Projekto lyginamasis variantas
(Žin. 2003, Nr. 101-4543, 2004, Nr. 171-6313, 2005, Nr. 71-2554; 2011, Nr. 144-6756)
pavadinimo ir 1-5 dalių pakeitimas 1.Pakeisti 9 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip : „9 straipsnis. Valstybinė signataro vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių renta“
išdėstyti taip :
„1.Valstybinę signataro vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių
rentą turi teisę gauti mirusio signataro (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) sutuoktinis, vaikai bei įvaikiai iki 18 metų, vyresni kaip 18 metų, jeigu jie tapo neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki 18 metų ir visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidai), taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio mokymo programų mokiniai ir dieninių arba nuolatinių studijų programų studentai aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai.“
išdėstyti taip :
„2. Valstybinę signataro vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių
rentą turi teisę tomis pačiomis sąlygomis gauti ir šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatų našlės ir našlaičiai bei vieni gyvenantys asmenys.“
išdėstyti taip : „3. Valstybinės signataro vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių rentos dydis yra 25 procentai valstybinės signataro rentos dydžio kiekvienam šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui. 5.
išdėstyti taip :
„4. Valstybinė signataro vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių
renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu:
1) mirusio signataro sutuoktinis, vaikas, įvaikis nėra Lietuvos Respublikos pilietis;
2) mirusio signataro sutuoktinis, vaikas, įvaikis turi draudžiamųjų pajamų;
3) mirusio sutuoktiniui, vaikui, įvaikiui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinio nusikaltimo padarymą (kol išnyksta teistumas);
4) mirusio signataro sutuoktinis neatsisako gaunamos valstybinės pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo pensiją.“
išdėstyti taip :
„5. Valstybinės signataro vienų gyvenančių asmenų našlių ir našlaičių rentos gavėjas privalo
pranešti rentą mokančiai institucijai apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimą per 10 dienų nuo jų atsiradimo. Jeigu apie nurodytas aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to renta permokama, permokėtos rentos suma išieškoma iš rentos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Projektą teikia: Seimo nariai Edvardas Žakaris Edmundas Jonyla Alma Monkauskaitė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-07-22
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr.
lietuvos respublikos europos sąjungos institucijų darbuotojų ir europos parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. xiip-2046, lietuvos respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2047, lietuvos respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5³ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2048, lietuvos respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto nr. xiip-2049, lietuvos respublikos lietuvos nepriklausomybės akto signatarų ir lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2050, lietuvos respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2051, lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2052, lietuvos respublikos prezidento valstybinės rentos 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2053, lietuvos respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2054, lietuvos respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2055, lietuvos respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2056 ir lietuvos respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
lietuvos respublikos europos sąjungos institucijų darbuotojų ir europos parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. xiip-2046, lietuvos respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2047, lietuvos respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5³ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2048, lietuvos respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto nr. xiip-2049, lietuvos respublikos lietuvos nepriklausomybės akto signatarų ir lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2050, lietuvos respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2051, lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2052, lietuvos respublikos prezidento valstybinės rentos 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2053, lietuvos respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2054, lietuvos respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2055, lietuvos respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2056 ir lietuvos respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2045 (toliau – projektas Nr.
XIIP-2045), Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2046, Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2047, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2048, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2049, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2050, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2051, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2052, Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2053, Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2054, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2055, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2056 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą visų pirma pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento projektams pateiktoms pastaboms.
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad jau egzistuoja paramos sistema žmonėms, kurie gyvena vieni ir turi mažai pajamų, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą, todėl siekiant projektų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų būtų galima tobulinti būtent šį įstatymą. Mūsų manymu, našlių pensijos institutas yra paremtas idėja, kad pagalba reikalinga asmeniui, kuris staiga netenka pajamų mirus partneriui, ir tai nėra tiesiogiai susiję su tiesiog sunkiu pragyvenimu gyvenant vienam. Žemiau teikiame pastabų ir pasiūlymų dėl tam tikrų Projekto Nr. XIIP-2045 nuostatų. 1. Projekto Nr. XIIP-2045 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad vienų gyvenančių asmenų pensija skiriama, jei pensijos skyrimo dieną šis asmuo buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad socialinė parama, suteikiama tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, prieštarauja Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 24 straipsniui, kuris nurodo, kad po pirmų trijų gyvenimo valstybėje narėje mėnesių arba ilgesnio laikotarpio tuo atveju, jei Sąjungos piliečiai atvyko ieškodami darbo ir jo tebeieško, ES piliečiams ir jų šeimos nariams taikomas vienodas traktavimas kaip ir valstybės narės piliečiams. 2. Projekto Nr. XIIP-2045 2 straipsniu keičiamo Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo
asmenų pensiją turi sukakę senatvės pensijos amžių nesusituokę (išsituokę) ar tapę našliais asmenys.
Neaišku, kodėl į turinčių teisę gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją asmenų sąrašą nepatenka nesukakę senatvės pensijos amžiaus neįgalūs nesusituokę (išsituokę) ar tapę našliais asmenys. Manytume, kad tiek sulaukę senatvės pensijos amžių asmenys, tiek neįgalūs asmenys yra panašioje padėtyje atsižvelgiant į jiems tenkančią naštą gyvenant vieniems, be to, iš Projekto Nr. XIIP-2045 aiškinamojo rašto ir iš 1 straipsnio nuostatų formuluotės galima suprasti, kad vienų gyvenančių asmenų pensijos skyrimo tikslas yra ne tik suteikti teisę šią pensiją gauti visiems vieniems gyvenantiems pensinio amžiaus asmenims, bet ir neįgaliems nesusituokusiems (išsituokusiems) asmenims, todėl siūlytume atitinkamai papildyti minėtą projekto Nr. XIIP-2045 nuostatą ir susijusias nuostatas. 3. Pažymime, kad nėra aiškūs Projekto Nr. XIIP-2045 2 straipsniu siūlomos įtvirtinti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatos motyvai. Aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kodėl išsituokęs asmuo turi teisę gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją tik praėjus ne mažiau kaip trims metams po santuokos nutraukimo. 4. Projekto Nr. XIIP-2045 4 straipsniu siūlomo įtvirtinti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siekiama numatyti, kad našlaičių pensija skiriama tik tų asmenų vaikams (įvaikiams), kurie mirties dieną buvo nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Pažymėtina, jog Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pensijos gavėjui, nuolat gyvenančiam kitoje valstybėje, mokama paskirtoji pensija, jeigu pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti.
Taigi, matyti, kad asmens teisė į pensiją nesiejama su nuolatiniu gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai neaišku, dėl kokios priežasties mirusio asmens, įgijusio teisę į pensiją, tačiau gyvenusio kitoje valstybėje, vaikai (įvaikiai) neturėtų teisės gauti našlaičių pensijos. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8
Vilnius
2014-08-18 Nr. XIIP-2050 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma vietoj valstybinės signataro našlių rentos nustatyti valstybinę signataro vienų gyvenančių asmenų rentą. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekte sąvoka ,,našlių renta“ keičiama į sąvoką ,,vienų gyvenančių asmenų renta“. Toks sąvokų keitimas siūlomą teisinį reguliavimą daro nesuprantamą, pavyzdžiui, neaišku, kokie asmenys yra apibrėžti keičiamo įstatymo 9 straipsnio
<...> vieni gyvenantys asmenys“. Antra, manytina, kad toks sąvokų keitimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintam teisėkūros tikslingumo principui, reiškiančiam, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pažymėtina, kad siūlomu pakeitimu nebus pasiekti įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai, kadangi pagal siūlomą (esamą) reguliavimą vienų gyvenančių asmenų rentą turės teisę gauti tik mirusiojo signataro sutuoktinis (išsituokę, nesusituokę tokių pensijų negaus).
Trečia, Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarime nurodyta, kad aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį, Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime):
orientacija (socialinis pobūdis), o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie negali dėl įstatymuose numatytų svarbių priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją ir padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos; valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą; pagal Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą;
paramos pagrindai; pagal šį Konstitucijos straipsnį įstatymų leidėjas, įgyvendindamas konstitucinį visuomenės solidarumo principą bei padėdamas asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos ir kartu sudarydamas prielaidas kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove (o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga), privalo įstatymu nustatyti senatvės ir invalidumo pensijas, taip pat socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais; pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios, pensijos ar socialinė parama;
įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus;
už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga; socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija; abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti; Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui įstatymu nustatyti tokių socialinės paramos teikimo pagrindų ir sąlygų, socialinės paramos dydžių, kurie skatintų kiekvieną asmenį stengtis pagal išgales pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės.
Trečia, Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarime nurodyta, kad aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį, Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime):
orientacija (socialinis pobūdis), o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie negali dėl įstatymuose numatytų svarbių priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją ir padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos; valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą; pagal Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą;
paramos pagrindai; pagal šį Konstitucijos straipsnį įstatymų leidėjas, įgyvendindamas konstitucinį visuomenės solidarumo principą bei padėdamas asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos ir kartu sudarydamas prielaidas kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove (o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga), privalo įstatymu nustatyti senatvės ir invalidumo pensijas, taip pat socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais; pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios, pensijos ar socialinė parama;
įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus;
už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga; socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija; abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti; Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui įstatymu nustatyti tokių socialinės paramos teikimo pagrindų ir sąlygų, socialinės paramos dydžių, kurie skatintų kiekvieną asmenį stengtis pagal išgales pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Nustatant, kokiems asmenims skiriama ir mokama valstybinė pensija, valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų; valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas neturi tapti privilegija (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas).
Jeigu įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas tokio pensinio aprūpinimo pagrindus, asmenis, kuriems skiriamos ir mokamos šios pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, taip pat pensijų dydžius, nepaisytų Konstitucijos (pavyzdžiui, valstybines pensijas skirtų asmenims, kuriems tokios pensijos negali būti skiriamos, nustatytų nepagrįstai didelius ar mažus tokių pensijų dydžius arba nustatytų nepagrįstas tokių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas), toks pensinis aprūpinimas pagal Konstituciją negalėtų būti ginamas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad asmuo yra našlys (našlė) asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti socialinę paramą (pensiją), savaime nėra pagrindas objektyviai pateisinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui (našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju, nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms); vien mirusio asmens turėtas socialinis statusas savaime nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas užtikrinti jo našliui (našlei) daug didesnio dydžio socialinę paramą, nei užtikrinama kitiems našliams (našlėms).
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta ir tai, kad jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vien dėl tapimo asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti socialinę paramą (pensiją), našliu (našle) fakto būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui (našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju, nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms), toks teisinis reguliavimas būtų vertintinas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai,
turėtų būti keičiamos laikantis nurodytų konstitucinių doktrinų. 2.
į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnį aukštosiose mokyklose organizuojamos studijos yra dviejų formų – nuolatinės ir ištęstinės (dieninės studijų formos įstatymas nebenumato), siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. 3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
projekto pavadinime po žodžio ,,statuso“ įrašytinas žodis ,,įstatymo“ bei nurodytinas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris, t.y. po žodžio ,,įstatymo“ įrašytina santrumpa ir skaičiai ,,NR. IX-1789“;
išbrauktini keičiamojo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltiniai;
projekto 1 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „9 straipsnio pakeitimas“;
į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamos visos 9 straipsnio dalys, keičiamas straipsnis dėstytinas nauja redakcija. 3.5. įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė pavaduojanti Teisės departamento direktorių J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
žmogaus teisių komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Danutė Akulavičienė, skyriaus vyr. specialistė Svajūnė Gaidamavičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Europos teisės departamento ES teisės įgyvendinimo koordinavimo skyrius vyriausioji specialistė Vaida Čepaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-08-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
vietoj valstybinės signataro našlių rentos nustatyti valstybinę signataro vienų gyvenančių asmenų rentą. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekte sąvoka ,,našlių renta“ keičiama į sąvoką ,,vienų gyvenančių asmenų renta“.
Toks sąvokų keitimas siūlomą teisinį reguliavimą daro nesuprantamą, pavyzdžiui, neaišku, kokie asmenys yra apibrėžti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies formuluotėje „Aukščiausiosos tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų <...> vieni gyvenantys asmenys“. Antra, manytina, kad toks sąvokų keitimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pažymėtina, kad siūlomu pakeitimu nebus pasiekti įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai, kadangi pagal siūlomą (esamą) reguliavimą vienų gyvenančių asmenų rentą turės teisę gauti tik mirusiojo signataro sutuoktinis (išsituokę, nesusituokę tokių pensijų negaus).
Trečia, Konstitucinio Teismo
straipsnį, Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime):
Konstitucijos straipsnį įstatymų leidėjas, įgyvendindamas konstitucinį visuomenės solidarumo principą bei padėdamas asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos ir kartu sudarydamas prielaidas kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove (o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga), privalo įstatymu nustatyti senatvės ir invalidumo pensijas, taip pat socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais; pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios, pensijos ar socialinė parama;
Trečia, Konstitucinio Teismo
straipsnį, Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime):
Konstitucijos straipsnį įstatymų leidėjas, įgyvendindamas konstitucinį visuomenės solidarumo principą bei padėdamas asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos ir kartu sudarydamas prielaidas kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove (o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga), privalo įstatymu nustatyti senatvės ir invalidumo pensijas, taip pat socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais; pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios, pensijos ar socialinė parama;
Jeigu įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas tokio pensinio aprūpinimo pagrindus, asmenis, kuriems skiriamos ir mokamos šios pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, taip pat pensijų dydžius, nepaisytų Konstitucijos (pavyzdžiui, valstybines pensijas skirtų asmenims, kuriems tokios pensijos negali būti skiriamos, nustatytų nepagrįstai didelius ar mažus tokių pensijų dydžius arba nustatytų nepagrįstas tokių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas), toks pensinis aprūpinimas pagal Konstituciją negalėtų būti ginamas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad asmuo yra našlys (našlė) asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti socialinę paramą (pensiją), savaime nėra pagrindas objektyviai pateisinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui (našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju, nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms); vien mirusio asmens turėtas socialinis statusas savaime nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas užtikrinti jo našliui (našlei) daug didesnio dydžio socialinę paramą, nei užtikrinama kitiems našliams (našlėms).
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta ir tai, kad jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vien dėl tapimo asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti socialinę paramą (pensiją), našliu (našle) fakto būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui
(našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju, nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms), toks teisinis reguliavimas būtų vertintinas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai,
normos turėtų būti keičiamos laikantis nurodytų konstitucinių doktrinų. Pritarti11 2.
11
pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnį aukštosiose mokyklose organizuojamos studijos yra dviejų formų – nuolatinės ir ištęstinės (dieninės studijų formos įstatymas nebenumato), siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Pritarti
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pavadinime po žodžio ,,statuso“ įrašytinas žodis ,,įstatymo“ bei nurodytinas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris, t.y. po žodžio ,,įstatymo“ įrašytina santrumpa ir skaičiai ,,NR. IX-1789“;
išbrauktini keičiamojo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltiniai;
straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „9 straipsnio pakeitimas“;
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamos visos 9 straipsnio dalys, keičiamas straipsnis dėstytinas nauja redakcija. 3.5. įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti <...> Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2050 <...> visų pirma pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento projektams pateiktoms pastaboms.
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad jau egzistuoja paramos sistema žmonėms, kurie gyvena vieni ir turi mažai pajamų, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą, todėl siekiant projektų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų būtų galima tobulinti būtent šį įstatymą. Mūsų manymu, našlių pensijos institutas yra paremtas idėja, kad pagalba reikalinga asmeniui, kuris staiga netenka pajamų mirus partneriui, ir tai nėra tiesiogiai susiję su tiesiog sunkiu pragyvenimu gyvenant vienam. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Nr. 571 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1468
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 27–38 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2045, Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2046, Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2047, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5³ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2048, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2049, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2050, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2051, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2052, Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2053, Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2054, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2056 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2057 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų tikslas – „užtikrinti visiems senatvės pensijos sukakusiems nesusituokusiems (išsituokusiems) ar tapusiems našliais asmenims vienodas teises gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją“.
Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad „vienam gyvenančiam pensinio amžiaus asmeniui, ar jis būtų tapęs našliu, ar niekada nesusituokęs (išsituokęs), vienodai sunku pragyventi iš Lietuvoje gaunamos nedidelės pensijos, todėl santuokos nebuvimo priežastys neturėtų būti pagrindas skirti ar neskirti papildomą pensiją“. Darytina prielaida, kad Įstatymų projektais siekiama vieniems gyvenantiems asmenims nustatyti naujos rūšies išmokas, būdingas ne valstybinių socialinio draudimo, valstybinių pensijų bei rentų sistemai, o socialinės paramos, kurią reglamentuoja kiti specialūs įstatymai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas), sistemai. Siūlomos nustatyti naujos išmokos vieniems gyvenantiems asmenims skyrimas nebūtų siejamas su
teisinis reguliavimas, pagal kurį išmokos nustatomos vienam gyvenančiam senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui neatsižvelgiant į kitus kriterijus (pavyzdžiui, pajamas, turtą), nėra pagrįstas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą; socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Taigi valstybės teikiamos socialinės paramos paskirtis – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Įstatymų projektuose nustatytų išmokų skyrimas, įvertinus asmens pragyvenimo lygį tik pagal jo šeiminę padėtį, daugeliu atvejų neatspindėtų tikrosios asmens materialinės padėties, taigi siūlomos vieno gyvenančio asmens išmokos skyrimas nebūtų objektyvus ir socialiai teisingas. Pritarti
departamento 2011 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis apie gyventojų (15 metų ir vyresnių) santuokinę padėtį, 2011 metais Lietuvoje gyveno 32,2 procento niekada negyvenusių santuokoje vyrų ir 23,5 procento niekada santuokoje negyvenusių moterų, o išsituokusių vyrų ir moterų atitinkamai buvo 9,3 ir 12,4 procento.
Darant prielaidą, kad panašus gyventojų procentinis pasiskirstymas pagal santuokinę padėtį būtų pensinio amžiaus asmenų kategorijoje, niekada negyvenusių santuokoje asmenų ir išsituokusių asmenų, sukakusių senatvės pensijos amžių, skaičius sudarytų apie 246 tūkstančius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu yra 220 tūkstančių valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų gavėjų, šioms pensijoms mokėti per metus panaudojama apie 57 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Pareigūnų ir karių, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas ir valstybines signataro rentas mokančių institucijų duomenimis, valstybines našlių pensijas ir rentas gauna apie 19 tūkstančių asmenų, šioms pensijoms per metus panaudojama apie 4 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Įvertinus šiuos duomenis, priėmus Įstatymų projektus tikėtinas papildomas metinis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų poreikis galėtų sudaryti 62,7 mln. eurų, o papildomas metinis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis – 4,4 mln. eurų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, taip pat atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus (nuo 1 iki 2 procentų didinti įmokas į pensijų fondus už dalyvius, kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 procentus bendrojo vidaus produkto), šiuo metu būtų tikslinga neprisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems reikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė