Projekto lyginamasis variantas
(Žin., 2006, Nr. 141-5405; 2008, Nr. 135-5235; 2011, Nr. 144-6758)
pavadinimo ir 1 dalies pakeitimas 1.Pakeisti 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip :
„9 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti Respublikos Prezidento
valstybinę vienų gyvenančių asmenų našlių ar našlaičių rentą.“
išdėstyti taip :
„.1. Teisę gauti Respublikos Prezidento valstybinę vienų gyvenančių
asmenų našlių rentą turi mirusio Respublikos Prezidento sutuoktinis Lietuvos Respublikos pilietis (toliau – našlys (našlė).“
pavadinimo ir 1-5 dalių pakeitimas 1.Pakeisti 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip :
„Respublikos Prezidento valstybinės vienų gyvenančių asmenų našlių
ir našlaičių rentos skyrimo ir mokėjimo sąlygos“
2Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip :
„1. Respublikos Prezidento valstybinė vienų gyvenančių asmenų našlių
ir našlaičių renta skiriama Respublikos Prezidento našliui (našlei) ir našlaičiams, mirus Respublikos Prezidentui, kuriam buvo ar galėjo būti paskirta Respublikos Prezidento valstybinė renta.“
3Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip :
„2. Respublikos Prezidento valstybinė vienų gyvenančių asmenų našlių
renta skiriama ir (ar) mokama Respublikos Prezidento našliui (našlei) nepaisant jo (jos) amžiaus, gaunamų pensijų ar nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus.“
4Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip :
„3.
Respublikos Prezidento našliui (našlei), turinčiam (turinčiai) teisę gauti Respublikos Prezidento valstybinę vienų gyvenančių asmenų našlių rentą ir valstybinę pensiją ar (ir) pensinio pobūdžio išmoką, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, jo (jos) pasirinkimu skiriama ir mokama tik viena iš šių išmokų: arba Respublikos Prezidento valstybinė našlių renta, arba valstybinė pensija, arba pensinio pobūdžio išmoka.“
5Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip :
„4. Respublikos Prezidento valstybinė vienų gyvenančių asmenų našlių
renta neskiriama, o paskirtoji valstybinė renta nemokama, kol Respublikos Prezidento našlys (našlė) turi draudžiamųjų pajamų. Draudžiamųjų pajamų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.“
6Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip :
„5. Našliui (našlei), gaunančiam (gaunančiai) Respublikos Prezidento
valstybinę vienų gyvenančių asmenų našlių rentą, ši renta baigiama mokėti dar kartą susituokus.“
pavadinimo ir 1,3,4 dalių pakeitimas 1.Pakeisti 6 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip :
„Respublikos Prezidento valstybinės vienų
gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių rentos dydis“
2Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip :
„1. Respublikos Prezidento valstybinės vienų gyvenančių asmenų našlių
rentos dydis yra 50 procentų Respublikos Prezidento valstybinės rentos dydžio.“
3Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip :
„3. Tuo atveju, kai nėra našlio (našlės), turinčio (turinčios) teisę
gauti Respublikos Prezidento valstybinę vienų gyvenančių asmenų našlių rentą, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 25 procentus ir visiems kartu ne daugiau kaip 100 procentų Respublikos Prezidento valstybinės rentos dydžio“
4Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip :
„4.
Skiriant ir (ar) mokant Respublikos Prezidento valstybinę vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių rentą, taikomas Respublikos Prezidento valstybinės rentos dydis, nustatytas pagal šio įstatymo 3 straipsnio
pavadinimo ir 1-7 dalių pakeitimas 1.Pakeisti 7 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip :
„.Respublikos Prezidento valstybinės rentos ir
Respublikos Prezidento valstybinės vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių rentos skyrimo ir mokėjimo tvarka“
2Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip :
„1. Sprendimą skirti Respublikos Prezidento valstybinę rentą ar
Respublikos Prezidento valstybinę vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių rentą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.“
3Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip :
„2. Respublikos Prezidento valstybinė renta ar Respublikos Prezidento
valstybinė vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių renta skiriama nuo teisės į šią rentą įgijimo dienos.“
4Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip :
„3. Respublikos Prezidento valstybinę rentą ar Respublikos Prezidento
valstybinę vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių rentą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija), vadovaudamasi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Respublikos Prezidento valstybinės rentos skyrimo ir mokėjimo nuostatais.“
5Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip :
„4. Respublikos Prezidento valstybinė renta ir Respublikos Prezidento
valstybinė vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių renta mokamos už praėjusį mėnesį.“
6Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip :
„5. Respublikos Prezidentui mirus, paskirtoji Respublikos Prezidento
valstybinė renta išmokama už visą tą mėnesį, kurį Respublikos Prezidentas mirė, jei renta dar nebuvo išmokėta.
Mirus Respublikos Prezidento valstybinės vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių rentos gavėjui, ši renta taip pat išmokama už visą mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta.“
7Pakeisti 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip :
„6. Respublikos Prezidento valstybinė renta ar Respublikos Prezidento
valstybinė vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu įsiteisėja Respublikos Prezidentui, jo našliui (našlei) ar našlaičiui apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo jie pripažinti kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą (neatsižvelgiant į atleidimą nuo bausmės atlikimo, vėlesnį teistumo išnykimą ar panaikinimą).“
8Pakeisti 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip :
„7. Respublikos Prezidento valstybinės rentos ar Respublikos Prezidento
valstybinės vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių rentos gavėjas apie aplinkybes, turinčias įtakos Respublikos Prezidento valstybinės rentos ar Respublikos Prezidento valstybinės našlių ir našlaičių rentos mokėjimui, išskyrus 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, privalo per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo pranešti ministerijai. Jeigu apie nurodytas aplinkybes laiku nepranešama, permokėta suma išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip :
„8 straipsnis. Respublikos Prezidento valstybinės rentos ar Respublikos
Prezidento valstybinės vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių rentos neišmokėjimas Laiku negauta ar neišmokėta Respublikos Prezidento valstybinė renta ar Respublikos Prezidento valstybinė vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių renta išmokama už visą praėjusį laiką nuo teisės ją gauti įgijimo dienos.“
pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip : „9 straipsnis.
Respublikos Prezidento valstybinės rentos ar Respublikos Prezidento valstybinės vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių rentos mokėjimas jos gavėjui išvykus nuolat gyventi į užsienį Respublikos Prezidento valstybinės rentos ar Respublikos Prezidento valstybinės vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių rentos gavėjui išvykus nuolat gyventi į užsienį, renta mokama vadovaujantis šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Respublikos Prezidento valstybinės rentos skyrimo ir mokėjimo nuostatais.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Projektą teikia: Seimo nariai Edvardas Žakaris Edmundas Jonyla Alma Monkauskaitė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-07-22
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr.
lietuvos respublikos europos sąjungos institucijų darbuotojų ir europos parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. xiip-2046, lietuvos respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2047, lietuvos respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5³ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2048, lietuvos respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto nr. xiip-2049, lietuvos respublikos lietuvos nepriklausomybės akto signatarų ir lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2050, lietuvos respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2051, lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2052, lietuvos respublikos prezidento valstybinės rentos 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2053, lietuvos respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2054, lietuvos respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2055, lietuvos respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2056 ir lietuvos respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
lietuvos respublikos europos sąjungos institucijų darbuotojų ir europos parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. xiip-2046, lietuvos respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2047, lietuvos respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5³ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2048, lietuvos respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto nr. xiip-2049, lietuvos respublikos lietuvos nepriklausomybės akto signatarų ir lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2050, lietuvos respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2051, lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2052, lietuvos respublikos prezidento valstybinės rentos 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2053, lietuvos respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2054, lietuvos respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2055, lietuvos respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2056 ir lietuvos respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2045 (toliau – projektas Nr.
XIIP-2045), Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2046, Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2047, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2048, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2049, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2050, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2051, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2052, Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2053, Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2054, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2055, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2056 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą visų pirma pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento projektams pateiktoms pastaboms.
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad jau egzistuoja paramos sistema žmonėms, kurie gyvena vieni ir turi mažai pajamų, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą, todėl siekiant projektų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų būtų galima tobulinti būtent šį įstatymą. Mūsų manymu, našlių pensijos institutas yra paremtas idėja, kad pagalba reikalinga asmeniui, kuris staiga netenka pajamų mirus partneriui, ir tai nėra tiesiogiai susiję su tiesiog sunkiu pragyvenimu gyvenant vienam. Žemiau teikiame pastabų ir pasiūlymų dėl tam tikrų Projekto Nr. XIIP-2045 nuostatų. 1. Projekto Nr. XIIP-2045 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad vienų gyvenančių asmenų pensija skiriama, jei pensijos skyrimo dieną šis asmuo buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad socialinė parama, suteikiama tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, prieštarauja Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 24 straipsniui, kuris nurodo, kad po pirmų trijų gyvenimo valstybėje narėje mėnesių arba ilgesnio laikotarpio tuo atveju, jei Sąjungos piliečiai atvyko ieškodami darbo ir jo tebeieško, ES piliečiams ir jų šeimos nariams taikomas vienodas traktavimas kaip ir valstybės narės piliečiams. 2. Projekto Nr. XIIP-2045 2 straipsniu keičiamo Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo
asmenų pensiją turi sukakę senatvės pensijos amžių nesusituokę (išsituokę) ar tapę našliais asmenys.
Neaišku, kodėl į turinčių teisę gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją asmenų sąrašą nepatenka nesukakę senatvės pensijos amžiaus neįgalūs nesusituokę (išsituokę) ar tapę našliais asmenys. Manytume, kad tiek sulaukę senatvės pensijos amžių asmenys, tiek neįgalūs asmenys yra panašioje padėtyje atsižvelgiant į jiems tenkančią naštą gyvenant vieniems, be to, iš Projekto Nr. XIIP-2045 aiškinamojo rašto ir iš 1 straipsnio nuostatų formuluotės galima suprasti, kad vienų gyvenančių asmenų pensijos skyrimo tikslas yra ne tik suteikti teisę šią pensiją gauti visiems vieniems gyvenantiems pensinio amžiaus asmenims, bet ir neįgaliems nesusituokusiems (išsituokusiems) asmenims, todėl siūlytume atitinkamai papildyti minėtą projekto Nr. XIIP-2045 nuostatą ir susijusias nuostatas. 3. Pažymime, kad nėra aiškūs Projekto Nr. XIIP-2045 2 straipsniu siūlomos įtvirtinti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatos motyvai. Aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kodėl išsituokęs asmuo turi teisę gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją tik praėjus ne mažiau kaip trims metams po santuokos nutraukimo. 4. Projekto Nr. XIIP-2045 4 straipsniu siūlomo įtvirtinti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siekiama numatyti, kad našlaičių pensija skiriama tik tų asmenų vaikams (įvaikiams), kurie mirties dieną buvo nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Pažymėtina, jog Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pensijos gavėjui, nuolat gyvenančiam kitoje valstybėje, mokama paskirtoji pensija, jeigu pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti.
Taigi, matyti, kad asmens teisė į pensiją nesiejama su nuolatiniu gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai neaišku, dėl kokios priežasties mirusio asmens, įgijusio teisę į pensiją, tačiau gyvenusio kitoje valstybėje, vaikai (įvaikiai) neturėtų teisės gauti našlaičių pensijos. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8
Vilnius
4, 5, 6, 7, 8, 9
2014-08-18 Nr. XIIP-2053 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
kituose įstatymo straipsniuose siūloma sąvoką ,,Respublikos Prezidento valstybinė našlių renta“ pakeisti į sąvoką ,,Respublikos Prezidento valstybinė vienų gyvenančių asmenų renta“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą Nr.KT34-N9/2014 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 141-5405)
straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį, Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Manytina, kad Įstatymo normos turėtų būti keičiamos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimą, kuriame, be kita ko nurodyta, kad aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį, Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime):
orientacija (socialinis pobūdis), o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie negali dėl įstatymuose numatytų svarbių priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją ir padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos; valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą; pagal Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą;
paramos pagrindai; pagal šį Konstitucijos straipsnį įstatymų leidėjas, įgyvendindamas konstitucinį visuomenės solidarumo principą bei padėdamas asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos ir kartu sudarydamas prielaidas kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove (o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga), privalo įstatymu nustatyti senatvės ir invalidumo pensijas, taip pat socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais; pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios, pensijos ar socialinė parama;
įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus;
už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga; socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija; abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti; Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui įstatymu nustatyti tokių socialinės paramos teikimo pagrindų ir sąlygų, socialinės paramos dydžių, kurie skatintų kiekvieną asmenį stengtis pagal išgales pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės.
Manytina, kad Įstatymo normos turėtų būti keičiamos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimą, kuriame, be kita ko nurodyta, kad aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį, Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime):
orientacija (socialinis pobūdis), o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie negali dėl įstatymuose numatytų svarbių priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją ir padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos; valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą; pagal Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą;
paramos pagrindai; pagal šį Konstitucijos straipsnį įstatymų leidėjas, įgyvendindamas konstitucinį visuomenės solidarumo principą bei padėdamas asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos ir kartu sudarydamas prielaidas kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove (o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga), privalo įstatymu nustatyti senatvės ir invalidumo pensijas, taip pat socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais; pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios, pensijos ar socialinė parama;
įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus;
už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga; socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija; abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti; Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui įstatymu nustatyti tokių socialinės paramos teikimo pagrindų ir sąlygų, socialinės paramos dydžių, kurie skatintų kiekvieną asmenį stengtis pagal išgales pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Nustatant, kokiems asmenims skiriama ir mokama valstybinė pensija, valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų; valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas neturi tapti privilegija (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas).
Jeigu įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas tokio pensinio aprūpinimo pagrindus, asmenis, kuriems skiriamos ir mokamos šios pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, taip pat pensijų dydžius, nepaisytų Konstitucijos (pavyzdžiui, valstybines pensijas skirtų asmenims, kuriems tokios pensijos negali būti skiriamos, nustatytų nepagrįstai didelius ar mažus tokių pensijų dydžius arba nustatytų nepagrįstas tokių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas), toks pensinis aprūpinimas pagal Konstituciją negalėtų būti ginamas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad asmuo yra našlys (našlė) asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti socialinę paramą (pensiją), savaime nėra pagrindas objektyviai pateisinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui (našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju, nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms); vien mirusio asmens turėtas socialinis statusas savaime nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas užtikrinti jo našliui
(našlei) daug didesnio dydžio socialinę paramą, nei užtikrinama kitiems našliams (našlėms).
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta ir tai, kad jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vien dėl tapimo asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti socialinę paramą (pensiją), našliu (našle) fakto būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui (našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju, nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms), toks teisinis reguliavimas būtų vertintinas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai,
į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
projekto pavadinime nurodytinas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris, t.y. po žodžio ,,įstatymo“ įrašytina santrumpa ir skaičiai ,,NR.X-980“;
projekte išbrauktini keičiamojo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltiniai;
projekto straipsnių pavadinimuose išbrauktinos nuorodos į keičiamų straipsnių dalis;
į tai, kad įstatymo projekto 2, 3 ir 4 straipsniais keičiama daugiau kaip pusė straipsnio dalių, keičiami straipsniai dėstytini nauja redakcija. 2.5. įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė pavaduojanti Teisės departamento direktorių J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
žmogaus teisių komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Danutė Akulavičienė, skyriaus vyr. specialistė Svajūnė Gaidamavičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Europos teisės departamento ES teisės įgyvendinimo koordinavimo skyrius vyriausioji specialistė Vaida Čepaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-08-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir kituose įstatymo straipsniuose siūloma sąvoką ,,Respublikos Prezidento valstybinė našlių renta“ pakeisti į sąvoką ,,Respublikos Prezidento valstybinė vienų gyvenančių asmenų renta“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą Nr.KT34-N9/2014 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 141-5405) 4 straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį, Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Manytina, kad Įstatymo normos turėtų būti keičiamos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimą, kuriame, be kita ko nurodyta, kad aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį, Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime):
Konstitucijos straipsnį įstatymų leidėjas, įgyvendindamas konstitucinį visuomenės solidarumo principą bei padėdamas asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos ir kartu sudarydamas prielaidas kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove (o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga), privalo įstatymu nustatyti senatvės ir invalidumo pensijas, taip pat socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais; pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios, pensijos ar socialinė parama;
Manytina, kad Įstatymo normos turėtų būti keičiamos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimą, kuriame, be kita ko nurodyta, kad aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį, Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime):
Konstitucijos straipsnį įstatymų leidėjas, įgyvendindamas konstitucinį visuomenės solidarumo principą bei padėdamas asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos ir kartu sudarydamas prielaidas kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove (o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga), privalo įstatymu nustatyti senatvės ir invalidumo pensijas, taip pat socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais; pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios, pensijos ar socialinė parama;
Jeigu įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas tokio pensinio aprūpinimo pagrindus, asmenis, kuriems skiriamos ir mokamos šios pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, taip pat pensijų dydžius, nepaisytų Konstitucijos (pavyzdžiui, valstybines pensijas skirtų asmenims, kuriems tokios pensijos negali būti skiriamos, nustatytų nepagrįstai didelius ar mažus tokių pensijų dydžius arba nustatytų nepagrįstas tokių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas), toks pensinis aprūpinimas pagal Konstituciją negalėtų būti ginamas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad asmuo yra našlys (našlė) asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti socialinę paramą (pensiją), savaime nėra pagrindas objektyviai pateisinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui (našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju, nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms); vien mirusio asmens turėtas socialinis statusas savaime nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas užtikrinti jo našliui (našlei) daug didesnio dydžio socialinę paramą, nei užtikrinama kitiems našliams (našlėms).
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta ir tai, kad jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vien dėl tapimo asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti socialinę paramą (pensiją), našliu (našle) fakto būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui
(našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju, nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms), toks teisinis reguliavimas būtų vertintinas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai,
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pavadinime nurodytinas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris, t.y. po žodžio ,,įstatymo“ įrašytina santrumpa ir skaičiai ,,NR.X-980“;
išbrauktini keičiamojo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltiniai;
straipsnių pavadinimuose išbrauktinos nuorodos į keičiamų straipsnių dalis;
įstatymo projekto 2, 3 ir 4 straipsniais keičiama daugiau kaip pusė straipsnio dalių, keičiami straipsniai dėstytini nauja redakcija. 2.5. įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti <...> Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2053 <...> visų pirma pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento projektams pateiktoms pastaboms. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad jau egzistuoja paramos sistema žmonėms, kurie gyvena vieni ir turi mažai pajamų, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą, todėl siekiant projektų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų būtų galima tobulinti būtent šį įstatymą. Mūsų manymu, našlių pensijos institutas yra paremtas idėja, kad pagalba reikalinga asmeniui, kuris staiga netenka pajamų mirus partneriui, ir tai nėra tiesiogiai susiję su tiesiog sunkiu pragyvenimu gyvenant vienam. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Nr. 571 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1468
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 27–38 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2045, Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2046, Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2047, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5³ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2048, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2049, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2050, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2051, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2052, Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2053, Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2054, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2056 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2057 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų tikslas – „užtikrinti visiems senatvės pensijos sukakusiems nesusituokusiems (išsituokusiems) ar tapusiems našliais asmenims vienodas teises gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją“. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad „vienam gyvenančiam pensinio amžiaus asmeniui, ar jis būtų tapęs našliu, ar niekada nesusituokęs (išsituokęs), vienodai sunku pragyventi iš Lietuvoje gaunamos nedidelės pensijos, todėl santuokos nebuvimo priežastys neturėtų būti pagrindas skirti ar neskirti papildomą pensiją“. Darytina prielaida, kad Įstatymų projektais siekiama vieniems gyvenantiems asmenims nustatyti naujos rūšies išmokas, būdingas ne valstybinių socialinio draudimo, valstybinių pensijų bei rentų sistemai, o socialinės paramos, kurią reglamentuoja kiti specialūs įstatymai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas), sistemai. Siūlomos nustatyti naujos išmokos vieniems gyvenantiems asmenims skyrimas nebūtų siejamas su
teisinis reguliavimas, pagal kurį išmokos nustatomos vienam gyvenančiam senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui neatsižvelgiant į kitus kriterijus (pavyzdžiui, pajamas, turtą), nėra pagrįstas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą; socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Taigi valstybės teikiamos socialinės paramos paskirtis – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Įstatymų projektuose nustatytų išmokų skyrimas, įvertinus asmens pragyvenimo lygį tik pagal jo šeiminę padėtį, daugeliu atvejų neatspindėtų tikrosios asmens materialinės padėties, taigi siūlomos vieno gyvenančio asmens išmokos skyrimas nebūtų objektyvus ir socialiai teisingas. Pritarti
departamento 2011 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis apie gyventojų (15 metų ir vyresnių) santuokinę padėtį, 2011 metais Lietuvoje gyveno 32,2 procento niekada negyvenusių santuokoje vyrų ir 23,5 procento niekada santuokoje negyvenusių moterų, o išsituokusių vyrų ir moterų atitinkamai buvo 9,3 ir 12,4 procento.
Darant prielaidą, kad panašus gyventojų procentinis pasiskirstymas pagal santuokinę padėtį būtų pensinio amžiaus asmenų kategorijoje, niekada negyvenusių santuokoje asmenų ir išsituokusių asmenų, sukakusių senatvės pensijos amžių, skaičius sudarytų apie 246 tūkstančius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu yra 220 tūkstančių valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų gavėjų, šioms pensijoms mokėti per metus panaudojama apie 57 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Pareigūnų ir karių, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas ir valstybines signataro rentas mokančių institucijų duomenimis, valstybines našlių pensijas ir rentas gauna apie 19 tūkstančių asmenų, šioms pensijoms per metus panaudojama apie 4 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Įvertinus šiuos duomenis, priėmus Įstatymų projektus tikėtinas papildomas metinis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų poreikis galėtų sudaryti 62,7 mln. eurų, o papildomas metinis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis – 4,4 mln. eurų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, taip pat atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus (nuo 1 iki 2 procentų didinti įmokas į pensijų fondus už dalyvius, kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 procentus bendrojo vidaus produkto), šiuo metu būtų tikslinga neprisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems reikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Pritarti
ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Z. Žvikienė. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė