Lyginamasis variantas
Konstitucinio Teismo ĮSTATYMO NR. I-67 84 STRAIPSNIO PAKEITIMO
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir išdėstyti jį taip: ,,Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir Konstitucinio Teismo interneto svetainėje. Konstitucinio Teismo išvados, taip pat sprendimai priimti nagrinėti prašymą ar paklausimą, sprendimai atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą, sprendimai nutraukti bylą (teiseną), Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiai šio įstatymo 25 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais klausimais skelbiami Konstitucinio Teismo interneto svetainėje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti Konstitucinio Teismo aktai įsigalioja tik juos įgyvendinus Lietuvos Respublikos Seimo statuto 181² straipsnyje nustatyta tvarka ir po jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyti Konstitucinio Teismo aktai įsigalioja jų paskelbimo Konstitucinio Teismo interneto svetainėje dieną. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiai šio įstatymo 25 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais klausimais įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Konstitucinio Teismo interneto svetainėje, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta kita jų įsigaliojimo data‘‘. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Petras Gražulis
dalyvavę rengiant ir ar tobulinant projektą: Šiuo metu Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir Konstitucinio Teismo interneto svetainėje. Konstitucinio Teismo išvados, taip pat sprendimai priimti nagrinėti prašymą ar paklausimą, sprendimai atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą, sprendimai nutraukti bylą (teiseną), Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiai šio įstatymo 25 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais klausimais skelbiami Konstitucinio Teismo interneto svetainėje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti Konstitucinio Teismo aktai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Seimo statuto 181⁽³⁾ straipsnis numato, jog
Teisės departamentas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarime pateiktą konstitucinių normų ir principų aiškinimą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikia siūlymus dėl šio nutarimo įgyvendinimo. Ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Konstitucinio Teismo išsiųsto Konstitucinio Teismo nutarimo gavimo Seime, šį nutarimą apsvarsto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. 2.
Seimo priimtas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Konstitucinio Teismo išsiųsto Konstitucinio Teismo nutarimo gavimo Seime Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas arba jo teikimu Seimo valdybos paskirtas kitas Seimo komitetas ar sudaryta darbo grupė turi parengti ir pateikti Seimui svarstyti to Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo (ar jo dalies) arba kito Seimo priimamo akto (ar jo dalies) pakeitimo projektą. Jeigu projektas sudėtingas, Seimo valdyba gali jo parengimo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki 12 mėnesių. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikimu Seimo valdyba gali pasiūlyti
pirminis siūlytojas ir rengėjas – Seimo narys Petras Gražulis
2Projekto tikslai ir uždaviniai:
Siekiama numatyti, jog Konstitucinio Teismo aktai įsigalioja tik juos įgyvendinus Lietuvos Respublikos Seimo statuto 181² straipsnyje nustatyta tvarka ir po jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną. 3. Dabartinis įstatymo projekte aptariamų klausimų teisinis reglamentavimas: Šiuo metu Konstitucinio Teismo aktai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Numatoma aiškiai apibrėžti, jog Konstitucinio Teismo aktai įsigaliotų tik juos įgyvendinus Lietuvos Respublikos Seimo statuto 181²straipsnyje nustatyta tvarka ir po jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamos įstatymo projekto priėmimo pasekmės nenumatomos. 6.
6Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas užkardys tam tikras grėsmes, susijusia su politine korupcija. Kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
11Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas:
Priimto įstatymo nuostatų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. 12. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė:
autorius – Seimo narys Petras Gražulis
paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: ,,Teismas; įsigaliojimas“ Teikia: Seimo narys Petras Gražulis
2014-05-12 Nr. XIIP-1788 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad Konstitucinio teismo nutarimai ir sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo įsigalioja tik juos įgyvendinus Lietuvos Respublikos Seimo statuto 181² straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, projektu siūloma įtvirtinti, kad teisminės institucijos – Konstitucinio Teismo – nutarimai ir sprendimai įsigalioja tik įstatymų leidėjui dėl jų priėmus atitinkamus sprendimus. Vertinant šį siūlymą, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje valstybės valdžia organizuota remiantis konstituciniu valdžių padalijimo principu. Šis principas, kartu su teisinės valstybės ir kitais konstituciniais principais, yra Lietuvos valstybės konstitucinės santvarkos pamatas. Valdžių padalijimo principas lemia valstybės valdžios institucijų sistemą, jų sudarymą, įgaliojimus, tarpusavio santykius. Konstitucinėje jurisprudencijoje valdžių padalijimo principas bendriausia prasme apibūdinamas kaip reiškiantis, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminės valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos, kad tarp valdžių turi būti pusiausvyra. Taigi kiekviena valstybės valdžios šaka - įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė - turi savo veiklos sferą, savo kompetenciją, į kurią kita valdžios šaka negali įsiterpti.
Kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdžios vietos bendroje valdžių sistemoje ir jos santykio su kitomis valdžiomis, nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų ir jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais, kad, Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti ir kad tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas). Be to, konstitucinis teisėjo ir teismo nepriklausomumo principas, kaip vienas svarbiausių teisingumo vykdymo principų, suponuoja, kad teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių dar ir dėl to, kad ji vienintelė formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Tik būdama savarankiška, nepriklausoma nuo kitų valdžių, teisminė valdžia gali įgyvendinti savo funkciją – vykdyti teisingumą. Teisėjo ir teismų nepriklausomumas – vienas iš esminių demokratinės teisinės valstybės principų. Tokioje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra toks, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas). Taigi, teismų nepriklausomumo principas reiškia, kad nei teismų sprendimų turinys, nei jų priėmimo tvarka, nei jų įsigaliojimas negali būti nulemtas ar priklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų valios.
Vertinant siūlomą projekto nuostatą, taip pat turi būti analizuojami ir pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) ir Konstitucinio teismo formuojamoje doktrinoje įtvirtinti Konstitucinio Teismo statusas ir kompetencija. Pažymėtina, kad Konstitucinis Tesimas – konstitucinės justicijos institucija, vykdanti konstitucinę teisminę kontrolę. Pagal savo kompetenciją spręsdamas dėl žemesnės galios teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, bei vykdydamas kitus savo konstitucinius įgaliojimus, Konstitucinis Teismas – savarankiškas ir nepriklausomas teismas – vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas). Todėl Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje bei 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad Konstitucinis teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Taigi, pačioje Konstitucijoje įtvirtintas imperatyvas, įgalinantis Konstitucinį Teismą priimti galutinius ir neskundžiamus sprendimus dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikties Konstitucijai bei Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams. Pabrėžtina, kad ir Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje Konstitucinio teismo sprendimo dėl atitinkamo akto (ar jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai galiojimas siejamas išimtinai su jo oficialiu paskelbimu.
Taip pat būtina pažymėti, kad skirtingai nuo aukščiau analizuotų Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalyje nustatytų klausimų, dėl kurių pats Konstitucinis Teismas priima galutinius sprendimus, dėl Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytų klausimų (dėl kurių Konstitucinis Teismas teikia išvadas) galutinį sprendimą priima pats įstatymų leidėjas - Seimas. Vertinant tai , kas išdėstyta aukščiau, manome, kad projektu siūloma nuostata prieštarauja Konstitucijos 102, 105 ir 107 straipsniams, įtvirtinantiems Konstitucinio Teismo kompetenciją ir jo sprendimų įsigaliojimo tvarką, o taip pat konstituciniams valdžių padalijimo bei teismų nepriklausomumo principams. 2. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, t.y. Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, paskelbimas ir su paskelbimu susijęs jo įsigaliojimas sukelia tam tikras teisines pasekmes – sustabdo antikonstitucinių teisės aktų taikymą. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą nuostatą netgi Konstituciniam Teismui nusprendus, kad atitinkamas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas ir toliau būtų taikomas, nes Konstitucinio Teismo sprendimas negaliotų, iki neatsirastų projekte apibrėžiamos aplinkybės. Tokia situacija ydinga ir negalima teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės principų požiūriu. 3.
Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalis Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, bei nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Vyriausybės aktai. Seimo statuto nuostatomis (projekte minimu 181² ir kitais atitinkamais dvidešimt aštuntojo¹ skirsnio straipsniais) reglamentuojamas tik tų Konstitucinio Teismo nutarimų, kuriais prieštaraujančiais Konstitucijai pripažinti įstatymai (ar jų dalys) arba kiti Seimo priimtas aktai (ar jų dalys), įgyvendinimas. Tuo tarpu pagal projekto nuostatą su Seimo statuto 181² straipsnyje reglamentuotomis Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimo Seime taisyklėmis siūloma sieti įsigaliojimą ir tų Konstitucinio Teismo sprendimų, kurie Seime neįgyvendinami – sprendimų dėl Respublikos Prezidento aktų ir Vyriausybės aktų. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas ydingas ir šiuo aspektu. 4. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles:
Andrius Kabišaitis Jurgita Meškienė Edvinas Mušinskis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-05- Nr. Į 2014-05-08 Nr. XIIP-1788 Lietuvos Respublikos Seimui
xIip-1788 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo Nr. I-67 84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1788 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms pastaboms, kad Projektu siūlomi pakeitimai galimai neatitiktų valdžių padalijimo ir teismų nepriklausomumo konstitucinių principų bei ribotų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis Konstituciniam Teismui suteiktus įgaliojimus. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Stasys Brundza. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Irma Leonavičiūtė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas E. Mušinskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-12 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo įsigalioja tik juos įgyvendinus Lietuvos Respublikos Seimo statuto 181² straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, projektu siūloma įtvirtinti, kad teisminės institucijos – Konstitucinio Teismo – nutarimai ir sprendimai įsigalioja tik įstatymų leidėjui dėl jų priėmus atitinkamus sprendimus. Vertinant šį siūlymą, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje valstybės valdžia organizuota remiantis konstituciniu valdžių padalijimo principu. Šis principas, kartu su teisinės valstybės ir kitais konstituciniais principais, yra Lietuvos valstybės konstitucinės santvarkos pamatas.
Valdžių padalijimo principas lemia valstybės valdžios institucijų sistemą, jų sudarymą, įgaliojimus, tarpusavio santykius. Konstitucinėje jurisprudencijoje valdžių padalijimo principas bendriausia prasme apibūdinamas kaip reiškiantis, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminės valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos, kad tarp valdžių turi būti pusiausvyra. Taigi kiekviena valstybės valdžios šaka - įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė - turi savo veiklos sferą, savo kompetenciją, į kurią kita valdžios šaka negali įsiterpti. Kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdžios vietos bendroje valdžių sistemoje ir jos santykio su kitomis valdžiomis, nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų ir jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais, kad, Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti ir kad tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas). Be to, konstitucinis teisėjo ir teismo nepriklausomumo principas, kaip vienas svarbiausių teisingumo vykdymo principų, suponuoja, kad teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių dar ir dėl to, kad ji vienintelė formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Tik būdama savarankiška, nepriklausoma nuo kitų valdžių, teisminė valdžia gali įgyvendinti savo funkciją – vykdyti teisingumą. Teisėjo ir teismų nepriklausomumas – vienas iš esminių demokratinės teisinės valstybės principų.
Tokioje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra toks, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas). Taigi, teismų nepriklausomumo principas reiškia, kad nei teismų sprendimų turinys, nei jų priėmimo tvarka, nei jų įsigaliojimas negali būti nulemtas ar priklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų valios. Vertinant siūlomą projekto nuostatą, taip pat turi būti analizuojami ir pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) ir Konstitucinio teismo formuojamoje doktrinoje įtvirtinti Konstitucinio Teismo statusas ir kompetencija. Pažymėtina, kad Konstitucinis Tesimas – konstitucinės justicijos institucija, vykdanti konstitucinę teisminę kontrolę. Pagal savo kompetenciją spręsdamas dėl žemesnės galios teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, bei vykdydamas kitus savo konstitucinius įgaliojimus, Konstitucinis Teismas – savarankiškas ir nepriklausomas teismas – vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas). Todėl Konstitucijos
Konstitucinis teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.
Taigi, pačioje Konstitucijoje įtvirtintas imperatyvas, įgalinantis Konstitucinį Teismą priimti galutinius ir neskundžiamus sprendimus dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikties Konstitucijai bei Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams. Pabrėžtina, kad ir Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje Konstitucinio teismo sprendimo dėl atitinkamo akto (ar jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai galiojimas siejamas išimtinai su jo oficialiu paskelbimu. Taip pat būtina pažymėti, kad skirtingai nuo aukščiau analizuotų Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalyje nustatytų klausimų, dėl kurių pats Konstitucinis Teismas priima galutinius sprendimus, dėl Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytų klausimų (dėl kurių Konstitucinis Teismas teikia išvadas) galutinį sprendimą priima pats įstatymų leidėjas - Seimas. Vertinant tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad projektu siūloma nuostata prieštarauja Konstitucijos 102, 105 ir 107 straipsniams, įtvirtinantiems Konstitucinio Teismo kompetenciją ir jo sprendimų įsigaliojimo tvarką, o taip pat konstituciniams valdžių padalijimo bei teismų nepriklausomumo principams. 2. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, t.y. Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, paskelbimas ir su paskelbimu susijęs jo įsigaliojimas sukelia tam tikras teisines pasekmes – sustabdo antikonstitucinių teisės aktų taikymą.
Tuo tarpu pagal projektu siūlomą nuostatą netgi Konstituciniam Teismui nusprendus, kad atitinkamas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas ir toliau būtų taikomas, nes Konstitucinio Teismo sprendimas negaliotų, iki neatsirastų projekte apibrėžiamos aplinkybės. Tokia situacija ydinga ir negalima teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės principų požiūriu. <...> Pritarti Įstatymo projektas tiesiogiai prieštarauja Konstitucijos 107 straipsnio 1 ir 2 dalims, kuriose nustatyta, kad
„Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo
dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.“ Kaip matyti, Konstitucijoje Konstitucinio Teismo sprendimų įsigaliojimas nesiejamas su jokiais kitais veiksmais, išskyrus oficialų jų paskelbimą. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. 3.
sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnis, kuriuo siūloma nustatyti, kad Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo įsigalioja tik juos įgyvendinus Lietuvos Respublikos Seimo statuto 181² straipsnyje nustatyta tvarka, prieštarauja Konstitucijos 102, 105 ir 107 straipsniams, įtvirtinantiems Konstitucinio Teismo kompetenciją ir jo sprendimų įsigaliojimo tvarką, o taip pat konstituciniams teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo bei teismų nepriklausomumo principams. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas