Projektas Lyginamasis variantas
129, 134
2014 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Kodekso 129 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai
nelaikomi nusikaltimu, jeigu gydytojas pacientui atliko eutanaziją laikydamasis įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos.“
Papildyti Kodekso 134 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1. Tas, kas beviltiškai sergančio žmogaus prašymu padėjo jam nusižudyti, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba viešaisiais darbais, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jei gydytojas pacientui atliko eutanaziją laikydamasis įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos.“
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2016 metų sausio 1 dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Eutanazijos įstatymo priėmimas užpildytų teisinio reguliavimo trūkumą, kai nepagydomai sergančiam ir didelių fizinių ir (ar) dvasinių kančių kamuojamam ligoniui nėra galimybės atlikti eutanaziją, siekiant nutraukti jo kančias. Nepaisant spartaus medicinos mokslo progreso ir svarbių laimėjimų, vis dar egzistuoja ligos (bei tam tikros ligų formos ar stadijos), kuriomis sergantiems pacientams gydymas nepadeda arba yra veiksmingas tik minimaliai. Tokiais atvejais ligonio kančių, skausmo mažinimui leidžiamas morfijus, kuris asmenybę paverčia bejėge, savo valios negalinčia išreikšti būtybe. Manytina, jog tokia situacija, kai sunkaus fizinio ir (ar) dvasinio skausmo kamuojamam pacientui nėra suteikiama galimybė ramiai ir oriai nutraukti gyvenimą, yra keistina. Tai patvirtina ir užsienio valstybių patirtis. Diskusijos ir poreikis legalizuoti eutanaziją kai kuriose ES valstybėse kilo dar XX a. 8 dešimtmečio pradžioje, o Belgijoje, Liuksemburge bei Nyderlanduose ši paslauga 2002 – 2008 m. buvo legalizuota (leidžiama tiek aktyvioji, tiek pasyvioji eutanazija)[1]. Vis didesnės diskusijos dėl eutanazijos įteisinimo nuolat kyla ir kitose šalyse. Eutanazijos tema sukelia platų rezonansą po žiniasklaidos informacijos apie vieną ar kitą eutanazijos atvejį valstybėse, kuriose ji nelegalizuota (pvz. Eluana Englaro teismo sprendimu įvykdyta eutanazija Italijoje[2], Baxter vs Montana JAV[3], Debbie Purdy situacija Didžiojoje Britanijoje[4] ir kt.). Lietuvoje taip pat žinomas atvejis, kai 1998 m. motina stipriai apdegusiam sūnui, kankinamam nepakeliamų skausmų, suleido mirtinų vaistų dozę [5]. Nepaisant tuometinio visuomenės susiskaldymo šiuo klausimu, motina baudžiamojoje byloje buvo išteisinta.
O šis beprecedentis atvejis dar labiau aktualizavo diskusijos dėl eutanazijos (kaip alternatyvos, galinčios padėti pacientui išvengti fizinio ir (ar) dvasinio skausmo, dėl kurio pacientas patiria nuolatinę kančią ir kurio medicinos priemonėmis neįmanoma sumažinti,) įteisinimo iškėlimo būtinybę. Atkreiptinas dėmesys ir į visuomenės nuomonę dėl eutanazijos įteisinimo: 2012 m. gegužės 7 – 14 dienomis tyrimų bendrovės „Rait“ atliktoje reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje 47 procentai apklaustųjų nurodė pritariantys eutanazijos įteisinimui, nepritarė - 37 procentai[6]. Šie apklausos rezultatai atspindi aiškią visuomenės poziciją dėl poreikio sukurti teisinę bazę, suteikiančią galimybę sunkiai sergančiam pacientui išvengti nepakeliamo skausmo, ir užtikrinančią ramią bei orią mirtį. Nuomonės tyrimo rezultatai rodo, jog visuomenės nariai nėra abejingi skausmą kenčiančiajam žmogui. Eutanazijos įteisinimas sustiprintų pagarbą kiekvienam asmeniui, jo pasirinkimui, valios išreiškimui, siekiant, kad ligonis būtų išvaduotas iš skausmo ir kančios. Būtina paminėti, jog valstybė nėra gyvybės davėja. Pagal Konstitucijos 19 str. įstatymai saugo teisę į gyvybę, tačiau kaip elgtis ypatingose situacijose ( nepagydomos progresuojančios ligos, nepakeliamo skausmo atvejais) yra kiekvieno žmogaus autonomijos ir valios klausimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog eutanazija pacientui, kurį kankina ilgai besitęsiantis kankinantis skausmas bei suvokimas, jog liga yra nepagydoma, suteiktų galimybę numirti oriai, išvengti skausmo ir kančių (eutanaziją atliekančio gydytojo suleidžiama vaistų injekcija nesukeltų skausmo). Atsižvelgtina ir į šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau plečiamas žmogaus teisių ribas, numatant asmens galimybę savo gyvenimo ir mirties klausimus spręsti autonomiškai, vis mažiau į tai įsiterpiant viešajai teisei ir šiuos klausimus reglamentuojant minimaliai.
Tai rodo atskirų valstybių praktika ir tarptautinių teismų ir institucijų nuomonė. Kiekvieno žmogaus galimybė laisvai ir netrukdomai spręsti savo privataus gyvenimo klausimus pabrėžiama ir Lietuvos Respublikos pasirašytose bei ratifikuotose tarptautinėse sutartyse (pvz. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 str., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 str. ir kt.). Manytina, jog prie siekio maksimaliai garantuoti asmens teisę ir teisę į pasirinkimo laisvę (taip užtikrinant žmogaus teises ir suteikiant galimybę išvengti nepakeliamų fizinių ir (ar) dvasinių kančių, negalavimų) prisidėtų ir eutanazijos įteisinimas Lietuvoje. Įstatymo projekto tikslas – teisiškai reglamentuoti ir įteisinti eutanazijos atlikimą Lietuvoje. Įstatymo projekto uždaviniai:
a) nustatyti bendruosius eutanazijos atlikimo reikalavimus, sąlygas ir tvarką;
b) nustatyti atsakomybės netaikymo gydytojui už eutanazijos atlikimą tvarką;
c) nustatyti eutanazijos atlikimo kontrolės tvarką;
d) reglamentuoti ginčų sprendimo dėl eutanazijos atlikimo tvarką;
e) reglamentuoti pacientų, kurie išreiškė valią dėl eutanazijos atlikimo teises ir pareigas;
f) reglamentuoti eutanazijos paslaugų teikimo licencijavimo principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė ir jos padėjėjas-sekretorius Mindaugas Kluonis. Rengiant projektą remtasi 2012-03-02 Seimo nario Andriaus Burbos pateiktu Eutanazijos įstatymo projektu XIP-4142. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvoje eutanazija šiuo metu yra uždrausta.
Formaliai į eutanaziją labai panašūs veiksmai kvalifikuojami kaip padėjimas nusižudyti. Baudžiamojo kodekso 134 straipsnyje nurodyta, kad tas, kas beviltiškai sergančio žmogaus prašymu padėjo jam nusižudyti, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba viešaisiais darbais, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 str. 3 d. ir 12 str. 6 d. suteikia galimybę pacientams atsisakyti tam tikrų procedūrų ar gydymo. Paminėtina, jog toks pasirinkimas paciento padėties ne tik nepalengvina, o atvirkščiai – gali lemti ir jo būklės pablogėjimą, fizinių ir (ar) dvasinių kančių progresavimą (kitaip tariant, galiojantis reguliavimas suteikia pacientui teisę atsisakius tam tikrų procedūrų mirti greičiau, bet kenčiant, o orios, humaniškos mirties pacientas pasirinkti neturi galimybės). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Numatomos naujo teisinio reglamentavimo nuostatos:
lygmeniu įtvirtinama eutanazijos sąvoka, legalizuojamas jos atlikimas;
projekto II skyrius nustato eutanazijos atlikimo pacientui, pateikusiam prašymą, sąlygas ir tvarką (pagal ją terminalinės būklės esantis asmuo, norintis, kad jam būtų atlikta eutanazija, privalo užpildyti atitinkamos formos prašymą bei jį pasirašyti).
Taip pat nurodomos sąlygos, kurių privalo laikytis eutanaziją atliekantis gydytojas, bei įtvirtinamos aplinkybės, kurioms esant gydytojas, atlikęs eutanaziją, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn;
projekto III skyrius nustato eutanazijos atlikimo sąlygas ir tvarką, esant išankstiniam nurodymui atlikti eutanaziją (pagal ją asmuo, norintis, jog esant tam tikroms aplinkybėms jam būtų atlikta eutanazija, gali parengti išankstinį nurodymą, kuriame nurodo eutanazijos jam atlikimo ateityje atvejus). Šiame skyriuje taip pat įtvirtinamos sąlygos, kurių privalo laikytis gydytojas, atliekantis eutanaziją pagal išankstinį nurodymą, bei nurodomos aplinkybės, kurioms esant gydytojas, atlikęs eutanaziją, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn;
vieną iš įstatymo projekto tikslų – nustatyti eutanazijos atlikimo kontrolės mechanizmą – IV skyriuje nurodomi Eutanazijos kontrolės ir vertinimo komisijos sudarymo pagrindai, veiklos uždaviniai ir pagrindinės darbo tvarkos nuostatos. 5. reglamentuojamas draudimas naudoti paciento, kuriam atlikta eutanazija, audinius, ląsteles ir organus donorystei po eutanazijos atlikimo. Įstatymo projekte pateikta eutanazijos atlikimo tvarka tiek pateikiant prašymą, tiek esant išankstiniam nurodymui, padės pasiekti aiškinamajame rašte nurodytus tikslus ir uždavinius, o kartu bus nustatytas aiškus šios procedūros vykdymo kontrolės modelis ir atsakomybės už pažeidimus pagrindai.
Būtų užtikrinama asmens teisė išvengti nepakeliamų kančių ir skausmo; kita vertus, aiškus ir imperatyvus reglamentavimas neleistų suteikta teise piktnaudžiauti, o taip pat įpareigotų gerbti eutanazijai nepritariančio paciento poziciją bei užtikrinti jo teises. Tikimasi, jog suteikiant teisę terminalinės būklės pacientams pasirinkti eutanaziją, bus užtikrinama galimybė jiems išvengti vis didėjančio ligos ar sužalojimo nulemto skausmo, taip padedant ligoniui paskutines gyvenimo akimirkas išgyventi ramiai ir oriai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priimant teikiamą projektą, kartu būtina pakeisti Civilinį kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą, Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymą, Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymą ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą. Keistinų įstatymų projektai pateikiami kartu su Eutanazijos įstatymo projektu. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, jame vartojamos sąvokos atitinka Terminų banke nurodytus apibrėžimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų per 3 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo parengti ir patikslinti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės skirti labai nežymią dalį biudžeto lėšų, kurios reikalingos Eutanazijos kontrolės ir vertinimo komisijos veiklai ir administravimui. Atsižvelgiant į biudžeto rodiklius, siūloma įtvirtinti tokį šios komisijos modelį, kuris pareikalaus minimalių išlaidų, kadangi komisija susirinktų tik konkretiems, t.y. ad hoc, eutanazijos atlikimo atvejams tirti. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant projektą atsižvelgta į 2012-03-02 Seimo nario Andriaus Burbos pateiktą Eutanazijos įstatymo projektą XIP-4142 ir jam pareikštas Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pastabas, Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento 2011-03-07 parengtą analitinę pažymą „Eutanazijos ir padėjimo nusižudyti reglamentavimo aspektai kai kuriose Europos valstybėse ir Lietuvoje“, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros puslapyje pateikiamą Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Rimanto Ražansko 2007-02-21 komentarą dėl Eutanazijos teisinio reglamentavimo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Eutanazija, paliatyvinė slauga, mirtis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė [1] Plačiau apie aktyviosios ir pasyviosios eutanazijos formas žr. http://bioetika.sam.lt/index.php?-195501301 [2] Stefano Biondi, Can Good Law Make Up For Bad Politics? The Case of Eluana Englaro; Oxford Journals, Medical Law Review, Volume 17, Issue 3, p. 447-456. [3] 2009-12-31 Montanos valstijos Aukščiausiojo teismo sprendimas MT DA 09-0051, 2009 MT 449 byloje Robert Baxter, Stephen Speckart, M.D., C. Paul Loehnen, M.D., Lar Autio, M.D., George Risi Jr., M.D., and Compassion & Choices, Plaintiffs and Appellees, v.
State of Montana and Steve Bullock, Defendants and Appellants. [4] 2010 m. vasarį pateiktas Didžiosios Britanijos generalinės prokuratūros išaiškinimas reaguojant į Purdy bylą, Policy for Prosecutors in Respect of Cases of Encouraging or Assisting Suicide, http://www.cps.gov.uk/publications/prosecution/assisted_suicide_policy.html [5] Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros byla Valstybė prieš Ž.Slavinskienę, Nr. 10-2-315-98 [6] Apklausa:
Beveik pusė Lietuvos gyventojų pritaria eutanazijos įteisinimui, http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/apklausa-beveik-puse-lietuvos-gyventoju-pritaria-eutanazijos-iteisinimui-56-225086
2014-09-11 Nr. XIIP-2076 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos reikalavimams, teikiame šias pastabas:
teikiamos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 3 dalies žodžių ir skaitmens „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu“ nevertėtų pakeisti žodžiais „Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu“ (išskirta mūsų). Tokia formuluotė apimtų ir BK
nurodytas bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas. 2. Projekto 2 straipsnio pakeitimų esmėje nurodyta, kad toliau bus išdėstytas visas BK 134 straipsnis, tačiau toliau dėstant minėtąjį BK straipsnį yra praleistas jo pavadinimas. 3. Projekto 2 straipsniu teikiamos BK 134 straipsnio 2 dalies žodis „jei“ keistinas žodžiu „jeigu“ (plg. su analogiška projekto 1 straipsnyje išdėstyta nuostata, taip pat su galiojančia BK 151¹ straipsnio 5 dalies nuostata). 4. Projekto 3 straipsnio nuostata išdėstytina taip: „Šis įstatymas įsigalioja 2016 metų sausio 1 dieną.“ Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis D. Zebleckis A. Jatkevičius
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-08-12
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Eutanazijos įstatymo projekto nr. XIIP‑2071, lietuvos respublikos Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2072, lietuvos respublikos Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2073, lietuvos respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2074, lietuvos respublikos Civilinio kodekso 2.25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2075 ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129, 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2076 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos eutanazijos įstatymo projektą Nr. XIIP‑2071, Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2072, Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2073, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2074, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2075 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129, 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2076 pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl minėtų projektų pateiktoms pastaboms, be to papildomai pažymime:
eutanazijos įstatymo projekto Nr. XIIP‑2071 (toliau – Projektas) 3 straipsnio 5 dalyje (ir kitose Projekto nuostatose) vartojama nepriklausomo gydytojo sąvoka, nes nėra aišku, koks nepriklausomumo pobūdis turėtų būti užtikrinamas, kokie gydytojo ir atitinkamo įvardijamo asmens tarpusavio santykiai būtų laikomi „gydytojo priklausomybe“. 2. Projekto 15 straipsnyje numatyta licencijų teikti eutanazijos paslaugas išdavimas sveikatos priežiūros įstaigoms. Kadangi eutanazijos paslaugos pagal savo prasmę, manytina, nepatenka į sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms netaikoma 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje taikymo sritį (toliau – Paslaugų direktyva), manytina, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo, perkeliančio šią direktyvą, nuostatas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui turi atitikti šiuos principus: 1) nediskriminavimo; t. y. reikalavimai negali tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti teikėją dėl pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės narės, kurioje teikėjas yra įsteigtas; 2) būtinumo; t. y. reikalavimai privalo būti pateisinami svarbiais visuomenės interesais; 3) proporcingumo; t. y. reikalavimai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo daugiau, negu to reikia atitinkamam tikslui pasiekti.
Atsižvelgdami į tokius Paslaugų įstatymo (ir atitinkamai Paslaugų direktyvos) reikalavimus manytume, kad Projekto aiškinamajame rašte turėtų būti aiškiai pagrįsta, kad siūloma veiklos licencijavimo forma atitinka objektyvaus pateisinimo kriterijų bei, kad to paties tikslo negalima pasiekti taikant mažiau ribojančią priemonę. 3. Projekto 16 straipsnyje siūloma nustatyti, kad reikalavimus gydytojo, turinčio teisę atlikti eutanaziją statusui įgyti, ir gydytojo, turinčio teisę atlikti eutanaziją, kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas formuluoja imperatyvą, kad veiklos laisvė, kaip ir kitos asmens teisės ir laisvės, gali būti ribojama tik įstatymu, tik vadovaujantis proporcingumo principu, nepaneigiant laisvės esmės ir tik tuomet, kai ribojimai yra būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus[1], manytume, kad Projekto
ministro įsakymu, bet įstatymu. 4.
4Keltinas klausimas, ar Projekto 21 straipsniu ir Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir
transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2072 siūlomas reguliavimas, kuriuo būtų uždraudžiama naudoti paciento, kuriam atlikta eutanazija, audinius, ląsteles, organus donorystei ir transplantacijai, yra proporcingas. Visų pirma, pastebėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nepateiktos tokio griežto ribojimo priežastys, t. y. siūlomas reguliavimas nėra pagrįstas jokiais argumentais, todėl negalima spręsti ir apie pasirinktos priemonės proporcingumą. Tačiau neatsižvelgiant į trūkstamos informacijos faktą, vis tiek galima būtų diskutuoti, ar tokiu reguliavimu siekiamų tikslų (kurie nėra atskleisti aiškinamajame rašte) nebūtų galima pasiekti mažiau asmens teises ir laisves ribojančiomis priemonėmis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimas. Žin., 2008, Nr. 32-1114.