Lyginamasis variantas
3,4,7 ir 11 STRAIPSNIŲ
2014
Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Neturintys gyvenamosios vietos Laikiną gyvenamąją vietą deklaruojantys asmenys – asmenys, kurie neturi gyvenamosios patalpos arba kurie dėl objektyvių priežasčių šio įstatymo nustatyta tvarka negali deklaruoti gyvenamosios vietos.“
Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Gyvenamosios vietos neturintys Laikiną gyvenamąją vietą
deklaruojantys asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka į apskaitą įtraukiami pagal savivaldybę, kurioje jie gyvena. Gyvenamosios vietos neturintys Laikiną gyvenamąją vietą deklaruojantys asmenys deklaravimo įstaigai pateikia šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1- –6 7, 9, 10 punktuose nustatytus duomenis ir nurodo, kurioje savivaldybėje jie gyvena ir iš kur atvyko.“
Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas
gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Toks sutikimas nereikalingas deklaruojant laikiną gyvenamąją vietą.“
Pakeisti 11straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Deklaravimo įstaiga asmens prašymu išduoda jo
deklaruotą gyvenamąją vietą ar laikiną gyvenamąją vietą patvirtinantį dokumentą., o neturinčio gyvenamosios vietos asmens, į apskaitą įtraukto Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, prašymu – pažymą, patvirtinančią, kad šis asmuo yra įtrauktas į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą.
Šioje pažymoje nurodoma savivaldybė, kurioje tas asmuo gyvena.“
Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
Lyginamasis Variantas Lyginamasis Variantas
3,4,7, 11 ir 15 STRAIPSNIŲ
2014
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas ir papildymas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Neturintys gyvenamosios vietos asmenys
nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„ 10. Siekiantys deklaruoti gyvenamąją vietą gyventojai – asmenys, pateikę
deklaravimo duomenis, išskyrus 7 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, kurių laikinai negali gauti.“
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
11) išvykimo iš gyvenamosios vietos data (nurodoma išvykstant iš Lietuvos Respublikos, taip pat planuojama išvykimo iš gyvenamosios vietos data, kai deklaruojama laikinoji gyvenamoji vieta. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas ir papildymas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas
gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad Lietuvos Respublikos gyventojas asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje ir savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens pranešimas, kad gyventojas apsigyveno toje gyvenamojoje patalpoje. Tokiam pranešimui prilyginama pateikta gyvenamosios patalpos nuomos ar gyvenamosios patalpos panaudos sutarties kopija.“ 2.
Papildyti 7 straipsnį nauja 6 dalimi, o buvusias 6-7 dalis atitinkamai laikyti 7,8 dalimis ir 6 dalį išdėstyti taip: „6. Asmenys, kurie negali pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų, yra įrašomi į atskirą siekiančių deklaruoti gyvenamąją vietą asmenų sąrašą iki šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo. Gyvenamosios vietos deklaravimo procedūra baigiama, gavus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos gyventojai, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, pažeidę šį įstatymą, deklaravimo tvarką ar pateikę melagingus deklaravimo duomenis, taip pat gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) už melagingų pranešimų apie gyventojų apsigyvenimą jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. SEIMO PIRMININKAS Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
3,4,7 ir 11 STRAIPSNIŲ
ir uždaviniai: Įstatymo projektą paskatino parengti išryškėję galiojančio Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo netobulumai. Pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą keliasdešimt tūkstančių nuolatinių Lietuvos gyventojų yra laikomi benamiais, kuriuos nežinia kaip surasti, nes, galima sakyti, savivaldybės administracinis pastatas yra traktuojamas kaip jų gyvenamoji vieta. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme Lietuvos piliečiai yra suskirstyti į dvi kategorijas. Pirmajai priskirti tie, kurie gali deklaruoti gyvenamąją vietą. Antros kategorijos piliečiai įstatyme pavadinti „Neturintys gyvenamosios vietos“ ir jiems priskiriami tie, kurie negali pagal įstatymą deklaruoti gyvenamosios vietos. Tokiu atveju jie nurodo tik savivaldybę ir iš esmės jų gyvenamajai vietai prilyginamas savivaldybės administracinis pastatas. Dėl to kyla problema rinkėjus priskiriant rinkimų apylinkėms, o kiekviena tarnyba, kuriai reikalinga žmogų rasti, turi neformaliai išsiaiškinti, kur jis gyvena. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiamu projektu vietoj neturinčių gyvenamosios vietos asmenų kategorijos siūloma sudaryti galimybę deklaruoti laikinąją gyvenamą vietą. Šiuo atveju nebūtų reikalaujama atitinkamo būsto savininko sutikimo, nes, neabejotinai, sutikimo negavimas ir yra esminė problema, dėl kurios nemažai žmonių negali išpildyti gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimų.
Matyt, dalis būsto savininkų nuogąstauja, kad davus sutikimą ir nuomininkui deklaravus nuolatinę gyvenamąją vietą, atsiranda papildomos teisinės garantijos nuomininkui, gali būti apsunkinamas jo iškeldinimas arba nelegaliai nuomojantys būstą nenori, kad tai būtų atskleista. Priėmus teikiamą projektą iš esmės nei vienam asmeniui nebūtų problemų nurodyti, kur jis iš tikrųjų gyvena, traktuojant tai kaip laikiną gyvenamąją vietą. Prie savivaldybės administracinio pastato neturėtų likti priskirto nei vieno gyventojo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė turės patikslinti gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
Gyvenamosios vietos deklaravimas; 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys Jurgis Razma
3,4,7, 11 ir 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir papildymo
ir uždaviniai: Atsižvelgęs į kritines pastabas ir įvairias pirminio įstatymo projekto interpretavimo galimybes, teikiu antrą XIIP-2089 projekto variantą. Įstatymo projekto tikslas – pasiekti, kad objektyviai ir tiksliai būtų deklaruojama kiekvieno Lietuvos gyventojo gyvenamoji vieta ir kad būtų išvengta pagal galiojantį įstatymą negalinčių deklaruoti gyvenamosios vietos asmenų prilyginimo benamiams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme Lietuvos piliečiai yra suskirstyti į dvi kategorijas. Pirmajai priskirti tie, kurie yra būsto savininkai arba yra gavę savininko sutikimą ir gali deklaruoti gyvenamąją vietą. Antros kategorijos piliečiai įstatyme pavadinti
„Neturintys gyvenamosios vietos“ ir jiems priskiriami tie, kurie tikrai neturi
kur gyventi ir tie, kurie negali pagal įstatymą deklaruoti gyvenamosios vietos. Tokiu atveju jie nurodo tik savivaldybę ir iš esmės jų gyvenamajai vietai prilyginamas savivaldybės administracinis pastatas. Dėl to kyla problema rinkėjus priskiriant rinkimų apylinkėms, o kiekviena tarnyba, kuriai reikalinga žmogų rasti, turi neformaliai išsiaiškinti, kur jis gyvena. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiamu projektu siūloma įvesti naujas sąvokas: „Laikinąją gyvenamąją vietą deklaruojantys“ ir „Siekiantys deklaruoti gyvenamąją vietą“.
Laikinosios (kitaip sakant, terminuotos) gyvenamosios vietos deklaravimo įvedimas padėtų išsklaidyti baimes tiems savininkams, kurie nuogąstauja, kad pagal galiojantį įstatymą pasirašę sutikimą dėl deklaravimo gali turėti sunkumų, norėdami iškeldinti nuomininką. Projekte taip pat išskiriami gyventojai, kurie yra pradėję deklaravimo procedūrą, bet negalintys jos užbaigti dėl to, kad tuo metu dar neturi savininko sutikimo. Tokiu atveju būtų galimybė fiksuoti jų siekiamą deklaruoti adresą teisine prasme jo neprilyginant deklaravimui. Projekte taip pat tikslinama nuostata, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintas ne tik sutikimas dėl asmens apsigyvenimo, bet ir pranešimas, kad asmuo gyvena savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Tokiam patvirtinimui prilyginama pateikta Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kopija. Deklaruojant laikinąją gyvenamąją vietą nurodoma ir gyvenimo deklaruojamoje vietoje trukmė, kuri negali viršyti vienerių metų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė turės patikslinti gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
Gyvenamosios vietos deklaravimas; 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys Jurgis Razma
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-09-01 Nr. XIIP-2089(2) Lietuvos Respublikos Seimui
IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2089(2) ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję 2014 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 3, 4, 7, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2089(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2014-09-10 Nr. XIIP-2089(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
įtvirtinti šias tris gyventojų kategorijas:
straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka „Gyvenamosios vietos neturintys asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka į apskaitą įtraukiami pagal savivaldybę, kurioje jie gyvena. Gyvenamosios vietos neturintys asmenys deklaravimo įstaigai pateikia šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose nustatytus duomenis ir nurodo, kurioje savivaldybėje jie gyvena ir iš kur atvyko“;
deklaravimo esmė ir tikslas;
Šios nuostatos yra diskutuotinos pagal santykį su keičiamo įstatymo bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis:
sutikimą. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyti duomenys apie savininką (bendraturčius) gali būti prieinami tik tiems gyventojams, kurie turi gyvenamosios patalpos nuomos ar panaudos sutartį arba šie duomenys įrašyti savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintame sutikime ir pranešime, kad gyventojas apsigyveno toje gyvenamojoje patalpoje (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis). Juos pateikus yra įgyvendinama ir keičiamo įstatymo
parvirtinančių dokumentų duomenis“. Tokių dokumentų neturintys ir siekiantys deklaruoti gyvenamąją vietą gyventojai duomenų apie gyvenamosios patalpos savininką (bendraturčius) deklaravimo įstaigai negalės pateikti dėl to, kad šie duomenys jiems nėra prieinami.
Sąvokos „siekiantys deklaruoti gyvenamąją vietą gyventojai“ apibrėžime nuostata „pateikę deklaravimo duomenis, išskyrus keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus“ suponuoja pareigą pateikti visus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus deklaravimo duomenis, taip pat ir apie savininką (bendraturčius). Taigi, lieka neaišku, kaip jie bus įrašomi į gyvenamąją vietą deklaruoti siekiančių gyventojų sąrašą, jeigu nebus pateikti duomenys, susiję su gyvenamosios patalpos, kurioje gyventojas siekia deklaruoti savo gyvenamąją vietą, savininku (bendraturčiais). 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalies sąvokos „siekiantys deklaruoti gyvenamąją vietą gyventojai“ apibrėžime stokojama šių subjektų teisinės charakteristikos požymio „ir įrašyti į siekiančių deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos gyventojų sąrašą“. Be to, šios sąvokos apibrėžime nuostata „pateikę deklaravimo įstaigai duomenis, išskyrus 7 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, kurių laikinai negali gauti“ bei 3 straipsnio 2 dalies nuostata „asmenys, kurie negali pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų“ sudaromos teisinės prielaidos iš siekiančių deklaruoti gyvenamąją vietą asmenų įrašymo į sąrašą procedūros išeliminuoti savininkus (bendraturčius) tuo aspektu, kad nors šiame sąraše įrašomi gyventojai ir neturi projekto 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų, jie, savininkui net nežinant apie tokios procedūros pradžią, gali pateikti deklaravimo įstaigai duomenis apie save (savo nepilnamečius šeimos narius, globojamus asmenis ir pan.), kad būtų įrašyti į nurodytą sąrašą ir nurodyti savininkui (bendrataučiams) nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos adresą.
Be to, cituojamų nuostatų konstrukcijose vienu atveju įtvirtinta sąlyga „ laikinai negali gauti“, o kitu
dalies sąvokos apibrėžime nuostatą „pateikę deklaravimo duomenis“ reikia papildyti žodžiais „deklaravimo įstaigai“ ir apibrėžti teikiamų duomenų apimtį. Atitinkamai projekto 3 straipsnio 2 dalies formuluotėje žodis „atskirą“ yra brauktinas, taip pat vietoj žodžio „gavus“ reikia įrašyti žodžius „pateikus deklaravimo įstaigai“. 4. Projekto 4 straipsnyje įrašius nuostatą „gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai)“ butų išplečiamas subjektų, kuriems gali būti taikoma atsakomybė už melagingų pranešimų pateikimą apie gyventojo apsigyvenimą savininkui (bendraturčiui) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Pažymime, kad pagal keičiamo įstatymo 3, 4 ir 7 straipsnio 6 dalies nuostatas pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą ir pateikti deklaravimo įstaigai atitinkamus deklaravimo duomenys tenka „Lietuvos Respublikos gyventojams“.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 201² straipsnio nuostatas už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą deklaravimo įstaigai arba melagingų deklaravimo duomenų pateikimą „Lietuvos Respublikos gyventojams“ taikoma bauda nuo dvidešimties iki penkiasdešimties litų. Gyvenamosios patalpos savininkui (bendrataučiams), mūsų nuomone, turėtų būti taikoma atsakomybė už melagingų duomenų įrašymą į deklaravimo įstaigai pateikiamą pranešimą, kad Lietuvos Respublikos gyventojas apsigyveno savininkui (bendrataučiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Atsižvelgus į tai, siūlytina patikslinti projekto 4 straipsnio bei Administracinių teisės apžeidimų kodekso 201² straipsnio nuostatas. 5. Projekto pavadinime nurodyti keičiamų įstatymo straipsnių numeriai neatitinka faktiškai projektu keičiamų įstatymo straipsnių numerių – vietoj projekto pavadinime nurodyto 4 straipsnio turi būti įrašytas 6 straipsnis, o 11 straipsnis turi būti išbrauktas. 6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų:
straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatose – žodžiai „ir ją išdėstyti taip:“, projekto 3 straipsnį suredaguoti taip: 2 dalyje išdėstytoje pakeitimo esmėje nurodyti, kad 7 straipsnis pildomas nauja 6 dalimi, o buvusių 6 - 7 dalių pernumeravimą į 7 - 8 dalis išdėstyti atskiroje 3 dalyje. Be to, šio straipsnio 6 dalies tekste yra dvi atskiros pastraipos, kurių viena nesunumeruota.
Todėl redaguojant šios dalies tekstą jas reiktų apjungti į vieną dalį arba išskirti į savarankišką dalį ir ją sunumeruoti atitinkamai patikslinus 7 straipsnio pakeitimo esmę.
Respublikos gyventojo sąvoką. 8. Po projektu turi būti įrašyta „Skelbiu ši Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“, o šį įstatymą pasirašančio subjekto pareigos „SEIMO PIRMININKAS“ turi būti pakeistos į „Respublikos Prezidentas“ (Konstitucijos 70 straipsnis). 9. Atkreipiame dėmesį, į tai, kad jeigu šis įstatymas būtų priimtas, deklaravimo įstaigoms gali atsirasti papildomos funkcijos dėl siekiančių deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos gyventojų sąrašo sudarymo ir sąrašo duomenų tvarkymo. Diskutuotina ar įstatymo įgyvendinimui neprireiktų papildomų lėšų (aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės), susijusių su šių funkcijų vykdymu (pvz. programinės įrangos įsigijimui ir pan.), ar nereiktų gauti Vyriausybės išvados. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, [email protected] A. Ožiūnienė, [email protected]