Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Partijos, rinkimų komitetai, partijų ir rinkimų komitetų atstovai rinkimų komisijose ir kandidatai turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais draudžiama skirti seniūnus ir seniūnų pavaduotojus. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame pašto skyriuje. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:
visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečiose savivaldybėse ar rinkimų apylinkėse, užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat savo nuožiūra;
2) savivaldybės rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse, vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims rinkimų komiteto, partijos vietos skyriaus ar jo atstovo rinkimams prašymu, kuriame turi būti nurodyta asmens, siūlomo būti rinkimų stebėtoju, pavardė, vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas (pavadinimai).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vilija Filipovičienė Virginija Baltraitienė Valdas Skarbalius
Projekto XIIP-2067(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1. Partijos, rinkimų komitetai, partijų ir rinkimų komitetų atstovai rinkimų komisijose ir kandidatai turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais draudžiama skirti seniūnus ir seniūnų pavaduotojus tose rinkimų apylinkėse, kurios įeina į jų seniūnijų aptarnaujamą teritoriją. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame pašto skyriuje. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-08- Nr. Į 2014-08-08
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2066, lietuvos respublikos Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2067 ir lietuvos respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2066, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2068 pažymime, kad dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2014-08-27 Nr. XIIP-2067 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šią pastabą: Projektu siekiama įtvirtinti draudimą rinkimų stebėtojais skirti seniūnus ir jų pavaduotojus. Taip siekiama apriboti savivaldybės administracinio resurso naudojimą rinkimuose (skiriant rinkimų stebėtojus). Palyginus rinkimų stebėtojų ir rinkimų komisijų sudarymo tvarką, atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu galiojančio Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 13, 15 ir 17 straipsniuose (išskyrus 13 straipsnio 4 dalyje nustatytus apribojimus) nustatytus reikalavimus atitinkantys seniūnai ir jų pavaduotojai gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais. Taigi lyginamuoju požiūriu vertinant stebėtojų ir rinkimų komisijų skyrimo tvarką diskutuotina, ar draudimas rinkimų stebėtojais skirti seniūnus ir jų pavaduotojus yra proporcingas projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui pasiekti ir ar nepakaktų rinkimų stebėtojo statusą turinčiam asmeniui įtvirtinti draudimą analogišką rinkimų komisijos nariui, pirmininkui, t.y. draudimą vykdyti bet kokios formos rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią. Šį reikalavimą pažeidęs asmuo (taip pat seniūnas ar jo pavaduotojas) turėtų prarasti rinkimų stebėtojo statusą (pažymėjimą) ir jį galėtų įgyti ne anksčiau kaip pvz., po 3 metų ar pan. Tokie apribojimai atitiktų rinkimų stebėtojo instituto esmę ir būtų proporcingi siekiamam tikslui. Be to, atkreipiame dėmesį, kad seniūnui ar jo pavaduotojui, kaip ir bet kuriam kitam Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą pažeidusiam asmeniui, turi būti taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 207², 207⁵, 207⁶ , 207⁷, taip pat Baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje numatyta atsakomybė.
Seniūnui ar jo pavaduotojui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, draudžiama papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis (Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau, rinkimų komitetui ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka (Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 54 straipsnio 1 dalis) bei vykdyti rinkimų agitaciją Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu. Šios įstatymo nuostatos negali būti taikomos selektyviai, atsižvelgus į asmens socialinę padėtį ar jo užimamas pareigas, turimus įgaliojimus ir pan. Kitaip būtų menkinamas įstatymo autoritetas, o atsakomybė už įstatymo pažeidimus prarastų savo prasmę. Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė O. Buišienė, [email protected] A.Ožiūnienė, [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-08-27 Nr. XIIP-2067 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šią pastabą:
Projektu siekiama įtvirtinti draudimą rinkimų stebėtojais skirti seniūnus ir jų pavaduotojus. Taip siekiama apriboti savivaldybės administracinio resurso naudojimą rinkimuose (skiriant rinkimų stebėtojus). Palyginus rinkimų stebėtojų ir rinkimų komisijų sudarymo tvarką, atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu galiojančio Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 13, 15 ir 17 straipsniuose (išskyrus 13 straipsnio 4 dalyje nustatytus apribojimus) nustatytus reikalavimus atitinkantys seniūnai ir jų pavaduotojai gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais.
Taigi lyginamuoju požiūriu vertinant stebėtojų ir rinkimų komisijų skyrimo tvarką diskutuotina, ar draudimas rinkimų stebėtojais skirti seniūnus ir jų pavaduotojus yra proporcingas projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui pasiekti ir ar nepakaktų rinkimų stebėtojo statusą turinčiam asmeniui įtvirtinti draudimą analogišką rinkimų komisijos nariui, pirmininkui, t.y. draudimą vykdyti bet kokios formos rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią. Šį reikalavimą pažeidęs asmuo (taip pat seniūnas ar jo pavaduotojas) turėtų prarasti rinkimų stebėtojo statusą (pažymėjimą) ir jį galėtų įgyti ne anksčiau kaip pvz., po 3 metų ar pan. Tokie apribojimai atitiktų rinkimų stebėtojo instituto esmę ir būtų proporcingi siekiamam tikslui. Be to, atkreipiame dėmesį, kad seniūnui ar jo pavaduotojui, kaip ir bet kuriam kitam Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą pažeidusiam asmeniui, turi būti taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2072 , 2075, 2076 , 2077, taip pat Baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje numatyta atsakomybė. Seniūnui ar jo pavaduotojui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, draudžiama papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis (Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią.
Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau, rinkimų komitetui ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka (Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 54 straipsnio 1 dalis) bei vykdyti rinkimų agitaciją Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 56 straipsnio
selektyviai, atsižvelgus į asmens socialinę padėtį ar jo užimamas pareigas, turimus įgaliojimus ir pan. Kitaip būtų menkinamas įstatymo autoritetas, o atsakomybė už įstatymo pažeidimus prarastų savo prasmę. Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui. Siekiant, kad teisinio reglamentavimo pakeitimai būtų proporcingi projekto siekiamam tikslui, siūloma uždrausti seniūnams ir seniūnų pavaduotojams būti rinkimų stebėtojais tose rinkimų apylinkėse, kurios įeina į jų seniūnijos aptarnaujamą teritoriją. Tokia teisinė norma neišeliminuos seniūnų ir jų pavaduotojų iš rinkimų stebėtojų sąrašo. Jiems bus sudarytos sąlygos, jeigu jie pageidauja, būti stebėtojais kitose rinkimų apylinkėse. 2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-08-25 Nr. XIIP-2067 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr.
I-28 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2066, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2067 ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2068 pažymime, kad dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
komitetų pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Petras Gražulis. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas