Projekto lyginamasis variantas
ginklų ir šaudmenų kontrolės ĮSTATYMO Nr. IX-705 1 straipsnio PAKEITIMO
2014
Pakeisti 1 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) sportui skirtiems lankams ir jų strėlėms;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ginklų ir šaudmenų kontrolės ĮSTATYMO Nr. IX-705 1 straipsnio PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) sportui skirtiems lankams ir jų strėlėms;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas 2014-06-18
ginklų ir šaudmenų kontrolės ĮSTATYMO Nr. IX-705 1 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant sudaryti prielaidas vystyti šaudymo iš lankų sportą, palengvinti šios sporto šakos varžybų organizavimą ir vykdymą. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, kad Įstatymas būtų netaikomas visiems lankams ir jų strėlėms. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas) įtvirtina, kad Įstatymas netaikomas sportui skirtiems lankams ir jų strėlėms (Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Pagal minėtą Įstatymą lankai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1200 N, yra priskiriami B kategorijos ginklams (Įstatymo
įstaigos išduotas leidimas (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), o tokį lanką turint, būtina jį įregistruoti Ginklų registre (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Tačiau savo konstrukcija sportui skirti lankai niekuo nesiskiria nuo medžioklei ar pramogai skirtų lankų – jų techninės charakteristikos yra tokios pačios. Dėl šios priežasties gamintojai lankų paskirtį labai retai nurodo, todėl neįmanoma nustatyti, kam konkretus lankas yra skirtas. Sportui B kategorijų ginklus, jų šaudmenis (taigi ir lankus, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1200 N, bei jų strėles) gali įsigyti ir laikyti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai – šaudymo sporto organizacijų nariai, gavę leidimą.
Sportui B kategorijų ginklus, jų šaudmenis (taigi lankus, kurių visa įtempimo jėga yra nuo
ir laikyti ir jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 16 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, jeigu jie yra šaudymo sporto organizacijų nariai ir turi rašytinį tėvų ar rūpintojų sutikimą (Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Paminėtina ir tai, kad sportininkai-lankininkai, atvykstantys iš kitų valstybių, gali įvežti į Lietuvos Respubliką arba išvežti iš jos B kategorijos ginklams priskirtus lankus ir jų strėles tik gavę Įstatymo
įstaigos išduotą leidimą išskyrus minėtame straipsnyje nustatytas išimtis, nors minėti sportininkai-lankininkai ir atvyksta iš valstybių, kuriose tokie reikalavimai nėra taikomi (taip pat ir iš Europos Sąjungos valstybių narių). Taip yra stabdoma šaudymo iš lanko sporto plėtra, apsunkinamas varžybų organizavimas ir vykdymas, taip pat stabdomas šio sporto vystymas ir vaikų bei jaunimo užimtumo programų plėtra. Juo labiau, kad lyginant su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar kitomis valstybėmis minėtas reglamentavimas iš esmės skiriasi: pavyzdžiui, Latvijoje, Danijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje lankas priskiriamas sporto inventoriui; Vengrija, Portugalija teisės aktuose nėra numačiusios jokių apribojimų naudojantis lankais.
Esant Lietuvoje minėtiems Įstatymo reikalavimams (kai sportininkai-lankininkai, atvykstantys iš kitų valstybių ir neturintys Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ar teritorinės policijos įstaigos išduoto leidimo, negali įvežti savo lanko ir jo strėlių į Lietuvos Respubliką ar jų išvežti iš Lietuvos Respublikos), yra ribojama šaudymo iš lanko sporto plėtra varžant galimybę sportininkams-lankininkams su lanku ir strėlėmis laisvai judėti Europos Sąjungos teritorijoje, o atsižvelgiant į tai, kad dauguma valstybių tokių reikalavimų neturi ir vykstant į Lietuvą reikalingi specialūs leidimai, sportininkams-lankininkams paprasčiau bus vykti į kitas valstybes. Taip Lietuva apriboja galimybę vystyti šaudymo iš lanko sportą, apsunkinamas varžybų organizavimas ir vykdymas. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje, taip pat ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, apskritai nėra fiksuota atvejų, kai viešosios tvarkos pažeidimai ar nusikaltimai būtų padaryti naudojant lankus. Lankai realaus pavojaus visuomenės saugumui nekelia dėl šių priežasčių: 1) lankų paplitimas ir populiarumas yra mažas; 2) medžioti su lanku ir juo šaudyti yra nepatogu dėl jo konstrukcijos ir sąlyginai mažų šaudymo atstumų; 3) lankai yra pakankamai brangūs, dažnai brangesni už šautuvus; 4) lankus sunku panaudoti neteisėtiems tikslams dėl reikiamos fizinės jėgos ir kvalifikacijos, dėl didelių gabaritų ir nepatogumo nešiotis bei transportuoti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3.
teisinių santykių reguliavimas. Šiuo metu galiojantis Įstatymas įtvirtina, kad šis Įstatymas netaikomas sportui skirtiems lankams ir jų strėlėms. Ekspertų komisijai daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti (toliau – Ekspertų komisija) nustačius (2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo išrašas Nr. 12 (Žin., 2011, Nr. 42-2033) (toliau
Dėl šios priežasties, esant dabartiniam Įstatymo reglamentavimui, sportininkai-lankininkai turi teisę vežiotis, laikyti lanką, kurio visa įtempimo jėga yra didesnė nei 200 N (20 kg), juo treniruotis, dalyvauti varžybose Lietuvos Respublikos teritorijoje tik turėdami policijos įstaigos išduotą leidimą, o tokį lanką turint – įregistruoti jį Ginklų registre. Sportininkai-lankininkai, atvykstantys iš kitų valstybių, gali įvežti į Lietuvos Respubliką arba išvežti iš jos B kategorijos ginklams priskirtus lankus ir jų strėles tik gavę Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytą Policijos departamento arba teritorinės policijos įstaigos išduotą leidimą. Be šio leidimo iš Lietuvos Respublikos galima išvežti B kategorijos ginklams priskirtus lankus ir jų strėles, kurie su Policijos departamento leidimu buvo laikinai (ne ilgiau kaip
straipsnio 1 dalis). Lietuvos lankininkų federacijos duomenimis, gamintojai negamina lankų su didesne nei 363 N (t. y. 36,3 kg arba 80 LBS) įtempimo jėga, nes tai realiai pranoksta žmogaus fizines įtempimo galimybes net ir gerai treniruotiems asmenims. O asmeniui, kuris niekada nesitreniravo šaudyti iš lanko, yra apskritai pakankamai sudėtinga išauti, juo labiau taikliai pataikyti į taikinį, nekalbant apie 363 N įtempimo jėgos pasiekimą. Maksimali 1200 N įtempimo jėga daugiau nei 3 kartus viršija žmogaus fizines įtempimo galimybes, todėl lankai techniškai nepatenka ir negali būti priskiriami prie pavojingiausių A kategorijos templinių ginklų. 4.
nuostatos, laukiami teigiami rezultatai. Įstatymo projektu siūloma Įstatymo
apibrėžiant šio Įstatymo taikymo apimtį nustatyti, kad Įstatymo nuostatos netaikomos visiems lankams ir jų strėlėms. Siūloma Įstatymo pataisa, sudarys prielaidas vystyti šaudymo iš lanko sportą, palengvinti varžybų organizavimą ir vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikoje šaudymo iš lanko sportą organizuoja, koordinuoja ir plėtoja Lietuvos lankininkų federacija, kurios sudėtyje (įskaitant Lietuvos šaudymo iš lanko asociaciją) yra 12 lankininkų sporto klubų, jungiančių virš 300 lankininkų. Lietuvos lankininkų federacija yra Pasaulio šaudymo iš lanko federacijos (angl. World Archery (WA) ir Europos šaudymo iš lanko federacijos (angl. World Archery Europe (WAE ) narė, dalyvauja pagrindinėse jų organizuojamose ir aukščiausios lygio tarptautinėse varžybose – pasaulio ir Europos čempionatuose. Pažymėtina tai, kad šaudymas iš lanko yra viena seniausių olimpinių sporto šakų, nuo seno mėgstama tiek vaikų, jaunimo, tiek ir vyresnio amžiaus žmonių. Šaudymas iš lanko lavina dėmesį, judesių tikslumą, koordinaciją, reikalauja iš sportininko ištvermės ir gero fizinio pasirengimo, ugdo psichologinę savitvardą. Ši sporto šaka yra mėgstama jaunimo, todėl tinkama tiek jaunimo užimtumo programoms, tiek aukštų sportinių rezultatų siekiui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus teikiamą Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Teikiamo Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą papildomų teisės aktų pakeitimų ar papildymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti, lėšų sutaupymas. Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. Priėmus Įstatymo projektą, nebus surenkamos rinkliavos, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458
„Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir
grąžinimo taisyklių patvirtinimo“: už Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir teritorinių policijos įstaigų išduodamą leidimą įsigyti ginklą (20 litų dydžio rinkliava; 4.9 punktas), neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (10 litų dydžio rinkliava; 4.132 punktas), leidimą įvežti (išvežti) ginklus (50 litų dydžio rinkliava;
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-04-17 Nr. XIIP-1687 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime . Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
SAUGUMO ir GYNYBOS komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Remigijus Ačas, Gediminas Jakavonis, Algis Kašėta, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro patarėjas Gintaras Ūsaitis, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys:
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Ginklų fondo Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Mindaugas Rapšas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus patarėjas Alvydas Tumasonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-17 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Artūras Paulauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas