2 lyginamasis variantas
Nr. X-1316
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
siekiama užtikrinti, kad prognozuojama valdžios sektoriaus skola, atsižvelgiant į numanomus valdžios sektoriaus įsipareigojimus, įskaitant ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl Lietuvos gyventojų demografinių pokyčių, keliasdešimt metų atitiktų finansų tvarumo kriterijus, tai yra valdžios sektoriaus skola neviršytų 60 procentų bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) to meto kainomis. 2. Metinis prieaugis kartais – kalendorinių metų arba dvejų kalendorinių metų keturių ketvirčių, einančių iš karto vienas po kito, tam tikro rodiklio padidėjimas kartais, lyginant su prieš tai buvusiais keturiais ketvirčiais, einančiais iš karto vienas po kito. Metinio prieaugio skaičius yra apvalinamas keturių skaičių po kablelio tikslumu. 2. 3. Metinis prieaugis procentais – kalendorinių metų arba dvejų kalendorinių metų keturių ketvirčių, einančių iš karto vienas po kito, tam tikro rodiklio padidėjimas procentais, lyginant su prieš tai buvusiais keturiais ketvirčiais, einančiais iš karto vienas po kito. Metinio prieaugio procentas yra apvalinamas vieno skaičiaus po kablelio tikslumu. 3. 4. Perteklinis valdžios sektorius – valdžios sektorius, kurio kalendorinių metų balanso rodiklis yra valdžios sektoriaus perteklius (toliau ––grynasis skolinimas perteklius). 5. Subalansuotas valdžios sektorius – valdžios sektorius, kurio kalendorinių metų balanso rodiklis yra lygus 0,0 procento bendrojo vidaus produkto to meto kainomis. 6. Valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimas – kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio ir prieš tai buvusių kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamas skirtumas. 4.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką apskaičiuojamas tam tikrų metų faktinio arba numatomo BVP grandininės apimties lygio ir potencialaus BVP grandininės apimties lygio, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką, skirtumas, išreikštas procentais kaip potencialaus BVP grandininės apimties lygio dalis. Teigiamu produkcijos atotrūkiu nuo potencialo laikomas toks atotrūkis, kai tam tikrų metų faktinis arba numatomas BVP grandininės apimties lygis yra aukštesnis negu potencialus jos lygis. Neigiamu produkcijos atotrūkiu nuo potencialo laikomas toks atotrūkis, kai tam tikrų metų faktinis arba numatomas BVP grandininės apimties lygis yra žemesnis negu potencialus jos lygis. 5. Valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamas postūmis – kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio ir prieš tai buvusių kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamas skirtumas. 6. 7. Valdžios sektoriaus balanso rodiklis – valdžios sektoriaus deficitas (grynasis skolinimasis) arba perteklius (grynasis skolinimas) pagal Europos sąskaitų sistemą ESS’95, nustatytą 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (OL
skaičiuojamas kaip procentas nuo bendrojo vidaus produkto BVP to meto kainomis ir apvalinamas vieno skaičiaus po kablelio tikslumu. Statistinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis yra Lietuvos statistikos departamento arba Europos Sąjungos statistikos agentūros tarnybos (Eurostato) skelbiamas valdžios sektoriaus deficitas (grynasis skolinimasis) arba perteklius (grynasis skolinimas). 7. Valdžios sektoriaus deficitas (toliau – deficitas) –valdžios sektoriaus grynojo skolinimosi absoliučioji vertė. 8.
8Valdžios sektoriaus perteklius (toliau – perteklius) – valdžios sektoriaus grynasis skolinimas. 9. 8. Valdžios sektoriaus skola – suprantama taip, kaip apibrėžta 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3605/93 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo vartojama Vyriausybės skolos sąvoka (kodifikuota redakcija) (OL 2009 L 145, p. 1) (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 479/2009). 10. 9. Vidutinis laikotarpis
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2009.“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Fiskalinės drausmės taisyklės
valdžios sektorius būtų perteklinis, išskyrus metus, kai galioja neįprastas įvykis arba produkcijos atotrūkio nuo potencialo rodiklis yra neigiamas artimas subalansuotam. 2.
paskutinių penkerių pasibaigusių kalendorinių metų statistinių valdžios sektoriaus balanso rodiklių, žinomų valstybės biudžeto projekto rengimo arba valstybės biudžeto pakeitimo projekto rengimo metu, aritmetinis vidurkis yra neigiamas deficitas (grynasis skolinimasis), tai Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų arba keičiamų valstybės biudžeto asignavimų (be Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų arba keičiamų išlaidų ir Lietuvos Respublikos atitinkamų metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įstatymu tvirtinamų arba keičiamų išlaidų visumos metinis prieaugis procentais negali viršyti ½ paskutinių penkerių pasibaigusių biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų (be Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų) vidutinio metinio prieaugio procentais potencialaus BVP to meto kainomis daugiamečio augimo vidurkio, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką. Taikant šios dalies nuostatas, naudojami atitinkamų metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenys apie valstybės biudžeto pajamas ir asignavimus, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas ir Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas. 3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jeigu statistinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto BVP to meto kainomis metinis prieaugis procentais vertinant šiame punkte toliau nurodyta tvarka bent vieną kartą yra mažesnis už vidutinį paskutinių penkerių pasibaigusių kalendorinių metų statistinio Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto BVP to meto kainomis metinį prieaugį procentais, padidintą 2 procentiniais punktais.
Einamaisiais kalendoriniais metais nuo balandžio 1 dienos iki balandžio 8 dienos ir nuo rugpjūčio 23 dienos iki rugpjūčio 30 dienos Lietuvos Respublikos finansų ministerija įvertina Lietuvos ūkio statistinį metinį prieaugį, vadovaudamasi skaičiavimų metu žinomais Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie paskutinius keturis metų ketvirčius ir prieš juos buvusius keturis metų ketvirčius. Vertinimo rezultatai skelbiami Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešime.
Apskaičiuojant paskutinių penkerių kalendorinių metų statistinio Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto BVP vidutinį metinį prieaugį procentais, vadovaujamasi skaičiavimų metu žinomais Europos Sąjungos statistikos agentūros tarnybos (Eurostato) duomenimis apie metinį bendrąjį vidaus produktą BVP eurais to meto kainomis;
2) jeigu suplanuoti valstybės biudžeto asignavimai ir pajamos užtikrins valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimąteigiamą postūmį, sudarantį ne mažiau kaip 1,0 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto BVP to meto kainomis, bet tik tuo atveju, kai numatomas einamųjų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamas postūmis nėra mažesnis už suplanuotą einamųjų kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamą postūmį daugiau kaip 0,5 procentinio punkto BVP to meto kainomis;
3) jeigu paskutinių ketverių pasibaigusių kalendorinių metų statistinių valdžios sektoriaus balanso rodiklių ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozuojamo numatomo einamųjų kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio aritmetinis vidurkis yra perteklius (grynasis skolinimas), sudarantis ne mažiau kaip 0,1 procento bendrojo vidaus produkto BVP to meto kainomis;
4) jeigu einamųjų metų keičiami suplanuoti valstybės biudžeto, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asignavimai ir pajamos užtikrins ne blogesnį šiame punkte minėtų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų rodiklį nei tas, kuris buvo iki keitimo;
5) jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija viešai paskelbia ir kontrolės institucija patvirtina ekonominės raidos scenarijų, pagal kurį planuojamiems kalendoriniams metams numatomas produkcijos atotrūkio nuo potencialo rodiklis yra neigiamas, o prognozuojama vartotojų kainų indekso vidutinė metinė infliacija, apskaičiuojama pagal vartotojų kainų indeksą, neviršija 3 procentų.
Apskaičiuojant paskutinių penkerių kalendorinių metų statistinio Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto BVP vidutinį metinį prieaugį procentais, vadovaujamasi skaičiavimų metu žinomais Europos Sąjungos statistikos agentūros tarnybos (Eurostato) duomenimis apie metinį bendrąjį vidaus produktą BVP eurais to meto kainomis;
2) jeigu suplanuoti valstybės biudžeto asignavimai ir pajamos užtikrins valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimąteigiamą postūmį, sudarantį ne mažiau kaip 1,0 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto BVP to meto kainomis, bet tik tuo atveju, kai numatomas einamųjų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamas postūmis nėra mažesnis už suplanuotą einamųjų kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamą postūmį daugiau kaip 0,5 procentinio punkto BVP to meto kainomis;
3) jeigu paskutinių ketverių pasibaigusių kalendorinių metų statistinių valdžios sektoriaus balanso rodiklių ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozuojamo numatomo einamųjų kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio aritmetinis vidurkis yra perteklius (grynasis skolinimas), sudarantis ne mažiau kaip 0,1 procento bendrojo vidaus produkto BVP to meto kainomis;
4) jeigu einamųjų metų keičiami suplanuoti valstybės biudžeto, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asignavimai ir pajamos užtikrins ne blogesnį šiame punkte minėtų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų rodiklį nei tas, kuris buvo iki keitimo;
5) jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija viešai paskelbia ir kontrolės institucija patvirtina ekonominės raidos scenarijų, pagal kurį planuojamiems kalendoriniams metams numatomas produkcijos atotrūkio nuo potencialo rodiklis yra neigiamas, o prognozuojama vartotojų kainų indekso vidutinė metinė infliacija, apskaičiuojama pagal vartotojų kainų indeksą, neviršija 3 procentų. 4.
ir 2 dalių nuostatas:
1) einamųjų metų valstybės biudžeto viršplaninėmis pajamomis mažinamas patvirtinto valstybės biudžeto deficitas;
2) jeigu paskutinių pasibaigusių kalendorinių metų statistinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis yra neigiamas, užtikrinama, kad dėl nustatomo naujo mokesčio, naujo mokesčio tarifo, mokesčio lengvatos, sankcijų už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeistos apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų valdžios sektoriaus pajamos nesumažės, išskyrus tuos atvejus, kai netenkamos pajamos kompensuojamos pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 nustatytus dydžius sumažinant valdžios sektoriaus išlaidų rodiklius, didinant kitų mokesčių tarifus arba plečiant apmokestinimo bazę, atsisakant mokesčių lengvatų;
padidėjimo, palyginti su prieš tai buvusiais metais, suma taikant šio straipsnio 2 dalyje nustatytą planuojamų valstybės biudžeto išlaidų augimo apribojimo taisyklę nėra įskaitoma tuo pačiu dydžiu, kurį taikant, palyginti su prieš tai buvusiais metais, mažėja gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams nuo pajamų, tenkančių valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumai. Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams mažinimo ir kitų valstybės biudžeto išlaidų perleidimo savivaldybėms, palyginti su prieš tai buvusiais metais, sumos nėra išskaičiuojamos iš planuojamų valstybės biudžeto išlaidų.“
priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo priedas
reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p.
84), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1055/2005 (OL
reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12). 2. 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 89), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1056/2005 (OL 2005 L 174, p. 5) 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1177/2011 (OL 2011 L 306, p. 33).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. birželio 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą, kuriame nustatoma vieno iš ekonomikos ciklų tyrimams naudojamų daugiamečio vidutinio BVP potencialo to meto kainomis augimo, potencialaus BVP grandininės apimties ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo apskaičiavimo tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
Nr. X-1316
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
siekiama užtikrinti, kad prognozuojama valdžios sektoriaus skola, atsižvelgiant į numanomus valdžios sektoriaus įsipareigojimus, įskaitant ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl Lietuvos gyventojų demografinių pokyčių, keliasdešimt metų atitiktų finansų tvarumo kriterijus, tai yra valdžios sektoriaus skola neviršytų 60 procentų bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) to meto kainomis. 2. Metinis prieaugis kartais – kalendorinių metų arba dvejų kalendorinių metų keturių ketvirčių, einančių iš karto vienas po kito, tam tikro rodiklio padidėjimas kartais, lyginant su prieš tai buvusiais keturiais ketvirčiais, einančiais iš karto vienas po kito. Metinio prieaugio skaičius yra apvalinamas keturių skaičių po kablelio tikslumu. 2. 3. Metinis prieaugis procentais – kalendorinių metų arba dvejų kalendorinių metų keturių ketvirčių, einančių iš karto vienas po kito, tam tikro rodiklio padidėjimas procentais, palyginti su prieš tai buvusiais keturiais ketvirčiais, einančiais iš karto vienas po kito. Metinio prieaugio procentas yra apvalinamas vieno skaičiaus po kablelio tikslumu. 3. 4. Perteklinis valdžios sektorius – valdžios sektorius, kurio kalendorinių metų balanso rodiklis yra valdžios sektoriaus perteklius (––grynasis skolinimas). 5. Subalansuotas valdžios sektorius – valdžios sektorius, kurio kalendorinių metų balanso rodiklis yra lygus 0,0 procento bendrojo vidaus produkto to meto kainomis. 6. Valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimas – kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio ir prieš tai buvusių kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamas skirtumas. 4.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką apskaičiuojamas tam tikrų metų faktinio arba numatomo BVP grandininės apimties lygio ir potencialaus BVP grandininės apimties lygio, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką, skirtumas, išreikštas procentais kaip potencialaus BVP grandininės apimties lygio dalis. Teigiamu produkcijos atotrūkiu nuo potencialo laikomas toks atotrūkis, kai tam tikrų metų faktinis arba numatomas BVP grandininės apimties lygis yra aukštesnis negu potencialus jos lygis. Neigiamu produkcijos atotrūkiu nuo potencialo laikomas toks atotrūkis, kai tam tikrų metų faktinis arba numatomas BVP grandininės apimties lygis yra žemesnis negu potencialus jos lygis. 5. Valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmis – kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio ir prieš tai buvusių kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio skirtumas. 6. Valdžios sektoriaus balanso rodiklis – valdžios sektoriaus deficitas (grynasis skolinimasis) arba perteklius (grynasis skolinimas) pagal 2010 metų Europos sąskaitų sistemą ESS’95, nustatytą 1996 m. 2013 m. birželio 25 d. gegužės
549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje Europos Sąjungoje (OL 2004 m. 2013 specialusis leidimas, 10 skyrius, 2 tomas, p. 3 L 174, p.1). Šis rodiklis yra skaičiuojamas kaip procentas nuo bendrojo vidaus produkto BVP to meto kainomis ir apvalinamas vieno skaičiaus po kablelio tikslumu. Statistinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis yra Lietuvos statistikos departamento arba Europos Sąjungos statistikos tarnybos agentūros (Eurostato) skelbiamas valdžios sektoriaus deficitas (grynasis skolinimasis) arba perteklius (grynasis skolinimas). 7.
deficitas (toliau – deficitas) –valdžios sektoriaus grynojo skolinimosi absoliučioji vertė. 8. Valdžios sektoriaus perteklius (toliau – perteklius) – valdžios sektoriaus grynasis skolinimas. 9. 8. Valdžios sektoriaus skola – suprantama taip, kaip apibrėžta 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3605/93 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo vartojama Vyriausybės skolos sąvoka (kodifikuota redakcija) (OL 2009 L 145, p. 1). 10. 9. Vidutinis laikotarpis
Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme ir 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (kodifikuota redakcija) (OL 2009 L 145, p. 1).“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Fiskalinės drausmės taisyklės
1.
Valdžios sektoriaus finansai tvarkomi siekiant, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektorius būtų perteklinis, išskyrus metus, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės arba kuriais produkcijos atotrūkio nuo potencialo rodiklis yra neigiamas artimas subalansuotam. 2. Jeigu paskutinių penkerių pasibaigusių kalendorinių metų statistinių valdžios sektoriaus balanso rodiklių, žinomų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo valstybės biudžeto projekto rengimo arba valstybės biudžeto jo pakeitimo projekto rengimo metu, aritmetinis vidurkis yra neigiamas deficitas (grynasis skolinimasis), tai Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų arba keičiamų valstybės biudžeto asignavimų (be Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų), Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų arba keičiamų išlaidų ir Lietuvos Respublikos atitinkamų metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų arba keičiamų išlaidų visumos metinis prieaugis procentais negali viršyti ½ paskutinių penkerių pasibaigusių biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų (be Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų) vidutinio metinio prieaugio procentais potencialaus BVP to meto kainomis daugiamečio augimo vidurkio, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką. Taikant šios dalies nuostatas, naudojami atitinkamų metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenys apie valstybės biudžeto pajamas ir asignavimus, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas ir Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas. 3.
yra bent viena iš šių sąlygų:
1) statistinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto BVP to meto kainomis metinis prieaugis procentais vertinant šiame punkte toliau nurodyta tvarka bent vieną kartą yra mažesnis už vidutinį paskutinių penkerių pasibaigusių kalendorinių metų statistinio Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto BVP to meto kainomis metinį prieaugį procentais, padidintą
kalendoriniais metais nuo balandžio 1 dienos iki balandžio 8 dienos ir nuo rugpjūčio 23 dienos iki rugpjūčio 30 dienos Lietuvos Respublikos finansų ministerija įvertina Lietuvos ūkio statistinį metinį prieaugį, vadovaudamasi skaičiavimų metu žinomais Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie paskutinius keturis metų ketvirčius ir prieš juos buvusius keturis metų ketvirčius. Vertinimo rezultatai skelbiami Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešime.
Apskaičiuojant paskutinių penkerių kalendorinių metų statistinio Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto BVP vidutinį metinį prieaugį procentais, vadovaujamasi skaičiavimų metu žinomais Europos Sąjungos statistikos agentūros tarnybos (Eurostato) duomenimis apie metinį bendrąjį vidaus produktą BVP eurais to meto kainomis;
2) suplanuoti valstybės biudžeto asignavimai ir pajamos užtikrins valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimą postūmį, kuris yra teigiamas ir sudarantį sudaro ne mažiau kaip 1,0 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto BVP to meto kainomis, bet tik tuo atveju, kai numatomas einamųjų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamas postūmis nėra mažesnis už suplanuotą einamųjų kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamą postūmį daugiau kaip 0,5 procentinio punkto BVP to meto kainomis;
3) paskutinių ketverių pasibaigusių kalendorinių metų statistinių valdžios sektoriaus balanso rodiklių ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozuojamo numatomo einamųjų kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio aritmetinis vidurkis yra perteklius (grynasis skolinimas), sudarantis ne mažiau kaip 0,1 procento bendrojo vidaus produkto BVP to meto kainomis;
4) einamųjų metų keičiami suplanuoti valstybės biudžeto, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asignavimai ir pajamos užtikrins ne blogesnį šiame punkte nurodytų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų rodiklį negu tas, kuris buvo iki keitimo;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija viešai paskelbia ekonominės raidos scenarijų, pagal kurį planuojamais kalendoriniais metais numatomas produkcijos atotrūkio nuo potencialo rodiklis yra neigiamas, o prognozuojama vidutinė metinė infliacija, apskaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, neviršija 3 procentų.
Apskaičiuojant paskutinių penkerių kalendorinių metų statistinio Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto BVP vidutinį metinį prieaugį procentais, vadovaujamasi skaičiavimų metu žinomais Europos Sąjungos statistikos agentūros tarnybos (Eurostato) duomenimis apie metinį bendrąjį vidaus produktą BVP eurais to meto kainomis;
2) suplanuoti valstybės biudžeto asignavimai ir pajamos užtikrins valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimą postūmį, kuris yra teigiamas ir sudarantį sudaro ne mažiau kaip 1,0 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto BVP to meto kainomis, bet tik tuo atveju, kai numatomas einamųjų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamas postūmis nėra mažesnis už suplanuotą einamųjų kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamą postūmį daugiau kaip 0,5 procentinio punkto BVP to meto kainomis;
3) paskutinių ketverių pasibaigusių kalendorinių metų statistinių valdžios sektoriaus balanso rodiklių ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozuojamo numatomo einamųjų kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio aritmetinis vidurkis yra perteklius (grynasis skolinimas), sudarantis ne mažiau kaip 0,1 procento bendrojo vidaus produkto BVP to meto kainomis;
4) einamųjų metų keičiami suplanuoti valstybės biudžeto, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asignavimai ir pajamos užtikrins ne blogesnį šiame punkte nurodytų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų rodiklį negu tas, kuris buvo iki keitimo;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija viešai paskelbia ekonominės raidos scenarijų, pagal kurį planuojamais kalendoriniais metais numatomas produkcijos atotrūkio nuo potencialo rodiklis yra neigiamas, o prognozuojama vidutinė metinė infliacija, apskaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, neviršija 3 procentų. 4.
ir 2 dalių nuostatas:
1) einamųjų metų valstybės biudžeto viršplaninėmis pajamomis mažinamas patvirtinto valstybės biudžeto deficitas;
2) jeigu paskutinių pasibaigusių kalendorinių metų statistinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis yra neigiamas, užtikrinama, kad dėl nustatomo naujo mokesčio, naujo mokesčio tarifo, mokesčio lengvatos, sankcijų už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeistos apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų valdžios sektoriaus pajamos nesumažės, išskyrus atvejus, kai netenkamos pajamos kompensuojamos pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 nustatytus dydžius mažinant valdžios sektoriaus išlaidų rodiklius, didinant kitų mokesčių tarifus arba plečiant apmokestinimo bazę, atsisakant mokesčių lengvatų;
3) suma, kuria palyginti su prieš tai buvusiais metais, padidėjo valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija savivaldybių biudžetams, taikant šio straipsnio 2 dalyje nustatytą planuojamų valstybės biudžeto išlaidų augimo apribojimo taisyklę, nėra įskaitoma to paties dydžio, kurį taikant, palyginti su prieš tai buvusiais metais, mažėja gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams nuo pajamų, tenkančių valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumai. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams mažinimo ir kitų valstybės biudžeto išlaidų perleidimo savivaldybėms, palyginti su prieš tai buvusiais metais, sumos nėra atimamos iš planuojamų valstybės biudžeto išlaidų.“
priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo priedas
reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p.
84), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1055/2005 (OL 2005 L 174, p. 1) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12). 2. 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 89), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1056/2005 (OL 2005 L 174, p. 5) 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1177/2011 (OL 2011 L 306, p. 33).“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja nuo dienos, nustatytos Europos Sąjungos Tarybos sprendime panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą, kuriame nustatoma potencialaus BVP to meto kainomis daugiamečio augimo vidurkio, potencialaus BVP grandininės apimties ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo apskaičiavimo tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
2014-05-07 Nr. XIIP-1763 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
koreguoti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, nes atsisakius žodžių „deficitas“ ir
„perteklius“, sąvokos turinys tampa nebesuprantamas. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,valstybės biudžeto projektas“ tikslintina, nurodant pilną pavadinimą. 3. Įstatymo projektas yra lydintysis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIIP-1761, kuris įsigaliotų nuo dienos, nustatytos Europos Sąjungos Tarybos sprendime panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį. Šio įstatymo projekto įsigaliojimo data – 2015 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, siūlytina derinti šių įstatymo projektų nuostatas dėl įsigaliojimo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
2014-10-31 Nr. XIIP-1763(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą 2015 m. sausio 1 d. panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, siūlytina įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimą susieti su konkrečia kalendorine data. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
AUDITO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėja Lina Milonaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Algimantas Rimkūnas, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Irma Lazickienė, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Augustinavičius, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vedėja Rasa Šliogerienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento direktorė Albina Radzevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Audito plėtros departamento Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vedėja Asta Kuniyoshi. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, nes atsisakius žodžių
„deficitas“ ir „perteklius“, sąvokos turinys tampa nebesuprantamas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,valstybės biudžeto projektas“ tikslintina, nurodant pilną pavadinimą. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 3.
Įstatymo projektas yra lydintysis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIIP-1761, kuris įsigaliotų nuo dienos, nustatytos Europos Sąjungos Tarybos sprendime panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį. Šio įstatymo projekto įsigaliojimo data – 2015 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, siūlytina derinti šių įstatymo projektų nuostatas dėl įsigaliojimo. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo Nr. X–1316 2, 3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1763 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Saulis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
d. Nr.109-P-36
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Petras
Narkevičius, Irena Degutienė, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-071 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tampa nebesuprantamas. Nepritarti. Įstatymo projekto
valdžios sektoriaus pertekliaus sąvoka. Valdžios sektoriaus deficitas apibrėžiamas kaip valdžios sektoriaus skolinimosi grynoji vertė, perteklius
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,valstybės biudžeto projektas“ tikslintina, nurodant pilną pavadinimą. Pritarti. 4 3.
4
projektas yra lydintysis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIIP-1761, kuris įsigaliotų nuo dienos, nustatytos Europos Sąjungos Tarybos sprendime panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį. Šio įstatymo projekto įsigaliojimo data – 2015 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, siūlytina derinti šių įstatymo projektų nuostatas dėl įsigaliojimo. Pritarti. Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo dienos,
nustatytos Europos Sąjungos Tarybos sprendime panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą, kuriame nustatoma potencialaus BVP to meto kainomis daugiamečio augimo vidurkio, potencialaus BVP grandininės apimties ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo apskaičiavimo tvarka.“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Audito komitetas 2014-07-02 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo Nr. X–1316 2, 3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1763 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas