Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 5 ir 17 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnio 1 dalį 12 punktu ir jį išdėstyti taip:
„12) kai ūkiniai gyvūnai, prieš tai jų neapsvaiginus, skerdžiami tam tikrais metodais, kokių reikalauja religinės apeigos, ir jei jie skerdžiami skerdykloje.“ 2 straipsnis. 17 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Skersti Ūūkiniusai gyvūnusai gali būti skerdžiami ir prieš tai jų neapsvaiginus, jeigu laikomasi tam tikrų metodų, kokių reikalauja religiniųės apeigųos tikslu galima tik prieš tai juos apsvaiginus teisės aktų nustatytais metodais ir laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Bronius Pauža Vytautas Kamblevičius Kazys Starkevičius
Projekto Nr. XIIP-1898(2) lyginamasis variantas
GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 1, 2, 5 ir 17 STRAIPSNIų PAKEITIMO ir įstatymo papildymo priedu
2014
straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 4 dalimi: „4. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip: „26. Skerdimas
j) dalyje.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnio 1 dalį 12 punktu: „12) ūkinių gyvūnų skerdimas, prieš tai jų neapsvaiginus, religinėms apeigoms atlikti būtinais metodais, jeigu šie gyvūnai skerdžiami skerdykloje.“
straipsnio pakeitimas
17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Skersti ūkinius gyvūnus religinių apeigų tikslu galima tik prieš tai juos apsvaiginus teisės aktų nustatytais metodais ir laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 2. Ūkiniai gyvūnai gali būti skerdžiami skerdykloje prieš tai jų neapsvaiginus, vadovaujantis Reglamento Nr. 1099/2009 4 straipsnio 4 dalimi.“
17 straipsnį 6 dalimi:
„6. Religinėms apeigoms tinkamus ūkinių gyvūnų skerdimo metodus, tokio skerdimo kontrolę, apskaitos tvarkymą užtikrinančias priemones, tokiu būdu paskerstų ūkinių gyvūnų
mėsos ženklinimo, realizavimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.“5 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo priedas
m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (OL
1).“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Siekiant išspręsti egzistuojančią mėsos ir jos gaminių eksportavimo problemą, yra ieškoma alternatyvių rinkų gaminamai produkcijai realizuoti. Šiuo metu mėsa ir jos gaminiai eksportuojami į Muitų sąjungą (apie 50 proc. viso eksporto) ir į ES šalis. Tačiau 2013 m. pasunkėjus prekybai su Muitų sąjungos šalimis, mėsos įmonės yra priverstos ieškoti nišų, kur galėtų eksportuoti produkciją. Vienos perspektyviausių ir mokiausių rinkų yra musulmoniškų šalių rinkos, tačiau joms tinka tik tie ūkiniai gyvūnai, kuri turi būti gaunami skerdimą atliekant laikantis religinių reikalavimų. Iki 2013 m. tokie skerdimai buvo galimi. Bet šiuo metu galiojančio Gyvūnų gerovės įstatymo 17 straipsnio 2 dalis įtvirtina ūkinių gyvūnų skerdimą juos apsvaiginus teisės aktų nustatytais metodais ir laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Ši nuostata draudžia lietuviškos mėsos ir jos gaminių eksportą į musulmonišką pasaulį. Europos Parlamento Peticijų komitetas savo peticijoje Nr. 0952/2012 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2009 (toliau – reglamentas) yra nustatęs, kad atsižvelgdamos į ES teisės aktus dėl žudomų gyvūnų apsaugos, valstybės narės gali leisti skersti gyvūnus prieš tai jų neapsvaiginus, kai gyvūnai skerdžiami tam tikrais metodais, kokių reikalauja religinės apeigos, ir jei jie skerdžiami skerdykloje. Reglamento 4 straipsnio 4 punkte numatyta išimtis religiniam skerdimui ir jam netaikomas apsvaiginimo reikalavimas. Projekto tikslas
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė LR Seimo nariai B. Pauža, V. Kamblevičius, K. Starkevičius. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu yra draudžiamas gyvūnų skerdimas jų neapsvaiginus. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus įstatymo projektą bus galima skersti gyvūnus prieš tai jų neapsvaiginus, kai gyvūnai skerdžiami tam tikrais metodais, kokių reikalauja religinės apeigos, ir jei jie skerdžiami skerdykloje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teigiamai įtakos šalies mėsos ir jos gaminių eksportą. Siūlomos nuostatos įtvirtins leidimą verslininkams eksportuoti ūkinius gyvūnus į trečiąsias šalis, kuriose yra numatyti tam tikri reikalavimai, susiję su ūkinių gyvūnų skerdimu neapsvaiginus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Projekto įgyvendinimui naujų lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Teikiamo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „ūkiniai gyvūnai“, „religinės apeigos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Bronius Pauža Vytautas Kamblevičius Kazys Starkevičius
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-06- Nr. Į 2014-06-05 Nr. XIIP-1898 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-1898 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1898 (toliau - Projektas), atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos teisę reglamentai yra tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos valstybių narių teisinėse sistemose ir neturi būti perkeliami į nacionalinės teisės aktus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad reglamentų nereikia įgyvendinti nacionalinėje teisėje ir į tai, kad Projekto 2 straipsniu siekiama pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį, suteiktą 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamento Nr. 1099/2009 (toliau – Reglamentas Nr. 1099/2009) 26 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatomis, reikėtų ne atkartoti atitinkamas Reglamento Nr. 1099/2009 nuostatas, bet daryti nuorodą į minėto reglamento
atkreipiame dėmesį ir į tai, kad Reglamento Nr. 1099/2009 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad gyvūnus skersti jų neapsvaiginus galima tik tada, jeigu skerdimas atliekamas skerdykloje laikantis tam tikrų religinių apeigų metodų. Atsižvelgiant į minėtą Reglamento Nr. 1099/2009 straipsnį ir į šiuo reglamentu siekiamą tikslą – sudaryti kiek įmanoma geresnes technines sąlygas gyvūnams žudyti, kad jie patirtų kuo mažiau skausmo ir kančių, manytume, kad valstybė turi detalizuoti, kokie religinių apeigų skerdimo metodai laikytini tinkamais. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Budnikaitė, tel.
2014-06-10 Nr. XIIP-1898 Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos: 1. 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2009 (toliau – Reglamentas) 4 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad “Gyvūnų, kuriems taikomi tam tikri skerdimo metodai, būtini religinėms apeigoms atlikti, atveju 1 dalies reikalavimai netaikomi, jeigu skerdimas atliekamas skerdykloje“. Pažymėtina, kad Tarybos reglamentai yra tiesioginio taikymo ES teisės aktai, todėl projektu siūlomos nuostatos Lietuvoje ir taip yra taikomos tiesiogiai pagal Reglamente nustatytus reikalavimus. Paminėtina, kad tokio ES teisės akto nuostatos neperkeltinos į nacionalinės teisės aktus, išskyrus aiškiai nustatytus atvejus, kai valstybės narės turi paskirti institucijas, atsakingas už Reglamento nuostatų įgyvendinimą ar sankcijas, už Reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamento preambulėje nurodoma, kad „ Gyvūnų gerovė – tai Bendrijos vertybė, įtvirtinta Europos bendrijos steigimo sutarties protokolu Nr. 33 dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės“; taip pat nurodoma, kad „kultūros tradicijos – tai paveldėti, nusistovėję arba įprasti mąstymo, veiklos ar elgesio modeliai, kuriais iš esmės įprasminama tai, kas perduota pirmtakų arba buvo iš jų perimta. Jos padeda puoselėti ilgalaikius socialinius kartų ryšius. Jei šie veiksmai neturi įtakos gyvūninės kilmės produktų rinkai ir jie negrindžiami gamybos reikmėmis, tikslinga netaikyti šio reglamento gyvūnų žudymui per tokius renginius“.
Todėl svarstytina, ar Reglamento 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta išlyga, taikytina religinėms apeigoms ir išplaukiančia iš religijos laisvės ir šios laisvės apsaugos, gali būti remiamasi „Siekiant išspręsti egzistuojančią mėsos ir jos gaminių eksportavimo problemą“, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte. 2. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai (pagal projekto 1 straipsnį) žiauriu elgesiu su gyvūnu nelaikytini veiksmai, „kai ūkiniai gyvūnai, prieš tai jų neapsvaiginus, skerdžiami tam tikrais metodais, kokių reikalauja religinės apeigos, ir jei jie skerdžiami skerdykloje“, bei numatantis, kad (pagal projekto 2 straipsnį) „Ūkiniai gyvūnai gali būti skerdžiami ir prieš tai jų neapsvaiginus, jeigu laikomasi tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos“, yra nenuoseklus ir neišbaigtas:
1) pagal projekto
reikalavimas, jog neapsvaiginti gyvūnai čia numatytu tikslu, turi būti skerdžiami skerdykloje, iš esmės atkartojant Reglamento 4 straipsnio 4 dalies imperatyvą, tuo tarpu projekto 2 straipsnyje (keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje) toks reikalavimas neminimas;
2) projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje apibrėžiant sąvoką „skerdimas“ numatyta, jog tai „apsvaiginto maistinio gyvūno nužudymas, nuleidžiant kraują“, ir jokių išlygų, sietinų su religinėmis apeigomis nenumatyta. Projektu šios keičiamo įstatymo nuostatos keisti nesiūloma. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2, 4, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg.Nr. XIIP-1090) – įvykusios pateikimo ir svarstymo Seimo komitetuose stadijos.
Projekto XIIP-1090 nuostatomis siūloma įteisinti identišką išlygą iš bendro draudimo skersti ūkinius gyvūnus prieš tai jų neapsvaiginus, kaip ir šiuo projektu. Todėl abejotina, ar šis projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvitintais teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principais, nes projektas iš esmės atkartoja jau pradėtą realizuoti teisėkūros iniciatyvą. 4. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, kurį siūloma keisti šiuo projektu, 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Vyriausybė. Todėl, atsižvelgiant į Seimo statuto 138 straipsnio nuostatas, siūlytina kreiptis į Vyriausybę išvados dėl šio projekto. 5. Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad projektas, kurį teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar piliečiai, siunčiamas Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, kad šis pateiktų išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę. Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje taip nurodyta, kad Išvadas dėl teisės aktų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimams teikia Vyriausybės įgaliotos institucijos. Todėl turėtų būti gauta atitinkama Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvada. 6. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 89.2 punktą projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktina keičiama straipsnio dalis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė
komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 5 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Saulius Bucevičius – Komiteto pirmininkas, Bronius Pauža – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius; Romaldas Abugelis – Komiteto biuro vedėjas; Komiteto biuro patarėjai: Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, Leonardas Michelbertas, Gintarė Dešukaitė; Gintarė Rimeisienė – Komiteto biuro padėjėja.
Kviestieji asmenys: Edita Kriščiūnienė – Linas Balsys – Seimo narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, Orinta Leiputė – Seimo narė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, Saulius Cironka - Žemės ūkio viceministras, Rimantas Krasuckis – Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius, Egidijus Macelis – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas – valstybinis veterinarijos inspektorius, Giedrius Blekaitis - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas – valstybinis veterinarijos inspektorius, Renatas Makelis – ŽŪM Teisės departamento Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyr. specialistas, Jurgita Meškienė - Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vedėja, Andriejus Stančikas - Žemės ūkio rūmų pirmininkas, Jeronimas Kraujelis - Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Jonas Vilionis - Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas, Egidijus Mackevičius – Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius, Brigita Kymantaitė – Nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė, Jūratė Musteikytė - Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento Ekonominės ir socialinės informacijos skyriaus vyriausioji specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2014-06-10 Nr. XIIP-1898 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos: 1. 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2009 (toliau – Reglamentas) 4 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad “Gyvūnų, kuriems taikomi tam tikri skerdimo metodai, būtini religinėms apeigoms atlikti, atveju 1 dalies reikalavimai netaikomi, jeigu skerdimas atliekamas skerdykloje“. Pažymėtina, kad Tarybos reglamentai yra tiesioginio taikymo ES teisės aktai, todėl projektu siūlomos nuostatos Lietuvoje ir taip yra taikomos tiesiogiai pagal Reglamente nustatytus reikalavimus. Paminėtina, kad tokio ES teisės akto nuostatos neperkeltinos į nacionalinės teisės aktus, išskyrus aiškiai nustatytus atvejus, kai valstybės narės turi paskirti institucijas, atsakingas už Reglamento nuostatų įgyvendinimą ar sankcijas, už Reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamento preambulėje nurodoma, kad „ Gyvūnų gerovė – tai Bendrijos vertybė, įtvirtinta Europos bendrijos steigimo sutarties protokolu Nr. 33 dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės“; taip pat nurodoma, kad „kultūros tradicijos – tai paveldėti, nusistovėję arba įprasti mąstymo, veiklos ar elgesio modeliai, kuriais iš esmės įprasminama tai, kas perduota pirmtakų arba buvo iš jų perimta. Jos padeda puoselėti ilgalaikius socialinius kartų ryšius. Jei šie veiksmai neturi įtakos gyvūninės kilmės produktų rinkai ir jie negrindžiami gamybos reikmėmis, tikslinga netaikyti šio reglamento gyvūnų žudymui per tokius renginius“.
Todėl svarstytina, ar Reglamento 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta išlyga, taikytina religinėms apeigoms ir išplaukiančia iš religijos laisvės ir šios laisvės apsaugos, gali būti remiamasi „Siekiant išspręsti egzistuojančią mėsos ir jos gaminių eksportavimo problemą“, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte. Nepritarti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai. Lietuvos Respublikos vyriausybė 2014-08-20 d. nutarimu Nr.785 nutarė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1898 tikslui – leisti skersti ūkinius gyvūnus, prieš tai jų neapsvaiginus, kai gyvūnai skerdžiami tam tikrais metodais, kokių reikalauja religinės apeigos, ir skerdžiami skerdykloje. Atsižvelgdama į Rusijos Federacijos sudarytą ES ir kai kurių kitų šalių Prekių, kurias draudžiama importuoti į Rusijos Federaciją, sąrašą ir siekiant įvairinti Lietuvos prekių ir paslaugų eksportą, taip pat švelninti taikomų ribojimo priemonių padarinius Lietuvos ūkiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-08-20 d. protokolo Nr. 45 priedas, 2 klausimas), siūlo Žemės ūkio ministerijai inicijuoti informavimo ir pardavimų skatinimo programą tikslinių rinkų keitimą, kreipiantis į Europos Komisiją (trečiųjų šalių rinkų paieška). Atkreiptinas dėmesys, jog Reglamento 1 straipsnio
netaikomos, kai gyvūnai žudomi per kultūros ir sporto renginius. Atitinkamai manytina, jog Reglamento preambulės nuostata negrindimo gamybos reikmėms yra siejama būtent su Reglamento netaikymo kultūros renginių atžvilgiu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2014-06-10 Nr. XIIP-1898 2(17)
2(17)
žiauriu elgesiu su gyvūnu nelaikytini veiksmai, „kai ūkiniai gyvūnai, prieš tai jų neapsvaiginus, skerdžiami tam tikrais metodais, kokių reikalauja religinės apeigos, ir jei jie skerdžiami skerdykloje“, bei numatantis, kad (pagal projekto 2 straipsnį) „Ūkiniai gyvūnai gali būti skerdžiami ir prieš tai jų neapsvaiginus, jeigu laikomasi tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos“, yra nenuoseklus ir neišbaigtas:
1) pagal projekto 1 straipsnį (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 12 punktą įtvirtinamas reikalavimas, jog neapsvaiginti gyvūnai čia numatytu tikslu, turi būti skerdžiami skerdykloje, iš esmės atkartojant Reglamento 4 straipsnio 4 dalies imperatyvą, tuo tarpu projekto 2 straipsnyje (keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje) toks reikalavimas neminimas;
Pritarti Siūloma projekto 2 straipsnį, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Skersti ūkinius gyvūnus religinių apeigų tikslu galima tik prieš tai juos apsvaiginus teisės aktų nustatytais metodais ir laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 2. Ūkiniai gyvūnai gali būti skerdžiami skerdykloje prieš tai jų neapsvaiginus, vadovaujantis Reglamento Nr. 1099/2009 4 straipsnio 4 dalimi.“
17 straipsnį 6 dalimi:
„6. Religinėms apeigoms tinkamus ūkinių gyvūnų skerdimo metodus, tokio
skerdimo kontrolę, apskaitos tvarkymą užtikrinančias priemones, tokiu būdu paskerstų ūkinių gyvūnų mėsos ženklinimo, realizavimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.“
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2014-06-10 Nr.
2) projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje apibrėžiant sąvoką „skerdimas“ numatyta, jog tai „apsvaiginto maistinio gyvūno nužudymas, nuleidžiant kraują“, ir jokių išlygų, sietinų su religinėmis apeigomis nenumatyta. Projektu šios keičiamo įstatymo nuostatos keisti nesiūloma. Pritarti Siūloma papildyti projektą naujais 1 ir 2 straipsniais, (keičiamo įstatymo 1 straipsnį nauja 4 dalimi ir 2 straipsnio 26 d.) ir juos išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 4 dalimi: „4. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip: „26. Skerdimas – apsvaiginto maistinio gyvūno nužudymas, nuleidžiant kraują kaip apibrėžta
gyvūnų apsaugos (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1099/2009) 2 straipsnio j) dalyje.“ I Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad projektas papildomas naujais 1 ir 2 straipsniais (keičiamo įstatymo 1 str. d. ir 2 str.) bei įstatymas papildomas priedu, siūloma papildyti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
kanceliarijos Teisės departamento išvada
dėmesys, kad Seime yra svarstomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2, 4, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-1090) – įvykusios pateikimo ir svarstymo Seimo komitetuose stadijos. Projekto XIIP-1090 nuostatomis siūloma įteisinti identišką išlygą iš bendro draudimo skersti ūkinius gyvūnus prieš tai jų neapsvaiginus, kaip ir šiuo projektu.
Todėl abejotina, ar šis projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principais, nes projektas iš esmės atkartoja jau pradėtą realizuoti teisėkūros iniciatyvą. Nepritarti Siūloma pritarti Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014-08-20 d. nutarimui Nr.785, kurio 2 dalyje prašoma Lietuvos Respublikos Seimą šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
įstatymo, kurį siūloma keisti šiuo projektu, 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Vyriausybė. Todėl, atsižvelgiant į Seimo statuto 138 straipsnio nuostatas, siūlytina kreiptis į Vyriausybę išvados dėl šio projekto. Pritarti LRV išvada gauta: 2014-08-20 d. Nutarimas Nr.785. Žr. šios išvados 4 lentelę. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
nustatyta, kad projektas, kurį teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar piliečiai, siunčiamas Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, kad šis pateiktų išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę. Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje taip nurodyta, kad Išvadas dėl teisės aktų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimams teikia Vyriausybės įgaliotos institucijos. Todėl turėtų būti gauta atitinkama Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvada. Pritarti ETD prie TM išvada gauta 2014-08-20 d. Žr. šios išvados bei šios lentelės (2) 8 dalį. 7.
kanceliarijos Teisės departamento išvada
projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 89.2 punktą projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktina keičiama straipsnio dalis. Pritarti Siūloma projekto 2 straipsnio pavadinimą, išdėstyti taip: „4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas“
teisės departamento išvada prie Teisingumo ministerijos 2014-08-20 d. nutarimui Nr.785 2(17)
Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1898 (toliau - Projektas), atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos teisę reglamentai yra tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos valstybių narių teisinėse sistemose ir neturi būti perkeliami į nacionalinės teisės aktus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad reglamentų nereikia įgyvendinti nacionalinėje teisėje ir į tai, kad Projekto 2 straipsniu siekiama pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį, suteiktą 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamento Nr. 1099/2009 (toliau – Reglamentas Nr. 1099/2009) 26 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatomis, reikėtų ne atkartoti atitinkamas Reglamento Nr. 1099/2009 nuostatas, bet daryti nuorodą į minėto reglamento 4 straipsnio 4 dalį. Pritarti Žr. šios išvados bei šios lentelės 2 dalyje išdėstytą pasiūlymą. 9. Europos teisės departamento išvada prie Teisingumo ministerijos 2014-06-23 Nr. XIIP-1898 3(17)6 N Papildomai atkreipiame dėmesį ir į tai, kad Reglamento Nr. 1099/2009 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad gyvūnus skersti jų neapsvaiginus galima tik tada, jeigu skerdimas atliekamas skerdykloje laikantis tam tikrų religinių apeigų metodų. Atsižvelgiant į minėtą Reglamento Nr.
1099/2009 straipsnį ir į šiuo reglamentu siekiamą tikslą – sudaryti kiek įmanoma geresnes technines sąlygas gyvūnams žudyti, kad jie patirtų kuo mažiau skausmo ir kančių, manytume, kad valstybė turi detalizuoti, kokie religinių apeigų skerdimo metodai laikytini tinkamais. Pritarti Įstatymo 17 straipsnio papildymas nauja 6 dalimi:
„6. Religinėms apeigoms tinkamus ūkinių gyvūnų skerdimo
metodus, tokio skerdimo kontrolę, apskaitos tvarkymą užtikrinančias priemones, tokiu būdu paskerstų ūkinių gyvūnų mėsos ženklinimo, realizavimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žemės ūkio rūmų tarybos Rezoliucija 2014-06-26 Išrašas iš ŽŪR tarybos 2014-06-26 d. Rezoliucijos: „<...> Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų Taryba pritaria LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500
numato ritualinių skerdimų galimybę ūkinius gyvūnus skersti prieš tai jų neapsvaiginus, jeigu laikomasi metodų, kokių reikalauja religinės apeigos. Pritarti
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė 2014-09-02 * Išrašas iš 2014-09-02 d. rašto: „.. <...>... Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Gyvūnų gerovės ir apsaugos lygis – tai civilizuotos šalies vertybė. Skerdžiamų ir žudomų gyvūnų apsauga – visuomenei svarbus klausimas, turintis įtakos vartotojų požiūriui į žemės ūkio produktus. Halal ir košerinei produkcijai yra naudojama tik tam tikra paskersto gyvulio mėsos dalis.
Akivaizdus faktas, kad priėmus tokią įstatymo pataisą į trečiasias šalis būtų eksportuojama tik tam tinkama mėsa, o likusi gyvulio dalis būtų pateiktą Lietuvos rinkos vartotojams. Virš 7000 Lietuvos vartotojų, kurie jau pasirašė peticiją prieš tokią įstatymo pataisą, nori būti tikri, kad pirkdami mėsą jie turės galimybę atskirti Lietuvoje parduodamus produktus, pagamintus iš žiauriai paskersto gyvulio mėsos ir nesirinkti tokių produktų. Tačiau įstatymo iniciatoriai nevertino privalomo tokios mėsos ženklinimo ir neigiamo poveikio Lietuvos vartotojams, jei tokių produktų ženklinimas nebus vykdomas. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Ekonominės skerdimo neapsvaiginus perspektyvos yra miglotos. Pataisos iniciatoriai iki šiol nepateikė jokio ekonominės naudos pagrįstumo. Dar daugiau
Kantauskas žiniasklaidoje sakė, kad „ryškesnės gauto sertifikato naudos – nėra”. Jo teigimu, „su musulmoniškomis šalimis apskritai sunku prekiauti, atstumai iki jų dideli”, o „Europos šalyse, kuriose gyvena halal mėsos poreikį turintys musulmonai, didesnių prekybos pokyčių ar proveržio taip pat nėra”. Jei Lietuva pradės masinį gyvulių skerdimą bei halal ir košerinės mėsos eksportą į Izraelį ir Arabų šalis, tuomet kita šalis (tikriausiai Lenkija) užims Lietuvos rinkoje atsiradusias nišas, importuodama mėsą Lietuvos vartotojams. Prekyba vidaus rinkoje arba prekyba su kaimyninėmis šalimis visada yra saugesnis pasirinkimas, nei prekyba už tūkstančių kilometrų. Izraelis ir Arabų valstybės (mažiau Turkija) yra valstybės, linkusios į politinius konfliktus, o dėl politinių konfliktų gali būti užblokuojamos rinkos.
Įstatymo pataisa, ne tik sukeliantį kančią tūkstančiams gyvulių, bet ir paverčiantį Lietuvos mėsos pramonę būti priklausoma nuo rizikingo eksporto į užsienio šalis; taip pat pasiūlymas, kuris potencialiai gali paskatinti mėsos kainos kilimą vidaus rinkoje Lietuvos vartotojams neturi būti priimta. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Prašome atkreipti dėmesį, kad Europos sąjungos Tarybos reglamentas Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos tokio gyvulių skerdimo neleidžia. Visgi 4 straipsnio 4 dalyje numatyta nuostata, leidžianti nukrypti nuo reglamento reikalavimo. Šioje nuostatoje atsispindi pagarba religijos pasirinkimo laisvei, kuri yra įteisinta kaip pagrindinė teisė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnyje. Tačiau, jei Lietuva nuspręstų pasukti atgal ir sumenkinti gyvūnų apsaugos lygį šalyje, Lietuvos atsakingos institucijos prieš įtvirtindamos tokio įstatymo nuostatą Europos Komisijai privalo faktais ir skaičiais įrodyti, kad religinė bendruomenė gyvenanti eksporto rinkose, kurios poreikiams būtų taikomas skerdimas neapsvaiginus Lietuvoje, jaučia tokios mėsos nepriteklių, o Lietuva yra pasiryžusi sumažinti šį deficitą. Atkreipiame dėmesį, kad tiek šią įstatymo pataisą teikiantys seimo nariai, tiek Vyriausybė, pritardama įstatymo pataisai, nesirėmė Europos Komisijos reikalavimais ir nesurinko, bei nepateikė būtinų faktų bei įrodomus dėl tokios mėsos nepritekliaus tam tikrose šalyse. Prie šio laiško rasite Europos Komisijos mums pateiktą išaiškinimą dėl reglamento išimties taikymo.
Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įteisinta pataisa pareikalaus poįstatyminių teisės aktų, kuriais turės būti nustatomi leidimų išdavimo, gyvūnų gerovės įgyvendinimo ir kontrolės reikalavimai gyvulių skerdimui jų neapsvaiginus. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Nors pataisos iniciatoriai nurodė, kad teikiamo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, tačiau poįstatyminių teisės aktų rengimas, leidimų išdavimas ir tokį skerdimą planuojančių vykdyti skerdyklų atsakingų institucijų atstovų tikrinimas dėl reikalavimų įgyvendinimo, pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. „...<...> Prašome atkreipti dėmesį, kad Europos sąjungos Tarybos reglamentas Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos tokio gyvulių skerdimo neleidžia. Visgi 4 straipsnio 4 dalyje numatyta nuostata, leidžianti nukrypti nuo reglamento reikalavimo. Šioje nuostatoje atsispindi pagarba religijos pasirinkimo laisvei, kuri yra įteisinta kaip pagrindinė teisė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnyje. Tačiau, jei Lietuva nuspręstų pasukti atgal ir sumenkinti gyvūnų apsaugos lygį šalyje, Lietuvos atsakingos institucijos prieš įtvirtindamos tokio įstatymo nuostatą Europos Komisijai privalo faktais ir skaičiais įrodyti, kad religinė bendruomenė gyvenanti eksporto rinkose, kurios poreikiams būtų taikomas skerdimas neapsvaiginus Lietuvoje, jaučia tokios mėsos nepriteklių, o Lietuva yra pasiryžusi sumažinti šį deficitą. Atkreipiame dėmesį, kad tiek šią įstatymo pataisą teikiantys seimo nariai, tiek Vyriausybė, pritardama įstatymo pataisai, nesirėmė Europos Komisijos reikalavimais ir nesurinko, bei nepateikė būtinų faktų bei įrodomus dėl tokios mėsos nepritekliaus tam tikrose šalyse.
Prie šio laiško rasite Europos Komisijos mums pateiktą išaiškinimą dėl reglamento išimties taikymo...<...>“ Nepritarti Pasiūlymu nesiūloma, kaip konkrečiai keisti projektą ar jo straipsnį. Komitetas pritaria Vyriausybės išvadai ir teikia patobulintą šio projekto Nr. XIIP-1898(2) variantą. 3. Eglė Kybartienė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė 2014-09-03 * Išrašas iš 2014-09-02 d. rašto: „.. <...>... Jei ūkinius gyvūnus būtų leista skersti jų neapsvaiginus, tik dalis apdorotos tokio gyvūno mėsos pagal religinius įsitikinimus galėtų būti tinkama vartoti ir eksportuoti į musulmoniškas ir islamiškas šalis. Likusios skerdenos, tikėtina, bus pateiktos Lietuvos vartotojams šalies prekybos vietose. Prašome paaiškinti, ar Lietuvos vartotojai, galimai turintys su skerdimus neapsvaiginus nesutampančius moralinius įsitikinimus, turės galimybę atskirti Lietuvoje parduodamus mėsos produktus, pagamintus iš neapsvaiginus paskersto gyvulio mėsos, ir kokiu būdu tai bus padaryta? ..<...>“ Nepritarti Pasiūlymu nesiūloma, kaip konkrečiai keisti projektą ar jo straipsnį. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-08-20 Nutarimas Nr. 785 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. SV-S-692 ,,Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 12 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr.
VIII-500 5 ir
Įstatymo projektas) tikslui – leisti skersti ūkinius gyvūnus, prieš tai jų neapsvaiginus, kai gyvūnai skerdžiami tam tikrais metodais, kokių reikalauja religinės apeigos, ir skerdžiami skerdykloje, tačiau siūlo Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto teisinio reguliavimo priemones tobulinti pagal šiuos pasiūlymus ir pastabas:
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. birželio
Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. birželio 19 d. raštu Nr. NR-518 pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl
1.2. Atsižvelgti į 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (OL 2009 L 303, p. 1) 4 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį iš bendrųjų principų ir taisyklių, kuri nėra pagrindas tam, kad gyvūnų skerdimas jų neapsvaiginus taptų pagrindiniu gyvūnų žudymo būdu, taip pat siekiamą tikslą – leisti skersti maistui ūkinius gyvūnus, tik užtikrinus geras technines sąlygas, kad gyvūnai patirtų kuo mažiau skausmo ir kančių, numatyti priemones, leisiančias užtikrinti tokio tikslinio skerdimo kontrolę, apskaitą, tokiu būdu gaunamos mėsos ženklinimą, realizavimą ir panašiai, taip pat valstybės mastu detalizuoti, kokie religinių apeigų skerdimo metodai laikytini tinkamais, kokius reikalavimus jie turi atitikti ir koks subjektas juos nustatys. Pritarti
lentelės 9 dalį. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-08-20 Nutarimas Nr. 785
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir
pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: 7 už; - prieš; 2 susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 1, 2, 5 ir 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (Nr. XIIP-1898(2)), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius