1125 Įstatymo projektas Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 2 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Petras Gražulis XIIP-1689 2014-04-14 Registruotas

Lietuva · XIIP-1689 · 2014-04-14 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2014-04-14
  2. Aiškinamasis raštas · 2014-04-14
  3. Teisės departamento išvada · 2014-04-14
  4. Teisės departamento išvada · 2014-04-14

Lyginamasis variantas

2014-04-14 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-28 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Respublikos Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS Teikia: Seimo narys Petras Gražulis

Aiškinamasis raštas

2014-04-14 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ

ĮSTATYMO NR. I-28 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO

1. Įstatymo

projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.34932/04) pripažino, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose ir konstitucinėje doktrinoje nustatytas draudimas asmeniui, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iki gyvos galvos būti renkamam Seimo nariu, yra neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 3 straipsniui. Prisijungdama prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Lietuvos Respublika įsipareigojo pašalinti bet kokius prieštaravimus tarp šios Konvencijos ir nacionalinės teisės. Jeigu nacionalinė teisė prieštarauja Konvencijai, reiškia yra pažeidžiamos žmogaus teisės. Taigi Europos Žmogaus Teisių Teismui pripažinus, kad Seimo rinkimų įstatyme ir konstitucinėje doktrinoje nustatytas draudimas yra neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 3 straipsniui. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas konstatavo, jog draudimas pažeidžia Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kuris garantuoja piliečiams teisę „balsuoti ir būti išrinktam per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise“. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projektą parengė Seimo narys Petras Gražulis 3.

Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Respublikos Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Siūloma panaikinti šį draudimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Nereikės

9. Ar

įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinė kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nesiūloma apibrėžti. 10.

10. Ar įstatymo

projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priimto įstatymo nuostatų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Apkaltos procesas, Respublikos Prezidentas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Petras Gražulis

Teisės departamento išvada

2014-04-14 · oficialus registras ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-04- Nr. Į 2014-04-14 Nr. XIIP-1689 Lietuvos Respublikos Seimui

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ

ĮSTATYMO NR. I-28 2 STRAIPSNIO PAKETIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xIip-1689

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28

2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1689 (toliau –

Projektas), pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];

Teisės departamento išvada

2014-04-14 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-28 2 STRAIPSNIO PAKETIMO

ĮSTATYMO PROJEKTUI

2014-04-16 Nr. XIIP-1689 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:

1. Projekto aiškinamajame rašte dėstant projekto parengimą

paskatinusias priežastis remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimu, priimtų byloje Paksas prieš Lietuvą. Atkreipiame dėmesį, kad šis sprendimas nėra susijęs su Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto apribojimo atitiktimi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsniui. Šiame sprendime Teismas pažymėjo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnis taikomas tik „įstatymų leidybos institucijų“ rinkimams, t. y. jis taikomas Lietuvos Respublikos Seimo narių rinkimams ir netaikomas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimams. Atsižvelgus į tai, Europos Žmogaus Teisių Teismas nepriėmė nagrinėti pareiškimo dalies dėl draudimo būti renkamam Respublikos Prezidentu. 2. Teikiamas projektas neatitinka Konstitucijos, nes Prezidento rinkimų įstatymo (2013 m. lapkričio 7 d. redakcija) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį Respublikos Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, tuo aspektu, kad juo yra nustatytas draudimas asmeniui būti renkamam Prezidentu, jeigu tokį asmenį Seimas apkaltos proceso tvarka yra pašalinęs iš užimamų pareigų, yra panaikinęs jo Seimo nario mandatą, yra tapatus tam, kurį Konstitucinis Teismas vertino 2004 m. gegužės 25 d. nutarime.

Šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu „<...> Prezidento rinkimų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką ir dėl to apkaltos proceso tvarka pašalintas iš einamų pareigų ar netekęs Seimo nario mandato, negali būti renkamas inter alia Prezidentu, pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai; šis Konstitucinio Teismo nutarimas tebegalioja <…>“ (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimas). Pažymime, kad „<...> iš Konstitucijos kylančio draudimo asmeniui, kuris šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką ir dėl to apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, būti renkamam Prezidentu taip pat galėtų būti atsisakyta tik atitinkamai pakeitus Konstituciją <...>“(Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimas).

Atsižvelgus į tai, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos

2011 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto byloje Paksas prieš Lietuvą, bei

nurodytų Konstitucinio Teismo aktų įgyvendinimas teikiamu projektu negalimas, nesant atitinkamų Konstitucijos pataisų, kuriose būtų įtvirtinti konstitucinio ribojimo išnykimo pagrindai apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužimą iš Respublikos Prezidento pareigų pašalintam asmeniui ateityje būti renkamu ar užimti Konstitucijoje numatytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. 3. Redaguojant projektą, pagal Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:

  • 89.2. punktą 1 straipsnio pakeitimų esmė turi būti dėstoma taip: „Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 2 dalį“.
  • 52.6. punktą įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. Teisės departamento direktorius Andrius

Kabišaitis O. Buišienė, [email protected] P. Žukauskas, [email protected]