Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai programos kiekvienam punktui įgyvendinti.”
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Neringa Venckienė Jonas Varkala
Projekto rengimą paskatino nevykdoma Vyriausybės, vadovaujamos Algirdo Butkevičiaus, programa. 2014 m. kovo 4 d. Seime buvo užregistruoti Seimo narių Neringos Venckienės ir Jono Varkalos Seimo nutarimų projektai dėl “Vaiko pinigų” mokėjimo nuo 2014 m. balandžio 1 d. ir dėl viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų skaičiaus. Projektuose buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu XII-51 nurodyta, kad Vyriausybė nuosekliai grąžins piniginės socialinės paramos („vaiko pinigų“) mokėjimą visiems gyventojams, auginantiems vaikus, kad bent dalis šeimos išlaidų, atsiradus vaikui, būtų kompensuota (Vyriausybės programos 137 punktas) ir kad Vyriausybė optimizuos viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų skaičių, kad jų atliekamos funkcijos būtų aiškiai apibrėžtos teisės aktuose ir tokiu būdu būtų išvengta jų dubliavimo. Šiuo tikslu reorganizuos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos. Sustiprins viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų veiklos išorės ir vidaus kontrolės mechanizmą, kuris turėtų garantuoti jų veiklos skaidrumą, nešališkumą, tarnavimą žmogui, nesikišimą į privatų žmonių gyvenimą ir panaikintų korupcijos pasireiškimo galimybę (Vyriausybės programos 441 punktas).
Projektais buvo siūloma Vyriausybei nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 1 d., pavesti parengti piniginės socialinės paramos („vaiko pinigų“) mokėjimą reguliuojančius įstatymus, parengti ir priimti nutarimus, kuriais nuo 2014 m. balandžio 1 d. būtų mokami “vaiko pinigai” ir nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2014 m. gegužės 1 d., pavesti parengti įstatymus ar kitus teisės aktus, siekiant optimizuoti viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų skaičių, reorganizuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo išvadose nurodė, kad pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo. Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio
Konstitucijos 67 straipsnyje nustatytos Seimo kompetencijos bei Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinto valdžių padalijimo principo akivaizdu, jog Seimas negali duoti tiesioginių norminio pobūdžio pavedimų Vyriausybei ne įstatymų leidybos tvarka“; projektas prieštarauja Konstitucijos 5, 67 straipsniams, 94 straipsnio
nesiimti konkrečių priemonių dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo. Tai reiškia, kad Vyriausybė programoje nurodo įvairias priemones, kurių nesiruošia įgyvendinti. Iš esmės tai reiškia, jog prižada, bet nevykdo. Šiuo metu nėra mechanizmo Vyriausybę priversti imtis priemonių dėl kiekvieno programos punkto įgyvendinimo.
Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 6 punkte nurodyta, jog Vyriausybė rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus. Taigi esant Seimo nutarimui dėl įpareigojimo Vyriausybę vykdyti savo programą ir parengti ir pateikti Seimui svarstyti įstatymų projektus, būtų galimybė priversti Vyriausybė vykdyti savo pažadus. Atsižvelgiant į tai, kad nei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nei Teisės departamentas neieško priemonių priversti Vyriausybę įgyvendinti programą, keistina Vyriausybės įstatymo 6 straipsnio 4 dalis, nurodant, kad Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones programos kiekvienam punktui įgyvendinti. Projekto iniciatorius: Seimo nariai Neringa Venckienė ir Jonas Varkala. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas Vyriausybės įstatymo pakeitimo projekto tikslas – priversti Vyriausybę patvirtinti konkrečias priemones Vyriausybės programos kiekvienam punktui įgyvendinti. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu Vyriausybės programoje prižadama įvairių priemonių, kurių nesirengiama įgyvendinti. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu yra siūloma priversti Vyriausybę patvirtinti konkrečias priemones Vyriausybės programos kiekvienam punktui įgyvendinti. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomas įstatymo projektas įtakos neturės. 8.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus projektą, nereikės keisti poįstatyminių teisės aktų. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įstatymų lydimieji aktai Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įstatymo lydimųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius Seimo nariai Neringa Venckienė ir Jonas Varkala. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Nėra. 16. Kiti reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Neringa Venckienė Jonas Varkala
2014-04-30 Nr. XIIP-1736 Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais, teisėkūros principais bei juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
priežastis, nurodytas projekto aiškinamajame rašte: tai, kad, anot projekto iniciatorių, nevykdoma Vyriausybės programa; Seimo nutarimų projektus Reg. Nr. XIIP-1549 ir XIIP-1550, kuriais „<...> buvo siūloma Vyriausybei nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 1 d., pavesti parengti piniginės socialinės paramos („vaiko pinigų“) mokėjimą reguliuojančius įstatymus, parengti ir priimti nutarimus, kuriais nuo 2014 m. balandžio 1 d. būtų mokami “vaiko pinigai” ir nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2014 m. gegužės 1 d., pavesti parengti įstatymus ar kitus teisės aktus, siekiant optimizuoti viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų skaičių, reorganizuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos”, t.y. skubiai įgyvendinti kai kurias šešioliktosios (dabartinės) Vyriausybės 2012–2016 metų programos nuostatas. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad „<...> Šiuo metu nėra mechanizmo Vyriausybę priversti imtis priemonių dėl kiekvieno programos punkto įgyvendinimo. Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 6 punkte nurodyta, jog Vyriausybė rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus. Taigi esant Seimo nutarimui dėl įpareigojimo Vyriausybę vykdyti savo programą ir parengti ir pateikti Seimui svarstyti įstatymų projektus, būtų galimybė priversti Vyriausybė vykdyti savo pažadus <...>.
Nevisai aišku, kokiu būdu projekte suformuluotas įpareigojimas Vyriausybei „parengti ir patvirtinti konkrečias priemones programos kiekvienam punktui įgyvendinti” sudarytų prielaidas projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti. 2. Vertinant projektą pagal jo aiškinamajame rašte nurodytus tikslus „priversti Vyriausybę vykdyti savo pažadus“, projekto nuostatos yra perteklinės. Konstitucijos 67 straipsnis įtvirtina Seimo funkciją pritarti Vyriausybės programai (7 punktas). Tik Seimui pritarus Vyriausybės programai, ji gauna įgaliojimus veikti (Konstitucijos 92 straipsnio 5 dalis). Konstitucija Seimui suteikia teisę kontroliuoti Vyriausybės veiklą, o prireikus, jei ši veikla (įskaitant ir Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones ar jų vykdymą) yra netinkama ar nepatenkinama
Vyriausybė (Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punktas) arba konkretus ministras (Konstitucijos 101 straipsnio 4 dalis). Šių Seimo funkcijų, užtikrinančių Vyriausybės programos tvirtinimą bei tinkamo šios programos įgyvendinimo priežiūrą, vykdymas yra detaliai apibrėžtas Seimo statuto trisdešimt pirmajame, trisdešimt trečiajame, trisdešimt šeštajame skirsniuose. Taigi, Seimas turi konstitucinę pareigą kontroliuoti Vyriausybės veiklą, ir manydamas, kad ši veikla nėra tinkama, turi galimybę imtis visų priemonių, kad netinkamai dirbanti Vyriausybė būtų pakeista. 3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucijos
įstatymų įgyvendinimo.
Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. bei 2011 rugsėjo 28 d. nutarimuose konstatuota, kad „<...> iš Konstitucijos 67 straipsnyje nustatytos Seimo kompetencijos bei Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinto valdžių padalijimo principo akivaizdu, jog Seimas negali duoti tiesioginių norminio pobūdžio pavedimų Vyriausybei ne įstatymų leidybos tvarka“. Projektu teikiamas Vyriausybės įstatymo pakeitimas neįveiktų minėtų Konstitucijos nuostatų bei Konstitucinės doktrinos. 4. Jei projektu siūloma nuostata būtų priimta, neaišku, kaip ją reikėtų praktiškai įgyvendinti, nes dalis Vyriausybės programos punktų yra skirti bendro pobūdžio analizei ir nenustato konkrečių būsimų veiksmų. Pavyzdžiui, šešioliktosios (dabartinės) Vyriausybės 2012–2016 metų programos 1-31 punktai yra skirti situacijos analizei bei sąvokų apibrėžimui ir įgyvendinimo nereikalauja. Taip pat pažymėtina, kad keletas programos punktų gali reikalauti tik vienos priemonės jų įgyvendinimui. Galima ir atvirkštinė situacija – kad vienas programos punktas gali būti itin platus ir reikalaujantis komplekso priemonių (pavyzdžiui, „skatinsime ekonomikos atsigavimą“), o siūlomas reguliavimas tokio punkto įgyvendinimą apribotų iki vienintelės priemonės. 5. Projekto lyginamasis variantas neatitinka Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, penktojo skirsnio reikalavimų (parengtas nei šiuo metu galiojančios Vyriausybės įstatymo 6 straipsnio 4 dalies pagrindu). Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė P.Žukauskas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-05- Nr. Į 2014-04-22 Nr. XIIP-1736 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1736, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]