Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Maisto papildas“. Maisto papildų ženklinimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.”
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vilija Filipovičienė Virginija Baltraitienė Valdas Skarbalius
Projekto lyginamasis variantas (2)
1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Papildyti 14 straipsnį 8 dalimi: „8. Šio straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse nurodytos informacijos pateikimo reklamoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m.
lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2015 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė teikia Dangutė Mikutienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Reklamos įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Maisto papildas“. Dabartinis reguliavimas nėra tikslus, nes reklamuojant maisto papildus žyma „Maisto papildas“ užrašoma arba nematomoje reklamos vartotojui vietoje, arba užrašas užrašytas labai smulkiu šriftu, jį labai sunku pastebėti. Siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavesti sureguliuoti maisto papildų ženklinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narė Vilija Filipovičienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Reklamos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Maisto papildas“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Reklamos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį papildyti ir nurodyti, kad maisto papildų ženklinimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės, tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai reikės nustatyti tvarką, kaip ateityje turėtų būti žymimi maisto papildai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektai, parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų reikės. Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai reikės nustatyti tvarką, kaip ateityje turėtų būti žymimi maisto papildai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Teikiamų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Maisto papildas“, „Reklama“, „Žymėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Vilija Filipovičienė Virginija Baltraitienė Valdas Skarbalius
2014-08-22 Nr. XIIP-2065 Vilnius Įvertinę projekto santykį su Konstitucija, įstatymais, teisėkūros principais ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šią pastabą: Teikiamu projektu siūloma pakeisti Reklamos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir joje nustatyti, kad maisto papildų ženklinimo tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog projektu siūlomas reguliavimas yra perteklinis, nes pagal Maisto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, maisto papildai laikomi maisto produktais, o Sveikatos apsaugos ministerija nustato privalomuosius realizuojamų maisto produktų ženklinimo reikalavimus (Maisto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą maisto papildų ženklinimo tvarka yra nustatyta (Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Higienos norma 17:2010 „Maisto papildai“). Antra, abejotina, ar projektu siūlomos nuostatos yra tinkamos pasiekti projekto tikslus - kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog „dabartinis reguliavimas nėra tikslus, nes reklamuojant maisto papildus žyma „Maisto papildas“ užrašoma arba nematomoje reklamos vartotojui vietoje, arba užrašas užrašytas labai smulkiu šriftu“, tačiau projekte nustačius tik tai, kad maisto papildų ženklinimo tvarką tvirtina Vyriausybė, nesiūloma nustatyti jokių konkrečių reikalavimų maisto papildų ženklinimui. Trečia, pastebėtina, jog projekte siūlant kitoms institucijoms nustatyti tam tikrą tvarką, t. y. priimti atitinkamą norminį teisės aktą, projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nustatant pakankamą terminą papildomiems teisės aktams priimti.
Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė A. Dulevičiūtė-Akimovienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-08- Nr. Į 2014-08-08 Nr. XIIP-2065 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos REKLAMOS ĮSTATYMO NR. VIII-1871 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xiip-2065 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2065 (toliau – Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad juos siekiama išvengti šiuo metu praktikoje susidarančių situacijų, kai reklamuojant maisto papildus žyma „Maisto papildas“ užrašoma arba nematomoje reklamos vartotojui vietoje, arba užrašas užrašytas labai smulkiu šriftu, jį labai sunku pastebėti. Šiam tikslui pasiekti siūloma papildyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį nuostata, kad maisto papildų ženklinimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Reglamento (ES) Nr. 1169/2011[1] 2 straipsnio 2 dalies j punkte ženklinimas yra apibrėžiamas kaip su „maisto produktu susiję žodžiai [...] pateikti ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto arba jį nurodančiuose“. Be to, Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 3 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad juo siekiama užtikrinti aukšto lygio vartotojų sveikatos apsaugą ir garantuoti jų teisė į informaciją. Tuo tarpu Direktyvos 2006/114/EB[2], į kurią tiek, kiek tai susiję su reklamos sąvoka, nukreipia Reglamentas (ES) Nr.
1169/2011, 2 straipsnio a punkte reklama kaip apibrėžiama kaip „su prekybos, verslo, amato ar profesijos vykdymu susijusios informacijos pateikimas siekiant skatinti prekių ar paslaugų, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas, tiekimą“.[3] Atsižvelgdami į šiuos apibrėžimus bei į skirtingus prekių ženklinimo ir jų reklamos tikslus, manytume, kad Projekte numatyta nuostata nėra tinkama Projekto tikslams pasiekti, kadangi maisto papildų ženklinimas nepatenka į maisto papildų reklamos apimtį ir jai neturi jokios tiesioginės įtakos. Taigi dėl skirtingos reguliavimo apimties, net ir patvirtinus naujas maisto papildų ženklinimo taisykles, jos neturės įtakos užrašo „Maisto papildas“ pateikimui maisto papildų reklamoje, taigi ir šio užrašo dydžiui. Dėl nurodytų priežasčių taip pat manytume, kad maisto prekių ženklinimo tvarka, taigi ir nustatomas įgaliojimas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai tokią tvarką patvirtinti, nepatenka į Reklamos įstatymo reguliavimo dalyką. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad maisto papildų ženklinimo tvarka laikytina techniniu reglamentu pagal Direktyvą 98/34/EB[4], todėl apie tokios tvarkos projektą turėtų būti pranešta Komisijai šioje direktyvoje nustatyta tvarka.[5] Direktyvą 98/34/EB valstybės narės yra įpareigojamos Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešti apie nacionalinių teisės aktų, įtvirtinančių technines specifikacijas[6] arba kitus reikalavimus ar paslaugų taisykles, projektus (t. y. techninių reglamentų projektus). Valstybės narės privalo sustabdyti tokio Europos Komisijai pateikto techninio reglamento projekto rengimą ir priėmimo procesą Direktyvoje 98/34/EB nurodytam atidėjimo laikotarpiui. Šis laikotarpis nustatytas tam, kad Komisija ir kitos valstybės narės galėtų pateikti savo pastabas dėl tokio projekto.
Pažymėtina, kad techninį reglamentą, apie kurį jį rengiant nebuvo pranešta pagal Direktyvoje 98/34/EB nustatytą tvarką, taikyti nėra neleidžiama.[7] Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected] [1] 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004. [2] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos. [3] Iš esmės analogiškas apibrėžimas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. [4]
nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką. [5] Direktyvą 98/34/EB Lietuvos Respublikoje įgyvendina 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr.
reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras“ (su vėlesniais pakeitimais). [6] Direktyvos 98/34/EB 1 straipsnio 3 dalyje techninė specifikacija apibrėžiama kaip dokumente pateikti reikalavimai tokioms gaminio charakteristikoms kaip kokybės lygiai, darbiniai parametrai, sauga ar matmenys, taip pat reikalavimai parduodamo gaminio pavadinimui, terminijai, simboliams, bandymams ir bandymų metodams, pakavimui, žymėjimui ar ženklinimui etiketėmis ir atitikties įvertinimo procedūroms. [7] Teisingumo Teismo 1996 m. balandžio 30 d. sprendimas CIA Security International prieš Signalson ir Securitel (byla C-194/94, Rink., 1996, p. I-02201).
2015-06-16 Nr. XIIP-2065(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse nurodytos informacijos pateikimo reklamoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas
tvarka“ reiškia tik tam tikrų procedūrų nustatymą. Siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų, manytina, kad Vyriausybės įgaliota institucija turėtų nustatyti ne informacijos pateikimo reklamoje procedūras, bet atitinkamos informacijos pateikimo reklamoje taisykles. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio ,,tvarką“ nereikėtų įrašyti žodį ,,taisykles“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
sveikatos reikalų komitetas
2015 m. birželio 3 d. Nr. (Posėdžio data)
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Kuzminskas,
A. Monkauskaitė, I. Rozova, K. Komskis, R. Ačas, J. Požela. Komiteto biuras: biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai: K. Civilkienė, V. Valainytė, E. Jankauskas, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, sveikatos apsaugos viceministrė J. Zinkevičiūtė, sveikatos apsaugos ministro patarėja J. Kumpienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos direktorius A. Ščeponavičius, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas A. Kranauskas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius F. Petrauskas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulski, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja M. Deimantė, Maisto papildų gamintojų asociacijos direktorė N. Bulakienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Z. Stanevičius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Teisės skyriaus patarėja A. Šamulevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-08-22 Įvertinę projekto santykį su Konstitucija, įstatymais, teisėkūros principais ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šią pastabą: Teikiamu projektu siūloma pakeisti Reklamos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir joje nustatyti, kad maisto papildų ženklinimo tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog projektu siūlomas reguliavimas yra perteklinis, nes pagal Maisto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, maisto papildai laikomi maisto produktais, o Sveikatos apsaugos ministerija nustato privalomuosius realizuojamų maisto produktų ženklinimo reikalavimus (Maisto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą maisto papildų ženklinimo tvarka yra nustatyta
„Maisto papildai“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-08-22 Antra, abejotina, ar projektu siūlomos nuostatos yra tinkamos pasiekti projekto tikslus - kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog „dabartinis reguliavimas nėra tikslus, nes reklamuojant maisto papildus žyma „Maisto papildas“ užrašoma arba nematomoje reklamos vartotojui vietoje, arba užrašas užrašytas labai smulkiu šriftu“, tačiau projekte nustačius tik tai, kad maisto papildų ženklinimo tvarką tvirtina Vyriausybė, nesiūloma nustatyti jokių konkrečių reikalavimų maisto papildų ženklinimui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-08-22 Trečia, pastebėtina, jog projekte siūlant kitoms institucijoms nustatyti tam tikrą tvarką, t. y. priimti atitinkamą norminį teisės aktą, projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nustatant pakankamą terminą papildomiems teisės aktams priimti. Pritarti 4.
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-08-25 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2065 (toliau – Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad juos siekiama išvengti šiuo metu praktikoje susidarančių situacijų, kai reklamuojant maisto papildus žyma „Maisto papildas“ užrašoma arba nematomoje reklamos vartotojui vietoje, arba užrašas užrašytas labai smulkiu šriftu, jį labai sunku pastebėti. Šiam tikslui pasiekti siūloma papildyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį nuostata, kad maisto papildų ženklinimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies j punkte ženklinimas yra apibrėžiamas kaip su „maisto produktu susiję žodžiai [...] pateikti ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto arba jį nurodančiuose“. Be to, Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 3 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad juo siekiama užtikrinti aukšto lygio vartotojų sveikatos apsaugą ir garantuoti jų teisė į informaciją. Tuo tarpu Direktyvos 2006/114/EB, į kurią tiek, kiek tai susiję su reklamos sąvoka, nukreipia Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011, 2 straipsnio a punkte reklama kaip apibrėžiama kaip „su prekybos, verslo, amato ar profesijos vykdymu susijusios informacijos pateikimas siekiant skatinti prekių ar paslaugų, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas, tiekimą“. Atsižvelgdami į šiuos apibrėžimus bei į skirtingus prekių ženklinimo ir jų reklamos tikslus, manytume, kad Projekte numatyta nuostata nėra tinkama Projekto tikslams pasiekti, kadangi maisto papildų ženklinimas nepatenka į maisto papildų reklamos apimtį ir jai neturi jokios tiesioginės įtakos.
Taigi dėl skirtingos reguliavimo apimties, net ir patvirtinus naujas maisto papildų ženklinimo taisykles, jos neturės įtakos užrašo „Maisto papildas“ pateikimui maisto papildų reklamoje, taigi ir šio užrašo dydžiui. Dėl nurodytų priežasčių taip pat manytume, kad maisto prekių ženklinimo tvarka, taigi ir nustatomas įgaliojimas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai tokią tvarką patvirtinti, nepatenka į Reklamos įstatymo reguliavimo dalyką. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad maisto papildų ženklinimo tvarka laikytina techniniu reglamentu pagal Direktyvą 98/34/EB, todėl apie tokios tvarkos projektą turėtų būti pranešta Komisijai šioje direktyvoje nustatyta tvarka. Direktyvą 98/34/EB valstybės narės yra įpareigojamos Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešti apie nacionalinių teisės aktų, įtvirtinančių technines specifikacijas arba kitus reikalavimus ar paslaugų taisykles, projektus (t. y. techninių reglamentų projektus). Valstybės narės privalo sustabdyti tokio Europos Komisijai pateikto techninio reglamento projekto rengimą ir priėmimo procesą Direktyvoje 98/34/EB nurodytam atidėjimo laikotarpiui. Šis laikotarpis nustatytas tam, kad Komisija ir kitos valstybės narės galėtų pateikti savo pastabas dėl tokio projekto. Pažymėtina, kad techninį reglamentą, apie kurį jį rengiant nebuvo pranešta pagal Direktyvoje 98/34/EB nustatytą tvarką, taikyti nėra neleidžiama. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
asociacija, 2015-04-16 Gerbiamiems teisės akto pakeitimo projekto rengėjams primename, jog LR reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2065 (toliau - Projektas), parengtas ir teiktas pirminiam svarstymui 2014-08-08. Pakartotinai teikiant Projektą svarstymui ir atsižvelgiant į tai, kad išvadas Projektui
bei Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, atkreipiame dėmesį, jog į gavėjų sąrašą išvadoms pateikti neįtraukti LR Seimo kanceliarijos teisės departamentas bei Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos. Be to, LR reklamos įstatymo reguliavimas patenka į LR Ūkio ministerijos kompetenciją, tad, Asociacijos nuomone, pastaroji ministerija taip pat turi būti įtraukta į sąrašą, prašant pateikti išvadas dėl pakartotinam svarstymui teikiamo Projekto. Siūlome sprendimo dėl LR reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2065 svarstymo parengiamųjų darbų 3 dalį (prašant papildomų išvadų šių komitetų, valstybės institucijų ar visuomeninių organizacijų) praplėsti, įtraukiant:
Maisto papildų gamintojų asociacija (toliau - Asociacija), vienijanti Lietuvos bei kitų Europos Sąjungos šalių narių maisto papildų bei specialiosios paskirties maisto produktų gamintojus ir jų atstovus Lietuvoje, išanalizavo Lietuvos Respublikos Seimui pateikto Lietuvos Respublikos reklamos Įstatymo Nr. 1871 pakeitimo {statymo projektą Nr. 2065 (toliau - Įstatymo projektas) ir 2015 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo narių Antano Matule. Vidos Marijos Čigriejienės ir Vincės Vaidevutės Margevičienės pateiktą Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. 1871 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
Seimo narių grupės pasiūlymas) ir Įstatymo projektą lydinčius dokumentus. Asociacija pritaria 2014 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-I871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ bei 2014 m. rugpjūčio 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2065 atitikties Europos Sąjungos teisei“ išdėstytiems argumentams. Asociacija išreiškia savo susirūpinimą dėl siekio neproporcingai ir pertekliniu būdu reglamentuoti maisto papildų rinką ir šiuo raštu pateikia savo pastabas bei komentarus dėl įstatymo projekto bei Seimo narių grupės pasiūlymo tikslingumo:
Atkreiptinas dėmesys, jog vien maisto papildų reklamai ir ženklinimui Lietuvoje šiuo metu tiesiogiai taikomos daugiau nei dešimties teises akto nuostatos: ES teisės lygiu Nacionalinių įstatymų lygiu Poįstatyminių teisės aktų lygiu
informacijos apie maistą teikimo vartotojams <...>;
Tarybos 2002 m. sausio 28 d. reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus <…>;
teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą;
432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo ir kt.
veiklos vartotojams draudimo įstatymas;
apsaugos įstatymas ir kt.
HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (nors šis teisės aktas iki šiol galioja, jo reikalavimų apimtis Lietuvoje pradėjus tiesiogiai taikyti Reglamentą Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <...> nėra aiški);
HN 17:2010 „Maisto papildai“;
parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės ir kt. Papildomai įvertinus maisto papildų gamybos, importo, platinimo, nuotolinės prekybos ir saugos klausimus, pateikiamas reguliacinių teisės aktų sąrašas būtų dar kelis kartus ilgesnis. Skirtingi šiuo metu galiojančių maisto papildų reklamos ir ženklinimo reikalavimų aspektai yra išskaidyti atskiruose teisės aktuose, o verslo subjektai, gaminantys ir/ar platinantys maisto papildus, turi nuolat sekti galimus šių teisės aktų pakeitimus bei teismų ir kontrolės institucijų praktiką, susijusią su jų taikymu. Akivaizdu, jog šiuo metu galiojantis maisto papildų reklamos ir ženklinimo reglamentavimas yra maksimalus, todėl pakankamas, ir bet kokių naujų papildomų teisės aktų, reglamentuojančių siaurus ir specifinius maisto papildų reklamos aspektus, priėmimas yra netikslingas ir sukurtų maisto papildus gaminantiems ir/ar platinantiems verslo subjektams neproporcingą naštą. Asociacijos nuomone, maisto papildų reklama Lietuvoje reguliuojama jau daugelį metų, todėl jau yra susiformavusi bendra šių produktų ženklinimo ir reklamos praktika (įskaitant teismų praktiką), kuriai papildomas teisinis reguliavimas nėra reikalingas. II.
A. Įstatymo projekto tikslas yra neaiškus Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatyta, jog “Reklamos įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Maisto papildas“. Dabartinis reguliavimas nėra tikslus, nes reklamuojant maisto papildus žyma „Maisto papildas“ užrašoma arba nematomoje reklamos vartotojui vietoje, arba užrašas užrašytas labai smulkiu šriftu, jį labai sunku pastebėti. Siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavesti sureguliuoti maisto papildų ženklinimą. ------------------------------------------------------------------ Atsižvelgiant į Įstatymo projekto tikslą, pasirinktas būdas šio tikslo realizavimui Asociacijai nėra suprantamas dėl žemiau nurodytų priežasčių:
(i) Siekis papildomai reglamentuoti maisto papildų ženklinimą, kuris yra reguliuojamas tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniais teisės aktais, yra perteklinis, todėl toks papildomas reguliavimas sukurtų verslui neproporcingą naštą. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. sausio 28 d. reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras bei Lietuvos Respublikos maisto įstatymo nuostatomis, maisto papildai laikomi maisto produktais. Todėl maisto papildams taikomi: a. Teisės aktai, nustatantys bendrus reikalavimus maistui; b. Specialieji teisės aktai, nustatantys papildomus reikalavimus maisto papildams. Maisto papildų, kaip ir bet kokio kito maisto ženklinimui yra tiesiogiai taikomas 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr.
1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 1169/2011). Kaip numatyta Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte, privalomuosius realizuojamų maisto produktų ženklinimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Maisto papildų ženklinimą jau ne vienerius metus reglamentuoja specialusis teisės aktas - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-432 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 17:2010 “Maisto papildai” (toliau – Higienos norma “Maisto papildai”), kuri aiškiai nustato maisto papildų ženklinimo principus. Šis teisės aktas ūkio subjektams yra suprantamas ir aiškus, pasirinktas reguliavimo būdas tiek maisto papildų rinkoje veikiantiems subjektams, tiek vartotojams ir rinkos priežiūros institucijoms jau tapo įprastu. Atsižvelgiant į tai, siekis Lietuvoje nustatyti naują ir papildomą maisto papildų ženklinimo reguliavimą ir naują už maisto papildų ženklinimo reglamentavimą atsakingą instituciją, t. y., pavesti maisto papildų ženklinimo klausimus reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nors maisto papildų ženklinimą jau reglamentuoja tiek Reglamentas Nr. 1169/2011, tiek Higienos norma “Maisto papildai”, yra neaiškus ir netikslingas. Be to, atsižvelgiant į tai, jog Reglamentas Nr.
1169/2011 visose Europos Sąjungos valstybėse narėse turi būti taikomas vienoda apimtimi, siekis nacionaliniu mastu įvesti papildomus išskirtinius reikalavimus konkrečios maisto produktų rūšies (kaip minėta aukščiau, maisto papildai vadovaujantis Europos Sąjungos teise, laikomi maisto produktais) ženklinimui kelia abejonių. ----------------------------------------------------------------------
tapačios sąvokos. Maisto papildų reklama neturėtų būti suvokiama kaip maisto papildų ženklinimo dalis, nes: a. Reglamento 1169/2011
maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotasis prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis, pateikti ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto arba jį nurodančiuose“. b. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, į kurioje pateiktą „reklamos“ sąvoką nukreipia Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011, 2 straipsnio a punkte reklama apibrėžiama kaip „su prekybos, verslo, amato ar profesijos vykdymu susijusios informacijos pateikimas siekiant skatinti prekių ar paslaugų, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas, tiekimą“. c. Reklamos įstatymo, kuris, be kita ko, į Lietuvos nacionalinę teisę perkelia minėtą direktyvą, 2 straipsnio 8 dalyje reklama apibrėžiama kaip „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą“. Sistemiškai vertinant šių teisės aktų nuostatas, akivaizdu, jog maisto papildų ženklinimo ir maisto papildų reklamos pateikimo būdai, forma ir tikslai skiriasi.
Todėl siekis maisto papildų reklamos klausimus išspręsti pavedant nesusijusiai su maisto reguliavimu institucijai nustatyti maisto papildų ženklinimo klausimus yra netikslingas. B. Seimo narių grupės pasiūlymo tikslas yra neaiškus Seimo narių grupės pasiūlyme nurodoma, jog “Šiuo metu maisto papildų reklama yra dažnai painiojama su vaistų reklama. Visuomenė yra klaidinama, maisto papildai nepagrįstai sutapatinami su vaistais. <…> maisto papildų reklama iš esmės yra nereglamentuota, nėra nustatyta aiškių reikalavimų maisto papildų reklamai, nereglamentuota maisto papildų reklamuotojų veikla, jų vizitai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.” Atsižvelgiant į tai, Seimo narių grupės pasiūlyme siūloma papildyti Įstatymo projekto pasiūlymą papildomai numatant, jog “Maisto papildų reklamos, įskaitant maisto papildų reklamuotojų vizitus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras“. Ši siūloma Įstatymo projekto nuostata prieštarauja pačiame Seimo narių grupės pasiūlyme identifikuotai problemai:
visuomenė yra klaidinama tapatinant maisto papildus su vaistais;
maisto papildų reklamuotojų veiklą ir vizitus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas;
specialistai, turintys specialiųjų žinių, neturėtų būti tapatinami su visa visuomene, nes medicinos, farmacijos ar susijusius mokslus baigęs asmenys privalo skirti ir skiria maisto papildų ir vaistų funkcinę paskirtį ir skirtumus;
klaidinimo” problemą reglamentuojant maisto papildų gamintojų veiklą ir vizitus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas yra nepagrįstas ir nelogiškas.
Be to, kaip minėta, vadovaujantis tiek Europos Sąjungos teisės aktais, tiek Lietuvos Respublikos maisto įstatymo nuostatomis, maisto papildams taikomas maisto teisinis režimas. Jokios kitos maisto produktų grupės reklama ar jos reklamuotojų veikla Lietuvoje nėra taip griežtai reguliuojama ir, mūsų žiniomis, jokios kitos maisto produktų grupės reklamos ar jos reklamuotojų veiklos nesiekiama taip griežtai reglamentuoti. Todėl Asociacijai nėra suprantamas siekis sureguliuoti maisto papildų (t. y. maisto produktų) reklamuotojų veiklą tapatinant šiuos įprastą dienos racioną papildančius vitaminus ir mineralus su gydomąsias ar nuo ligų saugančias funkcijas atliekančiais vaistais. Akivaizdu, jog toks maisto papildų reklamos reglamentavimas būtų perteklinis, sukurtų neproporcingą naštą verslui ir turėtų priešingą efektą, nei siekiama Seimo narių grupės pasiūlymu – maisto papildų reklamą ir jos reklamuotojų veiklą sugretinant su vaistų reklama ir vaistų reklamuotojų veikla, būtų sukuriama dar didesnė painiava tarp maisto papildų ir vaistinių preparatų kategorijų. 3.
Atsižvelgiant į valstybės institucijų deklaruojamus siekius didinti Lietuvos konkurencingumą Europos Sąjungoje ir pasaulyje, svarbu užtikrinti, kad naujai kuriamų teisės aktų reikalavimų pagrįstumą ir papildomos naštos verslui mažinimą. Siekiai supaprastinti ir gerinti verslo aplinką ir atsisakyti perteklinio, sudėtingo ir neskaidraus reguliavimo yra įtvirtinti valstybės strateginiuose dokumentuose, pavyzdžiui, 2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-2015 patvirtintoje Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 ir kt. Kuriant kiekvieną teisės aktą, jam privalomai taikomi Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo (toliau – Teisėkūros įstatymas) 3 straipsnyje nustatyti principai, įskaitant:
(i) tikslingumo principą (teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis);
(ii) proporcingumo principą (pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti);
(iii) efektyvumo principą (rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės) ir kiti.
Atsižvelgiant į visa tai, Įstatymo projekto ir Seimo narių grupės pasiūlymo siekis papildomai reglamentuoti reikalavimus maisto papildų reklamai yra:
atitinkamas Reklamos įstatymo reikalavimas ir taip aiškus); ii) neproporcingas (nes sukurtų papildomą perteklinį ir sudėtingą teisinį reguliavimą ir, atitinkamai, papildomą naštą maisto papildus gaminantiems ir/ar platinantiems subjektams; iii) neefektyvus (kadangi nebuvo įvertintos visos galimos reguliavimo alternatyvos). Įvertinus visa, kas nurodyta aukščiau, akivaizdu, jog Įstatymo projektas ir Seimo narių grupės pasiūlymas prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės institucijų deklaruojamiems siekiams, valstybės strateginiams tikslams ir teisėkūros principams.
Asociacija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytą, prašo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto:
pastabas bei komentarus;
(ii) įvertinti Įstatymo projekto ir Seimo narių grupės pasiūlymo tikslingumą ir įtaką Lietuvos verslui, apsvarstyti Įstatymo projekto ir Seimo narių grupės pasiūlymo atitikimą Lietuvos ilgalaikiams strateginiams dokumentams bei teisėkūros principams;
(iii) atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis susiklosčiusia praktika, Reklamos įstatymo pakeitimus rengia Lietuvos Respublikos ūkio ministerija – paprašyti ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išvados dėl Įstatymo projekto ir Seimo narių grupės pasiūlymo;
(iv) atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvados dėl Įstatymo projekto pateiktos pakankamai seniai – paprašyti pakartotinės šių institucijų išvados;
(v) informuoti Asociacijos atstovus apie Įstatymo projekto ir Seimo narių grupės pasiūlymo svarstymo eigą;
(vi) pakviesti Asociacijos atstovus į Įstatymo projekto ir Seimo narių grupės pasiūlymo svarstymus Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Maisto papildų reklamoje privalo būti
nuoroda „Maisto papildas“. Maisto papildų ženklinimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.” „Papildyti 14 straipsnį 8 dalimi: 8.
Šio straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse nurodytos informacijos pateikimo reklamoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2015-05-04 Sveikatos apsaugos ministerija, atsakydama į Jūsų raštą, kuriame prašoma Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui pateikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2065 (toliau
Pagal Maisto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktą Sveikatos apsaugos ministerija nustato privalomuosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus, o maisto papildai yra priskiriami maisto produktams pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas. 2. Specialieji maisto papildų ženklinimo reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-432 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 17:2010 „Maisto papildai“, kuria įgyvendinama 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, derinimo. 3. Bendrieji į Lietuvos Respublikos rinką tiekiamų maisto produktų, įskaitant maisto papildus, ženklinimo reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.
1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/1 O/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Įstatymo projektu siūlomas 14 straipsnio 4 dalies pakeitimas, kuriuo nustatoma, kad „Maisto papildų ženklinimo tvarką tvirtina
tarnyba, 2015-04-28 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT) ir jai pavaldi įstaiga Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, atsakydami į Jūsų 2015-04-09 raštą Nr. S-2015-2050 „Dėl Seimo Sveikatos reikalų komiteto priimto sprendimo“, teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2065 (toliau - projektas). VMVT pažymi, kad maisto papildų ženklinimo reikalavimai nustatyti 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL 2011 L 304, p. 18), Lietuvos higienos normoje HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.
patvirtinimo“, ir Lietuvos higienos normoje HN 17:2010 „Maisto papildai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-432 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2010 „Maisto papildai“ patvirtinimo“ (toliau - Lietuvos higienos norma HN 17:2010 „Maisto papildai“). VMVT atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 17:2010 „Maisto papildai“ 7 punktą galutiniam vartotojui leidžiama tiekti tik sufasuotus maisto papildus, o pagal reglamento (ES) Nr. 1169/2011 12 straipsnio 2 dalį privaloma informacija apie fasuotus maisto produktus, taigi ir maisto papildus, turi būti nurodoma ant pačios pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje. Be to, reglamento (ES) Nr. 1169/2011 13 straipsnyje įtvirtinti privalomų duomenų apie maistą pateikimo reikalavimai, įskaitant šrifto dydį, taip pat įtvirtintas reikalavimas maisto produkto pavadinimą (maisto papildo atveju - jo pavadinimą „maisto papildas“), grynąjį kiekį ir daugiau kaip 1,2 proc. tūrio koncentracijos alkoholio turinčių gėrimų faktinę alkoholio koncentraciją, išreikštą tūrio procentais, pateikti tame pačiame regėjimo lauke ir kt.
VMVT nuomone, atsižvelgiant į tai, kad maisto produktų, taigi ir maisto papildų, ženklinimo tvarka ir reikalavimai jau nustatyti aukščiau nurodytuose teisės aktuose, tačiau juose nenustatyta išsami informacijos apie maistą pateikimo tvarka jį reklamuojant, į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį reklama gali būti skleidžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis, t. y. maisto reklama, jei ji atitinka reklamos apibrėžime nurodytus požymius, galima laikyti informaciją, pateiktą tiek maisto produktų etiketėse, tiek skleidžiamą įvairiais kitais būdais, ir į tai, kad maisto papildai dėl savo panašumo į vaistus dažnai vartotojų pastariesiems ir priskiriami, siūlymas projektu pakeisti Reklamos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį yra tikslingas, tačiau VMVT siūlo šią dalį keičiant įtvirtinti, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato ne maisto papildų ženklinimo, o nuorodos „ Maisto papildas “ pateikimo maisto papildų reklamoje, išskyrus atvejus, kai ji skleidžiama ant maisto papildų pakuočių ir (ar) etikečių, tvarką. VMVT atkreipia dėmesį ir į tai, kad Reklamos įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas ne tik reikalavimas maisto papildų reklamoje pateikti nuorodą „Maisto papildas“, bet ir reikalavimas nurodyti, kad maistas yra genetiškai modifikuotas, jeigu pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus jį ženklinant turi būti pateikiama informacija apie tai, bei reikalavimas energinių gėrimų reklamoje įrašyti žodžius „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“.
VMVT taip pat atkreipia dėmesį, kad minėtų nuorodų pateikimo maisto reklamoje tvarka taip pat nėra nustatyta, todėl siūlo apsvarstyti galimybę papildyti projektą nuostatomis ir dėl jos. Pritarti
tarnyba, 2015-04-30 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2015-04-09 raštą Nr. S-2015-2050, kuriuo derinimui pateiktas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. V III-1871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2065. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įvertinusi pateiktą Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. V III-1871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2065, informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų pateiktam projektui neturi. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys V. Skarbalius, 2014-08-261 Argumentai: Siūloma nustatyti, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, kurie reklamuoja maisto papildus, nepriklausomai nuo reklamos transliavimo būdo, turi informuoti, kad reklamuojamas produktas yra maisto papildas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4. Maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Maisto
papildas“.
Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo žymėti visą maisto papildų reklamai skirtą informaciją, nepriklausomai nuo jos transliavimo būdo (radijo, televizijos programoje, internete, lauko ekranuose, ekranuose, esančiuose viešame transporte, kino teatruose ar kitose vietose). Maisto papildų ženklinimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.” Nepritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesti nustatyti tvarką, kaip reklamoje turi būti pateikiama informacija, numatyta 14 straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse, manytina, kad įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir turėtų būti detalizuojama, kokioje reklamoje ir kaip turi būti pateikiama nuoroda dėl maisto papildų, dėl energinių gėrimų reklamoje privalomų žodžių „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“ bei nuoroda, kad maistas yra genetiškai modifikuotas. 2. Seimo nariai: A. Matulas, V. M. Čigriejienė, V.V. Margevičienė, 2015-04-091 Argumentai:
Šiuo metu maisto papildų reklama yra dažnai painiojama su vaistų reklama. Visuomenė yra klaidinama, maisto papildai nepagrįstai sutapatinami su vaistais. Pažymėtina, kad šiuo metu yra nustatyti aiškūs reikalavimai vaistų reklamai, taip pat reglamentuojami ir vaistų reklamuotojų vizitai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Tačiau maisto papildų reklama iš esmės yra nereglamentuota, nėra nustatyta aiškių reikalavimų maisto papildų reklamai, nereglamentuota maisto papildų reklamuotojų veikla, jų vizitai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Dėl šių priežasčių būtina imtis atitinkamų priemonių ir tinkamai reglamentuoti maisto papildų reklamą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4. Maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda
„Maisto papildas“. Maisto papildų ženklinimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba
jos įgaliota institucija.
Maisto papildų reklamos, įskaitant maisto papildų reklamuotojų vizitus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras“. Nepritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesti nustatyti tvarką, kaip reklamoje turi būti pateikiama informacija, numatyta 14 straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse, manytina, kad įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir turėtų būti detalizuojama, kokioje reklamoje ir kaip turi būti pateikiama nuoroda dėl maisto papildų, dėl energinių gėrimų reklamoje privalomų žodžių „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“ bei nuoroda, kad maistas yra genetiškai modifikuotas. 3. Seimo narė V. Filipovičienė, 2015-05-291 Argumentai:
Reklamos įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Maisto papildas“; privalo būti nurodyta, kad maistas yra genetiškai modifikuotas; energinių gėrimų reklamoje privalo būti įrašyti žodžiai „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“. Dabartinis reguliavimas nenumato kaip turi būti užrašytos ir įgarsintos, arba užrašytos ar įgarsintos aukščiau išvardintos nuorodos. Siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesti nustatyti tvarką, kaip reklamoje turi būti užrašomos ir įgarsinamos, bei užrašomos ar įgarsinamos nuorodos, numatytos 14 straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Maisto papildų reklamoje privalo būti
nuoroda „Maisto papildas“. Maisto papildų ženklinimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.” „Papildyti 14 straipsnį 8 dalimi:
nurodytos informacijos pateikimo reklamoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
4Seimo narė V.
Seimo narė V. Filipovičienė, 2015-05-292 Argumentai: Kadangi projektu siekiama pavesti Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti norminį teisės aktą, projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nustatant terminą papildomiems teisės aktams priimti. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juras Požela, Antanas Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė