3 lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita – kilnojamojo daikto, turinčio kultūrinę vertę, įrašymas į Kultūros vertybių registrą, į muziejų, bibliotekų, kurių steigėjai yra valstybės ar savivaldybės institucijos savininkė (dalininkė) yra valstybė ar savivaldybė ir kiti viešieji juridiniai asmenys (toliau – muziejai, bibliotekos), ir Nacionalinio dokumentų fondo apskaitos dokumentus, kultūros vertybių duomenų tvarkymas ir saugojimas.“. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Prekyba antikvariniais daiktais
Respublikos ar valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai ir (arba) kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje (toliau - ūkio subjektas) prekiauti antikvariniais daiktais, įrašytais į Kultūros vertybių registrą ar sukurtais (pagamintais) iki 1800 metų, gali gavę Kultūros paveldo departamento išduotą licenciją (toliau - licencija). o sukurtais (pagamintais) nuo 1800 metų iki 1940 metų – raštu arba elektroninėmis priemonėmis pranešus Kultūros paveldo departamentui tiesiogiai arba per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą apie prekybos vietas ir laiką. Šie reikalavimai taikomi ir parduodant antikvarinius daiktus elektroninėmis priemonėmis. Licencijų išdavimo tvarką ir prekybos ir informavimo antikvariniais daiktais tvarką nustato Vyriausybė.
Licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka, licencijas išduoda, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, licencijos galiojimo sustabdymą panaikina ir licencijos galiojimą panaikina Kultūros paveldo departamentas Vyriausybės nustatyta licencijų išdavimo tvarka. Pirkti, parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai archeologinius radinius ar kitaip perleisti nuosavybės arba valdymo teises į juos draudžiama, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti kitose valstybėse ir įvežti į Lietuvos Respubliką, taip pat archeologinius radinius, kurie perleidžiami nacionaliniam, respublikiniam ar savivaldybės muziejui, arba tarp šių muziejų yra perduodami ir priimami laikinam ar ilgam saugojimui, arba pagal šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas išmokamas atlyginimas asmenims už atsitiktinai rastus archeologinius radinius, turinčius istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, arba pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 5 dalį atlyginama už visuomenės poreikiams paimamus lobius, kuriuose yra archeologinių radinių. Įvežant į Lietuvos Respubliką kitose užsienio valstybėse teisėtai įgytus archeologinius radinius, būtina turėti ir iki išvežimo iš Lietuvos Respublikos saugoti jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose būtų nurodytas įsigyto archeologinio radinio pavadinimas, individualūs jo požymiai, įsigijimo vieta, data. 2.
paveldo departamentas turi teisę per 20 darbo dienų sustabdyti antikvarinio daikto pardavimą, jeigu pagal Kultūros paveldo departamento direktoriaus patvirtintas Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisykles (toliau - patikrinimų taisyklės) vykdant ūkio subjekto planinį arba neplaninį patikrinimą, kyla įtarimas, dėl jo disponavimo įsigijimo teisėtumo arba svarbos Lietuvos kultūros paveldui. Antikvarinio daikto pardavimo sustabdymas įforminamas patikrinimų taisyklėse nustatyta tvarka surašant patikrinimo aktą. Jeigu per 20 darbo dienų Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija nustato, kad antikvarinis daiktas atitinka Kultūros ministerijos patvirtintus siūlomų įrašyti į Kultūros vertybių registrą kilnojamųjų daiktų vertinimo kriterijus, jis savininko sutikimu gali būti valstybės išperkamas Vyriausybės nustatyta tvarka arba šio įstatymo nustatyta tvarka savininko sutikimu įrašomas į Kultūros vertybių registrą. Jeigu per antikvarinio daikto pardavimo sustabdymo terminą nustatoma, kad antikvarinis daiktas galėjo būti įgytas neteisėtai, Kultūros paveldo departamentas surinktą informaciją bei medžiagą įstatymų nustatyta tvarka perduoda teisėsaugos institucijoms. 3. Muziejams ir bibliotekoms, kurių steigėjos yra valstybės ar savivaldybės institucijos savininkė (dalininkė) yra valstybė ar savivaldybė, ir valstybinės archyvų sistemos įstaigoms – valstybės archyvams – prekybos antikvariniais daiktais taisyklėse nustatyta tvarka suteikiama pirmumo teisė įsigyti į Kultūros vertybių registrą įrašytas kilnojamąsias kultūros vertybes iš asmenų, prekiaujančių antikvariniais daiktais. 4. Prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir antikvariniais daiktais gali būti vykdoma aukcionuose. Aukcionai vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5.
nustatyta licencijų išdavimo tvarka per 3 darbo dienas nuo tinkamai įforminto prašymo išduoti licenciją Kultūros paveldo departamente gavimo dienos. Kultūros paveldo departamentas išduoda popierinę arba elektroninę licenciją. Jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl licencijos išdavimo neatsakoma per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos Kultūros paveldo departamente, ir nepateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją, laikoma, kad licencija yra išduota. 6. Pasikeitus licencijoje nurodytiems licencijos turėtojo duomenims, licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų pakeitimo pateikti Kultūros paveldo departamentui prašymą patikslinti licenciją. 7. Licenciją išduoti atsisakoma, jeigu:
nustatytoje licencijų išdavimo tvarkoje nurodytą informaciją, pateikia neteisingus duomenis ar per 10 darbo dienų nuo pranešimo iš Kultūros paveldo departamento dėl trūkstamos informacijos pateikimo gavimo dienos nepateikia trūkstamos informacijos;
yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai, o ūkio subjektui - fiziniam asmeniui
sustabdymo ar galiojimo panaikinimo atvejais, įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui Kultūros paveldo departamento sprendimą neišduoti licencijos, sprendimus dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar licencijos galiojimo panaikinimo. 9.
departamentas nustato, kad:
sustabdomas tuomet, kai ūkio subjektas, gavęs Kultūros paveldo departamento įspėjimą apie ketinamą taikyti poveikio priemonę - sustabdyti licencijos galiojimą, per 10 darbo dienų nuo Kultūros paveldo departamento įspėjimo gavimo dienos nepatikslina licencijai gauti pateiktų duomenų;
antikvariniais daiktais, įrašytais į Kultūros vertybių registrą ar sukurtais (pagamintais) iki 1800 metų, pažeidžia prekybos antikvariniais daiktais tvarkos reikalavimus. 10. Pašalinus priežastis, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas, panaikinamas licencijos galiojimo sustabdymas. 11. Licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu:
licencijos galiojimą;
sustabdymo terminą nepatikslina licencijai gauti pateiktų duomenų;
nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai;
licencijuojamą veiklą;
6) licencijos turėtojas per Kultūros paveldo departamento nustatytą terminą nepašalina nustatytų prekybos antikvariniais daiktais tvarkos pažeidimų. 12. Panaikinus licencijos galiojimą šio straipsnio 11 dalies 4 punkto pagrindu, nauja licencija tam pačiam ūkio subjektui gali būti išduota ne anksčiau kaip po 1 metų nuo jos galiojimo panaikinimo dienos ir išnykus ar panaikinus teistumą. Panaikinus licencijos galiojimą šio straipsnio 11 dalies 5 punkto pagrindu, nauja licencija tam pačiam ūkio subjektui gali būti išduota ne anksčiau kaip po 1 metų nuo jos galiojimo panaikinimo dienos.
Panaikinus licencijos galiojimą (tuo atveju, jeigu buvo išduota popierinė licencija), popierinis licencijos variantas privalo būti grąžinamas Kultūros paveldo departamentui.“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2,
IR
2014 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita – kilnojamojo daikto, turinčio kultūrinę vertę, įrašymas į Kultūros vertybių registrą, į muziejų ir bibliotekų, kurių steigėjai yra valstybės ar savivaldybės institucijos savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir į muziejų ir bibliotekų, kurių dalininkai yra valstybė ar savivaldybė ir kiti viešieji juridiniai asmenys (toliau – muziejai, bibliotekos), ir Nacionalinio dokumentų fondo apskaitos dokumentus, kultūros vertybių duomenų tvarkymas ir saugojimas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Prekyba antikvariniais daiktais
ar valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai ir (arba) kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje (toliau ─ ūkio subjektas) prekiauti antikvariniais daiktais, įrašytais į Kultūros vertybių registrą ar sukurtais (pagamintais) iki 1800 metų, gali gavę Kultūros paveldo departamento išduotą licenciją (toliau ─ licencija). o sukurtais (pagamintais) nuo 1800 metų iki 1940 metų – raštu arba elektroninėmis priemonėmis pranešus Kultūros paveldo departamentui tiesiogiai arba per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą apie prekybos vietas ir laiką. Šie reikalavimai taikomi ir parduodant antikvarinius daiktus elektroninėmis priemonėmis.
Licencijų išdavimo tvarką ir prekybos ir informavimo antikvariniais daiktais tvarką nustato Vyriausybė. Licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka, licencijas išduoda, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, licencijos galiojimo sustabdymą panaikina ir licencijos galiojimą panaikina Kultūros paveldo departamentas Vyriausybės nustatyta licencijų išdavimo tvarka. Pirkti, parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai archeologinius radinius ar kitaip perleisti nuosavybės arba valdymo teises į juos draudžiama, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti kitose valstybėse ir įvežti į Lietuvos Respubliką, taip pat archeologinius radinius, kurie perleidžiami nacionaliniam, respublikiniam ar savivaldybės muziejui, arba tarp šių muziejų yra perduodami ir priimami laikinam ar ilgam saugojimui, arba pagal šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas išmokamas atlyginimas asmenims už atsitiktinai rastus archeologinius radinius, turinčius istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, arba pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 5 dalį atlyginama už visuomenės poreikiams paimamus lobius, kuriuose yra archeologinių radinių. Įvežant į Lietuvos Respubliką kitose užsienio valstybėse teisėtai įgytus archeologinius radinius, būtina turėti ir iki išvežimo iš Lietuvos Respublikos saugoti jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose būtų nurodytas įsigyto archeologinio radinio pavadinimas, individualūs jo požymiai, įsigijimo vieta, data. 2.
departamentas turi teisę per 20 darbo dienų sustabdyti antikvarinio daikto pardavimą, jeigu pagal Kultūros paveldo departamento direktoriaus patvirtintas Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisykles (toliau ─ Patikrinimų taisyklės), vykdant ūkio subjekto planinį arba neplaninį patikrinimą, kyla įtarimas, dėl jo disponavimo įsigijimo teisėtumo arba svarbos Lietuvos kultūros paveldui. Antikvarinio daikto pardavimo sustabdymas įforminamas Patikrinimų taisyklėse nustatyta tvarka surašant patikrinimo aktą. Jeigu per 20 darbo dienų Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija nustato, kad antikvarinis daiktas atitinka Kultūros ministerijos patvirtintus siūlomų įrašyti į Kultūros vertybių registrą kilnojamųjų daiktų vertinimo kriterijus, jis savininko sutikimu gali būti valstybės išperkamas Vyriausybės nustatyta tvarka arba šio įstatymo nustatyta tvarka savininko sutikimu įrašomas į Kultūros vertybių registrą. Jeigu per antikvarinio daikto pardavimo sustabdymo terminą nustatoma, kad antikvarinis daiktas galėjo būti įgytas neteisėtai, Kultūros paveldo departamentas surinktą informaciją ir medžiagą įstatymų nustatyta tvarka perduoda teisėsaugos institucijoms. 3. Muziejams ir bibliotekoms, kurių steigėjos yra valstybės ar savivaldybės institucijos savininkė (dalininkė) yra valstybė ar savivaldybė, ir valstybinės archyvų sistemos įstaigoms – valstybės archyvams – prekybos antikvariniais daiktais taisyklėse nustatyta tvarka suteikiama pirmumo teisė įsigyti į Kultūros vertybių registrą įrašytas kilnojamąsias kultūros vertybes iš asmenų, prekiaujančių antikvariniais daiktais. 4. Prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir antikvariniais daiktais gali būti vykdoma aukcionuose. Aukcionai vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
Papildyti įstatymą 13¹straipsniu:
„13¹straipsnis. Licencijos prekiauti antikvariniais daiktais išdavimas
1.
Licencija prekiauti antikvariniais daiktais ūkio subjektui išduodama Vyriausybės nustatyta licencijų išdavimo tvarka per 3 darbo dienas nuo tinkamai įforminto prašymo išduoti licenciją prekiauti antikvariniais daiktais Kultūros paveldo departamente gavimo dienos. Ūkio subjektas, norintis gauti licenciją prekiauti antikvariniais daiktais, Kultūros paveldo departamentui pateikia prašymą, kuriame nurodo fizinio asmens vardą ir pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą ir teisinę formą, fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę ir kontaktinius duomenis, juridinio asmens vardu turinčio teisę veikti asmens vardą ir pavardę. Kartu su prašymu išduoti licenciją prekiauti antikvariniais daiktais pateikiama juridinio asmens steigimo dokumentų kopija. Kultūros paveldo departamentas Vyriausybės patvirtintose Licencijų išdavimo tvarkos taisyklėse nustatytais atvejais visiems ūkio subjektams išduoda tik popierinę arba tik elektroninę licenciją. Jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl licencijos prekiauti antikvariniais daiktais išdavimo neatsakoma per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos Kultūros paveldo departamente, ir nepateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją prekiauti antikvariniais daiktais, laikoma, kad licencija prekiauti antikvariniais daiktais yra išduota. 2. Pasikeitus licencijoje prekiauti antikvariniais daiktais nurodytiems šios licencijos turėtojo duomenims, šios licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų pakeitimo pateikti Kultūros paveldo departamentui prašymą patikslinti licenciją. Kultūros paveldo departamentas sprendimą dėl licencijos patikslinimo priima per 3 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos. 3.
3Licenciją prekiauti antikvariniais daiktais išduoti atsisakoma, jeigu:
išdavimo pateikia ne visą Licencijų išdavimo tvarkos taisyklėse nurodytą informaciją, pateikia neteisingus duomenis arba per 10 darbo dienų nuo pranešimo iš Kultūros paveldo departamento dėl trūkstamos informacijos ar neteisingų duomenų pateikimo gavimo dienos nepateikia trūkstamos informacijos ar teisingų duomenų;
juridiniam asmeniui ─ per praėjusių vienų metų laikotarpį yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai, o ūkio subjektui ─ fiziniam asmeniui ─ teistumas už nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai nėra išnykęs ar panaikintas. 4. Licencijos prekiauti antikvariniais daiktais galiojimas sustabdomas 30 dienų, kai Kultūros paveldo departamentas nustato, kad:
sustabdomas tada, kai ūkio subjektas, gavęs Kultūros paveldo departamento įspėjimą apie ketinamą taikyti poveikio priemonę ─ sustabdyti licencijos galiojimą, per 10 darbo dienų nuo Kultūros paveldo departamento įspėjimo gavimo dienos nepatikslina licencijai gauti pateiktų duomenų;
antikvariniais daiktais, įrašytais į Kultūros vertybių registrą ar sukurtais (pagamintais) iki 1800 metų, pažeidžia prekybos antikvariniais daiktais tvarkos reikalavimus. 5. Pašalinus priežastis, dėl kurių licencijos prekiauti antikvariniais daiktais galiojimas buvo sustabdytas, panaikinamas šios licencijos galiojimo sustabdymas. Kultūros paveldo departamentas sprendimą dėl licencijos prekiauti antikvariniais daiktais galiojimo sustabdymo priima per 10 darbo dienų nuo informacijos apie licencijos galiojimo sustabdymo priežasčių pašalinimą gavimo dienos. 6.
6Licencijos prekiauti antikvariniais daiktais galiojimas panaikinamas, jeigu:
licencijos prekiauti antikvariniais daiktais galiojimą;
sustabdytas, per licencijos sustabdymo terminą nepatikslina licencijai gauti pateiktų duomenų;
nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai;
sustabdytas, toliau vykdo licencijuojamą veiklą;
6) licencijos turėtojas per Kultūros paveldo departamento nustatytą terminą nepašalina nustatytų prekybos antikvariniais daiktais tvarkos pažeidimų. 7. Panaikinus licencijos galiojimą:
nauja licencija tam pačiam ūkio subjektui gali būti išduota ne anksčiau kaip po vienų metų nuo jos galiojimo panaikinimo dienos ir išnykus ar panaikinus teistumą;
nauja licencija tam pačiam ūkio subjektui gali būti išduota ne anksčiau kaip po vienų metų nuo jos galiojimo panaikinimo dienos;
popierinis licencijos variantas privalo būti grąžinamas Kultūros paveldo departamentui. 8. Ūkio subjektas, turintis licenciją prekiauti antikvariniais daiktais, turi teisę verstis prekyba antikvariniais daiktais, įrašytais į Kultūros vertybių registrą ar sukurtais (pagamintais) iki 1800 m. Ūkio subjektas turi teisę reikalauti paaiškinimų licencijos galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo atvejais, įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui Kultūros paveldo departamento sprendimą neišduoti licencijos, sprendimus dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar licencijos galiojimo panaikinimo.“
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ieškinys dėl grąžinimo gali būti pareikštas Lietuvos Respublikos teismui ne
vėliau kaip per vienus trejus metus nuo tos dienos, kai i Europos Sąjungos valstybė narė, kuri kraipėsi, nustatė kultūros objektų buvimo vietą, jų savininką arba valdytoją. Prašančioji valstybė, kuri kreipiasi dėl kultūros objekto grąžinimo, kartu su ieškiniu turi pateikti:
objektas;
kad šis kultūros objektas buvo neteisėtai išvežtas iš jos teritorijos;
vietą, savininką ar valdytoją.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
projekto tikslai ir uždaviniai Licencijų prekiauti antikvariniais daiktais išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1572 „Dėl Licencijų prekiauti antikvariniais daiktais išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Licencijų išdavimo taisyklės), nustato licencijų prekiauti antikvariniais daiktais išdavimo, atsisakymo jas išduoti, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, licencijų patikslinimo sąlygas. Dabar galiojantis teisinis reguliavimas, kai esminiai reikalavimai licencijuojamai veiklai nustatyti Vyriausybės nutarimu, nėra suderintas su Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymu (toliau - Paslaugų įstatymas) bei neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo suformuluotos doktrinos. Paslaugų įstatymo 5 straipsnis nurodo, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo, kad
„nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį
poveikį ūkinei veiklai, taip pat sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“ patvirtinto Licencijavimo pagrindų aprašo (toliau – Aprašas) 15 punkte numatyta, jog ūkio subjekto teisė užsiimti tam tikra veikla gali būti ribojama tik įstatymu, t.y. reikalavimas turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos (įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatyti tik įstatymu, o Licencijų išdavimo taisyklėse turi būti nustatyta tik reikalavimų, susijusių su licencijos išdavimu, atsisakymu išduoti licenciją, licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimu, licencijų galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, įgyvendinimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, turi būti atitinkamai pakeistas ir papildytas Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas). Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Įstatymo projektas) tikslai - Įstatyme nustatyti esminius reikalavimus licencijuojamai prekybos antikvariniais daiktais veiklai bei suderinti sąvokas su Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio bei Viešųjų įstaigų įstatymo 4 ir 7 straipsnių nuostatomis. Tuo tikslu reikia Įstatymo 13 straipsnį papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis licencijų prekybai antikvariniais daiktais išdavimo sąlygas, licencijuojamos veiklos sąlygas, atsisakymą išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimą, licencijos galiojimo panaikinimo pagrindus bei patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 12 dalį bei 13 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad, nuo Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4, 6, 7, 11, 12, 13, 14, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XI-1977 įsigaliojimo 2013 m. sausio 1 d., Kultūros paveldo departamento pateiktais duomenimis antikvariniais daiktais prekiaujantys asmenys nė karto nepasinaudojo mažiau ribojančia priemone - informuoti Kultūros paveldo departamentą apie prekybą 1800 - 1940 m. pagamintais antikvariniais daiktais, projekte atsisakoma šios nepasiteisinusios priemonės - reikalavimo pranešti apie prekybą daiktais, sukurtais 1800 – 1940 metais. Kultūros ministerija, apsvarsčiusi galimybę licencijuoti šią veiklą, įvertino tai, kad ši taikoma priemonė yra tinkama, nes atitinka būtinumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principus, numatytus Apraše, t. y. ši priemonė, palyginus su rizika vykdyti nusikalstamu būdu įgytų galimai didelės vertės antikvarinių daiktų (sukurtų iki 1800 metų) prekybą Lietuvoje, yra būtina ir pagrįsta, nes skirta svarbiam visuomenės interesui apsaugoti. Tai būtų tinkama teisinio reguliavimo priemonė, tiesiogiai ar netiesiogiai nediskriminuojanti ūkio subjektų dėl jų pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės, kurioje ūkio subjektas yra įsisteigęs, taip pat tai nebūtų kaip priemonė rinkos dalyvių skaičiui apriboti ar papildomoms biudžeto pajamoms gauti. Įstatymo projekte atkreipiamas dėmesys ir siūloma ištaisyti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4, 6, 7, 11, 12, 13, 14, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo teksto redagavimo metu įsivėlusią Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies redakcinę klaidą, pirmajame sakinyje išbraukiant žodį „per“. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto parengimą inicijavo Kultūros ministerija. Įstatymo projektą parengė Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus (vedėja I.Grigaitienė, tel. 2193459) vyr. specialistas M.Žolynas (tel. 2193460). 3.
santykiai. Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad licencijų išdavimo tvarką, prekybos ir informavimo tvarką nustato Vyriausybė. Licencijų išdavimo taisyklėse nustatyti visi esminiai reikalavimai licencijuojamai veiklai: licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlyga, atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo, licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai. Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta priemonė - informuoti Kultūros paveldo departamentą apie prekybą 1800 - 1940 m. pagamintais antikvariniais daiktais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte nenumatoma iš esmės naujų teisinio reglamentavimo nuostatų, tačiau, atsižvelgiant į Paslaugų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, esminiai prekybos antikvariniais daiktais licencijavimo reikalavimai iš Vyriausybės nutarimu patvirtinto teisės akto perkeliami į Įstatymą. Įstatymo projekte nustatomas reikalavimas ūkio subjektui - neturėti per praėjusių vienerių metų laikotarpį įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai - nėra naujas, nes toks reikalavimas yra numatytas ir dabar galiojančiose Licencijų išdavimo taisyklėse. Licencijuojamos veiklos atžvilgiu optimalus vienerių metų juridinio asmens veiklos apribojimo laikotarpis, nes ilgesnio laikotarpio nustatymas prekybos antikvariniais daiktais veiklai būtų neproporcingai aukštas reikalavimas. Šio reikalavimo taikymas neišplečiamas iki juridinio asmens steigėjų (dalyvių) ar vadovų, nes toks šio reikalavimo išplėtimas labai apsunkintų ūkio subjektų - juridinių asmenų galimybes vykdyti veiklą.
Tikėtina, kad daugelis nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų nepadariusių juridinių asmenų negalėtų prekiauti antikvariniais daiktais vien dėl to, kad vienas iš daugelio steigėjų (dalyvių) ar paskirtas (pakeistas) vadovas yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šis reikalavimas atitinka nediskriminavimo, būtinumo, proporcingumo principus. Šiuo reikalavimu siekiama sumažinti riziką nesąžiningai veiklai, įvertinant prekybos objektų reikšmę kultūros paveldui, sąlyginį subjektyvumą, apibrėžiant tokių objektų kainą, kilmę ir kitas reikšmingas savybes. Įstatymo projekte taip pat nustatoma, kad pažeidus prekybos antikvariniais daiktais taisyklių reikalavimus (kiek tai susiję su licencijuojama veikla) licencijos galiojimas sustabdomas, o jei pažeidimai nepašalinami, licencijos galiojimas panaikinamas. Pažymėtina, kad ši nuostata taip pat yra šiuo metu galiojančiose Licencijų išdavimo taisyklėse, todėl ją būtina perkelti į Įstatymą. Tai būtų efektyvi licencijuojamos veiklos priežiūros priemonė. Įstatymo projektu siūloma sutrumpinti apribojimo išduoti licenciją, jei ji buvo panaikinta, terminą nuo 3 iki 1 metų, nes 3 metų terminas yra neproporcingai ilgas. Įstatymo projekte nustatoma nauja licencijos išdavimo nuostata - ūkio subjektui, per nustatytą terminą negavus atsakymo į prašymą išduoti licenciją prekiauti antikvariniais daiktais, laikoma, kad licencija yra išduota ir jis gali pradėti vykdyti veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. balandžio 27 d. priėmus Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 11, 12, 13, 16, 18 straipsnių ir septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymą Nr.
XI-780 Įstatyme buvo atsisakyta nuostatos, kad norint gauti licenciją prekybai antikvariniais daiktais, reikia turėti šiai veiklai patalpas, į Įstatymo projektą nėra perkeliamas iki šiol tebegaliojančiose Licencijų išdavimo taisyklėse nustatytas analogiškas reikalavimas dėl patalpų. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti vienos iš prekybos antikvariniais daiktais teisinio reguliavimo priemonių - informuoti Kultūros paveldo departamentą apie prekybą 1800 - 1940 m. pagamintais antikvariniais daiktais. Ši priemonė nepasiteisino, nes antikvariniais daiktais prekiaujantys asmenys nė karto ja nepasinaudojo. Galiojanti Įstatymo nuostata dėl antikvarinio daikto pardavimo sustabdymo Įstatymo projekte papildoma nurodant, kad tokia priemonė gali būti taikoma Kultūros paveldo departamento direktoriaus patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklių nustatyta tvarka vykdant ūkio subjekto planinį arba neplaninį patikrinimą, patikrinimų taisyklėse nustatyta tvarka surašant patikrinimo aktą. Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisykles Kultūros paveldo departamento direktorius jau yra patvirtinęs įgyvendinant atitinkamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas dėl ūkio subjektų veiklos tikrinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos 8 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis, atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas turėtų teigiamą poveikį verslo sąlygoms bei jo plėtrai, nes bus sudarytos palankesnės sąlygos verstis prekyba antikvariniais daiktais:
išduoti licenciją prekiauti antikvariniais daiktais, gali pradėti vykdyti šią veiklą;
1800 - 1940 m. pagamintais antikvariniais daiktais. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą, būtų atitinkamai patikslintos Licencijų išdavimo taisyklės ir Prekybos antikvariniais daiktais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1480 (toliau - Prekybos antikvariniais daiktais taisyklės). 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų visų reikalavimų, atitinka bendrinės kalbos normas. Įstatymo projekte nekeičiamos įstatymo sąvokos ir nesiūlomos naujos sąvokos. Visos iki šiol galiojančios įstatymo sąvokos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka inventorizuotos Terminų banko. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Šis Įstatymo projektas keičia paslaugos - prekybos antikvariniais daiktais - reglamentavimą, todėl jis susijęs su 2006 m. gruodžio
rinkoje įgyvendinimu. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Iki įstatymo įsigaliojimo Kultūros ministerija parengs Licencijų išdavimo taisyklių ir Prekybos antikvariniais daiktais taisyklių pakeitimo projektus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Šio Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai – „kultūra“, „kultūriniai ryšiai“, „kultūros paveldas“, „kultūros vertybė“, „paveldo apsauga“.
2014-06-12 Nr. XIIP-1907 Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, apibrėžiant kokiuose muziejuose ir bibliotekose vykdoma valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita, nėra aišku, ar turimi omenyje muziejai ir bibliotekos, kurių dalininkais kartu su valstybe ar savivaldybe yra ir kiti viešieji juridiniai asmenys, ar, vis dėlto, turimi omenyje ir tie muziejai ir bibliotekos, kurių savininkas yra kitas viešasis juridinis asmuo (ne valstybė ar savivaldybė). Siekiant teisinio aiškumo, galbūt, būtų tikslinga dėstyti taip: „muziejai ir bibliotekos, kurių savininkas yra valstybė ar savivaldybė bei muziejai ir bibliotekos, kurių dalininkais yra valstybė ar savivaldybė ir kiti viešieji juridiniai asmenys“. 2. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles ir teisės aktų aiškumo principą, siūlytina projekto 2 straipsniu teikiamas naujas įstatymo 13 straipsnio 5-12 dalis, susijusias su licencijų išdavimu, licencijų galiojimo sustabdymu ir panaikinimu, dėstyti atskiru įstatymo straipsniu, kurio pavadinimas objektyviai atspindėtų reguliavimo objektą. Ši pastaba teiktina taip pat ir dėl to, jog straipsnio pavadinimas, kuriame daromi minėti pakaitimais, straipsnį papildžius minėtomis dalimis, nebeatitiktų straipsnio reguliavimo objekto. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad licencija ūkio subjektui išduodama per 3 darbo dienas nuo tinkamai įforminto prašymo išduoti licenciją Kultūros paveldo departamente gavimo dienos.
Nors daugiau reikalavimų licencijos išdavimui įstatyme nenumatyta, tačiau šio straipsnio 7 dalies 1 punkto bei 9 dalies 1 punkto nuostatos suponuoja, kad norint gauti licenciją, ūkio subjektas turi pateikti ir tam tikrą informaciją bei duomenis. Vadovaujantis Paslaugų įstatymo 5 straipsniu, nustatančiu, kad esminiai leidimų išdavimo reikalavimai turi būti nustatyti įstatyme bei Konstitucinio Teismo formuojama doktrina dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų įstatyminio reguliavimo, manome, kad licencijai gauti būtina pateikti informacija ir duomenys turi būti nurodyti įstatyme , o, tuo tarpu, dokumentai, pagrindžiantys šią informaciją bei duomenis, gali būti nurodyti ir Vyriausybės tvirtinamoje licencijų išdavimo tvarkoje. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
arba elektroninė licencija. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais turėtų būti išduodama popierinė, o kuriais elektroninė licencija. Taip pat manytina, jog elektroninės licencijos išdavimo atveju, turėtų būti numatyta galimybė duomenis pateikti elektroniniu būdu. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
sprendimas patikslinti arba atsisakyti patikslinti licenciją. 6.
atsisakyti išduoti licenciją. Licencija gali būti atsisakyti išduoti, jei pateikta nevisa informacija ar neteisingi duomenys, arba jei asmuo per 10 darbo dienų nuo pranešimo iš Kultūros paveldo departamento dėl trūkstamos informacijos pateikimo gavimo dienos, nepateikia trūkstamos informacijos. Pastebėtina, jog tokia alternatyva vertintina kaip teisiškai ydinga, nes vieniems asmenims bus suteikta galimybė pasinaudoti papildomu 10 dienų terminu trūkumams pašalinti, o kitiems ne. Tokios alternatyvos egzistavimas priklausys tik nuo licenciją išduodančios institucijos valios ir nežinomų kriterijų. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į aptariamos alternatyvos teisines pasekmes – asmeniui bus atsisakyta išduoti licenciją iškarto, arba bus suteikta galimybė pateikti trūkstamus duomenis ir gauti licenciją - t. y. reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmens teisėmis, būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną šiuo klausimu. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. (2004 m. gruodžio 13 d. ir 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai ir kt.). Taigi kriterijai, pagal kuriuos bus taikoma viena arba kita alternatyva, turi būti įtvirtinti tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Siūlytina pildyti reguliavimą.
Aptartame kontekste tai pat svarstytina, ar 13 straipsnio 7 dalies 1 punkto atveju neturėtų būti nustatytos tam tikros teisinės pasekmės asmeniui, kuriam licencija neišduota vadovaujantis šiame punkte dėstoma nuostata. Pavyzdžiui, nustatant po kiek laiko asmuo galėtų pakartotinai kreiptis dėl licencijos išdavimo. 7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
formuluotę „nusikalstama veika“ arba derintina su kita šiame punkte vartojama formuluote „nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas“. 8. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalis išdėstyta sistemiškai neteisingoje vietoje. Pastebėtina, jog ši dalis reglamentuoja tam tikrų asmenų teises: verstis tam tikra veikla, reikalauti tam tikrų paaiškinimų, skųsti tam tikrus sprendimus teismui. Todėl ši dalis sistemiškai nedera su siūlomų straipsnio 5-7, 9-12 dalių chronologija, kuriose dėstomos normos, susijusios su licencijų išdavimu, licencijų galiojimo sustabdymu ir panaikinimu. Siūlytina aptariamą straipsnio dalį dėstyti atskirame įstatymo straipsnyje, kurio pavadinimas atitiktų reguliavimo objektą. Be to, dalis skaidytina į atskiras dalis ar dalį su punktais, nes joje dėstomos kelios savarankiškos teisės normos. 9. Atsižvelgiant į tai, jog projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje dėstomas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, siūlytina aiškiai nustatyti nuo kokių kriterijų priklauso licencijos sustabdymo trukmė. 10. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
sprendimas panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą. 11. Vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 12 dalis dėstytina dalimi su atskirais punktais, kuriuose aptartini atskiri licencijos išdavimo atvejai.
Be to svarstytina, ar nereikėtų aptarti ir licencijos išdavimo atvejo, kai licencijos galiojimas panaikintas 11 dalies 2 ir 6 punktų atvejais. Nes manytina, jog būtų protinga ir teisinga asmenims, nesilaikiusiems teisės aktų reikalavimų, nustatyti laikinus apribojimus verstis tam tikra veikla. 12. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 12 dalyje atsisakytina nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis D. Zebleckis
2014-10-30 Nr. XIIP-1907(2) Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto nuostatuose,
teikiant nuorodą į poįstatyminį aktą, reglamentuojantį licencijų išdavimo tvarką, vartojamos tokios formuluotės kaip „Vyriausybės nustatyta licencijų išdavimo tvarka“ bei „Vyriausybės patvirtintos Licencijų išdavimo tvarkos taisyklės“. Šias formuluotes reikėtų suderinti tarpusavyje. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 13¹ straipsnis reglamentuoja ne tik licencijų prekiauti antikvariniais daiktais išdavimą, tačiau ir prašymo išduoti licenciją reikalavimus, pagrindus, kuriems esant licencijos neišduodamos, licencijos galiojimo sustabdymo ir licencijų panaikinimo pagrindai, siūlome tikslinti pildomo 13¹pavadinimą. 3. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalyje dėstomos kelios savarankiškos teisės normos. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis šios nuostatos turėtų būti išdėstytos atskiromis straipsnio dalimis arba straipsnio dalimi su punktais. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl aptariamo straipsnio 8 dalies. 4. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalies ketvirtajame sakinyje brauktini pertekliniai žodžiai „visiems ūkio subjektams“. 5. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma įtirvinti alternatyvą dėl galimybės atsisakyti išduoti licenciją.
Siūlomą formuluotė suponuoja, kad licenciją galima atsisakyti išduoti, jeigu pateikta ne visa informacija ar neteisingi duomenys, arba jei asmuo per 10 darbo dienų nuo pranešimo iš Kultūros paveldo departamento dėl šios trūkstamos ar neteisingos informacijos pateikimo gavimo dienos, nepateikia trūkstamos ar nepatikslina informacijos. Pastebėtina, jog tokia alternatyva vertintina kaip teisiškai ydinga, nes vieniems asmenims būtų suteikta galimybė pasinaudoti papildomu 10 dienų terminu trūkumams pašalinti, o kitiems ne. Tokios alternatyvos egzistavimas priklausytų tik nuo licenciją išduodančios institucijos valios ir subjektyvių kriterijų. Tačiau iš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto2014 m. spalio 8 d. išvadoje Nr. 35 pateiktų argumentų, darytina išvada, kad papildomas 10 darbo dienų terminas, būtų suteikimas visiems ūkio subjektams, pateikusiems prašymą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „arba“ reikėtų įrašyti žodį „ir“. 6. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte formuluotė „baudžiamoji veika“ arba keistina į formuluotę „nusikalstama veika“ arba derintina su kita šiame punkte vartojama formuluote „nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas“. 7. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 4 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai
„Licencijos galiojimas sustabdomas tada“, nes šie
žodžiai jau yra dalies esmėje, todėl jų kartojimas atskiruose punktuose yra netikslingas ir teisiškai ydingas. 8. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 5 dalyje po žodžių „licencijos prekiauti antikvariniais daiktais galiojimo sustabdymo“ įrašytinas praliestas žodis „panaikinimo“. 9.
pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 6 dalies 6 punktas derintinas su 4 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad licencijos turėtojui, pažeidusiam prekybos antikvariniais daiktais tvarkos reikalavimus, pirma taikoma poveikio priemonė yra licencijos galiojimo sustabdymas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis D. Zebleckis
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)1 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, apibrėžiant kokiuose muziejuose ir bibliotekose vykdoma valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita, nėra aišku, ar turimi omenyje muziejai ir bibliotekos, kurių dalininkais kartu su valstybe ar savivaldybe yra ir kiti viešieji juridiniai asmenys, ar, vis dėlto, turimi omenyje ir tie muziejai ir bibliotekos, kurių savininkas yra kitas viešasis juridinis asmuo (ne valstybė ar savivaldybė). Siekiant teisinio aiškumo, galbūt, būtų tikslinga dėstyti taip: „muziejai ir bibliotekos, kurių savininkas yra valstybė ar savivaldybė bei muziejai ir bibliotekos, kurių dalininkais yra valstybė ar savivaldybė ir kiti viešieji juridiniai asmenys“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2 2.
Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles ir teisės aktų aiškumo principą, siūlytina projekto 2 straipsniu teikiamas naujas įstatymo 13 straipsnio 5-12 dalis, susijusias su licencijų išdavimu, licencijų galiojimo sustabdymu ir panaikinimu, dėstyti atskiru įstatymo straipsniu, kurio pavadinimas objektyviai atspindėtų reguliavimo objektą. Ši pastaba teiktina taip pat ir dėl to, jog straipsnio pavadinimas, kuriame daromi minėti pakaitimais, straipsnį papildžius minėtomis dalimis, nebeatitiktų straipsnio reguliavimo objekto. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad licencija ūkio subjektui išduodama per 3 darbo dienas nuo tinkamai įforminto prašymo išduoti licenciją Kultūros paveldo departamente gavimo dienos. Nors daugiau reikalavimų licencijos išdavimui įstatyme nenumatyta, tačiau šio straipsnio 7 dalies 1 punkto bei 9 dalies 1 punkto nuostatos suponuoja, kad norint gauti licenciją, ūkio subjektas turi pateikti ir tam tikrą informaciją bei duomenis. Vadovaujantis Paslaugų įstatymo 5 straipsniu, nustatančiu, kad esminiai leidimų išdavimo reikalavimai turi būti nustatyti įstatyme bei Konstitucinio Teismo formuojama doktrina dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų įstatyminio reguliavimo, manome, kad licencijai gauti būtina pateikti informacija ir duomenys turi būti nurodyti įstatyme , o, tuo tarpu, dokumentai, pagrindžiantys šią informaciją bei duomenis, gali būti nurodyti ir Vyriausybės tvirtinamoje licencijų išdavimo tvarkoje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
arba elektroninė licencija. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva.
Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais turėtų būti išduodama popierinė, o kuriais elektroninė licencija. Taip pat manytina, jog elektroninės licencijos išdavimo atveju, turėtų būti numatyta galimybė duomenis pateikti elektroniniu būdu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
sprendimas patikslinti arba atsisakyti patikslinti licenciją. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
atsisakyti išduoti licenciją. Licencija gali būti atsisakyti išduoti, jei pateikta nevisa informacija ar neteisingi duomenys, arba jei asmuo per 10 darbo dienų nuo pranešimo iš Kultūros paveldo departamento dėl trūkstamos informacijos pateikimo gavimo dienos, nepateikia trūkstamos informacijos. Pastebėtina, jog tokia alternatyva vertintina kaip teisiškai ydinga, nes vieniems asmenims bus suteikta galimybė pasinaudoti papildomu 10 dienų terminu trūkumams pašalinti, o kitiems ne. Tokios alternatyvos egzistavimas priklausys tik nuo licenciją išduodančios institucijos valios ir nežinomų kriterijų.
Pažymėtina, jog atsižvelgiant į aptariamos alternatyvos teisines pasekmes – asmeniui bus atsisakyta išduoti licenciją iš karto, arba bus suteikta galimybė pateikti trūkstamus duomenis ir gauti licenciją - t. y. reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmens teisėmis, būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną šiuo klausimu. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. (2004 m. gruodžio 13 d. ir 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai ir kt.). Taigi kriterijai, pagal kuriuos bus taikoma viena arba kita alternatyva, turi būti įtvirtinti tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Siūlytina pildyti reguliavimą. Aptartame kontekste tai pat svarstytina, ar 13 straipsnio 7 dalies 1 punkto atveju neturėtų būti nustatytos tam tikros teisinės pasekmės asmeniui, kuriam licencija neišduota vadovaujantis šiame punkte dėstoma nuostata. Pavyzdžiui, nustatant po kiek laiko asmuo galėtų pakartotinai kreiptis dėl licencijos išdavimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
į formuluotę „nusikalstama veika“ arba derintina su kita šiame punkte vartojama formuluote „nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas“.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
13 straipsnio 8 dalis išdėstyta sistemiškai neteisingoje vietoje. Pastebėtina, jog ši dalis reglamentuoja tam tikrų asmenų teises: verstis tam tikra veikla, reikalauti tam tikrų paaiškinimų, skųsti tam tikrus sprendimus teismui. Todėl ši dalis sistemiškai nedera su siūlomų straipsnio 5-7, 9-12 dalių chronologija, kuriose dėstomos normos, susijusios su licencijų išdavimu, licencijų galiojimo sustabdymu ir panaikinimu. Siūlytina aptariamą straipsnio dalį dėstyti atskirame įstatymo straipsnyje, kurio pavadinimas atitiktų reguliavimo objektą. Be to, dalis skaidytina į atskiras dalis ar dalį su punktais, nes joje dėstomos kelios savarankiškos teisės normos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje dėstomas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, siūlytina aiškiai nustatyti nuo kokių kriterijų priklauso licencijos sustabdymo trukmė. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatytinas terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
taisyklėmis projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 12 dalis dėstytina dalimi su atskirais punktais, kuriuose aptartini atskiri licencijos išdavimo atvejai. Be to svarstytina, ar nereikėtų aptarti ir licencijos išdavimo atvejo, kai licencijos galiojimas panaikintas 11 dalies 2 ir 6 punktų atvejais.
Nes manytina, jog būtų protinga ir teisinga asmenims, nesilaikiusiems teisės aktų reikalavimų, nustatyti laikinus apribojimus verstis tam tikra veikla. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą nr. XIIP-1907 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto pranešėjas: M.Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas,
pavardė, institucija): Seimo nariai: Aleksandras Zeltinis, Audronė Pitrėnienė, Valentinas Stundys, Gintaras Steponavičius, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Edvardas Žakaris, Rima Baškienė, Orinta Leiputė, Larisa Dmitrijeva. Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė. Kultūros viceministras Romas Jarockis, Kultūros ministerijos saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bertauskaitė, Kultūros paveldo departamento kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Kraujalis, Kultūros paveldo departamento juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)1 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, apibrėžiant kokiuose muziejuose ir bibliotekose vykdoma valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita, nėra aišku, ar turimi omenyje muziejai ir bibliotekos, kurių dalininkais kartu su valstybe ar savivaldybe yra ir kiti viešieji juridiniai asmenys, ar, vis dėlto, turimi omenyje ir tie muziejai ir bibliotekos, kurių savininkas yra kitas viešasis juridinis asmuo (ne valstybė ar savivaldybė).
Siekiant teisinio aiškumo, galbūt, būtų tikslinga dėstyti taip: „muziejai ir bibliotekos, kurių savininkas yra valstybė ar savivaldybė bei muziejai ir bibliotekos, kurių dalininkais yra valstybė ar savivaldybė ir kiti viešieji juridiniai asmenys“. Pritarti
(2014-06-12)2
taisykles ir teisės aktų aiškumo principą, siūlytina projekto 2 straipsniu teikiamas naujas įstatymo 13 straipsnio 5-12 dalis, susijusias su licencijų išdavimu, licencijų galiojimo sustabdymu ir panaikinimu, dėstyti atskiru įstatymo straipsniu, kurio pavadinimas objektyviai atspindėtų reguliavimo objektą. Ši pastaba teiktina taip pat ir dėl to, jog straipsnio pavadinimas, kuriame daromi minėti pakaitimais, straipsnį papildžius minėtomis dalimis, nebeatitiktų straipsnio reguliavimo objekto. Pritarti Papildyti įstatymą straipsniu 13¹, kad nepersikeltų visų kitų straipsnių numeracijos ir netektų keisti daugelio poįstatyminių teisės aktų. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad licencija ūkio subjektui išduodama per 3 darbo dienas nuo tinkamai įforminto prašymo išduoti licenciją Kultūros paveldo departamente gavimo dienos. Nors daugiau reikalavimų licencijos išdavimui įstatyme nenumatyta, tačiau šio straipsnio 7 dalies 1 punkto bei 9 dalies 1 punkto nuostatos suponuoja, kad norint gauti licenciją, ūkio subjektas turi pateikti ir tam tikrą informaciją bei duomenis.
Vadovaujantis Paslaugų įstatymo 5 straipsniu, nustatančiu, kad esminiai leidimų išdavimo reikalavimai turi būti nustatyti įstatyme bei Konstitucinio Teismo formuojama doktrina dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų įstatyminio reguliavimo, manome, kad licencijai gauti būtina pateikti informacija ir duomenys turi būti nurodyti įstatyme , o, tuo tarpu, dokumentai, pagrindžiantys šią informaciją bei duomenis, gali būti nurodyti ir Vyriausybės tvirtinamoje licencijų išdavimo tvarkoje. Pritarti Informacija, kurios reikia teikiant prašymą licencijai gauti, bus įtraukta į įstatymo 13¹str. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
arba elektroninė licencija. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais turėtų būti išduodama popierinė, o kuriais elektroninė licencija. Taip pat manytina, jog elektroninės licencijos išdavimo atveju, turėtų būti numatyta galimybė duomenis pateikti elektroniniu būdu. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę:
daiktais išdavimas 2. 1.
nustatyta licencijų išdavimo tvarka per 3 darbo dienas nuo tinkamai įforminto prašymo išduoti licenciją prekiauti antikvariniais daiktais Kultūros paveldo departamente gavimo dienos. Ūkio subjektas, norintis gauti licenciją prekiauti antikvariniais daiktais, Kultūros paveldo departamentui pateikia prašymą, kuriame nurodo fizinio asmens vardą ir pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą ir teisinę formą, fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę ir kontaktinius duomenis, juridinio asmens vardu turinčio teisę veikti asmens vardą ir pavardę. Kartu su prašymu išduoti licenciją prekiauti antikvariniais daiktais pateikiama juridinio asmens steigimo dokumentų kopija. Kultūros paveldo departamentas Vyriausybės patvirtintose Licencijų išdavimo tvarkos taisyklėse nustatytais atvejais visiems ūkio subjektams išduoda tik popierinę arba tik elektroninę licenciją. Jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl licencijos prekiauti antikvariniais daiktais išdavimo neatsakoma per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos Kultūros paveldo departamente, ir nepateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją prekiauti antikvariniais daiktais, laikoma, kad licencija prekiauti antikvariniais daiktais yra išduota. 3. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
sprendimas patikslinti arba atsisakyti patikslinti licenciją. Pritarti
(2014-06-12)2
atsisakyti išduoti licenciją.
Licencija gali būti atsisakyti išduoti, jei pateikta nevisa informacija ar neteisingi duomenys, arba jei asmuo per 10 darbo dienų nuo pranešimo iš Kultūros paveldo departamento dėl trūkstamos informacijos pateikimo gavimo dienos, nepateikia trūkstamos informacijos. Pastebėtina, jog tokia alternatyva vertintina kaip teisiškai ydinga, nes vieniems asmenims bus suteikta galimybė pasinaudoti papildomu 10 dienų terminu trūkumams pašalinti, o kitiems ne. Tokios alternatyvos egzistavimas priklausys tik nuo licenciją išduodančios institucijos valios ir nežinomų kriterijų. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į aptariamos alternatyvos teisines pasekmes – asmeniui bus atsisakyta išduoti licenciją iš karto, arba bus suteikta galimybė pateikti trūkstamus duomenis ir gauti licenciją - t. y. reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmens teisėmis, būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną šiuo klausimu. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. (2004 m. gruodžio 13 d. ir 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai ir kt.). Taigi kriterijai, pagal kuriuos bus taikoma viena arba kita alternatyva, turi būti įtvirtinti tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Siūlytina pildyti reguliavimą.
Aptartame kontekste tai pat svarstytina, ar 13 straipsnio 7 dalies 1 punkto atveju neturėtų būti nustatytos tam tikros teisinės pasekmės asmeniui, kuriam licencija neišduota vadovaujantis šiame punkte dėstoma nuostata. Pavyzdžiui, nustatant po kiek laiko asmuo galėtų pakartotinai kreiptis dėl licencijos išdavimo. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Teisės departamento trečiąją pastabą, įstatymo 13¹ str. bus papildytas nurodant, kokia informacija turi būti pateikiama prašant išduoti licenciją, o 13 str. 7 dalyje patikslintas reguliavimas, visiems ūkio subjektams sudarant galimybę pateikti ar papildyti prašyme pateiktą informaciją. Nepritariama siūlymui nustatyti terminą, po kurio ūkio subjektas, negavęs licencijos, galėtų kreiptis pakartotinai. Visiems ūkio subjektams bus numatytas terminas patikslinti neteisingą ar papildyti trūkstamą informaciją, o dėl kitų priežasčių (pvz., termino praleidimo) specialiai riboti galimybę gauti licenciją būtų neadekvati priemonė. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
į formuluotę „nusikalstama veika“ arba derintina su kita šiame punkte vartojama formuluote „nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas“. Pritarti
(2014-06-12)2
13 straipsnio 8 dalis išdėstyta sistemiškai neteisingoje vietoje. Pastebėtina, jog ši dalis reglamentuoja tam tikrų asmenų teises: verstis tam tikra veikla, reikalauti tam tikrų paaiškinimų, skųsti tam tikrus sprendimus teismui. Todėl ši dalis sistemiškai nedera su siūlomų straipsnio 5-7, 9-12 dalių chronologija, kuriose dėstomos normos, susijusios su licencijų išdavimu, licencijų galiojimo sustabdymu ir panaikinimu. Siūlytina aptariamą straipsnio dalį dėstyti atskirame įstatymo straipsnyje, kurio pavadinimas atitiktų reguliavimo objektą.
Be to, dalis skaidytina į atskiras dalis ar dalį su punktais, nes joje dėstomos kelios savarankiškos teisės normos. Pritarti iš dalies Įstatymo 13 str. 8 dalies nuostatas išdėstyti kitoje būsimo 13¹straipsnio vietoje, bet ne atskiru papildomu straipsniu. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje dėstomas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, siūlytina aiškiai nustatyti nuo kokių kriterijų priklauso licencijos sustabdymo trukmė. Pritarti iš dalies Patikslinti 13 str. 9 d. nustatant, kad visais atvejais licencijos galiojimas sustabdomas lygiai 30 d. Netikslinga įvesti naujus kriterijus licencijos stabdymo diferencijavimui. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatytinas terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą. Pritarti
(2014-06-12)2
taisyklėmis projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 12 dalis dėstytina dalimi su atskirais punktais, kuriuose aptartini atskiri licencijos išdavimo atvejai. Be to svarstytina, ar nereikėtų aptarti ir licencijos išdavimo atvejo, kai licencijos galiojimas panaikintas 11 dalies 2 ir 6 punktų atvejais. Nes manytina, jog būtų protinga ir teisinga asmenims, nesilaikiusiems teisės aktų reikalavimų, nustatyti laikinus apribojimus verstis tam tikra veikla. Pritarti iš dalies
atskirus licencijos išdavimo atvejus. Nepritarti siūlymui įstatymo 13 str. 11 d. 2 ir 6 punkto atveju nustatyti terminą, po kurio ūkio subjektas galėtų pakartotinai kreiptis dėl licencijos išdavimo.
Kaip ir šeštosios pastabos atveju, toks specialus ribojimas gauti licenciją, būtų neadekvati priemonė. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
įstatymo 13 straipsnio 12 dalyje atsisakytina nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-09-25) Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1907 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas. Iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti patobulintą Lietuvos Respublikos Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2,13 ir 16 straipsnių įstatymo projektą XIIP-1907(2 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2014-10-8)164 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad š.m. gegužės 15 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/60/ES „Dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo“ (toliau - Direktyva), informuoja, kad, įgyvendinant Direktyvą turės būti privalomai keičiamas Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 16 straipsnis.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 16 straipsnyje reikės keisti tik vieną žodį - iš Direktyvos perkelti procedūros terminą (vietoje vienerių metų įrašyti trejų metų terminą), o Įstatymo pakeitimo projektas šiuo metu svarstomas Seime, siekiant išvengti atskiro Įstatymo pakeitimo projekto rengimo ir teikimo Seimui, siūlome kartu su Įstatymo projektu atlikti ir minėtą Įstatymo 16 straipsnio pakeitimą. Pasiūlymas:
dalies pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:„3. Ieškinys dėl grąžinimo gali būti pareikštas Lietuvos Respublikos teismui ne vėliau kaip per vienus trejus metus nuo tos dienos, kai besikreipianti Europos Sąjungos valstybė narė nustatė kultūros objektų buvimo vietą, jų savininką arba valdytoją. Prašančioji valstybė, kuri kreipiasi dėl kultūros objekto grąžinimo, kartu su ieškiniu turi pateikti:“
rezultatai: bendru sutarimu
Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė