Projekto lyginamasis variantas
19 straipsniO pakeitimo įstatymas 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 19 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas būtiniems maisto produktams –šviežiai atšaldytai mėsai ir šviežiai tvenkiniuose išaugintai žuviai“. 2. Buvusias 19 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis atitinkamai laikyti 5, 6 ir 7 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Bronius Bradauskas
ir uždaviniai: ES statistikos agentūros EUROSTAT duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis augo gerokai sparčiau. Kai kurių produktų kainos didėjo, nes jas brangino tiekėjai, o pagrindinė priežastis buvo brangstančios žaliavos. Projektas parengtas atsižvelgus į dabartinę padėtį, siekiant sudaryti verslui palankias sąlygas, ieškoti naujų rinkų ir paskatinti vidaus vartojimą. Tikslas – nustatyti lengvatinį 5 procentų dydžio PVM tarifą atšaldytai mėsai ir šviežiai žuviai, siekiant atpiginti šiuos produktus ir paskatinti vidaus vartojimą, nes Lietuvos gyventojams pensijos nedidinamos jau 6 metai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Bronius Bradauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galioja keletas PVM lengvatų, viena iš jų – lengvata šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti; lengvata vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai arba iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka; lengvata neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių rezultatų laukiama:
Siūloma taikyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą atšaldytai mėsai ir šviežiai žuviai. Dėl to padidės vidaus vartojimas ir padidės biudžeto pajamos. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Galiams laikinas gaunamų iš PVM lėšų sumažėjimas, tačiau padidėjus vartojimui šie praradimai bus kompensuoti. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymas neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: PVM sumažinimas iš dalies padidins būtiniausių maisto produktų vartojimą, teigiamai atsilieps maisto pramonei. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra pateikiama sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10 Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Tikėtina, kad išaugęs būtiniausių maisto produktų vartojimas padengs galimą laikiną PVM surinkimo sumažėjimą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „pridėtinės vertės mokestis“, „PVM“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Bronius Bradauskas
2014-09-11 Nr. XIIP-2085 Vilnius Vertindami įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – PVM) tarifą būtiniems maisto produktams - šviežiai atšaldytai mėsai ir šviežiai tvenkiniuose išaugintai žuviai. Siūloma mokesčio lengvata diskutuotina. 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva) III priedo, kuriuo yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, 1 punkte numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtus žmonių ir gyvūnų maistui <...>. Atkreiptinas dėmesys, kad Sveikatos apsaugos ir Ūkio ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-299/4-196 yra patvirtintas būtiniausių maisto produktų sąrašas, kuriame be mėsos produktų yra ir kiti maisto produktai (pavyzdžiui, pieno produktai, duona, miltai, makaronai ir t.t.). Mėsos ir žuvies produktai yra tik vieni iš būtinų maisto produktų. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies maisto produktų atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai.
Atsižvelgus į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios šių maistų produktų grupių išskyrimą iš kitų maisto produktų grupių, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas, kai tik tam tikrų rūšių maisto produktai būtų apmokestinami siūlomu lengvatiniu PVM tarifu, nediskriminuotų kitų maisto produktų vartotojų bei gamintojų. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektą papildžius nauja 4 dalimi ir kitas dalis pernumeravus, atitinkamai šis pakeitimas derintinas ir su keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra nustatytos išimtys dėl standartinio PVM tarifo taikymo. 3. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi pernumeruojant keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis tai turėtų atsispindėti įstatymo projekto lyginamajame variante. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-08-19 Nr. XIIP-2085 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2085 (toliau – PVM įstatymo projektas), pažymime, kad šio projekto nuostatos susijusios su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva 2006/112/EB). PVM įstatymo projektu siūloma taikyti lengvatinius 5 procentų PVM tarifus prekėms, kurios patenka į Direktyvos 2006/112/EB III priedo nustatytą prekių ir paslaugų, kurias tiekiant gali būti taikomi lengvatiniai PVM tarifai, sąrašą, todėl pastabų dėl PVM įstatymo projektu siūlomų prekių kategorijų atitikties Direktyvai 2006/112/EB neturime. Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad siūlomoje PVM įstatymo 19 straipsnio 4 dalies redakcijoje nustatant lengvatinį PVM tarifą konkretiems maisto produktams yra naudojama netinkama šiuos maisto produktus apibūdinanti formuluotė, nepatenkanti į PVM įstatymo reguliavimo dalyką. PVM įstatyme neturėtų būti įvedamos naujos sąvokos, nurodančios maisto produktų išskirtinumą ar kategorijas, nenumatytos net Lietuvos Respublikos maisto įstatyme. Abejotume, ar „būtinais maisto produktais“ galėtų būti įvardinama šviežiai atšaldyta mėsa ir šviežiai tvenkiniuose išauginta žuvis. Maisto produktų, patenkančių į Europos Sąjungos rinką, saugumo (jų atitiktį tam tikriems nustatytiems reikalavimams) ir kokybės reikalavimus reguliuoja kiti tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai.
Todėl PVM įstatymo nuostatose nenaudotinos sąvokos, klaidinančios vartotojus ar suteikiančios nepagrįsto pranašumo ar išskirtinumo tam tikriems produktams. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2085 2017-06-07
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė, Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Audronė Misiūnaitė ir vyresnioji patarėja Jūratė Laurikėnaitė, Žemės ūkio rūmų laikinai einantis direktoriaus pareigas Sigitas Dimaitis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Vytautas Tėvelis, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos administracijos direktorius Algis Baravykas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-111 Vertindami įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo
vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą būtiniems maisto produktams - šviežiai atšaldytai mėsai ir šviežiai tvenkiniuose išaugintai žuviai. Siūloma mokesčio lengvata diskutuotina. 2006 m. lapkričio 28 d.
2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva) III priedo, kuriuo yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, 1 punkte numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtus žmonių ir gyvūnų maistui <...>. Atkreiptinas dėmesys, kad Sveikatos apsaugos ir Ūkio ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-299/4-196 yra patvirtintas būtiniausių maisto produktų sąrašas, kuriame be mėsos produktų yra ir kiti maisto produktai (pavyzdžiui, pieno produktai, duona, miltai, makaronai ir t. t.). Mėsos ir žuvies produktai yra tik vieni iš būtinų maisto produktų. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies maisto produktų atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios šių maistų produktų grupių išskyrimą iš kitų maisto produktų grupių, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas, kai tik tam tikrų rūšių maisto produktai būtų apmokestinami siūlomu lengvatiniu PVM tarifu, nediskriminuotų kitų maisto produktų vartotojų bei gamintojų. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, kad įstatymo projektą papildžius nauja 4 dalimi ir kitas dalis pernumeravus, atitinkamai šis pakeitimas derintinas ir su keičiamo įstatymo
tarifo taikymo. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-09-11 3.
Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija
planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projekto 1 straipsnio 2 dalimi pernumeruojant keičiamo įstatymo 19 straipsnio
variante. Pritarti
Teisingumo ministerijos, 2014-09-09 Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2085 (toliau – PVM įstatymo projektas), pažymime, kad šio projekto nuostatos susijusios su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva 2006/112/EB). PVM įstatymo projektu siūloma taikyti lengvatinius 5 procentų PVM tarifus prekėms, kurios patenka į Direktyvos 2006/112/EB III priedo nustatytą prekių ir paslaugų, kurias tiekiant gali būti taikomi lengvatiniai PVM tarifai, sąrašą, todėl pastabų dėl PVM įstatymo projektu siūlomų prekių kategorijų atitikties Direktyvai 2006/112/EB neturime. Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad siūlomoje PVM įstatymo 19 straipsnio 4 dalies redakcijoje nustatant lengvatinį PVM tarifą konkretiems maisto produktams yra naudojama netinkama šiuos maisto produktus apibūdinanti formuluotė, nepatenkanti į PVM įstatymo reguliavimo dalyką. PVM įstatyme neturėtų būti įvedamos naujos sąvokos, nurodančios maisto produktų išskirtinumą ar kategorijas, nenumatytos net Lietuvos Respublikos maisto įstatyme.
Abejotume, ar „būtinais maisto produktais“ galėtų būti įvardinama šviežiai atšaldyta mėsa ir šviežiai tvenkiniuose išauginta žuvis. Maisto produktų, patenkančių į Europos Sąjungos rinką, saugumo (jų atitiktį tam tikriems nustatytiems reikalavimams) ir kokybės reikalavimus reguliuoja kiti tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai. Todėl PVM įstatymo nuostatose nenaudotinos sąvokos, klaidinančios vartotojus ar suteikiančios nepagrįsto pranašumo ar išskirtinumo tam tikriems produktams. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
1Lietuvos kiaulių augintojų asociacija,
2014-09-10 Padidintas pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM) nedavė proporcingo rezultato mokesčio surinkimui, tačiau davė eilę neigiamų rezultatų - per pastaruosius metus 12 – 25 % sumažino Lietuvoje pagaminamos produkcijos vartojimą, sudarė palankias sąlygas šešėliniam verslui plėtotis ir tuo pačiu legalų verslą įstūmė į nelygios konkurencijos sąlygas, bei suformavo vietinės produkcijos vartojimą mažinančias tendencijas. Daugelyje Europos valstybių yra atsižvelgiama į poreikį aprūpinti savo gamybos pirmojo būtinumo maisto produktais, tad daugumos valstybių mėsai ir mėsos gaminiams taikomas PVM sudaro nuo 5 iki 12 %. Tai, kad Lietuva neatsižvelgia į kaimyninėje Lenkijoje taikomą PVM mėsai ir mėsos gaminiams labai neigiamai įtakoja tiek vietinės mėsos vartojimą, tiek pramonę, kuri kuria ir darbo vietas ir pridėtinę vertę. Šiandieną kiaulienos pardavimas nėra pelningas tiems, kurie Lietuvoje tai daro oficialiai mokėdami mokesčius. PVM skirtumas tarp Lenkijos (5 %) ir Lietuvos (21 %) išvengus apmokestinimo leidžia uždirbti 16 % pelno ir neduoti naudos valstybei. Tokie prekiautojai išstumia iš rinkos mokesčius mokančius gamintojus ir pardavėjus.
Schema veikia taip: mėsos įsigijimas yra legalus - fizinis asmuo perka kiaulieną pvz. Lenkijoje ir sumoka 5 % PVM, transportavimas taip pat yra legalus - turėdamas visus prekės įsigijimo dokumentus legaliai transportuoja prekę, tačiau mėsos realizavimas nelegalus: turguje ir net jo nepasiekus mėsa realizuojama neišmušant kasos kvito arba kasos kvitai yra išmušami tik daliai realizuojamų gaminių, siekiant neviršyti PVM įstatymu nustatytos sumos, kurią pasiekus atsiranda prievolė mokėti PVM į biudžetą. Prekiautojai žino laiką, kada kontrolės nebūna ir tuo metu prekiauja nemušdami kasos kvito. Kontroliuojančios institucijos nepajėgia sustabdyti šio reiškinio. PVM sumažinimas mėsai ir mėsos gaminiams itin padėtų vartotojams bei mėsos pramonei, šiuo metu patiriančiai nuostolių dėl Rusijos sankcijų, o taip pat afrikinio kiaulių maro. Atkreipiame dėmesį, kad dėl afrikinio kiaulių maro protrūkių Europos Komisija nustatė papildomus reikalavimus kiaulininkystės ūkiams, ribojančius kiaulių, o taip pat kiaulienos gaminių išvežimą į kitas ES bei trečiąsias šalis. Tokiu būdu Lietuvos kiaulių augintojai priversti visas užaugintas kiaules realizuoti šalies viduje, o mėsos perdirbėjai iš tų kiaulių pagamintus produktus taip pat privalo realizuoti tik vidaus rinkoje. Akivaizdu, kad esant neribotoms kiaulienos įvežimo galimybėms ir tuo pačiu metu galiojant griežtiems produkcijos išvežimo apribojimams pagamintos produkcijos išvežimui, kiaulių kaina ženkliai kris ir ilgalaikėje perspektyvoje ves prie kiaulininkystės ūkių bankroto. Šioje situacijoje PVM sumažinimas mėsai reikšmingai pagelbėtų kiaulininkystės sektoriui.
Prašome LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetą svarstyti PVM-o mėsai ir mėsos produktams dydžio klausimą vertinant ne vien mokesčio surinkimo prasme, tačiau ir kaip mokestinę baze, kuri realiai stipriai susitraukė ir vis dar traukiasi dėl neadekvataus apmokestinimo lyginant su dauguma ES šalių. Nepritarti Kadangi Lietuvos gyventojai ženklią savo pajamų dalį išleidžia maisto produktams, taip pat įvertinus kaimyninių valstybių Pridėtinės vertės mokesčius maisto produktams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti naują Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. 2. Asociacija „Alternatyvioji akvakultūra“, 2016-03-19 Lietuvos Respublikos Seimas po pateikimo pritarė, kad tvenkiniuose išaugintai žuviai butų taikomas 5 proc. PVM tarifas. Suprantama, mūsų asociacija, jungianti 32 žuvies auginimu uždarosiose recirkuliacinėse akvakultūros sistemose (UAS) užsiimančias įmones, tam iš principo pritaria. Tačiau nesuprantame, kodėl šis lengvatinis tarifas siūlomas taikyti tik tvenkiniuose išaugintai žuviai. Ko blogesnė žuvis sužvejota ežeruose ar išauginta? Tvenkinių akvakultūra užsiimančios įmonės ir taip gauna daugiausia valstybės paramos, ko negalima pasakyti apie kitus žuvininkus. Sumažintas PVM tarifas didina fizinių ir juridinių asmenų konkurencingumą, o pagal Konkurencijos įstatymą draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti 5 proc. PVM tarifą visai Lietuvos teritorijoje išaugintai ar sugautai šviežiai žuviai.
Nepritarti Kadangi Lietuvos gyventojai ženklią savo pajamų dalį išleidžia maisto produktams, taip pat įvertinus kaimyninių valstybių Pridėtinės vertės mokesčius maisto produktams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti naują Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. 3. Asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“, 2016-04-08 Prašome nustatyti lengvatinį 5 procentų dydžio PVM tarifą šviežiai žuviai. Svarstant šį projektą prašome pakviesti į Biudžeto ir finansų komiteto posėdį verslininkų gaudančių ir auginančių žuvis tvenkiniuose ir uždarose apytakinėse sistemose atstovus. Visi paminėti sektoriai yra labai svarbūs Lietuvos ekonomikai, todėl visi turėtų būti skatinami vienodai. Nepritarti Kadangi Lietuvos gyventojai ženklią savo pajamų dalį išleidžia maisto produktams, taip pat įvertinus kaimyninių valstybių Pridėtinės vertės mokesčius maisto produktams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti naują Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. 4. Lietuvos paukštininkystės asociacija, 2016-05-10 Esminę įtaką Lietuvos paukštininkystės vystymui daro Lenkija, kurioje paukštienai PVM yra
nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad Lenkijoje paukštienos gaminama 24 kartus daugiau nei Lietuvoje, galima įsivaizduoti, kokio dydžio poveikis daromas Lietuvos paukštininkystės verslui. Per šių metų pirmuosius mėnesius paukštienos importas iš Lenkijos sudarė per 70 proc. nuo viso paukštienos importo, kuris apima per 30 proc. nuo gaminamo paukštienos kiekio Lietuvoje. Tai yra oficialūs skaičiai. Tačiau egzistuoja masinis Lietuvos gyventojų apsipirkimas Lenkijoje, bei nelegalus paukštienos importas. Apie tokio importo mastus neseniai pateikė kontroliuojančios organizacijos ir buvo nušviesta žiniasklaidoje.
Taigi, skirtingo PVM Lietuvoje ir Lenkijoje poveikis Lietuvoje gaminamos paukštienos rinkai, kainodarai, tuo pačiu ir verslui, yra vienas didžiausių. Panaši situacija klostosi ir kiaušinių versle. Kiaušinių įvežimas iš Lenkijos (oficialus) sudaro per 80 proc. nuo visų įvežamų į Lietuvą kiaušinių skaičiaus. Kai kuriuose prekybos tinkluose, o ir turgavietėse, lenkiški kiaušiniai užima ženklią vietą. Lietuvoje kiaušinių gamyba mažėja jau antri metai. Lenkijoje paukštininkystės verslas buvo ir yra skatinamas vyriausybinių organizacijų. Lietuvoje paukštininkystės verslas, išskyrus ES paramos projektus, neremiamas jokia kita forma ir yra vienas mažiausio rentabilumo tarp kitų gyvūninės kilmės produktų gamybos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, prašome įtakoti, kad Pridėtinės Vertės Mokestis paukštienai ir kiaušiniams būtų sumažintas iki 5 ar mažesnio procento. Sumažinus PVM, ir sumažėjus kainoms, pagyvėtų lietuviškų produktų vartojimas ir suvartojimas. Apie tai rodo, kad vienas gyventojas Lietuvoje suvartoja 26 kg paukštienos, Lenkijoje artėjama prie 50 kg. Be to, paukštiena ir kiaušiniai, kaip pilnaverčiai gyvūninės kilmės produktai, būtų labiau įperkami tiems 32 procentams Lietuvos gyventojų, kurie susiduria su materialiniu nepritekliumi, o ypač tiems 16 procentų gyventojų, kurie susiduria su dideliu nepritekliumi. Nepritarti Kadangi Lietuvos gyventojai ženklią savo pajamų dalį išleidžia maisto produktams, taip pat įvertinus kaimyninių valstybių Pridėtinės vertės mokesčius maisto produktams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti naują Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. 5.
5UAB „ARVI“ ir ko,
2016-05-11 Jau kuris laikas viešojoje šalies erdvėje vyksta įtempta diskusija dėl PVM tarifo mėsai sumažinimo siekiant padidinti gyventojų perkamąją galią ir sumažinti įvežtinės iš kaimyninių šalių (ypač Lenkijos) didžiulį konkurencinį presingą lietuviškai produkcijai dėl Lenkijoje esančio labai žemo pridėtinės vertės mokesčio. Visa tai paskatino Lietuvos gyventojų komercines (apsipirkimo) keliones į kaimyninę šalį bei mažesnį biudžeto įplaukų surinkimą Lietuvoje. Vienok, Lietuvos paukštininkų asociaciją, bei kitas mėsos perdirbimo įmones iš įvairių šalies institucijų pasiekianti informacija verčia labai sunerimti dėl siūlomų šios problemos sprendimo kelių. Jeigu butų priimti siūlomi protekcionistiniai sprendimai, taikantys šią lengvatą tiktai kiaulienai ir aplenkiantys Lietuvoje pagamintą paukštieną, tai paukštininkystės šakai būtų suduotas didžiulis ekonominis smūgis. Nepaisant tam tikrų mitybinių įpročių, paukštiena, lyginant su kiauliena ir jautiena, yra žymiai sveikesnė vartojimo požiūriu. Mitybiniu požiūriu ypač vertinga yra mažai kaloringa ir alergijų nesukelianti bei dietinėms savybėmis pasižyminti kalakutiena. Dėl žemesnės kainos paukštiena, tarp kitos įvežamos iš Lenkijos į Lietuvą mėsos produkcijos sudaro didesnę importo dalį. Tai kelia didžiulį ekonominį presingą Lietuvos paukštininkystei dėl esminio PVM skirtumo. Jeigu Vyriausybė priimtų siūlomus protekcionistinius sprendimus, tai lietuviškos paukštienos gamintojams būtų sukurta tokia diskriminacinė rinka, kuri savo pasekmėmis paukštininkystės įmonėms ir šalies biudžetui būtų netgi žymiai blogesnė už dabartinę.
Ryšium su aukščiau išdėstytu prašome, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos kompetentingus šalies institucijos visapusiškai išanalizuotų susiklosčiusią situaciją mėsos, įskaitant paukštieną, gamybos ir realizacijos srityje, ir priimtų pamatuotus, nediskriminacinius atskirų mėsos produkcijos rūšių atžvilgiu sprendimus, padedančius didinti (bet ne mažinti) lietuviškos produkcijos konkurencingumą rinkoje. Nepritarti Kadangi Lietuvos gyventojai ženklią savo pajamų dalį išleidžia maisto produktams, taip pat įvertinus kaimyninių valstybių Pridėtinės vertės mokesčius maisto produktams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti naują Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: –
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
narys Bronius Pauža,
1 Argumentai: siekiant paskatinti pieno ir pieno produktų vartojimą ir palengvinti pieno krizės pasekmes šalies pieno gamintojams tikslinga mažinti PVM tarifą pieno produktams. Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas būtiniems maisto produktams – šviežiai atšaldytai mėsai ir šviežiai tvenkiniuose išaugintai žuviai, geriamam pienui ir pieno produktams.“ Nepritarti Kadangi Lietuvos gyventojai ženklią savo pajamų dalį išleidžia maisto produktams, taip pat įvertinus kaimyninių valstybių Pridėtinės vertės mokesčius maisto produktams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti naują Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. 2.
narė Birutė Vėsaitė, 2016-04-14 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos būtiniausiems maisto produktams sudaro dilelę dalį daugelio Lietuvos piliečių bendrose išlaidose, siūlytina būtiniems maisto produktams - šviežiai atšaldytai mėsai, šviežiai tvenkiniuose išaugintai žuviai, taip pat geriamam pienui ir pieno produktams – sumažinti PVM tarifą nuo
tarifą, būtų užtikrinti mažesni šalies biudžeto praradimai, išlaikyta pusiausvyra tarp valstybės biudžeto galimybių ir poreikio užtikrinti Lietuvos piliečiams galimybės įsigyti maistingesnius bei sveikesnius maisto produktus už mažesnę kainą. Įstatymo projekte nurodomus būtinus maisto produktus, kuriems turėtų būti taikomas lengvatinis PVM tarifas, taip pat siūlytina papildyti geriamu pienu ir pieno produktais, atsižvelgiant į tai, kad geriamas pienas ir jo produktai yra vienas iš populiariausių produktų, numatytų Sveikatos apsaugos ir Ūkio ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-299/4-196 patvirtintame būtiniausių maisto produktų sąraše. Taigi lengvatinio PVM tarifo pasėkoje sumažėjus geriamo pieno ir pieno produktų kainoms, tai labai greitai pajustų nedideles pajamas gaunančios jaunos šeimos, kurios augina mažus vaikus, taip pat pensinio amžiaus žmonės. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas būtiniems maisto produktams – šviežiai atšaldytai mėsai, šviežiai tvenkiniuose išaugintai žuviai, geriamam pienui ir pieno produktams“. Nepritarti Kadangi Lietuvos gyventojai ženklią savo pajamų dalį išleidžia maisto produktams, taip pat įvertinus kaimyninių valstybių Pridėtinės vertės mokesčius maisto produktams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti naują Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. 3.
nariai: Bronius Pauža Mindaugas Bastys Edmundas Jonyla Kazys Grybauskas Andrius Palionis Vytautas Saulis Antanas Nesteckis, 2016-05-18 Argumentai: įvertinant tai, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų vyksta pirkti maisto produktų į kaimynines šalis, kuriose nustatytas mažesnis PVM tarifas, mūsų žemdirbiai atsiduria nevienodose konkurencinėse sąlygose. Tikslinga, kai kuriems gyventojų mitybai svarbiems produktams nustatyti mažesnį PVM tarifą. Tokiu atveju, neturėtų būti valstybės biudžeto praradimų, nes mažesnė kaina paskatintų tokių produktų vartojimą. Pasiūlymas: „1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
„1. Papildyti 19 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas būtiniems maisto produktams – šviežiai atšaldytai mėsai ir paukštienai, žaliam karvių pienui ir pieno produktams, išskyrus fermentinius sūrius ir jogurtus. 2. Buvusias 19 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis atitinkamai laikyti 5, 6 ir 7 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis straipsnis įsigalioja 2015 m. balandžio 1d. 2016 m. rugsėjo 1 d.“ Nepritarti Kadangi Lietuvos gyventojai ženklią savo pajamų dalį išleidžia maisto produktams, taip pat įvertinus kaimyninių valstybių Pridėtinės vertės mokesčius maisto produktams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti naują Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017 m. sausio 25 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1425 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1, 5 ir 13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2085 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2085), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-3452 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3452) ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4006 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4006) dėl šių priežasčių:
pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą Įstatymo projekte Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekte Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekte Nr. XIIP-4006 siūlomiems maisto produktams, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) per metus netektų nuo 43 mln. eurų pajamų (Įstatymo projektas Nr. XIIP-2085) iki 135 mln. eurų PVM pajamų (Įstatymo projektas Nr. XIIP-3452 (jeigu maisto produktų, kuriems siūloma nustatyti lengvatinį PVM tarifą, sąrašas atitiktų Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4007 nustatytą būtiniausių maisto produktų sąrašą) ir Įstatymo projektas Nr. XIIP-4006). Nors Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4006 aiškinamuosiuose raštuose teigiama, kad lengvatinio 5 procentų PVM tarifo nustatymas siūlomiems maisto produktams padidintų pajamų iš PVM surinkimą dėl padidėjusio šių produktų vartojimo, tačiau tam, kad būtų kompensuotos dėl lengvatinio PVM tarifo nustatymo susidariusios valstybės biudžeto pajamų netektys, produktų vartojimas turėtų padidėti keturis kartus, o tai – mažai tikėtina. 2. Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Nr. XIII-177 neįvertintas siūlomų PVM lengvatų poveikis valstybės biudžeto pajamoms. Dėl tokių valstybės biudžeto pajamų netekčių 2017 metais būtų pažeisti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr.
Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) nustatyti fiskalinės drausmės apribojimai deficitui ir išlaidų augimui. Todėl nustatyti naujas PVM lengvatas 2017 metais nepažeidžiant minėtų teisės aktų galima būtų tik tada, jeigu valstybės biudžeto netektys būtų kompensuotos proporcingai sumažinus kitas valstybės biudžeto išlaidas, padidinus kitų mokesčių tarifus arba panaikinus kitas esamas mokesčių lengvatas. 3. Gali būti nepasiektas Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4006 aiškinamuosiuose raštuose nurodytas tikslas – sumažinti šių maisto produktų kainas, nes praktika rodo, kad prekės ir paslaugos, kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga (pavyzdžiui, statistinė analizė rodo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. sumažinus keleivių vežimo paslaugoms taikomą PVM tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų jų vežimo keliais kaina per vienus metus (2013 metų gruodį, palyginti su 2012 metų gruodžiu) padidėjo 1 procentu, o per beveik ketverius metus (2016 metų lapkritį, palyginti su 2012 metų gruodžiu) – 3,8 procento; nuo 2013 m. sausio 1 d. sumažinus laikraščiams ir žurnalams taikomą PVM tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, jų kainos atitinkamai per vienus metus padidėjo 1,7 procento, o per beveik ketverius metus – 36,8 procento; nuo 2011 m. sausio 1 d. sumažinus apgyvendinimo paslaugoms taikomą PVM tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, jų kaina per vienus metus (2011 metų gruodį, palyginti su 2010 metų gruodžiu) padidėjo 4,1 procento, ir nuo 2015 m. sausio 1 d. antrą kartą sumažinus apgyvendinimo paslaugoms taikomą tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, šių paslaugų kainos per beveik dvejus metus (2016 metų lapkritį, palyginti su 2014 metų gruodžiu) padidėjo 3,4 procento). 4. Tai nėra tinkama priemonė siekti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085 ir Įstatymo projekto Nr.
XIIP-4006 aiškinamuosiuose raštuose nurodytų tikslų – stiprinti ir plėsti verslą ir ieškoti naujų rinkų, sudaryti palankesnes realizavimo sąlygas, didinti konkurencingumą žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir realizavimo srityse, nes PVM yra vartojimo mokestis, ir lengvatinio PVM tarifo taikymas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams, o ne lengvatiniu PVM tarifu apmokestinamų prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams. 5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai), todėl konkrečių prekių (paslaugų), kurios būtų apmokestinamos taikant lengvatinį PVM tarifą, sąrašas, kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. XIIP-3452, negali būti pateiktas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 6. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 aiškinamajame rašte teigiama, kad lengvatinio PVM tarifo maisto produktams nustatymas skatins Lietuvos Respublikos gyventojus apsipirkti Lietuvos Respublikoje, o ne Lenkijos Respublikoje. Lenkijos Respublikos statistikos duomenimis, Lietuvos Respublikos gyventojai 2015 metais Lenkijos Respublikoje išleido apie 330 mln. eurų (tai – apie 3,7 procento visos mažmeninės prekybos apimties Lietuvos Respublikoje), iš jų maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams – 62,5 mln. eurų (tai – apie 19 procentų visų Lietuvos Respublikos gyventojų išlaidų Lenkijos Respublikoje ir apie 1,6 procento maisto, gėrimų, tabako mažmeninės prekybos apimties Lietuvos Respublikoje).
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Lietuvos Respublikos gyventojų Lenkijos Respublikoje įsigyja ne maisto produktus, o prekes, kurių daugelis apmokestinama taikant standartinį Lenkijos Respublikoje nustatytą 23 procentų PVM tarifą, darytina išvada, kad sprendimą pirkti Lenkijos Respublikoje lemia ne tarpvalstybiniai
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos Vyriausybei parengti ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. pateikti Seimui Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų laikinai (pavyzdžiui, vieneriems metams) nustatytas lengvatinis PVM tarifas tik būtiniausiems maisto produktams bei atlikti šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną, o po metų stebėsenos įvertinus rezultatus pateikti Seimui pasiūlymus dėl šio ir kitų, su jo įgyvendinimu susijusių, įstatymų tobulinimo. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4 (pirmininko balsas), prieš – 4, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius
Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nr. ix-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiP-2085 2017-04-12
Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai Mindaugas Bastys, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Audronė Misiūnaitė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento vyresnioji patarėja Jūratė Laurikėnaitė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekspertas Raimundas Balčiūnaitis, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto patarėja Dalia Mudėnienė, 15min.lt verslo žurnalistas Ernestas Naprys, tv3.lt žurnalistė Simona Voveriūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-121 Vertindami įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnį 4 dalimi ir joje nustatyti lengvatinį 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą būtiniems maisto produktams - šviežiai atšaldytai mėsai ir šviežiai tvenkiniuose išaugintai žuviai. Siūloma mokesčio lengvata diskutuotina.
dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva) III priedo, kuriuo yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, 1 punkte numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtus žmonių ir gyvūnų maistui< ...>. Atkreiptinas dėmesys, kad Sveikatos apsaugos ir Ūkio ministrų 2003 m. gegužės
sąrašas, kuriame be mėsos produktų yra ir kiti maisto produktai (pavyzdžiui, pieno produktai, duona, miltai, makaronai ir t.t.). Mėsos ir žuvies produktai yra tik vieni iš būtinų maisto produktų. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies maisto produktų atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios šių maistų produktų grupių išskyrimą iš kitų maisto produktų grupių, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas, kai tik tam tikrų rūšių maisto produktai būtų apmokestinami siūlomu lengvatiniu PVM tarifu, nediskriminuotų kitų maisto produktų vartotojų bei gamintojų. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-121 Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektą papildžius nauja 4 dalimi ir kitas dalis pernumeravus, atitinkamai šis pakeitimas derintinas ir su keičiamo įstatymo 19 straipsnio
3.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-12 Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio
savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta
reguliavimo. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-121 Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi pernumeruojant keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis tai turėtų atsispindėti įstatymo projekto lyginamajame variante. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-09-09 Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2085 (toliau – PVM įstatymo projektas), pažymime, kad šio projekto nuostatos susijusios su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau
priedo nustatytą prekių ir paslaugų, kurias tiekiant gali būti taikomi lengvatiniai PVM tarifai, sąrašą, todėl pastabų dėl PVM įstatymo projektu siūlomų prekių kategorijų atitikties Direktyvai 2006/112/EB neturime. Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad siūlomoje PVM įstatymo 19 straipsnio 4 dalies redakcijoje nustatant lengvatinį PVM tarifą konkretiems maisto produktams yra naudojama netinkama šiuos maisto produktus apibūdinanti formuluotė, nepatenkanti į PVM įstatymo reguliavimo dalyką.
PVM įstatyme neturėtų būti įvedamos naujos sąvokos, nurodančios maisto produktų išskirtinumą ar kategorijas, nenumatytos net Lietuvos Respublikos maisto įstatyme. Abejotume, ar „būtinais maisto produktais“ galėtų būti įvardinama šviežiai atšaldyta mėsa ir šviežiai tvenkiniuose išauginta žuvis. Maisto produktų, patenkančių į Europos Sąjungos rinką, saugumo (jų atitiktį tam tikriems nustatytiems reikalavimams) ir kokybės reikalavimus reguliuoja kiti tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai. Todėl PVM įstatymo nuostatose nenaudotinos sąvokos, klaidinančios vartotojus ar suteikiančios nepagrįsto pranašumo ar išskirtinumo tam tikriems produktams. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra gauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra gauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1
Siekiant paskatinti pieno ir pieno produktų vartojimą ir palengvinti pieno krizės pasekmes šalies pieno gamintojams tikslinga mažinti PVM tarifą pieno produktams. PASIŪLYMAS: Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas būtiniems maisto produktams –
šviežiai atšaldytai mėsai ir šviežiai tvenkiniuose išaugintai žuviai, geriamam pienui ir pieno produktams.“ Nepritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2.
1
Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos būtiniausiems maisto produktams sudaro dilelę dalį daugelio Lietuvos piliečių bendrose išlaidose, siūlytina būtiniems maisto produktams
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas būtiniems maisto
produktams – šviežiai atšaldytai mėsai, šviežiai tvenkiniuose išaugintai žuviai, geriamam pienui ir pieno produktams“. Nepritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3.
Pauža, Mindaugas Bastys, Edmundas Jonyla, Kazys Grybauskas, Andrius Palionis,
1
Įvertinant tai, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų vyksta pirkti maisto produktų į kaimynines šalis, kuriose nustatytas mažesnis PVM tarifas, mūsų žemdirbiai atsiduria nevienodose konkurencinėse sąlygose. Tikslinga, kai kuriems gyventojų mitybai svarbiems produktams nustatyti mažesnį PVM tarifą. Tokiu atveju, neturėtų būti valstybės biudžeto praradimų, nes mažesnė kaina paskatintų tokių produktų vartojimą. PASIŪLYMAS: ,,1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas ,, 1. Papildyti 19 straipsnį nauja 4 dalimi: ,,4.Lengvatinis
atšaldytai mėsai ir paukštienai, žaliam karvių pienui ir pieno produktams, išskyrus fermentinius sūrius ir jogurtus. 2. Buvusias 19 straipsnio 4,5 ir 6 dalis atitinkamai laikyti 5,6 ir 7 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis straipsnis įsigalioja 2015 m. balandžio 1d. 2016 m. rugsėjo 1d.“ Nepritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2017-01-25 Nutarimas Nr. 70) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1425
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1, 5 ir 13 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751
projektas Nr. XIIP-2085), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3452 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3452) ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4006 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4006) dėl šių priežasčių: 1.
Nustačius lengvatinį 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą Įstatymo projekte Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekte Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekte Nr. XIIP-4006 siūlomiems maisto produktams, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) per metus netektų nuo 43 mln. eurų pajamų (Įstatymo projektas Nr. XIIP-2085) iki
produktų, kuriems siūloma nustatyti lengvatinį PVM tarifą, sąrašas atitiktų Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4007 nustatytą būtiniausių maisto produktų sąrašą) ir Įstatymo projektas Nr. XIIP-4006). Nors Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4006 aiškinamuosiuose raštuose teigiama, kad lengvatinio 5 procentų PVM tarifo nustatymas siūlomiems maisto produktams padidintų pajamų iš PVM surinkimą dėl padidėjusio šių produktų vartojimo, tačiau tam, kad būtų kompensuotos dėl lengvatinio PVM tarifo nustatymo susidariusios valstybės biudžeto pajamų netektys, produktų vartojimas turėtų padidėti keturis kartus, o tai – mažai tikėtina. 2. Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Nr. XIII-177 neįvertintas siūlomų PVM lengvatų poveikis valstybės biudžeto pajamoms. Dėl tokių valstybės biudžeto pajamų netekčių 2017 metais būtų pažeisti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas,
deficitui ir išlaidų augimui.
Todėl nustatyti naujas PVM lengvatas 2017 metais nepažeidžiant minėtų teisės aktų galima būtų tik tada, jeigu valstybės biudžeto netektys būtų kompensuotos proporcingai sumažinus kitas valstybės biudžeto išlaidas, padidinus kitų mokesčių tarifus arba panaikinus kitas esamas mokesčių lengvatas. 3. Gali būti nepasiektas Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4006 aiškinamuosiuose raštuose nurodytas tikslas – sumažinti šių maisto produktų kainas, nes praktika rodo, kad prekės ir paslaugos, kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga (pavyzdžiui, statistinė analizė rodo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. sumažinus keleivių vežimo paslaugoms taikomą PVM tarifą nuo
(2013 metų gruodį, palyginti su 2012 metų gruodžiu) padidėjo 1 procentu, o per beveik ketverius metus (2016 metų lapkritį, palyginti su 2012 metų gruodžiu) – 3,8 procento; nuo 2013 m. sausio 1 d. sumažinus laikraščiams ir žurnalams taikomą PVM tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, jų kainos atitinkamai per vienus metus padidėjo 1,7 procento, o per beveik ketverius metus – 36,8 procento; nuo 2011 m. sausio 1 d. sumažinus apgyvendinimo paslaugoms taikomą PVM tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, jų kaina per vienus metus (2011 metų gruodį, palyginti su 2010 metų gruodžiu) padidėjo 4,1 procento, ir nuo
tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, šių paslaugų kainos per beveik dvejus metus (2016 metų lapkritį, palyginti su 2014 metų gruodžiu) padidėjo 3,4 procento). 4. Tai nėra tinkama priemonė siekti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085 ir Įstatymo projekto Nr.
XIIP-4006 aiškinamuosiuose raštuose nurodytų tikslų – stiprinti ir plėsti verslą ir ieškoti naujų rinkų, sudaryti palankesnes realizavimo sąlygas, didinti konkurencingumą žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir realizavimo srityse, nes PVM yra vartojimo mokestis, ir lengvatinio PVM tarifo taikymas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams, o ne lengvatiniu PVM tarifu apmokestinamų prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams. 5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d.,
prekių (paslaugų), kurios būtų apmokestinamos taikant lengvatinį PVM tarifą, sąrašas, kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. XIIP-3452, negali būti pateiktas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 6. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 aiškinamajame rašte teigiama, kad lengvatinio PVM tarifo maisto produktams nustatymas skatins Lietuvos Respublikos gyventojus apsipirkti Lietuvos Respublikoje, o ne Lenkijos Respublikoje. Lenkijos Respublikos statistikos duomenimis, Lietuvos Respublikos gyventojai 2015 metais Lenkijos Respublikoje išleido apie 330 mln. eurų (tai – apie 3,7 procento visos mažmeninės prekybos apimties Lietuvos Respublikoje), iš jų maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams – 62,5 mln. eurų (tai – apie 19 procentų visų Lietuvos Respublikos gyventojų išlaidų Lenkijos Respublikoje ir apie 1,6 procento maisto, gėrimų, tabako mažmeninės prekybos apimties Lietuvos Respublikoje).
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Lietuvos Respublikos gyventojų Lenkijos Respublikoje įsigyja ne maisto produktus, o prekes, kurių daugelis apmokestinama taikant standartinį Lenkijos Respublikoje nustatytą 23 procentų PVM tarifą, darytina išvada, kad sprendimą pirkti Lenkijos
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir finansų komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2085 atmesti, nes įstatymo projektu siūlomas PVM tarifo sumažinimas sąlygotų dideles valstybės biudžeto pajamų netektis. Tuo tarpu praktika rodo, kad sumažinus PVM tarifą, prekės ar paslaugos ilguoju periodu nepinga. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginijus Sinkevičius. Komiteto pirmininkas: Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė