Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. XI-968 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas Papildyti 87 straipsnio 1 dalį 12 punktu:
„12) jis atsisako priklausyti frakcijai, išstoja arba yra pašalinamas iš politinės partijos, kurios kandidatų sąraše buvo išrinktas į savivaldybės tarybą, narių – pagal tarybos narį iškėlusios politinės partijos (jos skyriaus) vadovo teikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
LR Seimo nariai: Ričardas Sargūnas
DĖL
1) Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Projekto rengimą paskatino piliečių bei visuomeninių organizacijų prašymai ir raginimai reglamentuoti savivaldybių tarybų narių, priklausančių atitinkamai frakcijai, kurią po rinkimų suformuoja pagal atitinkamą sąrašą išrinkti savivaldybių tarybų nariai, galimybes savivaldybės tarybos kadencijos metu pereiti į kitos politinės partijos frakciją. Pirminiai projekto siūlytojai: Ričardas Sargūnas. 2) Parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamu įstatymo projektu siūloma užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos piliečių išrinktas savivaldybės tarybos narys, privalantis vykdyti rinkimų programos nuostatas, atsisakęs priklausyti frakcijai, kurią sudaro savivaldybių tarybų nariai, išrinkti pagal tą patį kandidatų sąrašą, taip pat nusprendęs išstoti iš partijos, kurios siūlomų kandidatų sąraše buvo išrinktas į savivaldybės tarybą arba iš jos pašalintas, netektų savivaldybės tarybos nario mandato. 3) Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Savivaldybių tarybų narių, išrinktų pagal vienos politinės partijos iškeltą kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašą, perėjimas į kitą frakciją ir palikimas jį delegavusią partiją arba frakciją, kurią po rinkimų suformuoja minėto sąrašo nariai, nėra ribojamos. 4) Kokios numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatas, kad savivaldybės tarybos narys, atsisakęs priklausyti frakcijai, taip pat išstojęs arba pašalintas iš politinės partijos, kurios kandidatų sąraše buvo išrinktas į savivaldybės tarybą, narių, netenka savivaldybės tarybos nario mandato.
5) Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninės situacijos bei korupcijos neįtakos. 7) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo sąlygų ir jo plėtros priimtas įstatymas neįtakos. 8) Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus siūlomą pataisą teisės aktų keisti nereikės. 9) Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10) Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos minėtai konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.
11) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
Priėmus Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą įstatymo lydimųjų aktų parengti nereikės. 12) Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Projekto įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13) Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14) Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai LR Seimo narys Ričardas Sargūnas ir kiti Seimo nariai. 15) Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„savivaldybės taryba“, „kandidatų sąrašas“. 16) Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Ričardas Sargūnas
2014-08-07 Nr. XIIP-2029 Vilnius Įvertinę projekto santykį su Konstitucija, įstatymais, teisėkūros principais ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
tarybos nario mandato netekimo pagrindas, siejamas su naryste politinėje partijoje, laikytinas vertimu asmenį priklausyti kuriai nors politinei partijai ir galimai prieštarauja Konstitucijos 35 straipsniui. “Konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas turinį sudaro teisė steigti politines partijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti politinių partijų nariu, teisė išstoti iš jų; asmuo savo konstitucinę teisę nuspręsti, ar priklausyti, ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai, realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia; ši asmens laisva valia yra pagrindinis narystės politinėse partijose principas. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią” (Konstitucinio Teismo 2007-02-09 nutarimas). 2. Be to, projekte konstruojamas savivaldybės tarybos nario mandato netekimo pagrindas – išstojimas iš politinės partijos arba pašalinimas iš politinės partijos, galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui, įtvirtintam Konstitucijos
nelygūs savo teisiniu statusu” (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas).
Minėtas mandato netekimo pagrindas būtų taikomas tik tiems savivaldybės tarybos nariams, kurie yra politinių partijų nariai, t.y. šiai savivaldybės tarybos narių grupei būtų nustatytas papildomas mandato netekimo pagrindas lyginant su savivaldybių tarybų nariais, nepriklausančiais politinėms partijoms. Šie savivaldybės tarybos nariai įstatyme būtų traktuojami kitaip nei nepartiniai savivaldybių tarybų nariai išrinkti pagal politinių partijų iškeltus kandidatų sąrašus arba visuomeninių rinkimų komitetų iškeltus kandidatų sąrašus. Taip pat savivaldybių tarybų nariai, priklausantys frakcijoms, būtų traktuojami skirtingai, nei frakcijoms nepriklausantys. 3. Pagal Konstituciją vietos savivaldos teisė įgyvendinama per demokratinį atstovavimą. Savivaldybių tarybos yra atstovaujamosios institucijos, kurias renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai pagal įstatymą ketveriems metams remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Savivaldybės taryba turi vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, veikia savivaldybės bendruomenės interesais ir jai atsakinga už savivaldos teisės įgyvendinimą (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Savivaldybės tarybos nariai, kaip šios bendruomenės atstovai, atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei už savo veiklą (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 22 straipsnio 1 dalis).
Jiems atitinkamos bendruomenės patikėto mandato turinį, be kita ko, sudaro tarybos narių teisė ir pareiga priimti sprendimus bendruomenės, o ne partijų, kurių nariai jie yra, interesais. Draudžiama tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose (Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 dalis). Savivaldybės tarybos narys privalo, be kita ko, “nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui”, “nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka” (Vietos savivaldos statymo 23 straipsnio 4 ir 5 punktai). Šie ir kiti Įstatyme įtvirtinti savivaldybės tarybos nario statuso bruožai parodo savivaldybės tarybos nario laisvą mandatą. Savivaldybės tarybos nario statusas siejamas su atstovavimu jį išrinkusiai bendruomenei, o ne politinei partijai. Projekte siūloma nuostata neatitinka tokio mandato esmės ir galimai prieštarauja savivaldybės tarybos nario konstituciniam teisiniam statusui (Konstitucijos 119 straipsnis). 4. Keičiamo įstatymo 87 straipsnis nereglamentuoja savivaldybės tarybos nario įgaliojimų, o jo 1 dalis neturi punktų. Atsižvelgiant į galiojančią keičiamo įstatymo redakciją, projekte turėtų būti nurodytas 88 straipsnis. 5. Atkreipiame dėmesį į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalies reikalavimą (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas 2014-06-26 priimtu įstatymu Nr. XII-966 buvo išdėstytas nauja redakcija). Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė Pranas Žukauskas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-08- Nr. Į 2014-07-17 Nr. XIIP-2029 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
Išnagrinėję 2014 m. liepos 17 d. raštu Lietuvos Respublikos Seimo siųstą Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2029 (toliau – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir tarptautinės teisės reikalavimams:
savivaldybės tarybos narys, atsisakęs priklausyti frakcijai, taip pat išstojęs arba pašalintas iš politinės partijos, kurios kandidatų sąraše buvo išrinktas į savivaldybės tarybą, narių, netenka savivaldybės tarybos nario mandato. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje nustatyta: „Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas <...>. Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“. Konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių partijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų. Taigi Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas[1] ir 2007 m. vasario 9 d. nutarimas).
Minėta konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija. Manome, kad Projektu siūloma nuostata būtent ir sudaro tokias situacijas, kurios apribotų asmens teisę laisvai vienytis (arba nesivienyti) į politines partijas, todėl galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 11 straipsnyje taip pat įtvirtintos nuostatos dėl susirinkimų ir asociacijos laisvės. Šios laisvės pagal atvejus nagrinėjamos kartu vertinant ir Konvencijos 9 (minties, sąžinės ir religijos laisvė) bei 10 (saviraiškos laisvė) straipsnius[2], tai yra šiose Konvencijos nuostatose įtvirtintas laisvas žmogaus pasirinkimas (tiek pozityvus, tiek negatyvus) išreikšti savo idėjas įvairiomis formomis. Naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves[3]. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės turi didelę diskreciją vertinant balansą tarp Konvencijos reikalavimų ir jų apribojimų, kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje[4], tačiau yra būtina įrodyti, kad šie apribojimai yra tikrai būtini ir proporcingi siekiamam tikslui[5]. Atsižvelgdami į visa tai, kas nurodyta, ir į Projekto aiškinamąjį raštą, nemanome, kad Projektu siūlomas priemones būtų galima pagrįsti pagal aukščiau nurodytus kriterijus.
Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Krasuckaitė, tel. 8 706 63 692, el. p. [email protected] [1] Toliau šiame nutarime nurodyta, kad asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia. [2] Europos žmogaus teisių teismo byla Young, James and Webster v United Kingdom (1981), 57 punktas. [3] Konvencijos 9, 10 ir 11 straipsnių antrosios dalys. [4] Europos žmogaus teisių teismo byla Chassagnou and Others v France (1999). [5] Europos žmogaus teisių teismo byla United Communist Party of Turkey and Others v Turkey (1998), 45 punktas.
TEISĖTVARKOS komitetas
AR LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. XI-968 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO
d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brunza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-08-07 Įvertinę projekto santykį su Konstitucija, įstatymais, teisėkūros principais ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
netekimo pagrindas, siejamas su naryste politinėje partijoje, laikytinas vertimu asmenį priklausyti kuriai nors politinei partijai ir galimai prieštarauja Konstitucijos 35 straipsniui. “Konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas turinį sudaro teisė steigti politines partijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti politinių partijų nariu, teisė išstoti iš jų; asmuo savo konstitucinę teisę nuspręsti, ar priklausyti, ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai, realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia; ši asmens laisva valia yra pagrindinis narystės politinėse partijose principas.
Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią” (Konstitucinio Teismo 2007-02-09 nutarimas). Pritarti Visų pirma, atsižvelgiant į galiojančią keičiamo įstatymo redakciją, projektu turėtų būti keičiamas 88 straipsnio 1 dalies 13 punktas. <...> kaip savo 2000 m. gruodžio 21 d. ir 2004m. liepos 1 d. nutarimuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas turinį sudaro teisė steigti politines partijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat nebūti politinių partijų nariu, teisė išstoti iš jų: asmuo savo konstitucinę teisę nuspręsti, ar priklausyti, ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai, realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia; ši asmens laisva valia yra pagrindinis narystės politinėse partijose. <..> minėta konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais - ne formalios narystės-ryšiais (2007m. vasario 9 d. KT nutarimas).
KT nutarimas). Konstitucijos 35 str. 2 dalyje expresis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, asociacijai, politinei partijai. Tai-konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia-pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų <...> veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia. (2000m. gruodžio 21 d. KT nutarimas)
savivaldybės tarybos nario mandato netekimo pagrindas – išstojimas iš politinės partijos arba pašalinimas iš politinės partijos, galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui, įtvirtintam Konstitucijos 29 straipsnyje. “Pagal Konstituciją savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo teisiniu statusu” (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas). Minėtas mandato netekimo pagrindas būtų taikomas tik tiems savivaldybės tarybos nariams, kurie yra politinių partijų nariai, t.y. šiai savivaldybės tarybos narių grupei būtų nustatytas papildomas mandato netekimo pagrindas lyginant su savivaldybių tarybų nariais, nepriklausančiais politinėms partijoms. Šie savivaldybės tarybos nariai įstatyme būtų traktuojami kitaip nei nepartiniai savivaldybių tarybų nariai išrinkti pagal politinių partijų iškeltus kandidatų sąrašus arba visuomeninių rinkimų komitetų iškeltus kandidatų sąrašus. Taip pat savivaldybių tarybų nariai, priklausantys frakcijoms, būtų traktuojami skirtingai, nei frakcijoms nepriklausantys.
Pritarti Aiškindamas Konstitucijos 29 str., kuriame įtvirtintas visų asmenų lygiateisiškumo principas, turinį KT savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs , kad šis būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2007 m. sausio 16 d. KT nutarimas). Siūlomu projektu savivaldybės tarybos nariui savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūktų, atsisakius priklausyti frakcijai, politinei partijai, ar pašalinus iš jos, kurios kandidatų sąraše buvo išrinktas į savivaldybės tarybą, tai yra tam tikrai savivaldybės tarybos narių grupei ir jie atsidurtų skirtingoje padėtyje su tais savivaldybės tarybos nariais, kurie pvz. nepriklausytų frakcijai ar būtų nepartiniai. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (KT 1994m. balandžio 18 d.,2000 m. birželio
turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius faktus savavališkai vertinti skirtingai<...> (KT 2003 m. liepos 4 d., 2003m. gruodžio 3 d., 2007m. rugsėjo 26 d. nutarimai). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
savivaldos teisė įgyvendinama per demokratinį atstovavimą.
Savivaldybių tarybos yra atstovaujamosios institucijos, kurias renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai pagal įstatymą ketveriems metams remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Savivaldybės taryba turi vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, veikia savivaldybės bendruomenės interesais ir jai atsakinga už savivaldos teisės įgyvendinimą (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Savivaldybės tarybos nariai, kaip šios bendruomenės atstovai, atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei už savo veiklą (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 22 straipsnio 1 dalis). Jiems atitinkamos bendruomenės patikėto mandato turinį, be kita ko, sudaro tarybos narių teisė ir pareiga priimti sprendimus bendruomenės, o ne partijų, kurių nariai jie yra, interesais. Draudžiama tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose (Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 dalis). Savivaldybės tarybos narys privalo, be kita ko, “nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui”, “nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka” (Vietos savivaldos statymo 23 straipsnio 4 ir 5 punktai). Šie ir kiti Įstatyme įtvirtinti savivaldybės tarybos nario statuso bruožai parodo savivaldybės tarybos nario laisvą mandatą. Savivaldybės tarybos nario statusas siejamas su atstovavimu jį išrinkusiai bendruomenei, o ne politinei partijai.
Projekte siūloma nuostata neatitinka tokio mandato esmės ir galimai prieštarauja savivaldybės tarybos nario konstituciniam teisiniam statusui (Konstitucijos 119 straipsnis). Pritarti Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 22 straipsnio
bendruomenės atstovai, atsakingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei už savo veiklą. Jiems atitinkamos bendruomenės patikėto mandato turinį, be kita ko, sudaro tarybos narių teisė ir pareiga priimti sprendimus bendruomenės, o ne partijų, kurių nariai jie yra, interesais. Vietos savivaldos konstituciniai pagrindai nustatyti Konstitucijos 119 straipsnyje, o siūloma nuostata galimai prieštarautų šiam straipsniui, kaip neatitinkanti savivaldybės tarybos nario, siejamo su atstovavimu jį išrinkusiai bendruomenei, statuso. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. rugpjūčio 8 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2029 nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: „už“-4, “prieš“-1, “susilaikė“-1. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas