Lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ją išdėstyti taip:
„1. Teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikai
gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų. Žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes vežami tik gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus ir tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo narės Virginija Baltraitienė Vida Marija Čigrijienė Dangutė Mikutienė
Projekto lyginamasis variantas - 2
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikai gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų. Žmogaus palaikai į užsienio valstybes vežami gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą vežti mirusiojo kūną (laissez-passer). Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
Projekto rengimą paskatinusios priežastys:
projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Baltraitienė. 1.1. Dėl privalomo leidimo išvežti žmonių palaikus kremuoti į užsienio valstybes. Žmonių palaikai iš Lietuvos į užsienį vežami vadovaujantis 1973 m. spalio 26 d. Strasbūro susitarimu dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, kurį Seimas ratifikavo 2009 m. gegužės 21 d. įstatymu Nr. XI-269 (Žin., 2009, Nr. 101-4214). Šiame susitarime nurodyta, kad mirusiojo kūnas turi būti vežamas kartu su išsiuntimo valstybės kompetentingos institucijos (Lietuvoje-Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos) išduotu specialiu dokumentu (mirusiojo kūno laissez-passer). Mirusiojo kūno laissez-passer gali būti išduodamas tik tokiu atveju, jei laikomasi visų medicinos, sveikatos, administracinių ir teisinių reikalavimų, taikomų mirusiųjų kūnų pervežimui, taip pat prireikus laidojimui ir ekshumavimui; palaikai yra įdėti į karstą; karste yra tik to asmens palaikai ir laidotini daiktai. Leidimas išvežti turi būti privalomas ir tai turi būti įtvirtinta įstatyme. Minėtas 1973 m. spalio 26 d. Strasbūro susitarimas dėl mirusiųjų kūnų pervežimo palieka teisę valstybėms apsispręsti dėl leidimo išvežti kūnus administracinių procedūrų. Šiandien galima konstatuoti, kad laidojimo įmonės ar pavieniai asmenys galimai neteisėtai iš Lietuvos išveža kremuoti žmogaus palaikus į užsienio valstybes be jokių dokumentų ir kontrolės. Laidojimo verslu užsiimančios bendrovės vykdo veiklą, kuri gali prieštarauti galiojantiems teisės aktams, susijusiems su žmogaus palaikų parengimu kremuoti ir kremavimu.
Tokiu būdu, nelegaliai vežant į užsienį kremuoti palaikus, pažeidžiamos
(galiojančiame Žmonių palaikų laidojimo įstatyme numatyta, kad draudžiama kremuoti žmogaus palaikus, kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas);
jei Lietuvos pilietis kremuojamas be tinkamos dokumentacijos, gali kilti teisinių pasekmių (ginčai tarp artimųjų, atvejai kai negalima kremuoti ir pan.), nesurenkami mokesčiai, galimas nusikalstamų veikų slėpimas. Tokie galimi pažeidimai yra susiję su šešėliniu verslu bei mokesčių vengimu (esant ekonomikos sunkmečiui, būtina stiprinti mokesčių surinkimą ir kovoti su šešėliniu verslu. Tačiau Žmonių palaikų laidojimo įstatyme palaikų išvežimo į užsienį tvarka nereglamentuojama. Palaikų išvežimas į užsienį turi būti aiškiau reglamentuotas, tokio reglamentavimo pagrindinis tikslas - palaikų transportavimo kontrolė. Priešingu atveju, nelegalus žmonių palaikų transportavimas kremuoti pažeis valstybės ir artimųjų giminaičių interesus. Problemos aktualumą parodo faktas, kad Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis (šiam centrui pavesta išduoti leidimus išvežti palaikus į užsienį respublikiniu lygiu) per metus išduodama vos po vieną leidimą (laissez-passer) išvežti žmonių palaikus iš Lietuvos. Tai yra nepateisinama, nes kalbame apie labai jautrų klausimą-žmogaus palaikų kremavimą, kuris susijęs ne tik su etika, taip pat ir veiklos skaidrumu.
Nepateisinama, kai žmogaus palaikai vežami bet kaip, netgi vykdant nelegalią veiklą bei nemokant mokesčių, siekiant kad būtų kuo pigiau ir tuo paminat pagarbos mirusiam žmogui principus. Taigi, siekiant užkirsti kelią galimoms neteisėtoms veikoms, būtina stiprinant žmogaus palaikų išvežimo į užsienį kontrolę, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 str. siūloma papildyti nuostata, kad žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes vežami tik gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus. 1.2. Dėl reikalavimo žmonių palaikus išvežti kremuoti į užsienio valstybes tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Šiuo metu nėra nustatyta specialių reikalavimų transporto priemonėms, kuriomis vežami palaikai kremuoti į užsienį. Kai netvarkomi oficialūs dokumentai, nėra kreipiamasi į Kauno visuomenės sveikatos centrą specialaus leidimo, vežama bet kokiu (o ne specialiu) transportu, Lietuvoje veikiančios įmonės negali konkuruoti su nelegalia veikla užsiimančiomis įmonėmis, nesurenkami mokesčiai, sudėtinga pasienio kontrolė. Taigi, siekiant užkirsti kelią galimoms neteisėtoms veikoms, būtina stiprinant žmogaus palaikų išvežimo į užsienį kontrolę, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 str. siūloma papildyti nuostata, kad žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes vežami tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai:
Pagrindinis tikslas yra tobulinti žmonių palaikų kremavimo tvarką, išvežant palaikus į užsienio valstybes, užkirsti kelią galimoms nusikalstamoms veikoms ir numatyti atsakomybę.
Būtina užkirsti kelią nelegaliam žmonių palaikų išvežimui į užsienį, nustatant, kad žmonių palaikai į užsienį kremuoti gali būti vežami tik pagal išduotą privalomą leidimą, tik specialiomis transporto priemonėmis. 3. Dabartinis teisinis reglamentavimas: Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikai gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų. Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos:
Įstatymo projektas teikiamas siekiant papildyti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 str. 1d. , kad žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes vežami tik gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus ir tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Siekiant pasirengti įstatymo įgyvendinimui, siūloma įstatymo įsigaliojimą numatyti nuo 2015 m. sausio 1 d. 5. Galimos neigiamos pasekmės:
Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Šiuo metu Lietuvoje Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduoda specialų dokumentą išvežti palaikus į užsienį (mirusiojo kūno laissez-passer).
Tačiau egzistuoja neigiama praktika, kad laidojimo įmonės nesikreipia dėl šio leidimo ir nevykdoma kontrolė. Priėmus siūlomą įstatymo projektą, nebekils praktinių klausimų dėl leidimo išvežti žmogaus palaikus kremuoti į užsienį privalomumo. Atitinkamai, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali supaprastinti šio leidimo išdavimą, numatant galimybę gauti laissez-passer elektroninio ryšio priemonėmis. Laidojantis ar jo įgaliotas asmuo, norintis gauti leidimą (laissez-passer), Tarnybai tiesiogiai, elektroninio ryšio priemonėmis, paštu arba faksu galėtų pateikti atitinkamą prašymą (šiuo metu, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą “Dėl mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklių, mirusiojo kūno laissez-passer bei paraiškos gauti mirusiojo kūno laissez-passer formų patvirtinimo” (2009 m. lapkričio 16 d. Nr. V-940), tokie prašymai pateikiami tiesiogiai, paštu arba faksu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą:
Priėmus Įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis valstybinės kalbos ir įstatymų bei kitų norminių teisės aktų rengimo (juridinės technikos) reikalavimų. 10. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai: Įstatymo projekto įgyvendinimui kitų įstatymų priimti nereikės. Atitinkamai, būtina koreguoti poįstatyminius norminius teisės aktus:
Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą “Dėl mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklių, mirusiojo kūno laissez-passer bei paraiškos gauti mirusiojo kūno laissez-passer formų patvirtinimo” (2009 m. lapkričio 16 d. Nr. V-940);
Respublikos susisiekimo ministro įsakymą “Dėl reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtomis transporto priemonėmis aprašo” (2008 m. gegužės 19 d. Nr. 3-172). 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms: Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Projekto rengėjai: Projektą parengė ir teikia Seimo narė Virginija Baltraitienė. 15. Projekto reikšminiai žodžiai: Reikšmingi Įstatymo projekto žodžiai yra „laidojimo paslaugų teikėjas“, „palaikai“, „kremavimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia:
Seimo narės Virginija Baltraitienė Vida Marija Čigrijienė Dangutė Mikutienė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-07-17 Nr. XIIP-2032 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nr. X‑1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2032 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2032 (toliau – Projektas) pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. rugpjūčio 22 d. raštu Projektui pateiktoms pastaboms. Jeigu, kaip minėta šiose pastabose, Projektu siekiama nustatyti kitokio leidimo, nei Susitarime dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, ratifikuotame 2009 m. gegužės 21 įstatymu Nr. XI-269, nurodytasis mirusiojo kūno laissez-passer, reikalavimą paslaugų teikėjui, vežančiam žmogaus palaikus kremuoti į užsienio valstybes, tuomet turėtų būti atsižvelgta į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau ‑ Paslaugų direktyva) nuostatas, pagal kurias reikalavimas gauti leidimą vienoje valstybėje narėje norinčiam vykdyti paslaugų teikimo veiklą kitos valstybės narės subjektui gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, o leidimų išdavimo tvarka ir sąlygos turi atitikti šioje direktyvoje numatytus reikalavimus (Paslaugų direktyvos 9‑15 straipsniai).
Tiek, kiek tai susiję su laikinu paslaugų teikimu, pažymėtina, kad Paslaugų direktyvos 16 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta, kad valstybės narės negali apriboti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo laisvės teikti paslaugas, nustatydamos teikėjui įpareigojimą gauti valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą, išskyrus šioje direktyvoje arba kituose Sąjungos teisės aktuose numatytus atvejus. Atsižvelgdami į minėtas Paslaugų direktyvos nuostatas pažymime, jog abejojame, ar reikalavimas gauti leidimą siekiant žmogaus palaikus vežti kremuoti į užsienio valstybes, kuris būtų kitoks nei vežant žmonių palaikus kremuoti Lietuvoje, būtų pagrįstas remiantis Paslaugų direktyvos nuostatomis. Taip pat norėtume pastebėti, kad mirusiųjų kūnų pervežimui taikomi reikalavimai reglamentuoti galiojančiose teisės aktų nuostatose, kurios vienodai taikomos tiek gabenant žmogaus palaikus šalies viduje, tiek juos vežant į užsienį. Nesuprantama, kodėl Projektu siekiama skirtingai traktuoti palaikų vežimą atsižvelgiant į tai, ar jis vykdomas šalies viduje, ar į užsienį. Be to, neaišku, kodėl Projekte išskiriama viena žmogaus palaikų gabenimo paskirtis – kremavimas. Manome, jog visoms žmogaus palaikų gabenimo paslaugoms turi būti nustatyti vienodi medicinos, sveikatos, administraciniai, teisiniai reikalavimai nepriklausomai nuo to, ar šios paslaugos vykdomos šalies viduje, ar peržengia jos ribas, taip pat nepriklausomai nuo gabenimo tikslo. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel.
8
2014-08-22 Nr. XIIP-2032 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi siekiama įtvirtinti nuostatą, pagal kurią žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes galėtų būti vežami, tik gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus ir tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Tokia projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais:
1) nėra aiškus projektu siūlomos nuostatos santykis su galiojančia Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostata (jos nesiūloma keisti teikiamu projektu), pagal kurią teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikai gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad galiojantis įstatymas žmonių palaikų išvežimo į užsienį nereglamentuoja, o teikiamo projekto nuostatomis būtų sustiprinta žmonių palaikų išvežimo į užsienį kontrolė. Pažymėtina, kad pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį „žmogaus palaikų vežimas laidoti arba kremuoti“ yra laikomas „laidojimo paslauga“, neiškiriant paslaugų teikimo vietos, todėl sistemiškai vertinant galiojančio Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatas, galima būtų teigti, jog žmonių palaikų vežimui į užsienį turėtų būti taikoma tiek galiojančio įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, tiek ir atitinkami tarptautiniai susitarimai (šiuo atveju – Susitarimas dėl mirusiųjų kūnų pervežimo).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiojančio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 sakinio nuostata buvo įtvirtinta, priėmus Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2, 6, 7, 14, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-2377, <...siekiant stiprinti žmogaus palaikų išvežimo į užsienį kontrolę...>“ (žr. Aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 6, 7, 14 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIP-4431)). Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokia papildoma pridėtinė vertė būtu sukurta teikiamu projektu;
2) nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos santykis su Susitarimu dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, ratifikuotu 2009 m. gegužės 21 įstatymu Nr. XI-269 (toliau – Susitarimas). Projektu siekiama nustatyti, kad žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes galėtų būti vežami, tik gavus Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą. Tuo tarpu pagal Susitarimo 3 straipsnį mirusiojo kūnas turi būti vežamas kartu su išsiuntimo valstybės kompetentingos institucijos išduotu specialiu dokumentu (mirusiojo kūno laissez-passer). Susitarimą įgyvendinančiame 2009 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-940 „Dėl mirusiojo kūno laissez- passer išdavimo taisyklių, mirusiojo kūno laissez passer bei paraiškos gauti mirusiojo kūno laissez-passer formų patvirtinimo“ mirusiojo kūno laissez-passer sutrumpintai vadinamas „leidimu“.
Be to, Susitarimo
tarptautines konvencijas ir susitarimus dėl transporto apskritai, nei paskirties valstybė, nei tranzito valstybė nereikalauja jokių dokumentų, o tik mirusiojo kūno laissez-passer. Susitarimo preambulėje konstatuojama, kad „vis labiau reikia supaprastinti tarptautinio mirusiųjų kūno pervežimo formalumus“. Taigi, jeigu teikiamame projekte turimas minty kitoks leidimas, nei Susitarime nurodytasis mirusiojo kūno laissez-passer, toks projekte nustatomas teisinis reguliavimas neatitinka Susitarimo;
3) jeigu projektu vis tik siekiama nustatyti skirtingus reikalavimus žmonių palaikų vežimui kremuoti Lietuvoje ir į užsienį (tiek skirtingus reikalavimus transporto priemonėms, tiek skirtingus reikalavimus žmonių palaikų gabenimui, įskaitant papildomą leidimą), toks teisinis reguliavimas galėtų būti laikomas neproporcingu ribojimu pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, kuri, be kita ko, yra įgyvendinta galiojančiu Žmonių palaikų laidojimo įstatymu. Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja, Pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė Liucija Schulte-Ebbert
2015-12-11 Nr. XIIP-2032(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi siekiama įtvirtinti nuostatą, pagal kurią „žmogaus palaikai į užsienio valstybes vežami, gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą vežti žmogaus mirusiojo kūną (laissez-passer)“. Ši projekto nuostata leidžia manyti, kad mirusiojo kūno laissez-passer būtų privalu turėti bet kokiu atveju vežant mirusiojo kūną į bet kokią užsienio valstybę. Pažymėtina, kad tokia projekto nuostata yra ydinga keliais aspektais. Pirma, pagal Susitarimą dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, ratifikuotą 2009 m. gegužės 21 įstatymu Nr. XI-269 (toliau – Susitarimas), kiek tai susiję su Susitarimą pasirašiusiomis ir ratifikavusiomis valstybėmis, Susitarimo šalims atsiranda teisė, o ne pareiga, vežant mirusiojo kūną turėti mirusiojo kūno laissez-passer
nustatytus dokumentus mirusiojo kūnas gali būti vežamas ir be mirusiojo kūno laissez-passer. Antra, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Susitarimą yra pasirašiusios ir ratifikavusios tik 23 valstybės[i]. Taigi, su mirusiojo kūno laissez-passer mirusiojo kūnas gal būti vežamas tik į šias valstybes. Į kitas užsienio valstybes mirusiojo kūnas turi būti vežamas, laikantis kitų valstybių nustatytų reikalavimų (turint tų valstybių nustatytus dokumentus).
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] [i] 2015 m. gruodžio 11 d. duomenys: http://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/conventions/treaty/080/signatures?p_auth=FE7JhYUe
TEISĖTVARKOS komitetas
2015 m. lapkričio 18 d. Nr. 102-P-51
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-08-221 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi siekiama įtvirtinti nuostatą, pagal kurią žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes galėtų būti vežami, tik gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus ir tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.
Tokia projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais:
palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostata (jos nesiūloma keisti teikiamu projektu), pagal kurią teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikai gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad galiojantis įstatymas žmonių palaikų išvežimo į užsienį nereglamentuoja, o teikiamo projekto nuostatomis būtų sustiprinta žmonių palaikų išvežimo į užsienį kontrolė. Pažymėtina, kad pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį „žmogaus palaikų vežimas laidoti arba kremuoti“ yra laikomas „laidojimo paslauga“, neišskiriant paslaugų teikimo vietos, todėl sistemiškai vertinant galiojančio Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatas, galima būtų teigti, jog žmonių palaikų vežimui į užsienį turėtų būti taikoma tiek galiojančio įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, tiek ir atitinkami tarptautiniai susitarimai (šiuo atveju – Susitarimas dėl mirusiųjų kūnų pervežimo).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiojančio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 sakinio nuostata buvo įtvirtinta, priėmus Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2, 6, 7, 14, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-2377, <...siekiant stiprinti žmogaus palaikų išvežimo į užsienį kontrolę...>“ (žr. Aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 6, 7, 14 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIP-4431)). Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokia papildoma pridėtinė vertė būtu sukurta teikiamu projektu;
departamentas 2014-08-221
2) nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos santykis su Susitarimu dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, ratifikuotu 2009 m. gegužės 21 įstatymu Nr. XI-269 (toliau – Susitarimas). Projektu siekiama nustatyti, kad žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes galėtų būti vežami, tik gavus Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą. Tuo tarpu pagal Susitarimo 3 straipsnį mirusiojo kūnas turi būti vežamas kartu su išsiuntimo valstybės kompetentingos institucijos išduotu specialiu dokumentu (mirusiojo kūno laissez-passer). Susitarimą įgyvendinančiame 2009 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr.
V-940 „Dėl mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklių, mirusiojo kūno laissez passer bei paraiškos gauti mirusiojo kūno laissez-passer formų patvirtinimo“ mirusiojo kūno laissez-passer sutrumpintai vadinamas „leidimu“. Be to, Susitarimo 4 straipsnyje nurodoma, kad „Išskyrus dokumentus, reikalaujamus pagal tarptautines konvencijas ir susitarimus dėl transporto apskritai, nei paskirties valstybė, nei tranzito valstybė nereikalauja jokių dokumentų, o tik mirusiojo kūno laissez-passer. Susitarimo preambulėje konstatuojama, kad „vis labiau reikia supaprastinti tarptautinio mirusiųjų kūno pervežimo formalumus“. Taigi, jeigu teikiamame projekte turimas minty kitoks leidimas, nei Susitarime nurodytasis mirusiojo kūno laissez-passer, toks projekte nustatomas teisinis reguliavimas neatitinka Susitarimo;
departamentas 2014-08-221
palaikų vežimui kremuoti Lietuvoje ir į užsienį (tiek skirtingus reikalavimus transporto priemonėms, tiek skirtingus reikalavimus žmonių palaikų gabenimui, įskaitant papildomą leidimą), toks teisinis reguliavimas galėtų būti laikomas neproporcingu ribojimu pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, kuri, be kita ko, yra įgyvendinta galiojančiu Žmonių palaikų laidojimo įstatymu. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2014-09-091 dėl lietuvos respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nr. X‑1404
europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2032 (toliau – Projektas) pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. rugpjūčio 22 d. raštu Projektui pateiktoms pastaboms. Jeigu, kaip minėta šiose pastabose, Projektu siekiama nustatyti kitokio leidimo, nei Susitarime dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, ratifikuotame 2009 m. gegužės 21 įstatymu Nr. XI-269, nurodytasis mirusiojo kūno laissez-passer, reikalavimą paslaugų teikėjui, vežančiam žmogaus palaikus kremuoti į užsienio valstybes, tuomet turėtų būti atsižvelgta į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau ‑ Paslaugų direktyva) nuostatas, pagal kurias reikalavimas gauti leidimą vienoje valstybėje narėje norinčiam vykdyti paslaugų teikimo veiklą kitos valstybės narės subjektui gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, o leidimų išdavimo tvarka ir sąlygos turi atitikti šioje direktyvoje numatytus reikalavimus (Paslaugų direktyvos 9‑15 straipsniai). Tiek, kiek tai susiję su laikinu paslaugų teikimu, pažymėtina, kad Paslaugų direktyvos 16 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta, kad valstybės narės negali apriboti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo laisvės teikti paslaugas, nustatydamos teikėjui įpareigojimą gauti valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą, išskyrus šioje direktyvoje arba kituose Sąjungos teisės aktuose numatytus atvejus. Atsižvelgdami į minėtas Paslaugų direktyvos nuostatas pažymime, jog abejojame, ar reikalavimas gauti leidimą siekiant žmogaus palaikus vežti kremuoti į užsienio valstybes, kuris būtų kitoks nei vežant žmonių palaikus kremuoti Lietuvoje, būtų pagrįstas remiantis Paslaugų direktyvos nuostatomis. Taip pat norėtume pastebėti, kad mirusiųjų kūnų pervežimui taikomi reikalavimai reglamentuoti galiojančiose teisės aktų nuostatose, kurios vienodai taikomos tiek gabenant žmogaus palaikus šalies viduje, tiek juos vežant į užsienį.
Nesuprantama, kodėl Projektu siekiama skirtingai traktuoti palaikų vežimą atsižvelgiant į tai, ar jis vykdomas šalies viduje, ar į užsienį. Be to, neaišku, kodėl Projekte išskiriama viena žmogaus palaikų gabenimo paskirtis – kremavimas. Manome, jog visoms žmogaus palaikų gabenimo paslaugoms turi būti nustatyti vienodi medicinos, sveikatos, administraciniai, teisiniai reikalavimai nepriklausomai nuo to, ar šios paslaugos vykdomos šalies viduje, ar peržengia jos ribas, taip pat nepriklausomai nuo gabenimo tikslo. Pritarti
2 Įstatymo projekto 2 straipsnyje autorių pasiūlyta įsigaliojimo data (2015 m. sausio 1 d.) jau praėjo, todėl ji keistina. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-12-101
Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. XII-1404 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2032 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 162(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2033. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti papildomus reikalavimus žmogaus palaikų gabenimui, kai palaikai vežami kremuoti į užsienio valstybes. Norime atkreipti dėmesį, jog mirusiųjų palaikai gabenami transporto priemonėmis, atitinkančiomis Susisiekimo ministro patvirtintus reikalavimus. Šių reikalavimų laikomasi tiek Šalies viduje, tiek užsienyje.
Manome, jog siūlomas reglamentavimas yra perteklinis, sukelsiantis papildomą administracinę, finansinę naštą. Pritarti
2014-12-05
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo [statymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo Įstatymo projekto Nr. XIIP-2032 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 162(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2033 (toliau — įstatymo projektai), teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto:
nepriklausomai nuo to kur (Lietuvoje ar į užsienį) gabenami palaikai visuomenės sveikatos saugos reikalavimai kremavimui yra tie patys. 2. Reikalavimai transporto priemonėms, skirtoms žmonių palaikams gabenti, yra nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3-172 „Dėl reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtomis transporto priemonėmis aprašo”, kuriame apibrėžta, kad tai „specialios paskirties” transporto priemonė ir yra reglamentuoti tam tikri reikalavimai šiam transportui. Manome, kad įstatymo projektų nuostatos palaikus gabenti „nustatytus reikalavimus atitinkančiu transportu“ esmė turėtų būti ta pati. 3. Keičiant minėtą Susisiekimo ministro įsakymą, kaip numatyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, reiktų tik suvienodinti sąvokas ir Šio įsakymo 4 punktą papildyti – nurodant pirminio vežimo reikalavimus pagal naują higienos normą HN 91:2013
„Žmogaus palaikų laidojimo, kremavimo ir balzamavimo paslaugų visuomenės
sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužes 27 d. įsakymu Nr. V-539 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo.
Ši norma reglamentuoja pirminio vežimo ir transporto higienos reikalavimus. Pateikiame higienos normos HN 91:2013 ištrauką:
„9. Teikiant žmogaus palaikų pirminio vežimo paslaugas, žmogaus palaikai gabenami specialiuose skysčiams nepralaidžiuose ir nepermatomuose maišuose, užtraukiamuose arba užsegamuose kibiomis juostomis, arba specialiuose konteineriuose-neštuvuose. 10. Transporto priemonė, skirta žmogaus palaikams vežti, turi būti švari, jeigu per darbo dieną buvo naudojama žmogaus palaikams vežti - darbo dienos (pamainos) pabaigoje, jei reikia ir dažniau, valoma ir dezinfekuojama. Transporto priemonė, skirta žmonių palaikų pirminiam vežimui, turi būti uždara“. Pritarti
ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-04-291
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571 redakcija) 2 dalies nuostatomis, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2032 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2032) antikorupcinį vertinimą. Siekdami didesnio skaidrumo ir aiškumo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1Projektu Nr.
Projektu Nr. XIIP-2032 siekiama įtvirtinti, kad „žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes vežami tik gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus“. Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2014 m. rugpjūčio 22 d. išvados Nr. XIIP-2032 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ 2 pastabai ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 9 d. išvadai „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X‑1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2032 atitikties Europos Sąjungos teisei“, atkreipiame dėmesį, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtinta pareiga, teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikus gabenti laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų, kurie nėra diferencijuojami pagal vežimo paskirtį. Šiuo metu žmonių palaikų vežimo reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-539. Mirusiųjų kūnų pervežimui taip pat taikomi ir tarptautiniai įsipareigojimai[1], kurių pagrindu buvo parengtos Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklės, kurios patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio
tarptautinių reikalavimų – pareiga vežant mirusiojo kūną į užsienio valstybes turėti kompetentingos institucijos[2] išduodamą leidimą vežti mirusiojo kūną (laissez-passer). Todėl, mūsų nuomone, Projektas Nr. XIIP-2032 galėtų būti tikslinamas įstatyminiu lygiu ir reglamentuojama žmogaus palaikų vežimo į užsienio valstybes tvarka, tačiau neišskiriant vežimo paskirties, t. y.
„žmogaus palaikai į užsienio valstybes vežami gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus“, kuriam (vežimui) visais atvejais galiotų tas pats mirusiojo kūno laissez-passer. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat siūlo nustatyti griežtesnę dokumentų, susijusių su žmogaus mirtimi, apskaitą, t. y. nustatyti pareigą institucijai, atsakingai už mirusiojo kūno laissez-passer išdavimą, mirusiojo kūno laissez-passer registruoti ne vidinėje institucijos dokumentų registravimo sistemoje, o Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registre[3]. Šiame registre tikslinga būtų registruoti ir savivaldybių išduodamus leidimus laidoti, jų registravimą išskaidant į leidimus laidoti žmonių palaikus karste ir į leidimus laidoti kremuotus žmonių palaikus, taip užtikrinant sistemišką žmonių palaikų dokumentų apskaitą po mirties liudijimo išdavimo. 2. Projektu Nr. XIIP-2032 siekiama įtvirtinti, kad „žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes vežami [...] tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis“. Atkreipiame dėmesį, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtinta pareiga, teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikus gabenti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis, kur reikalavimai taip pat nėra diferencijuojami pagal vežimo paskirtį, t. y. ar žmogaus palaikai vežami laidoti, ar kremuoti, ar balzamuoti, ar tarkim saugoti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pažymėtina, kad tam tikri reikalavimai transporto priemonėms jau yra nustatyti:
1) Reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašo, patvirtinto susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr.
3-172, III skyriuje;
2) Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-539, IV skyriuje. Pažymėtina, kad specialūs reikalavimai, nustatyti Reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašo III skyriuje, taikytini (atsižvelgiant į skyriaus pavadinimo formuluotę) tik transporto priemonėms, skirtoms žmogaus palaikus vežti laidoti, bet ne kremuoti, balzamuoti, saugoti ar tarkim kremuotų žmogaus palaikų parvežimui iš kremavimo įmonės, taip pat žmonių palaikų vežimams tokiais atvejais į užsienio valstybes. Todėl suprasdami, kad ši visuomenei jautri sritis turi būti tinkamai reglamentuota, siūlome:
1) Reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašo III skyriaus pavadinimą pakeisti į „Transporto priemonių, skirtų žmogaus palaikams vežti Lietuvoje ir užsienio valstybėse, reikalavimai“ ir taip tinkamai praplėsti reikalavimų taikymo sritį. 2) Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklėse nustatyti pareigą laidojančiam ar jo įgaliotam asmeniui teikiant dokumentus dėl paraiškos gauti mirusiojo kūno laissez-passer pateikti transporto priemonės, kuria bus gabenami atsiimti žmogaus palaikai, atitiktį nustatytiems specialiems reikalavimams liudijančius dokumentus. Prašome per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgėte ar numatote atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus. Pritarti 2.
2014-12-101 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalu komiteto 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Kr. 11 l-S-38 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2032 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 162(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2033 svarstymo parengiamųjų darbų“, pagal kompetenciją pažymi, kad palaikams vežti yra naudojamos standartinės transporto priemonės, o vežant juos laidoti gali būti naudojami ir autokatafalkai. Šioms transporto priemonėms taikomi Kelių eismo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti bendri reikalavimai, kurių laikantis galima saugiai atlikti ne tik ritualinio, bet ir įvairius kitokio pobūdžio vežimus ir nustatyti papildomų specialių reikalavimų joms nereikia. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos nuomone, reikalavimai turi būti nustatomi ne transporto priemonėms, o vežimo sąlygoms vežant palaikus šalies viduje ar į
(iš) užsienio valstybes (-ių) laidoti, kremuoti, balzamuoti ar po ekshumavimo. Šiems tikslams naudojamose transporto priemonėse taikyti kokius nors konstrukcinius ypatumus nereikalinga, tačiau būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi higienos reikalavimų, kurie Šiuo metu žmonių palaikų pirminiam vežimui ir vežimui laidoti nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 91:2013 , Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“. Atsižvelgdami į tai, manome, kad įstatymo projekto Nr. XIIP-2032 1 straipsnyje žodžiai „nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis“ turi būti pakeisti žodžiais „laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų“ .
Atitinkamai pirmajame šio straipsnio sakinyje siūlytume išbraukti žodžius „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis“. Pritarti
2014-12-051
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai išvadoms gauti pateiktą Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2032 (toliau - Projektas), pagal kompetenciją teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi siekiama įtvirtinti nuostatą, pagal kurią žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes galėtų būti vežami, tik gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus ir tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Pažymėtina, kad 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, ratifikuotu 2009 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XI-269 „Dėl Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo ratifikavimo“ (toliau - Susitarimas) tikslas ir paskirtis - supaprastinti tarptautinio mirusiųjų kūnų pervežimo formalumus.
Jei asmuo nori greičiau ir paprasčiau pervežti mirusiojo kūną iš vienos Susitarimą pasirašiusios šalies į kitą Susitarimą pasirašiusią Šalį, jis, pagal Susitarimo 3 straipsnį, turi gauti išsiuntimo valstybės kompetentingos institucijos išduotą specialųjį dokumentą (mirusiojo kūno laissez -passer), kurio išdavimo taisyklės reglamentuotos Susitarimą įgyvendinančiame 2009 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-940 „Dėl mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklių, mirusiojo kūno laissez -passer bei paraiškos gauti mirusiojo kūno laissez -passer formų patvirtinimo“ - Tokiu atveju pervežant mirusiojo kūną Susitarimą pasirašiusios šalys nereikalauja jokių kitų papildomų dokumentų. Jeigu mirusiojo kūnas vežamas (planuojamas vežti) neturint laissez-passer arba vežamas į šalį, kuri Susitarimo nėra pasirašiusi, tuomet palaikai vežami šalies (valstybės), į kurią vežamas mirusiojo kūnas, nustatyta tvarka. Nei Susitarimas, nei jo nuostatas įgyvendinančios Mirusiojo kūno laissez- passer išdavimo taisyklės, neįpareigoja asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) žmogaus palaikus vežti tik turint laissez-passer, taip pat nenumato kitų papildomų mirusio žmogaus palaikų gabenimo reikalavimų ir neįpareigoja vykdyti mirusiojo kūno, vežamo su laissez-passer, kontrolės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1273 „Dėl susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo 3 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos paskyrimo“ kompetentinga institucija išduodanti specialųjį dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer) yra paskirtas Kauno visuomenės sveikatos centras.
Atsižvelgiant į tai, jog Projektu siekiama reglamentuoti, kad žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes galėtų būti vežami, tik gavus Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą, manytina, kad kitoks leidimas, nei Susitarime nurodytasis mirusiojo kūno laissez -passer būtų perteklinis ir toks Projekte nustatomas teisinis reguliavimas neatitiktų Susitarimo. Pritarti
2014-12-081
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2014 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. S-2014-8533 pateiktą prašymą dėl išvados pateikimo dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XII-2032 (toliau – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 162(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2033 (toliau - ATPK. projektas).
Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais tikslingumo bei proporcingumo principais, teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ar kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Manytina. kad siūlymas detalizuoti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį papildant konkrečia nuostata dėl žmogaus palaikų vežimo kremuoti į kitą užsienio valstybę būtų perteklinis, kadangi 2009 m. gegužės 2 1d . buvo priimtas įstatymas Nr. XI-269 „Dėl susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo ratifikavimo“, kuriuo buvo ratifikuotas 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimtas Susitarimas dėl mirusiųjų kūnų pervežimo (toliau – Susitarimas). Susitarimo 3 straipsnio
išsiuntimo valstybės kompetentingos institucijos išduotu specialiu dokumentu (toliau – mirusiojo kūno laissez-passer). Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu bus pasiekti aiškinamajame rašte keliami tikslai, t. y. žmogaus palaikų kremavimo tvarkos tobulinimas, išvežant palaikus į užsienio valstybes, užkirstas kelias galimoms nusikalstamoms veikoms, nebekils praktinių klausimų dėl leidimo išvežti žmogaus palaikus kremuoti į užsienį privalomumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis įstatyminis reglamentavimas yra pakankamas, tačiau tuo atveju, jeigu praktikoje įgyvendinant šiuo metu galiojančio Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatą kyla praktinių klausimų, galėtų būti tobulinami šioje srityje galiojantys poįstatyminiai teisės aktai arba gali būti priimamas naujas poįstatyminis teisės aktas, kuriame būtų reglamentuojama šios Įstatymo nuostatos įgyvendinimo tvarka bei detalizuojama įstatyme nustatyta tvarka, siūlytina kylančias problemas bei klausimus, susijusius su žmogaus palaikų kremavimo tvarka spręsti kompleksiškai ir iš esmės. Antra, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projekte įvedama nauja sąvoka - leidimas vežti žmogaus palaikus. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 10 d. nutarime išaiškino, kad teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę. Vadovaujantis šio Konstitucinio Teismo išaiškinimu lieka neaišku, ar leidimas vežti žmogaus palaikus yra tapatus dokumentas mirusiojo kūno laissez-passer.
Jei jis yra tapatus, tai lieka neaišku, kodėl vartojamos skirtingos sąvokos, jei nėra tapatus - neaišku, kodėl yra įvedami papildomi reikalavimai, kurie nėra numatyti Susitarime dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, tokiu būdu sukuriant papildomą administracinę naštą. Trečia, nėra aišku, kodėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projekte yra kalbama vien apie žmogaus palaikų vežimą j užsienio valstybę kremavimui, o nėra nieko detalizuojama apie žmogaus palaikų gabenimą į užsienio valstybę laidojimui ar balzamavimui. Be to, nėra aišku, kodėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektu yra siekiama sureguliuoti tik žmogaus palaikų vežimą kremavimui į užsienio valstybes, tačiau nieko nėra nustatoma apie žmogaus palaikų vežimą Lietuvos Respublikoje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis aiškumas, kuris suponuoja privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus, darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas) Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projekto.
2014-12-111
Nacionalinė sveikatos taryba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr.. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) Nr. XIIP-2032 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 162(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2033, teikia pastabas ir pasiūlymus.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte iškelta problema yra aktuali ir spręstina, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurios Įstatymo projekte siūlomos nuostatos yra perteklinės, nes jau yra įtvirtintos galiojančio Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatose. Įstatymo 22 straipsnio
palaikai gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų“, o sąvoka laidojimo paslaugos apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje apima ir žmogaus palaikų vežimą laidoti arba kremuoti“ t. y. tiek ir žmogaus palaikų gabenimą laidoti, tiek ir žmogaus palaikų gabenimą kremuoti, todėl manytina, kad Įstatymo 22 straipsnio 1dalies nuostata suteikia pakankamai įgaliojimų Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms tinkamai nustatyti (reglamentuoti) reikalavimus gabenti žmogaus palaikus kremuoti, tuo užtikrinant Įstatymo projekto nuostatos „Žmogaus palaikai kremuoti tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis“ įgyvendinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Įstatymo projekto nuostata „Žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes vežami tik gavus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą leidimą“ jau yra pakankamai reglamentuota galiojančiais teisės aktais. Juridiniai dalykai, susiję su laidojimo paslaugos teikimu (apima ir kremavimą) išvežant žmogaus palaikus į kitą valstybę reglamentuoti Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo ratifikavimo Nr.
XI-269 1973 m spalio 26 d ratifikuoto Strasbūro susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad mirusiųjų kūnų pervežimas yra tarptautinis žmogaus palaikų vežimas iš išsiuntimo valstybės į paskirties valstybę; išsiuntimo valstybė - valstybė, iš kurios išvežama; kai vežami ekshumuoti palaikai - valstybė, kurioje kūnas buvo palaidotas; paskirties valstybė - valstybė, kurioje mirusiojo kūnas jį atvežus turi būti palaidotas arba kremuotas. Tarybos nuomone tikėtina, kad Projektas nesukrus naujo teisinio reglamentavimo, kuriuo galėtų būti išsprendžiamos Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytos aktualios problemos, susijusios su žmogaus palaikų transportavimu kremuoti j užsienio valstybes. Todėl siūlytume Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms patobulinti esamus poįstatyminius teisės aktus, nustatant aiškius reikalavimus per vežančiam žmogaus palaikus transportui, sukuriant žmogaus palaikus vežančio transporto kontrolės mechanizmą, o taip pat patobulinti esamą teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklių reikalavimų įgyvendinimą. Pritarti
1
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2032 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 162(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2033 (toliau - Projektas), pagal kompetenciją teikia savo pastabas:
numatoma, jog žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes gali būti vežami tik gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus ir tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Už šios tvarkos pažeidimą siūloma numatyti administracinę atsakomybę. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, žmogaus palaikų vežimas kremuoti ir kremavimo dokumentų parengimas; yra tokios pat laidojimo paslaugos, kaip ir, pavyzdžiui, žmogaus palaikų laikymas, jų vežimas laidoti ir laidojimas. Be to, šio įstatymo 22 straipsnio
gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų. Taigi, nagrinėjamo įstatymo kuriamas reglamentavimas numato, jog šie reikalavimai yra taikomi visoms laidojimo paslaugoms, įskaitant ir žmogaus palaikų vežimą kremuoti. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių dėl Projektu siūlomo reikalavimo, jog žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes vežami tik gavus nustatytą leidimą, pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančios Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklės, jau numato įpareigojimą pervežant žmogaus palaikus į į kitą valstybę gauti mirusiojo kūno laissez-passer. Ši tvarka yra suderinta su 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimtu Susitarimu dėl mirusiųjų kūnų pervežimo. Vis tik iš Projekto bei aiškinamojo rašto nėra aišku, ar šiuo Projektu siekiama sukurti papildomą administracinę procedūrą leidimui gauti.
Jei tai yra papildomas reikalavimas siekiant išvežti žmogaus palaikus į užsienį kremuoti, keltinas klausimas, ar toks ribojimas yra pagrįstas. Tuo pačiu dėl padidintos administracinės naštos paslaugos pirkėjai (laidojantys asmenys) gali patirti (pabraukta Konkurencijos tarybos) Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-940, (http://www3.lrs.lt/pts/inter3/dokmU^caishcw4(?^...^Pid^3SS847&p tr2=2) papildomų išlaidų, kadangi paslaugos gali brangti (įskaitant tiek tiesioginį mokestį už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybę kremuoti, tiek ir palaikų laikymą tam skirtose vietose iki gaunant šį leidimą). Dėl to rekomenduotina aiškinamajame rašte nurodyti priežastis, dėl kokių priežasčių iš laidojimo paslaugų yra išskiriamas žmogaus palaikų vežimas kremuoti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad aiškinamajame rašte nurodoma, jog mirusiojo kūno laissez-passer padės užtikrinti žmogaus palaikų vežimo kontrolę, siūlytina įvertinti būtent šios kontrolės užtikrinimo priemones ir jų įgyvendinimą. Taip pat primename, kad Konkurencijos taryba yra paskelbusi Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires, siekdama padėti teisės aktų projektų rengėjams įvertinti rengiamo projekto galimą įtaką konkurencijai, ir pasirinkti tinkamiausias sprendimų alternatyvas. Maloniai siūlome susipažinti su šiomis gairėmis, o iškilus klausimams - kreiptis į mūsų instituciją. Pritarti 5.Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-11-041 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Dėl
2015 m. lapkričio 4 d. Nr. 1151 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-863
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-140 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2032 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 162¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2033, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos numato Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame kompleksiškai bus sprendžiami žmonių palaikų vežimo laidoti ir kremuoti ir atsakomybės už vežimo ir kremavimo pažeidimus klausimai. Pritarti Siūloma pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui šio klausimo nesvarstyti, o sulaukti Vyriausybės rengiamo 2016 m. pavasario sesijai Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo projekto, kuriame kompleksiškai bus sprendžiami žmonių palaikų vežimo laidoti ir kremuoti, ir atsakomybės už vežimo ir kremavimo pažeidimus klausimai. 6. Komiteto sprendimas: 6.1. siūlyti įstatymo projektą XIIP-2032 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir kitų institucijų pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Argumentai: įstatymo projektas neatitinka 2006 m. gruodžio 12 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatų; neatitinka tarptautinio Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, ratifikuoto 2009 m. gegužės 21 įstatymu Nr. XI-269, nuostatų; siūlomas reguliavimas neišsprendžia problemų, tačiau didina finansinę ir administracinę naštą. 6.2. atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, komitetas siūlo daryti svarstymo pertrauką iki Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame kompleksiškai bus sprendžiami žmonių palaikų vežimo laidoti ir kremuoti, ir atsakomybės už vežimo ir kremavimo pažeidimus klausimai. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė Abramikienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo ratifikavimo Nr. XI-269. [2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1273 „Dėl susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo 3 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos paskyrimo“ 1 punktu Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo 3 straipsnio 1 dalyje ir
Kauno visuomenės sveikatos centras. [3] Registro objektai – Lietuvos Respublikos teritorijoje mirusių asmenų ir Lietuvos Respublikos piliečių, mirusių užsienyje, mirties atvejai ir priežastys (Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 3 punktas).
REIKALŲ komitetas
1.Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D.Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas A.Matulas, Komiteto nariai: R.Ačas, V.M.Čigriejienė, V.Filipovičienė, K.Komskis, K.Kuzminskas, J.Požela, I.Rozova, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja D.Šlekytė, padėjėja S.Šimonienė, padėjėja M.Neverkevičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas A.Vinkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja A.Urbonienė, patarėja N.Kundrotienė, Sveikatos apsaugos viceministras V.Gavrilov, viceministrė L.Vaidelienė, viceministrė J.Zinkevičiūtė, Teisės departamento direktorė N.Stasiulienė, Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktoriaus pavaduotoja A.Astrauskienė, Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyr.specialistė G.Krivelienė, vyr.specialistė E.Vilčinskienė, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vedėjas J.Jasiūnas, Ūkio ministerijos atstovė A.Janušauskė, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos vyr.specialistė V.Čepaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-08-221 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi siekiama įtvirtinti nuostatą, pagal kurią žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes galėtų būti vežami, tik gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus ir tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Tokia projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais:
1) nėra aiškus projektu siūlomos nuostatos santykis su galiojančia Žmonių palaikų laidojimo įstatymo
projektu), pagal kurią teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikai gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad galiojantis įstatymas žmonių palaikų išvežimo į užsienį nereglamentuoja, o teikiamo projekto nuostatomis būtų sustiprinta žmonių palaikų išvežimo į užsienį kontrolė. Pažymėtina, kad pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį „žmogaus palaikų vežimas laidoti arba kremuoti“ yra laikomas „laidojimo paslauga“, neiškiriant paslaugų teikimo vietos, todėl sistemiškai vertinant galiojančio Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatas, galima būtų teigti, jog žmonių palaikų vežimui į užsienį turėtų būti taikoma tiek galiojančio įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, tiek ir atitinkami tarptautiniai susitarimai (šiuo atveju
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiojančio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 sakinio nuostata buvo įtvirtinta, priėmus Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2, 6, 7, 14, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-2377, <...siekiant stiprinti žmogaus palaikų išvežimo į užsienį kontrolę...>“ (žr. Aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 6, 7, 14 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIP-4431)). Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokia papildoma pridėtinė vertė būtu sukurta teikiamu projektu;
Pritarti iš dalies Sveikatos reikalų komiteto patobulintu įstatymo projektu (Žr. į išvados 7.2 p. ‚Komiteto pasiūlymai“), siekiama didesnio skaidrumo ir aiškumo, reglamentuojant žmonių palaikų gabenimą į užsienio valstybes. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-08-221
2) nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos santykis su Susitarimu dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, ratifikuotu 2009 m. gegužės 21 įstatymu Nr. XI-269 (toliau – Susitarimas). Projektu siekiama nustatyti, kad žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes galėtų būti vežami, tik gavus Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą. Tuo tarpu pagal Susitarimo 3 straipsnį mirusiojo kūnas turi būti vežamas kartu su išsiuntimo valstybės kompetentingos institucijos išduotu specialiu dokumentu (mirusiojo kūno laissez-passer). Susitarimą įgyvendinančiame 2009 m. lapkričio 16 d.
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-940 „Dėl mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklių, mirusiojo kūno laissez passer bei paraiškos gauti mirusiojo kūno laissez-passer formų patvirtinimo“ mirusiojo kūno laissez-passer sutrumpintai vadinamas „leidimu“. Be to, Susitarimo 4 straipsnyje nurodoma, kad „Išskyrus dokumentus, reikalaujamus pagal tarptautines konvencijas ir susitarimus dėl transporto apskritai, nei paskirties valstybė, nei tranzito valstybė nereikalauja jokių dokumentų, o tik mirusiojo kūno laissez-passer. Susitarimo preambulėje konstatuojama, kad „vis labiau reikia supaprastinti tarptautinio mirusiųjų kūno pervežimo formalumus“. Taigi, jeigu teikiamame projekte turimas minty kitoks leidimas, nei Susitarime nurodytasis mirusiojo kūno laissez-passer, toks projekte nustatomas teisinis reguliavimas neatitinka Susitarimo;
Pritarti iš dalies Siekiant didesnio skaidrumo ir aiškumo, pervežant žmonių palaikus į užsienio valstybes, tikslinga patobulinti įstatymo projektą (Žr. į išvados 7.2 p. ‚Komiteto pasiūlymai“). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-08-22
3) jeigu projektu vis tik siekiama nustatyti skirtingus reikalavimus žmonių palaikų vežimui kremuoti Lietuvoje ir į užsienį (tiek skirtingus reikalavimus transporto priemonėms, tiek skirtingus reikalavimus žmonių palaikų gabenimui, įskaitant papildomą leidimą), toks teisinis reguliavimas galėtų būti laikomas neproporcingu ribojimu pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, kuri, be kita ko, yra įgyvendinta galiojančiu Žmonių palaikų laidojimo įstatymu. Nepritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintu įstatymo projektu (Žr. į išvados 7.2 p. ‚Komiteto pasiūlymai“), siekiama didesnio skaidrumo ir aiškumo, reglamentuojant žmonių palaikų gabenimą į užsienio valstybes. 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2014-12-02 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. XII-1404 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2032 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 162(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2033. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti papildomus reikalavimus žmogaus palaikų gabenimui, kai palaikai vežami kremuoti į užsienio valstybes. Norime atkreipti dėmesį, jog mirusiųjų palaikai gabenami transporto priemonėmis, atitinkančiomis Susisiekimo ministro patvirtintus reikalavimus. Šių reikalavimų laikomasi tiek Šalies viduje, tiek užsienyje. Manome, jog siūlomas reglamentavimas yra perteklinis, sukelsiantis papildomą administracinę, finansinę naštą. Nepritarti Siekiant didesnio skaidrumo ir aiškumo, pervežant žmonių palaikus į užsienio valstybes, tikslinga patobulinti įstatymo projektą (Žr. į išvados 7.2 p. ‚Komiteto pasiūlymai“), taip pat patobulinti poįstatyminius teisės aktus dėl griežtesnės žmogaus palaikų gabenimo kontrolės. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-09-09 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2032 (toliau – Projektas) pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. rugpjūčio 22 d. raštu Projektui pateiktoms pastaboms.
Jeigu, kaip minėta šiose pastabose, Projektu siekiama nustatyti kitokio leidimo, nei Susitarime dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, ratifikuotame 2009 m. gegužės 21 įstatymu Nr. XI-269, nurodytasis mirusiojo kūno laissez-passer, reikalavimą paslaugų teikėjui, vežančiam žmogaus palaikus kremuoti į užsienio valstybes, tuomet turėtų būti atsižvelgta į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau ‑ Paslaugų direktyva) nuostatas, pagal kurias reikalavimas gauti leidimą vienoje valstybėje narėje norinčiam vykdyti paslaugų teikimo veiklą kitos valstybės narės subjektui gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, o leidimų išdavimo tvarka ir sąlygos turi atitikti šioje direktyvoje numatytus reikalavimus (Paslaugų direktyvos 9‑15 straipsniai). Tiek, kiek tai susiję su laikinu paslaugų teikimu, pažymėtina, kad Paslaugų direktyvos 16 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta, kad valstybės narės negali apriboti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo laisvės teikti paslaugas, nustatydamos teikėjui įpareigojimą gauti valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą, išskyrus šioje direktyvoje arba kituose Sąjungos teisės aktuose numatytus atvejus. Atsižvelgdami į minėtas Paslaugų direktyvos nuostatas pažymime, jog abejojame, ar reikalavimas gauti leidimą siekiant žmogaus palaikus vežti kremuoti į užsienio valstybes, kuris būtų kitoks nei vežant žmonių palaikus kremuoti Lietuvoje, būtų pagrįstas remiantis Paslaugų direktyvos nuostatomis. Taip pat norėtume pastebėti, kad mirusiųjų kūnų pervežimui taikomi reikalavimai reglamentuoti galiojančiose teisės aktų nuostatose, kurios vienodai taikomos tiek gabenant žmogaus palaikus šalies viduje, tiek juos vežant į užsienį.
Nesuprantama, kodėl Projektu siekiama skirtingai traktuoti palaikų vežimą atsižvelgiant į tai, ar jis vykdomas šalies viduje, ar į užsienį. Be to, neaišku, kodėl Projekte išskiriama viena žmogaus palaikų gabenimo paskirtis – kremavimas. Manome, jog visoms žmogaus palaikų gabenimo paslaugoms turi būti nustatyti vienodi medicinos, sveikatos, administraciniai, teisiniai reikalavimai nepriklausomai nuo to, ar šios paslaugos vykdomos šalies viduje, ar peržengia jos ribas, taip pat nepriklausomai nuo gabenimo tikslo. Pritarti iš dalies Siekiant didesnio skaidrumo ir aiškumo, pervežant žmonių palaikus į užsienio valstybes, tikslinga patobulinti įstatymo projektą (Žr. į išvados 7.2 p. ‚Komiteto pasiūlymai“), taip pat patobulinti poįstatyminius teisės aktus dėl griežtesnės žmogaus palaikų gabenimo kontrolės. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-12-01 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571 redakcija) 2 dalies nuostatomis, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2032 (toliau - Projektas Nr. XIIP-2032) antikorupcinį vertinimą. Siekdami didesnio skaidrumo ir aiškumo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1Projektu Nr. XIIP-2032 siekiama įtvirtinti, kad žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes
vežami tik gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus p a l a i k u s. Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2014 m. rugpjūčio 22 d. išvados Nr. XIIP-2032 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr.
X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ 2 pastabai ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 9 d. išvadai „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2032 atitikties Europos Sąjungos teisei“, atkreipiame dėmesį, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtinta pareiga, teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikus gabenti laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų, kurie nėra diferencijuojami pagal vežimo paskirtį. Šiuo metu žmonių palaikų vežimo reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-539. Mirusiųjų kūnų pervežimui taip pat taikomi ir tarptautiniai įsipareigojimai, kurių pagrindu buvo parengtos Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklės, kurios patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-940. Vienas iš žmonių palaikų gabenimui keliamų tarptautinių reikalavimų - pareiga vežant mirusiojo kūną į užsienio valstybes turėti kompetentingos instiitucijos išduodamą leidimą vežti mirusiojo kūną {laissez-passer). Todėl, mūsų nuomone, Projektas Nr. XIIP-2032 galėtų būti tikslinamas įstatyminiu lygiu ir reglamentuojama žmogaus palaikų vežimo į užsienio valstybes tvarka, tačiau neišskiriant vežimo paskirties, t. y. „žmogaus palaikai į užsienio valstybes vežami gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus“, kuriam (vežimui) visais atvejais galiotų tas pats mirusiojo kūno laissez-passer.
Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat siūlo nustatyti griežtesnę dokumentų, susijusių su žmogaus mirtimi, apskaitą, t. y. nustatyti pareigą institucijai, atsakingai už mirusiojo kūno laissez-passer išdavimą, mirusiojo kūno laissez-passer registruoti ne vidinėje institucijos dokumentų registravimo sistemoje, o Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registre. Šiame registre tikslinga būtų registruoti ir savivaldybių išduodamus leidimus laidoti, jų registravimą išskaidant į leidimus laidoti žmonių palaikus karste ir į leidimus laidoti kremuotus žmonių palaikus, taip užtikrinant sistemišką žmonių palaikų dokumentų apskaitą po mirties liudijimo išdavimo. 2. Projektu Nr. XIIP-2032 siekiama įtvirtinti, kad ,¿žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes vežami [...] tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis“. Atkreipiame dėmesį, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtinta pareiga, teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikus gabenti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis, kur reikalavimai taip pat nėra diferencijuojami pagal vežimo paskirtį, t. y. ar žmogaus palaikai vežami laidoti, ar kremuoti, ar balzamuoti, ar tarkim saugoti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pažymėtina, kad tam tikri reikalavimai transporto priemonėms jau yra nustatyti:
1) Reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašo, patvirtinto susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr.
3-172, III skyriuje;
2) Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-539, IV skyriuje. Pažymėtina, kad specialūs reikalavimai, nustatyti Reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašo III skyriuje, taikytini (atsižvelgiant į skyriaus pavadinimo formuluotę) tik transporto priemonėms, skirtoms žmogaus palaikus vežti laidoti, bet ne kremuoti, balzamuoti, saugoti ar tarkim kremuotų žmogaus palaikų parvežimui iš kremavimo įmonės, taip pat žmonių palaikų vežimams tokiais atvejais į užsienio valstybes. Todėl suprasdami, kad ši visuomenei jautri sritis turi būti tinkamai reglamentuota, siūlome:
1) Reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašo III skyriaus pavadinimą pakeisti į „Transporto priemonių, skirtų žmogaus palaikams vežti Lietuvoje ir užsienio valstybėse, reikalavimai“ ir taip tinkamai praplėsti reikalavimų taikymo sritį. 2) Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklėse nustatyti pareigą laidojančiam ar jo įgaliotam asmeniui teikiant dokumentus dėl paraiškos gauti mirusiojo kūno laissez-passer pateikti transporto priemonės, kuria bus gabenami atsiimti žmogaus palaikai, atitiktį nustatytiems specialiems reikalavimams liudijančius dokumentus. Pritarti Žr. į išvados 7.2 p. ‚Komiteto pasiūlymai“. 3. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2014-12-03 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2032 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 162(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2033 (toliau - Projektas), pagal kompetenciją teikia savo pastabas.
(2) Projektu numatoma, jog žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes gali būti vežami tik gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus ir tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Už šios tvarkos pažeidimą siūloma numatyti administracinę atsakomybę.
(3) Visų pirma, pažymėtina, kad pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo !2 straipsnio 16 dalį, žmogaus palaikų vežimas kremuoti ir kremavimo dokumentų parengimas yra tokios pat laidojimo paslaugos, kaip ir, pavyzdžiui, žmogaus palaikų laikymas, jų vežimas laidoti ir laidojimas. Be to, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikai gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų. Taigi, nagrinėjamo įstatymo kuriamas reglamentavimas numato, jog šie reikalavimai yra taikomi visoms laidojimo paslaugoms, įskaitant ir žmogaus palaikų vežimą kremuoti.
(4) Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių dėl Projektu siūlomo reikalavimo, jog žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes vežami tik gavus nustatytą leidimą, pagrįstumo.
(5) Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančios Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklės jau numato įpareigojimą pervežant žmogaus palaikus į kitą valstybę gauti mirusiojo kūno laissez-passer. Ši tvarka yra suderinta su 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimtu Susitarimu dėl mirusiųjų kūnų pervežimo.
(6) Vis tik iš Projekto bei aiškinamojo rašto nėra aišku, ar šiuo Projektu siekiama sukurti papildomą administracinę procedūrą leidimui gauti.
Jei tai yra papildomas reikalavimas siekiant išvežti žmogaus palaikus į užsienį kremuoti, keltinas klausimas, ar toks ribojimas yra pagrįstas. Tuo pačiu dėl padidintos administracinės naštos paslaugos pirkėjai (laidojantys asmenys) gali patirti papildomų išlaidų, kadangi paslaugos gali brangti (įskaitant tiek tiesioginį mokestį už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybę kremuoti, tiek ir palaikų laikymą tam skirtose vietose iki gaunant šį leidimą). Dėl to rekomenduotina aiškinamajame rašte nurodyti priežastis, dėl kokių priežasčių iš laidojimo paslaugų yra išskiriamas žmogaus palaikų vežimas kremuoti.
(7) Taip pat atsižvelgiant į tai, kad aiškinamajame rašte nurodoma, jog mirusiojo kūno laissez-passer padės užtikrinti žmogaus palaikų vežimo kontrolę, siūlytina įvertinti būtent šios kontrolės užtikrinimo priemones ir jų įgyvendinimą.
(8) Taip pat primename, kad Konkurencijos taryba yra paskelbusi Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires, siekdama padėti teisės aktų projektų rengėjams įvertinti rengiamo projekto galimą įtaką konkurencijai, ir pasirinkti tinkamiausias sprendimų alternatyvas. Maloniai siūlome susipažinti su šiomis gairėmis, o iškilus klausimams - kreiptis į mūsų instituciją. Pritarti iš dalies Siekiant didesnio skaidrumo ir aiškumo, pervežant žmonių palaikus į užsienio valstybes, tikslinga patobulinti įstatymo projektą (Žr. į išvados 7.2 p. ‚Komiteto pasiūlymai“), taip pat patobulinti poįstatyminius teisės aktus dėl griežtesnės žmogaus palaikų gabenimo kontrolės. 4. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014-12-08 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP~2032 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 162(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2033 (toliau — ¡statymo projektai), teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl šio Įstatymo projekto:
nepriklausomai nuo to kur (Lietuvoje ar į užsienį) gabenami palaikai, visuomenės sveikatos saugos reikalavimai kremavimui yra tie patys. 2. Reikalavimai transporto priemonėms, skirtoms žmonių palaikams gabenti, yra nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3-172 „Dėl reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtomis transporto priemonėmis aprašo”, kuriame apibrėžta, kad tai „specialios paskirties” transporto priemonė ir yra reglamentuoti tam tikri reikalavimai šiam transportui. Manome, kad ¡statymo projektų nuostatos palaikus gabenti „nustatytus reikalavimus atitinkančiu transportu“ esmė turėtų būti ta pati. 3. Keičiant minėtą Susisiekimo ministro įsakymą, kaip numatyta ¡statymo projekto aiškinamajame rašte, reiktų tik suvienodinti sąvokas ir šio įsakymo 4 punktą papildyti – nurodant pirminio vežimo reikalavimus pagal naują higienos normą HN 91:2013
„Žmogaus palaikų laidojimo, kremavimo ir balzamavimo paslaugų visuomenės
sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužes 27 d. įsakymu Nr. V-539 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo. Ši norma reglamentuoja pirminio vežimo ir transporto higienos reikalavimus. Pateikiame higienos normos HN 91:2013 ištrauką:
9.
Teikiant žmogaus palaikų pirminio vežimo paslaugas, žmogaus palaikai gabenami specialiuose skysčiams nepralaidžiuose ir nepermatomuose maišuose, užtraukiamuose arba užsegamuose kibiomis juostomis, arba specialiuose konteineriuose-neštuvuose. 10. Transporto priemonė, skirta žmogaus palaikams vežti, turi būti švari, jeigu per darbo dieną buvo naudojama žmogaus palaikams vežti - darbo dienos (pamainos) pabaigoje, jei reikia ir dažniau, valoma ir dezinfekuojama. Transporto priemonė, skirta žmonių palaikų pirminiam vežimui, turi būti uždara“. Pritarti
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai išvadoms gauti pateiktą Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo jstatymo projektą Nr. XllP-2032 (toliau - Projektas), pagal kompetenciją teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi siekiama įtvirtinti nuostatą, pagal kurią žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes galėtų būti vežami, tik gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus ir tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Pažymėtina, kad 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, ratifikuotu 2009 m. gegužės
kūnų pervežimo ratifikavimo“ (toliau - Susitarimas) tikslas ir paskirtis - supaprastinti tarptautinio mirusiųjų kūnų pervežimo formalumus.
Jei asmuo nori greičiau ir paprasčiau pervežti mirusiojo kūną iš vienos Susitarimą pasirašiusios šalies j kitą Susitarimą pasirašiusią šalį, jis, pagal Susitarimo 3 straipsnį, turi gauti išsiuntimo valstybės kompetentingos institucijos išduotą specialųjį dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer), kurio išdavimo taisyklės reglamentuotos Susitarimą įgyvendinančiame 2009 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-940 „Dėl mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklių, mirusiojo kūno laissez -passer bei paraiškos gauti mirusiojo kūno laissez -passer formų patvirtinimo“- Tokiu atveju pervežant mirusiojo kūną Susitarimą pasirašiusios šalys nereikalauja jokių kitų papildomų dokumentų. Jeigu mirusiojo kūnas vežamas (planuojamas vežti) neturint laissez-passer arba vežamas į šalį, kuri Susitarimo nėra pasirašiusi, tuomet palaikai vežami šalies (valstybės), į kurią vežamas mirusiojo kūnas, nustatyta tvarka. Nei Susitarimas, nei jo nuostatas įgyvendinančios Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklės, neįpareigoja asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) žmogaus palaikus vežti tik turint laissez-passer, taip pat nenumato kitų papildomų mirusio žmogaus palaikų gabenimo reikalavimų ir neįpareigoja vykdyti mirusiojo kūno, vežamo su laissez-passer, kontrolės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1273 „Dėl susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo 3 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos paskyrimo“ kompetentinga institucija išduodanti specialųjį dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer) yra paskirtas Kauno visuomenės sveikatos centras.
Atsižvelgiant į tai, jog Projektu siekiama reglamentuoti, kad žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes galėtų būti vežami, tik gavus Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą, manytina, kad kitoks leidimas, nei Susitarime nurodytasis mirusiojo kūno laissez -passer būlų perteklinis ir toks Projekte nustatomas teisinis reguliavimas neatitiktų Susitarimo. Nepritarti Siekiant didesnio skaidrumo ir aiškumo, pervežant žmonių palaikus į užsienio valstybes, tikslinga patobulinti įstatymo projektą (Žr. į išvados 7.2 p. ‚Komiteto pasiūlymai“), taip pat patobulinti poįstatyminius teisės aktus dėl griežtesnės žmogaus palaikų gabenimo kontrolės. 6. Sveikatos apsaugos ministerija, 2015-02-02 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau - Ministerija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - Tarnyba) pateikta Antikorupcinio vertinimo išvada dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo [statymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo jstatymo projekto Nr. XI1P-2032 (toliau - Išvada), pažymi, kad Išvados siūlymui, jog Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr.
V-940 „Dėl Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklių, mirusiojo kūno laissez-passer bei paraiškos gauti Mirusiojo kūno laissez-passer formų patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), reikėtų nustatyti pareigą laidojančiam ar jo įgaliotam asmeniui teikiant dokumentus dėl paraiškos gauti Mirusiojo kūno laissez-passer (toliau
Leidimui gauti į Kauno visuomenės sveikatos centrą kreipiasi laidojantis ar jo įgaliotas asmuo, o reikalavimai transporto priemonėms, kuriomis gabenami žmonių palaikai, taikomi juridiniams asmenims, turintiems licenciją teikti laidojimo paslaugas (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 19 d. jsakymu Nr. 3-172 „Dėl reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašo“ patvirtintas reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašo 1 punkto nuostata). Ministerijos nuomone, papildomas reikalavimas Leidimui gauti apsunkintų paties Leidimo išdavimo procedūros eigą, būtų perteklinis ir neatitiktų pagrindinio 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, ratifikuotu 2009 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XI-269 „Dėl Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo ratifikavimo“ tikslo ir paskirties – supaprastinti tarptautinio mirusiųjų kūnų pervežimo formalumus. Nepritarti Siekiant didesnio skaidrumo ir aiškumo, pervežant žmonių palaikus į užsienio valstybes, tikslinga patobulinti poįstatyminius teisės aktus. 7.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2014 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. S-2014-8533 pateiktą prašymą dėl išvados pateikimo dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XII-2032 (toliau – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 162(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2033 (toliau - ATPK. projektas). Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais tikslingumo bei proporcingumo principais, teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ar kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Manytina. kad siūlymas detalizuoti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį papildant konkrečia nuostata dėl žmogaus palaikų vežimo kremuoti į kitą užsienio valstybę būtų perteklinis, kadangi 2009 m. gegužės 21d. buvo priimtas įstatymas Nr. XI-269 ..Dėl susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo ratifikavimo“, kuriuo buvo ratifikuotas 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimtas Susitarimas dėl mirusiųjų kūnų pervežimo (toliau - Susitarimas dėl mirusiųjų kūnų pervežimo). Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mirusiojo kūnas turi būti vežamas kartu su išsiuntimo valstybės kompetentingos institucijos išduotu specialiu dokumentu (toliau - mirusiojo kūno laissez-passer).
Atsižvelgiant j tai, abejotina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu bus pasiekti aiškinamajame rašte keliami tikslai, t. y. žmogaus palaikų kremavimo tvarkos tobulinimas, išvežant palaikus j užsienio valstybes, užkirstas kelias galimoms nusikalstamoms veikoms, nebekils praktinių klausimų dėl leidimo išvežti žmogaus palaikus kremuoti į užsienį privalomumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia. kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis įstatyminis reglamentavimas yra pakankamas, tačiau tuo atveju, jeigu praktikoje įgyvendinant šiuo metu galiojančio Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatą kyla praktinių klausimų, galėtų būti tobulinami šioje srityje galiojantys poįstatyminiai teisės aktai arba gali būti priimamas naujas poįstatyminis teisės aktas, kuriame būtų reglamentuojama šios Įstatymo nuostatos įgyvendinimo tvarka bei detalizuojama įstatyme nustatyta tvarka, siūlytina kylančias problemas bei klausimus, susijusius su žmogaus palaikų kremavimo tvarka spręsti kompleksiškai ir iš esmės. Antra, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projekte įvedama nauja sąvoka - leidimas vežti žmogaus palaikus.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 10 d. nutarime išaiškino, kad teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę. Vadovaujantis šio Konstitucinio Teismo išaiškinimu lieka neaišku, ar leidimas vežti žmogaus palaikus yra tapatus dokumentas mirusiojo kūno laissez-passer. Jei jis yra tapatus, tai lieka neaišku, kodėl vartojamos skirtingos sąvokos, jei nėra tapatus - neaišku, kodėl yra įvedami papildomi reikalavimai, kurie nėra numatyti Susitarime dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, tokiu būdu sukuriant papildomą administracinę naštą. Trečia, nėra aišku, kodėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projekte yra kalbama vien apie žmogaus palaikų vežimą j užsienio valstybę kremavimui, o nėra nieko detalizuojama apie žmogaus palaikų gabenimą į užsienio valstybę laidojimui ar balzamavimui. Be to, nėra aišku, kodėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektu yra siekiama sureguliuoti tik žmogaus palaikų vežimą kremavimui į užsienio valstybes, tačiau nieko nėra nustatoma apie žmogaus palaikų vežimą Lietuvos Respublikoje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis aiškumas, kuris suponuoja privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus, darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). ATPK projektas yra lydintysis Žmonių palaikų laidojimo jstatymo projektą, todėl siūlomos teisinio reguliavimo priemonės turėtų būti įvertintos atsižvelgus į aukščiau išdėstytas pastabas dėl Žmonių palaikų laidojimo jstatymo projekto.
Vertinant ATPK projektu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 1621 straipsnio 5 dalyje siūlomą įtvirtinti formuluotę
„žmonių palaikų išvežimo kremuoti į užsienio valstybes tvarkos pažeidimas,
lieka neaišku, kokia žmonių palaikų išvežimo kremuoti į užsienio valstybes tvarka turima omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projekte siūlomos įtvirtinti nuostatos nėra susijusios su atskira žmonių palaikų išvežimo kremuoti į užsienio valstybes tvarka (nei Vyriausybei, nei kitai institucijai nėra suteikiami įgaliojimai tokią tvarką patvirtinti), o numato tik prievolę gauti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus ir reikalavimą vežti žmogaus palaikus tik specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, ATPK projekte siūloma nuostata tikslintina. Taip pat pastebėtina, kad ATPK projektu keičiamo ATPK 162(1) straipsnio pavadinime nurodoma žmonių palaikų išvežimo į užsienio valstybes tvarka, o to paties straipsnio 5 dalyje kalbama apie žmonių palaikų išvežimo kremuoti į užsienio valstybes tvarką. Pastebėtina ir tai, kad ATPK projekte kalbama apie „išvežimą“, o Įstatymo projekte nurodomas „vežimas“. Atsižvelgiant į ATPK projekte nurodytą įstatymo įsigaliojimo datą (2015 m. sausio 1 d.) bei įvertinus įstatymų leidybos procedūros terminus, abejotina, ar ATPK projektas įsigalios anksčiau nei 2015 m. sausio 1d. Todėl ATPK projekte baudų dydžius siūlytina nurodyti eurais. Be to kas išdėstyta, Teisingumo ministerija taip pat pritaria ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. liepos 31 d. išvadoje Nr.
XlIP-2033 bei Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 9 d. išvadoje pateiktoms pastaboms. Pritarti iš dalies Siekiant didesnio skaidrumo ir aiškumo, pervežant žmonių palaikus į užsienio valstybes, tikslinga patobulinti įstatymo projektą (Žr. į išvados 7.2 p. ‚Komiteto pasiūlymai“), taip pat patobulinti poįstatyminius teisės aktus dėl griežtesnės žmogaus palaikų gabenimo kontrolės. 8. Susisiekimo ministerija, 2014-12-111 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalu komiteto 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Kr. 11 l-S-38 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2032 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 162(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2033 svarstymo parengiamųjų darbų“, pagal kompetenciją pažymi, kad palaikams vežti yra naudojamos standartinės transporto priemonės, o vežant juos laidoti gali būti naudojami ir autokatafalkai. Šioms transporto priemonėms taikomi Kelių eismo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti bendri reikalavimai, kurių laikantis galima saugiai atlikti ne tik ritualinio, bet ir įvairius kitokio pobūdžio vežimus ir nustatyti papildomų specialių reikalavimų joms nereikia. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuomone, reikalavimai palaikams vežti turi būti nustatomi ne transporto priemonėms, o vežimo sąlygoms vežant palaikus šalies viduje ar į (iš) užsienio valstybes (-ių) laidoti, kremuoti, balzamuoti ar po ekshumavimo.
Šiems tikslams naudojamose transporto priemonėse taikyti kokius nors konstrukcinius ypatumus nereikalinga, tačiau būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi higienos reikalavimų, kurie šiuo metu žmonių palaikų pirminiam vežimui ir vežimui laidoti nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“. Atsižvelgdami į tai, manome, kad įstatymo projekto Nr. XIIP-2032 1 straipsnyje žodžiai „nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis“ turi būti pakeisti žodžiais „laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų“. Atitinkamai pirmajame šio straipsnio sakinyje siūlytume išbraukti žodžius „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis“. Nepritarti Tikslinga patobulinti žmonių palaikų gabenimą reglamentuojančius poįstatyminius teisės aktus, atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pasiūlymus. 9. Nacionalinė sveikatos taryba, 2014-12-111 Nacionalinė sveikatos taryba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) Nr. XIIP-2032 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 162(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2033, teikia pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte iškelta problema yra aktuali ir spręstina.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurios Įstatymo projekte siūlomos nuostatos yra perteklinės, nes jau yra įtvirtintos galiojančio Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatose. Įstatymo 22 straipsnio
gabenami Vyriausybės ai jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų“, o sąvoka laidojimo paslaugos apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje apima ir žmogaus palaikų vežimą laidoti arba kremuoti“ t.y. tiek ir žmogaus palaikų gabenimą laidoti, tiek ir žmogaus palaikų gabenimą kremuoti. Todėl manytina, kad Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia pakankamai įgaliojimų Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms tinkamai nustatyti (reglamentuoti) reikalavimus gabenti žmogaus palaikus kremuoti, tuo užtikrinant Įstatymo projekto nuostatos „Žmogaus palaikai kremuoti <...> tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis“ įgyvendinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Įstatymo projekto nuostata „Žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes vežami tik gavus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą leidimą“ jau yra pakankamai reglamentuota galiojančiais teisės aktais. Juridiniai dalykai, susiję su laidojimo paslaugos teikimu (apima ir kremavimą) išvežant žmogaus palaikus į kitą valstybę reglamentuoti Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo ratifikavimo Nr. XI-269.
XI-269. 1973 m spalio 26 d ratifikuoto Strasbūro susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad mirusiųjų kūnų pervežimas yra tarptautinis žmogaus palaikų vežimas iš išsiuntimo valstybės j paskirties valstybę; išsiuntimo valstybė - valstybė, iš kurios išvežama; kai vežami ekshumuoti palaikai - valstybė, kurioje kūnas buvo palaidotas; paskirties valstybė - valstybė, kurioje mirusiojo kūnas jį atvežus turi būti palaidotas arba kremuotas. Tarybos nuomone tikėtina, kad Projektas nesukrus naujo teisinio reglamentavimo, kuriuo galėtų būti išsprendžiamos Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytos aktualios problemos, susijusios su žmogaus palaikų transportavimu kremuoti j užsienio valstybes. Todėl siūlytume Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms patobulinti esamus poįstatyminius teisės aktus, nustatant aiškius reikalavimus pervežančiam žmogaus palaikus transportui, sukuriant žmogaus palaikus vežančio transporto kontrolės mechanizmą, o taip pat patobulinti esamą teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklių reikalavimų įgyvendinimą. Pritarti iš dalies Siekiant didesnio skaidrumo ir aiškumo, pervežant žmonių palaikus į užsienio valstybes, tikslinga patobulinti įstatymo projektą (Žr. į išvados 7.2 p. ‚Komiteto pasiūlymai“), taip pat patobulinti poįstatyminius teisės aktus dėl griežtesnės žmogaus palaikų gabenimo kontrolės. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-11-04 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr.
SV-S-863
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria: Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-140 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2032 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 162¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2033, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos numato Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame kompleksiškai bus sprendžiami žmonių palaikų vežimo laidoti ir kremuoti ir atsakomybės už vežimo ir kremavimo pažeidimus klausimai. Nepritarti Pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2032(2) ir Komiteto išvadoms. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
6Komiteto sprendimas:
6.1. siūlyti įstatymo projektą XIIP-2032 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir kitų institucijų pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Argumentai: įstatymo projektas neatitinka 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatų; neatitinka tarptautinio Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, ratifikuoto 2009 m. gegužės 21 įstatymu Nr. XI-269, nuostatų; siūlomas reguliavimas neišsprendžia problemų, tačiau didina finansinę ir administracinę naštą.
6.2. atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, komitetas siūlo daryti svarstymo pertrauką iki Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame kompleksiškai bus sprendžiami žmonių palaikų vežimo laidoti ir kremuoti, ir atsakomybės už vežimo ir kremavimo pažeidimus klausimai. Nepritarti Pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2032(2) ir Komiteto išvadoms. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2032(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2015-11-251 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikai gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų. Žmogaus palaikai kremuoti į užsienio valstybes vežami tik gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą išduotą leidimą vežti žmogaus palaikus mirusiojo kūną (laissez-passer) ir tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.
Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.“
Argumentai: Kadangi įstatymo projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo data jau praėjo, tikslinga nustatyti realią įstatymo įsigaliojimo datą. Be to, siūlytina Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patobulinti poįstatyminius teisės aktus dėl griežtesnės žmogaus palaikų gabenimo kontrolės. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1.Šis įstatymas įsigalioja 2015 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “
paskirti pranešėjai: V. Filipovičienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė