Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 15 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS

Lietuva · XIIP-1939 · 2014-11-24 · Priimtas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2014-06-18
  2. Lyginamasis variantas · 2014-11-24
  3. Aiškinamasis raštas · 2014-06-18
  4. Teisės departamento išvada · 2014-06-18
  5. Teisės departamento išvada · 2014-11-24
  6. Komiteto išvada · 2014-06-18
  7. Komiteto išvada · 2014-11-24

Lyginamasis variantas

2014-06-18 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ

TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1374 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO

įstatymas 2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo srityje srityse Asmens duomenys elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo srityje srityse tvarkomi vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu, Kibernetinio saugumo įstatymu ir šiuo įstatymu.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

Šis įstatymas įsigalioja

2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos

Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2014-11-24 · oficialus registras ↗

Projekto Nr. XIIP-1939(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1374 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymas 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo srityse Asmens duomenys elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo srityse tvarkomi vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu, Kibernetinio saugumo įstatymu ir šiuo įstatymu.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas 2014-11-20

Aiškinamasis raštas

2014-06-18 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KIBERNETINIO

SAUGUMO įstatymo,

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 224, 259¹

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 154¹¹, 154¹²

STRAIPSNIAIS ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ

VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 5, 11, 18, 30 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

ĮSTATYMO PAPILDYMO 43¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS

ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1374 15 STRAIPSNIo pakeitimo ĮSTATYMo projektų

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai

ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo (toliau – Kibernetinio saugumo įstatymas), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 154¹¹, 154¹² straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 5, 11, 18, 30 ir 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 43¹ straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr.

I-1374 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – įstatymo projektai) parengti siekiant reglamentuoti kibernetinio saugumo sritį, tikslinti teisės normas, reglamentuojančias valstybės informacinių išteklių saugą, valstybės informacinių išteklių atitiktį nustatytiems saugos reikalavimams, nustatyti teisinį pagrindą tvarkyti asmens duomenis kibernetinio saugumo užtikrinimo tikslais, nustatyti administracinę atsakomybę ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų vadovams už Nacionalinio kibernetinio saugumo centro neinformavimą apie kibernetinius incidentus ypatingos svarbos informacinėje infrastruktūroje ir taikytas kibernetinių incidentų valdymo priemones, kibernetinio saugumo incidentų valdymo plano neparengimą arba nepatvirtinimą, arba nepateikimą Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nurodymų, susijusių su kibernetinio saugumo užtikrinimu, nevykdymą ir nustatytų organizacinių ir techninių reikalavimų ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai nesilaikymą, viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų vadovams už informacijos apie kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimais, ir taikytas šių incidentų valdymo priemones Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nepateikimą ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nustatytos informacijos teikimo tvarkos apie kibernetinius incidentus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, pažeidimus, taip pat elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų vadovams už informacijos apie kibernetinius incidentus ir taikytas šių incidentų valdymo priemones nepateikimą Ryšių reguliavimo tarnybai arba nustatytos pateikimo tvarkos pažeidimus, informacijos, reikalingos vertinti viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir (arba) elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo būseną, nepateikimą Ryšių reguliavimo tarnybai arba nustatytos pateikimo tvarkos pažeidimus, nustatytų organizacinių ir techninių reikalavimų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti nesilaikymą ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nurodymų, susijusių su kibernetinio saugumo užtikrinimu, nevykdymą.

I-1374 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – įstatymo projektai) parengti siekiant reglamentuoti kibernetinio saugumo sritį, tikslinti teisės normas, reglamentuojančias valstybės informacinių išteklių saugą, valstybės informacinių išteklių atitiktį nustatytiems saugos reikalavimams, nustatyti teisinį pagrindą tvarkyti asmens duomenis kibernetinio saugumo užtikrinimo tikslais, nustatyti administracinę atsakomybę ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų vadovams už Nacionalinio kibernetinio saugumo centro neinformavimą apie kibernetinius incidentus ypatingos svarbos informacinėje infrastruktūroje ir taikytas kibernetinių incidentų valdymo priemones, kibernetinio saugumo incidentų valdymo plano neparengimą arba nepatvirtinimą, arba nepateikimą Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nurodymų, susijusių su kibernetinio saugumo užtikrinimu, nevykdymą ir nustatytų organizacinių ir techninių reikalavimų ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai nesilaikymą, viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų vadovams už informacijos apie kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimais, ir taikytas šių incidentų valdymo priemones Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nepateikimą ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nustatytos informacijos teikimo tvarkos apie kibernetinius incidentus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, pažeidimus, taip pat elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų vadovams už informacijos apie kibernetinius incidentus ir taikytas šių incidentų valdymo priemones nepateikimą Ryšių reguliavimo tarnybai arba nustatytos pateikimo tvarkos pažeidimus, informacijos, reikalingos vertinti viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir (arba) elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo būseną, nepateikimą Ryšių reguliavimo tarnybai arba nustatytos pateikimo tvarkos pažeidimus, nustatytų organizacinių ir techninių reikalavimų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti nesilaikymą ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nurodymų, susijusių su kibernetinio saugumo užtikrinimu, nevykdymą. Kibernetinio saugumo įstatymu taip pat siekiama nustatyti ekonominių sankcijų skyrimą viešųjų ryšių tinklų ir

(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams už viešai neskelbiamas paslaugų gavėjams rekomendacijas apie priemones kibernetiniam saugumui užtikrinti naudojantis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamomis paslaugomis ir informacijos apie nacionaliniame kibernetinių incidentų valdymo plane nustatytus kibernetinius incidentus ir taikytas šių incidentų valdymo priemones bei techninės informacijos, reikalingos vertinti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kibernetinio saugumo būseną, nepateikimą Ryšių reguliavimo tarnybai.

Kibernetinio saugumo įstatymu siekiama nustatyti kibernetinio saugumo politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, jų kompetenciją, funkcijas, teises ir pareigas, valstybės informacinių išteklių valdytojų ir (arba) tvarkytojų, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę ir kibernetinio saugumo užtikrinimo priemones. Taip pat nustatyti minimalius organizacinius ir techninius kibernetinio saugumo reikalavimus viešojo administravimo subjektų valdomiems valstybės informaciniams ištekliams, kiek to nereguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai, elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kiek tai nereglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr.

1V-235 sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė (vadovas – vidaus reikalų viceministras Algimantas Juocevičius, tel. (8 5) 271 7202, el. paštas [email protected], vadovo pavaduotojas – Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyrius (vedėjas – Rimvydas Jančiauskas, tel. (8 5) 271 7352, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Kadangi kibernetinio saugumo sritis nėra teisiškai reglamentuota, todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse taip pat nėra numatyta atsakomybės už kibernetinio saugumo srities reikalavimų nesilaikymą, o Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nuostatų dėl valstybės informacinių išteklių atitikties saugos reikalavimams stebėsenos vykdymo. Taip pat nėra nustatyta pareiga valstybės informacinių išteklių valdytojams skirti lėšas valstybės informacinių išteklių saugumui užtikrinti

4. Kokios siūlomos naujos teisinio

reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Kibernetinio saugumo įstatyme, siekiant nustatyti kibernetinio saugumo sistemą, siūloma nustatyti institucijas, atsakingas už kibernetinio saugumo politikos formavimą, koordinavimą, kontroliavimą ir įgyvendinimą, apibrėžti jų funkcijas ir teises, nustatyti kibernetinio saugumo reikalavimus ir atsakomybes už jų nevykdymą viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, viešojo administravimo subjektams. Taip pat apibrėžti veiklos kibernetinėje erdvėje dalyvių teises ir pareigas.

Siekiant užtikrinti informacijos apsikeitimą tarp valstybės institucijų ir veiklos kibernetinėje erdvėje dalyvių laiku, siūloma sukurti saugų kibernetinio saugumo informacinį tinklą (platformą), nustatyti jo valdytoją, naudotojus. Taip pat, siekiant užtikrinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą tiriant kibernetinio saugumo incidentus, siūloma nustatyti institucijų pareigas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo tvarką. Siekiant užtikrinti kibernetinio saugumo politikos įgyvendinimą ir užtikrinti kibernetinį saugumą Lietuvos Respublikoje, siūloma įsteigti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, nustatyti jo funkcijas ir pareigas. Siekiant padidinti viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų atsparumą kibernetinio saugumo incidentams, siūloma steigti valstybės valdomą viešųjų elektroninių ryšių srauto mainų sistemą, paskirti jo valdytoją ir nustatyti savanorišką viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir kitų ūkio subjektų prisijungimo sąlygas. Siūloma pakeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 15 straipsnį, tam, kad būtų nustatytas teisinis pagrindas tvarkyti asmens duomenis kibernetinio saugumo užtikrinimo tikslais. Siūloma pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹ straipsnius ir papildyto kodeksą 154¹¹, 154¹² straipsniais, kad būtų nustatyta administracinė atsakomybė viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų administracijos vadovams už Kibernetinio saugumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų viešųjų ryšių tinklų ir

(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų pažeidimus: 1.

Už Kibernetinio saugumo įstatyme nustatytų informacijos teikimo pažeidimus siūloma bausti įspėjimu arba bauda iki vieno tūkstančio litų. Manome, kad tokia administracinė nuobauda yra tinkama ir pakankama, kad viešųjų ryšių tinklų ir

(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų administracijos vadovai būtų sudrausmintas ir kitą kartą, įvykus kibernetiniam incidentui užtikrins, kad viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjas ar ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojas pateiks reikiamą informaciją apie kibernetinį incidentą, kuris be kita ko gali sukelti didelę žalą ne tik pačiai įstaigai, bet ir kitiems asmenims ar valstybei. Administracinės nuobaudos intervalas sudaro galimybę apylinkės teismo teisėjui paskirti administracinės nuobaudą ar baudos dydį priklausomai nuo kibernetinio incidento galimos žalos padarymo dydžio.

Už pakartotinį pažeidimą siūlome atitinkamai skirti griežtesnę nuobaudą – vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų, nes viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų administracijos vadovai siekdami neprarasti paslaugų gavėjų ar visuomenės pasitikėjimo gali slėpti informaciją apie kibernetinius incidentus, kurie vėliau gali išplisti ir padaryti didelę žalą tiek kitiems asmenis, tiek valstybei. 2. Už teisėtų Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nurodymų, susijusių su kibernetinio saugumo užtikrinimu, nevykdymą, siūloma bausti įspėjimu arba baudą nuo 250 Lt iki 500 Lt. Manome, kad tokia administracinė nuobauda yra tinkama ir pakankama, kad būtų sudrausminti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų administracijos vadovai ir suprastų, kad viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai ir (ar) ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai nevykdydami nurodymų ir taip nesuvaldydami kibernetinio incidento gali padaryti didelę žalą ne tik sau, kitiems asmenims, bet ir valstybei. Tam, kad nebūtų piktnaudžiaujama Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nurodymų, susijusių su kibernetinio saugumo užtikrinimu, nevykdymu, pakartotinai siūlome bausti bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt. 3.

3. Už kibernetinių

incidentų valdymo plano ypatingos svarbos informacinėje infrastruktūroje neparengimą arba nepatvirtinimą, arba nepateikimą Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui ir siūloma bausti įspėjimu arba bauda iki 5000 Lt. Kadangi nevaldomas kibernetinis incidentas ypatingos svarbos informacinėje infrastruktūroje gali padaryti didelę žalą valstybei, žmonių sveikatai ar jos saugumui, manome kad tokia administracinė nuobauda yra tinkama ir pakankama ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų administracijos vadovų sudrausminimui. Atsižvelgiant į tai, kad ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojas gali piktybiškai atsisakyti rengti, tvirtinti ar pateikti kibernetinių incidentų valdymo planą, o tuo pačiu kenkti valstybei ir jos gyventojams, pakartotinai už šį pažeidimą siūlome bausti bauda nuo 5000 Lt iki 20000 Lt. 4. Už nustatytų organizacinių ir techninių reikalavimų ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai arba elektroninės informacijos prieglobos paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti nesilaikymą siūloma bausti įspėjimu arba bauda iki 5000 Lt. Manome, kad tokia administracinė nuobauda yra pakankama ir tinkama sudrausminti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų ir (ar) elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų administracijos vadovus, kad šie imtųsi veiksmų užtikrinti atitinkamai ypatingos svarbos informacinių išteklių ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų atitiktį reikalavimams, o kartų ir jų saugumą. Tokiu būdu siekiama išvengti, kad kibernetiniai incidentai, įvykę šiose infrastruktūrose, nesukeltų didelės žalos visuomenei ir valstybei.

Pakartotinai už šį pažeidimą siūlome bausti bauda nuo

5000 Lt iki 20000 Lt, taip užtikrinant, kad ypatingos svarbos informacinės

infrastruktūros valdytojų ir (ar) elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų administracijos vadovai piktybiškai vengtų užtikrinti savo infrastruktūrų saugumą, o tuo pačiu keltų didelį pavojų valstybei ir visuomenei. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymo projektą, bus nustatytas kibernetinio saugumo srities teisinis reglamentavimas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymą, bus paskirtos institucijos už kibernetinio saugumo gerinimą, prevenciją, nustatyti reikalavimai kibernetinės erdvės dalyviams. Pagerėjus kibernetinio saugumo situacijai sumažės kibernetinių nusikaltimų bei bus sudarytos galimybės iš anksto užkirsti jiems kelią. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo subjektai, teikiantys elektroninės informacijos prieglobos paslaugas, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai turės atitikti minimalius jiems nustatytus reikalavimus ir pareigas, kas gali pareikalauti papildomų investicijų, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir kibernetinį saugumą. Priimtas įstatymas sudarys sąlygas atsirasti naujiems ūkio subjektams ar teikti paslaugas, susijusias su kibernetinio saugumo užtikrinimu, kibernetinio saugumo situacijos gerinimu. Tiksliai įvertinti lėšų poreikį papildomoms investicijoms kol kas neįmanoma, kadangi nėra nustatyti minimalūs kibernetinio saugumo reikalavimai bei nėra aiški kiekvieno ūkio subjekto kibernetinio saugumo būklė. 8.

8. Įstatymo

inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą reikės:

1. Priimti

ir patikslinti teisės aktus, susijusius su Nacionalinio kibernetinio saugumo centro steigimu. 2. Patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“. 3. Patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo ir elektroninės informacijos svarbos nustatymo gairių aprašo patvirtinimo“ ir juo patvirtintus Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų, Saugos dokumentų turinio gairių ir Valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo ir elektroninės informacijos svarbos nustatymo gairių aprašus. 4. Patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 1266 „Dėl Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) koordinavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ ir juo tvirtinamus Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) koordinavimo komisijos nuostatus. 5. Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl techninių elektroninės informacijos saugos reikalavimų patvirtinimo. 6. Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl Kibernetinio saugumo tarybos sudarymo ir jos reglamento patvirtinimo. 7. Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodikos patvirtinimo. 8. Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų sąrašo patvirtinimo. 9.

9. Priimti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo plano patvirtinimo. 10. Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl tipinių kibernetinių incidentų valdymo ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose planų patvirtinimo. 11. Priimti krašto apsaugos ministro įsakymą dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinės gynybos planų patvirtinimo. 12. Priimti krašto apsaugos ministro įsakymą dėl Kibernetinio saugumo informacinio tinklo steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo. 13. Priimti krašto apsaugos ministro įsakymą dėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nuostatų patvirtinimo. 14. Priimti vidaus reikalų ministro įsakymą dėl viešųjų elektroninių ryšių duomenų srauto mainų sistemos paslaugų teikimo tvarkos patvirtinimo. 15. Priimti vidaus reikalų ministro įsakymą dėl viešųjų elektroninių ryšių duomenų srauto mainų sistemos nuostatų patvirtinimo. 16. Patikslinti Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemos nuostatus, patvirtintus vidaus reikalų ministro 2012 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1V-740 „Dėl Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemos nuostatų patvirtinimo“. 17. Priimti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymą dėl organizacinių ir techninių reikalavimų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti patvirtinimo. 18. Priimti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymą dėl techninės informacijos, reikalingos vertinti viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir (arba) elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo būseną, pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai tvarkos ir sąlygų patvirtinimo. 19.

19. Priimti Valstybinės duomenų apsaugos

inspekcijos direktoriaus įsakymą dėl bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms kibernetinio saugumo užtikrinimo priemonėms, skirtoms apsaugoti asmens duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo ir (arba) sumažinti su kibernetinio saugumo pažeidimais susijusią bet kokio kito neteisėto tvarkymo riziką, patvirtinimo. 20. Priimti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus įsakymą dėl informacijos apie kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimais, ir taikytas šių incidentų valdymo priemones pateikimo Valstybės duomenų apsaugos inspekcijai tvarkos patvirtinimo. 21. Priimti Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymą dėl informacijos, reikalingos kibernetinių incidentų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, prevencijai ir tyrimui, pateikimo policijai tvarkos patvirtinimo. 22. Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 1V-832 „Dėl Techninių valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimų patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojami terminai ir sąvokos bus įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Įstatymo projektui įgyvendinti iki jo įsigaliojimo:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės

sudaryti Kibernetinio saugumo tarybą ir patvirtinti jos reglamentą, patvirtinti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodiką, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašą, nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą, tipinius kibernetinių incidentų valdymo ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose planus, organizacinius ir techninius kibernetinio saugumo reikalavimus valstybės informaciniams ištekliams ir organizacinius ir techninius kibernetinio saugumo reikalavimus ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai;

2. Krašto apsaugos ministerija turės

patvirtinti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinės gynybos planus, kibernetinio saugumo informacinio tinklo nuostatus, taip pat turės parengti teisės aktus reikalingus Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įsteigimui ir patvirtinti jo nuostatus;

3. Vidaus reikalų ministerija turės

patvirtinti viešųjų elektroninių ryšių duomenų srauto mainų sistemos nuostatus, viešųjų elektroninių ryšių duomenų srauto mainų sistemos paslaugų teikimo tvarką ir patikslinti Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemos nuostatus; 4.

Ryšių reguliavimo tarnyba turės patvirtinti organizacinius ir techninius reikalavimus viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti, techninės informacijos, reikalingos vertinti viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir (arba) elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo būseną, pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai tvarką ir sąlygas;

5. Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija turės patvirtinti bendruosius reikalavimus organizacinėms ir techninėms kibernetinio saugumo užtikrinimo priemonėms, skirtoms apsaugoti asmens duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo ir (arba) sumažinti su kibernetinio saugumo pažeidimais susijusią bet kokio kito neteisėto tvarkymo riziką ir informacijos apie kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimais, ir taikytas šių incidentų valdymo priemones pateikimo Valstybės duomenų apsaugos inspekcijai tvarką. 6. Lietuvos policijos generalinis komisaras turės patvirtinti informacijos, reikalingos kibernetinių incidentų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, prevencijai ir tyrimui, pateikimo policijai tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.

276, nuostatomis, atliktas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įsteigimo poveikio valstybės finansams vertinimas – įvertintas galimas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro steigimo poveikis valstybės biudžetui ir (ar) savivaldybių biudžetams, finansiniams įsipareigojimams. Atlikus galimybių steigti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą krašto apsaugos sistemoje vertinimą, nustatyta, kad Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui steigti prireiks papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Planuojama, kad Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui steigti ir veiklai vykdyti iš valstybės biudžeto Krašto apsaugos ministerijai 2015 m. papildomai reikėtų apie 3,1 mln. Lt, 2016 m. – apie 6,4 mln. Lt ir nuo 2017 m. – apie 3,2 mln. Lt kasmet. Įsteigus Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą nuo 2015 m. sausio 1 d., papildomų valstybės tarnautojų pareigybių poreikis 2015 m. – 8, o 2016 m. – 10. Atsižvelgiant į tai, papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui 2015 m. sudarys apie 368,9 tūkst. Lt ir socialinio draudimo įmokoms iš darbdavio lėšų – apie 114,3 tūkst. Lt, 2016 m. – apie 904,2 tūkst. Lt ir socialinio draudimo įmokoms iš darbdavio lėšų – apie 280,4 tūkst. Lt, o 2017 m. ir paskesniais metais – apie 1029,2 tūkst. Lt ir socialinio draudimo įmokoms iš darbdavio lėšų – apie 318,4 tūkst. Lt. Papildomas lėšų poreikis kitoms išlaidoms 2015 m. sudarys apie 560 tūkst. Lt, 2016 m. – apie 620 tūkst. Lt, o 2017 m. ir paskesniais metais – apie 720 tūkst. Lt.

Lt. Nurodytas kitų išlaidų lėšų poreikis apima lėšų poreikį Nacionalinio kibernetinio saugumo centro darbuotojų kvalifikacijai kelti, mokėjimams už komunalines ir ryšių paslaugas, taip pat įmokas už narystę tarptautinėse organizacijose duomenų bazėse ir kitas su veikla susijusias išlaidas. Papildomas lėšų poreikis turtui įsigyti 2015 m. bus apie 2 067,9 tūkst. Lt, 2016 m. – apie 4 615,6 tūkst. Lt, o 2017 m. – apie

1 104,8 tūkst. Lt. Šios lėšos apimtų investicijų projektus, skirtus steigiamo

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro patalpoms įrengti, sutvarkyti ir darbo vietoms įkurti, taip pat įrangai, skirtai kibernetiniam saugumui užtikrinti, įsigyti. Apibendrintas 2015–2017 metų papildomų valstybės lėšų poreikis

pateikiamas lentelėje:
Asignavimų poreikis, tūkst. Lt
Metai
2015
2016
2017 ir vėliau
Išlaidoms
1043,2
1804,6
2067,6
  • iš jų darbo užmokesčiui 368,9 904,2 1029,2
  • iš jų socialinio draudimo įmokoms iš darbdavio lėšų 114,3 280,4 318,4
Turtui įsigyti
2067,9
4615,6
1104,8
IŠ VISO
3111,1
6420,2
3172,4
Detali

informacija apie papildomą valstybės lėšų poreikį pateikta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje. Viešojo administravimo subjektai taip pat patirs išlaidų įgyvendinami nustatytus kibernetinio saugumo reikalavimus. Šiuo metu įvertinti kiek viešojo administravimo subjektams reikės lėšų yra neįmanoma, kadangi nėra aiškūs kibernetinio saugumo reikalavimai bei skiriasi viešojo administravimo subjektų kibernetinio saugumo situacija. Kadangi kibernetinio saugumo reglamentavimas yra nauja sritis ir viešojo administravimo subjektų skirtingas kibernetinio saugumo užtikrinimo lygis, numatomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu viešojo administravimo subjektai galės nusimatyti lėšas reikalingas kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui, bei įgyvendinti nustatytus reikalavimus.

Taip pat keičiamame Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projekte numatoma, kad valstybės informacinių išteklių valdytojai, valstybės informacinių išteklių saugumui turės skirti lėšų proporcingų valstybės informacinių išteklių kūrimui, modernizavimui, plėtrai ir palaikymui skiriamoms lėšoms. Kokia dalis lėšų turėtų būti skiriama, nustatys Vyriausybė. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS)

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui

įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „kibernetinis saugumas“, „kibernetinė erdvė“, „kibernetinis incidentas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą, nes pagal Europos Sąjungos Komisijos parengtą ir šiuo metu svarstomą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti projektą valstybės narės turi būti pasitvirtinusios kibernetinio saugumo strategiją bei įstatymą, todėl tikėtina, kad įstatymas turės būti pateikiamas Europos Sąjungos Tarybos darbo grupei ar kitai institucijai. ––––––––––––––

Teisės departamento išvada

2014-06-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1374 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-06-25 Nr. XIIP-1939 Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis D. Valatkevičius

Teisės departamento išvada

2014-11-24 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1374 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-12-02 Nr. XIIP-1939 (2) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Valatkevičius E. Mušinskis

Komiteto išvada

2014-06-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

INFORMACINĖS

VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS

PAPILDOMO KOMITETO

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1374 15 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-1939

2014 m. spalio 15 d. Nr. 280-P-33

Vilnius

Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Irena Šiaulienė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė, Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Ryšių reguliavimo tarnybos atstovė Gintarė Lapkauskienė, Vidaus reikalų ministerijos atstovas Adomas Puidokas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovas Darius Žvironas, asociacijos „Infobalt“ atstovas Darius Štitilis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-25

Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams

ir juridinės technikos taisyklėms pastabų neturime. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų

ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

1. Pritarti

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1939. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1939. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Bastys.

Bastys. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys

Komiteto išvada

2014-11-24 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NACIONALINIO

SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1374 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO projekto xiip-1939

2014 m. lapkričio d. Nr. Vilnius

pirmininkas Artūras Paulauskas, NSGK pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, NSGK nariai: Remigijus Ačas, Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, NSGK biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, Agnė Silickienė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys:

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų

išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-25 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms pastabų neturime. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų

ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau

  • pasiūlymai):

1. Pritarti Asmens duomenų teisinės

apsaugos įstatymo Nr. I-1374 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1939. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1939. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.

Sprendimas: pritarti Komiteto išvadai, iniciatorių pateiktam bei Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas