Projekto lyginamasis variantas
2014
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos Fondo valdybos su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka deklaruoto ir su Fondo valdybos teritoriniu skyriumi bei teritorine valstybine mokesčių inspekcija suderinto dydžio lėšų suma, kuri kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip minimalioji mėnesinė alga. Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė, mažoji bendrija ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Mažosios bendrijos narys metus laiko nuo jo dalyvavimo mažosios bendrijos veikloje pradžios nemoka socialinio draudimo įmokų, kai asmuo mažosios bendrijos nariu tampa pirmą kartą, pirmaisiais tokios mažosios bendrijos veiklos metais (į paminėtą mažosios bendrijos vienų metų veiklos laikotarpį nėra įskaičiuojamas laikas, kai mažoji bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka);“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Birutė Vėsaitė
Įstatymo projekto lyginamasis variantas
2014
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos Fondo valdybos su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka deklaruoto ir su Fondo valdybos teritoriniu skyriumi bei teritorine valstybine mokesčių inspekcija suderinto dydžio lėšų suma, kuri kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip minimalioji mėnesinė alga. Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė, mažoji bendrija ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, taip pat ūkinės bendrijos tikrasis narys metus laiko nuo jo dalyvavimo individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos veikloje pradžios nemoka socialinio draudimo įmokų, kai asmuo individualios įmonės savininku, mažosios bendrijos nariu ar ūkinės bendrijos tikruoju nariu tampa pirmą kartą, pirmaisiais tokios individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos veiklos metais (į paminėtą individualios įmonės, mažosios bendrijos, ūkinės bendrijos vienų metų veiklos laikotarpį nėra įskaičiuojamas laikas, kai individuali įmonė, mažoji bendrija ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka);“. 2 straipsnis.
2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Birutė Vėsaitė
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos valstybino socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1792 2 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis užtikrinti pusiausvyrą tarp smulkaus verslo verslumo skatinimo bei valstybinio socialinio draudimo sistemos solidarumo principo įgyvendinimo. Vadovaujantis man, kaip Seimo narei Birutei Vėsaitei, pagal mano pateiktus klausimus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-04-25, 2014-07-02 gauta statistine informacija, pažymėtina kad:
Pirma, 2012-12-31 Mokesčių mokėtojų registre buvo įregistruota 1319 mažoji bendrija (toliau – MB); atitinkamai 2013-12-31 įregistruota 3916 MB. Antra, Lietuvoje 2012-2013 metais veikusios MB savo veiklą dažniausiai vykdė šiose srityse: elektros gamyba – 304 MB; elektros perdavimas - 56 MB; elektros energijos gamyba, perdavimas, paskirstymas – 52 MB; užsakomasis pardavimas paštu arba internetu – 170 MB; konsultacinė verslo ir kita valdymo veikla – 118 MB; apskaitos, buhalterijos ir audito veikla, konsultacijos mokesčių klausimais
2013 metais
sumos buvo apmokestintos tik 15 procentų pelno mokesčio tarifu) Ketvirta, į klausimą apie tai, kokias sumas MB nariai dažniausiai deklaravo kaip MB nario asmeniniams poreikiams išimamas lėšų sumas, kurios buvo kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, gautas atsakymas, kad: 2012 metais 7 MB išmokėta suma – 87 600 Lt; 2013 metais 46 MB išmokėta suma – 286 655 Lt. Penkta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-02-05 duomenimis, 2012 metų gruodžio mėnesį MB narių skaičius
MB narių, kurie nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, skaičius – 1960. Taigi iš aukščiau išdėstyto matyti, kad MB skaičius auga. MB, kaip teisinė forma, yra patraukli ne tik pradedantiesiems verslą, bet ir teikiantiems verslo konsultavimo paslaugas, užsiimantiems elektros gamyba ir pan., t.y. patyrusiems verslininkams. Įvairių MB generuojamas pelnas skiriasi, nemažai MB generuoja pakankamai didelį pelną. Todėl nesant įtvirtintam konkrečiam dydžiui, kuris turėtų būti laikomas MB nario valstybinio socialinio draudimo įmokų baze, atsiranda galimybė teisėtai tuo piktnaudžiauti (pvz., vieną mėnesį MB narys gali deklaruoti 1 Lt kaip jo asmeniniams poreikiams išimamas lėšų sumas, kurios buvo kaip su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, ir atitinkamai nuo 1 Lt sumokėti beveik 36 proc. įmokas, o likusius, pvz., 5000 Lt, išsimokėti kaip MB pelną ir paminėtą sumą apmokestinti 15 procentų tarifu).
Taigi siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp galimybės asmeniui realiai patikrinti savo jėgas versle ir poreikio surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas, manyčiau, kad būtų tikslinga: laikinai, t.y. metus laiko, suteikti socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimą asmeniui pirmą kartą tapusiam MB nariu, pirmaisiais tokios MB veiklos metais. Mano manymu, vienerių metų socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimo terminas laikytinas protingu bei pakankamu laikotarpiu MB veiklos „patikrinimui“. Tuo tarpu patyrusių verslininkų atleidimas nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, mano galva, laikytinas neproporcinga priemone. 2) Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą siūlo ir parengė – Seimo narė Birutė Vėsaitė. 3) Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Remiantis šiuo metu galiojančiu įstatymu: „<...> mažosios bendrijos nario <...> socialinio draudimo įmokų bazę sudaro <...> išsiimama <...> mažosios bendrijos nario <...> asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;“.
numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma nustatyti konkretų terminą/sąlygas, kad: MB narys metus laiko nuo jo dalyvavimo MB veikloje pradžios nemoka socialinio draudimo įmokų, kai asmuo MB nariu tampa pirmą kartą, pirmaisiais tokios MB veiklos metais (į paminėtą MB vienų metų veiklos laikotarpį nėra įskaičiuojamas laikas, kai MB veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka). Visais kitais atvejais MB narys turėtų pareigą mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. 5) Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) Kokią įtaką įstatymas turės kriminologinei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas kriminologinei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimto įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės tik teigiamą įtaką. 8) Įstatymas inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti priėmus teikiamą projektą:
Priėmus įstatymą galiojančių įstatymų keisti, taip pat priimti naujų nereikės.
9) Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 10) Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 11) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Lietuvos Respublikos vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. turės priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikiamus teisės aktus. 12) Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13) Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14) Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „mažoji bendrija“, „mažosios bendrijos narys“, „valstybinio socialinio draudimo įmokų bazė“. 15) Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia: Seimo narė Birutė Vėsaitė
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos valstybino socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1792 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) patobulinto varianto rengimą paskatino siekis užtikrinti pusiausvyrą tarp smulkaus verslo verslumo skatinimo bei valstybinio socialinio draudimo sistemos solidarumo principo įgyvendinimo. Taip pat siekis panaikinti pirminio Įstatymo projekto prieštaravimus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 ir 29 straipsniams, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014-08-20 išvadą bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto 2014-09-24 išvadą (minėtose išvadose teigiama, kad pirminio Įstatymo projekto nuostatos, nustatančios galimybę metus laiko nemokėti socialinio draudimo įmokų tik mažosios bendrijos nariams pirmą kartą tapusiems mažosios bendrijos nariais pirmaisiais tokios mažosios bendrijos veiklos metais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, nes nustačius šią lengvatą tik vienos kategorijos įmonės rūšiai būtų diskriminuojamos kitos verslo veiklos formos, tokios kaip individuali įmonė, ūkinė bendrija, juolab, kad socialinio draudimo įmokų bazė individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario bei ūkinės bendrijos tikrojo nario yra apskaičiuojama vienodai).
Vadovaujantis man, kaip Seimo narei Birutei Vėsaitei, pagal mano pateiktus klausimus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-04-25, 2014-07-02 gauta statistine informacija apie mažąsias bendrijas, pažymėtina kad: Pirma, 2012-12-31 Mokesčių mokėtojų registre buvo įregistruota 1319 mažoji bendrija (toliau – MB); atitinkamai 2013-12-31 įregistruota 3916 MB. Antra, Lietuvoje 2012-2013 metais veikusios MB savo veiklą dažniausiai vykdė šiose srityse: elektros gamyba – 304 MB; elektros perdavimas - 56 MB; elektros energijos gamyba, perdavimas, paskirstymas – 52 MB; užsakomasis pardavimas paštu arba internetu – 170 MB; konsultacinė verslo ir kita valdymo veikla – 118 MB; apskaitos, buhalterijos ir audito veikla, konsultacijos mokesčių klausimais
2013 metais
buvo apmokestintos tik 15 procentų pelno mokesčio tarifu). Ketvirta, į klausimą apie tai, kokias sumas MB nariai dažniausiai deklaravo kaip MB nario asmeniniams poreikiams išimamas lėšų sumas, kurios buvo kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, gautas atsakymas, kad: 2012 metais 7 MB išmokėta suma – 87 600 Lt; 2013 metais 46 MB išmokėta suma – 286 655 Lt. Penkta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-02-05 duomenimis, 2012 metų gruodžio mėnesį MB narių skaičius
MB narių, kurie nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, skaičius – 1960. Taigi iš aukščiau išdėstyto matyti, kad MB skaičius auga. MB, kaip teisinė forma, yra patraukli ne tik pradedantiesiems verslą, bet ir teikiantiems verslo konsultavimo paslaugas, užsiimantiems elektros gamyba ir pan., t.y. patyrusiems verslininkams. Įvairių MB generuojamas pelnas skiriasi, nemažai MB generuoja pakankamai didelį pelną. Todėl nesant įtvirtintam konkrečiam dydžiui, kuris turėtų būti laikomas MB nario valstybinio socialinio draudimo įmokų baze, atsiranda galimybė teisėtai tuo piktnaudžiauti (pvz., vieną mėnesį MB narys gali deklaruoti 1 Lt kaip jo asmeniniams poreikiams išimamas lėšų sumas, kurios buvo kaip su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, ir atitinkamai nuo 1 Lt sumokėti beveik 36 proc. įmokas, o likusius, pvz., 5000 Lt, išsimokėti kaip MB pelną ir paminėtą sumą apmokestinti 15 procentų tarifu).
Siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp galimybės asmeniui realiai patikrinti savo jėgas versle ir poreikio surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas, manyčiau, kad būtų tikslinga: laikinai, t.y. vienus metus laiko, suteikti socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimą asmeniui pirmą kartą tapusiam MB nariu, pirmaisiais tokios MB veiklos metais. Mano manymu, vienerių metų socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimo terminas laikytinas protingu bei pakankamu laikotarpiu MB veiklos „patikrinimui“. Tuo tarpu patyrusių verslininkų atleidimas nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, mano galva, laikytinas neproporcinga priemone. Toks pats vienerių metų socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimo terminas turėtų būti taikomas ir individualių įmonių savininkų bei ūkinės bendrijos tikrųjų narių atveju, minėtiems asmenims pirmą kartą tapusiems individualios įmonės savininku ar ūkinės bendrijos tikruoju nariu, pirmaisiais veiklos metais. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad nė vienos kategorijos įmonės rūšiai nebūtų taikomos diskriminacinio pobūdžio nuostatos lyginant su kitomis verslo veiklos formomis. 2) Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminį bei patobulintą Įstatymo projektą siūlo ir parengė – Seimo narė Birutė Vėsaitė.
šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Remiantis šiuo metu galiojančiu įstatymu: „individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;“. 4) Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti konkretų terminą/sąlygas, kad: individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, taip pat ūkinės bendrijos tikrasis narys metus laiko nuo jo dalyvavimo individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos veikloje pradžios nemoka socialinio draudimo įmokų, kai asmuo individualios įmonės savininku, mažosios bendrijos nariu ar ūkinės bendrijos tikruoju nariu tampa pirmą kartą, pirmaisiais tokios individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos veiklos metais (į paminėtą individualios įmonės, mažosios bendrijos, ūkinės bendrijos vienų metų veiklos laikotarpį nėra įskaičiuojamas laikas, kai individuali įmonė, mažoji bendrija ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka);“. 5) Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
įtaką įstatymas turės kriminologinei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas kriminologinei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimto įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės tik teigiamą įtaką. 8) Įstatymas inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti priėmus teikiamą projektą:
Priėmus įstatymą galiojančių įstatymų keisti, taip pat priimti naujų nereikės. 9) Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 10) Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 11) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. turės priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikiamus teisės aktus. 12) Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13) Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta.
14) Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Individualios įmonės savininkas“, „mažoji bendrija“, „mažosios bendrijos narys“, „ūkinė bendrija“, „ūkinės bendrijos tikrasis narys“, „valstybinio socialinio draudimo įmokų bazė“. 15) Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia: Seimo narė Birutė Vėsaitė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-08- Nr. Į 2014-07-16 Nr. XIIP-2026 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nr. xi-1792 2 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP‑2026 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1792 2 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2026 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8
2014-08-20 Nr. XIIP-2026 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad mažosios bendrijos narys metus laiko nuo jo dalyvavimo mažosios bendrijos veikloje pradžios nemoka socialinio draudimo įmokų, kai asmuo mažosios bendrijos nariu tampa pirmą kartą. Siūloma valstybinio socialinio draudimo įmokų lengvata – teisė nustatytą laikotarpį nemokėti įmokų - kelia abejonių dėl jos teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 ir
straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatomis išreiškiama valstybės socialinė orientacija (socialinis pobūdis), o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie negali dėl įstatymuose numatytų svarbių priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją ir padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos; valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą. Pagal Konstitucijos 52 straipsnį, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas konstitucinį visuomenės solidarumo principą bei padėdamas asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos ir kartu sudarydamas prielaidas kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove (o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga), privalo įstatymu nustatyti senatvės ir invalidumo pensijas, taip pat socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais; pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios, pensijos ar socialinė parama.
Iš įstatymo projekte teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, kaip būtų įgyvendintos Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojamos garantijos įvykus draudiminiam įvykiui tuo laikotarpiu, kai mažosios bendrijos narys turės teisę nemokėti socialinio draudimo įmokų. Įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą galimai būtų pažeistas Konstitucijos
bendrijos nariai turėtų (ar neturėtų) Konstitucijos laiduojamas socialines garantijas priklausomai nuo dalyvavimo mažosios bendrijos veikloje laikotarpio. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte valstybinio socialinio draudimo įmokų lengvata yra grindžiama tuo, jog mažoji bendrija, kaip smulkaus verslo forma, yra gana patraukli pradedantiesiems verslą, todėl atleidus nuo socialinio draudimo įmokų vienerius metus asmuo galėtų realiai įvertinti savo veiklos galimybes. Pažymėtina, kad nustačius šią lengvatą tik vienos kategorijos įmonės rūšiai būtų diskriminuojamos kitos verslo veiklos formos, tokios kaip individuali įmonė, ūkinė bendrija, juolab, kad socialinio draudimo įmokų bazė individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario bei ūkinės bendrijos tikrojo nario yra apskaičiuojama vienodai. 2. Įstatymo projekte siūlomos nuostatos pakeistų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame punkte nustatyta socialinio draudimo įmokų bazė. Asmenis, draudžiamus socialiniu draudimu ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolę nustato šio įstatymo 4 ir 5 straipsniai, todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, minėtų straipsnių normos tarpusavyje derintinos su teikiamomis įstatymo projekte. 3. Siekiant užtikrinti teisės normų įsigaliojimo laike aiškumą, įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies reikėtų atsisakyti, antraip 2015 m. sausio 1 d. įsigaliotų du įstatymai, kuriuose tas pats punktas būtų skirtingo teisinio turinio. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekte virš teisės akto pavadinimo, dešinėje lapo pusėje mažosiomis paryškintomis raidėmis rašomas žodis „Projektas“. 5. Įstatymo projekto pavadinime formuluotė ,,3 dalies“ brauktina kaip perteklinė. Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė pavaduojanti Teisės departamento direktorių J. Andriuškevičiūtė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-10-29 Nr. XIIP-2026(2) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nr. xi-1792 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP‑2026(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1792 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2026(2) (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, jog individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, taip pat ūkinės bendrijos tikrasis narys metus laiko nuo jo dalyvavimo atitinkamoje veikloje pradžios nemoka socialinio draudimo įmokų, kai asmuo individualios įmonės savininku, mažosios bendrijos nariu, ūkinės bendrijos tikruoju nariu tampa pirmą kartą, pirmaisiais tokios veiklos metais. Pažymėtina, kad siūloma valstybinio socialinio draudimo įmokų lengvata – teisė nustatytą laikotarpį nemokėti įmokų – gali atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalyje numatytus valstybės pagalbos požymius. SESV 107 straipsnio
suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.
Atkreipiame dėmesį, kad tam tikrais atvejais valstybės pagalba gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai – SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalys numato išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą. Vadovaujantis SESV 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reikalavimu, valstybės narės prieš suteikdamos valstybės pagalbą apie tokius ketinimus turi informuoti Europos Komisiją. Tačiau pažymėtina, kad SESV
dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1) teikiamai de minimis pagalbai (bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus mokestinius metus, suma neturi viršyti 200 000 eurų (arba 100 000 eurų įmonėms, vykdančioms veiklą kelių transporto sektoriuje). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pažymime, jog projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir galimai notifikuotas Europos Komisijai. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
2014-10-30 Nr. XIIP-2026(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, taip pat ūkinės bendrijos tikrasis narys metus laiko nuo jo dalyvavimo atitinkamoje veikloje pradžios nemoka socialinio draudimo įmokų, kai asmuo individualios įmonės savininku, mažosios bendrijos nariu, ūkinės bendrijos tikruoju nariu tampa pirmą kartą, pirmaisiais tokios veiklos metais. Siūloma valstybinio socialinio draudimo įmokų lengvata – teisė nustatytą laikotarpį nemokėti įmokų - kelia abejonių dėl jos teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui. Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatomis išreiškiama valstybės socialinė orientacija (socialinis pobūdis), o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie negali dėl įstatymuose numatytų svarbių priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją ir padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos; valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą. Pagal Konstitucijos 52 straipsnį, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas konstitucinį visuomenės solidarumo principą bei padėdamas asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos ir kartu sudarydamas prielaidas kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove (o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga), privalo įstatymu nustatyti senatvės ir invalidumo pensijas, taip pat socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais; pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios, pensijos ar socialinė parama. Pažymėtina, kad įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, teisės į tam tikras išmokas neturėtų ne tik nurodyti asmenys, bet ir jų sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai.
Įstatymo projekte vartojama formuluotė „nemoka socialinio draudimo įmokų“ suponuoja imperatyvią pareigą šių įmokų nemokėti, nepaisant to, kad nurodyti asmenys galimai norėtų draustis valstybiniu socialiniu draudimu. Iš įstatymo projekte teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, kaip būtų įgyvendintos Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojamos garantijos įvykus draudiminiam įvykiui tuo laikotarpiu, kai individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, ūkinės bendrijos tikrasis narys turės teisę nemokėti socialinio draudimo įmokų. 2. Įstatymo projekte siūlomos nuostatos pakeistų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame punkte nustatyta socialinio draudimo įmokų bazė. Asmenis, draudžiamus socialiniu draudimu ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolę nustato šio įstatymo 4 ir 5 straipsniai, todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, minėtų straipsnių normos tarpusavyje derintinos su teikiamomis įstatymo projekte. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė
TEISĖTVARKOS komitetas
4, 7, 8, 16, 19
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-08-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma nustatyti, kad mažosios bendrijos narys metus laiko nuo jo dalyvavimo mažosios bendrijos veikloje pradžios nemoka socialinio draudimo įmokų, kai asmuo mažosios bendrijos nariu tampa pirmą kartą. Siūloma valstybinio socialinio draudimo įmokų lengvata – teisė nustatytą laikotarpį nemokėti įmokų - kelia abejonių dėl jos teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 ir 29 straipsniams.
Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatomis išreiškiama valstybės socialinė orientacija (socialinis pobūdis), o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie negali dėl įstatymuose numatytų svarbių priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją ir padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos; valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą.
Pagal Konstitucijos 52 straipsnį, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas konstitucinį visuomenės solidarumo principą bei padėdamas asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos ir kartu sudarydamas prielaidas kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove (o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga), privalo įstatymu nustatyti senatvės ir invalidumo pensijas, taip pat socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais; pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios, pensijos ar socialinė parama. Iš įstatymo projekte teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, kaip būtų įgyvendintos Konstitucijos
laikotarpiu, kai mažosios bendrijos narys turės teisę nemokėti socialinio draudimo įmokų.
Pritarti Konstitucinis teismas 2004 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo, kad asmens teisė į socialinę paramą ir apskritai į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-08-211 Įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą galimai būtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, nes mažosios bendrijos nariai turėtų (ar neturėtų) Konstitucijos laiduojamas socialines garantijas priklausomai nuo dalyvavimo mažosios bendrijos veikloje laikotarpio. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte valstybinio socialinio draudimo įmokų lengvata yra grindžiama tuo, jog mažoji bendrija, kaip smulkaus verslo forma, yra gana patraukli pradedantiesiems verslą, todėl atleidus nuo socialinio draudimo įmokų vienerius metus asmuo galėtų realiai įvertinti savo veiklos galimybes. Pažymėtina, kad nustačius šią lengvatą tik vienos kategorijos įmonės rūšiai būtų diskriminuojamos kitos verslo veiklos formos, tokios kaip individuali įmonė, ūkinė bendrija, juolab, kad socialinio draudimo įmokų bazė individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario bei ūkinės bendrijos tikrojo nario yra apskaičiuojama vienodai.
Pritarti Konstitucinis Teismas, atskleisdamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo turinį, yra ne kartą pasisakęs, kad „<...>konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas <...>“ (1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto (XIIP-2026) nuostatos, nustatančios siūlomą teisinį reguliavimą, prieštarauja Konstitucijos 52 ir 29 straipsniams. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
4, 7, 8, 16, 19
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma nustatyti, kad individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, taip pat ūkinės bendrijos tikrasis narys metus laiko nuo jo dalyvavimo atitinkamoje veikloje pradžios nemoka socialinio draudimo įmokų, kai asmuo individualios įmonės savininku, mažosios bendrijos nariu, ūkinės bendrijos tikruoju nariu tampa pirmą kartą, pirmaisiais tokios veiklos metais. Siūloma valstybinio socialinio draudimo įmokų lengvata – teisė nustatytą laikotarpį nemokėti įmokų - kelia abejonių dėl jos teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui.
Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatomis išreiškiama valstybės socialinė orientacija (socialinis pobūdis), o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie negali dėl įstatymuose numatytų svarbių priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją ir padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos; valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą.
Pagal Konstitucijos 52 straipsnį, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas konstitucinį visuomenės solidarumo principą bei padėdamas asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos ir kartu sudarydamas prielaidas kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove (o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga), privalo įstatymu nustatyti senatvės ir invalidumo pensijas, taip pat socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais; pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios, pensijos ar socialinė parama. Pažymėtina, kad įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, teisės į tam tikras išmokas neturėtų ne tik nurodyti asmenys, bet ir jų sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai. Įstatymo projekte vartojama formuluotė „nemoka socialinio draudimo įmokų“ suponuoja imperatyvią pareigą šių įmokų nemokėti, nepaisant to, kad nurodyti asmenys galimai norėtų draustis valstybiniu socialiniu draudimu.
Iš įstatymo projekte teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, kaip būtų įgyvendintos Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojamos garantijos įvykus draudiminiam įvykiui tuo laikotarpiu, kai individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, ūkinės bendrijos tikrasis narys turės teisę nemokėti socialinio draudimo įmokų. Nepritarti Patobulintame įstatymo projekte užtikrinama pusiausvyra tarp smulkaus verslo verslumo skatinimo bei valstybinio socialinio draudimo sistemos solidarumo principo įgyvendinimo. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto Nr. XIIP-2026(2) nuostatos, nustatančios siūlomą teisinį reguliavimą, neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu ‑ už. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas