Projekto lyginamasis variantas
2014 m.
1 straipsnis. 281 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 281 straipsnį naujomis 7 ir 10 dalimis:
„1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar
transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7.
pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam buvo sukeltas pavojus jo sveikatai numatytas šio straipsnio 1-3 dalyse ar gyvybei, jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 7. 8. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. 8. 9. Laikoma, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio. 10. Laikomas, kad asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai jo kraujyje yra narkotiniu, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 9. 11. Šiame straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės.“
atitinkamai 8, 9 ir 11 dalimis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo narys Arvydas Mockus
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas, o veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Todėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą būtina buvo papildyti BK 281 straipsnio 7 ir
vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis dėl kurio nukentėjusiajam buvo sukeltas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teisinės valstybės teisingumo bei lygiateisiškumo principas, kada atsižvelgiant į proceso greitumo principą yra nepateisinamas toks elgesys, kai asmuo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kada jo kraujyje yra narkotiniu, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuoja transporto priemones visų rūšių: automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės, ir įvykdo eismo įvykį iš kurio pasišalina nesuteikę pagalbos nukentėjusiajam arba jam nepagelbėjo, nors turėjo tokią galimybę suteikti pagalbą. Todėl šio įstatymo projektu siekiama išvengti situacijų kurios dažnai pasitaiko keliuose. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Seimo narys – Arvydas Mockus ir Alvaras Bacevičius Vilniaus apsk. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu vairuotojas įvykdęs nusikalstamą veiką ir pasišalinęs iš autoįvykio, nesuteikęs reikiamos pagalbos nukentėjusiajam, atsiranda po paros, dviejų su advokatu, pasinaudoja terminu (šoko būsena) kaip lengvinančią aplinkybę. Vairuotojas sukėlęs eismo įvykį dėl kurio atsirado pasekmės, pagal kurias vairuotojui užtraukiama baudžiamoji atsakomybė, pastarasis neatsako baudžiamąja atsakomybe už pasitraukimą iš eismo įvykio, nesuteikus pagalbos nukentėjusiajam. Tuo tarpu jei sukėlus eismo įvykį bei pasekmes, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos administracinė atsakomybė egzistuoja. Teigtina, kad sukėlus sunkesnes pasekmes lengvėja atsakomybė arba ji neegzistuoja. Pareigūnam neįmanoma išsiaiškinti ar vairuotojas įvykdęs nusikalstamą veiką buvo apsvaigęs psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar jo kraujyje yra narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Asmuo sukėlęs eismo įvykį, kuris vartojo narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ir buvo sužeistas eismo įvykio metu, o asmens kraujyje rastos narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, vairuotojas neatsako, kaip vairuotojas vairavęs transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir sukėlęs nesunkų, sunkų sužalojimo mastą ar mirti kitam asmeniui. Tuo tarpu apsvaigimas alkoholiu apibrėžtas įstatymo 8 d. aiškia ir nedviprasmiškai. Todėl pareigūnam neįmanoma tinkamai ir išsamiai tirti nusikalstamas veikas, bei pritaikyti įstatymą. 4.
teigiamų rezultatų laukiama: Papildžius BK 281 straipsnio 7 ir 10 dalis tikimąsi, kad įvykdžius nusikalstamą veiką vairuotojas pasišalinęs iš autoįvykio, ir nesuteikęs reikiamos pagalbos nukentėjusiajam, negalės pasinaudoti šoko būsenos terminu kaip lengvinančią aplinkybę teisme. O pareigūnai galės išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas, o veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas teismo proceso metu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto pataisos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus įstatymo projektą, nenumatomas poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminių banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminių banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondo lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais metais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14) Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Liudijimo ypatumai“
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Arvydas Mockus
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-06- Nr. Į 2014-05-08 Nr. XIIP-1786 DĖL lietuvos respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑1786 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1786 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
baudžiamojo kodekso 281 STRAIPSNIo
2014-05-14 Nr. XIIP-1786 Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, išsakytinos šios pastabos:
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio naujoje 7 dalyje numatyti baudžiamąją atsakomybę už nepagelbėjimą eismo įvykio nukentėjusiajam, kurio sveikatai ar gyvybei buvo sukeltas pavojus. Šis siūlymas yra tobulintinas arba jo atsisakytina. Pirma, keliančiu pavojų sveikatai ar gyvybei galėtume vadinti beveik kiekvieną eismo įvykį, nes yra didelė tikimybė, kad eismo įvykio dalyviams gali būti bent nežymiai sutrikdyta sveikata. Todėl ši straipsnio dalis turėtų būti taikytina ir tais atvejais, kai grėsmė sveikatai kilo, bet realiai ji nebuvo sutrikdyta. Antra, nėra aišku, kaip ir kokią pagalbą asmuo turėtų suteikti nukentėjusiajam, jeigu jo sveikata nebuvo sutrikdyta. Trečia, priešingai, nei teigiama siūlomoje naujoje dalyje, BK 281 straipsnio 1-3 dalyse yra numatytas ne pavojus nukentėjusiojo sveikatai, o eismo įvykio sukelto realaus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Ketvirta, siūlomoje naujoje dalyje tam tikrais atvejais už pavojaus sveikatai sukėlimą siūloma bausti netgi griežčiau negu už realų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu. Penkta, BK 144 straipsnis, pagal kurį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, gali būti inkriminuojamas ir autotransporto priemonės vairuotojui, dalyvavusiam autoavarijoje, kurioje nukentėjo ar galėjo nukentėti žmonės, pasišalinusiam iš įvykio vietos, nepriklausomai, ar autoavarija įvyko tuščiame kelyje ar mieste, taip pat baudžiamosios atsakomybės nešalina tai, kad pagalbą nukentėjusiajam suteikė ar galėjo suteikti kiti.
Jos nešalina ir ta aplinkybė, kad pagalbos iš tikrųjų net nereikėjo (dėl susidūrimo niekas nenukentėjo ar patyrė nedidelę traumą) arba suteikti pagalbos jau nebuvo kam (nukentėjęs jau buvo miręs), tačiau kaltininkas pasišalindamas to nežinojo. Tokiais atvejais veika traktuojama kaip pasikėsinimas palikti be pagalbos.[1]
siūlymas BK 281 straipsnio naujoje 10 dalyje numatyti, kad apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatomas tik pagal kraujo tyrimus, yra tobulintinas arba naikintinas. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas žmogaus organizme aptinkamas tiriant ne tik kraują, bet ir šlapimą, kitas biologines terpes (pvz., prakaitą), iškvėptą orą ar kt. Įtvirtinus siūlomą formuluotę būtų nepagrįstai apriboti šių medžiagų aptikimo būdai ir baudžiamosios atsakomybės pritaikymo galimybės. 3. Nors projekto aiškinamajame rašte ir teigiama, kad projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų, atkreiptinas dėmesys, kad taisytina projektu teikiamos BK 281 straipsnio naujos 10 dalies gramatika, naujos 7 dalies skyryba ir projekto aiškinamojo rašto kalbos kultūra. 4. Kadangi projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projekto pataisos įtakos kriminogeninei situacijai neturės, kyla klausimas, kokiu tikslu yra keičiamas baudžiamasis įstatymas.
Be to, kadangi projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta, remiantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi siūlytina juos gauti. 5. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas:
straipsnio sudedamosios dalys keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis to paties straipsnio dalimis;
straipsnio 1 dalies pakeitimų esmę BK 281 straipsnis tik pildomas naujomis dalimis, tačiau pačioje dalyje išdėstyti ir kiti pakeitimai;
subjekto pareigos rašomos iš didžiosios raidės mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius [1] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. II tomas. Specialioji dalis (99-212 straipsniai) / Vilnius, 2009, p. 152.
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS baudžiamojo kodekso 281 STRAIPSNIo PAKEITIMO
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Komiteto biuro padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo ministerijos viceministras Giedrius Mozūraitis, Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Teisingumo ministro patarėjai Vainius Šarmavičius, Marius Rakštelis, Tomas Žėkas, Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika, Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Rokas Knyva, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės Giedrė Pačesienė, Olga Pacevičienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vyr.patarėja Kristina Pažusytė, vyr. specialistė Gintarė Šeškevičiūtė, Algirdas Glodenis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Rūta Rutkauskaitė, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos VPV viršininkas Saulius Gagas, vyr. specialistas Kęstutis Stelmokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
7 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, išsakytinos šios pastabos: 1.
Projekto
nukentėjusiajam, kurio sveikatai ar gyvybei buvo sukeltas pavojus. Šis siūlymas yra tobulintinas arba jo atsisakytina. Pirma, keliančiu pavojų sveikatai ar gyvybei galėtume vadinti beveik kiekvieną eismo įvykį, nes yra didelė tikimybė, kad eismo įvykio dalyviams gali būti bent nežymiai sutrikdyta sveikata. Todėl ši straipsnio dalis turėtų būti taikytina ir tais atvejais, kai grėsmė sveikatai kilo, bet realiai ji nebuvo sutrikdyta. Antra, nėra aišku, kaip ir kokią pagalbą asmuo turėtų suteikti nukentėjusiajam, jeigu jo sveikata nebuvo sutrikdyta. Trečia, priešingai, nei teigiama siūlomoje naujoje dalyje, BK 281 straipsnio 1-3 dalyse yra numatytas ne pavojus nukentėjusiojo sveikatai, o eismo įvykio sukelto realaus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Ketvirta, siūlomoje naujoje dalyje tam tikrais atvejais už pavojaus sveikatai sukėlimą siūloma bausti netgi griežčiau negu už realų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu. Penkta, BK 144 straipsnis, pagal kurį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, gali būti inkriminuojamas ir autotransporto priemonės vairuotojui, dalyvavusiam autoavarijoje, kurioje nukentėjo ar galėjo nukentėti žmonės, pasišalinusiam iš įvykio vietos, nepriklausomai, ar autoavarija įvyko tuščiame kelyje ar mieste, taip pat baudžiamosios atsakomybės nešalina tai, kad pagalbą nukentėjusiajam suteikė ar galėjo suteikti kiti.
Jos nešalina ir ta aplinkybė, kad pagalbos iš tikrųjų net nereikėjo (dėl susidūrimo niekas nenukentėjo ar patyrė nedidelę traumą) arba suteikti pagalbos jau nebuvo kam (nukentėjęs jau buvo miręs), tačiau kaltininkas pasišalindamas to nežinojo. Tokiais atvejais veika traktuojama kaip pasikėsinimas palikti be pagalbos. Pritarti Pritartina, kad norma perteklinė (siūloma BK 281 str. nauja 7 dalis), apie tai pasisako ir Vyriausybė (žr. Vyriausybės išvadą,
pačią veiką. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
281 straipsnio naujoje 10 dalyje numatyti, kad apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatomas tik pagal kraujo tyrimus, yra tobulintinas arba naikintinas. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas žmogaus organizme aptinkamas tiriant ne tik kraują, bet ir šlapimą, kitas biologines terpes (pvz., prakaitą), iškvėptą orą ar kt. Įtvirtinus siūlomą formuluotę būtų nepagrįstai apriboti šių medžiagų aptikimo būdai ir baudžiamosios atsakomybės pritaikymo galimybės.
Pritarti 2015-03-03 TTK pasitarimo su kompetentingomis institucijomis metu dėl apsvaigimo sąvokos svarstomuose įstatymų projektuose (ANK XIP-3600(2) ir BK XIP-3602(2), XIIP-1786) nutarta pasiūlyti TM, SAM, SM ir VRM kartu su VTMT ekspertais (Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015-03-16 raštai Nr. S-2015-1485 ir 2015-03-26 Nr. S-2015-1767) parengti apsvaigimo sąvoką, atsižvelgiant ir į ES galiojančius teisės aktus, teismų praktiką ir gerąją kitų valstybių patirtį. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-141
teigiama, kad projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų, atkreiptinas dėmesys, kad taisytina projektu teikiamos BK 281 straipsnio naujos 10 dalies gramatika, naujos 7 dalies skyryba ir projekto aiškinamojo rašto kalbos kultūra. Pritarti Parengti įstatymų projektai turi atitikti Teisėkūros pagrindų įstatymo, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, reikalavimus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projekto pataisos įtakos kriminogeninei situacijai neturės, kyla klausimas, kokiu tikslu yra keičiamas baudžiamasis įstatymas. Be to, kadangi projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta, remiantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi siūlytina juos gauti. Pritarti Seimo statuto reikalavimai. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298.
1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas:
pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis to paties straipsnio dalimis;
pildomas naujomis dalimis, tačiau pačioje dalyje išdėstyti ir kiti pakeitimai;
mažosiomis raidėmis. Pritarti Parengti įstatymų projektai turi atitikti Teisėkūros pagrindų įstatymo, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, reikalavimus. 6. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-06-05 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pritariame Lietuvos Respublikos
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
7
Eilę metų kontroliuoju ikiteisminius tyrimus dėl eismo įvykių, specializuojuosi šioje srityje. T.y. LR BK 281 str. taikymas-kasdieninis mano darbas. Dėl kodekso papildymo 7 dalimi - manau, tai nėra tikslinga. Yra baudžiamojo kodekso 144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Manau, šio straipsnio reglamentacija yra pakankama. Suprantu, kad šis papildymas buvo teikiamas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
Todėl, manau, geresnė išeitis būtų atitinkamai papildyti LR BK 281 str. 2, 4, 6 dalis, kur šalia apsvaigimo kaip kvalifikuojantį požymį įtraukti ir pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos. Pritarti Pritarti, kad siūlomas reglamentavimas (BK 281 str. nauja 7 dalis) yra perteklinis, o dėl apsvaigimo sąvokos ir taikymo praktikoje kyla problemų, todėl 2015-03-03 TTK surengtas pasitarimas su kompetentingomis institucijomis. Pasitarimo metu dėl apsvaigimo sąvokos svarstomuose įstatymų projektuose (ANK XIP-3600(2) ir BK XIP-3602(2), XIIP-1786) nutarta pasiūlyti (Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015-03-16 raštai Nr. S-2015-1485 ir 2015-03-26 Nr. S-2015-1767) Teisingumo, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijoms kartu su Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertais, atsižvelgiant į ES galiojančius teisės aktus, teismų praktiką ir gerąją kitų valstybių patirtį, parengti teisės aktų projektus. Daugiau argumentų (žiūrėti į 1 ir 5 lenteles) Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės išvadose. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos
7
VYRIAUSYBĖ nutarimas
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr.
SV-S-877 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1786 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas)
palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, tai yra tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nors aiškinamajame rašte Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad vairuotojui, sukėlusiam eismo įvykį, dėl kurio atsirado pasekmių, baudžiamoji atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, nesuteikus pagalbos nukentėjusiam asmeniui, neatsiranda, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Baudžiamojo kodekso 144 straipsnį teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė atsiranda ir transporto priemonės vairuotojui, sukėlusiam eismo įvykį, kuriame nukentėjo ar galėjo nukentėti žmonės, ir pasišalinusiam iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio nauja 7 dalis vertintina kaip perteklinė. Pritarti Siūloma BK 281 str. nauja 7 dalis – perteklinis reglamentavimas, nes BK 144 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė iš esmės už tą pačią veiką. 2. Lietuvos
7 2.
Įstatymo projekte siūloma kaip griežčiausią sankciją numatyti laisvės atėmimą iki trejų metų tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam buvo sukeltas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia sankcija neproporcinga kitų galiojančio Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytų sankcijų atžvilgiu, nes atskirais atvejais, net atsiradus konkrečioms pasekmėms (pavyzdžiui, nesunkiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą), Baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos yra švelnesnės. Pritarti Siūlomos sankcijos turi atitikti BK bausmių sistemą. 3. Lietuvos
10
Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 8 dalį kaltininkas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio koncentracija jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau. Tačiau nei Baudžiamajame kodekse, nei Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, nėra konkrečių nuostatų dėl apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų maksimalios leistinos koncentracijos normos vairuotojo kraujyje. Tai reiškia, kad dėl šių medžiagų specifikos, poveikio organizmui ir testavimo ypatybių netoleruojamas bet koks šių medžiagų kiekis, lemiantis vairuotojo apsvaigimą. Atsižvelgiant į Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.
V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“, 10 punktą, kuriame reglamentuojamas tiriamųjų medžiagų (kraujo ir (ar) šlapimo) paėmimas ir ištyrimas psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų) kiekiui nustatyti, taip pat, įvertinus tai, kad teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gali būti nustatomas remiantis ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio, parodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 30. Teismų praktika. 2009, 30), manytina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio nauja 10 dalis, kurioje nustatyta, kad asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai jo kraujyje yra šių medžiagų, nepagrįstai susiaurina apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatymo žmogaus organizme būdus. Atsižvelgiant į tai, tais atvejais, kai neįmanoma paimti asmens kraujo mėginio (pvz., asmeniui pasišalinus iš eismo įvykio vietos), nebūtų galima įrodyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, taigi ir apsvaigimo fakto, tuo pačiu spręsti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį klausimo.
Be to, Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio nauja 10 dalis nepagrįstai išplėstų baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, nes apsvaigimo faktą prilygintų narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimui. Nustatymas, kad asmuo yra vartojęs narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nebūtinai reiškia, kad visais atvejais asmuo yra (ar eismo įvykio metu buvo) apsvaigęs, o būtent apsvaigimo požymis lemia veikos pavojingumą. Pritarti Dėl apsvaigimo sąvokos ir jos taikymo praktikoje kyla problemų, todėl 2015-03-03 TTK surengtas pasitarimas su kompetentingomis institucijomis. Pasitarimo metu dėl apsvaigimo sąvokos svarstomuose įstatymų projektuose (ANK XIP-3600(2) ir BK XIP-3602(2), XIIP-1786) nutarta pasiūlyti (Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015-03-16 raštai Nr. S-2015-1485 ir 2015-03-26 Nr. S-2015-1767) Teisingumo, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijoms kartu su Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertais, atsižvelgiant į ES galiojančius teisės aktus, teismų praktiką ir gerąją kitų valstybių patirtį, parengti teisės aktų projektus. Daugiau argumentų (žiūrėti į 1 lentelę) Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Teisės departamento ir kitų institucijų išvadas, kurioms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė.
Argumentai: Pasiūlytas BK 281 straipsnio 7 dalies pakeitimas yra perteklinis, nes analogiška veika jau yra numatyta Baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje, siūloma sankcija neatitinka Baudžiamojo kodekso bausmių sistemos – t.y. sankcija neproporcinga kitų Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytų sankcijų atžvilgiu. Siūloma Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio nauja 10 dalis nepagrįstai susiaurina apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatymo žmogaus organizme būdus. Dėl pačios apsvaigimo sąvokos, kuri nėra aiški, neapibrėžta, praktiniame taikyme kyla problemų, todėl šią sąvoką Administracinių nusižengimų kodekse, Baudžiamajame kodekse ir kituose teisės aktuose pasiūlyta parengti Teisingumo, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijoms kartu su Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertais, atsižvelgiant į ES galiojančius teisės aktus, teismų praktiką ir gerąją kitų valstybių patirtį, taip pat parengti ir teisės aktų projektus. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vitalijus Gailius, Stasys Brundza. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas