Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Herbas – teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas valstybės, etnografinio regiono, apskrities, savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo skiriamasis ženklas, skirtas simbolizuoti ir išskirti subjektą, kuriam jis sukurtas.“
Papildyti Įstatymą nauju 6¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6¹ straipsnis. Etnografinio regiono herbas
reprezentacinėms reikmėms, taip pat organizuojant etnografinio regiono renginius. 2. Etnografinio regiono herbo naudojimo tvarką nustato Lietuvos heraldikos komisija, suderinusi su Etninės kultūros globos taryba.“
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Etnografinių regionų, Aapskričių, savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimų herbų etalonus Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas.“
išdėstyti taip:
„2. Etnografinių regionų herbų pagrindu jų herbinių vėliavų projektus
tvirtina Lietuvos heraldikos komisija, suderinusi su Etninės kultūros globos taryba.“
straipsnio 3-8 dalimis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Algis Kašėta Kęstutis Daukšys Birutė Vėsaitė Irena Degutienė Vytautas Kamblevičius
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos etnografiniai regionai yra įteisinti jau apie 15 metų. Lietuvos Respublikos Seimas 2013-10-15 priėmė nutarimą Nr. XII-564 Lietuvoje paskelbti 2015-uosius metus Etnografinių regionų metais, tačiau iki šiol susiduriama su nereglamentuota etnografinių regionų heraldikos įteisinimo tvarka. Lietuvos heraldikos komisija 1994 m. derino Žemaitijos mažąjį herbą, 1999 m. – didįjį herbą, 2003 m. – Dzūkijos didžiojo ir mažojo herbo bei vėliavos projektus, 2006 m. – Aukštaitijos didžiojo herbo ir vėliavos projektus. Pastaruoju metu Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva pradėta kurti Mažosios Lietuvos herbo bei Suvalkijos (Sūduvos) herbo ir vėliavos projektus. Pažymėtina, kad vis dėlto šiuo metu nė vieno regiono heraldika dar nėra įteisinta, dėl to regiono vėliava galėtų būti keliama nebent tik įteisintų vėliavų pabaigoje, po seniūnijos vėliavos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos etnografiniai regionai savo reikšme yra daug svarbesni negu jokio administracinio statuso neturintys kaimai, jie turėtų prilygti kitų Europos šalių kultūriniams istoriniams regionams, turintiems savo oficialią heraldiką. Projekto tikslas – reglamentuoti etnografinių regionų heraldikos įteisinimo tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai yra Seimo narys Algis Kašėta ir Etninės kultūros globos taryba. Projekto rengėjai yra Seimo narys Algis Kašėta ir Etninės kultūros globos taryba. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymas numato, kad herbas – teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas valstybės, apskrities, savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo skiriamasis ženklas, skirtas simbolizuoti ir išskirti subjektą, kuriam jis sukurtas. Etnografinio regiono herbo įteisinimo įstatymas šiuo metu nereglamentuoja. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti etnografinių regionų heraldikos įteisinimo tvarką, numatant, kad Lietuvos etnografinių regionų heraldiniai ženklų etalonai turi būti tvirtinami Respublikos Prezidento, kaip šiuo metu ir kitų teritorinių darinių (apskričių, miestų, miestelių ir kaimų) skiriamieji ženklai, skirti simbolizuoti ir išskirti subjektą, kuriam jis sukurtas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Nėra. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Etnografinis regionas“, „herbas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Algis Kašėta Kęstutis Daukšys Birutė Vėsaitė Irena Degutienė Vytautas Kamblevičius
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-07- Nr. Į 2014-07-16 Nr. XIIP-2025 Lietuvos Respublikos Seimui
ŽENKLŲ ĮSTATYMO NR. I-130 2, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2025 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 2, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2025, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS HERBO, KITŲ HERBŲ IR HERBINIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO NR. I-130 2, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-07-18 Nr. XIIP-2025 Vilnius Įvertinę projekto santykį su Konstitucija, įstatymais, teisėkūros principais ir juridinės technikos taisyklėmis, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Rūta Rutkauskaitė Pranas Žukauskas
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė,
Komiteto nariai R. Baškienė, O. Leiputė, A. Dumčius, V. Juozapaitis. L. Dmitrijeva, J. Narkevič, E. Žakaris, V. Stundys, G. Steponavičius, A. Zeltinis. Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Norkienė, J. Bieliūnienė, L. Skeberdytė, padėjėjos J. Antanavičienė, A. Slančiauskaitė;
Kultūros ministerijos Regionų skyriaus vedėja I. Seliukaitė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas V. Jocys, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė A. Railaitė – Bardė, Lietuvos heraldikos komisijos narys Z. Kiaupa, Lietuvos heraldikos komisijos specialistė N. Dambrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-07-18) Įvertinę projekto santykį su Konstitucija, įstatymais, teisėkūros principais ir juridinės technikos taisyklėmis, pastabų neturime. Atsižvelgti
(2014-07-25) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 2, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2025, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Etninės kultūros globos taryba (2015-04-30) Etninės kultūros globos taryba (toliau – EKGT), ruošdamasi Etnografinių regionų metams, surinko informaciją apie etnografinių regionų heraldiką ir jos naudojimo reglamentavimą. EKGT kreipėsi į LR Seimo Dzūkijos bičiulių parlamentinę grupę su prašymu papildyti jau esamą Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą. Seimo nariai atsižvelgė į EKGT pateiktas pastabas (2014-07-02 Nr. S-114) ir užregistravo įstatymo projektą Nr. XIIP-2025. Šio įstatymo projektas užtikrina tinkamą ir pagarbų Etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimą. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas reglamentuoja ir apskričių heraldiką (apskričių herbiniai ženklai ir vėliavos perduotos saugoti muziejams), nors apskritys panaikintos. Manoma, kad „Apskrities“ sąvoka iš įstatymo galėtų būti išbrauktą. Atsižvelgti Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas (toliau – Įstatymas) reglamentuoja ir apskričių herbus. 2010 metais buvo panaikintos apskričių administracijos, bet pačios apskritys, kaip teritoriniai vienetai, išliko. Nepanaikinti ir apskričių herbai, kurie gali būti naudojami Lietuvos regionų plėtros tarybų. Taigi nėra tikslinga išbraukti „apskrities“ sąvoką iš Įstatymo reglamentavimo srities. 2. Lietuvos heraldikos komisija (2015-05-19) Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nėra nustatytas konkretus etnografinių regionų skaičius, jų pavadinimai, ribos ir pan., t. y. šiuo metu įstatymu oficialiai nėra įteisintas nė vienas etnografinis regionas. Ypač pažymėtina, kad visuomenėje kyla diskusijos ir dėl pačių etnografinių regionų, jų pavadinimų, ribų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme etnografiniai regionai neminimi, taigi formaliai etniniai regionai nėra įteisinti ir kaip tam tikri Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai, gyvenamosios vietovės (skirtingai nuo apskričių, savivaldybių, miestų, miestelių, kaimų). Etninės kultūros valstybės globos pagrindų įstatyme (2 straipsnio 10 dalyje) apibrėžta etnografinio regiono sąvoka: „Etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas“. Etninio regiono sąvokos bendro pobūdžio apibrėžimas negali būti traktuojamas kaip konkrečių etnografinių regionų įteisinimas. Seimo 2004-11-02 nutarimu patvirtintų Etninės kultūros globos tarybos nuostatų 8 punkte (įtvirtintame skyriuje, reglamentuojančiame Etninės kultūros globos tarybos sudarymo tvarką ir struktūrą) nustatyta, kad: „8. Taryba susideda iš 21 nario: 1 narį skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, 3 narius – Ministras Pirmininkas aplinkos, kultūros bei švietimo ir mokslo ministrų teikimu, po 2 narius deleguoja Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija, po 1 narį – Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga ir 5 regioniniai Tarybos padaliniai (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos)“. Tačiau valstybės institucijos – Etninės kultūros globos tarybos struktūrinių padalinių įvardijimas negali būti laikomas konkrečių etnografinių regionų oficialiu įteisinimu.
Pateiktų Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pataisų tikslas įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomas toks: „reglamentuoti etnografinių regionų heraldikos įteisinimo tvarką“. Todėl priėmus įstatymą būtų sudaryta situacija, kad iš pradžių tarsi įteisinama etnografinio regiono heraldika, o įteisinant heraldiką, tarsi įteisinamas ir pats etnografinis regionas. Tačiau procesas turi būti teisingas ir vykti atvirkščiai – iš pradžių įstatymu įteisinami konkretūs etnografiniai regionai, o tada tvirtinama jų heraldika. Pavyzdžiui, Latvijos Respublikos Konstitucijoje yra įteisinti keturi regionai: Vidžemė, Latgala, Kuržemė ir Žiemgala. Lietuvos heraldikos komisija turi ir redakcinio pobūdžio pastabų dėl šio projekto 6¹ straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies. Komisija herbo naudojimo tvarkos nenustatinėja. Tai herbo užsakovo – kaip nematerialaus turto turėtojo
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-05-06) Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2025
pasiūlymai.
Atsižvelgiant į tai, kad formaliai etnografiniai regionai nėra įteisinti ir, priėmus svarstomą įstatymo projektą, susidarytų teisinė spraga, nes nebūtų subjekto, atsakingo už herbo naudojimą, siūlyti Seimui įstatymo projektą Nr. XIIP-2025 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už
Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė,
pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Virginija Baltraitienė, Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-07-24) Įvertinę projekto santykį su Konstitucija, įstatymais, teisėkūros principais ir juridinės technikos taisyklėmis, pastabų neturime. Pritarti
teisingumo ministerijos (2014-07-25) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 2, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2025, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2025. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas