Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 10 straipsnį 19 dalimi:
„19. Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba
lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti. Prašyme neleisti lošti gali būti nurodomas fizinio asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti. Atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti draudimo neleisti lošti galiojimo terminą fizinis asmuo gali tik šio straipsnio 22 dalyje nustatyta tvarka. Prašymų neleisti lošti pateikimo ir informacijos apie juos pateikusius fizinius asmenis keitimosi tarp Priežiūros tarnybos ir lošimų organizatorių tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
2Papildyti 10 straipsnį 20 dalimi:
„20. Fizinis asmuo, pateikęs prašymą neleisti lošti registruojamas
žinybiniame, Priežiūros tarnybos įsteigtame, fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre. Fiziniai asmenys šiame registre įregistruojami ir, pasibaigus šio straipsnio 21 dalyje nustatytam terminui, iš jo išregistruojami šio registro nuostatų nustatyta tvarka.“
3Papildyti 10 straipsnį 21 dalimi:
„21. Fiziniam asmeniui, įregistruotam fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre, draudžiama būti visose lošimo
organizavimo vietose ir lošti jo prašyme nurodytą laikotarpį, o jei prašyme laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo fizinio asmens įregistravimo fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre. Šio reikalavimo vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“
4Papildyti 10 straipsnį 22 dalimi:
„22. Fiziniam asmeniui, piktnaudžiaujančiam lošimais, įstatymų
nustatyta tvarka neleisti lošti gali teismas.
Prašymą fiziniam asmeniui neleisti lošti, prašymą sutrumpinti draudimo neleisti lošti galiojimo terminą ar panaikinti draudimą lošti turi teisę teismui paduoti fizinio asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Kreiptis į teismą dėl draudimo lošti panaikinimo ar draudimo neleisti lošti galiojimo termino sutrumpinimo turi teisę taip pat ir fizinis asmuo, kuriam buvo neleista lošti. Fiziniai asmenys, kuriems teismas neleido lošti, teismo nustatyto draudimo laikotarpiui registruojami fizinių asmenų, kuriems uždrausta lošti, registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Prašymai neleisti fiziniam asmeniui, piktnaudžiaujančiam lošimais, lošti, prašymai sutrumpinti draudimo neleisti lošti galiojimo terminą ar panaikinti draudimą lošti mutatis mutandis nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXVIII skyriaus nustatyta tvarka.“
5Papildyti 10 straipsnį 23 dalimi:
„23. Lošimų organizatoriui draudžiama fizinius asmenis, įregistruotus
fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre, įleisti į vietas, kuriose jis organizuoja lošimus.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo
įsigaliojimo dienos priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Lietuvos Respublikos Seimo narys Julius Sabatauskas
Projekto lyginamasis variantas
10, 20⁶IR
2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
dalimi: „20. Kiekvienas asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti lošti). Prašyme neleisti lošti gali būti nurodomas asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti, kuris negali būti trumpesnis kaip 6 mėnesiai. Asmuo gali atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti prašyme neleisti lošti nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo prašymo neleisti lošti pateikimo. Prašymų neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui tvarką nustato Priežiūros tarnyba.“
dalimi: „21. Asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, –
organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 20⁶ straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) laikinai, lošėjo nurodytą laikotarpį, riboti galimybę lošėjui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 3 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Papildyti 28 straipsnį 8 punktu: ,,8) tvarko asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti, duomenis, taip pat ir ypatingus asmens duomenis (apie asmenų neveiksnumą arba ribotą veiksnumą šioje srityje).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Parengti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas) paskatino tai, kad šiandieninėje rinkoje azartinių lošimų paslaugos yra plačiai siūlomos ir jomis plačiai naudojamasi. Azartiniai lošimai tampa vis patrauklesne laisvalaikio praleidimo, socializacijos ar siekio praturtėti forma, o tai skatina priklausomybės nuo azartinių lošimų riziką, kuri visuomenėje pripažįstama pačia opiausia azartinių lošimų sukeliama problema. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba), prižiūrinti ir kontroliuojanti azartinių lošimų organizavimą Lietuvoje ir dalyvaujanti įgyvendinant valstybės politiką lošimų srityje, pastaruoju metu vis dažniau susiduria su lošimų sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis – problemine arba patologine priklausomybe. Apie šį negatyvų reiškinį vis dažniau kalbama ir rašoma viešojoje erdvėje, ieškoma atsakingų už jo plitimą subjektų, o kartu ir pasigendama efektyvių prevencinių ir gydymo priemonių. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. X-1070 „Dėl psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 42-1572) 10.4 punktas, nurodantis, kad vis aktualesnės tampa ir kitos priklausomybių rūšys, tarp kurių įvardijama ir priklausomybė nuo azartinių lošimų.
Atsižvelgiant į tai, kad lošimų neigiamas poveikis asmens psichikai įrodytas moksliniais tyrimais, Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtojoje redakcijoje (Ženeva,1992m.) nurodyta, kad įpročių ir potraukių sutrikimams priskiriamas patologinis potraukis lošti (kodas F63.0), be to, lošimai ir lažybos, kaip tabako rūkymas ir alkoholio vartojimas, priskirtini prie problemų, susijusių su gyvenimo būdu (kodas Z72.6), todėl Europos Sąjungos institucijos siekia atkreipti valstybių narių dėmesį į egzistuojančią problemą ir priemonių, padedančių kovoti su socialiai žalingu azartinių lošimų sukeltu poveikiu visuomenės nariams, poreikį. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo nuomonėje COM (2011) 128 dėl žaliosios knygos „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“ yra pareiškęs, kad: „<...> konkrečiai kalbant, valstybių narių teisės aktų tikslas, be kita ko, turėtų būti priklausomybės nuo lošimo prevencija ir gydymas <...>“; „<...> Lošimai turi būti vystomi remiantis valstybių narių suteiktais nacionaliniais leidimais siekiant užtikrinti viešąją tvarką, kovoti su sukčiavimu, užkirsti kelią priklausomybei nuo lošimų, apsaugoti nepilnamečius ir lošėjų teises <...>“. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarime Nr.
XII-51
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 2012-2016 metams“ 73 punkte
numatyta, kad: „<...>įgyvendinsime saugią ir subalansuotą loterijų ir azartinių lošimų veiklos reguliavimo politiką, valstybine loterijų ir lošimų veiklos priežiūra užtikrinsime sąžiningą ir skaidrų lošimų ir loterijų veiklos vykdymą, sieksime apsaugoti visuomenę, ypač nepilnamečius ir asmenis, turinčius problemų dėl lošimo, nuo galimų neigiamų lošimų padarinių, užtikrinsime, kad lošimų veikla nebūtų naudojamasi nusikalstamais tikslais, sieksime apsaugoti visuomenės kultūrines ir etines vertybes nuo neigiamo azartinių lošimų poveikio, užtikrinsime loterijų ir lošimų veiklos stebėseną.<...>“. Tačiau pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas nenumato galimybės priverstinai ar asmens sutikimu apriboti galimybę lankytis azartinių lošimų organizavimo vietose ir lošti. Priežiūros tarnyba asmenims, turintiems problemų dėl azartinių lošimų, suteikia galimybę parašyti prašymą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti, kuriuo siekiama mažinti azartinių lošimų priklausomybės sukeltus neigiamus padarinius. Tačiau tokių prašymų tenkinimas ir lošimų organizatorių, kurie leidžia tokius prašymus pateikusiems asmenims lošti, atsakomybė nėra reglamentuota. Dėl nurodytų priežasčių atsirado aiškaus teisinio reglamentavimo, nustatančio savanorišką ir priverstinį draudimą patekti į azartinių lošimų organizavimo vietas ir lošti, poreikis, kuris paskatino inicijuoti įstatymo projekto parengimą. Pirminiai projekto siūlytojas – Seimo narys Julius Sabatauskas. 2.
ir uždaviniai
komisija (toliau – Priežiūros komisija) (nuo 2012 m. kovo 1 d. – Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) inicijavo savanorišką asmenų apsiribojimo nuo azartinių lošimų programą, kurios pagrindinis tikslas – padėti žmonėms, negalintiems savarankiškai sustoti lošti. Asmenims, ketinantiems apsiriboti nuo lošimų, buvo sudaryta galimybė pateikti Priežiūros komisijai atitinkamos formos prašymą, kuriuo išreiškiamas noras ir tuo pačiu sutikimas, kad jie nebūtų įleidžiami į lošimų organizavimo vietas, tokias kaip lošimo namai (kazino), lošimo automatų salonai ar lažybų punktai. 2009 m. gegužės mėnesio pabaigoje Priežiūros komisija pakvietė lošimų organizatorius prisijungti prie 2004 m. Priežiūros komisijos inicijuotos prevencinės programos ir pasirašyti Susitarimą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo (toliau
1 lentelė. Priežiūros tarnyboje nuo programos pradžios iki 2014 m. kovo 31 d. gauti prašymai Metai Gautų prašymų skaičius per metus Iš jų - vyrų pateikti prašymai Iš jų - moterų pateikti prašymai Prašymų skaičius metų/laikotarpio pabaigoje 200411
22 3130 2014 91* 86* 5* 91* *Duomenys 2014 kovo 31 d. 2 lentelė. Nuo 2009 m. III ketvirčio, kuomet buvo pasirašytas susitarimas su lošimų organizatoriais, pakartotinai gautų prašymų skaičius. Laikotarpis Prašymų skaičius 2009 III ketvirtis
31 Įvertinus vis didėjantį prašymų neleisti lošti skaičių ir tai, kad asmenys į Priežiūros tarnybą dėl galimybės lošti apribojimo kreipiasi pakartotinai (vidutiniškai per ketvirtį 120 naujai ir 29 pakartotinai besikreipiantys asmenys), darytina išvada, kad ši programa yra veiksminga pagalbos priemonė asmenims, norintiems apsiriboti nuo azartinių lošimų, 2014 m. kovo 31 d. duomenimis iš 3 221 pateikto prašymo neleisti lošti šiuo metu negalioja 730, anuliuoti 377, pakartotinai gauti 508 prašymai, o 352 prašymų galiojimo terminas yra pasibaigęs. Galiojančių prašymų skaičius yra 2 504.
Atsižvelgiant į didelį pateiktų prašymų neleisti lošti skaičių ir akivaizdų teisinių priemonių, skirtų kovai su galima azartinių lošimų priklausomybe, poreikį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš pagrindinių Priežiūros tarnybos vykdomos programos trūkumų yra tas, kad ne visi azartinių lošimų organizatoriai sutinka prisijungti prie prevencinės programos ir pasirašyti Susitarimą, kuris užtikrintų savanorišką apsisprendimą nelošti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatytas prašymų neleisti lošti pateikimo pagrindas ir tokių prašymų užtikrinimo tvarka, prašymų neleisti lošti pateikimas tampa tik formalus. Lietuvos Psichiatrų asociacijos nuomone „<...> veiksmingomis gali būti bet kurios priemonės, kurios labiau užtikrins, kad asmuo, pateikęs prašymą neleisti lošti, būtų neįleistas į visas lošimų organizavimo vietas <...>“. Lietuvos Psichiatrų asociacijos nuomone, ypatingai svarbu visų kategorijų lošimo organizatoriams vykdyti bendrą, vieningą, suderintą, efektyvią prevencijos programą. Nors Priežiūros tarnyba neturi jokių teisinių priemonių užtikrinti besąlygišką ir atsakingą Susitarimo vykdymą, daugelis lošėjų įvardija, kad prašymų sistema jiems yra vienintelis būdas savo jėgomis bandyti suvaldyti žalingą potraukį. Priežiūros tarnybos iniciatyva 2013 m. gruodžio 6–15 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą azartinių lošimų tema. Tyrimo duomenimis, atsakant į klausimą, kaip padėti asmeniui, turinčiam problemų dėl azartinių lošimų, dažniausiai buvo minimi du būdai: psichologo pagalba ir draudimas lankytis lošimo vietose. Apie galimybę parašyti prašymą neleisti lošti žinojo 48% apklaustųjų. Daugiau tokių tarp pažįstančių lošiančius - 63%, tarp jaunimo - 58%, tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą - 65%, tarp specialistų su aukštuoju - 72%, aukštesnių pajamų grupėje - 67%, tarp vilniečių - 62%.
Manančių, kad prašymas neleisti lošti yra efektyvus būdas kontroliuoti problemą, yra šiek tiek daugiau (30%), negu tų, kurie į tai žiūri skeptiškai (26%). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta galima išskirti šiuos pagrindinius įstatymo projekto tikslus:
1) papildyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą nuostatomis, nustatančiomis prevencijos ir kovos su azartinių lošimų priklausomybe priemones, užtikrinančias lošimų sukeliamos žalos žmonių sveikatai, skatinančios priklausomybę, kuri gali pasireikšti probleminiu ar netgi patologiniu poveikiu žmogaus psichikai ir sukelti socialinę žalą visuomenei, mažinimą;
2) įtvirtinti fizinių asmenų teisę apriboti savo galimybę ir galimybę tretiesiems asmenims nustatyti apribojimus asmeniui dalyvauti lošimuose, lošimų organizatoriui ar Priežiūros tarnybai pateikiant prašymą neleisti jiems lošti ir nurodant tokio apribojimo terminą;
3) Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą papildyti prašymų teismui uždrausti lošti ar prašymų panaikinti tokį draudimą, pateikimo galimybe. Svarbiausi teikiamo įstatymo projekto uždaviniai:
1) įtvirtinti kovos ir prevencijos su priklausomybe nuo azartinių lošimų priemones;
2) spręsti dėl lošimų atsiradusių neigiamų padarinių mažinimo problemą;
3) aiškiai ir tiksliai įtvirtinti prašymų neleisti asmeniui lošti pateikimo lošimo organizatoriams ar Priežiūros tarnybai ir teismui subjektus ir juose nustatytų sąlygų vykdymo tvarką;
4) apibrėžti draudimo lankytis lošimų organizavimo vietose ir lošti terminą ir asmenų, kuriems taikomas toks draudimas registravimo fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti registre pareigą;
5) skatinti atsakingą lošimą ir užkirsti kelią priklausomybės nuo azartinių lošimų sukeltiems neigiamiems padariniams. 3.
projekte aptarti klausimai Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas, priimtas 2001 m. gegužės 17 d., nereglamentuoja įstatymo projektu siūlomų reglamentuoti klausimų. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindinės įstatymo projekto naujos ir naujai reglamentuotos nuostatos, jų teigiamos savybės:
lošti. Europos Parlamento 2009 m. vasario 17 d. rezoliucijoje „Dėl interneto azartinių lošimų paslaugų vientisumo“ nurodoma, kad Europos Parlamentas remia bendrų interneto azartinių lošimų normų, kurios numato amžiaus apribojimus, pažeidžiamiems lošėjams skirtas kreditų ir premijų draudimo sistemas, ir apima informacijos apie galimas lošimo pasekmes bei pagalbą turintiems priklausomybę, galimą priklausomybę nuo tam tikrų azartinių lošimų, ir pan., rengimą. Siekiant suteikti galimybę fiziniams asmenims, turintiems problemų dėl lošimų, nelošti ir taip sumažinti dėl to kylančius neigiamus padarinius, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kiekvienas fizinis asmuo, norintis apriboti savo galimybę dalyvauti lošimuose, turi teisę tai padaryti pateikęs rašytinį prašymą. Prašyme neleisti lošti gali būti nurodomas fizinio asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti, taip siekiama skatinti fizinių asmenų, turinčių problemų dėl azartinių lošimų savarankišką azartinių lošimų priklausomybės suvokimą. Tačiau, nustatoma, kad pateiktą prašymą atsiimti ar sutrumpinti jame nustatyto draudimo nelošti galiojimo terminą fizinis asmuo gali tik kreipdamasis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXVIII skyriaus nustatyta tvarka. Ši priemonė yra būtina siekiant užtikrinti siūlomos priemonės veikimą.
Pabrėžtina, kad asmuo pateikdamas prašymą neleisti jam lošti savo laisva valia apriboja savo teisę lošti, be to, pateikdamas tokį prašymą, jis sąmoningai išreiškia sutikimą, siūlomai prašymo neleisti jam lošti atsiėmimo ar pasirinkto leidimo neleisti lošti draudimo galiojimo termino sutrumpinimo tvarkai. Toks reglamentavimas siūlomas, siekiant pasiryžusiam nelošti fiziniam asmeniui, neleisti, įtakotam savo priklausomybės, pakeisti savo sprendimo ir vėl pradėti lošti, nepraėjus jo paties pasirinktam terminui arba 2 metų laikotarpiui, taip siekiama įtvirtinti realias fizinio asmens prašymo neleisti jam lošti užtikrinimo priemones. Pastebėtina, kad fiziniam asmeniui teikiančiam prašymą neleisti jam lošti bus iš anksto žinoma, tokia prašymo atsiėmimo ar jame nurodomo draudimo lošti galiojimo termino sutrumpinimo tvarka. Šiomis priemonėmis bus užtikrinama, kad asmenys, turinys problemų dėl dalyvavimo lošimuose, kuriems – teismo sprendimu ar savo noru – yra apribota galimybė dalyvauti lošimuose, nežaistų minėtų žaidimų. Pažymima, kad tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama sumažinti neigiamus azartinių lošimų, pasireiškiančių priklausomybe, sukeltus padarinius. Apibendrinus GREF (Europos lošimus prižiūrinčių institucijų forumas) šalių narių GREF darbo grupės probleminių lošimų klausimams atliktą analizę apie Europos valstybėse taikomą praktiką savanoriško apsiribojimo nuo azartinių lošimų srityje bei vadovaujantis minėtos darbo grupės pranešimu apie azartinių lošimų priklausomybę,[2] žemiau pateikiama informacija apie kitose šalyse naudojamus savikontrolės apsiribojant nuo lošimų modelius:
Savanoriško apsiribojimo nuo lošimų galimybė suteikiama ir kitose šalyse: Suomijoje Švedijoje, Portugalijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Maltoje, Gibraltare, Didžiojoje Britanijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje.
Savanoriškas apsiribojimas įstatymų lygmeniu reglamentuotas: Belgijoje[3], Maltoje[4], Vokietijoje[5], Prancūzijoje[6], Danijoje[7], Lichtenšteine[8], Suomijoje[9], Estijoje[10], Latvijoje[11]. Azartinių lošimų įstatymo projektas, kuriame ketinama įtvirtinti nuostatas dėl savanoriško prašymo neleisti lošti ir Centrinio registro, skirto tokių prašymų registravimui, įsteigimo, rengiamas Olandijoje. Belgijoje veikia EPIS (angl. – Excludet Persons Information System) – Apsiribojusių asmenų informacinė sistema. Tai elektroninė duomenų bazė, administruojama Belgijos lošimų komisijos, kurioje yra visi savanoriškai apsiriboję asmenys, taip pat asmenys, kuriems galimybę lošti yra nustačiusi trečioji šalis, asmenys, kuriems draudžiama lošti ar teismo sprendimu, profesiniu pagrindu. Šiuo metu Europos lošimus prižiūrinčių institucijų lygmenyje yra svarstoma galimybė sukurti analogišką sistemą Europos mastu. Europos Komisijos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, pasisakydamas dėl Žaliosios knygos „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“, 2011 m. spalio 26–27 d. priėmė nuomonę[12], jog „viena aišku, kad lošimo galimybės gali paskatinti priklausomybę nuo lošimo, kuri savo ruožtu sukelia visuomeninių problemų.
Tai aspektas, į kurį visada reikia atsižvelgti plėtojant šio sektoriaus vartotojų apsaugos politiką.“ Įstatymo projekte numatyta, kad fizinis asmuo, pateikęs prašymą neleisti jam lošti, turės būti registruojamas fizinių asmenų, kuriems neleidžiam lošti, registre. Atsižvelgiant į tai, kad siekiamame įsteigti registre registruojami duomenys bus reikalingi tiktai Priežiūros tarnybos tinkamam funkcijų vykdymui ir informacijos apie taikomą draudimą tarp Priežiūros tarnybos ir azartinių lošimų organizatorių keitimuisi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad, kai registro objekto įregistravimo faktas reikalingas valstybės įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, bus steigiamas žinybinis registras. Pastebėtina, kad įsteigtas fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti registras, palengvins tokių asmenų patekimo į lošimų organizavimo vietas kontrolę. Pasibaigus prašymo neleisti lošti taikymo terminui, fizinis asmuo, kuriam buvo taikomas draudimas bus išregistruojamas iš minėto registro. Preziumuojama, kad toks fizinis asmuo įveikė azartinių lošimų sukeltą priklausomybę, todėl jokie ribojimai jam nebebus taikomi. 2. Fizinių asmenų, įregistruotų fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, taikomų draudimų apimtis. Įstatymo projekte įtvirtinama nuostata, kad fiziniam asmeniui, įregistruotam fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre, draudžiama būti visose lošimo organizavimo vietose ir lošti jo prašyme nurodytą laikotarpį, o jei laikotarpis nenurodytas
Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad fizinis asmuo, priklausomas nuo azartinių lošimų, ne tik neloštų minėtų lošimų, bet ir nebūtų aplinkoje, kuri skatintų tolesnį priklausomybės vystymąsi. Įtvirtinama, kad fizinio asmens prašymas neleisti jam lošti negali būti vienašališkai atšauktas (pakeistas) anksčiau, nei baigsis fizinio asmens savanoriškai pasirinktas terminas arba, kol nepraeis 2 metai. Šį reikalavimą privalo užtikrinti lošimų organizatorius. 3. Priverstinis draudimas lošti. Nustatoma, kad fiziniam asmeniui, piktnaudžiaujančiam lošimais, teismas įstatymų nustatyta tvarka gali neleisti lošti. Prašymą fiziniam asmeniui neleisti lošti ar prašymą panaikinti draudimą lošti turi teisę teismui paduoti to fizinio asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti ne tik fizinio asmens, turinčio problemų dėl azartinių lošimų, bet ir jo artimųjų turtinius ir neturtinius interesus. Be kita ko, teisė kreiptis į teismą, dėl azartiniais lošimais piktnaudžiaujančiam asmeniui taikytino draudimo lošti, suteikiama ir socialinėms institucijoms bei viešąjį interesą ginančiam prokurorui, taip į kovą su priklausomybe nuo azartiniu lošimų įtraukiant valstybines ir nevyriausybines institucijas. 4. Įpareigojimai lošimų organizatoriams. Įstatymo projektu siūloma, uždrausti lošimų organizatoriui į vietas, kuriose jis organizuoja lošimus, įleisti fizinius asmenis, įregistruotus fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre.
Pastebėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti. Jei asmuo atsisako pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tai lošimų organizatorius privalo neįleisti tokio asmens į lošimo vietą. Pažymėtina, kad lošimų organizatoriams į vietas, kuriose jie organizuoja lošimus, įleidusiems fizinius asmenis, įregistruotus fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 32 straipsniu, bus taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸straipsnyje nustatyta atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus. Šiomis priemonėmis yra įgyvendinamos 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL 2005 L 309, p. 15) nuostatos ir bus ribojamas lošimų prieinamumas, ypač nepilnamečiams asmenims, ir užtikrinama, kad probleminiai lošėjai, kuriems – teismo sprendimu ar savo noru – yra apribota galimybė lošti, nepatektų į lošimo vietą. Panašios nuostatos yra nustatytos ir kitose šalyse, pvz.: Danijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Gibraltare, Estijoje, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Bulgarijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Olandijoje, Belgijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Švedijoje. Ši nuostata užtikrina pateikto prašymo neleisti lošti tinkamą vykdymą ir garantuoja asmens, piktnaudžiaujančio azartiniais lošimais, turtinių interesų apsaugą.
Atsižvelgiant į tai, kad asmens sveikata laikoma viena esminių konstitucinių vertybių, prie priklausomų nuo azartinių lošimų asmenų sveikatos ir turto apsaugos užtikrinimo žymia apimtimi turi prisidėti ir azartinių lošimų organizatoriai. 5. Įstatymo įsigaliojimas. Tinkamam įstatymo projekto įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turės parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma, priešingai – priimtas įstatymo projektas sudarys sąlygas mažinti dėl azartinių lošimų priklausomybės kilusius neigiamus padarinius. 6. Galima neigiama įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai priimtas įstatymo projektas neturės. Siūlomos įstatymo projekto nuostatos padės išvengti neigiamų priklausomybės nuo azartinių lošimų sukeltų padarinių, prie kurių, vadovaujantis 1997 metais Kalifornijos universiteto mokslininkų, vadovaujamų dr. D. P. Phillips, paskelbta išvada, priskiriamas savižudybių, nusikalstamumo, smurto prieš moteris ir vaikus didėjimas. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymo projektas sudarys sąlygas mažinti lošimų paklausą ir prieinamumą– bus uždraustas asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti ar asmenų, kuriems taikomas teismo draudimas lošti, patekimas į azartinių lošimų organizavimo vietas ir lošimas. Todėl gali sumažėti iš lošimo paslaugų sektoriaus gaunamos pajamos. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus įstatymą Įstatymo papildymo projekte numatoma, kad asmuo, pateikęs prašymą neleisti jam lošti įregistruojamas žinybiniame, Priežiūros tarnybos įsteigtame, fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti registre (išregistruojamas iš jo) šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu, turės įsteigti žinybinį asmenų, kuriems uždrausta lošti registrą, ir priimti teisės aktus, reglamentuojančius šio registro naudojimo tvarką. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra sąvokų, todėl jis nebus vertinamas Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisę Teikiamame įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti Įstatymui įgyvendinti reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos teisės aktą, kuriuo tvirtinama prašymų neleisti lošti pateikimo ir informacijos apie prašymus neleisti lošti parašiusius fizinius asmenis, keitimosi tarp Priežiūros tarnybos ir lošimų organizatorių taisyklės. 12.
lėšų pareikalaus arba leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Teikiamame įstatymo projekte nėra siūloma keisti šiuo metu Lietuvoje veikiančios lošimų kontrolės ir priežiūros sistemos, todėl esminių valstybės institucijų finansavimo pokyčių, priėmus teikiamus teisės akto papildymus, neturėtų būti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „lošimas“, „lošėjas“, „asmuo piktnaudžiaujantis azartiniais lošimais“, „Lošimų priežiūros tarnyba“, „lošimų organizatorius“, „piktnaudžiavimas lošimais“, „draudimas lošti“, „prašymas neleisti lošti“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Lietuvos Respublikos Seimo narys Julius Sabatauskas [1] Pastebėtina, kad Priežiūros tarnybos pateikti duomenys apie asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti neturėtų būti tapatinami su duomenimis apie patologinių lošėjų skaičių, kadangi šių asmenų skaičiui nustatyti kiekvienu atveju būtina psichiatro-psichologo išvada. [2] Report on Gambling Addiction by the GREF working group: http://www.vlpk.lt/Dokumentai/LT/Tyrimai/2/4.1patol.doc [3] Belgian Official Journal, paskelbta 1999 m. gruodžio 30 d. [4]https://docs.google.com/viewer?a=v&q=cache:qKcufyLOKksJ:www.lga.org.mt/common/file_provider.aspx%3Fid%3D634848021924822263+&hl=lt&gl=lt&pid=bl&srcid=ADGEESjrk3LftW9071AHMrrjeTyhbS-I8sZcs9JTe-D26ZjORvouxpMH5MUl8XB3NRCOUDqPpmL1b9lbGajvDcJeYykUslLhLNQe64AHid7pPwtjnopLSMjD3PUaGwfiPYGc8tAzFnqL&sig=AHIEtbQjDewpEh50UsjD7xJrFWGJy4kI3w [5]http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:nN_auBKiJsMJ:ec.europa.eu/enterprise/tris/pisa/app/search/index.cfm%3Ffuseaction%3Dpisa_notif_overview%26iYear%3D2011%26inum%3D188%26lang%3DEN%26sNLang%3DEN+&cd=2&hl=lt&ct=clnk&gl=lt [6] Journal Officiel de la Republique Francaise, gegužės 13 d.
2010, Texte 1 sur 127 [7] http://www.skat.dk/getFile.aspx?Id=103684, http://www.skat.dk/getFile.aspx?Id=103685 [8] Liechtenstein Law Gazzete, 2010 Nr. 235, paskelbta 2010 m. birželio 30 d. [9] http://www.finlex.fi/en/laki/kaannokset/2001/en20011047.pdf [10]http://www.legaltext.ee/et/andmebaas/tekst.asp?loc=text&dok=2012X12&keel=en&pg=1&ptyyp=RT&tyyp=X&query=hasartm%E4nguseadus [11] Gambling and Lotteries law [12] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2012:024:0085:0090:LT:PDF
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-06- Nr. Į 2014-06-06 Nr. XIIP-1901 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1901 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų Projektui pagal kompetenciją neturime. Vis dėlto, nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog juo bus įgyvendinama 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, pastebime, kad Projekte nėra numatytos minėtą direktyvą įgyvendinančios priemonės, be to, direktyva į nacionalinę teisę jau yra perkelta kitomis priemonėmis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2014-06-10 Nr. XIIP-1901 Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje brauktinas perteklinis žodis
„fizinis“, nes jau keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta, kad
lošėjas – fizinis asmuo, dalyvaujantis lošime. Be to, ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose nėra vartojama formuluotė „fizinis asmuo“. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi pildomoje Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje siekiama nustatyti, kad asmens prašymas neleisti jam lošti negalės būti paties asmens atšauktas anksčiau nei pasibaigs prašyme nurodytas laikotarpis. Atšaukimas galimas tik teismine tvarka. Manome, kad toks reglamentavimas prieštarautų ne tik tokio instituto savanoriškumo principui, tačiau ir bendriesiems asmens civilinio veiksnumo apribojimo principams, pagal kuriuos fizinio asmens veiksnumas (šiuo atveju dalyvavimas azartiniuose lošimuose) prieš jo valią gali būti apribotas tik kompetentingų institucijų įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, jog siūlomu reguliavimu galimai bus pasiekta tik tai, jog asmenys, žinodami savanoriško pareiškimo teisines pasekmes, tokių pareiškimų neteiks, o siūlomas teisinis institutas bus neveikiantis. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi pildomoje Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 20 dalyje nurodoma, kad asmenys, pateikę prašymą neleisti lošti registruojami žinybiniame Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos įsteigtame Fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, registro nuostatus tvirtina ir registro veiklos pradžią nustato Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai žinybinį registrą steigia Vyriausybei neatskaitinga valstybės institucija ar valstybės įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kad Lošimų priežiūros tarnyba yra atskaitinga Vyriausybei, sprendimą dėl šio žinybinio registro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo priimtų Vyriausybė. 4. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi pildomoje Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 22 dalyje nustatyta, jog prašymai neleisti asmeniui lošti, prašymai sutrumpinti draudimo neleisti lošti galiojimo terminą ar panaikinti draudimą lošti mutatis mutandis nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso V dalies XXVIII skyriaus nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog šis skyrius turi keturis skirsnius iš kurių tik pirmasis nustato bendras normas, likę trys reglamentuoja skirtingą proceso eigą dėl skirtingų kategorijų asmenų. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlomą nuostatą dera konkretizuoti, nustatant kokiomis normomis teismui ir proceso dalyviams derėtų vadovautis. 5. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles:
žodžio „papildymo“ įrašytinas žodis „pakeitimo“;
pavadinimas dėstytinas taip: „10 straipsnio pakeitimas“;
asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis D. Zebleckis
2016-06-27 Nr. XIIP-1901(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad projekto
skaičiaus „III“ įrašytinas žodis „trečiąjį“. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]. D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected];
TEISĖTVARKOS komitetas
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, G. Morkūnienė, L. Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos atstovė Draudimo ir specialios finansinės veiklos skyriaus vedėja L. Šumskaitė, Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos atstovai: laikinai einantis direktoriaus pareigas V. Daukšys, A. Dilba, O. Mackevič, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovai: O. Smirnov, advokatas L. Sesickas, Olympic Casino atstovas S. Petravičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės
projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi pildomoje Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje brauktinas perteklinis žodis „fizinis“, nes jau keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta, kad lošėjas – fizinis asmuo, dalyvaujantis lošime. Be to, ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose nėra vartojama formuluotė „fizinis asmuo“. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, siūlytina braukti žodį „fizinis “ ir kitose įstatymo projekto dalyse. 2.
departamentas 2014-06-161 1,4
straipsnio 1 dalimi pildomoje Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje siekiama nustatyti, kad asmens prašymas neleisti jam lošti negalės būti paties asmens atšauktas anksčiau nei pasibaigs prašyme nurodytas laikotarpis. Atšaukimas galimas tik teismine tvarka. Manome, kad toks reglamentavimas prieštarautų ne tik tokio instituto savanoriškumo principui, tačiau ir bendriesiems asmens civilinio veiksnumo apribojimo principams, pagal kuriuos fizinio asmens veiksnumas (šiuo atveju dalyvavimas azartiniuose lošimuose) prieš jo valią gali būti apribotas tik kompetentingų institucijų įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, jog siūlomu reguliavimu galimai bus pasiekta tik tai, jog asmenys, žinodami savanoriško pareiškimo teisines pasekmes, tokių pareiškimų neteiks, o siūlomas teisinis institutas bus neveikiantis. Pritarti iš dalies Savanoriško atsisakymo atveju lošti, siūloma pagrindiniam komitetui nenumatyti atšaukimo galimybės. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalimi pildomoje Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 20 dalyje nurodoma, kad asmenys, pateikę prašymą neleisti lošti registruojami žinybiniame Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos įsteigtame Fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, registro nuostatus tvirtina ir registro veiklos pradžią nustato Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai žinybinį registrą steigia Vyriausybei neatskaitinga valstybės institucija ar valstybės įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kad Lošimų priežiūros tarnyba yra atskaitinga Vyriausybei, sprendimą dėl šio žinybinio registro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo priimtų Vyriausybė.
Nepritarti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnio Valstybės informacinių išteklių rūšys numatyta: 3) žinybinės svarbos valstybės informaciniai ištekliai. Juos sudaro vienai institucijai svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir ją apdorojančios valstybės informacinės sistemos ir žinybiniai registrai;
registro valdytojas ir registro tvarkytojas (tvarkytojai) paskiriami teisės aktu, kuriuo tvirtinami žinybinio registro nuostatai.“ Atsižvelgiant į tai, kad žinybinio registro tvarkomi duomenys sudaro tik vienai institucijai (šiuo atveju Lošimų priežiūros tarnybai) aktualią informaciją, ne Vyriausybė tvirtins šio registro nuostatus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalimi pildomoje Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 22 dalyje nustatyta, jog prašymai neleisti asmeniui lošti, prašymai sutrumpinti draudimo neleisti lošti galiojimo terminą ar panaikinti draudimą lošti mutatis mutandis nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso V dalies XXVIII skyriaus nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog šis skyrius turi keturis skirsnius iš kurių tik pirmasis nustato bendras normas, likę trys reglamentuoja skirtingą proceso eigą dėl skirtingų kategorijų asmenų. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlomą nuostatą dera konkretizuoti, nustatant kokiomis normomis teismui ir proceso dalyviams derėtų vadovautis. Pritarti Siūloma pagrindiniam komitetui numatyti Civilinio proceso kodekso V dalies XXVIII skyriaus trečiąjį skirsnį. „Trečiasis skirsnis. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu;“
departamentas 2014-06-16 5.
Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles:
pavadinime vietoj žodžio „papildymo“ įrašytinas žodis „pakeitimo“;
1 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „10 straipsnio pakeitimas“;
pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2014-06-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1901 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų Projektui pagal kompetenciją neturime. Vis dėlto, nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog juo bus įgyvendinama 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, pastebime, kad Projekte nėra numatytos minėtą direktyvą įgyvendinančios priemonės, be to, direktyva į nacionalinę teisę jau yra perkelta kitomis priemonėmis. Atsižvelgti
patarėja Irma Leonavičiūtė1 2, 3,5 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmąją pastabą dėl įstatyme vartojamos sąvokos fizinis asmuo, siūlytina vietoj „Fizinių asmenų, kuriems neleidžiam lošti registras“ vartoti „Asmenų, kuriems neleidžiama lošti registras“, t.y. išbraukti žodį „fizinis“. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325
projektą Nr.
XIIP-1901 patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas bei į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus: 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-11-191 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmąją pastabą dėl projekte žodžio
„fizinis“ kaip perteklinio išbraukimo, nes keičiamo
įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta, kad lošėjas – fizinis asmuo, dalyvaujantis lošime. Pasiūlymas: Įstatymo projekte išbraukti žodžius „fizinis“, taip pat patikslinti Fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registro pavadinimą išbraukiant žodį „fizinių“. Pritarti
1 Argumentai: Tikslu supaprastinti savanoriško atsisakymo lošti institutą, siūloma pagrindiniam komitetui nenumatyti atšaukimo galimybės, išbraukiant sakinį „Atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti draudimo neleisti lošti galiojimo terminą fizinis asmuo gali tik šio straipsnio 22 dalyje nustatyta tvarka.“ Pasiūlymas:
10 straipsnį 19 dalimi:
„19. Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų
organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti. Prašyme neleisti lošti gali būti nurodomas fizinio asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti. Atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti draudimo neleisti lošti galiojimo terminą fizinis asmuo gali tik šio straipsnio 22 dalyje nustatyta tvarka. Prašymų neleisti lošti pateikimo ir informacijos apie juos pateikusius fizinius asmenis keitimosi tarp Priežiūros tarnybos ir lošimų organizatorių tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pritarti 3.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-11-192 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad turės būti įsteigtas Fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti žinybinis registras ir įstatymo projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data yra praėjusi, numatyti vėlesnę įsigaliojimo įstatymo datą, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
rezultatai: 4 – už; 1 – susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, , Dalia Mudėnienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014-06-10 išvada Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pildomoje Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje brauktinas perteklinis žodis „fizinis“, nes jau keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta, kad lošėjas – fizinis asmuo, dalyvaujantis lošime. Be to, ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose nėra vartojama formuluotė „fizinis asmuo“. Pritarti
lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje siekiama nustatyti, kad asmens prašymas neleisti jam lošti negalės būti paties asmens atšauktas anksčiau nei pasibaigs prašyme nurodytas laikotarpis. Atšaukimas galimas tik teismine tvarka.
Manome, kad toks reglamentavimas prieštarautų ne tik tokio instituto savanoriškumo principui, tačiau ir bendriesiems asmens civilinio veiksnumo apribojimo principams, pagal kuriuos fizinio asmens veiksnumas (šiuo atveju dalyvavimas azartiniuose lošimuose) prieš jo valią gali būti apribotas tik kompetentingų institucijų įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, jog siūlomu reguliavimu galimai bus pasiekta tik tai, jog asmenys, žinodami savanoriško pareiškimo teisines pasekmes, tokių pareiškimų neteiks, o siūlomas teisinis institutas bus neveikiantis. Nepritarti Argumentai: nesieti su teismine procedūra asmens pateiktame prašyme neleisti lošti nurodyto termino sutrumpinimo ir prašymo neleisti lošti panaikinimo, nes tai prieštarautų savanoriškumo principui. Siūlytina nustatyti, kad asmuo galės atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti prašyme neleisti lošti nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip pasibaigus minimaliam neatšaukiamam prašymo neleisti lošti galiojimo terminui. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi pildomoje Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 20 dalyje nurodoma, kad asmenys, pateikę prašymą neleisti lošti registruojami žinybiniame Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos įsteigtame Fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, registro nuostatus tvirtina ir registro veiklos pradžią nustato Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai žinybinį registrą steigia Vyriausybei neatskaitinga valstybės institucija ar valstybės įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kad Lošimų priežiūros tarnyba yra atskaitinga Vyriausybei, sprendimą dėl šio žinybinio registro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo priimtų Vyriausybė.
Nepritarti Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsniu, reikalavimas registro steigimo teisinius pagrindus nustatyti įstatymu nurodytas tik dėl valstybės registro. 4. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi pildomoje Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 22 dalyje nustatyta, jog prašymai neleisti asmeniui lošti, prašymai sutrumpinti draudimo neleisti lošti galiojimo terminą ar panaikinti draudimą lošti mutatis mutandis nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso V dalies XXVIII skyriaus nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog šis skyrius turi keturis skirsnius iš kurių tik pirmasis nustato bendras normas, likę trys reglamentuoja skirtingą proceso eigą dėl skirtingų kategorijų asmenų. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlomą nuostatą dera konkretizuoti, nustatant kokiomis normomis teismui ir proceso dalyviams derėtų vadovautis. Nepritarti Argumentai:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimams buvo iš esmės pakeista asmens veiksnumo ribojimo sistema – numatyti asmenų pripažinimo neveiksniais tam tikroje srityje, taip pat asmenų pripažinimo ribotai veiksniais tam tikroje srityje atvejai, todėl atskiras veiksnumo ribojimo reglamentavimas Azartinių lošimų įstatyme yra perteklinis. 5. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles:
Teisingumo ministerijos, 2014-06-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.
XIIP-1901 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų Projektui pagal kompetenciją neturime. Vis dėlto, nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog juo bus įgyvendinama 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, pastebime, kad Projekte nėra numatytos minėtą direktyvą įgyvendinančios priemonės, be to, direktyva į nacionalinę teisę jau yra perkelta kitomis priemonėmis. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-04-01 Nr. 313 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-869 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1901 (toliau – Projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
keičiamo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 19 dalyje nustatyti minimalų neatšaukiamą prašymo neleisti lošti galiojimo terminą (pavyzdžiui, ne trumpesnį kaip 6 mėnesiai), kuris būtų nurodomas prašyme neleisti lošti. Įstatymu nenustačius minimalaus prašymo neleisti lošti galiojimo termino, asmuo galės prašymą neleisti jam lošti parašyti net vienai dienai, todėl Projekte siūloma priemonė nebus veiksminga.
Būtina atkreipti dėmesį, kad 2014 m. liepos 14 d. Europos Komisija priėmė rekomendaciją dėl internetinių lošimų paslaugų vartotojų bei lošėjų apsaugos ir nepilnamečių dalyvavimo internetiniuose lošimuose prevencijos principų (2014/478/ES), kurioje, be kita ko, valstybės narės raginamos užtikrinti, kad lošėjas operatoriaus svetainėje galėtų bet kada pasirinkti padaryti pertrauką arba savanoriškai atsisakyti galimybės naudotis tam tikra internetinių lošimų paslauga arba visomis internetinių lošimų paslaugomis. Valstybės narės turėtų numatyti, kad savanoriško galimybės naudotis operatoriaus paslaugomis atsisakymo trukmė būtų ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai. Taip pat valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lošėjas iš naujo būtų registruojamas tik gavus jo paties raštu ar elektroniniu būdu pateiktą prašymą ir bet kuriuo atveju tik pasibaigus savanoriško galimybės lošti atsisakymo laikotarpiui. Minėtoje rekomendacijoje valstybės narės raginamos sudaryti nacionalinius lošėjų, savanoriškai atsisakiusių galimybės lošti, registrus. Apie visas priemones, kurių imtasi pagal šią rekomendaciją, valstybės narės turi pranešti Europos Komisijai iki 2016 m. sausio 19 d., kad Europos Komisija galėtų įvertinti, kaip ši rekomendacija įgyvendinama. Nors Europos Komisijos rekomendacija parengta dėl internetu organizuojamų lošimų, Projekte pateiktas siūlymas reglamentuoti savanoriško galimybės lošti atsisakymo institutą ir nustatyti minimalų neatšaukiamą asmens pateikto prašymo neleisti jam lošti galiojimo laikotarpį būtų svarbus žingsnis įgyvendinant minėtą Europos Komisijos rekomendaciją. Pritarti Pasiūlymas:
Nustatyti 6 mėnesių minimalų neatšaukiamą prašymo neleisti lošti galiojimo terminą. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnį 20 dalimi ir išdėstyti taip: „20.
Kiekvienas asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti lošti). Prašyme neleisti lošti gali būti nurodomas asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti, kuris negali būti trumpesnis kaip 6 mėnesiai. Asmuo gali atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti prašyme neleisti lošti nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo prašymo neleisti lošti pateikimo. Prašymų neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui tvarką nustato Priežiūros tarnyba.“1
keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje reikėtų atsisakyti asmens pateiktame prašyme neleisti lošti nurodyto termino sutrumpinimo ir prašymo neleisti lošti panaikinimo susiejimo su teismine procedūra, nes tai prieštarautų savanoriškumo principui, ir nustatyti, kad asmuo galės atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti prašyme neleisti lošti nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip pasibaigus minimaliam neatšaukiamam prašymo neleisti lošti galiojimo terminui. Atitinkamai tikslintina Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 22 dalis. Pritarti iš dalies Argumentai:
perkeltos į 10 straipsnio 20 ir 21 dalis. 11
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys tik asmenų prašymų neleisti jiems lošti pateikimo Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) arba lošimų organizatoriui tvarką.
Kadangi asmenų prašymai neleisti jiems lošti būtų kaupiami registre, Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies nuostata, kad informacijos apie prašymus neleisti lošti pateikusius fizinius asmenis keitimosi tarp Priežiūros tarnybos ir lošimų organizatorių tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, netinkama, nes duomenų teikimo objektui registruoti tvarka nustatoma registro nuostatuose, o prireikus detalizuojama registro valdytojo priimtame teisės akte. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnį 20 dalimi ir išdėstyti taip: „20. Kiekvienas asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti lošti). Prašyme neleisti lošti gali būti nurodomas asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti, kuris negali būti trumpesnis kaip 6 mėnesiai. Asmuo gali atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti prašyme neleisti lošti nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo prašymo neleisti lošti pateikimo. Prašymų neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui tvarką nustato Priežiūros tarnyba.“3
įstatymo 18 straipsniu, reikalavimas registro steigimo teisinius pagrindus nustatyti įstatymu nurodytas tik dėl valstybės registro.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų atsisakyti Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 20 dalies nuostatų, reglamentuojančių fizinių asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, registravimą žinybiniame registre, ir Projektą papildyti Įstatymo 28 straipsnio nuostata dėl Priežiūros tarnybos kompetencijos tvarkyti fizinių asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, duomenis. Žinybinis registras kaip priemonė tokiems duomenims kompiuterizuotai tvarkyti būtų steigiamas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka. Sistemiškai reikėtų tikslinti ir Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 21–23 dalis – žodžius „fiziniam asmeniui, įregistruotam fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre“ pakeisti žodžiais „asmeniui, pateikusiam prašymą neleisti lošti“ arba atitinkamai. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 28 straipsnį 8 punktu ir išdėstyti taip: ,,8) tvarko asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti duomenis, taip pat ir ypatingus asmens duomenis (apie asmenų neveiksnumą arba ribotą veiksnumą šioje srityje).“12
metu pagal Priežiūros tarnybos ir lošimus organizuojančių bendrovių susitarimą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo Priežiūros tarnyboje priimami asmenų prašymai dėl savanoriško apsisprendimo nelošti, kuriuose asmenys prašo apriboti jų patekimą į lošimų organizavimo vietas ir neleisti jiems lošti prašyme nurodytą laikotarpį. Todėl Projekto tikslo galėtų būti siekiama neįleidžiant asmens, pateikusio prašymą neleisti jam lošti, į lošimo organizavimo vietas, nes asmuo, neturėdamas galimybės patekti į lošimo organizavimo vietas, negalės lošti. Taigi Projekte galėtų būti nustatytas draudimas asmenį įleisti į lošimo organizavimo vietas.
Derėtų pažymėti, kad užtikrinti tinkamą šios priemonės įgyvendinimą turėtų būti įpareigoti lošimų organizatoriai. Kitu atveju teisiškai neapibrėžta formuluotė „neleisti lošti“ turėtų būti tikslinama – nustatyta, kokiomis priemonėmis toks draudimas būtų užtikrintas. Atsižvelgti Pasiūlymas: Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnį 21 dalimi ir išdėstyti taip: „21. Asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso II knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje bei leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“1
apimtimi gali būti laikoma pertekline – dubliuoja Projektu keičiamo Įstatymo
neatitinka (pagal Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 21 dalį draudžiama ne tik būti lošimo organizavimo vietose, bet ir lošti). Pritarti12
Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 21 dalį, atsižvelgiant į Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 22 dalies nuostatas dėl teismo sprendimu nustatomo laikotarpio.
Nepritarti Argumentai:
d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimams buvo iš esmės pakeista asmens veiksnumo ribojimo sistema – numatyti asmenų pripažinimo neveiksniais tam tikroje srityje, taip pat asmenų pripažinimo ribotai veiksniais tam tikroje srityje atvejai, todėl atskiras veiksnumo ribojimo reglamentavimas Azartinių lošimų įstatyme yra perteklinis. 12
(toliau – Kodeksas) V dalies XXVIII skyriaus skirsniuose išdėstyta skirtingo turinio pareiškimų nagrinėjimo tvarka, o Projektu keičiamame Įstatyme nenurodytas pareiškimo turinys, siūloma teikti nuorodą į konkretų skirsnį. Prašymų fiziniam asmeniui, piktnaudžiaujančiam lošimais, neleisti lošti nagrinėjimui mutatis mutandis neturėtų būti taikomos Kodekso V dalies XXVIII skyriaus antrojo skirsnio, reguliuojančio pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjimą, nuostatos, nes šiame skirsnyje nustatytos tvarkos taikymas neproporcingai suvaržytų asmens teises. Projektu keičiamą Įstatymą papildžius nuoroda į mutatis mutandis Kodekso V dalies XXVIII skyriaus trečiąjį skirsnį, reguliuojantį pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjimą, turėtų būti nustatyta, kokia apimtimi teismas taikytų šio skirsnio nuostatas, tai yra ar teismo ekspertizė būtų laikoma būtina ir proporcinga priemone ir ar ji turėtų būti skiriama visais atvejais.
Nepritarti Argumentai: 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimams buvo iš esmės pakeista asmens veiksnumo ribojimo sistema – numatyti asmenų pripažinimo neveiksniais tam tikroje srityje, taip pat asmenų pripažinimo ribotai veiksniais tam tikroje srityje atvejai, todėl atskiras veiksnumo ribojimo reglamentavimas
Projekte nustatoma nauja pareiga – neįleisti asmenų, kuriems neleidžiama lošti, į azartinių lošimų vietas, – keičiamas ūkio subjektų veiklos ir jos priežiūros reguliavimas, todėl reikėtų tikslinti Projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl Įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija iki 2017 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Projektą administracinės naštos ūkio subjektams požiūriu – nustatyti, ar siūlomas reguliavimas nepagrįstai, neproporcingai nedidintų administracinės naštos tam tikrai lošimus organizuojančiai subjektų grupei.
Kartu būtina atkreipti dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatoriaus punktus, tapatybę, jeigu įtariama, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. Taigi minėtose lošimų organizavimo vietose jau šiuo metu dirba asmenys, atsakingi už kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatoriaus punktus, tapatybės patikrinimą. Be to, nemažai lošimus organizuojančių bendrovių šiuo metu prisijungusios prie Priežiūros tarnybos vykdomos savanoriško apsiribojimo nuo azartinių lošimų programos, pagal kurią lošėjai gali lošimų organizatoriui arba Priežiūros tarnybai parašyti prašymą savanoriškai apriboti savo galimybę patekti į lošimų organizavimo vietas ir lošti. Pritarti Argumentai:
Pagal Administracinės naštos mažinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį administracinė našta – laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos, kurias patiria ar gali patirti asmenys vykdydami teisės aktuose nustatytus ar teisės aktų projektuose siūlomus nustatyti informacinius įpareigojimus. Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr.
4, 3.2 papunktyje nustatyta, kad informacinis įpareigojimas ūkio subjektams yra teisės akte ar teisės akto projekte nustatytas įpareigojimas pateikti ministerijoms, įstaigoms prie ministerijų, kitoms ministerijoms pavaldžioms valstybės institucijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigoms ir kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingoms valstybės institucijoms arba jų įgaliotiems asmenims informaciją apie savo veiklą ar gaminius arba kitą teisės akte ar teisės akto projekte nustatytą informaciją; tokią informaciją kaupti, saugoti ir pateikti institucijų arba jų įgalioto asmens atskiru reikalavimu; pateikti tokią informaciją trečiosioms šalims. Įvertinus Projekto nuostatas nustatyta, kad Projekte nėra nustatyta informacinių įpareigojimų ūkio subjektams, todėl atlikti administracinę naštą sudarančių išlaidų skaičiavimą nėra tikslinga. 11. Atkreipti dėmesį, kad papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų įstatymui įgyvendinti nereikės, – žinybiniam registrui steigti ir tvarkyti bus naudojami Priežiūros tarnybai skirti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai. Pritarti11
susijusių įstatymų projektus būtina numatyti internetinių lošimų lošėjų apsaugos priemones. Pritarti Pasiūlymas: Papildyti Projekto keičiamo Įstatymo 10 straipsnį 20 dalimi ir išdėstyti taip: „20. Kiekvienas asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti lošti). Prašyme neleisti lošti gali būti nurodomas asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti, kuris negali būti trumpesnis kaip 6 mėnesiai.
Asmuo gali atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti prašyme neleisti lošti nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo prašymo neleisti lošti pateikimo. Prašymų neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui tvarką nustato Priežiūros tarnyba.“
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1468 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 52 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nario Juliaus Sabatausko 2015 m. lapkričio 2 d. pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325
Pasiūlymas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti jį pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.Pasiūlyme dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1901 (toliau – Įstatymo projektas)
įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) 10 straipsnio:
teismine procedūra asmens pateiktame prašyme neleisti lošti nurodyto termino sutrumpinimo ir prašymo neleisti lošti panaikinimo, nes tai prieštarautų savanoriškumo principui. Siūlytina nustatyti, kad asmuo galės atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti prašyme neleisti lošti nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip pasibaigus minimaliam neatšaukiamam prašymo neleisti lošti galiojimo terminui. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti Projekto keičiamo Įstatymo 10 straipsnį 20 dalimi ir išdėstyti taip: „20.
Kiekvienas asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti lošti). Prašyme neleisti lošti gali būti nurodomas asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti, kuris negali būti trumpesnis kaip 6 mėnesiai. Asmuo gali atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti prašyme neleisti lošti nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo prašymo neleisti lošti pateikimo. Prašymų neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui tvarką nustato Priežiūros tarnyba.“1 1,2
nurodyti asmuo, pateikdamas Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) arba lošimų organizatoriui prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, nėra proporcingas. Azartinių lošimų įstatymo 20⁶ straipsnyje jau numatyta lošėjo teisė lošimų organizatoriui pateikti rašytinį prašymą, kuriame būtų nurodyti vienas ar keli apribojimai, taikomi prašymą pateikusiam lošėjui dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose, tarp kurių – laikinai, lošėjo nurodytą laikotarpį, riboti galimybę lošėjui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Pažymėtina, kad joks minimalus minėto apribojimo taikymo terminas šiame straipsnyje nenumatytas.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. liepos
paslaugų vartotojų bei lošėjų apsaugos ir nepilnamečių dalyvavimo internetiniuose lošimuose prevencijos principų (2014/478/ES) valstybės narės, be kita ko, raginamos užtikrinti, kad lošėjas operatoriaus svetainėje galėtų bet kada pasirinkti padaryti pertrauką arba savanoriškai atsisakyti galimybės naudotis tam tikra internetinių lošimų paslauga arba visomis internetinių lošimų paslaugomis, taip pat numatyti, kad savanoriško galimybės naudotis operatoriaus paslaugomis atsisakymo trukmė būtų ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai. Įvertinant tai, kas išdėstyta, siūlytina sutrumpinti Pasiūlyme nurodytą 2 metų neatšaukiamą prašymo neleisti lošti galiojimo terminą – nustatyti, pavyzdžiui, ne trumpesnį kaip 6 mėnesiai galiojimo terminą. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, atitinkamai tikslintinas Azartinių lošimų įstatymo 20⁶ straipsnio 1 dalies 4 punktas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pripažinti netekusiu galios Įstatymo 20⁶straipsnio 1 dalies 4 punktą („1. Lošėjas turi teisę lošimų organizatoriui pateikti rašytinį prašymą, kuriame būtų nurodyti vienas ar keli apribojimai, taikomi prašymą pateikusiam lošėjui dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose. Lošėjas prašyme gali nurodyti pageidavimą (ar keletą jų): „4) laikinai, lošėjo nurodytą laikotarpį, riboti galimybę lošėjui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.“). Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnį 20 dalimi: „20. Kiekvienas asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti lošti). Prašyme neleisti lošti gali būti nurodomas asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti, kuris negali būti trumpesnis kaip 6 mėnesiai.
Asmuo gali atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti prašyme neleisti lošti nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo prašymo neleisti lošti pateikimo. Prašymų neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui tvarką nustato Priežiūros tarnyba.“ Papildyti projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnį 21 dalimi: „21. Asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso II knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje bei leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“11
registre, siūlymas nustatyti, kad informacijos apie prašymus neleisti lošti pateikusius asmenis keitimosi tarp Priežiūros tarnybos ir lošimų organizatorių tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tikslintinas, nes duomenų teikimo objektui registruoti tvarka nustatoma registro nuostatuose, o prireikus detalizuojama registro valdytojo priimtame teisės akte. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnį 20 dalimi (žr. išdėstyta auksčiau - prie pastabos 1.2)3 2.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnyje reikalavimas registro steigimo teisinius pagrindus nustatyti įstatymu nurodytas tik dėl valstybės registro, reikėtų Pasiūlymą tikslinti ir atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatų, reglamentuojančių asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, registravimą žinybiniame registre, ir Įstatymo projektą papildyti siūlymu keisti Azartinių lošimų įstatymo 28 straipsnį, papildant jį nuostata, numatančia Priežiūros tarnybos kompetenciją tvarkyti asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, duomenis. Žinybinis registras kaip priemonė tokiems duomenims kompiuterizuotai tvarkyti būtų steigiamas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka. Sistemiškai reikėtų tikslinti ir Įstatymo projektu keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21–23 dalis – žodžius „fiziniam asmeniui, įregistruotam fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre“ pakeisti žodžiais „asmeniui, pateikusiam prašymą neleisti lošti“ arba atitinkamai. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 28 straipsnį 8 punktu ir išdėstyti taip: ,,8) tvarko asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti duomenis, taip pat ir ypatingus asmens duomenis (apie asmenų neveiksnumą arba ribotą veiksnumą šioje srityje).“
Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimams buvo iš esmės pakeista asmens veiksnumo ribojimo sistema
Pažymėtina, kad asmens veiksnumas gali būti ribojamas tik esant objektyviam pagrindui. Šiuo atveju, nesant sąvokos „piktnaudžiavimas lošimais“ apibrėžties nei Azartinių lošimų įstatyme, nei kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose įstatymuose, neaiškus minėtos sąvokos turinys, o kartu ir Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 23 dalyje siūlomo reguliavimo turinys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje numatytas patologinis potraukis lošti apibrėžiamas kaip asmens psichikos sutrikimas, kuriam būdingas dažnai pasikartojantis potraukis lošti, nuo kurio asmuo tampa priklausomas, atsisako socialinių, materialinių, darbo, šeimos vertybių ir įsipareigojimų ir kurį gali patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pasiūlymą siūlytina tikslinti – nurodyti, kad Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalyje siūlomas reguliavimas netikslingas, nes šiuo metu galiojantis reguliavimas, numatantis galimybę asmenį, kuris dėl psichikos sutrikimo negali (iš dalies negali) suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti, teismo tvarka pripažinti neveiksniu (arba ribotai veiksniu) tam tikroje srityje, yra pakankamas. Pritarti 4.
dalimi keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 24 dalies, kuri tam tikra apimtimi gali būti laikoma pertekline – dubliuoja Įstatymo projektu keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 22 dalį, o tam tikra apimtimi šios dalies nuostatų neatitinka (pagal Įstatymo projektu keičiamo
organizavimo vietose, bet ir lošti). Pritarti4
Įstatymo projekte nustatoma nauja pareiga – neįleisti asmenų, kuriems neleidžiama lošti, į azartinių lošimų vietas, – keičiamas ūkio subjektų veiklos ir jos priežiūros reguliavimas, todėl reikėtų tikslinti Pasiūlymo dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija iki 2017 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Julius Sabatauskas, 2015-11-02 I Argumentai: Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles projekto pavadinime vietoje žodžio „papildymo“ įrašytinas žodis „pakeitimo“: Pasiūlymas:
1 1,2 Argumentai: Biudžeto ir finansų komitetui
Teisės departamento bei Finansų ministerijos pastaboms, todėl nuspręsta patobulinti projektą.
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi pildomoje Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje brauktinas žodis „fizinis“, nes jau keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta, kad lošėjas – fizinis asmuo, dalyvaujantis lošime. ir nustatant minimalų prašymo neleisti lošti terminą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nuostatos perkeltos į 10 straipsnio 20 ir 21 dalis. 11 Projekte nebuvo numatytas prašymo neleisti lošti minimalus terminas ir asmuo gali parašyti prašymą neleisti lošti kad ir 1 dienai, todėl tokia priemonė nebūtų efektyvi. Atsižvelgiant į tai siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu asmuo pats nurodo draudimo terminą, terminas negali būti trumpesnis nei 2 metai. Nepritarti Pasiūlymas: atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2016-06-15 nutarimo Nr. 602 1.2 punkte pateiktą siūlymą nustatyti trumpesnį nei 2 metai 6 mėnesių minimalų prašymo neleisti lošti terminą. 11 Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016-01-01 įsigalioja Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XII-1734, kuriuo 10 str. bus papildytas 19 dalimi, buvo patikslinta teikiamo projekto redaguojamų straipsnių dalių numeracija
11 Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 2016-01-01 įsigalioja pakeitimai dėl nuotolinių lošimų organizavimo, projektas papildomas nuostatomis, susijusiomis su draudimu lošti nuotolinius lošimus. Pasiūlymas: „1. straipsnis 10 straipsnio pakeitimas papildymas 19, 20, 21, 22 ir 23 dalimis „1. Papildyti 10 straipsnį 19 20 dalimi: „19 20.
Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti asmeniui lošti). Prašyme neleisti asmeniui lošti gali būti nurodomas fizinio asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti, kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai, nuo asmens įregistravimo Asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre. Atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti draudimo neleisti lošti galiojimo terminą fizinis asmuo gali tik šio straipsnio 22 dalyje nustatyta tvarka. Prašymų neleisti asmeniui lošti pateikimo ir informacijos apie juos tokius prašymus pateikusius fizinius asmenis keitimosi tarp Priežiūros tarnybos ir lošimų organizatorių tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Kadangi asmenų prašymai neleisti jiems lošti būtų kaupiami registre, Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 20 dalies nuostata, kad informacijos apie prašymus neleisti lošti pateikusius fizinius asmenis keitimosi tarp Priežiūros tarnybos ir lošimų organizatorių tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, netinkama, nes duomenų teikimo objektui registruoti tvarka nustatoma registro nuostatuose, o prireikus detalizuojama registro valdytojo priimtame teisės akte. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 10 straipsnio 20 dalį išdėstyti taip: „20. Kiekvienas asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti lošti). Prašyme neleisti lošti gali būti nurodomas asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti, kuris negali būti trumpesnis kaip 6 mėnesiai.
Asmuo gali atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti prašyme neleisti lošti nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo prašymo neleisti lošti pateikimo. Prašymų neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui tvarką nustato Priežiūros tarnyba.“12 Argumentai: Atsižvelgiant į pasiūlymą atsisakyti perteklinio žodžio „fizinis”. Atsižvelgiant į pasiūlymą 10 straipsnio 19 dalį laikyti 20 dalimi, 10 straipsnio 20 dalį laikyti 21 dalimi. Pasiūlymas:
2Papildyti 10 straipsnį 201 dalimi:
„201. Fizinis Aasmuo, pateikęs prašymą neleisti asmeniui lošti, registruojamas žinybiniame Priežiūros tarnybos įsteigtame, žinybiniame fizinių Aasmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre. Fiziniai Aasmenys šiame registre įregistruojami ir, pasibaigus šio straipsnio 21 dalyje nustatytam terminui, iš jo išregistruojami šio registro nuostatųuose nustatyta tvarka.“ Nepritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnyje reikalavimas registro steigimo teisinius pagrindus nustatyti įstatymu nurodytas tik dėl valstybės registro, reikėtų Pasiūlymą tikslinti ir atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatų, reglamentuojančių asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, registravimą žinybiniame registre, ir Įstatymo projektą papildyti siūlymu keisti Azartinių lošimų įstatymo 28 straipsnį, papildant jį nuostata, numatančia Priežiūros tarnybos kompetenciją tvarkyti asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, duomenis. 12 Argumentai:
Atsižvelgiant į pasiūlymą atsisakyti perteklinio žodžio „fizinis”. Atsižvelgiant į pasiūlymą straipsnio dalis papildyta nuostatomis dėl dalyvavimo nuotoliniuose lošimuose.
Atsižvelgiant į pasiūlymą 10 straipsnio 19 dalį laikyti 20 dalimi, 10 straipsnio 21 dalį laikyti 22 dalimi. Pasiūlymas:
3Papildyti 10 straipsnį 212 dalimi:
„212. Fiziniam Aasmeniui, įregistruotam fizinių Aasmenų,
kuriems neleidžiama lošti, registre, draudžiama būti visose lošimoų organizavimo vietose, dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir lošti jo prašyme neleisti asmeniui lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme laikotarpis nenurodytas, – 2 dvejus metus nuo fizinio asmens įregistravimo fizinių Aasmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre. Šio reikalavimo vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2016-06-15 nutarime Nr. 602 pateiktą siūlymą atsisakyti nuostatų, reglamentuojančių asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, registravimą žinybiniame registre. Įstatymo projekto 10 straipsnio 21 dalį siūlyti išdėstyti taip: „2. Papildyti 10 straipsnį 21 dalimi (žr. ankstesnes pastabas)11 Argumentai:
Atsižvelgiant į pasiūlymą 10 straipsnio 19 dalį laikyti 20 dalimi, 10 straipsnio 22 dalį laikyti 23 dalimi. Atsižvelgiant į pasiūlymą atsisakyti perteklinio žodžio „fizinis”. Straipsnis redaguotas atsižvelgiant į juridinės technikos reikalavimus. Civilinio proceso kodekso V dalies XXIII skyrius turi keturis skirsnius iš kurių tik pirmasis nustato bendras normas, o likę trys reglamentuoja skirtingą proceso eigą dėl skirtingų kategorijų asmenų. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūloma nuostata konkretizuojama: „Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXVIII skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka“ Pasiūlymas:
223 dalimi: „223.
Jeigu Fiziniam asmeniuiuo, piktnaudžiaujančiam lošimais, įstatymų nustatyta tvarka teismas gali priimti sprendimą neleisti asmeniui lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – teismo sprendimas neleisti lošti) gali teismas. Prašymą fiziniam asmeniui neleisti lošti, prašymą sutrumpinti draudimo neleisti lošti galiojimo terminą ar panaikinti draudimą lošti turi teisę teismui paduoti fizinio asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Lošimais piktnaudžiaujančio asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras turi teisę paduoti teismui prašymą neleisti lošti lošimais piktnaudžiaujančiam asmeniui, prašymą sutrumpinti draudimo lošti terminą ar panaikinti draudimą. Kreiptis į teismą dėl draudimo lošti panaikinimo ar draudimo neleisti lošti galiojimo termino sutrumpinimo turi teisę taip pat ir fizinis asmuo, kuriams buvo įtrauktas į Asmenų, kuriems neleistadžiama lošti, registrą. Fiziniai Aasmenys, dėl kuriemsių buvo priimtas teismaso sprendimas neleidosti lošti, teismo nustatyto draudimo laikotarpiui registruojami fizinių Aasmenų, kuriems uždrausta neleidžiama lošti, registre, šio registro nuostatųuose nustatyta tvarka.
Prašymai neleisti fiziniam asmeniui, piktnaudžiaujančiam lošimais, lošti, prašymai sutrumpinti draudimo neleisti lošti galiojimo terminą ar panaikinti draudimą lošti mutatis mutandis nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXVIII skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai:
d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimams buvo iš esmės pakeista asmens veiksnumo ribojimo sistema – numatyti asmenų pripažinimo neveiksniais tam tikroje srityje, taip pat asmenų pripažinimo ribotai veiksniais tam tikroje srityje atvejai, todėl atskiras veiksnumo ribojimo reglamentavimas Azartinių lošimų įstatyme yra perteklinis. 12 Argumentai:
Atsižvelgiant į pasiūlymą 10 straipsnio 19 dalį laikyti 20 dalimi, 10 straipsnio 23 dalį laikyti 24 dalimi. Atsižvelgiant į pasiūlymą atsisakyti perteklinio žodžio „fizinis”. Atsižvelgiant į pasiūlymą straipsnio dalis papildyta nuostatomis dėl dalyvavimo nuotoliniuose lošimuose. Pasiūlymas:
5Papildyti 10 straipsnį 234 dalimi:
„234. Lošimų organizatoriui draudžiama įleisti fizinius asmenis, įregistruotus
fizinių Aasmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre, įleisti į vietas, kuriose jis organizuoja lošimus ir leisti dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.“ Nepritarti Pasiūlymas: Atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2016-06-15 nutarimo Nr.
siūlymą atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 24 dalies, kuri tam tikra apimtimi gali būti laikoma pertekline – dubliuoja Įstatymo projektu keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 22 dalį, o tam tikra apimtimi šios dalies nuostatų neatitinka (pagal Įstatymo projektu keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 22 dalį draudžiama ne tik būti lošimo organizavimo vietose, bet ir lošti). 4 1,2 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad turės būti įsteigtas Asmenų, kuriems neleidžiama lošti žinybinis registras ir įstatymo projekte numatyta įsigaliojimo data yra praėjusi, reikia numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, išskyrus šio 2 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m.
spalio 1 d. 2016 m. liepos 1d. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įsigalioja 2017 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 42 Pasiūlymas:
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Argumentai:
Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis.
Pasiūlymas:
Respublikos
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
išvada1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmąją pastabą dėl projekte žodžio
„fizinis“ kaip perteklinio išbraukimo, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7
dalyje apibrėžta, kad lošėjas – fizinis asmuo, dalyvaujantis lošime. Pasiūlymas: Įstatymo projekte išbraukti žodžius „fizinis“, taip pat patikslinti Fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registro pavadinimą išbraukiant žodį „fizinių“. Pritarti11 Argumentai: Tikslu supaprastinti savanoriško atsisakymo lošti institutą, siūloma pagrindiniam komitetui nenumatyti atšaukimo galimybės, išbraukiant sakinį „Atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti draudimo neleisti lošti galiojimo terminą fizinis asmuo gali tik šio straipsnio 22 dalyje nustatyta tvarka.“ Pasiūlymas:
straipsnį 19 dalimi: „19. Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti. Prašyme neleisti lošti gali būti nurodomas fizinio asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti. Atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti draudimo neleisti lošti galiojimo terminą fizinis asmuo gali tik šio straipsnio 22 dalyje nustatyta tvarka.
Prašymų neleisti lošti pateikimo ir informacijos apie juos pateikusius fizinius asmenis keitimosi tarp Priežiūros tarnybos ir lošimų organizatorių tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Nepritarti Argumentai: Žiūrėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2016-06-15 nutarime Nr. 602 pateiktus siūlymus. 4 1,2 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad turės būti įsteigtas Fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti žinybinis registras ir įstatymo projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data yra praėjusi, numatyti vėlesnę įsigaliojimo įstatymo datą, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nepritarti Argumentai: Kadangi Įstatymo projekte nustatoma nauja pareiga – neįleisti asmenų, kuriems neleidžiama lošti, į azartinių lošimų vietas, – keičiamas ūkio subjektų veiklos ir jos priežiūros reguliavimas, todėl reikėtų tikslinti Pasiūlymo dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio papildymo įstatymo projektui (XIIP-1901). 8. Balsavimo rezultatai: už - 7; prieš - 5; susilaikė - 0. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Irena Degutienė. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius