Projekto Lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinOJO įstatymO NR. IX-1314 4 straipsniO pAKEITIMO įstatymas 2014 m d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 4 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3) Jeigu asmuo įsigyja ar yra anksčiau įgijęs daugiau žemės ūkio paskirties žemės, kaip 500 ha, viešąjį interesą ginantis prokuroras kreipiasi į teismą dėl viršijančio žemės ploto paėmimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka skelbia viešą aukcioną dėl paimto žemės ploto pardavimo. Viešo aukciono metu surinktos lėšos išmokamos valstybės nuosavybėn paimto žemės ploto savininkui. 2. Buvusias 4 straipsnio 3,4,5,6,7,8,9,10 ir 11 dalis laikyti atitinkamai 4,5,6,7,8,9,10,11 ir 12 dalimis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Petras Gražulis Remigijus Žemaitaitis Valdas Vasiliauskas Jonas Varkala Kazys Starkevičius Algis Strelčiūnas Naglis Puteikis Remigijus Ačas Algimantas Dumbrava Vytautas Antanas Matulevičius
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projektą rengti paskatino tai, jog nustatytus kriterijus atitinkantys užsienio subjektai, išskyrus tuos užsieniečius, kurie ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla, ir užsienio juridinius asmenis bei kitas užsienio organizacijas, įsteigusius Lietuvoje atstovybes ar filialus, negali įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės iki 2014 m. balandžio 30 d. Siekiama parengti specialius saugiklius dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Šiuo metu Europos Sąjunga Baltijos šalių žemdirbius diskriminuoja, mokėdama mažesnes tiesiogines išmokas už dirbamą žemę. Šiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai gauna vienas mažiausių tiesioginių išmokų už dirbamą žemės hektarą Europos Sąjungoje. Lietuvių žemdirbiams už hektarą yra mokami 143 eurai (493,4 lito). Estija gauna 112 eurų (387 litus), Latvija - apie 83 eurus (287 litus) už hektarą. Tuo tarpu senosioms Europos Sąjungos narėms išmokos yra 2-3 kartus didesnės. Pavyzdžiui, Graikijos ūkininkas už dirbamos žemės hektarą gauna 500 eurų (1725 litai), Nyderlandų - 457 eurus (1576,7 lito) ir t.t. Europos Sąjungos šalių vidurkis yra 268 eurai (924,6 lito). Pabrėžiu, jog Lietuvos žemdirbių gautos išmokos sudaro vos 65 proc. Europos Sąjungos vidurkio. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
projekto rengimo iniciavo Seimo narys Petras Gražulis
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu esamame teisiniame reglamentavime nėra numatytų teisinių saugiklių užsieniečiams įsigyti žemės po 2014 m. balandžio 30 d. Šiuo metu taip pat nėra jokių apribojimų ūkiams, kurie iš anksčiau yra įsigiję daugiau žemės ūkio paskirties nei 500ha. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma numatyti, jeigu asmuo įsigyja ar yra anksčiau įgijęs daugiau žemės ūkio paskirties žemės, kaip 500 ha, viešąjį interesą ginantis prokuroras kreipiasi į teismą dėl viršijančio žemės ploto paėmimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka skelbia viešą aukcioną dėl paimto žemės ploto pardavimo. Viešo aukciono metu surinktos lėšos išmokamos valstybės nuosavybėn paimto žemės ploto savininkui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nenustatoma naujų terminų. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Žemė“; „užsieniečiai“
Nėra. Teikia Petras Gražulis Remigijus Žemaitaitis Valdas Vasiliauskas Jonas Varkala Kazys Starkevičius Algis Strelčiūnas Naglis Puteikis Remigijus Ačas
2014-04-16 Nr. XIIP-1679 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,jeigu asmuo įgyja ar yra anksčiau įgijęs daugiau žemės ūkio paskirties žemės, kaip 500 ha, viešąjį interesą ginantis prokuroras kreipiasi į teismą dėl viršijančio žemės ploto paėmimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka skelbia viešą aukcioną dėl paimto žemės ploto pardavimo. Viešojo aukciono metu surinktos lėšos išmokamos valstybės nuosavybėn paimto žemės ploto savininkui“. Šios nuostatos kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, siūloma nuostata nedera su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalimi, kurioje nustatyta, kad žemės sklypo žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandoris, sudarytas pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus, laikomas niekiniu, o privačion nuosavybėn įgytas didesnis negu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas atitinkamai 300 arba 500 ha žemės plotas pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį teismo sprendimu paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto žemės ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė. Taigi, teikiamame įstatymo projekte siūlomi reglamentuoti klausimai jau reglamentuoti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje tik kiek kitaip, nei siūloma juos reglamentuoti teikiamu įstatymo projektu. Atsižvelgus į tai, nėra aiškus projektu siūlomų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatų santykis su galiojančiomis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalies nuostatomis.
Antra, iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kokiais principais (kriterijais) remiantis vyktų sklypo dalies, viršijančios maksimalų leidžiamą įsigyti žemės sklypo dydį, formavimas, t.y. kaip būtų nustatoma (parenkama) konkreti atskirtinos sklypo dalies vieta, kas ir kokia tvarka rengtų tokios žemės sklypo dalies planą ir pan. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Trečia, iš siūlomo teisinio reguliavimo seka, kad jis būtų taikomas ir žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandoriams, sudarytiems iki įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina, kad teisės normos yra skirtos reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie atsiranda po teisės normos įsigaliojimo. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nepažeistų įstatymo negaliojimo atgal principo. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruoti ir svarstomi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1498(2)), Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1587), Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1638), kuriais Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą siūloma išdėstyti nauja redakcija. Atsižvelgus į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis L.Schulte-Ebbert N.Azguridienė S.Švedas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-04- Nr. Į 2014-04-11 Nr. XIIP-1679 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. balandžio
laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau
Projekte iš esmės nustatoma, kad asmens, turinčio ar naujai įsigijusi žemės ūkio paskirties žemės daugiau kaip 500 h., ribą viršijanti žemė yra nusavinama. Norėtume atkreipti dėmesį, kad galiojančio Įstatymo 4 straipsnyje maksimalus įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotas yra nustatomas ne tik vienam konkrečiam asmeniui, bet ir susijusiems asmenims, kurie turi žemės. Atitinkamai manome, kad Projekto nuostatos turėtų būti suderintos Taip pat kyla esminis klausimas, koks šios Projekto nuostatos santykis su galiojančio įstatymo 4 straipsnio 10 dalimi, kuri jau šiuo metu nustato, kad žemės sklypo perleidimo sandoris, sudarytas pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus (tame tarpe ir reikalavimas, kad bendras turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.), laikomas niekiniu, o toks žemės sklypas teismo sprendimu paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, manome, kad Projekto nuostata yra perteklinė. Dar daugiau, kaip bus išaiškinta žemiau, Projekto nuostata atlyginimo atžvilgiu prieštarauja jau galiojančioms normoms.
Norėtume pažymėti, kad galiojančio Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje paimtos žemės atlyginimo kaina yra „įsigijimo kaina arba vidutinė rinkos vertė“. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Kalbant apie valstybės galimybę prievarta paimti nuosavybę, svarbu paminėti, kad turto paėmimas visuomenės poreikiams skiriasi nuo valstybės teisės reguliuoti nuosavybės valdymą, naudojimą bei disponavimą[1]. Tačiau reguliuojant nuosavybės valdymą, naudojimą bei disponavimą svarbu laikytis leistinų reguliavimo ribų, nes priešingu atveju dėl teisinio reguliavimo atsiradęs nusavinimas bus vertinamas kaip faktinis (de facto) nuosavybės paėmimas, o tai reiškia, kad jam turėtų būti taikomas atlygintinumo principas ir nuosavybė ginama atsižvelgiant į Konstitucijos 23 straipsnį. Projekto nuostatose nurodyta, kad viešo aukciono metu surinktos lėšos išmokamos buvusiam savininkui. Manome, kad ši nuostata negarantuoja teisingo atlyginimo, todėl prieštarauja aukščiau nurodytoms Konstitucijos ir galiojančio įstatymo nuostatoms. Projekte nėra jokių saugiklių, kurie užtikrintų, kad Vyriausybės nustatyta tvarka organizuojamas aukcionas garantuotų teisingą paimtos žemės atlyginimą (t. y. pradinė kaina turėtų atitikti rinkos kainą arba turėtų būti nustatomos kompensacijos, jeigu aukciono metu nesurenkamos teisingą atlyginimą atitinkančios lėšos). Nagrinėjant Projekto nuostatas taip pat iškyla ir klausimų, ar viršijančio 500 ha. ribą žemės ploto paėmimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn priemonių yra pakankamai pagrįsta priemonė ir ar nėra alternatyvių priemonių, kurios būtų proporcingesnės savininkų atžvilgiu.
Manome, kad žemės perdavimas valstybės nuosavybėn yra per griežta priemonė civilinės teisės santykių pažeidimams reguliuoti. Pažymėtina, kad gali būti ir tokių žemės pardavimo sandorių sudarymo aplinkybių, kurioms esant savininkas sąžiningai neketino daryti pažeidimo, kuris išaiškėjo vėliau (pavyzdžiui, netikslūs registro duomenys arba netinkamas susijusių asmenų turimos žemės suskaičiavimas ir pan.). Manome, kad esant tam tikroms aplinkybėms galėtų būti nustatytas įpareigojimas pirmiausia savininkui pačiam parduoti ribą viršijantį žemės plotą, o jeigu jis per tam tikrą laiką šio įpareigojimo nevykdytų – tik tada taikyti žemės nusavinimo priemonę. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Krasuckaitė, tel. 8 706 63 692, el. p. [email protected] [1] Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime yra pažymėta, kad
"nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos
tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo".