Projekto Projekto-2 lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. xi-2220 6 IR 19 straipsniŲ pakeitimo įstatymas
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, išskyrus Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, atstovaujančių vienai tarptautinės sutarties šaliai, tarptautines sutartis, kurios lietuvių kalba skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir informaciniai pranešimai apie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimą, galiojimą, pakeitimą, laikiną taikymą, sustabdymą, nutraukimą, prieštaravimą sutarties pakeitimui ar išlygoms (toliau – informaciniai pranešimai);“. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisės aktų nustatytus įgaliojimus turinčio subjekto pasirašytas teisės aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo įregistruojamas ir paskelbiamas Teisės aktų registre., išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir informacinius pranešimus.“
2Papildyti 19 straipsnį 5 dalimi:
„5. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte, skelbiamos Teisės aktų registre Užsienio reikalų ministerijos teikimu, įvykdžius Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas procedūras, būtinas joms įsigalioti. Informaciniai pranešimai, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte, Teisės aktų registre skelbiami teisės aktų nustatyta tvarka.“
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d. 2.
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir atlieka kitus veiksmus, būtinus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto XIIP-1953(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. xi-2220 6 IR 19 straipsniŲ pakeitimo įstatymas
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, išskyrus Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, atstovaujančių vienai tarptautinės sutarties šaliai, tarptautines sutartis, kurios lietuvių kalba skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teikiami pranešimai dėl visų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimo, galiojimo, pakeitimo, laikino taikymo, sustabdymo, nutraukimo, prieštaravimo sutarties pakeitimui ar išlygoms;“. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisės aktų nustatytus įgaliojimus turinčio subjekto pasirašytas teisės aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo įregistruojamas ir paskelbiamas Teisės aktų registre, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus Teisės aktų registro objektus.“
2Papildyti 19 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti teisės aktų registro objektai Teisės aktų registre skelbiami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teikimu.“
šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti sklandų ir savalaikį Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių skelbimą Teisės aktų registre, taip pat Užsienio reikalų ministerijos rengiamų informacinių pranešimų apie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimą, galiojimą, pakeitimą, laikiną taikymą, sustabdymą, nutraukimą, prieštaravimą sutarties pakeitimui ar išlygai paskelbimą šiame registre. Įstatymų projektais taip pat siekiama įtvirtinti nuostatą, jog Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje lietuvių kalba skelbiamos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, atstovaujančių vienai tarptautinės sutarties šaliai, tarptautinės sutartys (tarptautinės mišriosios sutartys) papildomai Teisės aktų registre neskelbiamos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento (direktorė Sigutė Jakštonytė, tel. 236 2530) Tarptautinių sutarčių skyriaus antroji sekretorė Ingrida Bačiulienė, tel. 2362539. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymas (2014 m. sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymo 16 straipsnio pakeitimas) šiuo metu numato visų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių skelbimą Teisės aktų registre ir neišskiria tarptautinių mišriųjų sutarčių.
Tarptautinių sutarčių įstatymas nereglamentuoja tiesiogiai su tarptautinėmis sutartimis susijusios informacijos, t.y. informacijos apie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimą, galiojimą, pakeitimą, laikiną taikymą, sustabdymą, nutraukimą, prieštaravimą sutarties pakeitimui ar išlygoms, skelbimo Teisės aktų registre. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas taip pat neišskiria tarptautinių mišriųjų sutarčių ir numato visų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių skelbimą Teisės aktų registre. Šis įstatymas taip pat nereglamentuoja informacijos apie Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis skelbimo registre. Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją (19 straipsnis) tarptautinė sutartis teisės aktų nustatytus įgaliojimus turinčio subjekto turėtų būti įregistruojama ir skelbiama Teisės aktų registre kitą darbo dieną po jos pasirašymo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, kokių teigiamų rezultatų laukiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnis reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktų skelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. ES reglamentas Nr. 1/1958, įskaitant vėlesnius jo pakeitimus, nustato oficialias Europos Sąjungos institucijų kalbas, tarp jų ir lietuvių kalbą. Be to, 2013 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentu Nr. 216/2013 nustatyta, kad ES oficialusis leidinys, skelbiamas elektroniniu pavidalu oficialiomis ES institucijų kalbomis, yra autentiškas ir turi teisinę galią.
Atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių mišriųjų sutarčių rengimas yra ES teisėkūros proceso dalis, šios sutartys sudaromos visomis oficialiomis ES kalbomis ir už jų parengimą (vertimą, autentiškumo tvirtinimą, galimą klaidų atitaisymą) yra atsakinga Europos Sąjungos Taryba, siūloma atsisakyti lietuvių kalba ES oficialiajame leidinyje skelbiamų tarptautinių mišriųjų sutarčių pakartotinio skelbimo Teisės aktų registre ir numatyti tokią išimtį Įstatymų projektuose. Pažymėtina, kad tarptautinės mišriosios sutartys iki š.m. sausio 1 d. dėl minėtų priežasčių nebuvo skelbiamos ir leidinyje „Valstybės žinios“. Įstatymų projektuose taip pat siūloma įtvirtinti iki šiol galiojusią praktiką skelbti ne tik tarptautinių sutarčių tekstus, bet ir tiesiogiai su tarptautinėmis sutartimis susijusią informaciją, t.y. informaciją apie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimą, galiojimą, pakeitimą, laikiną taikymą, sustabdymą, nutraukimą, prieštaravimą sutarties pakeitimui ar išlygoms. Ši informacija yra svarbi ne tik valstybės institucijoms, atsakingoms už konkrečios tarptautinės sutarties vykdymą, bet ir visuomenei. Atsižvelgiant į specifinę tarptautinių sutarčių įsigaliojimo tvarką (tarptautinių sutarčių įsigaliojimui nėra taikomos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos) ir Užsienio reikalų ministerijos kompetenciją Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimo procese (Tarptautinių sutarčių įstatymo 10 straipsnis), minėta informacija bus skelbiama Užsienio reikalų ministerijos informacinių pranešimų forma.
Kartu Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo projektu siūloma aiškiai apibrėžti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių skelbimo Teisės aktų registre tvarką ir papildyti įstatymo 19 straipsnį 5 dalimi, numatančia, kad tarptautinės sutartys skelbiamos Užsienio reikalų ministerijos teikimu, įvykdžius teisės aktais nustatytas procedūras, būtinas joms įsigalioti. Informaciniai pranešimai apie tarptautines sutartis Teisės aktų registre bus skelbiami teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektais siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektus, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymų projektus, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma, tačiau informacija apie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimą, negaliojimą ir kt. yra itin aktuali visuomenei, įskaitant verslo atstovus. 8.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti Teisės aktų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. XII-694, ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1179. Atsižvelgiant į tai ir siekiant tinkamo įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimo, įstatymų projektuose numatytas įstatymų įsigaliojimas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei formuluojamas pasiūlymas priimti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ir atlikti kitus veiksmus, būtinus šių įstatymų nuostatoms įgyvendinti. Tokiu būdu sudaroma galimybė vienu metu įsigalioti įstatymams ir juos įgyvendinantiems teisės aktams. Priimti naujų ar pripažinti netekusiais galios teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų terminų, vertintinų Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka, nėra. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
teisės aktų, kas ir kada juos turi priimti Siekiant įgyvendinti Įstatymų projektus, reikės priimti Aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytų teisės aktų pakeitimus, naujų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų įstatymų projektų rengimo metu negauta. Su visuomene konsultuojamasi Įstatymų projektus paskelbus Teisės aktų informacinėje sistemoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Tarptautinė sutartis“, „tarptautinė mišrioji sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Užsienio reikalų
ministras Linas Linkevičius
2014-07-01 Nr. XIIP-1953 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punktu siūloma praplėsti Teisės aktų registro objektų sąrašą ir nustatyti, kad Teisės aktų registro objektais yra ne tik Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, bet ir informaciniai pranešimai apie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimą, galiojimą, pakeitimą, laikiną taikymą, sustabdymą, nutraukimą, prieštaravimą sutarties pakeitimui ar išlygoms (toliau – Informaciniai pranešimai). Atsižvelgiant į šį pakeitimą, projektu yra keičiamas ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnyje yra reglamentuojamas teisės aktų registravimas ir paskelbimas, o šio straipsnio 1 dalyje pateiktoje nuorodoje į įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1-18 punktus nurodyti Teisės aktų registro objektai yra įvardijami kaip „teisės aktai“. Pažymėtina, kad Informaciniai pranešimai savo turiniu ir esme nėra teisės aktai. Tuo tarpu iš projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies redakcijos būtų galima suprasti, kad ir informaciniai pranešimai priskiriami teisės aktams.
Manytume, kad siekiant reglamentuoti Informacinių pranešimų paskelbimą Teisės aktų registre ir siekiant tarpusavyje suderinti Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, Informacinius pranešimus, kaip atskirą Teisės aktų registro objektų rūšį, reikėtų išskirti atskirame Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies punkte, o patį Informacinių pranešimų paskelbimą aptarti atskiru straipsniu, pasiremiant analogija, pavyzdžiui, su Teisėkūros pagrindų įstatymo 21 straipsniu, kuriame yra reglamentuojamas Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimų registravimas ir oficialus paskelbimas. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi pildomo įstatymo 19 straipsnio 5 dalis kelia abejonių keliais aspektais:
1) šioje dalyje pateikiama nuoroda į įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis nėra teisiškai tiksli, nes nurodytame Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra įvardijamos dviejų rūšių Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys – sudarytos Lietuvos Respublikos, kaip atskiro subjekto, bei sudarytos Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto nuostata tikslintina. Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai;
2) šios dalies nuostata, reglamentuojanti Informacinių pranešimų paskelbimą Teisės aktų registre („Informaciniai pranešimai ,<...>, Teisės aktų registre skelbiami teisės aktų nustatyta tvarka“): a) nedera su Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio reguliavimo dalyku (žr. šios Išvados 1 pastabą); b) nedera su kartu teikiamu Tarptautinių sutarčių įstatymo projektu (reg. Nr.
Nr. XIIP-1952), pagal kurį Informaciniai pranešimai Teisės aktų registre skelbiami Užsienio reikalų ministerijos teikimu; 3) formuluotė „teisės aktų nustatyta tvarka“ nėra aiški, nes įsigaliojus Teisėkūros pagrindų įstatymui, kiti nei projekte reglamentuojami Informaciniai pranešimai nėra Teisės aktų registro objektai (pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 26 straipsnio
nėra ir jokio bendro teisės akto, kuriame būtų reglamentuojamas informacinių pranešimų skelbimas). Jeigu turimi minty projekto aiškinamajame rašte nurodyti poįstatyminiai teisės aktai (Teisės aktų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. XII-694 bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1179), manytume, kad pasirinkta teisės aktų rūšis nėra tinkama, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną su subjekto teisėmis ir pareigomis susiję teisiniai santykiai turi būti reglamentuojami įstatymu. Atsižvelgiant į tai, siūlytume (kaip buvo pažymėta šios Išvados 1 pastaboje) Informacinių pranešimų paskelbimą reglamentuoti atskiru straipsniu. 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad įstatymas įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad ši data yra siejama su siekiu tinkamai pasirengti teikiamo įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui – priimti reikalingus poįstatyminius teisės aktus (pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį juos turėtų priimti Vyriausybė). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš keistinų poįstatyminių teisės aktų yra Teisės aktų registro nuostatai, kurie pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį yra tirtinami ne Vyriausybės, o Seimo nutarimu. Pažymėtina, kad atitinkamas Seimo nutarimo projektas nėra teikiamas kartu su aptariamu įstatymo projektu.
Aiškinamajame rašte taip pat nėra nurodoma, kad toks teisės akto projektas yra rengiamas ir bus pateiktas Seimui artimiausiu metu. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data nėra reali. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Inga Jarukaitienė Liucija Schulte-Ebbert
2014-12-01 Nr. XIIP-1953(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreiptinas dėmesys į projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatytą įsigaliojimo datą – 2015 m. sausio 1 d. – bei to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įpareigojimą Seimui ir Vyriausybei iki šios datos priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš keistinų poįstatyminių teisės aktų yra Seimo nutarimu tvirtinami Teisės aktų registro nuostatai ir kad atitinkamas Seimo nutarimo projektas nėra teikiamas nei kartu su aptariamu įstatymo projektu, nei įregistruotas Seime, manytume, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data nėra reali. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Inga Jarukaitienė Liucija Schulte-Ebbert
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Irina Jurkšuvienė ir Rita Beinorienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, Užsienio reikalų ministerijos atstovės Sigutė Jakštonytė ir Ingrida Bačiulienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-04 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punktu siūloma praplėsti Teisės aktų registro objektų sąrašą ir nustatyti, kad Teisės aktų registro objektais yra ne tik Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, bet ir informaciniai pranešimai apie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimą, galiojimą, pakeitimą, laikiną taikymą, sustabdymą, nutraukimą, prieštaravimą sutarties pakeitimui ar išlygoms (toliau – Informaciniai pranešimai). Atsižvelgiant į šį pakeitimą, projektu yra keičiamas ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnyje yra reglamentuojamas teisės aktų registravimas ir paskelbimas, o šio straipsnio 1 dalyje pateiktoje nuorodoje į įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1-18 punktus nurodyti Teisės aktų registro objektai yra įvardijami kaip „teisės aktai“. Pažymėtina, kad Informaciniai pranešimai savo turiniu ir esme nėra teisės aktai. Tuo tarpu iš projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies redakcijos būtų galima suprasti, kad ir informaciniai pranešimai priskiriami teisės aktams. Manytume, kad siekiant reglamentuoti Informacinių pranešimų paskelbimą Teisės aktų registre ir siekiant tarpusavyje suderinti Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, Informacinius pranešimus, kaip atskirą Teisės aktų registro objektų rūšį, reikėtų išskirti atskirame Teisėkūros pagrindų įstatymo
aptarti atskiru straipsniu, pasiremiant analogija, pavyzdžiui, su Teisėkūros pagrindų įstatymo 21 straipsniu, kuriame yra reglamentuojamas
paskelbimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-04
abejonių keliais aspektais:
nurodytas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis nėra teisiškai tiksli, nes nurodytame Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra įvardijamos dviejų rūšių Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys – sudarytos Lietuvos Respublikos, kaip atskiro subjekto, bei sudarytos Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto nuostata tikslintina.
Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai;
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-04
Teisės aktų registre („Informaciniai pranešimai ,<...>, Teisės aktų registre skelbiami teisės aktų nustatyta tvarka“): a) nedera su Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio reguliavimo dalyku (žr. šios Išvados 1 pastabą); b) nedera su kartu teikiamu Tarptautinių sutarčių įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1952), pagal kurį Informaciniai pranešimai Teisės aktų registre skelbiami Užsienio reikalų ministerijos teikimu;
3) formuluotė „teisės aktų nustatyta tvarka“ nėra aiški, nes įsigaliojus Teisėkūros pagrindų įstatymui, kiti nei projekte reglamentuojami Informaciniai pranešimai nėra Teisės aktų registro objektai (pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 26 straipsnio 4 dalį jie yra skelbiami atitinkamų institucijų interneto svetainėse, todėl nėra ir jokio bendro teisės akto, kuriame būtų reglamentuojamas informacinių pranešimų skelbimas). Jeigu turimi minty projekto aiškinamajame rašte nurodyti poįstatyminiai teisės aktai (Teisės aktų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. XII-694 bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1179), manytume, kad pasirinkta teisės aktų rūšis nėra tinkama, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną su subjekto teisėmis ir pareigomis susiję teisiniai santykiai turi būti reglamentuojami įstatymu. Atsižvelgiant į tai, siūlytume (kaip buvo pažymėta šios Išvados 1 pastaboje) Informacinių pranešimų paskelbimą reglamentuoti atskiru straipsniu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-04 3.
Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad įstatymas įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad ši data yra siejama su siekiu tinkamai pasirengti teikiamo įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui
teisės akto projektas yra rengiamas ir bus pateiktas Seimui artimiausiu metu. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data nėra reali. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1953. 6.2. Pasiūlymas:
Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės komiteto sprendimui dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 IR 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1953, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento siūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Kirkilas Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO Nr. XI-2220 6 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų ministerijos atstovai: viceministras Mantvydas Bekešius, Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorė Sigutė Jakštonytė, Tarptautinių sutarčių skyriaus antroji sekretorė Ingrida Bačiulienė, Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento Teisės aktų sisteminimo skyriaus vedėja Aušra Bodin. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-041 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punktu siūloma praplėsti Teisės aktų registro objektų sąrašą ir nustatyti, kad Teisės aktų registro objektais yra ne tik Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, bet ir informaciniai pranešimai apie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimą, galiojimą, pakeitimą, laikiną taikymą, sustabdymą, nutraukimą, prieštaravimą sutarties pakeitimui ar išlygoms (toliau – Informaciniai pranešimai).
Atsižvelgiant į šį pakeitimą, projektu yra keičiamas ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnyje yra reglamentuojamas teisės aktų registravimas ir paskelbimas, o šio straipsnio 1 dalyje pateiktoje nuorodoje į įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1-18 punktus nurodyti Teisės aktų registro objektai yra įvardijami kaip „teisės aktai“. Pažymėtina, kad Informaciniai pranešimai savo turiniu ir esme nėra teisės aktai. Tuo tarpu iš projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies redakcijos būtų galima suprasti, kad ir informaciniai pranešimai priskiriami teisės aktams. Manytume, kad siekiant reglamentuoti Informacinių pranešimų paskelbimą Teisės aktų registre ir siekiant tarpusavyje suderinti Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, Informacinius pranešimus, kaip atskirą Teisės aktų registro objektų rūšį, reikėtų išskirti atskirame Teisėkūros pagrindų įstatymo
aptarti atskiru straipsniu, pasiremiant analogija, pavyzdžiui, su Teisėkūros pagrindų įstatymo 21 straipsniu, kuriame yra reglamentuojamas Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimų registravimas ir oficialus paskelbimas.
Pritarti iš dalies Įstatymo projekto tikslas - skelbti ne tik tarptautinių sutarčių tekstus, bet ir tiesiogiai su tarptautinėmis sutartimis susijusią informaciją, kuri yra neatsiejama tarptautinės sutarties dalis, t.y. informacija apie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimą, galiojimą, pakeitimą, laikiną taikymą, sustabdymą, nutraukimą, prieštaravimą sutarties pakeitimui ar išlygoms. Ši informacija yra svarbi ne tik valstybės institucijoms, atsakingoms už konkrečios tarptautinės sutarties vykdymą, bet ir plačiajai visuomenei (verslo atstovams, piliečiams), kuri dažniausiai pateikiama aktualaus teksto forma, Projektu nesiekiama Užsienio reikalų ministerijos teikiamų pranešimų priskirti teisės aktams, kadangi nei turiniu, nei savo esme tai nėra teisės aktai, todėl jie nebuvo įrašyti į 6 straipsnio 2 dalį atskiru punktu kaip savarankiškas Teisės aktų registro objektas, o paliekami kaip neatsiejama Tarptautinių sutarčių dalis. Užsienio reikalų ministerijos teikiami pranešimai nebus skelbiami kaip savarankiškas objektas, nes jie visada bus susieti su konkrečia tarptautine sutartimi ar su ja susijusiu teisės aktu (dėl sutarties ratifikavimo, patvirtinimo, nutraukimo ir pan.).
Tai nėra aktualus pranešimo, kaip atskiro objekto, įsigaliojimas užregistravus ir paskelbus jį Teisės aktų registre, todėl minėti pranešimai turi būti įrašyti į tą patį punktą kaip ir tarptautinės sutartys, siekiant juos skelbti susietai su tarptautinėmis sutartimis, tačiau bet kuriuo laiku vėliau (atsižvelgiant į specifinę tarptautinių sutarčių įsigaliojimo, nutraukimo, negaliojimo tvarką). Be to, Teisėkūros pagrindų įstatyme nenumačius Užsienio reikalų ministerijai teikiamų pranešimų skelbimo, nėra teisinio pagrindo Užsienio reikalų ministerijai skelbti informacijos apie tarptautinių sutarčių statusą (galiojimą, nebegaliojimą, nutraukimą, ir pan.) Teisės aktų registre. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
abejonių keliais aspektais:
nurodytas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis nėra teisiškai tiksli, nes nurodytame Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra įvardijamos dviejų rūšių Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys – sudarytos Lietuvos Respublikos, kaip atskiro subjekto, bei sudarytos Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto nuostata tikslintina.
Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai;
Teisės aktų registre („Informaciniai pranešimai ,<...>, Teisės aktų registre skelbiami teisės aktų nustatyta tvarka“): a) nedera su Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio reguliavimo dalyku (žr. šios Išvados 1 pastabą); b) nedera su kartu teikiamu Tarptautinių sutarčių įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1952), pagal kurį Informaciniai pranešimai Teisės aktų registre skelbiami Užsienio reikalų ministerijos teikimu;
Teisėkūros pagrindų įstatymui, kiti nei projekte reglamentuojami Informaciniai pranešimai nėra Teisės aktų registro objektai (pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 26 straipsnio 4 dalį jie yra skelbiami atitinkamų institucijų interneto svetainėse, todėl nėra ir jokio bendro teisės akto, kuriame būtų reglamentuojamas informacinių pranešimų skelbimas). Jeigu turimi minty projekto aiškinamajame rašte nurodyti poįstatyminiai teisės aktai (Teisės aktų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. XII-694 bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1179), manytume, kad pasirinkta teisės aktų rūšis nėra tinkama, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną su subjekto teisėmis ir pareigomis susiję teisiniai santykiai turi būti reglamentuojami įstatymu. Atsižvelgiant į tai, siūlytume (kaip buvo pažymėta šios Išvados 1 pastaboje) Informacinių pranešimų paskelbimą reglamentuoti atskiru straipsniu.
Pritarti iš dalies Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir patikslinus projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą, tarptautinės mišrios sutartys nebus Teisės aktų registro objektai, o Užsienio reikalų ministerijos teikiami pranešimai kaip neatsiejama tarptautinės sutarties dalis bus skelbiami apie visas tarptautines sutartis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
d. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad ši data yra siejama su siekiu tinkamai pasirengti teikiamo įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui – priimti reikalingus poįstatyminius teisės aktus (pagal projekto 3 straipsnio
vienas iš keistinų poįstatyminių teisės aktų yra Teisės aktų registro nuostatai, kurie pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį yra tirtinami ne Vyriausybės, o Seimo nutarimu. Pažymėtina, kad atitinkamas Seimo nutarimo projektas nėra teikiamas kartu su aptariamu įstatymo projektu. Aiškinamajame rašte taip pat nėra nurodoma, kad toks teisės akto projektas yra rengiamas ir bus pateiktas Seimui artimiausiu metu. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data nėra reali. Pritarti Atsižvelgiant į galutinę įstatymo projekto redakciją, Komitetas parengs ir pateiks Seimui svarstyti Seimo nutarimu tvirtinamą Teisės aktų registro nuostatų pakeitimo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvada 2014-10-08 Pritarti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1953. Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės komiteto sprendimui dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 IR 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1953, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento siūlymus. Pritarti iš dalies Argumentai išdėstyti prie pirmosios Seimo Teisės departamento pastabos. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komitete patobulintam Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-1953). 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas