Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Kodeksą 39² straipsniu: „39² straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas įsipareigoja gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos
apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
1) asmens padaryta nusikalstama veika susijusi su jo priklausomybe nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir
2) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir
3) savo noru įsipareigojo gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris ankščiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu. 3. Teismas, priimdamas sprendimą, turi nurodyti konkrečią Asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydymo nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos programą, kurioje kaltininkas įsipareigoja dalyvauti. Gydymo nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos programas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį be pateisinamų priežasčių nesigydo ir nedalyvauja gydymo nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos programoje, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.”
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2.
institucija ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Larisa Dmitrijeva
tikslai ir uždaviniai bei jo rengimą paskatinusios priežastys Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 39² straipsniu įstatymo projektas (toliau – Projektas) yra parengtas siekiant nustatyti, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurio veika susijusi su priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų cheminių medžiagų ir preparatų, taip pat augalinės kilmės medžiagų, kurios gali būti vartojamos svaiginimuisi ir, savo noru įsipareigojęs gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms bei kitoms cheminėms medžiagoms ir preparatams, taip pat augalinės kilmės medžiagoms, kurios gali būti vartojamos svaiginimuisi, konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje bei dalyvaujantis gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos programoje, galėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Priėmus įstatymo projektą, būtų įgyvendinamos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010-2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. XI-1078 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010-2016 metų programos patvirtinimo“ ir Alkoholio ir tabako kontrolės programos (tarpinstitucinio veiklos plano), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr.
kontrolės programos (tarpinstitucinio veiklos plano“ patvirtinimo“, nuostatos, kuriomis siekiama stabdyti ir mažinti alkoholinių gėrimų, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų cheminių medžiagų ir preparatų, taip pat augalinės kilmės medžiagų, kurios gali būti vartojamos svaiginimuisi, vartojimą ir jų paklausą bei su tuo susijusį nusikalstamą elgesį; užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę asmenims, vartojantiems alkoholinius gėrimus, neteisėtas narkotines ir psichotropines medžiagas bei kitas chemines medžiagas ir preparatus, taip pat augalinės kilmės medžiagas, kurios gali būti vartojamos svaiginimuisi; užtikrinti reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę paslaugų kokybę ir prieinamumą asmenims, vartojantiems alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas bei kitas chemines medžiagas ir preparatus, taip pat augalinės kilmės medžiagas, kurios gali būti vartojamos svaiginimuisi; didinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, programų, kuriomis siekiama sumažinti su alkoholinių gėrimų, neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų cheminių medžiagų ir preparatų, taip pat augalinės kilmės medžiagų, kurios gali būti vartojamos svaiginimuisi, vartojimu ir rizikinga elgsena susijusius neigiamus medicininius, socialinius, ekonominius, teisinius padarinius visuomenei ir asmeniui, kokybę ir prieinamumą; užtikrinti probacijos sistemos įgyvendinimą Lietuvoje; mažinti teisėsaugos institucijų ir pataisos įstaigų darbo krūvį ir išlaidas. Projektas įgyvendina Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. Nr.
Nr. XII-964, pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį programos strateginius tikslus – sukurti saugesnę, socialinė aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį; sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką; formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą. Minėto projekto rengimą taip pat paskatino Lietuvos Respublikos Seimo priimtos: 2002 m. sausio 24 d. rezoliucija „Dėl narkomanijos prevencijos Lietuvoje“, 2003 m. kovo 18 d. rezoliucija „Dėl narkotikų kontrolės politikos“, 2005 m. birželio 14 d. rezoliucija „Dėl Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo“, 2009 m. spalio 22 d. rezoliucija „Dėl narkotikų kontrolės politikos tęstinumo“, 2010 m. lapkričio
(naujais narkotikais) tęstinumo“, 2011 m. gruodžio13 d. rezoliucija
„Dėl kryptingos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir
kontrolės politikos“. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Seimo narė Larisa Dmitrijeva. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso nuostatos nenumato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims, kurie padarę baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurio veika susijusi su priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų cheminių medžiagų ir preparatų, taip pat augalinės kilmės medžiagų, kurios gali būti vartojamos svaiginimuisi ir, savo noru įsipareigoję gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms bei kitoms cheminėms medžiagoms ir preparatams, taip pat augalinės kilmės medžiagoms, kurios gali būti vartojamos svaiginimuisi, konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir dalyvauti reabilitacijos bei reintegracijos programoje. 4.
rezultatų laukiama Priėmus įstatymo projektą būtų sudarytos galimybės asmenims padariusiems baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurio veika susijusi su priklausomybe nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų cheminių medžiagų ir preparatų, taip pat augalinės kilmės medžiagų, kurios gali būti vartojamos svaiginimuisi ir, savo noru įsipareigoję gydytis, dalyvauti reabilitacijos ir reintegracijos programoje integruotis į visuomenę, sumažės šių asmenų socialinė atskirtis ir nusikalstamumas. Priėmus įstatymo projektą, būtų įgyvendinamos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010-2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. XI-1078 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010-2016 metų programos patvirtinimo“ ir Alkoholio ir tabako kontrolės programos (tarpinstitucinio veiklos plano), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1080 „Dėl Alkoholio ir tabako kontrolės programos (tarpinstitucinio veiklos plano“ patvirtinimo“, nuostatos. Projektas įgyvendintų Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. Nr. XII-964, pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį programos strateginius tikslus – sukurti saugesnę, socialinė aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį; sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką; formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą bei minėtos programos uždavinius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Įstatymo įgyvendinimas gali turėti teigiamos įtakos visuomenės saugumui. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti tvarką, pagal kurią valstybės institucijos koordinuos veiksmus asmens dalyvavimo gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos programoje bei probacijos vykdyme. . 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekte sąvokos neapibrėžiamos. 10. Projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. birželio 30 d. turės nustatyti tvarką, pagal kurią Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijos koordinuos veiksmus asmens dalyvavimo gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos programose. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Projekto reikšminiai žodžiai Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narė Larisa Dmitrijeva
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-08- Nr. Į 2014-07-31 Nr. XIIP-2061 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Baudžiamojo kodekso papildymo 39² straipsniu įstatymo projekto nr. xiip-2061 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 39² straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑2061, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu pritariame pastaboms ir abejonėms dėl šiuo projektu siūlomo teisinio reguliavimo, kurias 2014 m. liepos 31d. savo išvadoje pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
baudžiamojo kodekso papildymo
2014-07-31 Nr. XIIP-2061 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamo straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „asmens padaryta nusikalstama veika susijusi su jo priklausomybe nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“ (išskirta mūsų) yra pakankamai aiški, vienareikšmiškai suprantama, ar ji nebus nevienodai interpretuojama praktikoje;
(toliau – BK) 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, yra baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Todėl vertinant sistemiškai abejotina, ar ta pati aplinkybė gali būti ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga;
tikslams pasiekti nepakanka galiojančio teisinio reguliavimo:
a) BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatyto įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka;
b) BK 75 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktuose numatytų pareigų gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
c) BK 87 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto įpareigojimo atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą;
d) BK 259 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad „asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą“;
e) Probacijos įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad „sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose probuojamieji vykdo nustatytą pareigą, kai jie sutinka gydytis priklausomybės ligas, probacijos tarnybų prašymu teikia informaciją apie jos vykdymo eigą ir rezultatus“;
f) Probacijos įstatymo 18 straipsnyje numatytų įvairių probuojamojo resocializacijos formų (pavyzdžiui, individualaus ir grupinio darbo su probuojamuoju, individualios ar grupinės psichoterapijos, psichologinės pagalbos ir kt.);
g) Probacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte numatytos galimybės nukreipti probuojamąjį į įstaigas, teikiančias paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis.
Todėl vertinant sistemiškai abejotina, ar ta pati aplinkybė gali būti ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga;
tikslams pasiekti nepakanka galiojančio teisinio reguliavimo:
a) BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatyto įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka;
b) BK 75 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktuose numatytų pareigų gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
c) BK 87 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto įpareigojimo atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą;
d) BK 259 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad „asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą“;
e) Probacijos įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad „sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose probuojamieji vykdo nustatytą pareigą, kai jie sutinka gydytis priklausomybės ligas, probacijos tarnybų prašymu teikia informaciją apie jos vykdymo eigą ir rezultatus“;
f) Probacijos įstatymo 18 straipsnyje numatytų įvairių probuojamojo resocializacijos formų (pavyzdžiui, individualaus ir grupinio darbo su probuojamuoju, individualios ar grupinės psichoterapijos, psichologinės pagalbos ir kt.);
g) Probacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte numatytos galimybės nukreipti probuojamąjį į įstaigas, teikiančias paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO papildymo
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisės departamento atstovai: Antanas Jatkevičius, Paulius Veršekys, Teisingumo ministerijos atstovai: Marius Rakštelis, Vainius Šarmavičius; Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai: viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė, Jelena Kučeriavienė; Gelena Kirvelienė, Valstybinio psichikos sveikatos centro vadovė Ona Davidonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1) svarstytina, ar projektu teikiamo straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „asmens padaryta nusikalstama veika susijusi su jo priklausomybe nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“ (išskirta mūsų) yra pakankamai aiški, vienareikšmiškai suprantama, ar ji nebus nevienodai interpretuojama praktikoje;
Pritarti 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-311
2) pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, yra baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl vertinant sistemiškai abejotina, ar ta pati aplinkybė gali būti ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga;
Pritarti 3.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-311
3) diskutuotina, ar projekto tikslams pasiekti nepakanka galiojančio teisinio reguliavimo:
a) BK 48 straipsnio
nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka;
b) BK 75 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktuose numatytų pareigų gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
c) BK 87 straipsnio
visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą;
d) BK 259 straipsnio
kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą“;
e) Probacijos įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad „sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose probuojamieji vykdo nustatytą pareigą, kai jie sutinka gydytis priklausomybės ligas, probacijos tarnybų prašymu teikia informaciją apie jos vykdymo eigą ir rezultatus“;
f) Probacijos įstatymo 18 straipsnyje numatytų įvairių probuojamojo resocializacijos formų (pavyzdžiui, individualaus ir grupinio darbo su probuojamuoju, individualios ar grupinės psichoterapijos, psichologinės pagalbos ir kt.);
g) Probacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte numatytos galimybės nukreipti probuojamąjį į įstaigas, teikiančias paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis. Pritarti 4.
teisingumo ministerijos, 2014-08-311 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 39² straipsniu įstatymo projekto nr. xiip-2061 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 39² straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑2061, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu pritariame pastaboms ir abejonėms dėl šiuo projektu siūlomo teisinio reguliavimo, kurias
kanceliarijos Teisės departamentas. Pritarti
vedėja Dalia Latvelienė1 Pritariant Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, kurioms pritarė ir Europos teisės departamentas prie TM, kad sunkinanti aplinkybė negali tapti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindu, pasakytina, kad siūloma nuostata prieštarauja Baudžiamojo kodekso 60 straipsniui ir visai Baudžiamojo kodekso sistemai, o taip pat prieštarauja kitai represinės (prievartinės) Administracinės teisės sistemai, tai yra nesikoreliuoja su Administracinių teisės pažeidimų kodeksu (taip pat naujuoju Administracinių nusižengimų kodeksu), dėl jo represinio pobūdžio kartais teisininkų vadinamu mažuoju Baudžiamuoju kodeksu, nes apsvaigusio asmens padarytas pažeidimas taip pat yra nustatytas kaip sunkinanti aplinkybė arba kvalifikuojantis požymis ir už tokio asmens nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus taikoma didesnė bausmė ar nuobauda, tai yra griežtesnė atsakomybė.
Kadangi svaiginimosi reiškinys Lietuvoje smarkiai paplitęs (pagal Europos komisijos skelbiamą statistiką – Lietuva viena iš pirmaujančių ES valstybių narių pagal alkoholio suvartojimą), todėl siūloma norma ar baudžiamosiomis priemonėmis tikrai jo nesustabdysime, neišspręsime nei socialinių, nei kitų visuomenės problemų, reikalingos kompleksinės priemonės ir švietimas, gal ir gydymo išsprendimas, realus alkoholio reklamos uždraudimas ir kt. priemonės. Pritarti
vedėja Dalia Latvelienė2
numatomos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos jau praėjusios, todėl keistinos į kitas realias datas. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-01-281 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas
2015 m. sausio 28 d. Nr. 49 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-859 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 39² straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2061 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Kodeksas) 60 straipsnio
asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi sunkinanti aplinkybė negali tapti viena iš asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Pritarti
2015-01-281 2.
Manytina, kad Įstatymo projekto tikslams pasiekti pakanka galiojančio teisinio reguliavimo: Kodekso 48 straipsnio 6 dalies 4 punkto, 87 straipsnio 2 dalies 4 punkto, kuriuose numatytas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis (pagal 87 straipsnio 2 dalies 4 punktą – nepilnametis) sutinka;
Kodekso 75 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas Kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, tokias kaip: gydytis priklausomybės ligas (kai nuteistasis sutinka), dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
Kodekso 259 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą;
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 6 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose probuojamieji vykdo nustatytą pareigą, kai jie sutinka gydytis priklausomybės ligas, probacijos tarnybų prašymu teikia informaciją apie jos vykdymo eigą ir rezultatus;
Probacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte numatytos galimybės nukreipti probuojamąjį į įstaigas, teikiančias paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis.
Manytina, kad Įstatymo projekto tikslams pasiekti pakanka galiojančio teisinio reguliavimo: Kodekso 48 straipsnio 6 dalies 4 punkto, 87 straipsnio 2 dalies 4 punkto, kuriuose numatytas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis (pagal 87 straipsnio 2 dalies 4 punktą – nepilnametis) sutinka;
Kodekso 75 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas Kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, tokias kaip: gydytis priklausomybės ligas (kai nuteistasis sutinka), dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
Kodekso 259 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą;
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 6 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose probuojamieji vykdo nustatytą pareigą, kai jie sutinka gydytis priklausomybės ligas, probacijos tarnybų prašymu teikia informaciją apie jos vykdymo eigą ir rezultatus;
Probacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte numatytos galimybės nukreipti probuojamąjį į įstaigas, teikiančias paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Kodekso normas (Kodekso 17 ir 18 straipsniai), susijusias su galimybe taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nepakaltinamiems ar ribotai pakaltinamiems asmenims (pažymėtina, kad psichikos sutrikimų, dėl kurių asmuo gali būti pripažintas nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu, viena iš išsivystymo priežasčių arba jų pasireiškimą išprovokuojantis ir palaikantis veiksnys gali būti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas).
vartojamos sąvokos „nusikalstama veika susijusi su jo priklausomybe nuo alkoholio <...>“, „alkoholizmas“, „narkomanija“ nėra apibrėžtos, pakankamai aiškios ir vienareikšmiškai suprantamos, todėl praktikoje jos gali būti interpretuojamos skirtingai. Pritarti
(toliau – Kodekso 39² straipsnis) 1 dalies 1 punkto nuostatos
„asmens padaryta nusikalstama veika susijusi su jo priklausomybe nuo
alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“ įgyvendinimas įpareigotų ikiteisminio tyrimo pareigūnus kiekvienu atveju, esant Kodekso 39² straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, skirti užduotis atlikti medicininį tyrimą. Šiuo tyrimu būtų siekiama įvertinti, ar asmuo turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir nustatyti priežastinį ryšį tarp asmens sveikatos būklės ir nusikalstamos veikos padarinių, t. y. priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtaką nusikalstamos veikos padarymui, dėl to pailgėtų ikiteisminio tyrimo trukmė ir padidėtų išlaidos.
Manytina, kad Kodekso 39² straipsnio 4 dalies nuostatos lemtų papildomą administracinę naštą ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nes paaiškėjus, kad asmuo anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Kodekso 39² straipsnio pagrindu, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalėtų patikrinti, ar asmuo dalyvavo teismo nurodytoje gydymo nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos programoje, ir surinkti tai patvirtinančius duomenis (dokumentus). Pritarti Nepateiktas skaičiavimas, koks būtų papildomas valstybės lėšų poreikis siūlomos nuostatos įgyvendinimui, Vyriausybė konstatavo, kad dėl to pailgėtų ikiteisminio tyrimo trukmė ir padidėtų išlaidos. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu yra galimybė konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje rinktis taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, pacientas turi būti apie tai informuojamas ir jo pasirinkimas patvirtinamas paciento parašu.
Sistemiškai vertinant šias Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad Įstatymo projektu siūloma Kodekso 39² straipsnio 3 dalies nuostata, jog teismas turi nurodyti konkrečią asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydymo nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos programą, kurioje kaltininkas įsipareigoja dalyvauti, prieštarauja nurodytiems Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo straipsniams. Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamos paslaugos nurodytos jos turimoje licencijoje teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl papildomas tokių įstaigų sąrašo tvirtinimas būtų netikslingas ir perteklinis. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIP-2061 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės ir kitų subjektų pastabas, kuriems komitetas pritarė. Motyvai: (1. sunkinanti aplinkybė negali tapti viena iš asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, siūlomu reguliavimu būtų griaunama visa Baudžiamojo kodekso sistema, o taip pat atsirastų prieštaravimas ir su Administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir naujuoju Administracinių nusižengimų kodeksu, nes juose apsvaigusio asmens padarytas pažeidimas taip pat yra sunkinanti aplinkybė ar kvalifikuojantis nusižengimą požymis; 2.
Įstatymo projekto tikslams pasiekti pakanka galiojančio teisinio reguliavimo; 3. dėl siūlomo reguliavimo pailgėtų ikiteisminio tyrimo trukmė ir padidėtų išlaidos, tačiau koks lėšų poreikis siūlomo reguliavimo įgyvendinimui nepateikti net preliminarūs skaičiavimai; 4. projekto nuostatos galimai prieštarautų ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui dėl ribojimo pasirinkti gydymo įstaigą). 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas