Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
taip:
17) gegužės 1-oji – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena, Tarptautinė darbo dieną;
1Papildyti įstatymo 1 straipsnio 2 dalį nauju 34 punktu,
buvusius 34 – 60 punktus atitinkamai laikyti 35 – 61 punktais ir viską išdėstyti taip:
34) birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena;
mūšio diena;
35) 36) liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių vienybės diena;
36) 37) liepos paskutinis sekmadienis – Jūros diena ir Žvejų diena;
37) 38) rugpjūčio 12-oji – Tarptautinė jaunimo diena;
38) 39) rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena;
39) 40) rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena;
40) 41) rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena;
41) 42) rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena;
42) 43) rugsėjo antrasis šeštadienis – Statybininkų diena;
43) 44) rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena;
44) 45) rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena;
45) 46) rugsėjo 27-oji – Lietuvos socialinių darbuotojų diena;
46) 47) rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena;
47) 48) spalio 1-oji – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena;
48) 49) spalio pirmasis šeštadienis – Kūno kultūros ir sporto diena;
49) 50) spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena;
50) 51) spalio 10-oji – Vietos savivaldos diena;
51) 52) spalio antrasis šeštadienis – Derliaus diena;
52) 53) spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena;
53) 54) spalio 20-oji – 1791 m.
Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena;
54) 55) spalio 25-oji – Konstitucijos diena;
55) 56) lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena;
56) 57) lapkričio 16-oji – Tarptautinė tolerancijos diena;
57) 58) lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena;
58) 59) lapkričio 30-oji – Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena;
59) 60) gruodžio 3-ioji – Lietuvos advokatūros diena;
60) 61)gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo nariai Antanas Matulas Dainius Kreivys
dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Lietuva pagal pragyvenimo lygį ir BVP tenkantį vienam šalies gyventojui toli gražu nėra ekonomiškai stipri, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Daugiausiai Europoje švenčia Kipras, net 16 dienų. Lietuva kartu su Slovakija, Malta ir Lichtenšteinu švenčia net 15 dienų. Tuo tarpu Prancūzija turi 14 švenčių, kurios paskelbtos nedarbo dienomis, Jungtinė Karalystė turi 8 dienas, Vokietija - 9 dienas ir pan. Lietuvoje nedarbo diena atneša nuostolių tiek įmonei, tiek valstybei. Vidutiniškai per vieną nedarbo dieną į valstybės biudžetą neįplaukia iki 100 mln. Lt. Gegužės 1- oji, kaip viso pasaulio darbininkų solidarumo diena buvo paskelbta 1988 m. Paryžiaus 2-ojo tarptautinio kongreso. Tuo buvo siekiama atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti darbininkams įveikti skurdą, darbininkų sveikatą. Lietuvoje ši šventė pradėta švęsti okupacijos metais, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę gegužės 1 – oji, kaip nedarbo diena buvo įteisinta 1996 m. Gegužės 1 –oji Lietuvoje taip ir netapo visuotine švente. Nors ši diena yra paskelbta nedarbo, bet paprastai didžioji dalis dirbančių žmonių parduotuvėse, kavinėse, restoranuose, viešajame transporte, ligoninėse, policijoje ir kitur dirba, o švenčia tik tam tikrų partijų ar profesinių sąjungų elitas, dalis valstybės tarnautojų ar pan. Gegužės 1-oji nėra nedarbo diena: Airijoje, Danijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Izraelyje, Gruzijoje, Armėnijoje, Mongolijoje, Maltoje ir kt. Birželio 21-22 d. – astronominės vasaros pradžia. Šiuo metu Žemės Šiaurės pusrutulyje diena trunka ilgiausiai, o naktis būna trumpa.
Anksčiau vasaros saulėgrįža buvo vienas svarbiausių senovės žemdirbių kalendorinio laiko atskaitos taškų, todėl nuo seno trumpiausia naktis yra sureikšminta, praeityje turėjusi sudėtingų apeigų, atliekamų su augalais, vandeniu ir ugnimi. Istoriografiniai šaltiniai pažymi, kad iki saulėgrįžos renkamos žolės, tinkančios žmonėms gydyti ar apsaugoti nuo kerų. Šis rinkimas vadinamas kupoliavimu, o saulėgrįžos šventė Kupole. Minimi ir kiti, semantiškai artimi minėtajam pavadinimai – Kekiris, Krešė reiškiantys augalijos žydėjimą, brandą. XVI amžiaus rašytiniuose šaltiniuose minima, jog kitados vasarvidžio apeigos trukdavusios kone mėnesį. Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijoje“ rašoma apie deivės Lados dienas, kurias lietuviai, atlikdami daugybę senojo tikėjimo apeigų, švęsdavo nuo gegužės 25 d. iki birželio 25 d. Šiame šaltinyje
šventės pavadinimas – Rasos. Saulėgrįžą šventė ne tik senovės lietuviai, bet ir latviai iki šių dienų šventę vadinantys Lyguo, rytų slavai – Ivanu Kupala Joninių pavadinimas sujungia senojo tikėjimo ir krikščioniškąjį saulėgrįžos šventės turinį, aptinkamas tik XVIII a. viduryje Pilypo Ruizgio žodyne. Pagonišką šventę susiejus su Jono Krikštytojo gimimo diena, Joninių pavadinimas atspindi dviejų religijų sinkretizmą. Šios šventės apeigose ir šiandien tebevyrauja senieji, pagoniški elementai – magija, saulės, ugnies, vandens ir augalijos kultai. Prieš keletą metų Lietuvoje Joninės paskelbtos nacionaline švente., Paprastai šios dienos šventiniai renginiai vyksta vakarais, o pastaraisiais metais dėl per didelio alkoholio suvartojimo neišvengiama įvairių nelaimių. Birželio 24 d. nešvenčia (darbo diena): Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Lenkija, Olandija, Norvegija, Prancūzija, Vokietija ir daugelyje kitų Europos valstybių.
atstovai) ir rengėjai LR Seimo nariai –Antanas Matulas ir Dainius Kreivys. 3) Parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Sumažinti šventinių – nedarbo dienų skaičių, išbraukiant gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo diena) ir birželio
straipsnio Švenčių dienų sąrašo įtraukiant jas į Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio atmintinų dienų sąrašą. 4) Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnyje gegužės 1 d. ir birželio 24 d. yra švenčių dienų sąraše. 5) Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus šitą įstatymą prognozuojama, kad į valstybės biudžetas papildomai įplauktų iki 200 mln. Lt. Šias lėšas būtų galima panaudoti didinant įvairių sričių darbuotojų atlyginimus ir sprendžiant kitas problemas. 6) Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 7) Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Tikėtinas, kad priėmus šį įstatymą pagerėtų kriminogeninė situacija, žmonės tomis dienomis suvartotų mažiau alkoholio, įvyktų mažiau nelaimių. 8) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas pagerins verslo sąlygas ir jo plėtrą.
tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Kitų teisės aktų keisti nereikės. 10) Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11) Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 13) Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14) Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Projektą parengė Seimo nariai Antanas Matulas, Dainius Kreivys. 16) Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: ,,Nedarbo diena“, „ Atmintina dienas“, „Gegužės 1 d.“, „Birželio 24 d.“
17) Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Seimo nariai: Antanas Matulas Dainius Kreivys
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-05- Nr. Į 2014-05-21
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-1833 ir Lietuvos respublikos atmintinų dienų įstatymo nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-1834 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso
Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1834 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO Nr. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-05-29 Nr. XIIP-1834 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas“ ir suredaguoti atsižvelgus į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projektas yra teikiamas kartu su projektu Nr. XIIP-1833, kurio lyginamajame variante yra 2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas“, įstatymo įsigaliojimo datą reikėtų numatyti ir teikiamame projekte Nr. XIIP-1834. Abu šie projektai tarpusavyje turėtų būti suderinti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis V.Vėgelis