Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 7¹ straipsnio pakeitimas Papildyti 7¹ straipsnį 7 punktu ir jį išdėstyti taip: ”7(1) straipsnis. Buvę beglobiai vaikai
1Buvusiais beglobiais vaikais pripažįstami:
suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei bausmė įvykdyta, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), likę be tėvų globos;
nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu jų abu tėvai (įtėviai) arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) tuo metu priklausė ginkluoto pasipriešinimo struktūroms ir gyveno nelegaliai, taip pat jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) buvo miręs, žuvęs, dingęs be žinios, kalėjo ar buvo ištremtas, o kitas priklausė ginkluoto pasipriešinimo struktūroms ir gyveno nelegaliai;
vienintelio iš tėvų (įtėvių) kalinimo metu (taip pat jeigu vienas iš tėvų
(įtėvių) buvo miręs, dingęs be žinios ar ištremtas, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai;
pasitraukė iš Vokietijos Rytprūsių krašto karo veiksmų zonos į Lietuvos teritoriją ir šiuo metu yra Lietuvos Respublikos piliečiai;
baudžiamųjų akcijų ar okupacinės valdžios ir represinių struktūrų vykdytų slaptų operacijų ar partizaninio karo aplinkybių nulemtų veiksmų metu arba įkalinimo metu mirė;
jeigu jie abiejų tėvų buvimo priverstiniuose darbuose metu (taip pat jeigu vienas iš tėvų buvo miręs, dingęs be žinios ar kalėjo) buvo nepilnamečiai.
Buvusiais beglobiais vaikais pripažįstami:
suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei bausmė įvykdyta, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), likę be tėvų globos;
nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu jų abu tėvai (įtėviai) arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) tuo metu priklausė ginkluoto pasipriešinimo struktūroms ir gyveno nelegaliai, taip pat jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) buvo miręs, žuvęs, dingęs be žinios, kalėjo ar buvo ištremtas, o kitas priklausė ginkluoto pasipriešinimo struktūroms ir gyveno nelegaliai;
vienintelio iš tėvų (įtėvių) kalinimo metu (taip pat jeigu vienas iš tėvų
(įtėvių) buvo miręs, dingęs be žinios ar ištremtas, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai;
pasitraukė iš Vokietijos Rytprūsių krašto karo veiksmų zonos į Lietuvos teritoriją ir šiuo metu yra Lietuvos Respublikos piliečiai;
baudžiamųjų akcijų ar okupacinės valdžios ir represinių struktūrų vykdytų slaptų operacijų ar partizaninio karo aplinkybių nulemtų veiksmų metu arba įkalinimo metu mirė;
jeigu jie abiejų tėvų buvimo priverstiniuose darbuose metu (taip pat jeigu vienas iš tėvų buvo miręs, dingęs be žinios ar kalėjo) buvo nepilnamečiai. 7) Vaikai, gimę karo ir pokario metu (1939–1953 m.), likę be abiejų tėvų globos ir augę vaikų globos įstaigose, taip pat vaikai, likę be abiejų tėvų globos ir 1939–1953 m. augę vaikų globos įstaigose. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – buvusio beglobio vaiko teisinis statusas.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Vytautas Saulis Arimantas Dumčius Algimantas Dumbrava Donatas Jankauskas Raminta Popovienė Alma Monkauskaitė
NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939 – 1990 METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO NR. VIII-342 7¹STRAIPSNIO PAKEITIMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino Lietuvos našlaičių brolijos kreipimasis. Projekto tikslas – įteisinti vaikus, gimusius karo ir pokario metu (1939–1953 metais), likusius be abiejų tėvų globos ir augusius vaikų globos įstaigose, taip pat vaikus, likusius be abiejų tėvų globos ir 1939–1953 metais augusius vaikų globos įstaigose, pripažįstant šiems asmenims buvusio beglobio vaiko statusą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme nėra įtvirtinta teisė 1939–1953 metais gimusiems ir be abiejų tėvų globos likusiems bei vaikų globos įstaigose augusiems asmenims pripažinti buvusio beglobio vaiko teisinį statusą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiamas įstatymo projektas sudarytų galimybę 1939–1953 metais gimusiems ir be abiejų tėvų globos likusiems bei vaikų globos įstaigose augusiems asmenims gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas niekaip neatsilieps verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šį įstatymą, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos, todėl įstatymo projektas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nevertinamas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada turėtų juos priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Reikalingi papildomi asignavimai. Lėšų poreikiui nustatyti tikslinga prašyti Vyriausybės išvados. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Buvę beglobiai vaikai, nukentėjusių asmenų valstybinė pensija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Vytautas Saulis Arimantas Dumčius Algimantas Dumbrava Donatas Jankauskas Raminta Popovienė Alma Monkauskaitė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-08- Nr. Į 2014-07-17 Nr. XIIP-2030 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo nr. viii-342 7¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2030 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 7¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2030 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. liepos 25 d. raštu projektui Nr. XIIP-2030 pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8
2014-07-25 Nr. XIIP-2030 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti 7¹ straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu ir numatyti, kad vaikai, gimę karo ir pokario metu (1939 – 1953 m.), likę be abiejų tėvų globos ir augę vaikų globos įstaigose, taip pat vaikai, likę be abiejų tėvų globos ir 1939-1953 m. augę vaikų globos įstaigose, pripažįstami buvusiais beglobiais vaikais. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – Įstatymas) paskirtis
1939-1953 m. augo vaikų globos įstaigose. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnį siūlytina išdėstyti taip: „1 straipsnis.
7¹ straipsnio pakeitimas Papildyti 7¹straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) Vaikai, gimę karo ir pokario metu (1939 – 1953 m.), likę be abiejų tėvų globos ir augę vaikų globos įstaigose, taip pat vaikai, likę be abiejų tėvų globos ir 1939-1953 m. augę vaikų globos įstaigose.““
su papildomomis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei į tai, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, manome, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvada. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Megrelishvili
TEISIŲ komitetas
NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939 – 1990 METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO NR. VIII-342 7¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-2030)
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos: Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė, kviestieji asmenys: Seimo narys Vytautas Saulis, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis ir Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Danutė Akulavičienė ir vyr. specialistė Svajūnė Gaidamavičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Jurgita Raškauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-25 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti 7¹ straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu ir numatyti, kad vaikai, gimę karo ir pokario metu (1939 – 1953 m.), likę be abiejų tėvų globos ir augę vaikų globos įstaigose, taip pat vaikai, likę be abiejų tėvų globos ir 1939-1953 m. augę vaikų globos įstaigose, pripažįstami buvusiais beglobiais vaikais.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau
Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokas ir nustatyti nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsnį numatant priežastis, dėl kurių vaikai, gimę karo ir pokario metu ((1939 – 1953 m.), liko be abiejų tėvų globos ir augo vaikų globos įstaigose, taip pat vaikai, liko be abiejų tėvų globos ir 1939-1953 m. augo vaikų globos įstaigose. Pritarti
d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnį siūlytina išdėstyti taip: „1 straipsnis. 7¹ straipsnio pakeitimas Papildyti 7¹straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) Vaikai, gimę karo ir pokario metu (1939 – 1953 m.), likę be abiejų tėvų globos ir augę vaikų globos įstaigose, taip pat vaikai, likę be abiejų tėvų globos ir 1939-1953 m. augę vaikų globos įstaigose.““
3Įstatymo projekto priėmimas susijęs su papildomomis lėšomis.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei į tai, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, manome, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvada Pritarti
2014-08-11 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 7¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2030 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 71 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-1291
„Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 7¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2030 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme (toliau – Įstatymas) apibrėžtos nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kitais) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokos ir nustatyti nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindiniai kriterijai. Įstatymo 7¹ straipsnyje reglamentuoti atvejai, kai vaikai be tėvų globos liko dėl aplinkybių, susijusių su okupacinių režimų struktūrų veiksmais, atitinkantys Įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nurodytą nuo okupacijų nukentėjusio asmens pripažinimo kriterijų, o Įstatymo projektu siūloma pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens – buvusio beglobio vaiko teisinį statusą vaikams, gimusiems karo ir pokario metu (1939–1953 m.), likusiems be abiejų tėvų globos ir augusiems vaikų globos įstaigose, taip pat vaikams, likusiems be abiejų tėvų globos ir 1939–1953 m. augusiems vaikų globos įstaigose, t. y. Įstatymo projektu siūlomas naujas pripažinimo buvusiais beglobiais vaikais pagrindas nesiejamas su okupacinių režimų struktūrų veiksmais padaryta žala. Todėl manytina, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas išplečia Įstatymu nustatytą teisinių santykių reguliavimo sritį ir neatitinka Įstatymo tikslo ir paskirties. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Įstatymo projektu siūlomoje nuostatoje nurodytu laikotarpiu likę be abiejų tėvų globos vaikai augo vaikų globos įstaigose, pagal galiojantį įstatymą jie pripažintini buvusiais beglobiais vaikais, jeigu atitinka kurią nors iš Įstatymo 7¹ straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytų sąlygų Pritarti. 2.
nuo okupacijų nukentėjusio asmens – buvusio beglobio vaiko teisinį statusą vaikams, gimusiems karo ir pokario metu (1939–1953 m.), likusiems be abiejų tėvų globos ir augusiems vaikų globos įstaigose, taip pat vaikams, likusiems be abiejų tėvų globos ir 1939–1953 m. augusiems vaikų globos įstaigose, pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas jie įgytų teisę gauti valstybinių pensijų bazės dydžio (58 eurų) nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Įvertinti, kiek tai galėtų pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų, būtų galima tik atlikus išsamų tyrimą siekiant nustatyti asmenų, likusių be abiejų tėvų globos ir augusių vaikų globos namuose, skaičių Įstatymo projekte nurodytu laikotarpiu, taip pat nustatyti, kiek iš jų jau gauna šią pensiją ir kiek asmenų galėtų į ją pretenduoti kaip atitinkantys kitas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo sąlygas nukentėjusiųjų asmenų valstybinei pensijai skirti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietybė, nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kita). Nenustačius subjektų, turinčių teisę pagal Įstatymo projekto nuostatas gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, skaičiaus, objektyvios galimybės apskaičiuoti konkretų galimą valstybės biudžeto lėšų poreikį šiame etape nėra. Pritarti. 3. Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“, kuriose įtvirtinta specialiųjų pensijų schemų reforma, numatyta neplėsti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų grupių. Priėmus Įstatymo projektu siūlomas nuostatas, teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją įgytų papildoma asmenų grupė. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
Siūlyti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2030 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2030 atmesti. Pritarti
dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija
Pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui
7Komiteto sprendimas:
(argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, Seimo paskirtų papildomų komitetų išvados)
8Balsavimo rezultatai:
„už“- 1, „prieš“- nėra, susilaikė – 6. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zita Žvikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
socialinių reikalų ir darbo komitetas
pavaduotojas, posėdžio pirmininkas), Algimantas Dumbrava, Liutauras Kazlavickas, Juzef Kvetkovskij, Raminta Popovienė, Ričardas Sargūnas, Algirdas Sysas, Jonas Varkala, Mečislovas Zasčiurinskas. Komiteto biuras: Evelina Bulotaitė (biuro vedėja), Asta Dolmantienė (patarėja), Ieva Kuodienė (patarėja), Dalia Aleksejūnienė (patarėja), Indrė Žukauskaitė (padėjėja). Kviestieji asmenys: Svajūnė Gaidamavičienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vyriausioji specialistė). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-25 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma papildyti 7¹ straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu ir numatyti, kad vaikai, gimę karo ir pokario metu (1939 – 1953 m.), likę be abiejų tėvų globos ir augę vaikų globos įstaigose, taip pat vaikai, likę be abiejų tėvų globos ir 1939-1953 m. augę vaikų globos įstaigose, pripažįstami buvusiais beglobiais vaikais.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau
nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsnį numatant priežastis, dėl kurių vaikai, gimę karo ir pokario metu ((1939 – 1953 m.), liko be abiejų tėvų globos ir augo vaikų globos įstaigose, taip pat vaikai, liko be abiejų tėvų globos ir 1939-1953 m. augo vaikų globos įstaigose. Nepritarti
d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnį siūlytina išdėstyti taip: „1 straipsnis. 7¹ straipsnio pakeitimas Papildyti 7¹straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) Vaikai, gimę karo ir pokario metu (1939 – 1953 m.), likę be abiejų tėvų globos ir augę vaikų globos įstaigose, taip pat vaikai, likę be abiejų tėvų globos ir 1939-1953 m. augę vaikų globos įstaigose.““ Nepritarti
projektą atmesti
3Įstatymo projekto priėmimas susijęs su papildomomis lėšomis.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei į tai, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, manome, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvada. Pritarti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-1291 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 7¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2030 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų,
teisinio statuso įstatyme (toliau – Įstatymas) apibrėžtos nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kitais) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokos ir nustatyti nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindiniai kriterijai.
Įstatymo 7¹ straipsnyje reglamentuoti atvejai, kai vaikai be tėvų globos liko dėl aplinkybių, susijusių su okupacinių režimų struktūrų veiksmais, atitinkantys Įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nurodytą nuo okupacijų nukentėjusio asmens pripažinimo kriterijų, o Įstatymo projektu siūloma pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens – buvusio beglobio vaiko teisinį statusą vaikams, gimusiems karo ir pokario metu (1939–1953 m.), likusiems be abiejų tėvų globos ir augusiems vaikų globos įstaigose, taip pat vaikams, likusiems be abiejų tėvų globos ir 1939–1953 m. augusiems vaikų globos įstaigose, t. y. Įstatymo projektu siūlomas naujas pripažinimo buvusiais beglobiais vaikais pagrindas nesiejamas su okupacinių režimų struktūrų veiksmais padaryta žala. Todėl manytina, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas išplečia Įstatymu nustatytą teisinių santykių reguliavimo sritį ir neatitinka Įstatymo tikslo ir paskirties. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Įstatymo projektu siūlomoje nuostatoje nurodytu laikotarpiu likę be abiejų tėvų globos vaikai augo vaikų globos įstaigose, pagal galiojantį įstatymą jie pripažintini buvusiais beglobiais vaikais, jeigu atitinka kurią nors iš Įstatymo 7¹ straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytų sąlygų
2.
71
nukentėjusio asmens – buvusio beglobio vaiko teisinį statusą vaikams, gimusiems karo ir pokario metu (1939–1953 m.), likusiems be abiejų tėvų globos ir augusiems vaikų globos įstaigose, taip pat vaikams, likusiems be abiejų tėvų globos ir 1939–1953 m. augusiems vaikų globos įstaigose, pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas jie įgytų teisę gauti valstybinių pensijų bazės dydžio (58 eurų) nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Įvertinti, kiek tai galėtų pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų, būtų galima tik atlikus išsamų tyrimą siekiant nustatyti asmenų, likusių be abiejų tėvų globos ir augusių vaikų globos namuose, skaičių Įstatymo projekte nurodytu laikotarpiu, taip pat nustatyti, kiek iš jų jau gauna šią pensiją ir kiek asmenų galėtų į ją pretenduoti kaip atitinkantys kitas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo sąlygas nukentėjusiųjų asmenų valstybinei pensijai skirti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietybė, nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kita). Nenustačius subjektų, turinčių teisę pagal Įstatymo projekto nuostatas gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, skaičiaus, objektyvios galimybės apskaičiuoti konkretų galimą valstybės biudžeto lėšų poreikį šiame etape nėra. Pritarti
draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“, kuriose įtvirtinta specialiųjų pensijų schemų reforma, numatyta neplėsti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų grupių. Priėmus Įstatymo projektu siūlomas nuostatas, teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją įgytų papildoma asmenų grupė. Pritarti 6.
6Komiteto sprendimas:
Siūlyti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2030 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už -5 , prieš - 4 , susilaikė-. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys
ir FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-25 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma papildyti 7¹ straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu ir numatyti, kad vaikai, gimę karo ir pokario metu (1939 – 1953 m.), likę be abiejų tėvų globos ir augę vaikų globos įstaigose, taip pat vaikai, likę be abiejų tėvų globos ir 1939-1953 m. augę vaikų globos įstaigose, pripažįstami buvusiais beglobiais vaikais.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau
nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsnį numatant priežastis, dėl kurių vaikai, gimę karo ir pokario metu ((1939 – 1953 m.), liko be abiejų tėvų globos ir augo vaikų globos įstaigose, taip pat vaikai, liko be abiejų tėvų globos ir 1939-1953 m. augo vaikų globos įstaigose. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 1
d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnį siūlytina išdėstyti taip: „1 straipsnis. 7¹ straipsnio pakeitimas Papildyti 7¹straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) Vaikai, gimę karo ir pokario metu (1939 – 1953 m.), likę be abiejų tėvų globos ir augę vaikų globos įstaigose, taip pat vaikai, likę be abiejų tėvų globos ir 1939-1953 m. augę vaikų globos įstaigose.““ Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 3. Įstatymo projekto priėmimas susijęs su papildomomis lėšomis.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei į tai, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, manome, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvada. Pritarti
teisės departamentas prie TM 2014-07-17 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 7¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2030 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. liepos 25 d. raštu projektui Nr. XIIP-2030 pateiktoms pastaboms. Pritarti. 1. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 71 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-1291
„Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 7¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2030 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme (toliau – Įstatymas) apibrėžtos nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kitais) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokos ir nustatyti nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindiniai kriterijai. Įstatymo 7¹ straipsnyje reglamentuoti atvejai, kai vaikai be tėvų globos liko dėl aplinkybių, susijusių su okupacinių režimų struktūrų veiksmais, atitinkantys Įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nurodytą nuo okupacijų nukentėjusio asmens pripažinimo kriterijų, o Įstatymo projektu siūloma pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens – buvusio beglobio vaiko teisinį statusą vaikams, gimusiems karo ir pokario metu (1939–1953 m.), likusiems be abiejų tėvų globos ir augusiems vaikų globos įstaigose, taip pat vaikams, likusiems be abiejų tėvų globos ir 1939–1953 m. augusiems vaikų globos įstaigose, t. y. Įstatymo projektu siūlomas naujas pripažinimo buvusiais beglobiais vaikais pagrindas nesiejamas su okupacinių režimų struktūrų veiksmais padaryta žala. Todėl manytina, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas išplečia Įstatymu nustatytą teisinių santykių reguliavimo sritį ir neatitinka Įstatymo tikslo ir paskirties. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Įstatymo projektu siūlomoje nuostatoje nurodytu laikotarpiu likę be abiejų tėvų globos vaikai augo vaikų globos įstaigose, pagal galiojantį įstatymą jie pripažintini buvusiais beglobiais vaikais, jeigu atitinka kurią nors iš Įstatymo 7¹ straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytų sąlygų Pritarti. 2.
nuo okupacijų nukentėjusio asmens – buvusio beglobio vaiko teisinį statusą vaikams, gimusiems karo ir pokario metu (1939–1953 m.), likusiems be abiejų tėvų globos ir augusiems vaikų globos įstaigose, taip pat vaikams, likusiems be abiejų tėvų globos ir 1939–1953 m. augusiems vaikų globos įstaigose, pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas jie įgytų teisę gauti valstybinių pensijų bazės dydžio (58 eurų) nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Įvertinti, kiek tai galėtų pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų, būtų galima tik atlikus išsamų tyrimą siekiant nustatyti asmenų, likusių be abiejų tėvų globos ir augusių vaikų globos namuose, skaičių Įstatymo projekte nurodytu laikotarpiu, taip pat nustatyti, kiek iš jų jau gauna šią pensiją ir kiek asmenų galėtų į ją pretenduoti kaip atitinkantys kitas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo sąlygas nukentėjusiųjų asmenų valstybinei pensijai skirti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietybė, nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kita). Nenustačius subjektų, turinčių teisę pagal Įstatymo projekto nuostatas gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, skaičiaus, objektyvios galimybės apskaičiuoti konkretų galimą valstybės biudžeto lėšų poreikį šiame etape nėra. Pritarti. 3. Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“, kuriose įtvirtinta specialiųjų pensijų schemų reforma, numatyta neplėsti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų grupių. Priėmus Įstatymo projektu siūlomas nuostatas, teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją įgytų papildoma asmenų grupė. Pritarti. 6.
6Komiteto sprendimas:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2030 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius