Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskirtais šių kelių plėtrai ; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
neatlygintinai nuosavybėn gali būti tie kelių plėtrai priskirti valstybinės žemės plotai, kurie suprojektuoti kaip privatizuojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintuose iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, reikalingais šių kelių plėtrai ; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
atkūrimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra laikoma pradėta, jeigu grąžintinas natūra arba perduotinas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-1693(3) lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai ; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra laikoma pradėta, jeigu grąžintinas natūra arba perduotinas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
DĖL
2014-04-18 Nr. XIIP-1693 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto
nustatyti, kad žemė iš piliečių būtų išperkama ir už ją atlyginama pagal įstatymą, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskirtais šių kelių plėtrai . Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Nacionalizuotos ar kitaip nusavintos žemės grąžinimas piliečiams baigiamas <...>, todėl likusiai neatkurtai daliai keisti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas nebūtų teisinga. Be to, įstatymų projektų rengimo iniciatorei nenurodžius, kokiam valstybinės žemės plotui valstybinės reikšmės keliams plėsti šiuo metu yra realus poreikis, neaišku, ar yra pakankamas pagrindas pažeisti teisinio reguliavimo stabilumą ir jį keisti. <...> priskyrus papildomus žemės plotus neprivatizuojamiems, užsitęstų nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kas taip pat lemtų viso žemės reformos proceso užsitęsimą.“ Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas).
Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas nuo 1991 metų ir daugeliui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės yra atkurtos pagal atkūrimo metu galiojusius įstatymus, manytume, kad siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos galėtų pažeisti piliečių, kuriems projektu siūlomu reguliavimu atitinkama žemė nebūtų grąžinta natūra arba perduodama neatlygintinai nuosavybėn, interesus bei galėtų sukelti priešpriešą tarp šių piliečių bei piliečių, kuriems analogiška žemė buvo sugrąžinta natūra ar perduota neatlygintinai nuosavybėn.
Kartu svarstytina, ar, priėmus projektą, piliečiai, kuriems žemė nebūtų grąžinama natūra ar perduodama neatlygintinai nuosavybėn (šį turtą išpirktų valstybė), lyginant su piliečiais, kuriems analogiškas turtas jau buvo sugrąžintas natūra ar perduotas neatlygintinai naudotis, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai , kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.Azguridienė S.Švedas
DĖL
2015-04-15 Nr. XIIP-1693(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad žemė iš piliečių būtų išperkama ir už ją atlyginama pagal įstatymą, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, reikalingais šių kelių plėtrai . Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamojo rašto 5 punkte nurodoma, kad
„Nacionalizuotos ar kitaip nusavintos žemės grąžinimas piliečiams baigiamas
<...>, todėl likusiai neatkurtai daliai keisti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas nebūtų teisinga. Be to, pagal surinktus duomenis nenustatyta kelių plėtrai reikalingos valstybinės žemės, į kurią turi būti atkurtos nuosavybės teisės, todėl neaišku, ar yra pakankamas pagrindas pažeisti teisinio reguliavimo stabilumą ir jį keisti. Pabrėžtina, kad <...> Vyriausybės
grąžinimą kaimo vietovėse, o priskyrus papildomus valstybinės žemės plotus prie neprivatizuojamų, užsitęstų nuosavybės teisių atkūrimo procesas, ir tai taip pat lemtų viso žemės reformos proceso užsitęsimą.“ Pažymėtina, kad iš aiškinamojo rašto nėra aišku, ar jau įgyvendintas Vyriausybės programoje numatytas uždavinys iki 2015 m. I ketvirčio, kuris jau yra pasibaigęs, užbaigti žemės grąžinimą kaimo vietovėse. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais.
Pirma, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas nuo 1991 metų ir daugeliui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės yra atkurtos pagal atkūrimo metu galiojusius įstatymus, manytume, kad siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos galėtų pažeisti piliečių, kuriems projektu siūlomu reguliavimu atitinkama žemė nebūtų grąžinta natūra arba perduodama neatlygintinai nuosavybėn, interesus bei galėtų sukelti priešpriešą tarp šių piliečių bei piliečių, kuriems analogiška žemė buvo sugrąžinta natūra ar perduota neatlygintinai nuosavybėn.
Kartu svarstytina, ar, priėmus projektą, piliečiai, kuriems žemė nebūtų grąžinama natūra ar perduodama neatlygintinai nuosavybėn (šį turtą išpirktų valstybė), lyginant su piliečiais, kuriems analogiškas turtas jau buvo sugrąžintas natūra ar perduotas neatlygintinai naudotis, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai , kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. 2. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų nėra aišku, kokiuose teisės aktuose ar dokumentuose (pavyzdžiui, teritorijų planavimo dokumentuose) bus nustatytas kelių plėtrai reikalingas žemės plotas ir jo ribos. 3. Projekto 2 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ siūlytume įrašyti žodžius „taikymas ir įgyvendinimas“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-06-16 Nr. XIIP-1693(3) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Povilas Gylys, Antanas Nesteckis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-181 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto
nustatyti, kad žemė iš piliečių būtų išperkama ir už ją atlyginama pagal įstatymą, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskirtais šių kelių plėtrai . Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Nacionalizuotos ar kitaip nusavintos žemės grąžinimas piliečiams baigiamas <...>, todėl likusiai neatkurtai daliai keisti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas nebūtų teisinga.
Be to, įstatymų projektų rengimo iniciatorei nenurodžius, kokiam valstybinės žemės plotui valstybinės reikšmės keliams plėsti šiuo metu yra realus poreikis, neaišku, ar yra pakankamas pagrindas pažeisti teisinio reguliavimo stabilumą ir jį keisti. <...> priskyrus papildomus žemės plotus neprivatizuojamiems, užsitęstų nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kas taip pat lemtų viso žemės reformos proceso užsitęsimą.“ Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo
Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas,
įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas.
Antra, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas nuo 1991 metų ir daugeliui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės yra atkurtos pagal atkūrimo metu galiojusius įstatymus, manytume, kad siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos galėtų pažeisti piliečių, kuriems projektu siūlomu reguliavimu atitinkama žemė nebūtų grąžinta natūra arba perduodama neatlygintinai nuosavybėn, interesus bei galėtų sukelti priešpriešą tarp šių piliečių bei piliečių, kuriems analogiška žemė buvo sugrąžinta natūra ar perduota neatlygintinai nuosavybėn. Kartu svarstytina, ar, priėmus projektą, piliečiai, kuriems žemė nebūtų grąžinama natūra ar perduodama neatlygintinai nuosavybėn (šį turtą išpirktų valstybė), lyginant su piliečiais, kuriems analogiškas turtas jau buvo sugrąžintas natūra ar perduotas neatlygintinai naudotis, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai , kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi nuostatos, jog įstatymų leidėjas turi diskreciją apibrėžti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas, atsižvelgiant ne tik į buvusio savininko interesus, tačiau ir į susiklosčiusį faktinį žemės naudojimą, visuomenės poreikius .
Pagal priimtus įstatymų pakeitimus nebebūtų perleidžiama privačion nuosavybėn valstybinė žemė, kuriai yra aiškiai apibrėžtas visuomenės poreikis – kuri planavimo dokumentais jau suplanuota kaip reikalinga valstybinės ar vietinės reikšmės kelių plėtrai. Tai reiškia, jog ši žemė ateityje privalės būti išperkama ir vėl grąžinama valstybei. Tokiu atveju leisti privatizuoti žemę yra neracionalu ir neekonomiška, užtęsiamas visuomenės poreikio įgyvendinimo (pvz., šiuo atveju kelio rekonstrukcijos darbų) procesas. Atvejų, kada valstybinės žemės nebus galima privatizuoti, skaičius priklausys nuo patvirtintų teritorijų planavimo ar žemės valdų projektų kiekio ir jų sprendinių. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-05-16
1 ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2014 m. gegužės 7 d. posėdyje priimtus sprendimus Nr. 110-S-15, Nr. 110-S-16 ir Nr. 110-S-17, atlikome šių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą:
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1693 (toliau – projektas Nr. XIIP-1693). 2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. 1-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1694 (toliau - Projektas Nr. XIIP-1694). 3.
Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1695 (toliau-Projektas Nr. XIIP-1695). Atlikus Projektų Nr. XIIP-1693, Nr. XIIP-1694 ir Nr. XIIP-1695 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad šiuose teisės aktų projektuose nustatomas teisinis reglamentavimas nesudarys sąlygų korupcijai pasireikšti. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas:
Pasiūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1693. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
komitetas
Nr. XIIP-1693)
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Počikovska Leokadija - Žemės ūkio ministerijos viceministrė, Audrius Petkevičius – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Stančikas Andriejus - LR žemės ūkio rūmų pirmininkas, Pakalka Vaidas - NŽT direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Bagdonas Algis - NŽT Žemės tvarkymo departamento direktorius, Bereišis Audrius - STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas, Saulius Švedas - Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, Neringa Azguridienė - Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2014-04-18)1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto
nustatyti, kad žemė iš piliečių būtų išperkama ir už ją atlyginama pagal įstatymą, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskirtais šių kelių plėtrai . Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Nacionalizuotos ar kitaip nusavintos žemės grąžinimas piliečiams baigiamas <...>, todėl likusiai neatkurtai daliai keisti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas nebūtų teisinga . Be to, įstatymų projektų rengimo iniciatorei nenurodžius, kokiam valstybinės žemės plotui valstybinės reikšmės keliams plėsti šiuo metu yra realus poreikis, neaišku, ar yra pakankamas pagrindas pažeisti teisinio reguliavimo stabilumą ir jį keisti. <...> priskyrus papildomus žemės plotus neprivatizuojamiems, užsitęstų nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kas taip pat lemtų viso žemės reformos proceso užsitęsimą .“ Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo
Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas).
Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas nuo 1991 metų ir daugeliui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės yra atkurtos pagal atkūrimo metu galiojusius įstatymus, manytume, kad siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos galėtų pažeisti piliečių, kuriems projektu siūlomu reguliavimu atitinkama žemė nebūtų grąžinta natūra arba perduodama neatlygintinai nuosavybėn, interesus bei galėtų sukelti priešpriešą tarp šių piliečių bei piliečių, kuriems analogiška žemė buvo sugrąžinta natūra ar perduota neatlygintinai nuosavybėn . Kartu svarstytina, ar, priėmus projektą, piliečiai, kuriems žemė nebūtų grąžinama natūra ar perduodama neatlygintinai nuosavybėn (šį turtą išpirktų valstybė), lyginant su piliečiais, kuriems analogiškas turtas jau buvo sugrąžintas natūra ar perduotas neatlygintinai naudotis, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai , kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. (P.S. – paryškinta KRK). Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo biudžeto ir finansų komitetas (2014-06-04) Pasiūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1693. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas : grąžinti įstatymo projektą Vyriausybei patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus . 7.2.
: pateikti Seimui informaciją apie:
alstybės išperkamai žemei siūlomą priskirti žemę, skaičių;
riimtų įstatymų įgyvendinimui, poreikį ir finansavimo šaltinius. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : Edmundas Jonyla, Kazys Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
komitetas
: Kaimo reikalų komiteto nariai Kazys Grybauskas ir Jonas Kondrotas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Juridinio skyriaus patarėjas Gintaras Asadauskas, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė, Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Neringa Tamonienė, Seimo kanceliarijos teisės departamento patarėjai Neringa Azguridienė ir Saulius Švedas, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjai Leonardas Michelbertas ir Gintarė Dešukaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas ( 2014-04-18)1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto
nustatyti, kad žemė iš piliečių būtų išperkama ir už ją atlyginama pagal įstatymą, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskirtais šių kelių plėtrai . Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Nacionalizuotos ar kitaip nusavintos žemės grąžinimas piliečiams baigiamas <...>, todėl likusiai neatkurtai daliai keisti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas nebūtų teisinga .
Be to, įstatymų projektų rengimo iniciatorei nenurodžius, kokiam valstybinės žemės plotui valstybinės reikšmės keliams plėsti šiuo metu yra realus poreikis, neaišku, ar yra pakankamas pagrindas pažeisti teisinio reguliavimo stabilumą ir jį keisti. <...> priskyrus papildomus žemės plotus neprivatizuojamiems, užsitęstų nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kas taip pat lemtų viso žemės reformos proceso užsitęsimą.“ Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo
Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas,
įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas.
Antra, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas nuo 1991 metų ir daugeliui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės yra atkurtos pagal atkūrimo metu galiojusius įstatymus, manytume, kad siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos galėtų pažeisti piliečių, kuriems projektu siūlomu reguliavimu atitinkama žemė nebūtų grąžinta natūra arba perduodama neatlygintinai nuosavybėn, interesus bei galėtų sukelti priešpriešą tarp šių piliečių bei piliečių, kuriems analogiška žemė buvo sugrąžinta natūra ar perduota neatlygintinai nuosavybėn. Kartu svarstytina, ar, priėmus projektą, piliečiai, kuriems žemė nebūtų grąžinama natūra ar perduodama neatlygintinai nuosavybėn (šį turtą išpirktų valstybė), lyginant su piliečiais, kuriems analogiškas turtas jau buvo sugrąžintas natūra ar perduotas neatlygintinai naudotis, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai , kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
biudžeto ir finansų komitetas (2014-06-04) Pasiūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1693. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: siūlyti Komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas . 7.2. Pasiūlymai: nėra. Komiteto išvadų rengėjai: Edmundas Jonyla Kazys Starkevičius
komitetas
: Kaimo reikalų komiteto nariai Petras Čimbaras, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla ir Jonas Kondrotas, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Juridinio skyriaus patarėjas Gintaras Asadauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjai Neringa Azguridienė, ŽŪB
„Vanaginė“ atstovai Viktoras Naboiščikovas, Levas Kaplanas ir Saulius Aviža,
ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė, LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas (2015-04-15 )1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad žemė iš piliečių būtų išperkama ir už ją atlyginama pagal įstatymą, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, reikalingais šių kelių plėtrai. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamojo rašto 5 punkte nurodoma, kad
„Nacionalizuotos ar kitaip nusavintos žemės grąžinimas piliečiams baigiamas
<...>, todėl likusiai neatkurtai daliai keisti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas nebūtų teisinga.
Be to, pagal surinktus duomenis nenustatyta kelių plėtrai reikalingos valstybinės žemės, į kurią turi būti atkurtos nuosavybės teisės, todėl neaišku, ar yra pakankamas pagrindas pažeisti teisinio reguliavimo stabilumą ir jį keisti. Pabrėžtina, kad <...> Vyriausybės 2012 – 2016 metų programoje numatyta iki 2015 m. (I ketvirčio) užbaigti žemės grąžinimą kaimo vietovėse, o priskyrus papildomus valstybinės žemės plotus prie neprivatizuojamų, užsitęstų nuosavybės teisių atkūrimo procesas, ir tai taip pat lemtų viso žemės reformos proceso užsitęsimą.“ Pažymėtina, kad iš aiškinamojo rašto nėra aišku, ar jau įgyvendintas Vyriausybės programoje numatytas uždavinys iki 2015 m. I ketvirčio, kuris jau yra pasibaigęs, užbaigti žemės grąžinimą kaimo vietovėse. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma , pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją.
Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Antra , atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas nuo 1991 metų ir daugeliui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės yra atkurtos pagal atkūrimo metu galiojusius įstatymus, manytume, kad siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos galėtų pažeisti piliečių, kuriems projektu siūlomu reguliavimu atitinkama žemė nebūtų grąžinta natūra arba perduodama neatlygintinai nuosavybėn, interesus bei galėtų sukelti priešpriešą tarp šių piliečių bei piliečių, kuriems analogiška žemė buvo sugrąžinta natūra ar perduota neatlygintinai nuosavybėn . Kartu svarstytina, ar, priėmus projektą, piliečiai, kuriems žemė nebūtų grąžinama natūra ar perduodama neatlygintinai nuosavybėn (šį turtą išpirktų valstybė), lyginant su piliečiais, kuriems analogiškas turtas jau buvo sugrąžintas natūra ar perduotas neatlygintinai naudotis, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus . Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos teisės departamentas (2015-04-15 )1 2.
Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų nėra aišku, kokiuose teisės aktuose ar dokumentuose (pavyzdžiui, teritorijų planavimo dokumentuose) bus nustatytas kelių plėtrai reikalingas žemės plotas ir jo ribos . Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos teisės departamentas (2015-04-15 )2
po žodžio „įsigaliojimas“ siūlytume įrašyti žodžius „taikymas ir įgyvendinimas“ . Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: siūlyti Komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, įvertinant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą informaciją, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus statistinius duomenis ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas . Komiteto išvadų rengėjai: Edmundas Jonyla Kazys Starkevičius
komitetas
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas, Susisiekimo ministro patarėjas Gediminas Petrauskas, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktorius Audrius Petkevičius, Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas (2015-04-15 )1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad žemė iš piliečių būtų išperkama ir už ją atlyginama pagal įstatymą, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, reikalingais šių kelių plėtrai.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamojo rašto 5 punkte nurodoma, kad
„Nacionalizuotos ar kitaip nusavintos žemės grąžinimas piliečiams baigiamas
<...>, todėl likusiai neatkurtai daliai keisti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas nebūtų teisinga. Be to, pagal surinktus duomenis nenustatyta kelių plėtrai reikalingos valstybinės žemės, į kurią turi būti atkurtos nuosavybės teisės, todėl neaišku, ar yra pakankamas pagrindas pažeisti teisinio reguliavimo stabilumą ir jį keisti. Pabrėžtina, kad <...> Vyriausybės 2012 – 2016 metų programoje numatyta iki 2015 m. (I ketvirčio) užbaigti žemės grąžinimą kaimo vietovėse, o priskyrus papildomus valstybinės žemės plotus prie neprivatizuojamų, užsitęstų nuosavybės teisių atkūrimo procesas, ir tai taip pat lemtų viso žemės reformos proceso užsitęsimą.“ Pažymėtina, kad iš aiškinamojo rašto nėra aišku, ar jau įgyvendintas Vyriausybės programoje numatytas uždavinys iki 2015 m. I ketvirčio, kuris jau yra pasibaigęs, užbaigti žemės grąžinimą kaimo vietovėse. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma , pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas).
Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Antra , atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas nuo 1991 metų ir daugeliui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės yra atkurtos pagal atkūrimo metu galiojusius įstatymus, manytume, kad siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos galėtų pažeisti piliečių, kuriems projektu siūlomu reguliavimu atitinkama žemė nebūtų grąžinta natūra arba perduodama neatlygintinai nuosavybėn, interesus bei galėtų sukelti priešpriešą tarp šių piliečių bei piliečių, kuriems analogiška žemė buvo sugrąžinta natūra ar perduota neatlygintinai nuosavybėn .
Kartu svarstytina, ar, priėmus projektą, piliečiai, kuriems žemė nebūtų grąžinama natūra ar perduodama neatlygintinai nuosavybėn (šį turtą išpirktų valstybė), lyginant su piliečiais, kuriems analogiškas turtas jau buvo sugrąžintas natūra ar perduotas neatlygintinai naudotis, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus . Nepritarti. Įstatymo projekto tikslų įgyvendinimas yra valstybiškai svarbus, todėl jiems turėtų būti teikiamas prioritetas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 metų duomenimis, nėra piliečių, kurių teisės būtų pažeistos įtvirtinus nuostatą, kad neprivatizuojama žemė, kuri yra užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, reikalingais šių kelių plėtrai. 2. Seimo kanceliarijos teisės departamentas (2015-04-15 )1
nuostatų nėra aišku, kokiuose teisės aktuose ar dokumentuose (pavyzdžiui, teritorijų planavimo dokumentuose) bus nustatytas kelių plėtrai reikalingas žemės plotas ir jo ribos . Pritarti. 3.
(2015-04-15 )2
po žodžio „įsigaliojimas“ siūlytume įrašyti žodžius „taikymas ir įgyvendinimas“ . Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1693(3) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsniu, siūlyti Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1693(3) skubos tvarka. Seimo 2015 m. birželio 9 d. plenariniame posėdyje po svarstymo buvo pritarta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359
projektų Nr. XIIP-1693(3) ir Nr. XIIP-2058(4) nuostatos turi būti priimtos kartu, po priėmimo sujungiant jas į vieną įstatymą. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : Edmundas Jonyla, Kazys Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-1693(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius