15a pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
nauju punktu: ,,7) Seimo nario, kurio veikla sukėlė abejonių, prašymu atlieka tyrimą dėl jo veiklos, pažeidžiančios Seimo Statuto ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų;”
2Buvusias 17 straipsnio 7, 8, 9, 10, 11, 12,
13 dalis laikyti 8,9,10,11,12,13,14 dalimis:
7) 8) teikia metodinio pobūdžio rekomendacijas savivaldybių etikos komisijoms ir konsultuoja jas teisės aktų įgyvendinimo klausimais;
valstybės politikų elgesį ir, jei yra pagrįstų duomenų, kad valstybės politikas padarė pažeidimą, perduoda šią informaciją ištirti atitinkamiems valstybės politikų elgesio kontrolės subjektams;
ar elgesio problemas ir teikia atitinkamas rekomendacijas;
ir elgesio normų pažeidimų prevencijos priemones, atlieka kitas teisės aktuose VTEK nustatytas funkcijas ir priima atitinkamus sprendimus;
valdymo kontrolės mechanizmus, periodiškai informuoja visuomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normų bei jas reglamentuojančių teisės aktų reikšmę ir svarbą valstybės valdymui;
leidiniuose;
klausimus Komisijos posėdyje.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Povilas Urbšys Vitalijus Gailius Rima Baškienė Eugenijus Gentvilas Linas Balsys Naglis Puteikis Vytautas Juozapaitis Rytas Kupčinskas Sergejus Jovaiša Vytautas Antanas Matulevičius
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino tai, kad šiuo metu pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo Statuto „Dėl Seimo Statuto 18 straipsnio pakeitimo“ projektas, kuriame numatyta galimybė Seimo nariui, kurio veikla sukėlė abejonių, kreiptis pačiam į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl tyrimo. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013 m. gruodžio 5 d. išvadoje Nr. XIIP-1266 dėl šio projekto nurodė, kad kartu su šiuo projektu teiktini atitinkami Valstybės politikų elgesio kodekso bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimo projektai. Projekto tikslas – sudaryti prielaidas efektyviau ir veiksmingiau kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nariai laikosi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų. Suteikti galimybę Seimo nariui pačiam inicijuoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vertinimą, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatoriai ir rengėjai jį teikiantys Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte teisiniai santykiai: Šiame įstatyme nėra numatyta galimybė Seimo nariui, kurio veikla sukėlė abejonių, pačiam kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl jo veiklos, pažeidžiančios Seimo Statuto ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, tyrimo. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme bus numatyta galimybė Seimo nariui pačiam kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl jo veiklos, pažeidžiančios Seimo Statuto ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, tyrimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas niekaip neatsilieps verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šį įstatymą, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktus nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos, todėl įstatymo projektas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nevertinamas. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada turėtų juos priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų asignavimų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, viešieji ir privatūs interesai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Povilas Urbšys Vitalijus Gailius Rima Baškienė Eugenijus Gentvilas Linas Balsys Naglis Puteikis Vytautas Juozapaitis Rytas Kupčinskas Sergejus Jovaiša Vytautas Antanas Matulevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-07-
DĖL lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiIp‑1987 ir lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. X-816
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1987 (toliau
Nr. XIIP-1988) informuojame, kad dėl teikiamų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Nepaisant to, norėtume pastebėti, kad iš teikiamų projektų bei jų aiškinamųjų raštų nėra aišku, kaip būtų reguliuojama situacija, jei Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pradėjus, įpusėjus ar net bebaigiant vykdomą tyrimą, Seimo narys, kurio veikla sukėlė atitinkamų abejonių, pateiktų prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Vadovaujantis projekto Nr. XIIP-1988 1 straipsnio 1 dalimi Seimo Etikos ir procedūrų komisija, atrodo, tokiu atveju vykdomą tyrimą turėtų nutraukti (tuo tarpu Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktas prašymas bet kuriuo metu veikiausiai gali būti atsiimtas), todėl svarstytina, ar tokia procedūra nebūtų siekiama pasinaudoti tam tikro piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, proceso vilkinimo tikslais.
Dėl to siūlytume apsvarstyti galimybę koreguoti projekto Nr. XIIP-1987 1 straipsnio 1 dalimi siūlomą papildyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 7 dalį numatant, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atlieka Seimo nario, kurio veikla sukėlė abejonių, prašymu tyrimą, jei tyrimo dėl to Seimo nario veiklos dar nėra pradėjusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Taip pat svarstytina, ar Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai suteikus įgaliojimus atlikti tyrimus dėl atitinkamų abejonių sukėlusios Seimo narių veiklos, šiai institucijai neturėtų būti suteiktos tokios pačios teisės atitinkamų pažeidimų nustatymo atvejais, kokias turi Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Manytume, kad tą pačią veiklą galinčios tirti institucijos turėtų turėti tuos pačius reagavimo į nustatytus pažeidimus būdus ir priemones, nes taip būtų užtikrinta, kad atitinkamos veiklos tyrimo procedūra nebūtų pasirenkama atsižvelgus į pažeidimo nustatymo atveju institucijų turimų įgaliojimų skirtumus. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. X-1666 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-07-09 Nr. XIIP-1987 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles projekto 1 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti dėstomų pakeitimų esmę, nes tikriausiai siūloma keisti 17 straipsnio atitinkamų punktų, o ne dalių, kaip nurodoma projekte, numeraciją. Be to, projekto (ne jo lyginamojo varianto) tekste keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7-13 punktų (pagal projekto 1 straipsnio 2 dalį – 8-14 punktų) teksto dėstyti nereikėtų, nes jo keisti nesiūloma. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė A.Ožiūnienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-07-09)12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles projekto 1 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti dėstomų pakeitimų esmę, nes tikriausiai siūloma keisti 17 straipsnio atitinkamų punktų, o ne dalių, kaip nurodoma projekte, numeraciją. Be to, projekto (ne jo lyginamojo varianto) tekste keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7-13 punktų (pagal projekto 1 straipsnio 2 dalį – 8-14 punktų) teksto dėstyti nereikėtų, nes jo keisti nesiūloma. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2015-07-14) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1987 (toliau – projektas Nr.
ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. X-816 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1988 (toliau – projektas Nr. XIIP-1988) informuojame, kad dėl teikiamų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Nepaisant to, norėtume pastebėti, kad iš teikiamų projektų bei jų aiškinamųjų raštų nėra aišku, kaip būtų reguliuojama situacija, jei Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pradėjus, įpusėjus ar net bebaigiant vykdomą tyrimą, Seimo narys, kurio veikla sukėlė atitinkamų abejonių, pateiktų prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Vadovaujantis projekto Nr. XIIP-1988 1 straipsnio 1 dalimi Seimo Etikos ir procedūrų komisija, atrodo, tokiu atveju vykdomą tyrimą turėtų nutraukti (tuo tarpu Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktas prašymas bet kuriuo metu veikiausiai gali būti atsiimtas), todėl svarstytina, ar tokia procedūra nebūtų siekiama pasinaudoti tam tikro piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, proceso vilkinimo tikslais. Dėl to siūlytume apsvarstyti galimybę koreguoti projekto Nr. XIIP-1987 1 straipsnio
atlieka Seimo nario, kurio veikla sukėlė abejonių, prašymu tyrimą, jei tyrimo dėl to Seimo nario veiklos dar nėra pradėjusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Taip pat svarstytina, ar Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai suteikus įgaliojimus atlikti tyrimus dėl atitinkamų abejonių sukėlusios Seimo narių veiklos, šiai institucijai neturėtų būti suteiktos tokios pačios teisės atitinkamų pažeidimų nustatymo atvejais, kokias turi Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Manytume, kad tą pačią veiklą galinčios tirti institucijos turėtų turėti tuos pačius reagavimo į nustatytus pažeidimus būdus ir priemones, nes taip būtų užtikrinta, kad atitinkamos veiklos tyrimo procedūra nebūtų pasirenkama atsižvelgus į pažeidimo nustatymo atveju institucijų turimų įgaliojimų skirtumus. Pritarti iš dalies Pritariama nuomonei dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (2015-09-30) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seime svarstomus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nr. X-1666 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1987 ir Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nr. X-816 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1988 (toliau – Įstatymų projektai) ir teikia nuomonę. Komisijos nuomone, kartu su nurodytais turėtų būti vertinamas ir Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 18 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1266 (toliau - Seimo statuto projektas), dėl kurio siūlomų, nuostatų įgyvendinimo iš esmės ir buvo parengti svarstomi Įstatymų projektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisijos narius Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 6 ir 7 straipsnių nustatyta tvarka skiria Seimas.
Komisija pagal nurodyto įstatymo 19 straipsnį kasmet iki kovo 1 dienos pateikia Seimui rašytinę praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą. Taigi, pats Seimas vertina Komisijos veiklą. Todėl visuomenėje gali kilti pagrįstų abejonių ar Seimui atskaitinga institucija gali išlikti objektyvi ir nešališka, vertindama Seimo narių, t.y. „savo vadovų“ elgesį. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - VPĮ) 11 straipsnio 6 dalis nustato, kad Seimo nariams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, pareigos nusišalinti nuostatos pagal VPĮ taikomos tiek, kiek jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai. Taigi, Seimo nariams viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdus nustato specialusis įstatymas — Seimo statutas (ketvirtasis skirsnis „ Seimo nario drausmė ir imunitetas. Seimo nario prievolė vengti interesų konflikto“). Seimo statuto 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus, jog priimant Seime įstatymą buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos dėl. interesų konflikto vengimo, gali būti taikomos 160 straipsnio nuostatos, t.y. Etikos ir procedūrų komisija turi pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus, ir dėl to priimtas įstatymas gali būti pripažintas netekusiu galios. Taip pat Seimo narys, Seimo statuto nustatytais atvejais, gali būti pašalintas iš posėdžių salės.
Tuo tarpu, pagal Įstatymų projektuose siūlomą teisinį reguliavimą, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pripažinus Seimo narį pažeidusiu VPĮ įtvirtintas nusišalinimo nuostatas, manytina, kad jam turėtų būti taikomi VPĮ
metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos Seimo narys negalėtų būti skatinamas, priimamas, skiriamas ar renkamas į aukštesnes pareigas. Be to, sistemiškai vertinant Seimo statuto projekto ir Įstatymų projektų nuostatas manytina, kad praktikoje gali susidaryti tokia situacija, kad Seimo nario galimai įstatymus pažeidžiančią veiklą pradėjus nagrinėti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, Seimo narys kreipsis į Komisiją, kad ji atliktų tyrimą. Tuomet taptų neaišku, kuri vis tiktai institucija turėtų vertinti Seimo nario elgesį, priimti galutinį sprendimą ir kokios poveikio priemonės jam butų taikomos (numatytos Seimo statute ar VPĮ?). Todėl apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, abejotina, ar tinkamas Įstatymų projektų siūlymas, kad Komisija turėtų atlikti tyrimą dėl Seimo nario atitinkamus įstatymus galimai pažeidžiančios veiklos ir priimti Komisijos veiklą reglamentuojančio įstatymo
ir Seimo statuto projekto aiškinamuosiuose, raštuose nurodytą teisės aktų projektų tikslą - sudaryti prielaidas efektyviau ir veiksmingiau kontroliuoti, kaip Seimo nariai laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, - atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdų nenustato Seimo statutas, Komisija siūlytų patobulinti Seimo statuto projektą ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-1987, o Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. X-816
nustatyti, kad Seimo nario galimai įstatymus pažeidžiančią veiklą pradėjus nagrinėti Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, Seimo narys gali kreiptis į Komisiją dėl nuomonės ar jo elgesys atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu nustatytus bendruosius viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo reikalavimus pateikimo. Komisijos nuomonė būtų teikiama Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, kuri atsižvelgtų į ją priimdama galutinį sprendimą dėl Seimo nario veiklos. Tokiu būdu būtų išlaikytas Seimo statuto, kaip specialiosios teisės normos, reguliuojančios Seimo nario viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdus, statusas.. Taip pat Komisija siūlytų Seimo statuto projektą ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą pasiūlyti Seimui svarstyti kartu su Seime užregistruotais įstatymų projektais Nr. XIIP-3521, XIIP-3522, XIIP-3523, XIIP-3524, XIIP-3525 ir XIIP-3526. Pritarti iš dalies Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-12-10 posėdyje svarstė Seimo nario P. Urbšio pasiūlymą Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo ir įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektui (XIIP--3521). Pasiūlymu siūloma nustatyti, kad Seimo nario galimai įstatymus pažeidžiančią veiklą pradėjus nagrinėti Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, Seimo narys gali kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl nuomonės ar jo elgesys atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu nustatytus bendruosius viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo reikalavimus pateikimo.
Komisijos nuomonė būtų teikiama Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, kuri atsižvelgtų į ją priimdama galutinį sprendimą dėl Seimo nario veiklos: Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamą Įstatymo 17 straipsnį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7) teikia Seimo nario, dėl kurio elgesio Seimo Etikos ir procedūrų komisija atlieka tyrimą, prašymu nuomonę Etikos ir procedūrų komisijai ar Seimo nario elgesys atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatytus bendruosius viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo reikalavimus tiek, kiek jų nenustato Seimo statutas“. Pasiūlymui nepritarta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
komitetų, komisijų pasiūlymai:
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIP-1987 grąžinti iniciatoriams tobulinti:
kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pastabas. 7.1.2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-12-10 posėdyje svarstė Seimo nario P. Urbšio pasiūlymą Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektui (XIIP-3521).
Pasiūlymu siūloma nustatyti, kad Seimo nario galimai įstatymus pažeidžiančią veiklą pradėjus nagrinėti Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, Seimo narys gali kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl nuomonės ar jo elgesys atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu nustatytus bendruosius viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo reikalavimus pateikimo. Komisijos nuomonė būtų teikiama Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, kuri atsižvelgtų į ją priimdama galutinį sprendimą dėl Seimo nario veiklos. Pasiūlymui nepritarta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas