Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip: “10) leisti kitiems asmenims lankyti bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas), įstatymo apibrėžtais pagrindais prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, išskyrus atvejus, kai vandens telkinys yra įsigytas privačion nuosavybėn iki šio įstatymo įsigaliojimo ir nėra poreikio pakrantės apsaugos juostą naudoti visuomenės (viešajam) interesui, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narys: Jurgis Razma
Projekto lyginamasis variantas XIIP-2070(2)
2014 m. d. Nr. Vilnius
21 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: “10) leisti kitiems asmenims lankyti bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas), įstatymo apibrėžtais pagrindais prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, išskyrus atvejus, kai vandens telkinys yra įsigytas privačion nuosavybėn ir nėra poreikio pakrantės apsaugos juostą naudoti visuomenės (viešajam) interesui, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas);“
21 straipsnį 2 dalimi ir šį straipsnį bei 2 dalį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos 1.
Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo:
planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų;
leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius;
užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė;
bei eksploatavimo reikalavimų;
aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės;
7) savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų;
šalims suderinus tyrimų trukmę, tiriamo ploto ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams naudojamų įrenginių;
saugoti;
10) leisti kitiems asmenims lankyti bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas), įstatymo apibrėžtais pagrindais prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, išskyrus atvejus, kai vandens telkinys yra įsigytas privačion nuosavybėn ir nėra poreikio pakrantės apsaugos juostą naudoti visuomenės (viešajam) interesui, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas);“
reikalingus leidimus;
Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo:
planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų;
leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius;
užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė;
bei eksploatavimo reikalavimų;
aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės;
7) savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų;
šalims suderinus tyrimų trukmę, tiriamo ploto ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams naudojamų įrenginių;
saugoti;
10) leisti kitiems asmenims lankyti bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas), įstatymo apibrėžtais pagrindais prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, išskyrus atvejus, kai vandens telkinys yra įsigytas privačion nuosavybėn ir nėra poreikio pakrantės apsaugos juostą naudoti visuomenės (viešajam) interesui, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas);“
reikalingus leidimus;
straipsnio 1 dalyje nurodytą visuomenės (viešąjį) interesą kiekvienu atveju konstatuoja savivaldybės taryba priimdama sprendimą dėl konkrečios pakrantės apsaugos juostos naudojimo viešajam interesui, kai nustatomas toks visuomenės poreikis, kurio patenkinti kitais būdais nėra galimybės.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys: Jurgis Razma
asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Projektus parengė Seimo narys Jurgis Razma, atsižvelgęs į rinkėjų skundus, kad asmenys, turintys nedidelius privačius vandens telkinius, baudžiami už tai, kad dėl saugumo yra aptvėrę dalį pakrantės šalia savo sodybos. 2. Parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projektų tikslas – objektyviau suderinti viešuosius ir privačius nedidelių vandens telkinių savininkų interesus sprendžiant priėjimo prie to vandens telkinio klausimą. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptariami klausimai. Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nustatyti vienodi reikalavimai priėjimui tiek prie privačių, tiek prie valstybinių vandens telkinių: Pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvorą, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Tokiu būdu, nedidelio privataus tvenkinio savininkas, kurio privatus sklypas ribojasi su tuo tvenkiniu, negali sau susikurti privačios saugios erdvės atitverdamas ties sodyba esančios pakrantės dalies. Visa pakrantė privalo būti palikta laisvam praėjimui, stovyklavimui, o savininkui lieka atsakomybė už teritorijos sutvarkymą ir šiukšlių surinkimą. Atkreipiu dėmesį, kad nekeliu jokios problemos dėl priėjimo prie valstybei priklausančių, tame tarpe ir išnuomotų, vandens telkinių ir tuo atveju nesiūlau nieko keisti. Dėl teikiamo projekto pažymėtina, kad jei Seimas priimtų įstatymą, kuris nebeleistų įsigyti vandens telkinių privačion nuosavybėn, tuomet teikiamo projekto žodžius
"iki šio įstatymo įsigaliojimo" galima būtų išbraukti.
„Įstatymo apibrėžtais pagrindais" projekte įrašyta todėl, kad neturėtų Vyriausybė riboti nuosavybės teisių nesant aiškių pagrindų įstatyme. Jei manoma, kad riboti nuosavybės teises galima ir nesant įstatyme nustatytų pagrindų, tuomet formuluotę "Įstatymo apibrėžtais pagrindais" reiktų išbraukti. Tačiau pagal Konstituciją, ir Konstitucinio Teismo doktriną tik įstatymu galima riboti nuosavybės teises. Įstatymo taikymas priklausys nuo to, kaip bus pagrįstas viešojo intereso buvimas. Jei jo nėra (galima prieiti prie tvenkinio iš kitos pusės, kur žemė nepriklauso savininkui, yra valstybės nuosavybė, arba nėra poreikio, kad ten turi pravažiuoti greitoji pagalba, gaisrinė ir kitos skubias nelaimes likviduojančios tarnybos, jei galima praeiti prie kito tvenkinio, kuris priklauso valstybei ir yra sujungtas su privačiu tvenkiniu ir pan.) arba jis (viešasis interesas) yra, bet jį galima patenkinti kitais būdais, neribojant nuosavybės teisių, tuomet apriboti savininko norus susikurti saugią erdvę privačioje nuosavybėje nėra pagrindo. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektais siūloma nustatyti, kad privataus sklypo, besiribojančio su vandens telkiniu, savininkui, kai vandens telkinys yra įsigytas privačion nuosavybėn iki šio įstatymo įsigaliojimo ir nėra poreikio pakrantės apsaugos juostą naudoti visuomenės (viešajam) interesui, leisti apriboti priėjimą gyventojams dalyje pakrantės. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu būtų viešasis interesas, pavyzdžiui poreikis vietos gyventojams turėti vietą maudymuisi, toks apribojimas būtų negalimas.
Pažymėtina, kad siekis tiesiog laisvai apeiti visą privatų vandens telkinį ar bet kurioje pakrantės vietoje laisvai stovyklauti nelaikytinas viešuoju interesu. 5. Galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektus nenumatoma. 6. Kokią įtaką Įstatymo projektas turės kriminogeniniai situacijai, korupcijai:
Įstatymo projektų priėmimas korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo projektų priėmimas įtakos neturės. 8. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus siūlomus projektus Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiamos sąvokos ir jas įvardinantys terminai, todėl Lietuvos Respublikos terminų banko įstatyme numatytas vertinimas nevykdomas. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, juo neperkeliamos ir neįgyvendinamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Priėmus siūlomus projektus Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. rugsėjo 30 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų neprašyta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Jurgis Razma. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „saugomos teritorijos“, „Pakrantės apsaugos juosta“, „Žemės įstatymas“. Seimo narys Jurgis Razma
ĮSTATYMO NR. I - 446 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ir papildymo
asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Projektų antras variantas parengtas iš dalies atsižvelgus į Seimo Teisės departamento pastabas. Projektus parengė Seimo narys Jurgis Razma. Vertindamas pirmąją Seimo teisės departamento pastabą noriu pažymėti, kad visi nuosavybės teisės ribojimo pagrindai turi būti nustatyti įstatyme. Tai išplaukia iš Konstitucijos 23 str. 2 d.: ”Nuosavybės teises saugo įstatymai”. Šiuo metu minėti pagrindai yra nurodyti galiojančiame Lietuvos Respublikos vandens įstatyme: pavyzdžiui, 12 straipsnyje, kuriame nustatytas vandens telkinių naudojimas rekreacijai, 15 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas vandens telkinių naudojimas žuvininkystei ir žvejybai, 17 straipsnyje nurodytas reikalavimas leisti vandens telkinį naudoti avarijoms ar stichinėms nelaimėms likviduoti, gaisrams gesinti. Visi išvardinti reikalavimai reiškia ne tik reikalavimą leisti naudotis vandens telkiniu, bet suponuoja ir reikalavimą savininkui leisti prieiti prie vandens telkinio. Todėl atskirai tokius nuosavybės teisės ribojimo pagrindus, kai savininkas privalo leisti naudotis savo nuosavybe kitiems asmenims (prieiti prie vandens telkinių nurodytais atvejais) dar kartą įvardinti Žemės įstatyme nėra būtina. Šiame Projekte (Žemės įstatymo pakeitimo) siūloma naujai įrašoma formuluotė “įstatymo apibrėžtais pagrindais” atliks tik prevencinę funkciją, nes jos nebuvimas šiuo metu galiojančioje nuostatoje (kurią siūlome keisti) gali sudaryti prielaidas kitiems subjektams (ne Seimui), nepaisant Konstitucijos, praplėsti įstatymu nustatytus pagrindus įpareigojant savininkus leisti prieiti prie vandens telkinių ir kitais atvejais, kurie ir neįvardinti įstatyme.
Todėl nematau poreikio dėl to taisyti teikiamo įstatymo projekto. Atsižvelgdamas į antrąją pastabą papildžiau Įstatymo 21 straipsnį 2 dalimi. Iš esmės pritardamas 3 ir 4 pastabai, išbraukiu iš pirminio projekto žodžius „iki šio įstatymo įsigaliojimo”, preziumuodamas, kad bus nutarta apskritai visus likusius neprivatizuotus vidaus vandens telkinius priskirti valstybinės reikšmės vandens telkiniams. Tokiu būdu pagal Konstitucijos 47 str. jie taptų išimtine valstybės nuosavybe. 2. Parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projektų tikslas – objektyviau suderinti viešuosius ir privačius nedidelių vandens telkinių savininkų interesus sprendžiant priėjimo prie tų vandens telkinių klausimą. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptariami klausimai. Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nustatyti vienodi reikalavimai užtikrinti priėjimui tiek prie privačių, tiek prie valstybinių vandens telkinių: Pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvorą, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Tokiu būdu, nedidelio privataus tvenkinio savininkas, kurio privatus sklypas ribojasi su tuo tvenkiniu, negali sau susikurti privačios saugios erdvės atitverdamas ties sodyba esančios pakrantės dalies. Visa pakrantė privalo būti palikta laisvam praėjimui, stovyklavimui, o savininkui lieka atsakomybė už teritorijos sutvarkymą ir šiukšlių surinkimą.
Atkreipiu dėmesį, kad nekeliu jokios problemos dėl priėjimo prie valstybei priklausančių, tame tarpe ir išnuomotų, vandens telkinių ir tuo atveju nesiūlau nieko keisti. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektais siūloma nustatyti, kad privataus sklypo, besiribojančio su vandens telkiniu, savininkui, kai vandens telkinys yra įsigytas privačion nuosavybėn ir nėra poreikio pakrantės apsaugos juostą naudoti visuomenės (viešajam) interesui, leisti apriboti priėjimą gyventojams dalyje pakrantės. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu būtų viešasis interesas, pavyzdžiui poreikis vietos gyventojams turėti vietą maudymuisi, toks apribojimas būtų negalimas. Pažymėtina, kad siekis tiesiog laisvai apeiti visą privatų vandens telkinį ar bet kurioje pakrantės vietoje laisvai stovyklauti nelaikytinas viešuoju interesu. Pagal Seimo Teisės departamento pastabą šiame projekte pasakoma, kad viešąjį interesą konstatuotų savivaldybės taryba. „Įstatymo apibrėžtais pagrindais" projekte įrašyta todėl, kad neturėtų Vyriausybė riboti nuosavybės teisių nesant aiškių pagrindų įstatymenes pagal Konstituciją, ir Konstitucinio Teismo doktriną tik įstatymu galima riboti nuosavybės teises. Įstatymo taikymas priklausys nuo to, kaip bus pagrįstas viešojo intereso buvimas.
Jei jo nėra (galima prieiti prie tvenkinio iš kitos pusės, kur žemė nepriklauso savininkui, yra valstybės nuosavybė, arba nėra poreikio, kad ten turi pravažiuoti greitoji pagalba, gaisrinė ir kitos skubias nelaimes likviduojančios tarnybos, jei galima praeiti prie kito tvenkinio, kuris priklauso valstybei ir yra sujungtas su privačiu tvenkiniu ir pan.) arba jis (viešasis interesas) yra, bet jį galima patenkinti kitais būdais, neribojant nuosavybės teisių, tuomet apriboti savininko norus susikurti saugią erdvę privačioje nuosavybėje nėra pagrindo. 5. Galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektus nenumatoma. 6. Kokią įtaką Įstatymo projektas turės kriminogeniniai situacijai, korupcijai:
Įstatymo projektų priėmimas korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo projektų priėmimas įtakos neturės. 8. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus siūlomus projektus Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte neapibrėžiamos sąvokos ir jas įvardinantys terminai, todėl Lietuvos Respublikos terminų banko įstatyme numatytas vertinimas nevykdomas. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, juo neperkeliamos ir neįgyvendinamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Priėmus siūlomus projektus Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų neprašyta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Jurgis Razma. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „saugomos teritorijos“, „Pakrantės apsaugos juosta“, „Žemės įstatymas“. Seimo narys Jurgis Razma
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-08-11
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2069 ir Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2070 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2069 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2070 pažymime, kad dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl projektų pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2014-08-28 Nr. XIIP-2070 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naudotojai privalo leisti kitiems asmenims ,,įstatymo apibrėžtais pagrindais prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, išskyrus atvejus, kai vandens telkinys yra įsigytas privačion nuosavybėn iki šio įstatymo įsigaliojimo ir nėra poreikio pakrantės apsaugos juostą naudoti visuomenės (viešajam) interesui”. Taigi, projektu siūloma apriboti visuomenės priėjimą prie paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostomis. Siūlymas kelia abejonių. Pirma, nuostata, kad kiti asmenys prie vandens telkinių galėtų prieiti tik įstatymo apibrėžtais pagrindais nėra aiški. Nei projekte, nei keičiamame įstatyme tokie pagrindai nėra nurodyti. Kokie konkrečiai pagrindai turimi omeny nėra aišku. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektu siūlomą keičiamo įstatymo formuluotę reikėtų sukonkretinti.
Antra, nei iš projekto turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas turėtų konstatuoti, kad nėra poreikio pakrantės apsaugos juostą naudoti visuomenės (viešajam) interesui. Projektas papildytinas nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Trečia, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis yra išskiriama tam tikra asmenų grupė (asmenys, įsigiję vandens telkinius iki šio įstatymo įsigaliojimo) ir tik jiems būtų taikoma įstatymo išimtis, suteikianti teisę neleisti kitų asmenų prieiti prie jiems nuosavybės teise priklausančių paviršinio vandens telkinių. Tuo tarpu kiti vandens telkinių savininkai, telkinius įsigiję po įstatymo įsigaliojimo, pavyzdžiui, asmenys, kuriems vandens telkiniai būtų grąžinami natūra atkuriant nuosavybės teises į neteisėtai nusavintą turtą ir pan., privalėtų leisti prieiti prie jiems nuosavybės teise priklausančių paviršinio vandens telkinių, nors ir nebūtų poreikio pakrantės apsaugos juostą naudoti visuomenės (viešajam) interesui. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Ketvirta, nuostatą ,,vandens telkinys yra įsigytas privačion nuosavybėn iki šio įstatymo įsigaliojimo“ integravus į bazinį įstatymą, ji gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, ar ši nuostata apimtų vandens telkinius, įsigytus iki 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Žemės įstatymo Nr. I-446 įsigaliojimo, ar telkinius, įsigytus iki projektu siūlomo Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. 2. Projekto lyginamojo varianto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10 punkto išdėstyta redakcija neatitinka lyginamajam variantui keliamų reikalavimų. 3. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis.
Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė pavaduojanti Teisės departamento direktorių Neringa Azguridienė Saulius Švedas
2014-09-16 Nr. XIIP-2070(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims ,,įstatymo apibrėžtais pagrindais prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, išskyrus atvejus, kai vandens telkinys yra įsigytas privačion nuosavybėn ir nėra poreikio pakrantės apsaugos juostą naudoti visuomenės (viešajam) interesui”. Taigi, projektu siūloma apriboti visuomenės priėjimą prie paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostomis. Siūlymas kelia abejonių. Pirma, nuostata, kad kiti asmenys prie vandens telkinių galėtų prieiti tik įstatymo apibrėžtais pagrindais nėra aiški. Nei projekte, nei keičiamame įstatyme tokie pagrindai nėra nurodyti. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokie pagrindai nurodomi Vandens įstatymo 12 straipsnyje, kuriame nustatytas vandens telkinių naudojimas rekreacijai, 15 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas vandens telkinių naudojimas žuvininkystei ir žvejybai, 17 straipsnyje nurodytas reikalavimas vandens telkinį naudoti avarijoms ir stichinėms nelaimėms likviduoti, gaisrams gesinti. Atkreipiame dėmesį, aukščiau nurodytuose Vandens įstatymo straipsniuose nustatyti pačių vandens telkinių, bet ne žemės, esančios aplink tuos telkinius, naudojimo pagrindai. Taigi skiriasi naudojimo objektas. Taigi, kokie konkrečiai žemės, esančios aplink telkinius (pakrantės apsaugos juostos), naudojimo pagrindai turimi omeny nėra aišku.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektu siūlomą keičiamo įstatymo formuluotę reikėtų sukonkretinti. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 1 dalyje nurodytą visuomenės (viešąjį) interesą kiekvienu atveju konstatuoja savivaldybės taryba priimdama sprendimą dėl konkrečios pakrantės apsaugos juostos naudojimo viešajam interesui, kai nustatomas toks visuomenės poreikis, kurio patenkinti kitais būdais nėra galimybės”. Siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, nėra aiškus siūlomos nuostatos santykis su Vandens įstatymo 17 straipsniu, kuriame nustatyta, kad avarijoms ar stichinėms nelaimėms likviduoti, gaisrams gesinti leidžiama naudoti visų vandens telkinių vandenį be leidimo. Pažymėtina, kad už avarijų, stichinių nelaimių likvidavimą, gaisrų gesinimą paprastai yra atsakingos įvairios valstybės institucijos. Tuo tarpu, savivaldybės pagal projekto nuostatas savo nuožiūra turėtų teisę spręsti priėjimo prie paviršinio vandens telkinių klausimus, tokiu būdu apsunkindama minėtoms valstybės institucijoms priskirtų funkcijų vykdymą. Kyla abejonių, ar tokių sprendimų priėmimas turėtų būti priskirtas savivaldybės kompetencijai.
Antra, nėra aiškus siūlomos nuostatos santykis su Mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, turi teisę nekliudomi patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos teritoriją ir joje būti. Trečia, nėra aišku, kaip vyktų pati „konstatavimo priimant sprendimą dėl konkrečios pakrantės apsaugos juostos naudojimo viešajam interesui“ procedūra, t. y., nėra aišku, koks subjektas (žemės savininkas, visuomenė, savivaldybė ir kt.) inicijuotų savivaldybės tarybos sprendimą dėl konkrečios pakrantės apsaugos juostos naudojimo viešajam interesui, kiek galiotų toks savivaldybės tarybos sprendimas, ar jį priimant dalyvautų suinteresuota visuomenė, ar tokį sprendimą galima būtų panaikinti, jei
„pasikeistų“ visuomenės poreikis ir pan. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas
yra pažymėjęs, kad „sprendžiant, ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiški. Reikmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai.“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Ketvirta, vertinamoji nuostata derintina su projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomomis keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatomis, pagal kurias žemės savininkai ir kiti naudotojai galėtų neleisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių tuo atveju, kai nėra poreikio pakrantės apsaugos juostą naudoti visuomenės (viešajam) interesui.
Tuo tarpu pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas savivaldybių tarybos konstatuotų ne tai, kad nėra poreikio konkrečios pakrantės apsaugos juostos naudoti viešajam interesui, bet tai, kad yra poreikis konkrečią pakrantės juostą naudoti viešajam interesui. Svarstytina, ar abiejų nuostatų nereikėtų suderinti tarpusavyje. Penkta, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti nurodant kuriame konkrečiai 1 dalies punkte nurodytas visuomenės (viešasis) interesas turimas omeny. 3. Atkeiptinas dėmesys, kad kartu su projektu teikiamame Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301
m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad abu projektai yra tarpusavyje susiję, siūlytume suderinti abiejų įstatymų įsigaliojimo datas. 4. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į rekomendacijų 31.1, 89.2 punktus, projekto tekstas tikslintinas. Be to, keičiamo įstatymo 21 straipsnio naują redakciją siūlytume išdėstyti vienoje projekto 1 straipsnio struktūrinėje dalyje. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Neringa Azguridienė Saulius Švedas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-09-08
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2069(2) ir Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2070(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus pakartotinai derinti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2069(2) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2070(2) (toliau kartu – Projektai), pažymime, kad pastabų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektams pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];