Projekto lyginamasis variantas
tvarkymo įstatymo 30 STRAIPSNIo PAKEITIMO IR papildymo ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2004, Nr. 73-2544; 2005, Nr. 84-3111; 2008, Nr. 76-2999, Nr. 81-3180; 2009, Nr. 154-6961; 2011, Nr. 52-2501; 2012, Nr. 6-188, Nr. 6-190, Nr.50-2445; 2013, Nr. 55-2729)1 straipsnis. 30 straipsnio 10 dalies pakeitimas
išdėstyti taip: „10.
Komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad:
1) skatintų atliekas naudoti ir perdirbti;
2) rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebūtų imama už žemės sklypą;
3) rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą asmenys apmokestinami tik už kurį nors vieną disponuojamo toje savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto objektą;
4) atliekų turėtojams būtų numatyta galimybė rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal mokėti pagal faktinį iš atliekų turėtojų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį;
5) nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų būtų renkama tik iš toje savivaldybėje registruotų atliekų turėtojų, išskyrus tuos atvejus, kai toje savivaldybės teritorijoje neregistruotas atliekų turėtojas savarankiškai sudaro sutartį dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo pagal faktinį iš atliekų turėtojo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį;
6) pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo (sodininkų bendrija, daugiabučių namų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija), įgyvendinantis savo narių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų apmokestinamas tik pagal faktinį iš atliekų turėtojo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį;
7) rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojo gali būti imama tik tuo atveju, jei paslauga yra suteikiama ištisus metus ir atliekų surinkimo aikštelė yra įrengta ne didesniu nei 150 metrų atstumu nuo atliekų turėtojo apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto.
Komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad:
1) skatintų atliekas naudoti ir perdirbti;
2) rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebūtų imama už žemės sklypą;
3) rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą asmenys apmokestinami tik už kurį nors vieną disponuojamo toje savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto objektą;
4) atliekų turėtojams būtų numatyta galimybė rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal mokėti pagal faktinį iš atliekų turėtojų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį;
5) nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų būtų renkama tik iš toje savivaldybėje registruotų atliekų turėtojų, išskyrus tuos atvejus, kai toje savivaldybės teritorijoje neregistruotas atliekų turėtojas savarankiškai sudaro sutartį dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo pagal faktinį iš atliekų turėtojo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį;
6) pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo (sodininkų bendrija, daugiabučių namų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija), įgyvendinantis savo narių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų apmokestinamas tik pagal faktinį iš atliekų turėtojo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį;
7) rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojo gali būti imama tik tuo atveju, jei paslauga yra suteikiama ištisus metus ir atliekų surinkimo aikštelė yra įrengta ne didesniu nei 150 metrų atstumu nuo atliekų turėtojo apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto. Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą, turi būti:
1) užtikrintas aprūpinimas mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemonėmis;
2) užtikrintas aprūpinimas biologiškai skaidžių atliekų sutvarkymo priemonėmis;
3) užtikrintas aprūpinimas antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;
4) užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas;
5) užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias pavojingas atliekas (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas).
Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekų iš gyventojų“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: parašas vardas, pavardė
priežastys, pirminiai jo siūlymai ir asmenys dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Įstatymo 32 straipsnyje nurodyta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir
(ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Vadinasi, atliekų tvarkymo išlaidas turi dengti ir medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuočių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Tai reiškia, kad eilinis buitinis vartotojas, pirkdamas medžiagas ar gaminius kažkokioje pakuotėje, jau vieną kartą sumokėjo už atliekų, sudarytų ir šių pakuočių, tvarkymą. Vadinasi, vartotojas moka už čių atliekų tvarkyma moka mažiausiai du kartus. Įstatymo 30¹ straipsnyje nurodyta, kad organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, o tai iš tiesų reiškia, kad rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą iš tiesų tapo rinkliava ar kita įmoka už nekilnojamąjį turtą. Gaunami skundai iš rinkėjų tik patvirtina esamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos netobulumus.
Žmonės skundžiasi, kad mokesčiai renkami įvairiausių grasinimų pagalba, o paslauga iš tikro neteikiama – nevykdomas komunalinių atliekų surinkimas ir vežimas (pvz., nėra pastatyti konteineriai, tačiau rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą atliekų turėtojas apmokestinamas). Gana dažni atvejai, kai atliekų turėtojas rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą apmokestinamas kelis kartus (pvz., rinkliava atskirai apmokestinamas sodo sklypas, tame sklype esantis sodo namelis, šiltnamis ir pan.) arba atliekų turėtojams nėra galimybės vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą yra pasisakęs, kad savivaldybių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniui (2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-471/2010; 2013-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-181/2013). Nežiūrint į tai, atliekų turėtojams nesudaromos galimybės mokėti rinkliavą pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Savivaldybės nekreipia dėmesio į teismo nutartis, siunčia mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams pagal jų turimą nekilnojamo turto kiekį. Kelia abejones toks teisinis reguliavimas, kai rinkliavų, įmokų, mokesčių objektai, dydžiai nustatomi Vyriausybės patvirtintomis metodikomis bei ministrų įsakymais. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai.
Konstitucinis teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais. Visi kiti teisės aktai nuosavybės teisių reguliavimo srityje turi atitikti įstatymus (Konstitucinio Teismo 1993-12-13, 1994-07-15, 1996-04-18, 2000-02-23 nutarimai). Konstitucinis Teismas 2002-01-14, 2009-03-02 nutarimais taip pat yra pažymėjęs, kad Seimas neturi teisės pavesti Vyriausybei ar kuriai nors kitai institucijai įgyvendinti jo konstitucinę kompetenciją. Nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytam lygiateisiškumo principui (Konstitucijos 29 str.). Pavyzdžiui, sąskaitas už atliekų tvarkymą gauna sodininkų bendrijų nariai, turintys tik žemės sklypą be jokių statinių ir nesilankantys tame sklype. Aplinkos ministerija aiškina, kad sodo sklypai yra aktyvaus arba pasyvaus poilsio praleidimo vieta, nepriklausomai ar juose yra pastatų ar nėra. Šiuose sklypuose (be pastatų) asmenys užsiima mėgėjiška sodininkyste, daržininkyste ar tiesiog poilsiauja. Tačiau aktyvaus arba pasyvaus poilsio praleidimo vietomis taip pat yra parkai, miškai, ežerų, upių, kitų vandens telkinių pakrantės. Tačiau šiuo atveju, rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą neapmokestinami šių žemės sklypų turėtojai.
Ūkininkai ar kiti žemės ūkio paskirties sklypų valdytojai užsiima profesionalia sodininkyste, daržininkyste, tačiau kažkodėl jie atskirai už valdomą žemės sklypą neapmokestinami minėta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Pagal esamą nustatytą tvarką rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą nemoka nekilnojamojo turto neturintys asmenys, nors jie taip pat yra atliekų turėtojai. Visa rinkliavų ar kitų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą našta perkeliama ant turinčių nekilnojamojo turto asmenų. 2. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte apibrėžiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sąlygos, kurios padės išvengti situacijų, kai iš atliekų turėtojų imama rinkliava ar kita įmoka, tačiau pačios komunalinės atliekos iš atliekų turėtojų nebuvo surenkamos. Taip pat nustatomas reikalavimas neimti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už žemės sklypus, tokiu būdu pasiekiant sodininkų bendrijų narių, žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypų savininkų lygiateisiškumo principo.
Taip pat nebebus galima iš atliekų turėtojo reikalauti mokėti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už atskirus nekilnojamojo turto objektus, esančius toje pačioje vietovėje (pvz., už gyvenamąjį namą, šiltnamį, pirtį ir pan.). 4. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 5. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 6. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus Įstatymo projektą reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 711 „Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 85-4260) bei savivaldybių tarybų patvirtintus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą nuostatus bei atliekų tvarkymo taisyklės. 8. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 9.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti naujų lydimųjų teisės aktų parengti ir priimti nereikės. 11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą rengė Seimo narys Rokas Žilinskas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Atliekų tvarkymas“, „atliekos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia: parašas vardas, pavardė
2014-09-02 Nr. XIIP-2082 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 30 straipsnio 10 dalyje siūlomose papildyti naujose nuostatose (10 dalies nauji 2, 3, 4, 5, 6, 7 punktai) nėra aiškus sąvokos „rinkliava“ turinys, nes tik tolesnėse šios dalies nuostatose yra pateikiama trumpinio „rinkliava“ apibrėžtis. Siūlytume tikslinti projekto nuostatas. 2. Projekto tikslas – pakeisti vietinių rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir kitų įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo tvarką. Siūloma tvarka nėra aiški ir diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalyje siūlomų nustatyti nuostatų nėra aišku, ar rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų imama už nekilnojamojo turto objektą (2, 3 punktai), ar už faktinį atliekų kiekį (4, 5, 6 punktai). Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebūtų imama už žemės sklypą. Šios projekto nuostatos tikslintinos tuo aspektu, kad nėra aišku, koks žemės sklypas turimas omeny: su statiniais ar be jų. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto (30 straipsnio
vartojama „nekilnojamojo turto objekto“ sąvoka, kuri savo turiniu apima ir žemės sklypą. Siūlytume tikslinti ir tarpusavyje suderinti projekto nuostatas.
Kita vertus, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kaip būtų įgyvendinamas principas „teršėjas moka“, kai rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nemokėtų tie žemės sklypų savininkai, kurių teritorijose nebūtų kitų nekilnojamojo turto objektų (pvz., statinių), bet būtų vykdoma aktyvaus ir pasyvaus poilsio veikla (pvz., paplūdimiai, parkai, mėgėjų sodai ir pan.), kurios metu susidaro komunalinės atliekos. Trečia, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad atliekų turėtojams būtų numatyta galimybė rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal faktinį iš atliekų turėtojų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, o šios dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo (sodininkų bendrija, daugiabučių namų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija) rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų apmokestinamas tik pagal faktinį iš atliekų turėtojo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas būtų laikomas atliekų turėtoju ir kokiu būdu būtų skaičiuojamas „faktinis atliekų kiekis“: ar bendrija, kuri atsiskaitytų už visos bendrijos sukauptų ir išvežimui suneštų atliekų faktinį kiekį (tokiu atveju, koks būtų mokėjimo pasiskirstymo tarp gyventojų būdas); ar kiekvienas bendrijos narys atsiskaitytų tik už jo sukauptą ir išvežimui suneštą faktinį atliekų kiekį (tokiu atveju, nėra aišku, kokiu būdu būtų skaičiuojamas kiekvieno bendrijos nario išvežimui pristatytas atliekų kiekis). Ketvirta, siūlomas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 4 punktas koreguotinas kalbiniu požiūriu.
Penkta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojo gali būti imama tik tuo atveju, jei paslauga yra suteikiama ištisus metus ir atliekų surinkimo aikštelė yra įrengta ne didesniu nei 150 metrų atstumu nuo atliekų turėtojo apmokestinamojo nekilnojamojo turto objekto. Šiose projekto nuostatose nėra aišku, kaip būtų suprantama formuluotė „paslauga yra suteikiama ištisus metus“. Taip pat, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis projekte siūloma nustatyti, kad atliekų surinkimo aikštelė turi būti įrengta ne didesniu nei 150 metrų atstumu nuo nekilnojamo turto objekto. Kadangi keičiamo įstatymo ir projekto nuostatose nėra atskleistas formuluotės „atliekų surinkimo aikštelės“ turinys, manytume, kad, svarstant projektą reikėtų įvertinti ir tai, jog tokios įstatymo nuostatos galėtų sukurti situaciją, kai asmenys, kurių gyvenamojoje vietovėje (pvz., individualių gyvenamųjų namų kvartalas) nėra įrengtų atliekų surinkimo aikštelių, galėtų siekti išvengti vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto“ turinys. Šešta, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip, pasirinkus “faktinio atliekų kiekio“ skaičiavimo metodą, bus sprendžiama „bešeimininkių“ (t. y., tam tikrais konteineriais neturinčių teisės naudotis, bet paliekančių savo atliekas asmenų) atliekų tvarkymo apmokėjimo paslauga. Be to, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas neigiamai neįtakotų kovos su atliekų atsikratymu miškuose, pakelėse ir kitur, kai slepiamas faktinis atliekų kiekis ir pan. 3.
projekto aiškinamąjį raštą įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto 2 straipsnyje nustatyti įpareigojimą atitinkamoms institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. 4. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į rekomendacijų 31.1, 31.5, 35.4, 35.5, 88.1 ir 89.2 punktus, projekto tekstas tikslintinas. Taip pat, projekte reikėtų atsisakyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašo nurodymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamasis variantas neatitinka jam keliamų reikalavimų. 5. Atsižvelgiant į tai, kad vietinė rinkliava yra įskaitoma į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžetą, o pakeista vietinių rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir kitų įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo tvarka, gali turėti įtakos savivaldybių biudžeto pajamoms, taip pat į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, svarstytina, ar dėl šio projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Jadvyga Andriuškevičiūtė N. Azguridienė S. Švedas
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-08-18 Nr. XIIP-2082 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nr. XIIP-2082 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2082 (toliau
Teisės departamento dėl Projekto pateiktoms pastaboms, be to papildomai pažymime:
punkte siūloma įtvirtinti, kad rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebūtų imama už žemės sklypą. Manytina, kad jei žemės sklype yra vykdoma sodininkystės, poilsio ir panaši veikla), tai automatiškai suponuoja atliekų susidarymo faktą, todėl gali būti keliamas tokių atliekų tikrosios šalinimo vietos klausimas. 2) Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti, kad rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą asmenys apmokestinami tik už kurį nors vieną disponuojamo toje savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto objektą. Tokiu atveju keltinas klausimas, kaip būtų įgyvendinamas principas
„teršėjas moka“, jei asmeniui priklauso keli nekilnojamo turto objektai, tačiau
jais naudojasi (pavyzdžiui, nuomojasi) kiti asmenys.
Pritarus siūlomam reguliavimui nekilnojamojo turto objektų savininkas atliekų surinkimo rinkliavą mokėtų tik už vieną objektą, tuo tarpu už kitus objektus rinkliavos būtų išvengta, nors tai nereiškia, kad tuose objektuose neatsirastų surinktinų komunalinių atliekų. Kelis objektus turintis savininkas tuomet netgi galėtų pasirinkti mažiausią pagal plotą nekilnojamojo turto objektą, už kurį mokėtų rinkliavą, taip užsitikrindamas mažiausią mokėtiną rinkliavos dydį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutartys už komunalines paslaugas paprastai sudaromos būtent su nekilnojamo turto savininku, bet ne su tuo turtu bet kokiais pagrindais besinaudojančiais asmenimis, todėl neaišku, kodėl komunalinių atliekų tvarkymo sritis turėtų būti reguliuojama kitokiu principu. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė,
pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja;
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-021 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti naujose nuostatose (10 dalies nauji 2, 3, 4, 5, 6, 7 punktai) nėra aiškus sąvokos „rinkliava“ turinys, nes tik tolesnėse šios dalies nuostatose yra pateikiama trumpinio „rinkliava“ apibrėžtis. Siūlytume tikslinti projekto nuostatas. Pritarti 1.2 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir kitų įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo tvarką. Siūloma tvarka nėra aiški ir diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalyje siūlomų nustatyti nuostatų nėra aišku, ar rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų imama už nekilnojamojo turto objektą (2, 3 punktai), ar už faktinį atliekų kiekį (4, 5, 6 punktai). Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebūtų imama už žemės sklypą. Šios projekto nuostatos tikslintinos tuo aspektu, kad nėra aišku, koks žemės sklypas turimas omeny: su statiniais ar be jų. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto (30 straipsnio 10 dalies 3, 7 punktai) bei keičiamo įstatymo (30¹ straipsnis) nuostatose vartojama „nekilnojamojo turto objekto“ sąvoka, kuri savo turiniu apima ir žemės sklypą. Siūlytume tikslinti ir tarpusavyje suderinti projekto nuostatas. Kita vertus, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kaip būtų įgyvendinamas principas „teršėjas moka“, kai rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nemokėtų tie žemės sklypų savininkai, kurių teritorijose nebūtų kitų nekilnojamojo turto objektų (pvz., statinių), bet būtų vykdoma aktyvaus ir pasyvaus poilsio veikla (pvz., paplūdimiai, parkai, mėgėjų sodai ir pan.), kurios metu susidaro komunalinės atliekos.
Trečia, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad atliekų turėtojams būtų numatyta galimybė rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal faktinį iš atliekų turėtojų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, o šios dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo (sodininkų bendrija, daugiabučių namų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija) rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų apmokestinamas tik pagal faktinį iš atliekų turėtojo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas būtų laikomas atliekų turėtoju ir kokiu būdu būtų skaičiuojamas „faktinis atliekų kiekis“: ar bendrija, kuri atsiskaitytų už visos bendrijos sukauptų ir išvežimui suneštų atliekų faktinį kiekį (tokiu atveju, koks būtų mokėjimo pasiskirstymo tarp gyventojų būdas); ar kiekvienas bendrijos narys atsiskaitytų tik už jo sukauptą ir išvežimui suneštą faktinį atliekų kiekį (tokiu atveju, nėra aišku, kokiu būdu būtų skaičiuojamas kiekvieno bendrijos nario išvežimui pristatytas atliekų kiekis). Ketvirta, siūlomas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 4 punktas koreguotinas kalbiniu požiūriu.
Penkta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojo gali būti imama tik tuo atveju, jei paslauga yra suteikiama ištisus metus ir atliekų surinkimo aikštelė yra įrengta ne didesniu nei 150 metrų atstumu nuo atliekų turėtojo apmokestinamojo nekilnojamojo turto objekto. Šiose projekto nuostatose nėra aišku, kaip būtų suprantama formuluotė „paslauga yra suteikiama ištisus metus“. Taip pat, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis projekte siūloma nustatyti, kad atliekų surinkimo aikštelė turi būti įrengta ne didesniu nei 150 metrų atstumu nuo nekilnojamo turto objekto. Kadangi keičiamo įstatymo ir projekto nuostatose nėra atskleistas formuluotės „atliekų surinkimo aikštelės“ turinys, manytume, kad, svarstant projektą reikėtų įvertinti ir tai, jog tokios įstatymo nuostatos galėtų sukurti situaciją, kai asmenys, kurių gyvenamojoje vietovėje (pvz., individualių gyvenamųjų namų kvartalas) nėra įrengtų atliekų surinkimo aikštelių, galėtų siekti išvengti vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto“ turinys. Šešta, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip, pasirinkus “faktinio atliekų kiekio“ skaičiavimo metodą, bus sprendžiama „bešeimininkių“ (t. y., tam tikrais konteineriais neturinčių teisės naudotis, bet paliekančių savo atliekas asmenų) atliekų tvarkymo apmokėjimo paslauga. Be to, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas neigiamai neįtakotų kovos su atliekų atsikratymu miškuose, pakelėse ir kitur, kai slepiamas faktinis atliekų kiekis ir pan.
Pritarti 1.3 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
įgyvendinti reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto 2 straipsnyje nustatyti įpareigojimą atitinkamoms institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. Pritarti 1.4 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į rekomendacijų 31.1, 31.5, 35.4, 35.5, 88.1 ir 89.2 punktus, projekto tekstas tikslintinas. Taip pat, projekte reikėtų atsisakyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašo nurodymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamasis variantas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Pritarti 1.5 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
5Atsižvelgiant į tai, kad vietinė rinkliava yra įskaitoma į savivaldybės,
nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžetą, o pakeista vietinių rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir kitų įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo tvarka, gali turėti įtakos savivaldybių biudžeto pajamoms, taip pat į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, svarstytina, ar dėl šio projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados.
Pritarti Vyriausybės išvada pateikta 2015-02-25 nutarimu Nr. 216 2.1 Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-09-191 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2082 (toliau – Projektas) pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl Projekto pateiktoms pastaboms, be to papildomai pažymime:
1) Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti, kad rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebūtų imama už žemės sklypą. Manytina, kad jei žemės sklype yra vykdoma sodininkystės, poilsio ir panaši veikla), tai automatiškai suponuoja atliekų susidarymo faktą, todėl gali būti keliamas tokių atliekų tikrosios šalinimo vietos klausimas. Pritarti 2.2 Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-09-19
2) Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti, kad rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą asmenys apmokestinami tik už kurį nors vieną disponuojamo toje savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto objektą.
Tokiu atveju keltinas klausimas, kaip būtų įgyvendinamas principas „teršėjas moka“, jei asmeniui priklauso keli nekilnojamo turto objektai, tačiau jais naudojasi (pavyzdžiui, nuomojasi) kiti asmenys. Pritarus siūlomam reguliavimui nekilnojamojo turto objektų savininkas atliekų surinkimo rinkliavą mokėtų tik už vieną objektą, tuo tarpu už kitus objektus rinkliavos būtų išvengta, nors tai nereiškia, kad tuose objektuose neatsirastų surinktinų komunalinių atliekų. Kelis objektus turintis savininkas tuomet netgi galėtų pasirinkti mažiausią pagal plotą nekilnojamojo turto objektą, už kurį mokėtų rinkliavą, taip užsitikrindamas mažiausią mokėtiną rinkliavos dydį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutartys už komunalines paslaugas paprastai sudaromos būtent su nekilnojamo turto savininku, bet ne su tuo turtu bet kokiais pagrindais besinaudojančiais asmenimis, todėl neaišku, kodėl komunalinių atliekų tvarkymo sritis turėtų būti reguliuojama kitokiu principu. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1.1 Lietuvos savivaldybių asociacija 2015-03-16 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažinusi su Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektais XIIP-2083 ir XIIP-449 teikia šias pastabas:
priėmus pakeitimus, kad rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebūtų imama už žemės sklypą arba rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą asmenys būtų apmokestinami tik už vieną kurį nors disponuojamą savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto, būtų sudarytos išskirtinės sąlygos kitų vartotojų atžvilgiu t. y. žemės sklypų ar nekilnojamojo turtų objektų savininkai vykdytų veiklą, kurių metu susidaro komunalinės atliekų, bet už jas mokėti neturėtų. Tokiu atveju, išlaidas už atliekų tvarkymą turėtų padengti kiti vartotojai. Pažymime, kad pagal šiuo metu galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti.
Įstatyme taip pat numatyta, kad nekilnojamojo turto objektų rūšių, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe, sąrašą nustato Aplinkos ministerija. Atkreipiame dėmesį į tai, kad tais atvejais jei nekilnojamojo turto objekte nesusidaro komunalinės atliekos, savininkai turi galimybę kreiptis į savivaldybes ar regioninius atliekų tvarkymo centrus su prašymu atleisti nuo mokėjimo už atliekų tvarkymo paslaugą. Pritarti 1.2
galiojantį Atliekų tvarkymo įstatymą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis. Ši kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą.
Savivaldybės nustatydamos kainą turi vadovautis Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika. Minėtoje metodikoje numatyta taikyti dvinarę rinkliavą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Savivaldybės, vadovaudamosi Metodikos nuostatomis, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio kintamąją dalį, pasirinkdamos atitinkamas dedamąsias, gali skaičiuoti pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorį. Taip iš dalies bus suteikta galimybė atliekų turėtojams mokėti už faktiškai atiduodamą atliekų kiekį. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad pilnai taikyti atsikaitymo būdą pagal faktinį atliekų kiekį yra neįmanoma. Tokiam nustatymui reikėtų didesnių ekonominių sąnaudų, todėl padidėtų komunalinių atliekų tvarkymo surinkimo ir administravimo išlaidos, o tai atitinkamai atliekų turėtojams lemtų didesnes įmokas už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Pritarti 1.3
siūlymui, kad įmoka ar rinkliava galėtų būti imama iš atliekų turėtojo tuo atveju, kai atliekų surinkimo aikštelė būtų įrengta ne didesniu nei 150 metrų atstumu nuo atliekų turėtojo apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrengti aikšteles savivaldybėse tokiais atstumais nebus galimybių dėl teritorijos specifikos. Kyla klausimas, kas apmokės už atliekų, kurios susidarys konteineriuose pastatytuose daugiau 150 metrų atstumu, tvarkymą? Tokiu atveju, išlaidas turės padengti kiti mokėtojai. Taip būtų pažeidžiamas vienas iš aplinkosauginių principų „teršėjas moka“. Apibendrinta projekte Nr.
Apibendrinta projekte
jiems nepritarti. Pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-02-25 (nutarimas Nr. 216)1 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-775 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2082 (toliau − Įstatymo projektas Nr. XIIP-2082) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-449 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-449) dėl šių priežasčių:
1Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082 1 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 30 straipsnio 10 dalies 2 punkte siūloma nuostata, kad „rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebūtų imama už žemės sklypą“, neatitinka Įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad, organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys). Taip pat Įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
„Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas
arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“.
Priėmus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. D1-637 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas), iš Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo
turto objekto apibrėžimas, buvo išbraukta sąvoka − žemės sklypai (be pastatų). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja įgalioti asmenys, o pakeitus Įsakymą neliko tokio apmokestinamo objekto kaip „žemės sklypas be pastatų“, Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies
2Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082 1 straipsnyje keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 4 ir 6
punktuose siūloma nustatyti, kad atliekų turėtojams būtų numatyta galimybė rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal faktinį iš atliekų turėtojų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Įstatymo 30²straipsnyje nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros reikalavimai.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Taip pat Įstatymo 30²straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis. Ši kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą. Įstatymo 30²straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės, nustatydamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi vadovautis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir atsižvelgti į 3 dalyje minimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711
„Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų
turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą metodiką (toliau − Metodika). Metodikoje numatyta taikyti dvinarę rinkliavą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Kintamoji rinkliavos dedamoji yra tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, ir yra sietina su konkrečiu atliekų turėtojo atiduodamu komunalinių atliekų kiekiu. Savivaldybės, vadovaudamosi Metodikos nuostatomis, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio kintamąją dalį, pasirinkdamos atitinkamas dedamąsias, gali skaičiuoti pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorį. Taip iš dalies bus įgyvendinti Įstatymo projekto Nr.
XIIP-2082 aiškinamajame rašte minėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateikti išaiškinimai (2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-471/2010; 2013-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-181/2013) ir suteikta galimybė atliekų turėtojams mokėti už faktiškai atiduodamą atliekų kiekį. Kadangi teisinis reguliavimas, leidžiantis atliekų turėtojams rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal faktinį iš atliekų turėtojų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, jau nustatytas, Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082 1 straipsnyje keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 4 ir 6 punktai yra pertekliniai. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į kitų valstybių patirtį atliekų tvarkymo srityje – atliekų surinkimo būdas, kai įmokai apskaičiuoti reikia nustatyti faktinį atliekų kiekį, įmanomas, tačiau yra gerokai brangesnis. Tokiam nustatymui reikėtų didesnių ekonominių sąnaudų, todėl padidėtų komunalinių atliekų tvarkymo surinkimo ir administravimo išlaidos, o tai atitinkamai atliekų turėtojams lemtų didesnes įmokas už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Taip pat paminėtina, kad, siejant rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą su kiekvieno atliekų turėtojo atiduodamu atliekų kiekiu, pagausėja mėginimų jų atsikratyti neleistinais būdais, o tokios veiklos padarinius savivaldybės teisės aktų nustatyta tvarka privalo likviduoti visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082 1 straipsnyje keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 4 ir 6 punktai yra brauktini. Pritarti 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-02-25 (nutarimas Nr. 216)1
3Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082 1 straipsnyje keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 7 punkto nuostata yra neaiški ir dviprasmiška dėl formuluotės „suteikiama ištisus metus“ – nenurodoma, ar paslauga turėtų būti teikiama nenutrūkstamai visus metus ir tik suteikus tokią nenutrūkstamai teiktą paslaugą būtų imama rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Jeigu paslaugos teikimas per metus nutraukiamas tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, 3 dienas, neaišku, ar rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą galėtų būti imama. Taip pat nenurodoma, kaip būtų įgyvendinama ši nuostata, jeigu už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ar galimybę naudotis atliekų tvarkymo sistema visus metus mokestis būtų renkamas kas ketvirtį. Be to, ši nuostata neteisinga, nes nėra numatyta paslaugos suteikimo apimtis, neaišku, kokia atliekų tvarkytojo veikla būtų laikoma kaip paslaugos nesuteikimas. Atkreipiame dėmesį, kad pasirinkto 150 metrų atstumo nuo atliekų surinkimo aikštelės iki atliekų turėtojo nekilnojamojo turto objekto nustatymas ir šių aikštelių įrengimas savivaldybėms būtų didelė finansinė našta – tam prireiktų didelių investicijų ir laiko. Tai pat dėl skirtingų teritorinės urbanizacijos sąlygų šios aikštelės nurodytu atstumu ne visur galėtų būti įrengtos, o tai leistų kai kuriems atliekų turėtojams išvengti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Įstatymo 30² straipsnio 3 dalies nuostatomis, toks teisinis reguliavimas jau yra nustatytas Metodikos
iki atliekų surinkimo konteinerio nustatytas ne didesnis kaip 300 metrų. Šis atstumas, rengiant Metodiką, buvo suderintas su savivaldybėmis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis. Pritarti 1.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-02-25 (nutarimas Nr.
klaidingai suformuluotą teiginį „nuo atliekų turėtojo apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto“, kuris suponuoja prielaidą, kad rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą imama už atliekų turėtojui priklausantį nekilnojamojo turto objektą, o ne už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos ar galimybės naudotis atliekų tvarkymo sistema suteikimą. Pagal Įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja įgalioti asmenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082 1 straipsnyje keičiamo Įstatymo
dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo yra komunalinių atliekų turėtojas, nepaisant jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, o atliekų turėtojai, iš kurių renkama rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nustatomi vadovaujantis Įstatymo 30¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis: „Organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas <...> ir nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį <...>“. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082 1 straipsnyje keičiamo Įstatymo 30 straipsnio
šioms Įstatymo nuostatoms.
Pirma, priėmus 3 punkte siūlomą nuostatą, susidarytų tokia situacija, kai asmuo, būdamas kelių nekilnojamojo turto objektų savininkas toje pačioje savivaldybėje, gali vieną iš jų perleisti naudotis kitiems asmenims, kurie neregistruojami tame nekilnojamojo turto objekte ir negalės būti apmokestinti už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą už perleistą naudotis kitiems asmenims nekilnojamojo turto objektą negalės būti apmokestintas ir nekilnojamojo turto savininkas. Antra, priėmus 5 punkte siūlomą nuostatą, jeigu savivaldybės teritorijoje už galimybę naudotis atliekų tvarkymo sistema yra įvesta visuotinė rinkliava, neregistruotas atliekų turėtojas, nesudaręs savarankiškai sutarties, išvengs rinkliavos mokėjimo. Taip pat, priėmus keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 ir 5 punktuose pateiktus pasiūlymus, visuotinį principą „teršėjas moka“ įgyvendinti taptų sudėtinga, kadangi atsiranda galimybė atliekų turėtojui išvengti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082 1 straipsnyje keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 ir 5 punktai brauktini kaip neatitinkantys Įstatymo nuostatų. Pritarti
pasiūlymai: Siūlyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo projektą 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2082 tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Strelčiūnas. 10.
nuomonė: Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
FINANSŲ komitetas
d. Nr. 109-P-8
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Andrius Kubilius, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-02 Nr. XIIP-2082 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 10 dalyje siūlomose papildyti naujose nuostatose (10 dalies nauji 2, 3, 4, 5, 6, 7 punktai) nėra aiškus sąvokos „rinkliava“ turinys, nes tik tolesnėse šios dalies nuostatose yra pateikiama trumpinio „rinkliava“ apibrėžtis. Siūlytume tikslinti projekto nuostatas. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir kitų įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo tvarką. Siūloma tvarka nėra aiški ir diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų imama už nekilnojamojo turto objektą (2, 3 punktai), ar už faktinį atliekų kiekį (4, 5, 6 punktai). Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebūtų imama už žemės sklypą. Šios projekto nuostatos tikslintinos tuo aspektu, kad nėra aišku, koks žemės sklypas turimas omeny: su statiniais ar be jų. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto (30 straipsnio 10 dalies 3, 7 punktai) bei keičiamo įstatymo (30¹ straipsnis) nuostatose vartojama „nekilnojamojo turto objekto“ sąvoka, kuri savo turiniu apima ir žemės sklypą. Siūlytume tikslinti ir tarpusavyje suderinti projekto nuostatas. Kita vertus, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kaip būtų įgyvendinamas principas „teršėjas moka“, kai rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nemokėtų tie žemės sklypų savininkai, kurių teritorijose nebūtų kitų nekilnojamojo turto objektų (pvz., statinių), bet būtų vykdoma aktyvaus ir pasyvaus poilsio veikla (pvz., paplūdimiai, parkai, mėgėjų sodai ir pan.), kurios metu susidaro komunalinės atliekos.
Trečia, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad atliekų turėtojams būtų numatyta galimybė rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal faktinį iš atliekų turėtojų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, o šios dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo (sodininkų bendrija, daugiabučių namų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija) rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų apmokestinamas tik pagal faktinį iš atliekų turėtojo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas būtų laikomas atliekų turėtoju ir kokiu būdu būtų skaičiuojamas
„faktinis atliekų kiekis“: ar bendrija, kuri atsiskaitytų už visos bendrijos
sukauptų ir išvežimui suneštų atliekų faktinį kiekį (tokiu atveju, koks būtų mokėjimo pasiskirstymo tarp gyventojų būdas); ar kiekvienas bendrijos narys atsiskaitytų tik už jo sukauptą ir išvežimui suneštą faktinį atliekų kiekį (tokiu atveju, nėra aišku, kokiu būdu būtų skaičiuojamas kiekvieno bendrijos nario išvežimui pristatytas atliekų kiekis). Ketvirta, siūlomas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 4 punktas koreguotinas kalbiniu požiūriu.
Penkta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojo gali būti imama tik tuo atveju, jei paslauga yra suteikiama ištisus metus ir atliekų surinkimo aikštelė yra įrengta ne didesniu nei 150 metrų atstumu nuo atliekų turėtojo apmokestinamojo nekilnojamojo turto objekto. Šiose projekto nuostatose nėra aišku, kaip būtų suprantama formuluotė „paslauga yra suteikiama ištisus metus“. Taip pat, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis projekte siūloma nustatyti, kad atliekų surinkimo aikštelė turi būti įrengta ne didesniu nei 150 metrų atstumu nuo nekilnojamo turto objekto. Kadangi keičiamo įstatymo ir projekto nuostatose nėra atskleistas formuluotės „atliekų surinkimo aikštelės“ turinys, manytume, kad, svarstant projektą reikėtų įvertinti ir tai, jog tokios įstatymo nuostatos galėtų sukurti situaciją, kai asmenys, kurių gyvenamojoje vietovėje (pvz., individualių gyvenamųjų namų kvartalas) nėra įrengtų atliekų surinkimo aikštelių, galėtų siekti išvengti vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto“ turinys. Šešta, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip, pasirinkus “faktinio atliekų kiekio“ skaičiavimo metodą, bus sprendžiama „bešeimininkių“ (t. y., tam tikrais konteineriais neturinčių teisės naudotis, bet paliekančių savo atliekas asmenų) atliekų tvarkymo apmokėjimo paslauga. Be to, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas neigiamai neįtakotų kovos su atliekų atsikratymu miškuose, pakelėse ir kitur, kai slepiamas faktinis atliekų kiekis ir pan.
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamąjį raštą įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto 2 straipsnyje nustatyti įpareigojimą atitinkamoms institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į rekomendacijų 31.1, 31.5, 35.4, 35.5, 88.1 ir 89.2 punktus, projekto tekstas tikslintinas. Taip pat, projekte reikėtų atsisakyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašo nurodymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamasis variantas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-02 Nr. XIIP-2082 5.
įskaitoma į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžetą, o pakeista vietinių rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir kitų įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo tvarka, gali turėti įtakos savivaldybių biudžeto pajamoms, taip pat į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, svarstytina, ar dėl šio projekto nereikėtų prašyti
6 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2014-09- Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2082 (toliau – Projektas) pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl Projekto pateiktoms pastaboms, be to papildomai pažymime:
tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti, kad rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebūtų imama už žemės sklypą. Manytina, kad jei žemės sklype yra vykdoma sodininkystės, poilsio ir panaši veikla), tai automatiškai suponuoja atliekų susidarymo faktą, todėl gali būti keliamas tokių atliekų tikrosios šalinimo vietos klausimas. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti, kad rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą asmenys apmokestinami tik už kurį nors vieną disponuojamo toje savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto objektą.
Tokiu atveju keltinas klausimas, kaip būtų įgyvendinamas principas „teršėjas moka“, jei asmeniui priklauso keli nekilnojamo turto objektai, tačiau jais naudojasi (pavyzdžiui, nuomojasi) kiti asmenys. Pritarus siūlomam reguliavimui nekilnojamojo turto objektų savininkas atliekų surinkimo rinkliavą mokėtų tik už vieną objektą, tuo tarpu už kitus objektus rinkliavos būtų išvengta, nors tai nereiškia, kad tuose objektuose neatsirastų surinktinų komunalinių atliekų. Kelis objektus turintis savininkas tuomet netgi galėtų pasirinkti mažiausią pagal plotą nekilnojamojo turto objektą, už kurį mokėtų rinkliavą, taip užsitikrindamas mažiausią mokėtiną rinkliavos dydį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutartys už komunalines paslaugas paprastai sudaromos būtent su nekilnojamo turto savininku, bet ne su tuo turtu bet kokiais pagrindais besinaudojančiais asmenimis, todėl neaišku, kodėl komunalinių atliekų tvarkymo sritis turėtų būti reguliuojama kitokiu principu. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-02-25 nutarimas Nr. 216 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. spalio 1 d. sprendimo Nr.
SV-S-775 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2082 (toliau − Įstatymo projektas Nr. XIIP-2082) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-449 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-449) dėl šių priežasčių:
projekto Nr. XIIP-2082 1 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 30 straipsnio 10 dalies 2 punkte siūloma nuostata, kad „rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebūtų imama už žemės sklypą“, neatitinka Įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad, organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys).
Taip pat Įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
„Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas
arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“.
Priėmus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. D1-637 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas), iš Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo 18 punkto „Sodų paskirties objektai“ ir Įsakymo išnašos, kurioje nurodytas nekilnojamojo turto objekto apibrėžimas, buvo išbraukta sąvoka − žemės sklypai (be pastatų). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 30¹ straipsnio
atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja įgalioti asmenys, o pakeitus Įsakymą neliko tokio apmokestinamo objekto kaip „žemės sklypas be pastatų“, Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082
nuostata yra perteklinė. 2. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082 1 straipsnyje keičiamo Įstatymo 30 straipsnio
būtų numatyta galimybė rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal faktinį iš atliekų turėtojų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Įstatymo 30²straipsnyje nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros reikalavimai.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Taip pat Įstatymo 30²straipsnio
pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis. Ši kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą. Įstatymo 30²straipsnio
įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi vadovautis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir atsižvelgti į 3 dalyje minimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą metodiką (toliau − Metodika). Metodikoje numatyta taikyti dvinarę rinkliavą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Kintamoji rinkliavos dedamoji yra tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, ir yra sietina su konkrečiu atliekų turėtojo atiduodamu komunalinių atliekų kiekiu. Savivaldybės, vadovaudamosi Metodikos nuostatomis, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio kintamąją dalį, pasirinkdamos atitinkamas dedamąsias, gali skaičiuoti pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorį. Taip iš dalies bus įgyvendinti Įstatymo projekto Nr.
XIIP-2082 aiškinamajame rašte minėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateikti išaiškinimai (2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-471/2010; 2013-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-181/2013) ir suteikta galimybė atliekų turėtojams mokėti už faktiškai atiduodamą atliekų kiekį. Kadangi teisinis reguliavimas, leidžiantis atliekų turėtojams rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal faktinį iš atliekų turėtojų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, jau nustatytas, Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082 1 straipsnyje keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 4 ir 6 punktai yra pertekliniai. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į kitų valstybių patirtį atliekų tvarkymo srityje – atliekų surinkimo būdas, kai įmokai apskaičiuoti reikia nustatyti faktinį atliekų kiekį, įmanomas, tačiau yra gerokai brangesnis. Tokiam nustatymui reikėtų didesnių ekonominių sąnaudų, todėl padidėtų komunalinių atliekų tvarkymo surinkimo ir administravimo išlaidos, o tai atitinkamai atliekų turėtojams lemtų didesnes įmokas už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Taip pat paminėtina, kad, siejant rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą su kiekvieno atliekų turėtojo atiduodamu atliekų kiekiu, pagausėja mėginimų jų atsikratyti neleistinais būdais, o tokios veiklos padarinius savivaldybės teisės aktų nustatyta tvarka privalo likviduoti visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082
yra brauktini. 3. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082 1 straipsnyje keičiamo Įstatymo 30 straipsnio
dviprasmiška dėl formuluotės „suteikiama ištisus metus“ – nenurodoma, ar paslauga turėtų būti teikiama nenutrūkstamai visus metus ir tik suteikus tokią nenutrūkstamai teiktą paslaugą būtų imama rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Jeigu paslaugos teikimas per metus nutraukiamas tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, 3 dienas, neaišku, ar rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą galėtų būti imama. Taip pat nenurodoma, kaip būtų įgyvendinama ši nuostata, jeigu už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ar galimybę naudotis atliekų tvarkymo sistema visus metus mokestis būtų renkamas kas ketvirtį. Be to, ši nuostata neteisinga, nes nėra numatyta paslaugos suteikimo apimtis, neaišku, kokia atliekų tvarkytojo veikla būtų laikoma kaip paslaugos nesuteikimas. Atkreipiame dėmesį, kad pasirinkto
nekilnojamojo turto objekto nustatymas ir šių aikštelių įrengimas savivaldybėms būtų didelė finansinė našta – tam prireiktų didelių investicijų ir laiko. Tai pat dėl skirtingų teritorinės urbanizacijos sąlygų šios aikštelės nurodytu atstumu ne visur galėtų būti įrengtos, o tai leistų kai kuriems atliekų turėtojams išvengti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Įstatymo 30² straipsnio 3 dalies nuostatomis, toks teisinis reguliavimas jau yra nustatytas Metodikos 27 punkte, kuriame atstumas nuo atliekų turėtojo nekilnojamojo turto objekto iki atliekų surinkimo konteinerio nustatytas ne didesnis kaip 300 metrų. Šis atstumas, rengiant Metodiką, buvo suderintas su savivaldybėmis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis. 4.
turėtojo apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto“, kuris suponuoja prielaidą, kad rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą imama už atliekų turėtojui priklausantį nekilnojamojo turto objektą, o ne už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos ar galimybės naudotis atliekų tvarkymo sistema suteikimą. Pagal Įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja įgalioti asmenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082 1 straipsnyje keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 7 punktas yra brauktinas. Įstatymo 30 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo yra komunalinių atliekų turėtojas, nepaisant jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, o atliekų turėtojai, iš kurių renkama rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nustatomi vadovaujantis Įstatymo 30¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis:
„Organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų
tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas <...> ir nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį <...>“. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082
pateikti pasiūlymai akivaizdžiai prieštarauja šioms Įstatymo nuostatoms.
Pirma, priėmus 3 punkte siūlomą nuostatą, susidarytų tokia situacija, kai asmuo, būdamas kelių nekilnojamojo turto objektų savininkas toje pačioje savivaldybėje, gali vieną iš jų perleisti naudotis kitiems asmenims, kurie neregistruojami tame nekilnojamojo turto objekte ir negalės būti apmokestinti už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą už perleistą naudotis kitiems asmenims nekilnojamojo turto objektą negalės būti apmokestintas ir nekilnojamojo turto savininkas. Antra, priėmus 5 punkte siūlomą nuostatą, jeigu savivaldybės teritorijoje už galimybę naudotis atliekų tvarkymo sistema yra įvesta visuotinė rinkliava, neregistruotas atliekų turėtojas, nesudaręs savarankiškai sutarties, išvengs rinkliavos mokėjimo. Taip pat, priėmus keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 ir 5 punktuose pateiktus pasiūlymus, visuotinį principą „teršėjas moka“ įgyvendinti taptų sudėtinga, kadangi atsiranda galimybė atliekų turėtojui išvengti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto Nr. XIIP-2082
brauktini kaip neatitinkantys Įstatymo nuostatų. Pritarti
įstatymo projektą
sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario
įstatymo Nr. VIII-787 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-2082“ išdėstytus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą. 7. Balsavimo rezultatai: už - 9; prieš - 0; susilaikė - 2. (A.Kubilius balsavime nedalyvavo). 8.
Palionis, Kęstutis Glaveckas Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas