Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 36 straipsnio paketimo įstatymas 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teismuose, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-2059(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-137436 straipsnio pakeItimo įstatymas 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teismuose, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo NR. I-1374 36 straipsnio paketimo įstatymo PROJEKTO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus 2014 m. balandžio 16 d. pažymoje Nr. 4D-2014/1-305 iškeltas problemas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu teismuose. Seimo kontrolierius, įvertinęs esamą teisinį reglamentavimą, minėtoje pažymoje Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Teismų tarybai rekomendavo suvienodinti viešai skelbiamų asmens duomenų praktiką, užkertant kelią situacijoms, kuomet tiesiogiai arba netiesiogiai būtų galima nustatyti byloje dalyvavusio asmens tapatybę, kai tai nėra būtina, taip pat imtis priemonių, kad būtų tinkamai nuasmeninami teismų procesiniai sprendimai bei priimti atitinkamus sprendimus, aiškiai nurodant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomos priežiūros ir kontrolės ribas. Projektu įgyvendinamos tik tos Seimo kontrolieriaus rekomendacijos, kurios susijusios su asmens duomenų tvarkymo teismuose kontrole. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teismuose. Ši išimtis atsirado siekiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatų suderinamumo su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, kuris numato principą, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 14, 25(1), 26, 30, 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 69(1) ir 73 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „šis principas visų pirma reiškia teisėjo ir teismų, vykdančių teisingumą, nepriklausomumą. Pagal Konstitucijos 109 straipsnį teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę. Teisėjo procesinis nepriklausomumas yra būtina nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga“. Nepriklausomumas reiškia teisėjo gebėjimą ir pareigą nuspręsti bylą, vadovaujantis objektyviu vertinimu ir įstatymu be išorinių veiksnių poveikio, t.y. teisėjas ir teismas yra nepriklausomi, kai vykdo teisingumą, tačiau teismo administracinės funkcijos nepriklauso šiai jurisdikcijai. Atsižvelgiant į tai, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai turi būti nustatyta teisė kontroliuoti asmens duomenų tvarkymą teismuose, kai šis tvarkymas priklauso administracinėms teismo funkcijoms. Šis siūlymas taip pat atitinka šiuo metu svarstomo Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, COM (2012) 11 final) nuostatas.
Projekto tikslas – patikslinti Įstatymo nuostatas ir nustatyti, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Seimo kontrolieriaus 2014 m. balandžio 16 d. pažymoje Nr. 4D-2014/1-305 iškeltas problemas. Projektą parengė Teisingumo ministerijos Registrų departamentas (direktorius Klaidas Navickas, tel. 266 2920, el. paštas [email protected]), tiesioginiai rengėjai – Registrų departamento Registrų teisinio reguliavimo skyriaus vedėja Asta Avižaitė, tel. 266 2895, el. p. [email protected], Registrų teisinio registravimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Mažutavičienė, tel. 219 1891, el. p. [email protected], Registrų teisinio registravimo skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Drižas, tel. 266 2929, el. p. [email protected]. 3. Dabartinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas. Įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teismuose. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Šiuo metu galiojanti Įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostata gali būti aiškinama plačiai ir apimti tiek teismo veiklą vykdant teisingumą, tiek teismo administracines funkcijas, todėl Projektu siūloma tiksliau apibrėžti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetenciją prižiūrint asmens duomenų tvarkymą teismuose ir nustatyti, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti tik tokio asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Projektas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Galima įstatymo įtaka verslo sąlygoms, jo plėtrai. Projektas neturės neigiamos ar kitos reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Teisės aktų, kuriuos būtina priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nėra. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, todėl Projekto nereikia įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti nėra reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Projektui nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „asmens duomenų tvarkymas“, „teismai“,
„duomenų apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1374 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-08-22 Nr. XIIP-2059 Vilnius Įvertinę projekto santykį su Konstitucija, įstatymais, teisėkūros principais ir juridinės technikos taisyklėmis, pastabų neturime. Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė A. Dulevičiūtė-Akimovienė P. Žukauskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS įstatymo Nr. I-1374 36 straipsnio pakeitimo
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: teisingumo viceministras G. Mozūraitis, Teisingumo ministerijos vyr. specialistė A. Mažutavičienė, Seimo kontrolierių įstaigos atstovė R. Janušauskienė, Nacionalinės teismų administracijos atstovė J. Vasilionokienė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė D. Šinkūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-08-22
ir juridinės technikos taisyklėmis, pastabų neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba 2014-11-14 Teisėjų taryba, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2059 (toliau - Projektas), teikia šias pastabas bei pasiūlymus.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2014 m. balandžio 16 d. pažymoje Nr. 4D-2014/1-305 (toliau - Pažyma) iškeltas problemas. Pažymoje Seimo kontrolierius rekomenduoja:
reglamentavimą ir priimti atitinkamus sprendimus (priimti, pakeisti teisės aktus), aiškiai apibrėžiant, kokiems asmens duomenims taikytini Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB nustatyti apsaugos ir privatumo išsaugojimo reikalavimai, suvienodinant viešai skelbiamų asmens duomenų praktiką, užkertant kelią situacijoms, kuomet tiesiogiai arba netiesiogiai būtų galima nustatyti byloje dalyvavusio asmens tapatybę, kai tai nėra būtina;
2Imtis priemonių, užtikrinančių,
kad būtų tinkamai nuasmeninti teismų procesiniai sprendimai ir iš juose viešai skeliamų duomenų nebūtų įmanoma tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti pareiškėjo asmenį;
reglamentavimą ir priimti atitinkamus sprendimus (priimti, pakeisti teisės aktus), aiškiai nurodant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau - Inspekcija) vykdomos priežiūros ir kontrolės ribas, ir (arba) spręsti klausimą dėl parinkimo kitos institucijos, kuri turėtų pakankamas priemones ir įgaliojimus vykdyti asmens duomenų tvarkymo teismuose kontrolę. Projektu siekiama tiksliau apibrėžti Inspekcijos kompetenciją prižiūrint asmens duomenų tvarkymą teismuose ir nustatyti, kad Inspekcija neturi teisės kontroliuoti tik tokio asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą. Pastebėtina, kad šiuo pakeitimu Seimo kontrolieriaus Pažymoje pateiktos rekomendacijos nėra įgyvendinamos.
Ypatingas dėmesys atkreiptinas į Seimo kontrolieriaus Pažymoje pateiktą pirmąją rekomendaciją, kuria siūloma aiškiai apibrėžti kokiems asmens duomenims taikytinas jų skelbimo viešai skelbiamuose teismų procesiniuose sprendimuose draudimas. Pažymėtina, kad vertinant teisės aktus ir mokslinę doktriną galima sutikti įvairių nuomonių teismų sprendimų nuasmeninimo tikslų ir privalomos teismų sprendimų nuasmeninimo apimties klausimais, tame tarpe ir nuomonių, kad visų viešai skelbiamų teismo sprendimų nuasmeninimas yra nepagrįstas, kaip pažeidžiantis teismų veiklos viešumo principą. Pripažintina, kad teismo sprendimų nuasmeninimas Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodytu būdu („užkertant kelią situacijoms, kuomet tiesiogiai arba netiesiogiai būtų galima nustatyti byloje dalyvavusio asmens tapatybę“) daugeliu atveju lemtų, jog sprendimų paskelbimas taptų beprasmis, t. y. neatliktų nei informavimo apie teismo sprendimą, nei informavimo apie teismų praktiką funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad viešai skelbiamų teismo sprendimų keitimo (nuasmeninimo) problematika susijusi tiek su teismų veiklos, jų sprendimų viešumo, tiek su asmens teisės į asmens duomenų apsaugą reikalavimais, bei įvertinant reguliuotinų santykių sritį bei svarbą, siūlytina tobulinti Projektą ir (ar) inicijuoti kitų įstatymų pakeitimų projektus, įstatyminiu lygmeniu aiškiai apibrėžiant kokiems asmens duomenims, kokiais atvejais taikytinas jų skelbimo viešai skelbiamuose teismų procesiniuose sprendimuose draudimas. Nepritarti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ) aiškiai nustato kokiems asmens duomenims taikytinas šis įstatymas bei Europos parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB - tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita.
Vadovaujantis ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalimi, asmens duomenys – tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pažymėtina, kad egzistuoja Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus įsakymais patvirtintų patikrinimų vykdymo taisyklių: asmens duomenų tvarkomų automatiniu būdu faktinės būklės ir saugumo patikrinimo taisyklės ir kt. Dėl teismų sprendimų tinkamo nuasmeninimo – Teisėjų tarybos 2006 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 13P-436 patvirtinti Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai, kurie yra privalomi visiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, LITEKO valdytojo ir tvarkytojų įstaigose. Teisėjų tarybos 2007 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 13P-33 patvirtintose asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklėse nustatyta, kad asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklių (toliau – Taisyklės) tikslas – reglamentuoti asmens duomenų tvarkymą teismuose, užtikrinant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kitų įstatymų bei teisės aktų, nustatančių asmens duomenų apsaugą, laikymąsi ir įgyvendinimą.
Taisyklių privalo laikytis visi bendrosios ir specialiosios kompetencijos Lietuvos teismų teisėjai, teismuose dirbantys valstybės tarnautojai ir kiti pagal darbo sutartis dirbantys asmenys, kurie tvarko teismuose esančius asmens duomenis arba eidami savo pareigas sužino asmens duomenų paslaptis. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ADTAĮ, tiek kiti teisės aktai nustato ir reguliuoja asmens duomenų tvarkymą teismuose, manytina, kad ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalies patikslinimas ir aiškus teismų vykdomos veiklos atskyrimas užtikrina tiek Seimo kontrolieriaus rekomendacijų įgyvendinimą, tiek tinkamą duomenų subjektų teisių apsaugą bei tinkamą teismų funkcijų vykdymą. 2. Teisėjų taryba 2015-10-231 Teisėjų taryba, įvertinusi tai, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2059 (toliau – Projektas) rengėjai į pastabas, išdėstytas Nacionalinės teismų administracijos 2014 m. birželio 27 d. rašte Nr. 4R-1801-(6.6) „Dėl teisės akto projekto“ bei Teisėjų tarybos 2014 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 36P-320-(7.1.10) „Dėl pastabų pateikimo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektui Nr. XIIP-2059“, neatsižvelgė ir 2015 m. spalio 6 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau – Komitetas) klausymuose dėl Projekto palaikė poziciją, jog esamas teisinis reguliavimas bei siūlomas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 36 straipsnio pakeitimas yra pakankami, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2014 m. balandžio 16 d. pažymoje Nr.
4D-2014/1-305 (toliau – Pažyma) pateiktą rekomendaciją, kuria siūloma aiškiai apibrėžti, kokiems asmens duomenims taikytinas jų skelbimo viešai skelbiamuose teismų procesiniuose sprendimuose draudimas, teikia Komitetui papildomas pastabas dėl Projekto. ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas įtvirtina duomenų valdytojo pareigą užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi pagal ADTAĮ ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismų procesiniai sprendimai viešai skelbiami nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. Praktikoje iškylančios probleminės situacijos, susijusios su asmens duomenų viešinimu Teismų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies pagrindu viešai skelbiant teismų procesinius sprendimus, įskaitant Seimo kontrolieriaus pažymoje tirtą atvejį, rodo, kad esamas teisinis reguliavimas akivaizdžiai nepakankamas tam, kad būtų tinkamai įgyvendinama itin aktuali visuomenei problema – asmens duomenų apsauga, kiek tai susiję su teismų vykdoma veikla, t. y. teismų priimamų procesinių dokumentų nuasmeninimu, ir Projekto rengėjų siūlomas pakeitimas šio klausimo neišsprendžia.
Vien asmens duomenų tvarkymą prižiūrinčios institucijos kompetencijos ribų (kontrolės funkcijos apimties) praplėtimas, nenustatant priemonių, kurios bus pasitelkiamos esminiam tikslui
Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas subsidiarumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi, į ką atkreipė dėmesį ir Seimo kontrolierius Pažymoje.
Pažymėtina, kad Teisėjų tarybos patvirtinti teisės aktai, kuriais Projektų rengėjai remiasi Pagrindinio komiteto 2015 m. spalio 6 d. klausymų lentelėje (pridedama), apibrėžia asmens duomenų tvarkymo, viešo teismų procesinių sprendimų skelbimo organizavimą, jį įgyvendinančius subjektus ir bendruosius reikalavimus duomenų ir dokumentų skelbimui (neskelbimui), t. y. jais Teisėjų taryba Teismų įstatymo 120 straipsnio 17 punkto pagrindu sprendžia administravimo teismuose klausimus. Teisėjų taryba yra pasirengusi bendradarbiauti (ir tai vykdo) ieškant tinkamiausių asmens duomenų apsaugos klausimo, kiek tai susiję su teismų vykdoma veikla (teismo priimamų procesinių dokumentų nuasmeninimas), sprendinių. Tačiau nustatyti, kokiems asmens duomenims, kokiais atvejais, atsižvelgiant į teismų veiklos specifiką, taikytinas šių asmens duomenų skelbimo viešai skelbiamuose teismų procesiniuose sprendimuose draudimas, ir kokiomis konkrečiomis juridinės technikos priemonėmis tai įtvirtinančios nuostatos turėtų būti inkorporuotos į ADTAĮ ir (ar) kitus įstatymus turėtų valstybės politiką asmens duomenų apsaugos srityje formuojantys subjektai.
Asmens duomenų skelbimo tvarkymo viešai skelbiamuose teismų sprendimuose reikalavimai galėtų būti įtvirtinami, pavyzdžiui, tikslinant ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, apibrėžiančią asmens duomenų sąvoką, nustatant asmens duomenų viešinimo (ribojimų juos viešinti) reikalavimus atskiru ADTAĮ straipsniu (kaip tai įgyvendinta, pavyzdžiui, 7 straipsnyje „Asmens kodo naudojimas“ arba 11 straipsnyje, detalizuojančiame Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje neskelbtinus duomenis) ar atskiru įstatymu (kaip tai numatyta pagal ADTAĮ 15¹ straipsnį), ir kt. Pakartotinai atkreipiame dėmesį į tai, kad teismo sprendimų nuasmeninimas Seimo kontrolieriaus Pažymoje nurodytu būdu („užkertant kelią situacijoms, kuomet tiesiogiai arba netiesiogiai būtų galima nustatyti byloje dalyvavusio asmens tapatybę“) daugeliu atveju lemtų, jog sprendimų paskelbimas taptų beprasmis, t. y. neatliktų nei teismo veiklos viešinimo, nei informavimo apie teismų praktiką, funkcijų. Be to, sprendžiant klausimą dėl tinkamo ir efektyviausio asmens duomenų apsaugos teismų veikloje teisinio reguliavimo nustatymo, svarbu įvertinti ne tik teisės aktus, bet ir mokslinę doktriną, kurioje galima sutikti įvairių nuomonių teismų sprendimų skelbimo, nuasmeninimo tikslų ir privalomos teismų sprendimų nuasmeninimo apimties klausimais, tame tarpe ir nuomonių, kad visų viešai skelbiamų teismo sprendimų nuasmeninimas yra nepagrįstas, kaip pažeidžiantis teismų veiklos viešumo principą.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolieriaus rekomendacijos buvo skirtos tiek Vyriausybei, tiek ir Teisėjų tarybai Klausymai dėl šio projekto vyko 2015 m. spalio 6 d. Klausymų metu buvo pasiūlyta Teisėjų tarybai pateikti konkrečius pasiūlymus dėl šio projekto tobulinimo, taip pat, jeigu prireiktų, komiteto nariai galėtų įregistruoti kitų įstatymų pakeitimus. Tokie pasiūlymai nebuvo gauti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2059 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: 5 – už; 1 – prieš. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė-Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas