmonių ir turto gelbėjimo darbus bei įgyvendinti gaisrų prevencijos priemones. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto 2 straipsnį siūloma papildyti nauja sąvoka: „pirminės gaisro gesinimo priemonės – gesintuvas, nedegus audeklas, smėlis“.
Įstatymo projekte papildoma įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, nustatant, kad savivaldybių įstaigos ir institucijos, įgyvendindamos įstatymą, ne tik organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą priešgaisrinės saugos klausimais, bet ir teikia pagalbą priešgaisrinės saugos srityje. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkto papildymas, kuriuo nustatoma gyventojų pareiga jų valdomuose objektuose, neatsižvelgiant į objektų nuosavybes formas, turėti pirmines gaisro gesinimo priemones (bent gesintuvą ir nedegų audeklą) ir mokėti jomis naudotis, sudarys galimybes gyventojams efektyviai lokalizuoti buityje kylančius gaisrus, kol atvyks priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos. Tai padės išvengti sunkesnių gaisro padarinių. Projekte siūloma keisti įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, nustatant, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius remdamasis įstatymo 4 straipsnio nuostatomis turėtų teisę nustatyti konkrečią objektų inspektavimo tvarką. Taip pat siūloma inspektavimo teisę suteikti ir savanoriams ugniagesiams. Įstatymo 13 straipsnyje nustatomi pagrindiniai reikalavimai, siekiant užtikrinti gaisrų prevenciją, būtų privalomi ne tik įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, bet ir kitų objektų valdytojams, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas. Papildomas įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatant, kad rengiamose bei įgyvendinamose priešgaisrinės saugos priemonėse turi būti numatyti sprendimai, kurie užtikrintų greitą ir patogų gesinimo-gelbėjimo technikos privažiavimą prie gaisro atžvilgiu pavojingo objekto ir (ar) daugiabučio namo.
Įstatymo 14 straipsnyje siekiama patikslinti 4 straipsniui prieštaraujančią nuostatą, kad, ar gyvenamosios patalpos atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, gali būti tikrinama be teismo sprendimo, dalyvaujant jų savininkui. Projekte siūloma papildyti įstatymo 18² straipsnio 8 dalies 1 punktą nustatant, kad ugniagesiai savanoriai papildomai 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta apžiūrėti gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas, statinius bei teritorijas, konsultuoti jų valdytojus bei savininkus, o pastebėjus neatitikimus – pranešti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams. Įgyvendinus siūlomas naujas nuostatas, tikimasi sumažėjusio buityje kylančių gaisrų, gaisruose nukentėjusių ir žuvusių asmenų skaičiaus. Be to tikimasi, kad šie įstatymo pakeitimai paskatins gyventojų bendruomeniškumą bei efektyvesnį lėšų, skirtų priešgaisrinei saugai ir gelbėjimui, panaudojimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatomas. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui reikės savo įsakymu nustatyti atvejus ir tvarką, kada Lietuvos gyventojai ir Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalės leisti apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas, statinius bei teritoriją. Miestų bei rajonų savivaldybių institucijos ir įstaigos, turės patvirtinti tvarką, pagal kokius kriterijus ir kokia forma teiks pagalbą socialinės rizikos šeimoms priešgaisrinės saugos srityje. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui reikės savo įsakymu nustatyti atvejus ir tvarką, kada Lietuvos gyventojai ir Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalės leisti apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas, statinius bei teritoriją. Miestų bei rajonų savivaldybių institucijos ir įstaigos, turės patvirtinti tvarką, pagal kokius kriterijus ir kokia forma teiks pagalbą socialinės rizikos šeimoms priešgaisrinės saugos srityje. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus įstatymo projektą, sumažės gaisrų skaičius, taip pat žuvusių ir sužalotų žmonių skaičius. Ženkliai sumažėjus gaisrų skaičiui, sumažės ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos iškvietimų skaičius, todėl bus sutaupomos valstybės lėšos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gautos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pastabos ir į jas atsižvelgta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „pirminės gaisro gesinimo priemonės“, „priešgaisrinė sauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Stasys Brundza
2014-09-08 Nr. XIIP-2093 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau – Įstatymo) 10 straipsnio 2 dalies 6 punktas) „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytais atvejais ir tvarka leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas, statinius bei teritoriją“, projekto 4 straipsniu (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas) „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytais atvejais ir tvarka leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jų vadovaujamos įmonės, įstaigos, organizacijos gamybines, ūkines, kitas patalpas, statinius bei teritoriją“. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog siūloma teisės norma yra tiesiogiai susijusi su asmenų teisėmis ir pareigomis, su tam tikro pobūdžio nuosavybės teisės ribojimu. Atsižvelgiant į teisės doktriną, formuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo, pažymėtina, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, turi būti įtvirtintas įstatymu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teigtina, jog visi atvejai, kai asmenys privalo leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams patekti į jų patalpas, privalo būti įtvirtinti įstatyme.
Be to, pažymėtina, kad Įstatymo aktualios redakcijos 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad, „ar gyvenamosios patalpos atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, gali būti tikrinamos tik jų savininko sutikimu, be jo sutikimo – tik teismo sprendimu“. 2. Projekto 6 straipsnio 2 dalimi siekiama nustatyti, kad „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius <...> priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau pabrėžtina, kad „Lietuvoje vykdomąją valdžią įgyvendina Vyriausybė“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). 2. Priėmus projektą, įgyvendindamas Įstatymu pavestas funkcijas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos intensyviau inspektuos objektus, o savivaldybių institucijos „teiks pagalbą savivaldybės gyventojas priešgaisrinės saugos srityje“ (projekto 2 straipsnis), todėl svarstytina, ar biudžete neturėtų būti numatytos minėtoms institucijoms papildomos lėšos. 3. Priėmus projektą, kurio 1 straipsniu plečiamas Įstatymo sąvokų ratas („pirminės gaisro gesinimo priemonės“), atitinkamai keistinos Priešgaisrinės saugos taisyklės ir kiti priešgaisrinę saugą reglamentuojantys poįstatyminiai norminiai aktai. 4. Projekto lyginamojo varianto 3 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmė ir tekstas dėstytini iš naujos eilutės. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė D. Zebleckis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-08-26 Nr. XIIP-2093 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 2, 10, 9, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2093, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Budnikaitė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-03-30 Nr. S-2016- 2078 Lietuvos Respublikos Seimui
2, 9, 10, 11, 13, 14 IR 18(2) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2093(2) ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 2, 9, 10, 11, 13, 14 ir 18(2) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2093(2) (toliau
Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. balandžio 6 d. dėl Projekto pateiktai pirmai pastabai. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]
2, 9,
2015-04-06 Nr. XIIP-2093(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą nustatant, jog gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę „tikrinti, neatsižvelgdami į objektų nuosavybės formas, ar šie atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus. Ar gyvenamosios patalpos atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, gali būti tikrinamos tik dalyvaujant jų savininkui. <...>“. Teikiamu pakeitimu iš normos eliminuojama nuostata, jog „Ar gyvenamosios patalpos atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, gali būti tikrinamos tik jų savininko sutikimu, be jo sutikimo – tik teismo sprendimu.“ Be to, projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma keisti įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir nustatyti, jog Lietuvos Respublikos gyventojai privalo „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytais atvejais ir tvarka leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams ir savanoriams ugniagesiams apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas, statinius bei teritoriją“. Eliminuojant iš įstatymo nuostatą, jog tokius atvejus, kai gyventojai privalo leisti patikrinti jiems priklausančias gyvenamąsias ir kitas patalpas, nustato įstatymai. Pasiūlymų turinys diskutuotinas atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje nustatyta: „Žmogaus būstas neliečiamas.“ Be to, Konstitucinis teismas, analizuodamas šią nuostatą, nurodė, jog „Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus būsto neliečiamumo principas.
Konstitucine žmogaus būsto neliečiamumo garantija – žmogaus būsto saugumo nuo pašalinių įsibrovimo laidavimu yra užtikrinamos ir kitos asmens konstitucinės teisės ir laisvės: teisė į privatumą, teisė į nuosavybę ir kt., taip pat jo įgytosios teisės. Kartu pažymėtina, jog pagal Konstituciją žmogaus būsto neliečiamumas nėra absoliutus tuo atžvilgiu, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą leidžiama, jeigu reikia užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes (Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalis). Antai įeiti į būstą be gyventojo sutikimo leidžiama teismo sprendimu, priimtu siekiant užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes, arba įstatymo nustatyta tvarka, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Minėtos konstitucinės nuostatos suponuoja įstatymų leidėjo pareigą įstatymu nustatyti, kokia tvarka leidžiama įeiti į būstą be gyventojo sutikimo. Nustatydamas šią tvarką, įstatymų leidėjas turi reglamentuoti ir tai, kaip turi būti vykdomas atitinkamas teismo sprendimas, taip pat tai, kaip be gyventojo sutikimo patenkama į būstą tais atvejais, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų.“ (2004-12-29 nutarimas).
Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo dėstomą doktriną, teigtina, jog teikiamas reguliavimas ta apimtimi, kuria jame siūloma nustatyti, jog atvejus ir tvarką, kai asmuo privalo leisti patekti į jam priklausančias gyvenamąsias ir kitas patalpas, nustatys poįstatyminis teisės aktas, ir kuria įstatymu nenustatoma, kokia tvarka leidžiama įeiti į būstą be gyventojo sutikimo, prieštarauja Konstitucijos 24 straipsniui. 2. Projekto
gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius <...> priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, tačiau pabrėžtina, kad „Lietuvoje vykdomąją valdžią įgyvendina Vyriausybė“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]