projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Eutanazijos įstatymo priėmimas užpildytų teisinio reguliavimo trūkumą, kai nepagydomai sergančiam ir didelių fizinių ir (ar) dvasinių kančių kamuojamam ligoniui nėra galimybės atlikti eutanaziją, siekiant nutraukti jo kančias. Nepaisant spartaus medicinos mokslo progreso ir svarbių laimėjimų, vis dar egzistuoja ligos (bei tam tikros ligų formos ar stadijos), kuriomis sergantiems pacientams gydymas nepadeda arba yra veiksmingas tik minimaliai. Tokiais atvejais ligonio kančių, skausmo mažinimui leidžiamas morfijus, kuris asmenybę paverčia bejėge, savo valios negalinčia išreikšti būtybe. Manytina, jog tokia situacija, kai sunkaus fizinio ir (ar) dvasinio skausmo kamuojamam pacientui nėra suteikiama galimybė ramiai ir oriai nutraukti gyvenimą, yra keistina. Tai patvirtina ir užsienio valstybių patirtis. Diskusijos ir poreikis legalizuoti eutanaziją kai kuriose ES valstybėse kilo dar XX a. 8 dešimtmečio pradžioje, o Belgijoje, Liuksemburge bei Nyderlanduose ši paslauga 2002 – 2008 m. buvo legalizuota (leidžiama tiek aktyvioji, tiek pasyvioji eutanazija)[1]. Vis didesnės diskusijos dėl eutanazijos įteisinimo nuolat kyla ir kitose šalyse. Eutanazijos tema sukelia platų rezonansą po žiniasklaidos informacijos apie vieną ar kitą eutanazijos atvejį valstybėse, kuriose ji nelegalizuota (pvz. Eluana Englaro teismo sprendimu įvykdyta eutanazija Italijoje[2], Baxter vs Montana JAV[3], Debbie Purdy situacija Didžiojoje Britanijoje[4] ir kt.). Lietuvoje taip pat žinomas atvejis, kai 1998 m. motina stipriai apdegusiam sūnui, kankinamam nepakeliamų skausmų, suleido mirtinų vaistų dozę [5]. Nepaisant tuometinio visuomenės susiskaldymo šiuo klausimu, motina baudžiamojoje byloje buvo išteisinta.
O šis beprecedentis atvejis dar labiau aktualizavo diskusijos dėl eutanazijos (kaip alternatyvos, galinčios padėti pacientui išvengti fizinio ir (ar) dvasinio skausmo, dėl kurio pacientas patiria nuolatinę kančią ir kurio medicinos priemonėmis neįmanoma sumažinti,) įteisinimo iškėlimo būtinybę. Atkreiptinas dėmesys ir į visuomenės nuomonę dėl eutanazijos įteisinimo: 2012 m. gegužės 7 – 14 dienomis tyrimų bendrovės „Rait“ atliktoje reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje 47 procentai apklaustųjų nurodė pritariantys eutanazijos įteisinimui, nepritarė - 37 procentai[6]. Šie apklausos rezultatai atspindi aiškią visuomenės poziciją dėl poreikio sukurti teisinę bazę, suteikiančią galimybę sunkiai sergančiam pacientui išvengti nepakeliamo skausmo, ir užtikrinančią ramią bei orią mirtį. Nuomonės tyrimo rezultatai rodo, jog visuomenės nariai nėra abejingi skausmą kenčiančiajam žmogui. Eutanazijos įteisinimas sustiprintų pagarbą kiekvienam asmeniui, jo pasirinkimui, valios išreiškimui, siekiant, kad ligonis būtų išvaduotas iš skausmo ir kančios. Būtina paminėti, jog valstybė nėra gyvybės davėja. Pagal Konstitucijos 19 str. įstatymai saugo teisę į gyvybę, tačiau kaip elgtis ypatingose situacijose ( nepagydomos progresuojančios ligos, nepakeliamo skausmo atvejais) yra kiekvieno žmogaus autonomijos ir valios klausimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog eutanazija pacientui, kurį kankina ilgai besitęsiantis kankinantis skausmas bei suvokimas, jog liga yra nepagydoma, suteiktų galimybę numirti oriai, išvengti skausmo ir kančių (eutanaziją atliekančio gydytojo suleidžiama vaistų injekcija nesukeltų skausmo). Atsižvelgtina ir į šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau plečiamas žmogaus teisių ribas, numatant asmens galimybę savo gyvenimo ir mirties klausimus spręsti autonomiškai, vis mažiau į tai įsiterpiant viešajai teisei ir šiuos klausimus reglamentuojant minimaliai.
Tai rodo atskirų valstybių praktika ir tarptautinių teismų ir institucijų nuomonė. Kiekvieno žmogaus galimybė laisvai ir netrukdomai spręsti savo privataus gyvenimo klausimus pabrėžiama ir Lietuvos Respublikos pasirašytose bei ratifikuotose tarptautinėse sutartyse (pvz. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 str., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 str. ir kt.). Manytina, jog prie siekio maksimaliai garantuoti asmens teisę ir teisę į pasirinkimo laisvę (taip užtikrinant žmogaus teises ir suteikiant galimybę išvengti nepakeliamų fizinių ir (ar) dvasinių kančių, negalavimų) prisidėtų ir eutanazijos įteisinimas Lietuvoje. Įstatymo projekto tikslas – teisiškai reglamentuoti ir įteisinti eutanazijos atlikimą Lietuvoje. Įstatymo projekto uždaviniai:
a) nustatyti bendruosius eutanazijos atlikimo reikalavimus, sąlygas ir tvarką;
b) nustatyti atsakomybės netaikymo gydytojui už eutanazijos atlikimą tvarką;
c) nustatyti eutanazijos atlikimo kontrolės tvarką;
d) reglamentuoti ginčų sprendimo dėl eutanazijos atlikimo tvarką;
e) reglamentuoti pacientų, kurie išreiškė valią dėl eutanazijos atlikimo teises ir pareigas;
f) reglamentuoti eutanazijos paslaugų teikimo licencijavimo principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė ir jos padėjėjas-sekretorius Mindaugas Kluonis. Rengiant projektą remtasi 2012-03-02 Seimo nario Andriaus Burbos pateiktu Eutanazijos įstatymo projektu XIP-4142. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvoje eutanazija šiuo metu yra uždrausta.
Formaliai į eutanaziją labai panašūs veiksmai kvalifikuojami kaip padėjimas nusižudyti. Baudžiamojo kodekso 134 straipsnyje nurodyta, kad tas, kas beviltiškai sergančio žmogaus prašymu padėjo jam nusižudyti, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba viešaisiais darbais, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 str. 3 d. ir 12 str. 6 d. suteikia galimybę pacientams atsisakyti tam tikrų procedūrų ar gydymo. Paminėtina, jog toks pasirinkimas paciento padėties ne tik nepalengvina, o atvirkščiai – gali lemti ir jo būklės pablogėjimą, fizinių ir (ar) dvasinių kančių progresavimą (kitaip tariant, galiojantis reguliavimas suteikia pacientui teisę atsisakius tam tikrų procedūrų mirti greičiau, bet kenčiant, o orios, humaniškos mirties pacientas pasirinkti neturi galimybės). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Numatomos naujo teisinio reglamentavimo nuostatos:
lygmeniu įtvirtinama eutanazijos sąvoka, legalizuojamas jos atlikimas;
projekto II skyrius nustato eutanazijos atlikimo pacientui, pateikusiam prašymą, sąlygas ir tvarką (pagal ją terminalinės būklės esantis asmuo, norintis, kad jam būtų atlikta eutanazija, privalo užpildyti atitinkamos formos prašymą bei jį pasirašyti).
Taip pat nurodomos sąlygos, kurių privalo laikytis eutanaziją atliekantis gydytojas, bei įtvirtinamos aplinkybės, kurioms esant gydytojas, atlikęs eutanaziją, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn;
projekto III skyrius nustato eutanazijos atlikimo sąlygas ir tvarką, esant išankstiniam nurodymui atlikti eutanaziją (pagal ją asmuo, norintis, jog esant tam tikroms aplinkybėms jam būtų atlikta eutanazija, gali parengti išankstinį nurodymą, kuriame nurodo eutanazijos jam atlikimo ateityje atvejus). Šiame skyriuje taip pat įtvirtinamos sąlygos, kurių privalo laikytis gydytojas, atliekantis eutanaziją pagal išankstinį nurodymą, bei nurodomos aplinkybės, kurioms esant gydytojas, atlikęs eutanaziją, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn;
vieną iš įstatymo projekto tikslų – nustatyti eutanazijos atlikimo kontrolės mechanizmą – IV skyriuje nurodomi Eutanazijos kontrolės ir vertinimo komisijos sudarymo pagrindai, veiklos uždaviniai ir pagrindinės darbo tvarkos nuostatos. 5. reglamentuojamas draudimas naudoti paciento, kuriam atlikta eutanazija, audinius, ląsteles ir organus donorystei po eutanazijos atlikimo, siekiant išvengti galimo spaudimo pacientui pasirinkti eutanaziją donorystės tikslais.
Įstatymo projekte pateikta eutanazijos atlikimo tvarka tiek pateikiant prašymą, tiek esant išankstiniam nurodymui, padės pasiekti aiškinamajame rašte nurodytus tikslus ir uždavinius, o kartu bus nustatytas aiškus šios procedūros vykdymo kontrolės modelis ir atsakomybės už pažeidimus pagrindai. Būtų užtikrinama asmens teisė išvengti nepakeliamų kančių ir skausmo; kita vertus, aiškus ir imperatyvus reglamentavimas neleistų suteikta teise piktnaudžiauti, o taip pat įpareigotų gerbti eutanazijai nepritariančio paciento poziciją bei užtikrinti jo teises. Tikimasi, jog suteikiant teisę terminalinės būklės pacientams pasirinkti eutanaziją, bus užtikrinama galimybė jiems išvengti vis didėjančio ligos ar sužalojimo nulemto skausmo, taip padedant ligoniui paskutines gyvenimo akimirkas išgyventi ramiai ir oriai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priimant teikiamą projektą, kartu būtina pakeisti Civilinį kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą, Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymą, Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymą ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą. Keistinų įstatymų projektai pateikiami kartu su Eutanazijos įstatymo projektu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, jame vartojamos sąvokos atitinka Terminų banke nurodytus apibrėžimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų per 3 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo parengti ir patikslinti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės skirti labai nežymią dalį biudžeto lėšų, kurios reikalingos Eutanazijos kontrolės ir vertinimo komisijos veiklai ir administravimui.
Atsižvelgiant į biudžeto rodiklius, siūloma įtvirtinti tokį šios komisijos modelį, kuris pareikalaus minimalių išlaidų, kadangi komisija susirinktų tik konkretiems, t.y. ad hoc, eutanazijos atlikimo atvejams tirti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant projektą atsižvelgta į 2012-03-02 Seimo nario Andriaus Burbos pateiktą Eutanazijos įstatymo projektą XIP-4142 ir jam pareikštas Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pastabas, Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento 2011-03-07 parengtą analitinę pažymą „Eutanazijos ir padėjimo nusižudyti reglamentavimo aspektai kai kuriose Europos valstybėse ir Lietuvoje“, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros puslapyje pateikiamą Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Rimanto Ražansko 2007-02-21 komentarą dėl Eutanazijos teisinio reglamentavimo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Eutanazija, paliatyvinė slauga, mirtis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė [1] Plačiau apie aktyviosios ir pasyviosios eutanazijos formas žr. http://bioetika.sam.lt/index.php?-195501301 [2] Stefano Biondi, Can Good Law Make Up For Bad Politics? The Case of Eluana Englaro; Oxford Journals, Medical Law Review, Volume 17, Issue 3, p.
447-456. [3] 2009-12-31 Montanos valstijos Aukščiausiojo teismo sprendimas MT DA 09-0051, 2009 MT 449 byloje Robert Baxter, Stephen Speckart, M.D., C. Paul Loehnen, M.D., Lar Autio, M.D., George Risi Jr., M.D., and Compassion & Choices, Plaintiffs and Appellees, v. State of Montana and Steve Bullock, Defendants and Appellants. [4] 2010 m. vasarį pateiktas Didžiosios Britanijos generalinės prokuratūros išaiškinimas reaguojant į Purdy bylą, Policy for Prosecutors in Respect of Cases of Encouraging or Assisting Suicide, http://www.cps.gov.uk/publications/prosecution/assisted_suicide_policy.html [5] Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros byla Valstybė prieš Ž.Slavinskienę, Nr. 10-2-315-98 [6] Apklausa:
Beveik pusė Lietuvos gyventojų pritaria eutanazijos įteisinimui, http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/apklausa-beveik-puse-lietuvos-gyventoju-pritaria-eutanazijos-iteisinimui-56-225086
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-08-12
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Eutanazijos įstatymo projekto nr. XIIP‑2071, lietuvos respublikos Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2072, lietuvos respublikos Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2073, lietuvos respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2074, lietuvos respublikos Civilinio kodekso 2.25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2075 ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129, 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2076 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos eutanazijos įstatymo projektą Nr. XIIP‑2071, Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2072, Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2073, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2074, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2075 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129, 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2076 pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl minėtų projektų pateiktoms pastaboms, be to papildomai pažymime:
eutanazijos įstatymo projekto Nr. XIIP‑2071 (toliau – Projektas) 3 straipsnio 5 dalyje (ir kitose Projekto nuostatose) vartojama nepriklausomo gydytojo sąvoka, nes nėra aišku, koks nepriklausomumo pobūdis turėtų būti užtikrinamas, kokie gydytojo ir atitinkamo įvardijamo asmens tarpusavio santykiai būtų laikomi „gydytojo priklausomybe“. 2. Projekto 15 straipsnyje numatyta licencijų teikti eutanazijos paslaugas išdavimas sveikatos priežiūros įstaigoms. Kadangi eutanazijos paslaugos pagal savo prasmę, manytina, nepatenka į sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms netaikoma 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje taikymo sritį (toliau – Paslaugų direktyva), manytina, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo, perkeliančio šią direktyvą, nuostatas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui turi atitikti šiuos principus: 1) nediskriminavimo; t. y. reikalavimai negali tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti teikėją dėl pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės narės, kurioje teikėjas yra įsteigtas; 2) būtinumo; t. y. reikalavimai privalo būti pateisinami svarbiais visuomenės interesais; 3) proporcingumo; t. y. reikalavimai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo daugiau, negu to reikia atitinkamam tikslui pasiekti.
Atsižvelgdami į tokius Paslaugų įstatymo (ir atitinkamai Paslaugų direktyvos) reikalavimus manytume, kad Projekto aiškinamajame rašte turėtų būti aiškiai pagrįsta, kad siūloma veiklos licencijavimo forma atitinka objektyvaus pateisinimo kriterijų bei, kad to paties tikslo negalima pasiekti taikant mažiau ribojančią priemonę. 3. Projekto 16 straipsnyje siūloma nustatyti, kad reikalavimus gydytojo, turinčio teisę atlikti eutanaziją statusui įgyti, ir gydytojo, turinčio teisę atlikti eutanaziją, kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas formuluoja imperatyvą, kad veiklos laisvė, kaip ir kitos asmens teisės ir laisvės, gali būti ribojama tik įstatymu, tik vadovaujantis proporcingumo principu, nepaneigiant laisvės esmės ir tik tuomet, kai ribojimai yra būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus[1], manytume, kad Projekto
ministro įsakymu, bet įstatymu. 4.
4Keltinas klausimas, ar Projekto 21 straipsniu ir Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir
transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2072 siūlomas reguliavimas, kuriuo būtų uždraudžiama naudoti paciento, kuriam atlikta eutanazija, audinius, ląsteles, organus donorystei ir transplantacijai, yra proporcingas. Visų pirma, pastebėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nepateiktos tokio griežto ribojimo priežastys, t. y. siūlomas reguliavimas nėra pagrįstas jokiais argumentais, todėl negalima spręsti ir apie pasirinktos priemonės proporcingumą. Tačiau neatsižvelgiant į trūkstamos informacijos faktą, vis tiek galima būtų diskutuoti, ar tokiu reguliavimu siekiamų tikslų (kurie nėra atskleisti aiškinamajame rašte) nebūtų galima pasiekti mažiau asmens teises ir laisves ribojančiomis priemonėmis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimas. Žin., 2008, Nr. 32-1114.
2014-09-11 Nr. XIIP-2071 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
apibrėžtis. Sąvokoje vartojami terminai „gyvybės nutraukimas“ ir „gyvybės atėmimas“. Atsižvelgiant į tai, jog kalbama apie tą patį dalyką bei vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, minėtas formuluotes siūlome suvienodinti. 2. Vertinant projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą „konsultuojančio gydytojo“ sąvoką, manome, kad, apibrėžiant pagrindines įstatyme vartojamas sąvokas, reiktų vengti blanketinių nuorodų į konkrečius straipsnius. 3. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje vartojamas terminas „bloga gyvenimo prognozė“. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo terminu apibrėžiama sąlyga gali būti pakankamu eutanazijos atlikimo pagrindu, reikėtų atskleisti šio termino teisinį turinį ir esmę. 4. Projekto 3 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio reguliavimo objekto, kadangi straipsnyje įtvirtinami ne tik reikalavimai prašymui, tačiau ir kitos teisės normos, pavyzdžiui, paciento teisės, gydytojo pareigos ir kita. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba tikslinti straipsnio pavadinimą, arba teisės normas, nesusijusias su reikalavimais prašymui atlikti eutanaziją, kelti į atitinkamo turinio straipsnius. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama
„prašymo atlikti eutanaziją“ sąvoka, todėl ši dalis perkeltina į projekto 2
straipsnį, reglamentuojantį pagrindines įstatyme vartojamas sąvokas. Be to, šios normos žodžiai „dėl atlikti jam eutanaziją“ taisytini, suformuluojant kalbine prasme rišlų žodžių junginį. 6.
straipsnių neatitinka teisės technikos reikalavimų, kadangi vienoje straipsnio dalyje dėstomos kelios atskiros ir savarankiškos teisės normos, kurios turėtų būti dėstomos atskiromis straipsnio dalimis ar straipsnio dalimis su punktais. Be to, aptariamas straipsnis ir kiti įstatymo projekto straipsniai yra perpildyti pasikartojančiomis nuostatomis, kurių kartojimas yra perteklinis ir vertintinas kaip neatitinkantis teisės akto turinio glaustumo reikalavimo. Pavyzdžiui, projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Prašymas gali būti užpildomas tik paties paciento, kurio būklė gydytojų konsiliumo sprendimu yra pripažinta terminaline, ir kuriam, ne vėliau nei prieš tris dienas iki prašymo užpildymo, išduota psichiatro pažyma, kad pacientas yra sąmoningos būsenos. Prašymas turi būti rašytinės formos. Prašymą užpildo, užpildymo datą nurodo ir pasirašo pacientas, išreiškiantis savo valią dėl eutanazijos atlikimo.” Manome, jog ši dalis turėtų būti skaidoma į tris atskiras straipsnio dalis, kadangi kiekvienas dalies sakinys sudaro atskirą teisės normą (reikalavimą prašymui atlikti eutanaziją). Be to, šioje dalyje du kartus pakartojama, jog prašymą turi užpildyti pacientas (pirmame ir trečiame sakiniuose). Toks informacijos kartojimas yra perteklinis, todėl, siekiant teisės akto glaustumo, to reikėtų atsisakyti. 7. Projekto 3 straipsnio 3 dalis prasideda žodžiais „Jei pacientas <...>“. Pastebėtina, jog toks teisės normos formulavimas neatitinka teisės technikos taisyklių. Siūlytina nuostatos pradžią keisti į formuluotę „tais atvejais, kai“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl kitų projekto nuostatų, kurios prasideda jungtukais „jei“, „kad“ ar panašiais. 8.
8Projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Jei pacientas, išreiškiantis savo valią dėl
eutanazijos atlikimo, dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali Prašymo užpildyti ir pasirašyti pats, jo pavedimu dokumentą užpildyti ir pasirašyti gali jo paskirtas pilnametis veiksnus asmuo, kuris neturi jokių materialinių interesų ar kitos tiesioginės naudos, susijusių su paciento mirtimi. Prašyme jis pažymi, kad pacientas, išreiškiantis savo valią dėl eutanazijos atlikimo, negalėjo pats užpildyti ir pasirašyti prašymo, kartu nurodydamas negalėjimo priežastį. Duodamas pavedimą užpildyti prašymą ir prašymo užpildymo metu pacientas turi būti sąmoningos būsenos.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatoje kalbama apie pavedimą kitam asmeniui užpildyti prašymą bei apie tokio asmens paskyrimą. Atsižvelgiant į tai, jog pagal reguliuojamų teisinių santykių pobūdį ir jų sukeliamas teisines pasekmes prašymo užpildymas turėtų būti vertinamas kaip vienašalio rašytinės formos sandorio sudarymas, šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 1.76 straipsnio 1 dalies nuostata, neiškraipant jos turinio. Tuo tarpu siūlomas reguliavimas Civilinio kodekso reguliavimo neatitinka. Šiame kontekste pastebėtina, jog Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalis nustato: „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.“ Pažymėtina, jog sandorių sudarymo atveju Civilinis kodeksas nenustato pirmenybės kitiems įstatymams. Siūlytina keisti projektą ir suderinti jo nuostatas su Civilinio kodekso nuostatomis. Be to, siūlome atsisakyti nuostatos, jog prašymą užpildantis asmuo, kuriam pavedama tai padaryti, turi būti paskirtas, nes tokia nuostata yra ne tik perteklinė, tačiau ir neaiški savo turiniu.
Antra, kadangi paciento sąmoningos būsenos preziumavimas yra siejamas su psichiatro pažyma, projekto nuostata dėl paciento sąmoningos būsenos pavedimo davimo ir prašymo pildymo metu turi būti siejama su psichiatro pažymos galiojimu (ar laikotarpiu po tokios pažymos išdavimo, kaip tai nustatyta projekto 3 straipsnio 2 dalyje). Trečia, manome, jog projekto nuostata dėl išlygos apie prašymą užpildančio asmens materialinį nesuinteresuotumą derintina su Civilinio kodekso terminija ir vartotinas terminas „materialinė nauda“, o ne „materialiniai interesai“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl kitų projekto nuostatų, kuriose vartojamas terminas „materialiniai interesai“. Ketvirta, pažymėtina, jog nuostatoje siekiama reguliuoti prašymo dėl eutanazijos užpildymo ir pateikimo procedūrą, todėl manytina, jog projekte būtina nurodyti dėl kokio pobūdžio „kitokių priežasčių“ asmeniui negalint užpildyti ir pasirašyti prašymo tai už jį gali padaryti kitas asmuo. 9. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje vartojama žodžių konstrukcija: „Prašymas visais atvejais užpildomas akivaizdoje gydytojo <…>”. Pastebėtina, jog siūloma normos formuluotė neatitinka bendrinės lietuvių kalbos taisyklių, todėl siūlytina ją tobulinti. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl kitų projekto nuostatų, kuriose vartojamos tokios žodžių konstrukcijos kaip „išreiškiama valia asmens“, „pateikiamas vadovui sveikatos priežiūros įstaigos“ ir kt. Siūlytina projektą tobulinti kalbine prasme, atkreipiant dėmesį ir į skyrybos taisykles. 10. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog prašymas turi būti užpildomas gydytojo, kuris yra nepriklausomas nuo paciento, akivaizdoje.
Atsižvelgiant į tai, jog tai yra viena iš eutanazijos procedūros taikymo sąlygų ir tai, kad nuostatos turinys nėra aiškus, vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant, kad įstatymo nuostata nebūtų tik deklaratyvi, siūlytina atskleisti kas turima omenyje nurodant tokią sąlygą, kaip gydytojo nepriklausomumas nuo paciento, t. y. siūlome nurodyti kokie nepriklausomumo aspektai išreiškia šios formuluotės turinį. 11. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje nurodytina kurį būtent faktą, iš visų suminėtų šioje nuostatoje, pasirašydami turi patvirtinti gydytojas ir kitas asmuo. 12. Atsižvelgiant į tai, jog gydymo įstaigoje gali būti ne vienas eutanazijos atlikimo teisę turinti gydytojas, projekto 3 straipsnio 7 dalyje siūlytina nurodyti, kuris iš gydytojų turėtų būti informuojamas, kaip jis parenkamas. Be to, manytina, jog logiškai vertinant įvykių seką, straipsnyje pirmiausia turėtų būti įtvirtinama straipsnio 8 dalies pirmojo sakinio nuostata, o tik vėliau 7 dalies. 13. Projekto 3 straipsnio 8 dalis skaidytina į tris atskiras dalis, kadangi nuostatoje įtvirtinamos jokiais tiesioginiais loginiais ryšiais nesusijusios nuostatos. 14. Projekto 4 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje atsisakytina žodžio „pacientui“. 15. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų plačiau atskleisti projekto 4 straipsnio 1 dalies 12 punkte minimų ginčų dėl eutanazijos atlikimo kilimo pagrindus ir tokių ginčių sprendimų procedūrą, nes projekto nuostatose tai neatskleista. 16. Projekto 4 straipsnio 4 ir 6 dalys yra identiškos. Tuo atveju, jei 6 dalyje kalbama apie kitą konsultuojančio gydytojo ataskaitą, nei minima straipsnio 4 dalyje, tai turėtų atsispindėti 6 dalies turinyje. 17. Projekto 4 straipsnio 7 dalies formuluotė yra ydinga, nes jos taikymas susijęs su išimtinai eutanazijos atlikimo teisę turinčio gydytojo subjektyviu požiūriu apie paciento nuomonę.
atvejais gydytojas gali aptarti paciento valią. Pažymėtina, jog, vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir teisės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais gydytojas privalo paciento valią aptarti, o kuriais neprivalo, atsisakant neaiškios formuluotės vartojimo. 19. Projekto 6 straipsnis nedera su projekto II skyriaus pavadinimu. Analogiška pastaba taikytina ir projekto III skyriaus 10 straipsniui. 20. Projekto 6 straipsnis vadinasi „Aplinkybės, dėl kurių eutanazijos atlikimo teisę turintis gydytojas, atlikęs eutanaziją, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn”. Toks straipsnio pavadinimas, kaip ir straipsnio turinys, yra teisiškai nekorektiški. Straipsnio pavadinimas ir jo turinys suponuoja, jog eutanazija yra kriminalizuota veika ir tik tam tikrų aplinkybių buvimas suponuoja baudžiamosios atsakomybės netaikymą. Pažymėtina, jog teisiškai reglamentuojant eutanaziją įstatymu, ši veikla įstatymo leidėjo yra dekriminalizuojama, jei ji atliekama pagal teisės aktų reikalavimus. Todėl teigtina, jog įstatymo projekte aptarti aplinkybes, kai teisėtą veiklą atliekantis asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra ne tik nekorektiška, tačiau ir teisiškai ydinga. Šiuo atveju būtų galima kalbėti tik apie Baudžiamojo kodekso pataisas, nustatančias, jog asmuo atlikęs eutanazijos procedūrą neteisėtai ar nesilaikant teisės aktų reikalavimų yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kartu dekriminalizuojant teisėtą eutanazijos vykdymą. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 10 straipsnio. 21.
eutanaziją, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn tuo atveju, jei pacientas, kuriam atlikta eutanazija, prašymo užpildymo metu buvo sulaukęs pilnametystės, tačiau projekto 3 ir 4 straipsniuose, reglamentuojančius reikalavimus prašymui ir eutanazijos atlikimo sąlygas, apie tai neužsimenama. Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas. 22. Derinant projekto terminiją tarpusavyje, 6 straipsnio 5 punkte vietoj žodžių „nustatytų sąlygų ir tvarkos“ įrašytini žodžiai „nustatytų Eutanazijos atlikimo taisyklių“. 23. Atkreiptinas dėmesys, kad daugeliui projekto III skyriaus nuostatų taikytinos mūsų aukščiau išsakytos pastabos dėl savo turiniu beveik analogiškų II skyriaus nuostatų. 24. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama
„išankstinio nurodymo atlikti eutanaziją“ sąvoka, todėl ši dalis perkeltina į
projekto 2 straipsnį, reglamentuojantį pagrindines įstatyme vartojamas sąvokas. 25. Atsižvelgiant į projekto 7 straipsnyje vartojamą terminiją, projekto 7 straipsnio 5, 6 ir 10 dalyse sąvoka „pacientas“ keistina sąvoka „asmuo“. Taip pat manytina, kad projekto 10 straipsnyje vienais atvejais turi būti vartotina
„asmens“, kitais – „paciento“ sąvoka. 26. Projekto 7 straipsnio 9 dalis tikslintina, nes teisinės pasekmės kyla
ne nuo teisinio dokumento, šiuo atveju išankstinio nurodymo, parengimo, o nuo juo sudarymo (pasirašymo ar patvirtinimo). 27. Kelia abejonių projekto 8 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose bei 4 dalyje numatytas paciento informavimas apie konsultacijos priežastis, taip pat projekto 9 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kad pacientas turi būti supažindintas su išvada, jog jo būklė yra terminalinė, nes kalbama apie eutanaziją pagal išankstinį nurodymą, kai gydytojas pagal projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi įsitikinti, kad pacientas yra nesąmoningos būsenos. 28.
apibrėžti Eutanazijos kontrolės ir vertinimo komisijos bei jos narių teisinį statusą. 29. Projekto 15 straipsnio redakcija suponuoja, kad eutanazijos paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą reguliuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad minėtame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme eutanazijos paslaugos nėra išskirta kaip atskira asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rūšis, taip pat nėra nustatyta specifinė tokia veikla užsiimančių sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo veikla. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba tikslinti projekto 15 straipsnį, nurodant, kad visos įstaigos, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyta tvarka gavusios sveikatos priežiūros įstaigos licenciją, turi teisę teikti eutanazijos paslaugas, arba kartu teikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, jame numatant ir atskirai reglamentuojant eutanazijos paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą. 30. Svarstytinas projekto 18 straipsnio antrojo ir trečiojo sakinių nuostatų, kad „Pacientas už eutanazijos atlikimo paslaugą sumoka savo lėšomis pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus įkainius. Pacientas turi teisę skųsti atsisakymą atlikti eutanaziją ir su eutanazijos atlikimu susijusias gydytojų išvadas bei ataskaitas“ praktinis įgyvendinimas tuo atveju, jeigu asmuo yra nesąmoningos būsenos. Galbūt tikslinga tokiu atveju numatyti kitus subjektus (patikėtinius, artimuosius), kurie būtų įgalinti atlikti minėtuosius veiksmus. 31. Svarstytinas projekto 19 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintos nuostatos, kad gydytojas, atliekantis eutanaziją, gali priimti medicininiu požiūriu motyvuotą sprendimą atsisakyti atlikti eutanaziją, santykis su gydytojų konsiliumo priimtu sprendimu, pripažįstančiu, kad asmens būklė yra terminalinė.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokia tvarka, kada gydytojas vienasmeniškai gali paneigti gydytojų konsiliumo sprendimą, iš dalies paneigia ir paties asmens teisę pasirinkti, kad jam būtų atliekama eutanazija, tuo labiau, kad bet kuriam gydytojui dar kartą spręsti dėl eutanazijos šiam pacientui atvejo yra draudžiama, o pripažinus paciento skundą dėl eutanazijos neatlikimo pagrįstu, visa procedūra kažkodėl turi būti pradedama iš naujo. 32. Projekto 19 straipsnio 1 ir 2 bei 5 ir 6 dalys dėstytinos skirtingose pastraipose. 33. Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi įsigalioti kartu su įstatymu, kurį jie įgyvendina, tikslintini projekto 25 straipsnyje išdėstyti pasiūlymai Vyriausybei. 34. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis E. Mušinskis A. Jatkevičius
DĖL
2015-03-02 Nr. XIIP-2071(2) Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sąvokoje nurodoma, kad konsultuojantis gydytojas negali būti susijęs su pacientu giminystės ar kitais ryšiais. Siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, apsprendžiant teisę būti konsultuojančiu gydytoju, reikėtų aiškiai apibrėžti šių „kitų ryšių“ pobūdį ir turinį. 2. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 8 dalyje, apibrėžiančioje sąvoką „Prašymas atlikti eutanaziją“, reikėtų nurodyti, kad prašymas yra ne tik pilnamečio ir veiksnaus, bet ir sąmoningos būsenos asmens valios išraiška. 3. Projekto 3 straipsnio 3 dalis pildytina nuostata, kad po gydytojo konsiliumo sprendimo dėl paciento būklės pripažinimo terminaline, pacientui turi būti pateikta būtina informacija apie eutanaziją, ir tik po to pacientas gali pildyti prašymą dėl eutanazijos atlikimo. Atitinkamai, atsižvelgiant į turinį bei loginį ryšį, į projekto 3 straipsnio 3 dalį turėtų būti perkeltas 3 straipsnio 6 dalies antrasis sakinys. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 11 dalį siūlome dėstyti taip: „11. Prašymų pateikimo bei jų registravimo ir saugojimo sveikatos priežiūros įstaigoje tvarką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija“. Analogiškai tikslintina ir projekto 7 straipsnio 10 dalis. 5. Projekto 3 straipsnio 12 dalyje reikėtų nustatyti kokia tvarka atliekamas paciento pasirašyto prašymo koregavimas ar atšaukimas, t. y. nėra aišku, ar prašymui tikslinti ar atšaukti turėtų būti taikoma tokia pati tvarka bei sąlygos, nurodytos projekto 3 straipsnio 4-7 dalyse. Analogiškai tikslintina ir projekto 7 straipsnio 11 dalis. 6.
po žodžio „būklė“ įrašytini žodžiai „gydytojo konsiliumo sprendimu“, o 3 punkte vartojama formuluotė „išsami informacija“ derintina su projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikta „būtinos informacijos apie eutanaziją“ sąvoka (analogiškai tikslintinas ir 10 straipsnio 2 punktas). 7. Derinant projekto terminiją tarpusavyje, 10 straipsnio 6 punkte vietoj žodžių „nustatytų sąlygų ir tvarkos“ įrašytini žodžiai „nustatytų Eutanazijos atlikimo taisyklių“. 8. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „kontroliuojanti“ įrašytinas žodis „prižiūrinti“. 9. Projekto 11 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Komisija yra valstybės biudžetinė įstaiga, kurios vadovas ir skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Komisijos pirmininkas. Vertinant šią nuostatą bei kitas šio straipsnio normas, kad Komisija yra valstybės biudžetinė įstaiga, yra ginčytina. Visų pirma, paties straipsnio nuostatos, nustatančios, kad Komisija iš esmės yra ad hoc principu veikiantis subjektas, t. y. susirenka tik konkrečiam atvejui aptarti, jos narių apmokėjimo už darbą tvarką nustato Vyriausybė, Komisijai priskirtų funkcijų įgyvendinimui tinkamas sąlygas užtikrina Vyriausybės įgaliota institucija, Komisija balsų dauguma iš savo narių išsirenka Komisijos pirmininką, tvirtina savo darbo reglamentą, suponuoja, kad Komisija veikia ne kaip biudžetinė įstaiga, o kaip kolegiali tam tikras funkcijas turinti institucija, į posėdžius besirenkanti tik esant reikalui, kurios darbui reikalingas technines ir organizacines priemones (tame tarpe ir patalpas posėdžiams) užtikrina Vyriausybės įgaliota institucija.
Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta Komisiją įteisinti kaip atskirą juridinį vienetą – juridinį asmenį su jam skirtais valstybės biudžeto asignavimais (o tai, turint omenyje eutanazijos procedūrų atlikimo retumą, būtų svarstytina proporcingumo ir būtinumo požiūriu), projekte reikėtų aiškiai reglamentuoti jos steigimo, veiklos, Komisijos narių ir pirmininko skyrimo ir atšaukimo iš pareigų pagrindus, jų darbo apmokėjimo sąlygas. 10. Projekto 12 straipsnio 2 dalyje nėra aiškus formuluotės „eutanazijos bylų naudojimas“ turinys. 11. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „jei balsų dauguma“ įrašytini žodžiai „tais atvejais, kai Komisijos narių balsų dauguma“. 12. Projekto 15 straipsnio pavadinimas tikslintinas, nes šiame straipsnyje reglamentuojamas ne licencijų išdavimas, o įtvirtinama, kokioms įstaigoms suteikiama teisė atlikti eutanazijos paslaugas. 13. Projekto 16 straipsnio nuostata, kad licencija teikti eutanazijos paslaugas gydytojui išduodama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo nustatyta tvarka, yra tikslintina. Visų pirma, šiuo metu galiojančio įstatymo, reglamentuojančio licencijų verstis medicinos praktika išdavimą, pavadinimas yra Medicinos praktikos įstatymas.
Antra, šiame įstatyme neišskiriamas ir atskirai nereglamentuojamas eutanazijos paslaugas teikiančių gydytojų licencijavimas. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos eutanazijos įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP–2071) 16 straipsnio nuostata dėl gydytojo, turinčio teisę atlikti eutanaziją, statuso įgijimo ir kompetencijos buvo suformuluota tinkamai. Siekiant teisinio apibrėžtumo bei pacientų teisių užtikrinimo, projekto 18 straipsnio 5 dalį siūlome papildyti nuostata, nustatančia, kad eutanazijos atlikimo teisę turinčiam gydytojui priėmus medicininiu požiūriu motyvuotą sprendimą atsisakyti atlikti eutanaziją konkrečiam pacientui, dar kartą spręsti dėl eutanazijos atlikimo tam pačiam konkrečiam pacientui yra draudžiama. 14. Projekto 25 straipsnyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus 24 straipsnį“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis E. Mušinskis A. Jatkevičius
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-03- Nr. Į 2015-02-20 Nr. XIIP-2071(2) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Eutanazijos įstatymo projekto nr. XIIP‑2071(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos eutanazijos įstatymo projektą Nr. XIIP‑2071(2) pakartotinai norime pastebėti dėl Projekto
išdavimą sveikatos priežiūros įstaigoms. Kadangi eutanazijos paslaugos pagal savo prasmę, manytina, nepatenka į sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms netaikoma 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje taikymo sritį (toliau – Paslaugų direktyva), todėl turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo, perkeliančio šią direktyvą, nuostatas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui turi atitikti šiuos principus: 1) nediskriminavimo; t. y. reikalavimai negali tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti teikėją dėl pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės narės, kurioje teikėjas yra įsteigtas; 2) būtinumo; t. y. reikalavimai privalo būti pateisinami svarbiais visuomenės interesais; 3) proporcingumo; t. y. reikalavimai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo daugiau, negu to reikia atitinkamam tikslui pasiekti.
Atsižvelgdami į tokius Paslaugų įstatymo (ir atitinkamai Paslaugų direktyvos) reikalavimus manytume, kad Projekto aiškinamajame rašte turėtų būti aiškiai pagrįsta, kad siūloma veiklos licencijavimo forma atitinka objektyvaus pateisinimo kriterijų bei kad to paties tikslo negalima pasiekti taikant mažiau ribojančią priemonę. Taip pat norime pastebėti, kad dėl anksčiau teikto Lietuvos Respublikos eutanazijos įstatymo projekto Nr. XIIP‑2071 nuostatos, numatančios, jog „reikalavimus gydytojo turinčio teisę atlikti eutanaziją statusui įgyti ir gydytojo turinčio teisę atlikti eutanaziją kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras“[1], Europos teisės departamentas teikė pastabą, kad to projekto 16 straipsnyje minimi reikalavimai turėtų būti nustatomi ne sveikatos apsaugos ministro įsakymu, bet įstatymu[2]. Atsižvelgdami į tai manome, kad teikiamo Lietuvos Respublikos eutanazijos įstatymo projekto Nr. XIIP‑2071(2) 16 straipsnio nuostata, numatanti atitinkamos licencijos išdavimą įstatymo nustatyta tvarka, šiuo aspektu yra suformuluota tinkamai.
Kartu pažymime, kad teikiamo projekto aiškinamojo rašto
minėtas įstatymas jame numatant atitinkamos licencijos išdavimo tvarką. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos eutanazijos įstatymo projekto Nr. XIIP‑2071 16 straipsnis. [2] Europos teisės departamento pastaboje buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas formuluoja imperatyvą, kad veiklos laisvė, kaip ir kitos asmens teisės ir laisvės, gali būti ribojama tik įstatymu, tik vadovaujantis proporcingumo principu, nepaneigiant laisvės esmės ir tik tuomet, kai ribojimai yra būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimas. Žin., 2008, Nr. 32-1114).