Projekto Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
dalyje po žodžio „priimta“ vietoje žodžių ikiteisminio tyrimo teisėjo įrašyti „apylinkės teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
tyrimo teisėjo apylinkės teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152¹ straipsnyje, 162 straipsnio 2 dalyje, 170 straipsnyje, 198²straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos. 2. 154 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių Ikiteisminio tyrimo teisėjo įrašyti žodžius „Apylinkės teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
tyrimo teisėjo Apylinkės teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo nutartyje ar prokuroro nutarime klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti turi būti nurodyta:
numatytus veiksmus;
4) veiksmų trukmė. 3.
teisėjo įrašyti žodžius „apylinkės teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
elektroninių ryšių tinklais, galima klausytis, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą šių asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti šių asmenų prašymu arba jų sutikimu, nors ir nėra tuo reikalu priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjo apylinkės teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo nutarties, jei nesinaudojama ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais. 2 straipsnis. 155 straipsnio pakeitimas
gavęs” vietoje žodžių ikiteisminio tyrimo teisėjo įrašyti žodžius “apylinkės teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo” ir šią dalį išdėstyti taip:
1Prokuroras,
priėmęs nutarimą ir gavęs ikiteisminio tyrimo teisėjo apylinkės teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo sutikimą, turi teisę atvykti į bet kokią valstybės ar savivaldybės, viešąją ar privačią įstaigą, įmonę ar organizaciją ir pareikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus bei informaciją arba gauti nurodytą informaciją raštu, jei tai reikalinga tiriant nusikalstamą veiką. 3 straipsnis 173 straipsnio pakeitimas
1dalies 1 punktą papildyti ir po žodžių „priemonių taikymą“ įrašyti žodžius „išskyrus 154 str. numatomą priemonę“ ir šią dalį išdėstyti taip: 1.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso nustatyta tvarka:
šio Kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais;
214 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;
Kodekso numatytais atvejais;
prokuroro veiksmų;
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Darius Petrošius Seimo narys Antanas Nesteckis Seimo narys Andrius Palionis
dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: LR Baudžiamojo kodekso 173 str. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai 1d. 1p. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso nustatyta tvarka: skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą. To paties straipsnio 2d. numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose numatytus veiksmus ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka gavęs prokuroro prašymą. Vadovaujantis šiomis Baudžiamojo proceso nuostatomis prokurorai kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir tais atvejais, kai reikia taikyti procesinę prievartos priemonę – elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą (BPK 154 str). Iki šiol galiojanti šios procesinės prievartos priemonės sankcionavimo tvarka yra ydinga ir jau kurį laiką diskutuojama tarp prokurorų ir tyrėjų dėl jos keitimo, o pastaruoju metu kilo skandalas dėl tariamo žurnalistų masinio sekimo. Iš tiesų elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolė yra pakankamai subtilus dalykas, nes neišvengiamai paliečia ir daugiau žmonių, kurie galbūt nėra nusikalstamai susiję su kontroliuojamu asmeniu. Dėl kasdieninės rutinos tvirtinant prokurorų nutarimus, sankcionuojant įvairias procesines prievartos priemones ne kiekvienas ikiteisminio tyrimo teisėjas atkreipia rimtą dėmesį į tai, kad elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas yra nepaprastai svarbi priemonė daugeliu aspektų ir ją skirti galima tik išskirtiniais atvejais.
Dėl šios priemonės svarbos ir jautrumo visuomenėje elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą turėtų sankcionuoti apylinkės teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas, kaip tai daroma pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 str. 1d. Tokiu atveju būtų pabrėžiamas šios priemonės skyrimo išskirtinumas ir atkreipiamas didesnis dėmesys į jos skyrimo pagrįstumą. LR Baudžiamojo proceso kodekso 173 str. 1d. 1p. reikėtų papildyti ir po žodžio „taikymą“ įrašyti žodžius „išskyrus 154 str.“ Atitinkamai reikėtų pakeisti ir BPK 154 str. 1d., 2d., 6d. vietoje žodžių „ikiteisminio tyrimo teisėjas“ įrašyti žodžius „apylinkės teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas.“ BPK 155 str.1d. taip pat vietoje žodžių „ikiteisminio tyrimo teisėjas“ įrašyti „apylinkės teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas.“
2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pakeisti LR baudžiamojo proceso kodekso
priemonės - elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, sankcionavimo tvarką. 3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 173 str. 1d 1p. numato, kad pagal prokuroro prašymą visų procesinių prievartos priemonių sankcionavimą atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas.
4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma prokuroro prašymą taikyti procesinės priemonės elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę jos fiksavimą ir kaupimą leisti sankcionuoti apylinkės tik teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Bus išvengiama pasitaikančių perteklinių leidimų kontroliuoti informaciją, perduodamą elektroniniais ryšių tinklais. 5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Siūlomi Baudžiamojo proceso kodekso 154, 155, 173 str. pakeitimai neigiamų pasekmių nesukels. 6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Priėmus teikiamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso pakeitimo projektą, keisti kitų galiojančių įstatymų nereikės. 9) ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Projekto sąvokos ir terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, nes projekte nėra naujai apibrėžtų sąvokų. 10) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos dokumentus. 11) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Projekto nuostatoms įgyvendinti lydimųjų teisės aktų priimti nereikės. 12) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154, 155, 173 str. pataisų įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus. 13) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Seimo narys Darius Petrošius
15) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Nėra
16) kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narys Darius Petrošius Seimo narys Antanas Nesteckis Seimo narys Andrius Palionis
2014-07-08 Nr. XIIP-1974 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
prievartos priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo – sankcionavimo tvarką: vietoj ikiteisminio tyrimo teisėjo šį veiksmą turėtų sankcionuoti apylinkės teismo primininkas ar jo įgaliotas teisėjas. Šia asmenys turėtų teikti sutikimą ir dėl prokuroro nutarimo susipažinti su informacija (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 155 straipsnis). Siūlomi pakeitimai tobulintini arba jų atsisakytina dėl šių priežasčių:
Pirma, siūlymas dviejų procesinių prievartos priemonių sankcionavimą perduoti naujam (ikiteisminiame tyrime) procesiniam subjektui „apylinkės teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui“ neatitinka vieningos BPK įtvirtintos sistemos, pagal kurią ikiteisminio tyrimo metu įstatymų numatytus proceso veiksmus atliekantis bei sprendimus priimantis teismų atstovas yra ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pažymėtina, kad apylinkės teismo pirmininkas ikiteisminio tyrimo metu sprendžia tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo klausimą.
Antra, projekto aiškinamajame rašte deklaratyviai teigiama, kad „Dėl kasdieninės rutinos tvirtinant prokurorų nutarimus, sankcionuojant įvairias procesines prievartos priemones ne kiekvienas ikiteisminio tyrimo teisėjas atkreipia rimtą dėmesį į tai, kad elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas yra nepaprastai svarbi priemonė daugeliu aspektų ir ją skirti galima tik išskirtiniais atvejais.“ Tačiau lieka neaišku, ar būtų ir kaip būtų didinamas šios priemonės skyrimo pagrįstumas pavedus sankcionavimą apylinkės teismo pirmininkui ar jo įgaliotam kitam teisėjui, kurie taip pat turi savo „kasdieninę rutiną“. Trečia, tiek teisėjo, atliekančio ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, parinkimas yra, tiek pagal projektą teisėjo, sankcionuojančio šias dvi priemones, parinkimas būtų teismo primininko diskrecija. Todėl tikėtina, kad teismo pirmininkas savo įsakymu vykdyti šią funkciją galėtų paskirti tam pačiam ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ketvirta, neaišku kodėl iš visų procesinių prievartos priemonių sankcionavimo siūloma keisti tik BPK 154 ir 155 straipsniuose numatytų priemonių skyrimo tvarką. Visas kitas, taip pat ir griežtesnes kardomąsias ar kitas prievartos priemones, pavyzdžiui, suėmimą, areštą, kratą, sankcionuotų ikiteisminio tyrimo teisėjas. 2. Nors projekto 2 straipsniu siūloma keisti BPK 155 straipsnyje numatytos priemonės skyrimo tvarką, su tai susijusiuose BPK 173 straipsnio pakeitimuose šis straipsnis nenumatomas. 3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, projektas ir jo lyginamasis variantas tikslintini:
a) projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmė sunumeruotina;
b) projekto 1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, projekto 2 straipsnio, projekto 3 straipsnio pakeitimų esmės nesutampa su projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, projekto lyginamojo varianto 2 straipsnio, projekto lyginamojo varianto 3 straipsnio pakeitimų esmėmis;
c) projekto 3 straipsnio pakeitimuose sutrumpinimas „str.“ nerašytinas.
d) projekto ir lyginamojo varianto tekstuose įrašytini trūkstami ir naikintini pertekliniai skyrybos ženklai. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė D. Valatkevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-07-
DĖL lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 154, 155, 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiIp-1974 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154, 155, 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1974 informuojame, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
1
TEISĖTVARKOS komitetas
PROCESO KODEKSO KODEKSO 154, 155, 173 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-1974)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-08 1,2,3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti procesinės prievartos priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo – sankcionavimo tvarką: vietoj ikiteisminio tyrimo teisėjo šį veiksmą turėtų sankcionuoti apylinkės teismo primininkas ar jo įgaliotas teisėjas. Šia asmenys turėtų teikti sutikimą ir dėl prokuroro nutarimo susipažinti su informacija (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 155 straipsnis).
Siūlomi pakeitimai tobulintini arba jų atsisakytina dėl šių priežasčių: Pirma, siūlymas dviejų procesinių prievartos priemonių sankcionavimą perduoti naujam (ikiteisminiame tyrime) procesiniam subjektui „apylinkės teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui“ neatitinka vieningos BPK įtvirtintos sistemos, pagal kurią ikiteisminio tyrimo metu įstatymų numatytus proceso veiksmus atliekantis bei sprendimus priimantis teismų atstovas yra ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pažymėtina, kad apylinkės teismo pirmininkas ikiteisminio tyrimo metu sprendžia tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo klausimą. Antra, projekto aiškinamajame rašte deklaratyviai teigiama, kad „Dėl kasdieninės rutinos tvirtinant prokurorų nutarimus, sankcionuojant įvairias procesines prievartos priemones ne kiekvienas ikiteisminio tyrimo teisėjas atkreipia rimtą dėmesį į tai, kad elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas yra nepaprastai svarbi priemonė daugeliu aspektų ir ją skirti galima tik išskirtiniais atvejais.“ Tačiau lieka neaišku, ar būtų ir kaip būtų didinamas šios priemonės skyrimo pagrįstumas pavedus sankcionavimą apylinkės teismo pirmininkui ar jo įgaliotam kitam teisėjui, kurie taip pat turi savo „kasdieninę rutiną“. Trečia, tiek teisėjo, atliekančio ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, parinkimas yra, tiek pagal projektą teisėjo, sankcionuojančio šias dvi priemones, parinkimas būtų teismo primininko diskrecija. Todėl tikėtina, kad teismo pirmininkas savo įsakymu vykdyti šią funkciją galėtų paskirti tam pačiam ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ketvirta, neaišku kodėl iš visų procesinių prievartos priemonių sankcionavimo siūloma keisti tik BPK 154 ir 155 straipsniuose numatytų priemonių skyrimo tvarką.
Visas kitas, taip pat ir griežtesnes kardomąsias ar kitas prievartos priemones, pavyzdžiui, suėmimą, areštą, kratą, sankcionuotų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Svarstyti Seimo 2016-03-22 nutarimo Nr. XII-2263 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto tyrimo dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo išvados“ 2 str. Seimas pavedė Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti teisės aktus (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą ir kitus įstatymus). TTK siūlo perduoti įstatymo projektą apsvarstyti sudaromai darbo grupei, kadangi sprendžiamas procesines prievartos priemones skiriančių subjektų klausimas. XIIP-1974 projektu sprendžiamos įstatymo praktinio taikymo problemos, nes pasak projekto autorių, šiuo metu nepagrįstai daug sankcijų skiriama klausytis elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir kontroliuoti informaciją. Pagal galiojančias BPK nuostatas sankcijas procesinėms prievartos priemonėms skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas, o projekte siūloma išskirti iš sistemos dvi proceso prievartos priemones: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir prokurorų teisę susipažinti su informacija. Projekte siūloma, kad jas skirtų apylinkės teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas, tačiau manytina, kad tokia nuostata neišspręstų problemos, nes būtų išskirtos tik dvi prievartos priemonės, kurias skirtų ne ikiteisminio tyrimo teisėjas, o teismo pirmininkas arba jo paskirtas teisėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirtas teisėjas gali būti ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, nes ikiteisminio tyrimo teisėjais paskiria teismo pirmininkas iš apylinkės teismo teisėjų.
Siūloma nuostata darant išimtį iškreiptų sistemą, nes šiuo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas skiria ar sankcionuoja visas procesines prievartos priemones (BPK 173 str. 1d. 1p.), iš jų - suėmimą, areštą, laisvės apribojimą, turto konfiskavimą, kurios yra pačios griežčiausios, nes suvaržo ar apriboja žmogaus laisvę, nuosavybės teises, tačiau pagal BPK 173 str. jas ir toliau skirs ikiteisminio tyrimo teisėjas. Projektui nepritaria Vyriausybė, ekspertai. Komitetas daro svarstyme pertrauką ir perduoda projektą apsvarstyti TTK sudarytai darbo grupei. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 2 straipsniu siūloma keisti BPK 155 straipsnyje numatytos priemonės skyrimo tvarką, su tai susijusiuose BPK 173 straipsnio pakeitimuose šis straipsnis nenumatomas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, projektas ir jo lyginamasis variantas tikslintini:
straipsnio pakeitimų esmės nesutampa su projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, projekto lyginamojo varianto 2 straipsnio, projekto lyginamojo varianto 3 straipsnio pakeitimų esmėmis;
d) projekto ir lyginamojo varianto tekstuose įrašytini trūkstami ir naikintini pertekliniai skyrybos ženklai. Pritarti 4.
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-07-11 1, 2, 3 DĖL lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 154, 155, 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiIp-1974 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154, 155, 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą
teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-01-30 1, 2, 3
Dėl LIETUVOS
2015 m. sausio 28 d. Nr. 42 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-863
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154, 155,
įstatymo projektas Nr. XIIP-1974) dėl šių priežasčių:
Respublikos Vyriausybė 2015-01-30 1, 2 2.1.
Pakeitus subjektą, sankcionuojantį dviejų procesinių prievartos priemonių – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo, kaupimo ir prokuroro teisės susipažinti su informacija – skyrimą, padėtis iš esmės nepakis, nes apylinkės teismo pirmininkas šią funkciją galės pavesti bet kuriam teisėjui
Respublikos Vyriausybė 2015-01-30 1, 2, 3
Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. Taigi visiems apylinkės teismo teisėjams (tarp jų ir apylinkės teismo pirmininkams, ir ikiteisminio tyrimo teisėjams) taikomi vienodi kompetencijos reikalavimai. Be to, aiškinamajame rašte minimas problemas galėtų padėti spręsti ne subjekto, sankcionuojančio procesinių prievartos priemonių skyrimą, keitimas, o skiriant šias priemones dalyvaujančių pareigūnų gebėjimas tinkamai taikyti reikiamas nuostatas. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2015-01-30 1, 2, 3 2.3.
Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje kaip teismų atstovas dalyvauja tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. Joks kitas teisėjas nedalyvauja ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Be to, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo tikslas ir uždaviniai – kitokie nei
Respublikos Vyriausybė 2015-01-30 1, 2, 3 <..> įstatymo projektas Nr. XIIP-1974 turi būti tobulinami pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pertrauką ir įstatymo projektą XIIP-1974 perduoti apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sudaromai darbo grupei Seimo nutarimui Nr. XII-2263 įgyvendinti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
1
TEISĖTVARKOS komitetas
PROCESO KODEKSO KODEKSO 154, 155, 173 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-1974)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Saulius Jakimavičius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Marozas, Teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja Rūta Rutkauskaitė, Generalinės prokuratūros prokurorė Vida Ramanauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-08 1,2,3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti procesinės prievartos priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo – sankcionavimo tvarką: vietoj ikiteisminio tyrimo teisėjo šį veiksmą turėtų sankcionuoti apylinkės teismo primininkas ar jo įgaliotas teisėjas. Šia asmenys turėtų teikti sutikimą ir dėl prokuroro nutarimo susipažinti su informacija (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 155 straipsnis).
Siūlomi pakeitimai tobulintini arba jų atsisakytina dėl šių priežasčių: Pirma, siūlymas dviejų procesinių prievartos priemonių sankcionavimą perduoti naujam (ikiteisminiame tyrime) procesiniam subjektui „apylinkės teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui“ neatitinka vieningos BPK įtvirtintos sistemos, pagal kurią ikiteisminio tyrimo metu įstatymų numatytus proceso veiksmus atliekantis bei sprendimus priimantis teismų atstovas yra ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pažymėtina, kad apylinkės teismo pirmininkas ikiteisminio tyrimo metu sprendžia tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo klausimą. Antra, projekto aiškinamajame rašte deklaratyviai teigiama, kad „Dėl kasdieninės rutinos tvirtinant prokurorų nutarimus, sankcionuojant įvairias procesines prievartos priemones ne kiekvienas ikiteisminio tyrimo teisėjas atkreipia rimtą dėmesį į tai, kad elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas yra nepaprastai svarbi priemonė daugeliu aspektų ir ją skirti galima tik išskirtiniais atvejais.“ Tačiau lieka neaišku, ar būtų ir kaip būtų didinamas šios priemonės skyrimo pagrįstumas pavedus sankcionavimą apylinkės teismo pirmininkui ar jo įgaliotam kitam teisėjui, kurie taip pat turi savo „kasdieninę rutiną“. Trečia, tiek teisėjo, atliekančio ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, parinkimas yra, tiek pagal projektą teisėjo, sankcionuojančio šias dvi priemones, parinkimas būtų teismo primininko diskrecija. Todėl tikėtina, kad teismo pirmininkas savo įsakymu vykdyti šią funkciją galėtų paskirti tam pačiam ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ketvirta, neaišku kodėl iš visų procesinių prievartos priemonių sankcionavimo siūloma keisti tik BPK 154 ir 155 straipsniuose numatytų priemonių skyrimo tvarką.
Visas kitas, taip pat ir griežtesnes kardomąsias ar kitas prievartos priemones, pavyzdžiui, suėmimą, areštą, kratą, sankcionuotų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pritarti XIIP-1974 projektu sprendžiamos įstatymo praktinio taikymo problemos, nes pasak projekto autorių, šiuo metu nepagrįstai daug sankcijų skiriama klausytis elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir kontroliuoti informaciją. Pagal galiojančias BPK nuostatas sankcijas procesinėms prievartos priemonėms skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas, o projekte siūloma išskirti iš sistemos dvi proceso prievartos priemones: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir prokurorų teisę susipažinti su informacija. Projekte siūloma, kad jas skirtų apylinkės teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas, tačiau manytina, kad tokia nuostata neišspręstų problemos, nes būtų išskirtos tik dvi prievartos priemonės, kurias skirtų ne ikiteisminio tyrimo teisėjas, o teismo pirmininkas arba jo paskirtas teisėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirtas teisėjas gali būti ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, nes ikiteisminio tyrimo teisėjais paskiria teismo pirmininkas iš apylinkės teismo teisėjų. Siūloma nuostata darant išimtį iškreiptų sistemą, nes šiuo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas skiria ar sankcionuoja visas procesines prievartos priemones (BPK
apribojimą, turto konfiskavimą, kurios yra pačios griežčiausios, nes suvaržo ar apriboja žmogaus laisvę, nuosavybės teises, tačiau pagal BPK 173 str. jas ir toliau skirs ikiteisminio tyrimo teisėjas. Projektui nepritaria Vyriausybė, ekspertai. TTK sudarytoje darbo grupėje (sudarytoje Seimo nutarimui Nr.
XII-2263 įgyvendinti) šis projektas aptartas ir prieita tos pačios nuomonės, kaip ir aukščiau išdėstytuose Komiteto argumentuose, kad siūloma nuostata darant išimtį iškreiptų sistemą, nes šiuo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas skiria ar sankcionuoja visas procesines prievartos priemones, iš jų suėmimą ir kt., kuriuo apribojama žmogaus laisvė ar suvaržomos kitos žmogaus teisės.. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 2 straipsniu siūloma keisti BPK 155 straipsnyje numatytos priemonės skyrimo tvarką, su tai susijusiuose BPK 173 straipsnio pakeitimuose šis straipsnis nenumatomas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, projektas ir jo lyginamasis variantas tikslintini:
straipsnio pakeitimų esmės nesutampa su projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, projekto lyginamojo varianto 2 straipsnio, projekto lyginamojo varianto 3 straipsnio pakeitimų esmėmis;
d) projekto ir lyginamojo varianto tekstuose įrašytini trūkstami ir naikintini pertekliniai skyrybos ženklai. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-07-11 1, 2, 3 DĖL lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 154, 155, 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiIp-1974 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154, 155, 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1974 informuojame, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-01-30 1, 2, 3
Dėl LIETUVOS
2015 m. sausio 28 d. Nr. 42 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-863
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154, 155,
įstatymo projektas Nr. XIIP-1974) dėl šių priežasčių:
Respublikos Vyriausybė 2015-01-30 1, 2 2.1. Pakeitus subjektą, sankcionuojantį dviejų procesinių prievartos priemonių – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo, kaupimo ir prokuroro teisės susipažinti su informacija – skyrimą, padėtis iš esmės nepakis, nes apylinkės teismo pirmininkas šią funkciją galės pavesti bet kuriam teisėjui
Respublikos Vyriausybė 2015-01-30 1, 2, 3 2.2.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. Taigi visiems apylinkės teismo teisėjams (tarp jų ir apylinkės teismo pirmininkams, ir ikiteisminio tyrimo teisėjams) taikomi vienodi kompetencijos reikalavimai. Be to, aiškinamajame rašte minimas problemas galėtų padėti spręsti ne subjekto, sankcionuojančio procesinių prievartos priemonių skyrimą, keitimas, o skiriant šias priemones dalyvaujančių pareigūnų gebėjimas tinkamai taikyti reikiamas nuostatas. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2015-01-30 1, 2, 3
kodekse nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje kaip teismų atstovas dalyvauja tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. Joks kitas teisėjas nedalyvauja ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Be to, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo tikslas ir uždaviniai – kitokie nei Baudžiamojo proceso kodekso, todėl jame nereikėtų nustatyti tokio pat kaip Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme modelio. Pritarti 5.
Respublikos Vyriausybė 2015-01-30 1, 2, 3 <..> įstatymo projektas Nr. XIIP-1974 turi būti tobulinami pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIP-1974 atmesti, atsižvelgiant į ekspertų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas. Argumentai: Pagal galiojančias BPK nuostatas sankcijas visoms procesinėms prievartos priemonėms skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas, o projekte siūloma išskirti iš procesinių prievartos priemonių sistemos dvi proceso prievartos priemones, kurias skirtų teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas (atkreipiant dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas yra taip pat teismo pirmininko paskirtas teisėjas iš visų teismo teisėjų), tokia išimtis griauna sistemą, juo labiau, kad tokias prievartos priemones, kaip suėmimą ar turto konfiskavimą, kurios dar labiau suvaržo žmogaus teises ir laisves, nei autorių siūlomos, skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas. Autorių nurodyta problema yra įstatymo praktinio taikymo problema ir ją reikia spręsti kitomis, organizacinėmis priemonėmis, mokymais. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė