Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi:
„25. Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas – teisės aktų reikalavimų
pažeidimas, kuriuo nepadaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms arba tokia žala labai nedidelė.“
Pakeisti 36¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ūkio subjektų veiklos priežiūra – šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų (toliau
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) minimalios ir proporcingos priežiūros naštos. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tuomet, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio); poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir padarytai žalai;“. 2. Pakeisti 36² straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) metodinės pagalbos teikimo.
Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, konsultuoja teikia vienodas ir neprieštaringas konsultacijas ūkio subjektusams priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, laikytis specialiuosiuose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintų atitinkamai priežiūrai keliamų reikalavimų;“. 3. Papildyti 36² straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) rizikos vertinimo. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai pirmiausia nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu.“4 straipsnis. Įstatymo 36⁴straipsnio pakeitimas Pakeisti 36⁴ straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Šis straipsnis mokesčių administratoriui, muitinei ir licencines finansines paslaugas teikiančių įmonių, emitentų, investicinių bendrovių, draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos finansų rinkos priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams netaikomas. Šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio nuostatos yra rekomendacinės.“5 straipsnis. Įstatymo papildymas 36⁸ straipsniu Papildyti Įstatymą 36⁸ straipsniu:
„36⁸ straipsnis. Poveikio priemonių ūkio subjektams
taikymas 1.
Poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) ūkio subjektui skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos mastą, dydį ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes. 2. Ūkio subjektui turi būti pranešta apie galimą ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Jam turi būti aiškiai, nedviprasmiškai suformuluota galimo pažeidimo esmė, įvardytas galimai pažeisto įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, dalis, punktas ir nurodyta, kokiais įrodymais tai grindžiama. 3. Ūkio subjektas turi teisę galimo pažeidimo nagrinėjimo metu susipažinti su surinkta medžiaga, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus raštu ar žodžiu, teikti prašymus. Jam turi būti suteikiama pakankamai laiko įrodymams pateikti ir paaiškinimams duoti. 4. Sprendimas, priimtas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje, grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti bylos nagrinėjimo metu ir su kuriais turėjo galimybę susipažinti ūkio subjektas. Turi būti pateikti motyvai dėl visų bylai reikšmingų aspektų, kuriuos savo paaiškinime ar nagrinėjant žodžiu ūkio subjektas buvo paminėjęs. 5. Sprendimas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, nei numatyta įstatyme, arba jos neskirti. 7.
7Šis straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei,
finansų rinkos priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams. Šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio nuostatos yra rekomendacinės.“
Papildyti Įstatymą 39⁹ straipsniu: „36⁹ straipsnis. Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas
aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Ūkio subjektui taip pat gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio tiesės aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba ar rašytinis nurodymas negali būti pateiktas. 2. Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose. 3. Šis straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, energetikos kontrolę, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams. Šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio nuostatos yra rekomendacinės.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XII-2063 (2) lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi:
„25. Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas – teisės aktų reikalavimų
pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė.“
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.Individualus administracinis aktas turi
būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.“
Pakeisti 36¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ūkio subjektų veiklos priežiūra – šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų (toliau
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) minimalios ir proporcingos priežiūros naštos.
Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio); poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai;“. 2. Pakeisti 36² straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) metodinės pagalbos teikimo. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, konsultuoja teikia vienodas ir neprieštaringas konsultacijas ūkio subjektusams priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, laikytis specialiuosiuose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintų atitinkamai priežiūrai keliamų reikalavimų;“. 3. Papildyti 36² straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) rizikos vertinimo. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai pirmiausia nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu.“5 straipsnis. Įstatymo 36⁴straipsnio pakeitimas Pakeisti 36⁴ straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16.
Šis straipsnis mokesčių administratoriui, muitinei ir licencines finansines paslaugas teikiančių įmonių, emitentų, investicinių bendrovių, draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos finansų rinkos priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams netaikomas. Šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio nuostatos yra rekomendacinės.“6 straipsnis. Įstatymo papildymas 36⁸ straipsniu Papildyti Įstatymą 36⁸ straipsniu:
„36⁸ straipsnis. Poveikio priemonių ūkio subjektams
taikymas
1Poveikio priemonės ūkio subjektui skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį,
padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes. 2. Ūkio subjektui turi būti pranešta apie galimą ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Jam turi būti aiškiai, nedviprasmiškai suformuluota galimo pažeidimo esmė, įvardytas galbūt pažeisto įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, dalis, punktas ir nurodyta, kokiais įrodymais tai grindžiama. 3. Ūkio subjektas turi teisę galimo pažeidimo nagrinėjimo metu susipažinti su surinkta medžiaga, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus raštu ar žodžiu, teikti prašymus. Jam turi būti suteikiama pakankamai laiko įrodymams pateikti ir paaiškinimams duoti. 4. Sprendimas, priimtas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje, grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti bylos nagrinėjimo metu ir su kuriais turėjo galimybę susipažinti ūkio subjektas. Turi būti pateikti motyvai dėl visų bylai reikšmingų aspektų, kuriuos savo paaiškinime ar nagrinėjant žodžiu ūkio subjektas buvo paminėjęs. 5. Sprendimas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 6.
nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti. 7. Šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalys netaikomos mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams. Šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio 1, 2, 3,
Papildyti Įstatymą 39⁹ straipsniu: „36⁹ straipsnis. Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas
teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas negali būti pateikti. 2.
ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose. 3. Šis straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, energetikos kontrolę, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams. Šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio nuostatos yra rekomendacinės.“8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas V. Bukauskas 2014-11-05
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 36¹, 36², 36⁴ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36⁸ ir 36⁹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1304 „Dėl Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1304) 2.1 punktą, kuriuo Teisingumo ministerijai pavesta parengti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, o taip pat Verslą prižiūrinčių subjektų veiklos pagrindinių nuostatų koncepcijos, patvirtintos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 836 „Dėl Verslą prižiūrinčių subjektų veiklos pagrindinių nuostatų koncepcijos patvirtinimo“ (toliau - Verslą prižiūrinčių subjektų veiklos pagrindinių nuostatų koncepcija), 12.2.2 punktą – spręsti dėl ekonominių sankcijų teisinio reguliavimo iš esmės. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai – įstatymo lygmeniu įtvirtinti:
užtikrinti nuoseklų poveikio priemonių taikymo procesą, kurio metu būtų realizuojama teisė į tinkamą ir sąžiningą procesą;
2) mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo sąvoką bei numatyti tokio pažeidimo padarymo pasekmes ūkio subjektui;
3) naują ūkio subjektų veiklos priežiūros principą – rizikos vertinimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Teisingumo ministerija. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Poveikio priemonių taikymas ūkio subjektams specialiuose įstatymuose reglamentuotas skirtingai, todėl atitinkamoms institucijoms taikant poveikio priemones už padarytus pažeidimus, neužtikrinamas vienodas ir nuoseklus tokių priemonių taikymo ūkio subjektams procesas, jo teisėtumas. Kai kuriose ūkio veiklos srityse poveikio priemonių taikymo procesas nėra reglamentuotas pakankamai detaliai ir nuosekliai. Atskiruose įstatymuose numatytų poveikio priemonių skyrimo nuostatų nepakanka siekiant užtikrinti nuoseklų jų taikymo procesą, kurio metu būtų realizuojama teisė į tinkamą ir sąžiningą procesą. Detalesnė specialiųjų įstatymų, reglamentuojančių ūkio subjektų veiklą, nuostatų analizė pateikta Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos, patvirtintos Nutarimu Nr. 1304 (toliau – Koncepcija) 9 – 15 punktuose. Mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo sąvoka įtvirtinta tik kai kuriuose specialiuose ūkio subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Pašto įstatyme, Augalų apsaugos įstatyme, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Reklamos įstatyme, Žuvininkystės įstatyme, Atliekų tvarkymo įstatyme). Šiuo metu mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo sąvoka taip pat numatyta Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ (toliau – Aprašas). Tam tikrose ūkinės veiklos srityse mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo sąvoka įtvirtinta tik poįstatyminio lygmens teisės aktuose, nors atitinkamą sritį reguliuojantis specialus įstatymas tokios sąvokos nenumato (pvz., Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr.
3-96 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. vasario
paslaugas, atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“). Ūkio subjektų veiklos priežiūroje taikytinas rizikos vertinimo principas šiuo metu numatytas tik poįstatyminio lygmens teisės akte – Apraše. Pagrindiniai rizikos vertinimo aspektai taip pat numatyti Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1K-235/4-892 „Dėl Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairių, Kontrolinio klausimyno rengimo ir naudojimo ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veikloje gairių, Vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairių patvirtinimo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Ūkio subjektų padaryti teisės pažeidimai, už kuriuos skiriamos poveikio priemonės, nelaikomi nusikaltimais nacionalinėje teisėje, tačiau poveikio priemonių (baudų) dydžiai neretai didesni nei baudų baudžiamąja teisine prasme, o įvertinus tai, kokiems subjektams ir kokį poveikį daro tokios poveikio priemonės, jos kartais siejamos su baudžiamaisiais teisiniais santykiais. Atsižvelgiant į tai, taikant tokio pobūdžio poveikio priemones, būtinos teisinės garantijos, glaudžiai susijusios su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ŽTK) 6 straipsnio turiniu.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, atsižvelgdamas į savo praktikoje suformuluotus kriterijus, tam tikrais atvejais ŽTK 6 straipsnį taiko ir procesams, pagal nacionalinę teisę priskiriamiems administraciniams, tačiau pagal šio straipsnio
procesinių garantijų užtikrinimas administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims pabrėžiamas ir Europos Tarybos rekomendacijoje Nr. R (91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“, Europos Tarybos rekomendacijoje Nr. (88) 18 „Dėl juridinių asmenų atsakomybės už pažeidimus“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose konstatavo, kad jeigu tam tikros įstatymų nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (administracinei, drausminei ar kitai) šios sankcijos priskiriamos ir kaip vadinamos įstatymuose, būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kurios kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio, kurio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-931/2005 taip pat pabrėžė, kad, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pat teisės, kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ) 36⁸ straipsniu, reglamentuojančiu poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą. Šiame straipsnyje siūloma įtvirtinti poveikio priemonės taikymo kriterijus, nustatyti priežiūrą atliekančiam subjektui pareigą pranešti ūkio subjektui apie galimai nustatytą jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, aiškiai, nedviprasmiškai suformuluoti galimo pažeidimo esmę, įvardyti galimai pažeisto įstatymo ar kito teisės akto straipsnį, dalį, punktą ir nurodyti, kokiais įrodymais tai grindžiama. Taip pat šiame straipsnyje įtvirtinama ūkio subjekto teisė bylos nagrinėjimo metu susipažinti su surinkta medžiaga, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus raštu ar žodžiu, teikti prašymus bei turėti pakankamai laiko įrodymams pateikti ir paaiškinimams duoti. Numatoma, kad sprendimas, priimtas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje, turi būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti bylos nagrinėjimo metu ir su kuriais turėjo galimybę susipažinti ūkio subjektas ir turi būti pateikti motyvai dėl visų reikšmingų bylai aspektų, kuriuos savo paaiškinime ar nagrinėjant žodžiu ūkio subjektas buvo paminėjęs. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). 2005 m. lapkričio 5 d. nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos, t. y. griežtos (teisės pažeidėjams) nuobaudos, dydžio ir teisės pažeidėjui skirti mažesnės piniginės baudos nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda.
2008 m. sausio 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas įmonei už šio įstatymo nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Atsižvelgiant į šią Konstitucinio Teismo doktriną, VAĮ 36⁸ straipsnio 6 dalyje siūloma numatyti, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, nei įstatyme numatyta poveikio priemonė arba jos neskirti. VAĮ
teisės aktų reikalavimų pažeidimo sąvoka. Mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą siūloma apibrėžti kaip teisės aktų reikalavimų pažeidimą, kuriuo nepadaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms arba tokia žala labai nedidelė.
Dėl ūkinės veikos sričių įvairovės VAĮ 2 straipsnio 25 dalyje siūloma numatyti tik esminius mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo kriterijus, t.y., tokiu pažeidimu turi būti nepadaroma žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms arba tokia žala yra labai nedidelė, o konkretūs pažeidimai, kurie būtų laikomi mažareikšmiais atitinkamoje ūkio subjektų veiklos srityje arba kriterijai, kuriuos atitinkantis pažeidimas galėtų būti laikomas mažareikšmiu, vadovaujantis Įstatymo projektu pildomo VAĮ 36⁹ straipsnio 2 dalimi, būtų nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose. Šiomis nuostatomis, be kita ko, siekiama užtikrinti objektyvumą sprendžiant, ar teisės aktų reikalavimų pažeidimas yra mažareikšmis, t.y., siekiant išvengti prielaidų korupcijos apraiškoms, priežiūrą atliekantiems pareigūnams neturi būti suteikta neapibrėžta diskrecija savo nuožiūra spręsti, kokie pažeidimai galėtų būti laikomi mažareikšmiais. Be to, tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos ir vieningai atitinkamos srities ūkio subjektų veiklos priežiūros praktikai, nustačius mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Siūlomas reguliavimas atitinka šiuo metu egzistuojančią praktiką, kuomet paprastai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas yra patvirtinęs sąrašą ar kriterijus pažeidimų, kurie laikytini mažareikšmiais konkrečioje ūkinės veiklos srityje, pavyzdžiui:
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio misterijos viršininko įsakymas Nr.
1R-500 „Dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos ženklinimo mažareikšmiškumo taikymo, vykdant ūkio subjektų veiklos priežiūrą, rekomendacijų patvirtinimo“; Konkurencijos tarybos 2000 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 1 „Dėl reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos, patvirtinimo“;
Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriaus 2013 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 51 „Dėl ženklinimo ir apskaitos mažareikšmiškumo taikymo, vykdant ūkio subjektų veiklos priežiūrą, rekomendacijų patvirtinimo“; Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio
kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus
Respublikos azartinių lošimų ir Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo pažeidimų srityje“. Paminėtinas ir 2012 m. liepos 11 d.
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininko, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus bei Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pasirašytas memorandumas dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų, kuriuo įsipareigojama ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejus, kai dėl to nekyla reikšmingo pavojaus ar žalos vartotojų sveikatai, o jų klaidinimas yra nežymus, laikyti mažareikšmiais; nustačius mažareikšmį ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejį, neskirti poveikio priemonių (baudų, veiklos ribojimo ir kitų), o taikyti tik reikalavimą ištaisyti ženklinimo neatitikimus ir tinkamai paženklinti naujai teikiamus produktus, prieš tai suteikus pakankamą terminą parduoti netinkamai paženklintus; specifinius mažareikšmius ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejus nurodyti priežiūros institucijos vadovo patvirtintose ir viešai paskelbtose rekomendacijose. Įstatymo projektu siūloma papildyti VAĮ 36⁹ straipsniu, reglamentuojančiu teisines pasekmes tais atvejais, kuomet teisės aktų reikalavimų pažeidimas identifikuojamas kaip mažareikšmis. Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kurį galima vertinti kaip mažareikšmį, įstatyme numatytos poveikio priemonės būtų netaikomos, o ūkio subjektui būtų pareiškiama žodinė pastaba. Ūkio subjektui taip pat galės būti pareiškiamas ir rašytinis nurodymas bei nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris galės būti pratęstas vieną kartą. Žodinė pastaba būtų taikoma tais atvejais, kai mažareikšmį pažeidimą būtų galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio pareigūno akivaizdoje ir kurio rašytinis fiksavimas (pateikiant rašytinį nurodymą) ir jo pašalinimo kontrolė dėl tokio pažeidimo mąsto būtų visiškai netikslinga.
Rašytinis nurodymas būtų taikomas tais atvejais, kai pažeidimo nebūtų galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio pareigūno akivaizdoje ir kuris būtų fiksuojamas rašytiniame nurodyme jį ištaisyti, be kita ko, siekiant užkirsti kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo institutu ir tyčia nesilaikyti tokių įstatymuose numatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte, taip pat numatoma, kad jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba ar rašytinis nurodymas negali būti pateiktas. Šiuo metu susiklosčiusi praktika, pagal kurią, nustačius mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą, poveikio priemonės (bauda, veiklos ribojimas ir pan.) netaikomos, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama užkirsti kelią ūkio subjektui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kai ūkio subjektas jau buvo įspėtas ir konsultuotas dėl nesilaikymo (Aprašo 7.4.1 punktas, Kontrolinio klausimyno rengimo ir naudojimo ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veikloje gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1R-23/4-892; 2012 m. liepos 11 d. memorandumas Dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų). Atsižvelgiant į tai, VAĮ 36⁹ straipsnio 1 dalyje taip pat siūloma numatyti, kad jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, žodinė pastaba ar rašytinis nurodymas pakartotinai negali būti skiriamas.
Vykdant ūkio subjektų veiklos priežiūrą turi būti parenkamos ir taikomos efektyviausios, ekonomiškiausios, labiausiai tausojančios (proporcingos) reagavimo priemonės, kurios padėtų pasiekti priežiūros tikslus. Priežiūros institucijos veikloje prioritetas turėtų būti teikiamas ūkio subjektų konsultavimui, metodinės pagalbos teikimui, kitų prevencinių priemonių, užkertančių kelią teisės aktų pažeidimams, įgyvendinimui, poveikio priemones taikant tik kaip ultima ratio priemones. Pavyzdžiui, priminimo ar įspėjimo pranešimai, pateikti pašto, balso ar skaitmeninės komunikacijos priemonėmis daugeliui ūkio subjektų kartais gali būti efektyvesnė, ekonomiškesnė ir proporcingesnė reagavimo priemonė, siekiant konkrečioje priežiūros srityje užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkirsti kelią žalos atsiradimui nei poveikio priemonių pritaikymas. Atsižvelgiant į tai, VAĮ 36² straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo apibrėžimą siūloma papildyti nuostatomis, numatančiomis kad „poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tuomet, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio); poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir padarytai žalai“. Tinkama ūkio subjektų veiklos priežiūra turi būti grindžiama rizikos vertinimu. Rizika suprantama kaip tikimybė, kad ūkio subjektai nesilaikys jų veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to asmenims, aplinkai ar kitiems įstatymų saugomiems interesams gali būti padaryta žala.
Žalos rizika, jos vertinimas ir prevencija yra vienas iš esminių ūkio subjektų veiklos priežiūros elementų, todėl rizikos vertinimu grįsto požiūrio turi būti nuosekliai laikomasi visose VAĮ 36¹ straipsnio 2 dalyje nurodytose priežiūros veiklose. Šiuo metu ūkio subjektų veiklos priežiūroje taikytinas rizikos vertinimo principas įtvirtintas tik žemesnės teisinės galios teisės aktuose, o toks teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Atsižvelgiant į tai, siūloma VAĮ 36¹ straipsnio 1 dalį papildyti 7 punktu, įtvirtinančiu rizikos vertinimo principą, pagal kurį, priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai nukreipiami, pirmiausia, didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos įstatymų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir tokios žalos dydžiu bei mastu. Ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslas pirmiausia turi būti ne pažeidimų užfiksavimas ir poveikio priemonių pritaikymas, o tai, kad kuo daugiau ūkio subjektų žinotų svarbiausius jų veiklai taikomus teisės aktų reikalavimus ir jų laikytųsi, tokiu būdu užtikrinant, kad ūkio subjektų veikla nesukeltų pavojaus ir žalos asmenims, aplinkai, kitiems įstatymų saugomiems interesams. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti VAĮ 36¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkio subjektų veiklos priežiūros apibrėžimą. Įstatymo projekte siūloma patikslinti VAĮ 36² straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą metodinės pagalbos teikimo principo apibrėžimą, atsisakant jame nuostatų, susijusių su poveikio priemonių, kaip ultima ratio priemonių taikymu, kaip neatitinkančių šio principo turinio, taip pat papildant nuostatomis, kad konsultacijos ūkio subjektams turi būti vienodos ir neprieštaringos.
Įstatymo projektu pildomo VAĮ 36⁸ straipsnio 7 dalyje, taip pat VAĮ 36⁹ straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad šis straipsnis mokesčių administratoriui, muitinei ir finansų rinkos, energetikos kontrolės, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams netaikomas. Šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio nuostatos yra rekomendacinės. Šių nuostatų taikymo išimtis minėtiems subjektams išsamiau pagrindžiama Koncepcijos 11¹-11³, 25¹ punktuose. Atsižvelgiant į 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo ir kitų finansų rinkos dalyvių priežiūrą reglamentuojančių įstatymų pakeitimus, tikslinama VAĮ 36⁴ straipsnio 16 dalis vietoj žodžių „licencines finansines paslaugas teikiančių įmonių, emitentų, investicinių bendrovių, draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos“ įrašant žodžius „finansų rinkos“. Atsižvelgiant į tai, kad poveikio priemonių taikymas yra viena iš ūkio subjektų veiklos priežiūros sudedamųjų dalių (VAĮ 36¹ straipsnio 2 dalies 4 punktas), o ūkio subjektų veiklos priežiūra yra viena iš viešojo administravimo veiklos sričių, poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams nuostatas siūloma numatyti VAĮ ketvirtajame skirsnyje, reglamentuojančiame ūkio subjektų veiklos priežiūrą.
Siūlomos VAĮ nuostatos specialiųjų įstatymų atžvilgiu galios pagal VAĮ 43 straipsnį, kuriame numatyta, kad jeigu kituose įstatymuose nustatyti ūkio subjektų veiklos priežiūrai taikytini reikalavimai prieštarauja šio įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatoms, taikomas šis įstatymas, išskyrus atvejus, kai kiti specialūs priežiūrą reglamentuojantys įstatymai įtvirtina privalomus Europos Sąjungos teisės aktų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba ūkio subjektams palankesnį reglamentavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymą padidės visuomenės pasitikėjimas priežiūrą atliekančiais subjektais, bus sudarytos prielaidos saugesnei verslo aplinkai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą turės būti pakeistas Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr.
priežiūros funkcijų optimizavimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, kuriuose bus numatyti mažareikšmiai pažeidimai arba įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkantys pažeidimai laikytini mažareikšmiais. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal žodyną „Eurovoc“, yra: „ūkio subjektas“, „poveikio priemonių ūkio subjektams taikymas“. 15. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2014-09-23 Nr. XIIP-2063 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 25 dalis) pateikiamas mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo apibrėžimas yra ydingas teisės teorijos požiūriu. Teiginys „pažeidimas, kuriuo nepadaryta žala <...> saugomoms vertybėms“ nėra įmanomas. Teisės pažeidimo vienas iš privalomų elementų yra pažeidimo objektyvioji pusė, kuri apibūdina būtent teisės normos saugomoms vertybėms padarytą žalą. Tai reiškia, kad jei saugomoms vertybėms nėra padaryta žala, tai nėra vieno iš privalomų teisės pažeidimo sudėties elementų – objektyviosios pusės. Taigi, nėra ir paties pažeidimo. Mažareikšmis pažeidimas vis vien yra teisės pažeidimas, juo turi būti padaryta kokia nors žala teisės normos saugomoms vertybėms, tačiau ta žala gali būti apibrėžiama kaip nedidelė ar nereikšminga. Atsižvelgiant į tai, siūlytume atsisakyti pažeidimo apibrėžimo elemento „nepadaryta žala“. 2. Projekto 4 straipsnyje (keičiamo įstatymo 36⁴ straipsnio 16 dalis) skliaustuose pateikiamas termino „poveikio priemonės“ paaiškinimas turėtų būti perkeltas į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kurioje pirmą kartą įstatyme vartojamas šis terminas. 3. Projekto 5 ir 6 straipsniuose (atitinkamai keičiamo įstatymo 36⁸ straipsnio 7 dalis ir 36⁹ straipsnio 3 dalis) tikslintina nuostata „šis straipsnis netaikomas <...> priežiūrą atliekantiems subjektams“. Visų pirmą, atitinkami straipsniai nustato tiek poveikio priemones taikančių subjektų, tiek ir ūkio subjektų teises ir pareigas.
Antra, projekte nurodytų priežiūros subjektų atliekamiems pažeidimų nagrinėjimams turėtų būti netaikomi kitų atitinkamų straipsnių dalių reikalavimai (netaikymo nuorodos negali nurodyti pačios į save). 4. Projekto aiškinamajame rašte aprašant siūlomas naujas teisinio reguliavimo nuostatas konkrečiai nurodoma, kokiais atvejais ūkio subjektui būtų taikoma žodinė pastaba, o kokiais – rašytinis nurodymas, tačiau projekto tekste šių sąlygų nėra, o galimybė pasirinkti vieną iš šių poveikio priemonių lieka neapibrėžta. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis P.Žukauskas, p[email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos vyriausioji specialistė Jūratė Peciukonytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo apibrėžimas yra ydingas teisės teorijos požiūriu. Teiginys „pažeidimas, kuriuo nepadaryta žala <...> saugomoms vertybėms“ nėra įmanomas. Teisės pažeidimo vienas iš privalomų elementų yra pažeidimo objektyvioji pusė, kuri apibūdina būtent teisės normos saugomoms vertybėms padarytą žalą. Tai reiškia, kad jei saugomoms vertybėms nėra padaryta žala, tai nėra vieno iš privalomų teisės pažeidimo sudėties elementų – objektyviosios pusės. Taigi, nėra ir paties pažeidimo.
Mažareikšmis pažeidimas vis vien yra teisės pažeidimas, juo turi būti padaryta kokia nors žala teisės normos saugomoms vertybėms, tačiau ta žala gali būti apibrėžiama kaip nedidelė ar nereikšminga. Atsižvelgiant į tai, siūlytume atsisakyti pažeidimo apibrėžimo elemento „nepadaryta žala“.. Pritarti Mažareikšmiu pažeidimu yra padaroma žala, tačiau jinai nereikšminga, gali būti labai nedidelė. Todėl ir mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo apibrėžime reikėtų žalą teisės normos saugomoms vertybėms apibudinti, kaip nereikšmingą ar labai nedidelę. Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-23
(keičiamo įstatymo 36⁴ straipsnio 16 dalis) skliaustuose pateikiamas termino „poveikio priemonės“ paaiškinimas turėtų būti perkeltas į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kurioje pirmą kartą įstatyme vartojamas šis terminas. Pritarti Termino „poveikio priemonės“ paaiškinimas pateikiamas ne 4, o 5 projekto str. , bet turėtų būti perkeltas į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kurioje pirmą kartą įstatyme vartojamas šis terminas. Žr. komiteto 2,3 pasiūlymus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-23
straipsniuose (atitinkamai keičiamo įstatymo 36⁸ straipsnio 7 dalis ir 36⁹ straipsnio 3 dalis) tikslintina nuostata „šis straipsnis netaikomas <...> priežiūrą atliekantiems subjektams“. Visų pirmą, atitinkami straipsniai nustato tiek poveikio priemones taikančių subjektų, tiek ir ūkio subjektų teises ir pareigas. Antra, projekte nurodytų priežiūros subjektų atliekamiems pažeidimų nagrinėjimams turėtų būti netaikomi kitų atitinkamų straipsnių dalių reikalavimai (netaikymo nuorodos negali nurodyti pačios į save). Pritarti Žr. komiteto 4 pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-23 4.
Projekto aiškinamajame rašte aprašant siūlomas naujas teisinio reguliavimo nuostatas konkrečiai nurodoma, kokiais atvejais ūkio subjektui būtų taikoma žodinė pastaba, o kokiais – rašytinis nurodymas, tačiau projekto tekste šių sąlygų nėra, o galimybė pasirinkti vieną iš šių poveikio priemonių lieka neapibrėžta. Pritarti Reikėtų projekto 6 straipsnio tekste sukonkretinti nuostatas, kad žodinė pastaba būtų taikoma tais atvejais, kai mažareikšmį pažeidimą būtų galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio pareigūno akivaizdoje ir kurio rašytinis fiksavimas (pateikiant rašytinį nurodymą) ir jo pašalinimo kontrolė dėl tokio pažeidimo mąsto būtų visiškai netikslinga, o kitais atvejais ūkio subjektui būtų taikomas rašytinis nurodymas. Žr. komiteto 5 pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai:
iniciatorių parengtam Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 36(1), 36(2), 36(4) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36(8) ir 36(9) straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-2063 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2 Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į TD 1 pastabą, siūloma Projekto 1 straipsniu pildomo Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies redakciją išdėstyti sekančiai: „25.
Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas – teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo nepadaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms arba tokia žala labai nedidelė.“
N Pasiūlymas: Atsižvelgiant į TD 2 pastabą, siūlomas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimas: „1.Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.“
1 Atsižvelgiant į 2 pasiūlymą, atitinkamai siūloma Projekto 5 straipsniu pildomo Viešojo administravimo įstatymo 36⁸ straipsnio 1 dalies redakcija: „1. Poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) ūkio subjektui skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos mastą, dydį ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes.“
7 Atsižvelgiant į TD 3 pastabą, siūloma Projekto 5 straipsniu pildomo Viešojo administravimo įstatymo 36⁸ straipsnio 7 dalies redakcija: „7. Šios straipsnios 1, 2, 3, 4 ir 5 dalys netaikomoas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams. Šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatos yra rekomendacinės.“ Pritarti 5.
1 Atsižvelgiant į TD
Projekto 6 straipsniu pildomo Viešojo administravimo įstatymo 36⁹ straipsnio 1 dalies redakciją išdėstyti sekančiai: „1. Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui taip pat gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba ar rašytinis nurodymas negali būti pateiktas.“
bendru sutarimu. 8 . Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo: Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Giedrius Mozūraitis, Teisingumo viceministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo apibrėžimas yra ydingas teisės teorijos požiūriu. Teiginys „pažeidimas, kuriuo nepadaryta žala <...> saugomoms vertybėms“ nėra įmanomas. Teisės pažeidimo vienas iš privalomų elementų yra pažeidimo objektyvioji pusė, kuri apibūdina būtent teisės normos saugomoms vertybėms padarytą žalą. Tai reiškia, kad jei saugomoms vertybėms nėra padaryta žala, tai nėra vieno iš privalomų teisės pažeidimo sudėties elementų – objektyviosios pusės. Taigi, nėra ir paties pažeidimo. Mažareikšmis pažeidimas vis vien yra teisės pažeidimas, juo turi būti padaryta kokia nors žala teisės normos saugomoms vertybėms, tačiau ta žala gali būti apibrėžiama kaip nedidelė ar nereikšminga. Atsižvelgiant į tai, siūlytume atsisakyti pažeidimo apibrėžimo elemento „nepadaryta žala“.. Pritarti . 2.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-23
(keičiamo įstatymo 36⁴ straipsnio 16 dalis) skliaustuose pateikiamas termino „poveikio priemonės“ paaiškinimas turėtų būti perkeltas į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kurioje pirmą kartą įstatyme vartojamas šis terminas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-23
straipsniuose (atitinkamai keičiamo įstatymo 36⁸ straipsnio 7 dalis ir 36⁹ straipsnio 3 dalis) tikslintina nuostata „šis straipsnis netaikomas <...> priežiūrą atliekantiems subjektams“. Visų pirmą, atitinkami straipsniai nustato tiek poveikio priemones taikančių subjektų, tiek ir ūkio subjektų teises ir pareigas. Antra, projekte nurodytų priežiūros subjektų atliekamiems pažeidimų nagrinėjimams turėtų būti netaikomi kitų atitinkamų straipsnių dalių reikalavimai (netaikymo nuorodos negali nurodyti pačios į save). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-23
rašte aprašant siūlomas naujas teisinio reguliavimo nuostatas konkrečiai nurodoma, kokiais atvejais ūkio subjektui būtų taikoma žodinė pastaba, o kokiais – rašytinis nurodymas, tačiau projekto tekste šių sąlygų nėra, o galimybė pasirinkti vieną iš šių poveikio priemonių lieka neapibrėžta. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-10-221 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į TD 1 pastabą, siūloma Projekto 1 straipsniu pildomo Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies redakciją išdėstyti sekančiai: „25.
Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas – teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo nepadaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms arba tokia žala labai nedidelė.“
2014-10-22 N Pasiūlymas: Atsižvelgiant į TD 2 pastabą, siūlomas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimas:
„1.Individualus administracinis aktas turi
būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.“
1 Atsižvelgiant į 2 pasiūlymą, atitinkamai siūloma Projekto 5 straipsniu pildomo Viešojo administravimo įstatymo 36⁸ straipsnio 1 dalies redakcija: „1. Poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) ūkio subjektui skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos mastą, dydį ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes.“
7 Atsižvelgiant į TD 3 pastabą, siūloma Projekto 5 straipsniu pildomo Viešojo administravimo įstatymo 36⁸ straipsnio 7 dalies redakcija:
„7. Šios straipsnios 1, 2, 3, 4 ir 5 dalys
netaikomoas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams. Šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatos yra rekomendacinės.“ Pritarti 5.
1 Atsižvelgiant į TD 4 pastabą siūloma Projekto 6 straipsniu pildomo Viešojo administravimo įstatymo 36⁹ straipsnio 1 dalies redakciją išdėstyti sekančiai: „1. Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui taip pat gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba ar rašytinis nurodymas negali būti pateiktas.“
patobulintam įstatymo projektui XIIP-2063 (2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Urbšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas