Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIŲ ĮSTATYMŲ SĄRAŠO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. XI-1932 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO KONSTITUCINIS ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio 1 dalies papildymas 10 punktu Papildyti 2 straipsnio 1 dalį 10 punktu:
„10) Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Projekto Nr. XIIP-1762(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą įrašomi šie įstatymai:
1) Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas;
2) Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų konstitucinis įstatymas;
3) Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų konstitucinis įstatymas;
4) Lietuvos Respublikos valstybės himno konstitucinis įstatymas;
5) Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas;
6) Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas;
7) Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinis įstatymas;
8) Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinis įstatymas;
9) Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties konstitucinis įstatymas.;
10) Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2014-05-07 Nr. XIIP-1762 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto pavadinime esantis žodis „PAPILDYMO“ keistinas žodžiu „PAKEITIMO“. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas rašytinas taip: „2 straipsnio pakeitimas“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIŲ ĮSTATYMŲ SĄRAŠO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. XI – 1932
Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
SAUGUMO ir GYNYBOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Algis Kašėta, Andrius Mazuronis, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Gintaras Ūsaitis, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Irma Lazickienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-07 I Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„PAPILDYMO“ keistinas žodžiu „PAKEITIMO“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
rašytinas taip: „2 straipsnio pakeitimas“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Artūras Paulauskas, Darius Petrošius, Arvydas Anušauskas, 2014-05-081 Argumentai: Konstituciniais įstatymais reglamentuojami ypač reikšmingi visuomeniniai santykiai ir taip užtikrinamas jų stabilumas. Nacionalinio saugumo strategijoje pabrėžiama, kad nacionalinis saugumas yra valstybės klestėjimo pagrindas, todėl manytina, kad pagrindiniai įstatymai, reglamentuojantys visuomeninius santykius nacionalinio saugumo srityje turėtų būti įtraukti į konstitucinių įstatymų sąrašą. Esminis įstatymas, kurio pagrindu funkcionuoja nacionalinio saugumo sistema, yra Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Be to, ne mažiau svarbūs nacionaliniam saugumui, lyginant su jau dabar sąraše esančiu Nepaprastosios padėties įstatymu, yra Karo padėties, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai bei Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymai. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnio 1 dalį 10, 11, 12, 13 ir 14 punktais: „10) Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas;
11) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų konstitucinis įstatymas;
12) Lietuvos Respublikos karo padėties konstitucinis įstatymas;
13) Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai konstitucinis įstatymas;
14) Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos konstitucinis įstatymas.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam konstitucinio įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymą, kartu inicijuojant Seimo statuto pakeitimą, kuriuo būtų atsisakyta imperatyvios nuostatos, kad pagrindinis konstitucinių įstatymų projektus svarstantis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes dalis konstitucinių įstatymų reguliuoja labai specifinius visuomeninius santykius, kuriuos turėtų nagrinėti specializuoti komitetai, tokiu būdu užtikrinant geresnę priimamų konstitucinių įstatymų kokybę. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Artūras Paulauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIŲ ĮSTATYMŲ SĄRAŠO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. XI – 19322
d. Nr. 45
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Eligijus Masiulis, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėja: Rūta Petaraitienė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-07 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„PAPILDYMO“ keistinas žodžiu „PAKEITIMO“. Pritarti
rašytinas taip: „2 straipsnio pakeitimas“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai:
Artūras Paulauskas Darius Petrošius Arvydas Anušauskas 2014-05-08 Argumentai: Konstituciniais įstatymais reglamentuojami ypač reikšmingi visuomeniniai santykiai ir taip užtikrinamas jų stabilumas.
Nacionalinio saugumo strategijoje pabrėžiama, kad nacionalinis saugumas yra valstybės klestėjimo pagrindas, todėl manytina, kad pagrindiniai įstatymai, reglamentuojantys visuomeninius santykius nacionalinio saugumo srityje turėtų būti įtraukti į konstitucinių įstatymų sąrašą. Esminis įstatymas, kurio pagrindu funkcionuoja nacionalinio saugumo sistema, yra Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Be to, ne mažiau svarbūs nacionaliniam saugumui, lyginant su jau dabar sąraše esančiu Nepaprastosios padėties įstatymu, yra Karo padėties, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai bei Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymai. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnio 1 dalį 10, 11, 12, 13 ir 14 punktais:
„10) Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo
konstitucinis įstatymas;
11) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų konstitucinis įstatymas;
12) Lietuvos Respublikos karo padėties konstitucinis įstatymas;
13) Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai konstitucinis įstatymas;
14) Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos konstitucinis įstatymas.“ Apsispręsti pagrindiniam komitetui Atsižvelgiant į tai, kad Seimo narių teikiamas pasiūlymas nėra tiesiogiai susijęs su Įstatymo projekto XIIP-1761 ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų paketu, siūloma dėl pateikto pasiūlymo apsispręsti pagrindiniam komitetui. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo Nr.
XI – 1932 2 straipsnio papildymo konstitucinio įstatymo projektui (XIIP-1762) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: 4 už; 1 prieš; 1 susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
ir FINANSŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-07 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„PAKEITIMO“. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas rašytinas taip: „2 straipsnio
pakeitimas“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo nariai Artūras Paulauskas Darius Petrošius Arvydas Anušauskas 2014-05-081 Argumentai:
Konstituciniais įstatymais reglamentuojami ypač reikšmingi visuomeniniai santykiai ir taip užtikrinamas jų stabilumas.
Nacionalinio saugumo strategijoje pabrėžiama, kad nacionalinis saugumas yra valstybės klestėjimo pagrindas, todėl manytina, kad pagrindiniai įstatymai, reglamentuojantys visuomeninius santykius nacionalinio saugumo srityje turėtų būti įtraukti į konstitucinių įstatymų sąrašą. Esminis įstatymas, kurio pagrindu funkcionuoja nacionalinio saugumo sistema, yra Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Be to, ne mažiau svarbūs nacionaliniam saugumui, lyginant su jau dabar sąraše esančiu Nepaprastosios padėties įstatymu, yra Karo padėties, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai bei Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymai. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnio 1 dalį 10, 11, 12, 13 ir 14 punktais:
„10) Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties
įgyvendinimo konstitucinis įstatymas;
11) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų konstitucinis įstatymas;
12) Lietuvos Respublikos karo padėties konstitucinis įstatymas;
13) Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai konstitucinis įstatymas;
14) Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos konstitucinis įstatymas. Svarstyti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1762. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas
TEISĖTVARKOS komitetas
d. Vilnius
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Irma Leonavičiūtė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys:
Finansų viceministras A. Rimkūnas, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė I. Lazickienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„PAKEITIMO“. Pritarti Įstatymo projekto pavadinimas išdėstytas taip:
projekto 1 straipsnio pavadinimas rašytinas taip: „2 straipsnio pakeitimas“. Pritarti Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas išdėstytas taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas“. 3. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Gintarė Morkūnienė Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 28 d. nutarimo Nr.
XI-2145 „Dėl Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje suderinimo su Lietuvos Respublikos teisine sistema“ preambulėje numatyta, kad
Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siekiant užtikrinti minėtoje sutartyje nustatytų stabilumo, koordinavimo ir valdysenos priemonių ir procedūrų suderinamumą su Konstitucija ir jų perkėlimą į Lietuvos Respublikos teisės aktų sistemą, kartu su šiuo projektu teikiamam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymui buvo pasirinktos konstitucinio lygmens garantijos. Atkreiptinas dėmesys, kad tai iš esmės klaidinantis teiginys, neatitinkantis Konstitucijos suponuojamos konstitucinių įstatymų, nesančių sudėtine Konstitucijos dalimi, konstitucinės reikšmės dėl žemiau nurodytų argumentų. Toks aiškinamajame rašte nurodytas teiginys per se kelia pagrįstų abejonių, ar Sutarties įgyvendinimui nėra būtinos atitinkamos Konstitucijos pataisos.
Pažymėtina, kad atitinkamus visuomeninius santykius reguliuojantis norminis teisės aktas, kurio forma – konstitucinis įstatymas, vien dėl specialios priėmimo tvarkos ir aukštesnės nei ordinariniai įstatymai teisinės galios netampa Konstitucija ir konstitucinio lygmens garantijų, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, nesuteikia. Tai reiškia, kad konstitucinio įstatymo, numatyto konstitucinių įstatymų sąraše, tačiau nesančio sudėtine Konstitucijos dalimi, priėmimas nesuponuoja atitinkamų nuostatų, šiuo atveju – Sutarties, suderinimo su Konstitucija. Todėl, Teisės ir teisėtvarkos komitetui, svarstant kartu su šiuo projektu teikiamą Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIIP-1761, būtina išsamiai įvertinti, ar Sutarties įgyvendinimui išties nėra būtina priimti atitinkamas Konstitucijos pataisas. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai A. Paulauskas, D. Petrošius, A. Anušauskas, 2014-05-081 Argumentai:
Konstituciniais įstatymais reglamentuojami ypač reikšmingi visuomeniniai santykiai ir taip užtikrinamas jų stabilumas. Nacionalinio saugumo strategijoje pabrėžiama, kad nacionalinis saugumas yra valstybės klestėjimo pagrindas, todėl manytina, kad pagrindiniai įstatymai, reglamentuojantys visuomeninius santykius nacionalinio saugumo srityje turėtų būti įtraukti į konstitucinių įstatymų sąrašą. Esminis įstatymas, kurio pagrindu funkcionuoja nacionalinio saugumo sistema, yra Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.
Be to, ne mažiau svarbūs nacionaliniam saugumui, lyginant su jau dabar sąraše esančiu Nepaprastosios padėties įstatymu, yra Karo padėties, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai bei Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymai. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnio 1 dalį 10, 11, 12, 13 ir 14 punktais:
„10) Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo
konstitucinis įstatymas;
11) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų konstitucinis įstatymas;
12) Lietuvos Respublikos karo padėties konstitucinis įstatymas;
13) Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai konstitucinis įstatymas;
14) Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos konstitucinis įstatymas.“ Nepritarti (balsuota dėl pritarimo pasiūlymui: 2 - „už“, 4 - „prieš“) Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime konstatuota, kad „pagal Konstituciją krašto apsaugos teisinis reguliavimas turi būti nustatomas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir kitus veiksnius, darančius įtaką valstybės saugumui. Įstatymų leidėjas privalo įvertinti galimas grėsmes valstybės saugumui, ilgalaikius politinius procesus, valstybės dalyvavimą valstybių tarpusavio pagalbos organizacijose, valstybės tarptautinius įsipareigojimus saugumo užtikrinimo, taikos palaikymo misijose ir kt.
Konstitucijai neprieštarautų tik toks krašto apsaugos sistemos, inter alia karo tarnybos, teisinis reguliavimas, kuris būtų nustatytas atsižvelgiant į galimas grėsmes valstybės saugumui ir užtikrintų tinkamą valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, inter alia tinkamą piliečių parengimą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.“ Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad gali susidaryti padėtis, kuriai esant gali prireikti operatyviai reaguoti į pasikeitusią geopolitinę situaciją, kyla pagrįstų abejonių, ar siūlomų įstatymų įrašymas į konstitucinių įstatymų sąrašą nesuponuotų prieštaravimo minėtai Konstitucinio Teismo doktrinai, nes būtų apsunkinta galimybė adekvačiai ir laiku reaguoti į pasikeitusią geopolitinę situaciją. Svarbu pažymėti, kad konstitucinių įstatymų institutas skirtas reguliuoti reikšmingiausius visuomeninius santykius, užtikrinant didesnį šių santykių stabilumą, pasireiškiantį aukštesniais jų teisinės apsaugos standartais. Konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra sudėtingesnė, kas reiškia ir ilgesnes procedūras laiko atžvilgiu, nei paprastų įstatymų. Konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių balsų dauguma, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 171¹ - 171⁴ straipsniai). Taigi kyla pagrįsta abejonė, ar išties krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo teisinio reguliavimo stabilumas yra vertybė, kurią suponuoja Konstitucija.
Dėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą Pažymėtina, kad šiame įstatyme bei jo sudėtine dalimi esančiuose Lietuvos nacionalinio saugumo pagrinduose nustatomos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos ir jų veikla (reglamentuojama Užsienio reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kt. uždaviniai, funkcijos ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent ši Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų dalis, įtvirtinanti atitinkamų institucijų uždavinius ir funkcijas, yra bene dažniausiai keičiama šio įstatymo dalis. Kyla pagrįstų abejonių, ar atitinkamų valstybės institucijų, įskaitant ir civilines valstybės institucijas, funkcijų sureikšminimas jas įtvirtinant konstituciniame įstatyme nesuponuotų konstitucinio demokratinio politinio režimo išbalansavimo bei nekeltų abejonių dėl konstitucinio atsakingo valdymo principo [inter alia ir dėl aukščiau išdėstytų argumentų dėl geopolitinio konteksto svarbos teisiniam reguliavimui] pažeidimo. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, kad „karinės ir sukarintos valstybės institucijos negali turėti prioriteto prieš civilines“. Yra pagrindo manyti, kad analogiškai turėtų būti vertintinas ir karinių bei sukarintų institucijų funkcijų nustatymas konstituciniame įstatyme, suponuojantis šių funkcijų įgyvendinimui teikiamą valstybės prioritetą. Analogiški argumentai taikytini ir dėl Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą, nes jame taip pat detaliai įtvirtintos Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos, Mobilizacijos departamento, Lietuvos kariuomenės, Civilinės mobilizacijos institucijos funkcijos.
Nekvestionuojant nacionalinio saugumo politikos ir jos užtikrinimo priemonių svarbos, pažymėtina, kad neturėtų būti ignoruojama ta aplinkybė, kad konstitucinių įstatymų institutas Konstitucijoje numatytas ne todėl, kad kuo daugiau visuomeninių santykių būtų reguliuojama konstituciniais įstatymais, tačiau siekiant, kad konstituciniuose įstatymuose nustatytas tų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas būtų stabilus, negalėtų būti dažnai koreguojamas. Pradinį Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo projektą, kuris buvo priimtas 2012 m. ir kurio pakeitimo projektas šiuo metu svarstomas, parengė 2009 m. gegužės 6 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-246 sudaryta darbo grupė „Konstitucinių įstatymų sąrašo sudarymo kriterijams, į sąrašą įrašytiniems įstatymams ir konstitucinių įstatymų projektų svarstymo bei priėmimo procedūrai nustatyti“:
Prof. Egidijus Jarašiūnas – (darbo grupės vadovas), Prof. Dr. Juozas Žilys, Dr. Stasys Stačiokas, Prof. Dr. Gediminas Mesonis, Ona Buišienė. Pažymėtina, kad siūlomi konstitucinių įstatymų sąrašo papildymai neatitinka tų principų, kuriais remiantis buvo sudaromas konstitucinių įstatymų sąrašas. 2. Seimo narys J. Sabatauskas, 2014-03-181 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniu įstatymu į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą įtrauktas ir Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (2 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. XII-439 patvirtino Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso koncepciją.
Šios koncepcijos 2 punkte tarp pagrindinių Rinkimų kodekso tikslų nurodytas tikslas nustatyti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos ir kitų rinkimų komisijų teisinę padėtį, uždavinius, įgaliojimus, veiklos principus, jų sudarymo, darbo organizavimo tvarką ir finansavimą. Pažymėtina, kad nei Lietuvos teisės tradicijoje, nei teisės sistemoje nėra pavyzdžių, kai įstatymus vykdančios institucijos statusą, formavimo tvarką, įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką reglamentuotų konstitucinis įstatymas. Tai pažymėjo ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013 m. sausio 14 d. išvadoje dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIP-4581), atkreipdamas dėmesį į tai, kad teismų, vykdančių teisingumą ir taikančių teisę, sistema, sudarymo tvarka, savivalda ir kt. reglamentuojama paprastų įstatymų normomis (Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso), ir pažymėdamas, kad net ir Konstitucijoje įtvirtintų valstybės valdžios institucijų (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismų) struktūrą, darbo organizavimo ir įgaliojimų vykdymo tvarką (tiek kiek jų nereglamentuoja Konstitucija) reglamentuoja atitinkamai Seimo statutas, turintis įstatymo galią, Respublikos Prezidento įstatymas, Vyriausybės įstatymas, Teismų įstatymas, Konstitucinio Teismo įstatymas. Tai paprasti įstatymai (subordinuoti konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai), priimami, keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios Seimo statuto
statutą, kuris gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios didesne nei pusės visų Seimo narių balsų dauguma – Seimo statuto 262 straipsnis).
Kaip žinia, Konstitucinių įstatymų institutas skirtas reguliuoti reikšmingiausius visuomeninius santykius, užtikrinant didesnį šių santykių stabilumą, pasireiškiantį aukštesniais jų teisinės apsaugos standartais. Konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra sudėtingesnė nei paprastų įstatymų. Konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių balsų dauguma, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 171²
Be to, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso koncepcijoje numatant Rinkimų kodekso struktūrą, jo III dalyje nutarta reglamentuoti Politinių kampanijų finansavimą ir finansavimo kontrolę. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas taip pat yra pabrėžęs, kad „šiuo metu politinių partijų steigimą, registravimą, pabaigą, veiklos garantijas (taip pat ir turtą, lėšas) finansinės veiklos kontrolę reglamentuoja Politinių partijų įstatymas, taip pat Civilinio kodekso nuostatos, o politinėms partijoms planuojamą skirti bendrą valstybės biudžeto asignavimų dydį – atitinkamų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, t.y. paprasti įstatymai, subordinuoti konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai. Jeigu politinių partijų steigimo, veiklos ir finansavimo klausimai, vienu metu būtų reglamentuojami skirtingos teisinės galios teisės aktais: paprastais įstatymais ir konstituciniu įstatymu, kurie keičiami skirtinga tvarka, tai gali būti kliūtimi operatyviai pakeisti Kodeksą dėl nurodytos sudėtingos konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos.“ Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, teikiamu pasiūlymu siūloma iš konstitucinių įstatymų sąrašo išbraukti Lietuvos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, t.y. Konstitucinių įstatymų sąrašo Konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktą pripažinti netekusiu galios. Pasiūlymas:1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 2 straipsnio 1 dalies 6 punktą. 2. Buvusius 2 straipsnio 1 dalies 7, 8, 9 ir 10 punktus laikyti atitinkamai 6, 7, 8 ir 9 punktais.
Nepritarti (balsuota dėl pritarimo pasiūlymui: 1 – „už“,
„prieš“, 4 –„susilaikė“) Siūlymas išbraukti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą iš konstitucinių įstatymų sąrašo neatitinka tų principų, kuriais remiantis buvo sudaromas konstitucinių įstatymų sąrašas. Manytina, kad rinkimų santykiai priskirtini reikšmingiausių visuomeninių santykių kategorijai, kurių teisinio reguliavimo stabilumo užtikrinimas yra vertybė. Pažymėtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos ir kitų rinkimų komisijų teisinę padėtį, uždavinius, įgaliojimus, veiklos principus ir pan. galima būtų reglamentuoti atskirame įstatyme, atitinkamai pakeičiant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso koncepciją. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-05-14 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1762. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo Nr. XI – 1932 2 straipsnio papildymo konstitucinio įstatymo projektui (XIIP-1762) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
komitetas, 2014-05-28
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam konstitucinio įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymą, kartu inicijuojant Seimo statuto pakeitimą, kuriuo būtų atsisakyta imperatyvios nuostatos, kad pagrindinis konstitucinių įstatymų projektus svarstantis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes dalis konstitucinių įstatymų reguliuoja labai specifinius visuomeninius santykius, kuriuos turėtų nagrinėti specializuoti komitetai, tokiu būdu užtikrinant geresnę priimamų konstitucinių įstatymų kokybę. Pritarti iš dalies Projektui, patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Komitetas pritaria. Dėl Seimo narių pasiūlymų žr. argumentus aukščiau. Dėl Seimo statuto pakeitimo inicijavimo Pažymėtina, kad kiekvienas Seimo narys turi jam Konstitucijos laiduojamą įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, inter alia teisę teikti pasiūlymus dėl atitinkamų Seimo statuto pakeitimų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, atsižvelgiant į Konstitucijos suponuojamą konstitucinių įstatymų teisinę galią bei santykį su pačia Konstitucija, galiojanti Seimo statuto nuostata, kad pagrindiniu konstitucinių įstatymų projektus svarstančiu komitetu yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, yra logiška, pagrįsta, todėl nemano esant poreikiui ją keisti. Be to, pažymėtina, kad atitinkamų specifinius visuomeninius santykius reguliuojančių įstatymų projektų svarstymui yra skiriami papildomi Seimo komitetai, kurie pagal kompetenciją įvertina atitinkamus įstatymų projektus ir pateikia savo išvadas pagrindiniam komitetui, kuris privalo jas apsvarstyti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1932 2 straipsnio papildymo konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIIP-1762 ir Komiteto išvadoms. 8.
rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas