Lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) B kategorijos automatas
sekundės.“
Pakeisti 13 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) B kategorijos lošimo automatui
litų eurų
Respublikoje dienos. 2. Akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduoti lošimų organizatoriams lošimo įrenginių sertifikatai, nurodyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, galioja iki šių įrenginių pirmojo privalomo persertifikavimo, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Bronius Bradauskas Antanas Nesteckis Julius Sabatauskas
Lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) B kategorijos automatas
sekundės.“
Pakeisti 13 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) B kategorijos lošimo automatui – 300 litų eurų
Respublikoje dienos. 2. Akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduoti lošimų organizatoriams lošimo įrenginių sertifikatai, nurodyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, galioja iki šių įrenginių pirmojo privalomo persertifikavimo, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Aiškinamasis raštas
priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – nuosekliai laikantis LR administracinės naštos mažinimo įstatymo tikslo – užtikrinti darnų administracinės naštos mažinimo procesą, orientuotą į verslo subjektų ir valstybės interesus, kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti teisės aktuose numatytų tikslų – sudaryti sąlygas azartinių lošimų veikla besiverčiančioms bendrovėms (organizuojančioms lošimus B kategorijos automatais) sklandžiai, mažesnėmis sąnaudomis ir iš anksto pasiruošti euro įvedimui Lietuvos Respublikoje. Projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. 2. Parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lošimai B kategorijos riboto lošimo automatais – vienintelė Lietuvoje azartinių lošimų rūšis, kuriai įstatymų leidėjas 2002 m. yra pritaikęs parametrinį reguliavimą, nustatant maksimalius statymo ir laimėjimo dydžius. Dėl šios priežasties minėtas lošimų veiklos segmentas neturi lankstumo bei kaštų minimizavimo, prisitaikant prie euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, galimybių. Esant tokiai situacijai siūloma peržiūrėti parametrų dydžius bei suteikti ilgesnį pasiruošimo pereiti prie euro laikotarpį. Kitoms loterijų ir lošimų rūšims jokių kainų apribojimų įstatymuose nėra numatyta, kas jiems suteikia teisinį pagrindą „minkštų“ priemonių pagalba mažesnėmis sąnaudomis iš anksto pasiruošti euro įvedimui Lietuvos Respublikoje. Tai akivaizdžiai iliustruoja Estijoje ir Latvijoje sklandžiai įvykę pasiruošimo euro įvedimui procesai, nes lošimų rinkoje eksploatuojami tik neriboto statymo ir laimėjimo lošimo automatai. Šia situaciją reikėtų išspręsti. 3.
įstatymo projekte aptarti klausimai Įstatymo projekte aptariamus klausimus šiuo metu reglamentuoja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Azartinių lošimų įstatymo aktualioje redakcijoje yra nustatyta, kad lošiant B kategorijos lošimo automatu didžiausia statoma suma yra 1 litas, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą. Siekiant išvengti verslui tenkančių perteklinių kaštų ir turint tikslą užtikrinti sklandų šios verslo rūšies pasirengimą darbui su euro valiuta, tikslinga priimti Azartinių lošimų įstatymo pataisą, numatančią, kad B kategorijos automato didžiausia statoma suma yra 1 euras, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą. Kartu įtvirtinant akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotų lošimų organizatoriams lošimo įrenginių sertifikatų galiojimą iki šių įrenginių pirmojo privalomo persertifikavimo, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesiai nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos. Siūlomiems statymo ir laimėjimo dydžiams nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos nustatyti pakanka objektyvių ekonominių ir techninių priežasčių:
pagalba įstatymų leidėjas įtvirtino B kategorijos lošimo automatui didžiausią statomą sumą – 1 litas. Būtina paminėti, kad nuo to laiko ši suma nekito. Tačiau, kitos, gyvenimo kokybę ir verslo rentabilumą lemiančios sąlygos, priešingai, nuolatos didėjo (MMA nuo 400 Lt pakilo iki 1000 Lt.; PVM nuo 18% iki 21 %; energetiniai resursai (elektra, dujos, kuras) ir komunalinės paslaugos pabrango 3 kartus).
Tai įvertinus darytina išvada, kad yra pakankamai objektyvių priežasčių padidinti statomų dydžių diapazoną iki 1 euro, juolab, kad kitos lošimo rūšys (loterijos, lažybos, lošimo namai) pačios (ne įstatymas) nustato statymo ir laimėjimo dydžius. 2. Siūlomas santykis sudarys teigiamas prielaidas ne tik išvengti dalies verslui tenkančių išlaidų, susijusių su įrenginio lošimo algoritmo programos keitimu, bet ir sudarys sąlygas ateityje minimizuoti vis didėjančią sąnaudų dalį (didėjantys darbo užmokesčiai, patalpų ir įrenginių eksploatacinės išlaidos ir kt.). Be to, tai būtų teisėtas pagrindas įtvirtinti akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotų lošimų organizatoriams lošimo įrenginių sertifikatų galiojimą, nustatant laipsnišką šių sertifikatų keitimo procedūrą, susijusią su B kategorijos lošimo automatų pertvarkymų taip, kad galėtų priimti eurų monetas vietoje litų monetų. Šis procesas (naujos lošimo automatų programinės bei techninės įrangos gamyba, jos sertifikavimas akredituotose įstaigose (laboratorijose), patvirtinimas Lošimų priežiūros tarnyboje prie Finansų ministerijos bei kiekvieno automato perdarymas) gali užtrukti apie 18 24 mėnesių;
atsižvelgta į Finansų ministerijos 2006-06-06 aiškinamajame rašte pateiktus duomenis („persertifikavimo procesas gali užtrukti iki 6 - 8 mėnesių“), kuomet Lietuva pirmą kartą rengėsi stojimui į euro zoną. Pažymėtina, jog tuo metu Lietuvos lošimų rinkoje (2006-03-31 d. Lošimų priežiūros tarnybos duomenys) buvo eksploatuojama 1025 B kategorijos lošimo automatų. Šiuo metu (2014-03-31 d. Lošimų priežiūros tarnybos duomenys) lošimų rinkoje funkcionuoja jau 3070 B kategorijos lošimo automatų.
Tai leidžia pagrįstai teigti, kad persertifikavimo procesas gali užtrukti apie 18 - 24 mėnesių. Analogiškos argumentacijos buvo laikomasi keičiant B kategorijos lošimo automato parametrus naujo Azartinių lošimų įstatymo projekto (XIP-4393) rengimo metu. Minėtam projektui Seime po pateikimo buvo pritarta. Pastarajam pritarė ir Biudžeto ir finansų komitetas įregistruojant patobulintą įstatymo projekto (XIP-4393(2)) redakciją. Šiuo metu įstatymo projektas (XIP-4393(2)) perduotas notifikavimui Europos komisijai, kuri pagal procedūrą sustabdė minėto projekto priėmimą iki 2014-08-07. Dėl šios priežasties būtina paankstinti atskirų nuostatų priėmimą, siekiant užtikrinti sklandų ir mažesnių sąnaudų reikalaujantį euro įvedimo Lietuvos Respublikoje pasiruošimo procesą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai priimtas įstatymo projektas neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priėmus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo papildymo 35 straipsniu įstatymo projektą, numatomos neigiamų pasekmių euro įvedimo Lietuvos Respublikoje metu mažinimo galimybės, leidžiančios verslui tenkančią finansinę naštą laipsniškai paskirstyti per 24 mėnesių laikotarpį. Nepriėmus pasiūlymo prognozuojama: per trumpąjį laikotarpį nuo 5 iki 7 mln.
Lt. išlaidų reikalavimams (naujos lošimo automatų programinės bei techninės įrangos gamyba, jos sertifikavimas akredituotose įstaigose (laboratorijose), patvirtinimas Lošimų priežiūros tarnyboje prie Finansų ministerijos bei kiekvieno automato perdarymas) įgyvendinti, kas sąlygos bendrovių organizuojančių lošimus riboto lošimo automatais apyvartinių lėšų, pajamų ir darbo vietų sumažėjimą (apie 400 žmonių), o atskirų bendrovių atveju
Priėmus įstatymų projektus, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamuose įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
Priėmus įstatymų projektus, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus arba leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: azartiniai lošimai 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-06- Nr. Į 2014-06-03 Nr. XIIP-1882 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1882, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktos išvados 2 punktui. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2014-06-06 Nr. XIIP-1882 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įvedimo dieną įsigalios ir Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XP-1455 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata dėl euro, todėl būtina keisti ir šį įstatymą. 2. Vadovaujantis teisinio reglamentavimo nuoseklumo principu, nėra aišku, kodėl įstatymo projektu siūloma pakeisti tik dvi nuostatas, kuriose litais nurodytas sumas siūloma keisti į eurus, nors keičiamame įstatyme visos kitos sumos taip pat nurodomos litais. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė E. Mušinskis
2014-07-11 Nr. XIIP-1882(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad euro įvedimo dieną įsigalios ir Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XP-1455 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata dėl euro, todėl būtina keisti ir šį įstatymą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė E. Mušinskis
FINANSŲ komitetas
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Irena Degutienė, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-06 Nr. XIIP-18823 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dieną įsigalios ir Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XP-1455 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata dėl euro, todėl būtina keisti ir šį įstatymą. Atsižvelgti 2006-07-19 įstatymą Nr. X-800 (įstatymo projektas Nr. XP-1455) pripažinti netekusiu galios. 2. Vadovaujantis teisinio reglamentavimo nuoseklumo principu, nėra aišku, kodėl įstatymo projektu siūloma pakeisti tik dvi nuostatas, kuriose litais nurodytas sumas siūloma keisti į eurus, nors keičiamame įstatyme visos kitos sumos taip pat nurodomos litais. Nepritarti Nepritarti dėl šių priežasčių: 1.Litų perskaičiavimo į eurus klausimai yra sprendžiami Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje 2014 m. balandžio 17 d. įstatyme Nr. XII-828.
XII-828. 2.Lietuvos Respublikos vyriausybė, ryšium su numatomu euro įvedimu Lietuvos Respublikoje, rengia visą įstatymų projektų paketą, kuriuose bus siūloma pakeisti visus Lietuvos Respublikos įstatymus, kuriuose yra vertės mato nuorodos į litus. 2. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2014-06-16 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1882, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktos išvados 2 punktui. Nepritarti Nepritarti dėl šių priežasčių: 1.Litų perskaičiavimo į eurus klausimai yra sprendžiami Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje 2014 m. balandžio 17 d. įstatyme Nr. XII-828. 2.Lietuvos Respublikos vyriausybė, ryšium su numatomu euro įvedimu Lietuvos Respublikoje, rengia visą įstatymų projektų paketą, kuriuose bus siūloma pakeisti visus Lietuvos Respublikos įstatymus, kuriuose yra vertės mato nuorodos į litus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai J. Sabatauskas, P.Gražulis, N. Puteikis, J. Varkala, 2014-07-08 I Argumentai: Pagrindiniai pataisų motyvai – sklandaus perėjimo prie euro užtikrinimas ir garantavimas, kad mokesčiai už nuotoliniu būdu vykdomus azartinius lošimus būtų sumokami Lietuvoje. Nepriėmus pataisų, susijusių su euro įvedimu (2 ir 13 straipsniai), rinkos reglamentavimas taptų prieštaringas, o rinkos subjektai ir kontroliuojančios institucijos neturėtų pakankamai laiko pasirengti euro įvedimui. 2013 m. rugsėjo 25 d.
2013 m. rugsėjo 25 d. Seime įregistruota Azartinių lošimų įstatymo 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1023. 2013 m. spalio 1 d. buvo įregistruoti pasiūlymai šiam projektui papildyti. 2013 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 939, kuriuo pritarė įstatymo projekto tikslams, tačiau pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti teisinio reguliavimo priemones, numatant galimybę nuotoliniu būdu organizuoti ne tik lažybas, bet ir kitas lošimų rūšis, papildyti projektą nuostatomis dėl lošimų, organizuojamų nuotolinių būdu licencijavimo, naudojamos įrangos reikalavimų, lošėjų apsaugą ir pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Parlamentas 2013 m. rugsėjo 10 d. priėmė rezoliuciją dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje, kurioje pažymėjo, kad dėl lengvesnės prieigos prie internetinių lošimų bei jų socialinės kontrolės nebuvimo internetiniuose lošimuose gali kilti didesnė priklausomybės rizika negu tradicinių neinternetinių lošimų atveju. Nesant teisinio reguliavimo daugėja nelegalių operatorių. Neteisėti operatoriai nesilaiko vartotojų apsaugos, pinigų prevencijos taisyklių, ir svarbiausia – mokesčių mokėjimo prievolės. Taip pat vartotojai neturi jokių garantijų dėl laimėjimų išmokėjimo, žaidimų sąžiningumo ir nėra apsaugoti nuo priklausomybės azartiniams lošimams. Šiomis pataisomis būtų ne tik išspręsti klausimai dėl nuotolinių (internetinių) lošimų organizavimo Lietuvoje, nustatyti techniniai ir kiti reikalavimai nuotolinių lošimų įrangai, išspręsti mokesčių mokėjimo, vartotojų apsaugos klausimai, bet taip pat numatytos priemonės prieš nelegalius lošimų organizatorius, kaip išvengti asmenų, priklausomų nuo lošimų skaičiaus, didėjimo, kovos su pinigų plovimu ir sukčiavimu tvarka.
Pažymėtina, jog Europos Parlamentas sutinka, kad valstybės narės turi teisę nacionaliniu lygiu nustatyti, kaip turėtų būti organizuojamas ir reguliuojamas nuotolinių (internetinių) lošimų paslaugų teikimas ir teisė taikyti visas priemones, kurios, jų nuomone, yra būtinos. Atsižvelgiant į tai bei į Vyriausybės išvadoje išsakytas pastabas, Europos Parlamento rezoliucijoje suformuluotą poziciją, siūloma:
1) Projektą papildyti nuostatomis, išsamiai reglamentuojančiomis visų nuotolinių lošimų organizavimą bei licencijavimą;
2) Projektą papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad lošimų organizatorius, organizuojantis lošimus nuotoliniu būdu, privalo savo lėšomis įrengti įrangą, kuri užtikrintų centralizuotą lošėjų registravimą, taip pat atliktų statymų, statomųjų sumų ir laimėjimų išmokėjimo apskaitą (nuotoliniu būdu organizuojamų lošimų apskaitą). Papildoma 171 straipsniu;
3) Projektas papildomas nuostatomis, nustatančiomis reikalavimą prieš nuotoliniu būdu teikiant lošimo paslaugas nustatyti ketinančių lošti asmenų amžių. Papildoma 171 straipsniu;
4) Projektas papildomas nuostatomis, nustatančiomis įrangos, naudojamos lošimams organizuoti nuotoliniu būdu, reikalavimus būti lošimų organizatoriaus teisėtu būdu valdoma ir įrengta Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose. Lošimų organizatorius turėtų užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patekti į patalpas, kuriose yra įrengta įranga, ir patikrinti jose esančią įrangą ir įrangoje saugomą informaciją.
Papildoma 171 straipsniu
5) Projektas papildomas nuostata, kad įrangos techninius reikalavimus ir nuotoliniu būdu organizuojamų lošimų apskaitos taisykles tvirtina Priežiūros tarnyba. Papildoma 171 straipsniu;
6) Asmenų, kuriems draudžiama dalyvauti lošimuose, amžius nustatytas 10 straipsnio 10 dalyje;
7) Projektas papildomas nuostatomis, nustatančiomis įmokų už dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose priėmimo ir laimėjimų išmokėjimo tvarką. Papildoma 171 straipsniu;
8) Veiksmingai nuotolinių lošimų kontrolei užtikrinti Projekte numatytos priemonės, kuriomis bus kovojama su nelegalių lošimų veiklos vykdytojų (asmenų, neturinčių lošimo veiklos licencijos) nuotoliniu būdu organizuojamais lošimais. Taikomos priemonės apima mokėjimų, susijusių su nelegalių lošimo organizatorių finansinėmis operacijomis, ribojimą, prieigos prie nelegalių lošimų organizatorių skelbiamos informacijos nutraukimą ir šios informacijos pašalinimą. Priemonės parinktos atsižvelgiant į kitų ES šalių praktiką – Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Danijos, Estijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Suomijoje ir Italijoje už nelegalių nuotolinių lošimų organizavimą taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. 9) Projekte numatoma priderinti prie euro įvedimo lošimų B kategorijos riboto lošimo automatais parametrus. Lošimai B kategorijos riboto lošimo automatais – vienintelė Lietuvoje azartinių lošimų rūšis, kuriai įstatymų leidėjas 2002 m. yra pritaikęs parametrinį reguliavimą, nustatant maksimalius statymo ir laimėjimo dydžius. Dėl šios priežasties minėtas lošimų veiklos segmentas neturi lankstumo bei kaštų minimizavimo, prisitaikant prie euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, galimybių.
Esant tokiai situacijai siūloma peržiūrėti parametrų dydžius bei aiškiai reglamentuoti pasiruošimo pereiti prie euro laikotarpį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto pavadinimą ir išdėstyti jį taip: „Lietuvos Respublikos
Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 1 N Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 1 straipsnis. Įstatymo 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas Pakeisti ir papildyti 2 straipsn io į 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Azartinis lošimas (toliau – lošimas) – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Lošimu laikomas ir lošimas, kuriame dalyvaujama naudojantis ryšio priemonėmis (nuotolinis lošimas) . 2. Lošimo įrenginys – lošimo automatas, taip pat kitas elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. Loterijų terminalams taikomos Loterijų įstatymo nuostatos. 3.
pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai:
1) A kategorijos automatas – neriboto laimėjimo automatas, kuriame vienkartinis didžiausias laimėjimas nėra ribojamas;
2) B kategorijos automatas – riboto laimėjimo automatas, kuriame didžiausia statoma suma –
0,3 euro, vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą, o vieno lošimo trukmė ne trumpesnė kaip 3 sekundės. 4. Lošimo namai (kazino) – vieta, kurioje pagal patvirtintus lošimo reglamentus organizuojami stalo lošimai (ruletė, kortų, kauliukų lošimai), lošimai A kategorijos automatais. 5. Automatų salonas – vieta, kurioje pagal patvirtintą lošimo reglamentą organizuojami lošimai B kategorijos automatais. 6. Bingo salonas – vieta, kurioje pagal patvirtintą lošimo reglamentą organizuojamas bingas. 7. Lošėjas – fizinis asmuo, dalyvaujantis lošimuose. 8. Laimėjimų fondas – laimėjusiems lošėjams skiriamų laimėjimų suma. 9. Juridinį asmenį kontroliuojantis asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, kuris:
1) turi teisę išrinkti (paskirti) daugiau negu pusę stebėtojų tarybos (valdybos) narių ar administracijos vadovą;
teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto. 10. Lošimo ryšio priemonės (toliau – ryšio priemonės) – laidinės, radijo, optinės ar kitos elektromagnetinės priemonės, kurios fiziškai tuo pačiu metu vienoje vietoje nedalyvaujant lošėjui ir licencijos turėtojui, gali būti naudojamos lošimo paslaugoms teikti ar jomis naudotis. 11. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis
įrenginys – lošimams ryšio priemonėmis skirtas įrenginys, kuriame įdiegta speciali lošimams skirta programinė įranga. 10. 13. Tiesioginio ryšio sistema – sistema, kurią naudojant įmokos priimamos ir laimėjimai išmokami per tiesioginio ryšio kompiuterinio tinklo terminalus, esančius įvairiose Lietuvos Respublikos vietose, telekomunikacijų ryšiais, sujungtais su centriniu kompiuteriu, užtikrinančiu centralizuotą įmokų priėmimo ir laimėjimų išmokėjimo apskaitą. 11. 14. Lažybų tarpininkas – fizinis asmuo, kuris tarpininkauja susilažinusiems asmenims: nustato lažybų santykio koeficientą, užrašo statomas sumas, surenka ir išmoka pinigus. 12. 15. Lažybų punktas – vieta, kurioje priimamos lažybų lošėjų statomos sumos. 13. 16. Totalizatoriaus punktas – vieta, kurioje priimamos totalizatoriaus lošėjų statomos sumos. 14. 17. Vienkartinis didžiausias laimėjimas – galima didžiausia suma, kurią lošėjas gali išlošti vieno lošimo metu, lygi statomos sumos bei automato programoje nustatyto didžiausio laimėjimo koeficiento sandaugai. 15. 18. Vieno lošimo trukmė lošiant automatu – laikas nuo lošimo pradžios (klavišo paspaudimo) iki lošimo rezultato pateikimo. 19. Nelegalus lošimų organizatorius
Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. Komitetas, pritardamas įstatymo projektui XIIP-1882, apsisprendė, kad B kategorijos automatas
N Pasiūlymas: Papildyti Projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo 3 straipsnio papildymas
Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi: „ 6.
Nuotoliniai lošimai – stalo lošimai, lošimai automatu ar nuotoliniu lošimo įrenginiu, bingas, lažybos ar totalizatorius, kai statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojant lošimo ryšio priemones.“.“. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. Argumentai: Valstybė, vykdydama azartinių lošimų politiką, visada laikėsi nuostatos, kad azartiniai lošimai yra padidintos rizikos veiklos rūšis, kuria gali verstis specifinis subjektų ratas – bendrovėms yra taikomi dideli įstatinio kapitalo reikalavimai, jai negalima būti kitų įmonių akcininke ar steigėja, jos akcijos turi būti vardinės, prieš išduodant licencijas verstis šia veikla, turi būti gautos Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Policijos departamento išvados, lošimo organizatoriaus steigėjais, juos kontroliuojančiais asmenimis, stebėtojų tarybos, valdybos nariais, administracijos vadovais ir kitais darbuotojais negali būti asmenys, turintys neišnykusį teistumą ir t.t. Tai sąlygojo, kad nuo pat azartinių lošimų įteisinimo šia veikla gali verstis ribotas skaičius subjektų. Natūralu laikytis nuoseklumo įteisinant nuotolinius lošimus, kuriuose, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas ir ūkio subjektas tiesiogiai nebendrauja, yra didesnis pavojus sukčiavimams, nukreiptiems prieš vartotojus. Siekiant turėti galimybes tinkamai kontroliuoti nuotolinius lošimus organizuojančius subjektus, yra nustatytas reikalavimas jiems organizuoti lošimus tradicinėse lošimų organizavimo vietose – lošimo vietų atidarymas reikalauja nemažų investicijų, o tokias investicijas atlikę subjektai yra pasiryžę daugiau bendradarbiauti su lošimų priežiūrą atliekančiomis institucijomis. Esant mažesniam lošimų organizatorių skaičiui, lošimų priežiūrą atliekančios institucijos gali efektyviau atlikti lošimų priežiūros kontrolę.
Pažymėtina, kad skirtingus lošimus organizuojančioms bendrovėms yra taikomi skirtingi reikalavimai (įstatinio kapitalo, minimalių sumų, skirtų laimėjimams išmokėti), be to, atidaryti vienus lošimo namus reikia žymiai daugiau investicijų nei atidaryti vieną lažybų punktą. Todėl, jei įstatyme būtų nustatyta, kad, norėdami teikti nuotolinių lošimų paslaugas, lošimų organizatoriai turi organizuoti tradicinius lošimus bent vienoje lošimų organizavimo vietoje, šis ribojimas turėtų nevienodą reikšmę skirtingų lošimo rūšių organizatoriams. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo
straipsnio 1 dalį 6 punktu: „6) nuotolinius lošimus.“.“
straipsnį 3 dalimi: „
nuotolinius lošimus gali būti išduota tik bendrovėms, turinčioms licenciją organizuoti kitos rūšies lošimus bei ne mažiau kaip vieną leidimą atidaryti lošimo namus (kazino) arba ne mažiau 10 leidimų atidaryti automatų saloną, arba ne mažiau kaip 20 leidimų steigti lažybų ar totalizatoriaus punktus.“. 3. Papildyti 5 straipsnį 4 dalimi:
„4. Prieš kreipiantis į Lošimų priežiūros
tarnybą dėl licencijos organizuoti nuotolinius lošimus išdavimo azartinių lošimų organizatoriaus įstatinis kapitalas turi atitikti šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus.“.“. Nepritari Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 4 N Pasiūlymas: Papildyti Projektą 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Papildyti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis.
Lošimus organizuojantys subjektai Lošimus turi teisę organizuoti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – bendrovės), veikiančios Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka bei gavusios šios veiklos licencijas ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) ar nuotolinius lošimus, arba kai Priežiūros tarnyba patvirtina totalizatoriaus ar lažybų lošimo reglamentą.“.“. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 5 N Pasiūlymas:
Papildyti Projektą 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo 10 straipsnio papildymas
dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Draudžiama atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis (išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka organizuojami nuotoliniai lošimai) bei statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai.“. 2. Papildyti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Lošimus,
organizuojamus lošimo namuose (kazino) ir tokių lošimo rūšių nuotolinius lošimus, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šių reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“. 3. Papildyti 10 straipsnį 19 dalimi:
„19. Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų
organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti lošimų ryšio priemonėmis. Prašyme neleisti lošti lošimų ryšio priemonėmis gali būti nurodomas fizinio asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti lošimų ryšio priemonėmis.
Atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti lošimų ryšio priemonėmis arba sutrumpinti draudimo neleisti lošti lošimų ryšio priemonėmis galiojimo terminą fizinis asmuo gali ne anksčiau nei po trijų mėnesių nuo tokio prašymo pateikimo . Prašymų neleisti lošti lošimų ryšio priemonėmis pateikimo ir informacijos apie juos pateikusius fizinius asmenis keitimosi tarp Priežiūros tarnybos ir lošimų organizatorių tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“. 4. Papildyti 10 straipsnį 20 dalimi:
„20. Fizinis asmuo, pateikęs prašymą neleisti lošti
lošimų ryšio priemonėmis, registruojamas žinybiniame, Priežiūros tarnybos įsteigtame, fizinių asmenų, kuriems neleidžiama lošti lošimų ryšio priemonėmis, registre. Fiziniai asmenys šiame registre įregistruojami ir, esant pagrindui, iš jo išregistruojami šio registro nuostatų nustatyta tvarka.“.“. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 6 N Pasiūlymas:
Papildyti Projektą 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo
Papildyti 12 straipsnį 6 dalimi: „6 . Nuotolinių lošimų organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje yra įranga, nurodyta šio įstatymo 171 straipsnio 8 dalyje.“.“. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 7 N Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti Projektą 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2
papildymas ir pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendrovės, kuri verčiasi kelių rūšių lošimų organizavimu, apmokėtas ir įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis , o tais atvejais, kai bendrovė organizuoja nuotolinius lošimus – 0,5 mln. litų didesnis, už didžiausią įstatinį kapitalą, nustatytą atitinkamai lošimo rūšiai.“. 2.
straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) B kategorijos lošimo automatui - 300 litų eurų ;“. 2. Papildyti 13 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) bendrovėms, organizuojančioms bingą, totalizatorių, lažybas, žirgų totalizatorių, nuotolinius lošimus
Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 8 N Pasiūlymas: Papildyti Projektą 8 straipsniu: „
Papildyti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrovės, prieš pradėdamos organizuoti bingą, totalizatorių arba lažybas, privalo įregistruoti bingo, totalizatoriaus arba lažybų korteles teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, išskyrus atvejį, kai šie lošimai organizuojami ryšio priemonėmis arba bingo, totalizatoriaus arba lažybų kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą.“.“. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 9 N Pasiūlymas:
Papildyti Projektą 9 straipsniu: „9 straipsnis. Įstatymo papildymas 171 straipsniu Papildyti Įstatymą 171 straipsniu: „171 straipsnis. Reikalavimai nuotolinių lošimų organizavimui
reglamentą, kuriame nustatytos ir nuotolinių lošimų organizavimo taisyklės. 2. Lošimų organizatorius ir fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose privalo sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą nuotolinių lošimų dalyvio sutarčių sudarymo tvarką.
Lošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo nustatyti fizinio asmens tapatybę ir patikrinti, ar fizinis asmuo atitinka šio įstatymo
įstatymus jam nėra draudžiama dalyvauti lošimuose. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad fizinis asmuo neatitinka nustatytų reikalavimų (jam draudžiama dalyvauti lošimuose), nuotolinių lošimų dalyvio sutarties negali sudaryti, o šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, privalo nedelsdamas nutraukti jau sudarytą sutartį. 3.
nuotolinių lošimų dalyvio sutartį lošimų organizatorius privalo būsimam lošėjui nurodyti:
1) lošimų organizatoriaus pavadinimą, kodą, adresą, licencijos organizuoti nuotolinius lošimus datą ir numerį – tokia informacija taip pat turi būti nuolat skelbiama gerai matomoje vietoje lošimo organizatoriaus interneto svetainėje;
2) lošimo organizatoriaus lošimo reglamentą arba pateikti aktyvią nuorodą į interneto svetainę, kur yra išsamus lošimo reglamento aktualios redakcijos tekstas;
3) informaciją apie apribojimus dalyvauti lošime, kurie taikomi lošėjams pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalis ir kitas šio įstatymo nuostatas;
4) informaciją apie draudimą sudaryti galimybę lošime dalyvauti tretiesiems asmenims, pasinaudojant lošėjui išduotu kodu ir (ar) slaptažodžiu;
5) informaciją, kad yra galimybė gauti pažymą apie laimėjimą ir jo išmokėjimą;
6) informaciją apie tai, kaip bus paskirstomos su statomų sumų priėmimu ir laimėjimų išmokėjimu susijusios išlaidos (banko pavedimų ir kitos išlaidos, jei tokių bus) ir koks yra jų dydis tuo atveju, jei šios išlaidos išskaitomos iš lošėjo laimėtos sumos. 4. Asmeniui, sudariusiam nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, lošimų organizatorius suteikia kodą ir (ar) slaptažodį, kuris reikalingas dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose. Fizinis asmuo nuotolinių lošimų dalyvio sutarties negali sudaryti per atstovą. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis gali būti nutraukta fizinio asmens vienašališkai, taip pat ir kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais ir pagrindais. 5. Lošimų organizatorius privalo saugoti sudarytas nuotolinių lošimų dalyvio sutartis vienerius metus nuo šių sutarčių galiojimo pabaigos. 6. Tik asmeniui, su kuriuo sudaryta galiojanti nuotolinių lošimų dalyvio sutartis, leidžiama dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Asmuo, su kuriuo sudaryta nuotolinių lošimų dalyvio sutartis, atsako už tai, kad jam suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu nepasinaudotų tretieji asmenys.
Šiam asmeniui draudžiama perduoti jam suteiktą kodą ir (ar) slaptažodį kitiems asmenims arba kitaip sudaryti kitiems asmenims galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jo vardu. 7. Bendrojo ugdymo mokyklų, ikimokyklinio ugdymo mokyklų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ar kitų vaikų auklėjimo, ugdymo ar priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo užtikrinti, kad institucijos ar įstaigos kompiuteriuose ar tinklo įrenginiuose būtų blokuojamas dalyvavimas nuotoliniuose lošimuose. 8. Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo savo lėšomis įrengti įrangą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniuose lošimuose identifikavimą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statomųjų sumų ir laimėjimų išmokėjimo apskaitą. Ši įranga turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba kitu teisėtu būdu jo valdoma ir įrengta Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose. Lošimų organizatorius turi užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patekti į patalpas, kuriose yra įrengta ši įranga, ir patikrinti jose esančią įrangą ir įrangoje saugomą informaciją. Šią informaciją lošimų organizatorius privalo saugoti 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka pateikti Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui, prokurorams, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus patikrinimus. 9. Nuotoliniuose lošimuose įmokas gali įmokėti ir priimti jas negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios banko sąskaitos į lošimų organizatoriaus banko sąskaitą.
Nuotolinių lošimų dalyvio sutarties pagrindu lošimus organizuojančios bendrovės įrangoje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto sumokėtos lošimams skirtos sumos. Lošėjui turi būti aiškiai pateikiama informacija apie bendrą jo atliktų statymų sumą ir lošėjo lošimo aktualus rezultatas (laimėjimas). 10. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta įranga turi turėti oficialų dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad ji atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos patvirtintus techninius reikalavimus. 11. Lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniuose lošimuose identifikavimo ir registravimo taisykles, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statomųjų sumų ir laimėjimų išmokėjimo apskaitos taisykles tvirtina Priežiūros tarnyba. 12. Nuotoliniams lošimams naudojama programinė įranga turi atitikti šio įstatymo ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus ir patvirtintus specialiuosius techninius reikalavimus ir turėti tai patvirtinantį sertifikatą. 13. Lošėjas turi teisę pateikti bendrovei, organizuojančiai nuotolinius lošimus, rašytinį prašymą laikinai riboti galimybę lošėjui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose lošėjo nurodytą laikotarpį.“.“. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 10 N Pasiūlymas:
Papildyti Projektą 10 straipsniu:
„10 straipsnis. Įstatymo 18 straipsnio papildymas
Papildyti 18 straipsnio 1 dalį 11 punktu: „11) nuotolinių lošimų organizavimo taisyklės (tuo atveju, jei yra organizuojami nuotoliniai lošimai).“.“. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 11 N Pasiūlymas: Papildyti Projektą 11 straipsniu:
„11 straipsnis. Įstatymo 19 straipsnio papildymas
straipsnį 4 dalimi: „4.
Nuotolinių lošimų laimėjimai yra išmokami lošėjui mokėjimo pavedimu, pinigus pervedant tik į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo atlikti statymai.“. 2. Papildyti 19 straipsnį 5 dalimi: „5. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis teikia lošimo paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama lošti, lošimo laimėjimo asmeniui, kuriam draudžiama lošti, neišmoka. Šiuo atveju asmeniui, kuriam draudžiama lošti, grąžinama tik jo statomoji suma.“.“. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 12 N Pasiūlymas:
Papildyti Projektą 12 straipsniu:
„12 straipsnis. Įstatymo 25 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 25 straipsnis. Lošimų ryšio priemonėmis, T totalizatoriaus ir lažybų organizavimas
organizuoti lošimus ryšio priemonėmis, totalizatorių arba lažybas, gali jas pradėti rengti tik tada, kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimo reglamentą. 2. Lažybų tarpininkų darbo tvarką ir lažybų bei totalizatoriaus punktų steigimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba.“.“. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 13 N Pasiūlymas:
Papildyti Projektą 13 straipsniu:
„13 straipsnis. Įstatymo papildymas 251
straipsniu Papildyti Įstatymą 251 straipsniu: „251 straipsnis. Priemonės prieš nelegalius nuotolinių lošimų organizatorius 1.
Priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad nelegalus lošimų organizatorius Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informaciją, saugomą informacijos prieglobos paslaugų teikėjo ir sudarančią galimybę nelegaliai organizuoti nuotolinius lošimus, arba panaikinti galimybę vartotojams ją pasiekti;
2) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai iki 5 dienų sustabdyti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegaliai nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje organizuojančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statymų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai;
3) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegaliai lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje organizuojančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statymų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai. 2. Techninių priemonių, kuriomis būtų ribojamas nelegalaus lošimo organizavimas ir dalyvavimas juose Lietuvos Respublikoje naudojant ryšio priemones, sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Priežiūros tarnyba informaciją apie nustatytus nelegalius lošimų organizatorius, kurie Lietuvos Respublikoje neteisėtai organizuoja nuotolinius lošimus, skelbia viešai ir praneša, kad nuotoliniai lošimai organizuojami nelegaliai. 4.
juridinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, išlaidos, patirtos vykdant Priežiūros tarnybos nurodymus, taip pat asmenų išlaidos, patirtos diegiant ir naudojant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas technines priemones, atlyginamos iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka.“.“. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 14 N Argumentai:
Būtina numatyti galimybę taikyti įspėjimą dėl leidimo atidaryti lošimų namus, automatų salonus ar lažybų punktus galiojimo sustabdymo, tokių leidimų sustabdymą ir panaikinimą. Pasiūlymas: Papildyti Projektą 14 straipsniu:
„14 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki
bendrovėms, organizuojančioms azartinius lošimus, taisykles.“. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 15 N Pasiūlymas: Papildyti ir pakeisti Projekto 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „15 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
straipsniai įsigalioja nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos. Ši o s įstatym o as
įsigalioja nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos
įstaigų (laboratorijų) išduoti lošimų organizatoriams lošimo įrenginių sertifikatai, nurodyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, galioja iki šių įrenginių pirmojo privalomo persertifikavimo, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos. “ Nepritarti
projekto klausimas. 2. Seimo narys B. Juodka, 2014-07-02232 Argumentai: Azartinių lošimų įstatymo aktualioje redakcijoje yra nustatyta, kad lošiant B kategorijos lošimo automatu didžiausia statoma suma yra 1 litas, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą.
Maksimalus statymas turėtų būti keičiamas pirmiausia išanalizavus dabartinę azartinių lošimų rinką, skirtingoms lošimo rūšims taikomus reikalavimus, šių lošimo rūšių sąveiką tarpusavyje, ir siekiant parinkti mūsų šalies ekonomiką atitinkančius, socialine prasme teisingausius bei praktiškai įmanomus pritaikyti maksimalių statymų dydžius. Eksploatuojamų lošimo įrenginių skaičiaus dinamika rodo, kad esamomis ekonominėmis sąlygomis, lošimų sektorius, kuriam iš esmės būtų taikomos šio įstatymo pakeitimo nuostatos, nuolat auga, išskyrus 2009 –
beveik 40% (nuo 2110 vnt. automatų iki 2913 vnt.). Azartinių lošimo rūšių Lietuvoje ekonominės veiklos rodikliai* Eksploatuojamų lošimo įrenginių skaičiaus dinamika 2002 – 2013 m. Atitinkamai pajamų pagal lošimo rūšis dinamika taip pat labiausiai palanki B kategorijos lošimo automatų rinkos segmentui - šio segmento pajamos 2013 m. sudarė beveik 84 mln. Lt. Pajamos (rezultatas, GGR) pagal lošimų rūšis 2002 – 2013 m. Skirtingų lošimo rūšių veiklos efektyvumo analizė (pajamos, tenkančios 1 lošimo įrenginiui, 2013 m. lošimų veiklos rodikliai pagal lošimų rūšis) rodo:
tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacija.
Puslapis: www.lpt.lt Pajamų, tenkančių 1 lošimo įrenginiui dinamika rodo, kad vidutinis A ir B kategorijos automatų pajamų skirtumas ir toliau mažėja (skiriasi maždaug 2 kartus, nors palyginimui, mokesčiai A kategorijai didesni maždaug 2,7 karto), kas leidžia daryti išvadą, kad B kategorijos parametrų apribojimai šiandien rinkoje yra teisingi A kategorijos atžvilgiu. Be pajamų, tenkančių 1 lošimo automatui verta atkreipti dėmesį į kitą ekonominį parametrą – vidutinę žaidimo kainą rinkoje, kuri parodo realią vartotojų perkamą galią bei atskirų lošimo rūšių ekonominį potencialą. Vidutinis statymas B kategorijos lošimo automatų segmente, remiantis skirtingų lošimo bendrovių duomenimis siekia 0,6 Lt (taigi šiandien dar net nėra artimas maksimaliai leidžiamai žaidimo kainai) ir nuo A kategorijos lošimo automato vidutinio statymo skiriasi 3,3 karto. Taigi, jei būtų keičiamas dabar nustatytas B kategorijos automatų maksimalus 1 Lt statymas prilyginant jį 1 EUR, tai praktiškai sąlygotų A ir B kategorijos automatų lošimo paslaugų sutapatinimą, ko pasėkoje dėl žymiai didesnio pastarosios paslaugos prieinamumo (mažesnio amžiaus ribojimo bei platesnio pasiekiamumo) bei savęs apribojimo nuo lošimų programų nebuvimo, šių paslaugų vartotojų grupė socialiai taptų dar labiau pažeidžiama bei tikėtina, kad ateityje kiltų neigiamų pasekmių bei padidėtų nuo azartinių lošimų priklausomų asmenų skaičius.
Pasaulinių tyrimų duomenimis, išplėtus lošimo automatų ne lošimo namuose (kazino) skaičių, sparčiau didėja nuo lošimų priklausomų asmenų skaičius. Be to, vienas svarbiausių valstybės lošimų reguliavimo politikos uždavinių – riboti vaikų ir paauglių lošimą, o riboto lošimo automatai yra daugiau orientuoti į jaunesnius lošėjus. Būtent dėl šių priežasčių daugelis Europos Sąjungos šalių svarsto kaip atsisakyti, arba sumažinti šios lošimo formos mastą ir prieinamumą. Pažymėtina, kad įteisinus 3,45 karto didesnius lošimus B lošimo automatais, taip pat būtų gan sudėtinga organizuoti šių lošimų valstybinę kontrolę: lošimo organizavimo vietų skaičius ženkliai išaugtų, šie lošimai nėra filmuojami ir t.t. Taigi lošimų kontrolė pareikalautų ženkliai didesnių valstybinių lėšų. O kadangi didžioji dalis tokio tipo šiandien eksploatuojamų rinkoje įrenginių yra technologiškai pasenę, neatitinkantys šiuolaikinių technologijų reikalavimų, todėl ateityje padidinti jų kontrolę taikant šiuolaikines priemones (pvz. prijungimą prie bendro serverio, asmens tapatybės patikrinimą prieš pradedant žaidimą automatu ir t.t.), bus neįmanoma. Pažymėtina, kad ankstesnė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. lapkričio 14 d. savo išvadoje dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projekto siūlė nuostatų konvertuoti statymus 1:1 atsisakyti.
Šiam siūlymui taip pat 2013 m. spalio 16 d. nepritarė dabartinė Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo išvadoje dėl minėto įstatymo projekto. Lietuva nėra vienintelė valstybė tarp ES šalių, taikanti statymo ir laimėjimo apribojimus tam tikriems lošimo automatams. Pažymėtina, kad už Lietuvą ekonomiškai stipresnėse šalyse tokie parametrai yra mažesni nei šiandien galiojantys Lietuvoje. Pavyzdžiui, Olandijoje šio sektoriaus automatų maksimalus leistinas statymas – 0,25 EUR, max laimėjimas
DM, kai tuometinis kursas buvo 1 euro = 1,95583 DM. Vėliau, 2006 m. įvyko didelis šio sektoriaus liberalizavimas, kurį didele apimtimi šiuo metu norima atšaukti. Šiandien maksimalus statymas vienam lošimui lygus 0,2 EUR, maksimalaus laimėjimas – 2 EUR. Ispanijoje šio sektoriaus automatų maksimalus leistinas statymas iki euro įvedimo buvo 25 - 50 pesetų - priklausomai nuo regiono, tai sudarė 0,15 – 0,30 EUR pagal tuometinį kursą 1 EUR = 166,386 pesetų. Po euro įvedimo pakeistas į 0,20 – 0,40 EUR. Slovakija viena paskutiniųjų perėjo į euro zoną ir lošimų rinkos atžvilgiu pagal skirtingas lošimų rūšis labiausiai į Lietuvą panaši rinka iš visų ES šalių. Čia iki euro įvedimo riboto statymo ir laimėjimo automatams taikytas maksimalus statymas 2 kronos, tai sudarė 0,06 EUR pagal tuometinį kursą 1 EUR = 30,126 kronos. Po euro įvedimo pakeistas į 0,1 EUR.
Pavyzdžiai rodo, kad kitų ES šalių praktikoje, maksimalūs statymo ir laimėjimo dydžiai, t.y. žaidimo kaina buvo keičiama į didžiąją pusę - į artimiausią, socialine prasme teisingausią bei techniškai įgyvendinti primtinausią maksimalų dydį, pakeliant maksimalaus statymo sumą atsižvelgiant į vienos euro cento monetos nominalo vertę. Minimali EUR monetos vertė lošimo automate, nepriklausomai nuo kredito kainos, turėtų būti 10 euro centų. Mažiau nei 10 euro centų nebūtų išduodami iš viso, o liktų automato skaitiklyje ir greičiausiai būtų tiesiog nurašomi. Taigi, įgyvendinti įmanomus parametrų pakeitimus į didžiąją pusę, kaip kad tai vyko kitose ES šalyse, maksimalaus statymo padidinimas iki 0,5 EUR šios paslaugos segmente būtų daugiau negu pakankamas tiek perėjimo prie euro kaštų minimizavimo, tiek vartotojų kainų indekso pokyčių per praėjusį laikotarpį kontekste. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bendras azartinių lošimų rinkos aktualijas, šios veiklos tendencijas bei socialinę riziką, tikslinga priimti Azartinių lošimų įstatymo pataisą, numatančią, kad B kategorijos automato didžiausia statoma suma yra 0,5 EUR, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) B kategorijos automatas – riboto laimėjimo automatas, kuriame didžiausia statoma suma –1 0,5 eur as o , vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą, o vieno lošimo trukmė ne trumpesnė kaip 3 sekundės.“
kategorijos automatų techniniai reikalavimai, turintys esminę įtaką lošimo procesui. Todėl tokių automatų lyginimas, egzistuojant reikšmingiems jų parametrų skirtumams ištrauktai iš viso azartinių lošimų reguliavimo konteksto, yra nekorektiškas.
Pavyzdžiui, Vokietijoje B kategorijos automato maksimalus statymas vienam lošimui yra lygus 0,2 euro, o maksimalus laimėjimas per vieną valandą - 500 eurų. Austrijoje B kategorijos automato maksimalus leistinas statymas vienam lošimui yra lygus 1 eurui, maksimalus laimėjimas – 1000 eurų. Belgijoje B kategorijos automato maksimalus leistinas statymas vienam lošimui - lygus 6,25 euro, maksimalus laimėjimas – 500 eurų. Didžiojoje Britanijoje B kategorijos automato maksimalus leistinas statymas vienam lošimui nuo 1 iki 100 svarų sterlingų, maksimalus laimėjimas nuo 250 iki 4000 svarų sterlingų. Ispanijoje 2004 metais buvo nustatytas B kategorijos automato maksimalus leistinas statymas 0,20 – 0,60 euro, maksimalus laimėjimas – 400 kartų didesnis už statomą sumą (240 eurų). 2010 metais Ispanijoje B kategorijos automatų parametrai buvo padidinti nustatant, kad maksimalus leistinas statymas yra lygus nuo 0,20 iki 1 euro, maksimalus laimėjimas – 500 kartų didesnis už statomą sumą (iki 500 eurų). Aukščiau nurodyti B kategorijos automatų parametrai reikšmingai skiriasi nuo Pasiūlyme nurodytų. 2. Įstatymo projekte siūlomą B kategorijos lošimo automatų parametrų keitimą reikia vertinti visų lošimų rūšių, įteisintų Lietuvos Respublikoje, kontekste. Visiems lošimų sektoriams (loterijos, lažybos, lošimų namai), išskyrus B kategorijos automatus, įstatymo leidėjas suteikė teisę patiems nustatyti organizuojamų lošimų parametrus - statymo ir laimėjimo dydžius. Tokia teisė nėra suteikta B kategorijos automatų lošimų organizatoriams. Ši aplinkybė, kintant kitoms ekonominėms sąlygoms (pavyzdžiui, didėjant fiksuotoms ir kintančioms veiklos sąnaudoms), turi esminį reikšmingą apribojimą tokios veiklos organizavimui. 3.
tradicinių lošimų organizavimui gali turėti ir turės reikšmingą konkurencinį poveikį. Atsižvelgiant į tai, kad azartinių lošimai yra reguliuojama ekonominė veikla, įstatymo leidėjui yra svarbu nustatyti tinkamą interesų pusiausvyrą tarp valstybės, visuomenės ir verslo su tikslu užtikrinti tvarų šio verslo egzistavimą, o taip pat nepažeisti pamatinių visuomenės ir šių paslaugų vartotojų teisių apsaugą nuo galimai neigiamų šios veiklos padarinių. Šiame kontekste, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus reguliavimo imperatyvus, pripažintina, kad įstatymų leidėjas ir (ar) nacionalinis reguliuotojas turi teisę ir pareigą peržiūrėti azartinių lošimų reguliavimo sąlygas, ir esant pagrįstai objektyviai būtinybei, kai kuriais atvejais išimties tvarka suteikti šios verslo organizatoriams papildomos plėtros galimybes, įskaitant, bet ne tik, B kategorijos automatų parametrų padidinimą. Tokie reguliavimo precedentai egzistuoja Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose ES valstybėse narėse. Jose valstybės, atsižvelgdamos į dinamiškai vykstančius ekonomikos pokyčius (išaugusias veiklos sąnaudas (darbo užmokesčio, energetinių resursų, mokesčių), pripažino būtinybę ir ją įtvirtino įstatymų leidybos lygmenyje - padidinti B kategorijos automatų parametrus. 4. Panašios ekonominės sąlygos bei vyraujančios tendencijos pasaulinėje lošimų rinkoje (nevaldoma, nelegali internetinių lošimų pasiūla, technologiniai pokyčiai lažybų ir loterijų sektoriuose) reikalauja panašių pokyčių lošimų B kategorijos automatais sektoriuje, kurių parametrai buvo nustatyti dar 2002 metais. Per šį laikotarpį pasikeitė daugybė ekonominių veiksnių (MMA nuo 400 Lt pakilo iki 1000 Lt, PVM nuo 18% iki 21%; energetiniai resursai (elektra, dujos, kuras) ir komunalinės paslaugos pabrango daugiau kaip 3 kartus), įskaitant, bet ne tik, realią perkamąją galią. Dabartinė Valdančioji koalicija priėmė sprendimą dirbantiesiems asmenims MMA padidinti 100-150 Lt.
Šios B kategorijos automatų verslo organizavimo sąnaudos, skirtingai nei kitų lošimų sektorių atveju, bus dengiamos ne vartotojų, o verslo organizatorių sąskaita. 5. P ažymėtina, kad kai kurie Pasiūlyme pateikti pavyzdžiai yra tendencingi, todėl turėtų būti vertinami kritiškai. Iniciatorius Pasiūlymą grindžia išskirtinai statymo sumos dydžiu, ignoruodamas tai, kad lošimas (lošimo ciklas) susideda iš statymo ir laimėjimo dydžių. Lošimo patrauklumą ir lošimo paslaugos vartotojo interesą lošti, visų pirma, lemia laimėjimo dydis. Aukščiau nurodyti pavyzdžiai patvirtina, kad, nepaisant to, kad kai kuriose ES valstybėse narėse egzistuoja santykinai nedideli statymo dydžiai, tačiau leistinos laimėjimo sumos yra reikšmingai didesnės, nei yra pasiūlytos šiame įstatymo projekte. Be to, maksimalaus statymo dydžio nustatymas ipso facto (savaime) nereiškia, jog lošėjas turėtų rinktis maksimalų statymą. Lošimo paslaugų vartotojo pasirinkimas lošti, visų pirma ir labiausiai, yra saistomas jo realių finansinių galimybių apspręstomis galimybėmis prisiimti leistiną (toleruotiną) lošimo riziką. Jei šis motyvas lošimo paslaugų vartotojui būtų nereikšmingas, jis rinktųsi didžiausią patrauklumą turinčius lošimo automatus, priskirtinus A kategorijai ir eksploatuojamus lošimų namuose (kazino), kurie savo tankiu (prieinamumu) Lietuvoje yra itin reikšmingai priartėję prie B kategorijos automatų salonų. 6. Pasiūlyme yra nurodytas A kategorijos lošimo automatų lyginimas su B kategorijos automatais. Jis nėra korektiškas. A ir B automatų esminį skirtumą lemia jų statymo ir laimėjimo dydžių ribojimas: A kategorijos lošimo automatų parametrai yra neriboti, B kategorijos – riboti. Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir kitose gerojo reguliavimo praktikas turinčiose ES senbuvėse valstybėse.
Pavyzdžiui, Vokietijoje A kategorijos automato maksimalus leistinas statymas vienam lošimui yra lygus 50 eurų, maksimalus laimėjimas – 50 000 eurų. Olandijoje A kategorijos automato maksimalus leistinas statymas vienam lošimui lygus 150 eurų, maksimalus laimėjimas – neribotas (organizatorius pats nusistato). Austrijoje statymo dydis – 1000 eurų, o laimėjimas – 1 000 000 eurų. Dauguma ES valstybių, įskaitant ir Lietuvą, suteikia teisę A kategorijos automatų lošimų organizatoriams patiems nustatyti statymo ir laimėjimo dydžius. Remiantis Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, lošimų namų (kazino) organizatoriai savo reglamentuose yra įtvirtinę šiuos statymo ir laimėjimo dydžius: statymo sumos nuo 0,01 Lt iki 5,000 Lt (lošimo trukmė
N Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Įstatymo papildymas 35 straipsniu.
Pakeisti 13 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) B kategorijos lošimo automatui - 300 eurų;“. Papildyti Įstatymą 35 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
taikymas po euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos Įstatyme nurodytos litais išreikštos pinigų sumos, nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos bus prilyginamos sumoms eurais, keičiant litą į eurą pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikose įstatymą.“ Nepritarti Litų perskaičiavimo į eurus klausimai yra sprendžiami Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje 2014 m. balandžio 17 d. įstatyme Nr. XII-828. 3 Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
įsigaliojimas
įstatymo 1 ir 2 straipsniai įsigalioja nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos. „2. Akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduoti lošimų organizatoriams lošimo įrenginių sertifikatai, nurodyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, galioja iki šių įrenginių pirmojo privalomo persertifikavimo, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos. „ Nepritarti Teisės techniniu požiūriu taisyklingiau 3 straipsnį išdėstyti taip:
nuostatos
straipsniai įsigalioja nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos. Komitetas taip pat siūlo palikti sertifikavimo reikalavimus ir 2 dalį išdėstyti taip:
lošimų organizatoriams lošimo įrenginių sertifikatai, nurodyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, galioja iki šių įrenginių pirmojo privalomo persertifikavimo, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1882 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai:
susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas