Projektas parengtas kaip alternatyvinis projektas VARDŲ IR PAVARDŽIŲ
PROJEKTUI (Reg. nr.: XIIP-1653), kuriame siūlomos antikonstitucinės nuostatos, mėginant įteisinti Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių oficialią vartoseną nevalstybine kalba. Šiuo alternatyviu projektu siekiama išsaugoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtintą valstybinės lietuvių kalbos statusą. Projektą parengti paskatino šios priežastys: a) poreikis išsaugoti lietuvių kalbą ir kultūrą spartėjančios globalizacijos aplinkoje (nesutinkame, kad globalizacijos ir didėjančios migracijos sąlygomis reikia kuo greičiau asimiliuotis ir plėsti Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašybą nelietuviškai, vadinamosiomis „autentiškomis formomis), b) pareiga nustatyti aiškų teisinį pavardžių ir vardų rašymo reglamentavimą ir lietuviškos vartosenos santykį su kitomis kultūromis ir kalbomis, nes dabartiniu metu šioje srityje esama nemaža sumaišties. Įstatymo projektu taip pat siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl galimybės Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų išduodamuose dokumentuose vardus ir pavardes papildomai rašyti ir kitų kalbų grafine forma, kai asmuo to pageidauja, ar kai yra poreikis išsaugoti kitose valstybėse vartotą vardo ir pavardės formą, tačiau – ne lietuviškos formos atsisakymo sąskaita. Todėl teikiama analogiško Projekto, kuris buvo teikiamas praėjusioje Seimo kadencijoje (Reg. nr.: XIP-1668), nauja redakcija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą “DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO 1999 M. SPALIO 21 D.
bei į buvusios Seimo kadencijos komitetų išvadas, pateiktas šio projekto svarstymo metu. Seimo narių G.Kirkilo ir I.Šiaulienės parengtame projekte teigiama, kad esą „ nelietuviškos formos asmenvardžius perrašant lietuviškais rašmenimis tokiems asmenims atsiranda daug problemų įrodant savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, kurio nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius“, nors tokių teiginių pagrįstumo savo nutarimuose nepatvirtino nei Žmogaus Teisių Teismas nei Europos Teisingumo Teismas. Be to, asmenvardžių rašyba, kaip ir valstybinės kalbos reglamentavimas – tai nacionalinės teisės sritis, todėl šiame alternatyviame projekte valstybinės kalbos vartojimo srities siaurinimo doktrina yra atmetama. Šio įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Valentinas Stundys ir Rytas Kupčinskas, atsižvelgę į 60 – ties tūkstančių piliečių „REIKALAVIMĄ ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“. Projekte siūlomas Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo modelis, kuris yra panašus į latviškąjį modelį, kai šalia asmenvardžių formos, įrašytos valstybine kalba, kaip papildoma informacija gali būti vartojama ir kitos kalbos grafinė asmenvardžio forma. Jei Lietuva pasirinktų rašybos modelį, kurį primygtinai siūlo vienos kaimyninės šalies politikai (ir kurį teikia Seimo nariai G.Kirkilas bei I.Šiaulienė), tai analogišką spaudimą kitą kaimyninė valstybė pritaikytų ir Latvijai, o tai neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo ir viso regiono geopolitinių interesų. Be to, kitų kalbų grafinės formos skverbimasis į lietuvių kalbos rašybą griauna lietuvišką rašybos sistemą, kuri pagrįsta fonetiniu atitikimu ir savitomis gramatinėmis formomis (žr. prof.
V.Urbučio knygą „Lietuvių kalbos išdavystė“), ir tai tikrai nepadeda ilgalaikiams nacionalinės kultūros išsaugojimo interesams. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekte siekiama apibūdinti Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų išduodamų dokumentų šaltinius, pagal kuriuos šių institucijų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose įrašoma ar perrašoma asmens vardas ir pavardė, laikantis valstybinės lietuvių kalbos reikalavimų (t.y. naudojant „lietuvišką formą“ – lietuvių kalbos rašmenis pagal tarimą). Projekte siekiama piliečiams suteikti teisę jų paso kitų įrašų skyriuje įrašyti savo asmenvardžius kitų kalbų grafinėmis formomis. Įstatymo projektu siūloma nustatyti vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamose dokumentuose pagrindinius reikalavimus (minimalius reikalavimus taip pat ir tais atvejais, kai asmenys nėra Lietuvos Respublikos piliečiai), taip pat perrašymo į lietuvišką forma atvejus, kai asmenys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba kai Lietuvos Respublikos piliečiai įgyja užsienio valstybių piliečių ar asmenų be pilietybės pavardes. Projektu nesiekiama smulkmeniškai reglamentuoti asmenvardžių rašybos, paliekant šią teisę Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kuri patvirtintų detalesnes taisykles.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014m. vasario 27d. išaiškinimą (sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuris buvo priimtas dėl Teisingumo ministro prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nuostatas, susijusias su asmens vardo ir pavardės rašymu piliečio pase ), kur pagrindinė pareiga dėl valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo oficialioje rašyboje paliekama būtent šiai komisijai, kaip kompetentingai institucijai. Konstitucinis Teismas šiame sprendime kartu pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, nustatydama Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui. Netoleruotina, kad šios taisyklės, įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas Šioje srityje galioja vienas teisės aktas – Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos 1991 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 “Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase”. Šis nutarimas reglamentuoja vardų ir pavardžių rašymą tik piliečio pasuose. Vardų ir pavardžių rašymas asmens tapatybės kortelėse, civilinės būklės aktuose ir kituose dokumentuose iki galo nėra sureguliuotas.
Šiuo metu galiojantis minėtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas nereglemantuoja situacijos, kai Lietuvos Respublikos piliečiai įgyja nelietuviškos formos pavardes. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme vardų ir pavardžių rašymas nereglamentuojamas, jo 15 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių formos, asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatyme ir Lietuvos Respublikos paso įstatyme taip pat daroma nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius vardų ir pavardžių rašymą – šiuose įstatymuose nustatyta, kad duomenys pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.282 str., reglamentuojantis civilinės būklės aktų įrašų kalbą, nustato, kad vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Todėl dabar galiojantys įstatymai nenumato galimybės kompetentingų institucijų išduodamuose dokumentuose asmens vardą ir pavardę įrašyti taip pat ir kitos, ne lietuvių kalbos grafine forma. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Vadovaujantis siūlomo įstatymo projekto nuostatomis aiškiau reglamentuojama asmenų vardo ir pavardės rašymas ir perraša dokumentuose, nustatant, kad Lietuvos Respublikos piliečiams visais atvejais kaip pagrindinė naudojama lietuviška asmenvardžių forma, tačiau asmens pageidavimu kaip papildoma informacija gali būti įrašoma ir asmenvardžio grafinė forma to asmens pasirinkta kalba.
Lietuvos Respublikos pilietybę įgijusiems asmenims, kurie turėjo nelietuvišką vardo ir(ar) pavardės formą, ši forma yra įrašoma papildomai. Sutuoktiniams bei jų palikuonims, kurie įgijo užsieniečių ar asmenų be pilietybės pavardės formą, ši forma taip pat įrašoma kaip papildoma informacija, tačiau kaip pagrindinė oficiali forma yra išsaugojama lietuviškai perrašyta atitinkamos pavardės forma. Įstatymas nustatytų ir pareigą Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms nurodyti asmens vardo ir pavardės lietuvišką formą net ir tais, atvejais kai jų sudaromuose ar išduodamuose dokumentuose nurodomi asmenys nėra Lietuvos Respublikos piliečiai. Taigi taip bus pasiektas aiškumas dėl Lietuvos Respublikos piliečių, susituokusių su kitų valstybių piliečiais, ir jų vaikų pavardžių, taip pat tautinėms mažumoms priklausančių asmenų vardų ir pavardžių ar Lietuvos Respublikos pilietybę įgyjančių užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo. Atsižvelgiant į Latvijos praktiką, taip būtų išsaugota valstybinės kalbos sistema ir iki minimumo sumažinami nepatogumai dėl lietuviškos asmenvardžių perrašos. Atkreiptinas dėmesys, kad lietuvių kalbos sistema yra giminiška latviškajai, todėl Latvijos praktika šioje srityje yra svarbiausia Lietuvai. 5. Galimos neigiamos įstatymo pasekmės Neigiamų pasekmių priėmus įstatymo projektą nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminologinei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas įtakos kriminologinei situacijai bei korupcijai neturės. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas nepablogins verslo sąlygų bei jų plėtros. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiant šių aktų sąrašą) ir kokius galiojančius aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus šį įstatymą, būtų panaikintas 1991-12-31 d. nutarimas Nr.1-1031. Įstatymas atitiktų Lietuvos Respublikos Konstituciją, kitus įstatymus ir labai gerai įsikomponuotų į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą. Konstitucinis Teismas, 1999 m. spalio 21 d., nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031
„Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimą
Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Įstatymo projekte įgyvendinamas Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“. 9. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos bei Europos Sąjungos teisės nuostatoms, jis taip pat atitinka Žmogaus teisių teismo doktriną šiais klausimais (žr. bylą “Menzen prieš Latviją” ir kt.) bei Europos Teisingumo Teismo nutarimus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
juos turėtų parengti. Priėmus įstatymą reikės parengti įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą – Vardų ir pavardžių rašymo taisykles, kurias priims Valstybinė lietuvių kalbos komisija (šios taisyklės detaliau reglamentuos vardų ir pavardžių nurašymą ir perrašymą), kuri taip pat priims nutarimą dėl rekomendacijų asmenims, norintiems atkurti savo pavardės ir(ar) vardo lietuvišką formą. Vyriausybei bus pasiūlyta iki viso įstatymo įsigaliojimo priimti kitus poįstatyminius aktus bei pasiūlyti Seimui kitų įstatymų pataisas, reikalingas šio įstatymo įgyvendinimui. Registrų bei valstybės informacinių sistemų pertvarkos nereikės, todėl lyginant su alternatyviu įstatymo projektu bus sutaupyta daug valstybės biudžeto lėšų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Atsižvelgiant į tai, kad papildomiems įrašams Lietuvos Respublikos piliečio pase bus naudojamos kitų kalbų asmenvardžių skenuotos grafinės formos, papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės. Kituose dokumentuose ir šiandien yra naudojamos lotyniško pagrindo asmenvardžių formos, suprantama be visų diakritinių ženklų, kurių lotyniško pagrindo abėcėlę naudojančiose šalyse yra daugiau kaip 120. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu nėra gauti specialistų vertinimai ir išvados, tačiau iki projekto pateikimo bus kreiptasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Projektą rengiant iš dalies atsižvelgta į prof. Prano Kniūkštos pasiūlymus bei pastabas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „vardas“, „pavardė“. 15.
paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Valentinas Stundys Rytas Kupčinskas Algirdas Vaclovas Patackas Audronius Ažubalis Rima Baškienė Agnė Bilotaitė Dalia Teišerskytė Povilas Urbšys Petras Gražulis
2014-04-15 Nr. XIIP-1675 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente
„<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės
rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente
„<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės
rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad „<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, oficialias išvadas, išdėstytą jos poziciją (siūlymus). 2. Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo bei kitų asmenų vardų ir pavardžių perrašymo reikalavimus Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių kompetentingų institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose . Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „ išduodamuose dokumentuose“ apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan.
Lietuvos Respublikoje yra išduodami įvairūs dokumentai (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos darbuotojui, teismui ir pan.), taip pat ir asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai ir visi kiti asmens dokumentai, kuriuose įrašomi įvairūs asmens duomenys: Lietuvos Respublikos pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos, asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, ši kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai bei gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Šiuose dokumentuose asmens tapatybę patvirtinantis įrašai (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir kt.) įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytų duomenų pagrindu apie Lietuvos Respublikos piliečius (Gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis).
Šiuose dokumentuose taip pat yra fiksuojamas piliečio veido atvaizdas ir piliečio parašas (išskyrus įstatymuose numatytas išimtis dėl neveiksnių ar fizinę negalią turinčių asmenų parašų (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio
straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuos dokumentus išduoda Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įsteigti migracijos padaliniai. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės pagrindu Lietuvos Respublikoje gali būti registruojami juridinę reikšmę turintys faktai: vaiko gimimas, išduodamame gimimo liudijime įrašomi gimusio vaiko tapatybės duomenys: vardas ir pavardė, asmens kodas, vaiko tėvų (ar vieno iš jų) pavardė, pilietybė ir kt., taip pat registruojamas santuokos (ištuokos) faktas ir santuokos (ištuokos) liudijime įrašomi sutuoktinių vardai, pavardės ir kiti pirminiai duomenys, kurių pagrindu vaikui išduodamas pasas, sutuoktiniui išduodamame pase keičiama jo pavardė, kurią jis pasirinko sudarydamas santuoką arba ją nutraukęs. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelėje įrašytų asmens vardo, pavardės (kurie į šiuos dokumentus asmeniui įrašomi Gyventojų registro duomenų pagrindu) autentiškumo negali atstoti joks kitas asmens dokumentas (vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas ir kt.).
Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas – teisę vairuoti tam tikros rūšies (rūšių) transporto priemones). Atsižvelgus į tai, būtina aiškiai įvardinti projektu teikiamo įstatymo taikymo sritį dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę (taigi ir teisę į atitinkamą vardą ir pavardę) patvirtinančiuose dokumentuose (projekto 4 straipsnio 3 dalyje apsiribojama vien tik Lietuvos Respublikos pase rašomų asmens duomenų ypatumais); taip pat projekto 2 straipsnio 3 dalies sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžime nurodyti pirminius dokumentus, kurių pagrindu piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos pase (piliečio pasirinktos kalbos grafine forma) gali būti papildomai įrašomi jo pasirinktos kalbos gramatine forma. Atkreipiame dėmesį, kad teikiama nuostata turi apimti ir tuos atvejus, kai pilietis papildomame lape gali prašyti įrašyti kitaip tik jo vardą arba tik jo pavardę. 3.
įrašytinas žodis „užsieniečių“ arba žodžiai „užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės“ (priklausomai nuo to, kuris variantas bus pasirinktas ir kitose projekto nuostatose), nes sąvoka „asmuo“ pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį apima ir tuos pačius Lietuvos Respublikos piliečius. Be to, šioje dalyje brauktinas perteklinis ir teisinio krūvio neturintis žodis „kompetentingų“ (nes visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos išduoda dokumentus pagal jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą kompetenciją). Analogiška pastaba taikytina ir kitose projekto nuostatose vartojamai formuluotei „kompetentingos institucijos“. 4. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant
„asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai,
įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Be to, derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio
dalyje vartojamomis sąvokomis „užsienio valstybės pilietis“ bei „asmuo be pilietybės“. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 5 straipsnyje vartojama formuluotė „lietuviška forma“ savo turiniu yra analogiška
forma, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Jeigu šios nuostatos turinys skiriasi nuo 2 straipsnio 2 dalyje pateikto apibrėžimo, reikėtų atskleisti nuostatos „lietuviška forma“ turinį. 6.
„dokumento šaltinis“ apibrėžime siūloma įtvirtinti nuostata „ar išimtinais
atvejais užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas, kuriuo remdamasi kompetentinga institucija <...> sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“. Pažymime, kad
„<...> pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu
ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Todėl esminės asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės turi būti nustatytos įstatymu <...>“ (2013 m. vasario 27 d. sprendimas). Pagal šią taisyklę įstatyme turi būti apibrėžti konkretūs projekto 2 straipsnio 3 dalyje minimi „išimtiniai atvejai“. Be to, ginčytinas pačios formuluotės „išimtinais atvejais“ vartojimas, apibrėžiant „dokumento šaltinio“ sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečių pateiktas dokumento šaltinis (užsieniečio pasas ar tapatybę patvirtinantis kitas asmens dokumentas) ne išimtinais, o beveik visais atvejais bus išduotas užsienio valstybės (jo „namų“ valstybės) institucijos ar įstaigos. 7. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas . Pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje vartojama formuluotė
„kompetentingos institucijos išduotas kitas dokumentas“ stokoja teisinio
aiškumo, todėl šios normos taikymas gali sukelti praktinių problemų. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka) ar „ir kitas dokumentas“.
Atsižvelgiant į dokumento šaltinio svarbą rašant vardą ir pavardę dokumentuose, manytume, kad įstatyme turėtų būti aiškiau nustatomi kriterijai, leidžiantys kokį nors dokumentą laikyti dokumento šaltiniu. Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių
„kuriuo remdamasi kompetentinga institucija teisės aktų nustatyta tvarka sudaro
arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose“. 8. Siūlome suderinti projekte vartojamą terminiją: projekto 1 straipsnyje vartojamą formuluotę „sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose“, projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotę – „sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“, projekto 3 straipsnio 2 dalyje – „išduodamuose dokumentuose“. 9. Projekto 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose suformuluota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kompetencija patvirtinti vardų ir pavardžių rašymo taisykles yra diskutuotina, nes projektu teikiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra susijęs su Vyriausybės kompetencijos įgyvendinimu šioje valdymo srityje, kai įgyvendinant Seimo priimtą įstatymą Vyriausybė turi priimti įstatymo normas detalizuojantį Vyriausybės nutarimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo taikymo požiūriu nebūtų aiškus ir projekto 4 straipsnio 2 dalyje minimų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų rekomendacijų teisinis statusas ir jų privalomumas.
Manome, kad šių rekomendacijų pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat turėtų patvirtinti tvarką, kuri būtų privaloma reguliuojant vardo ir pavardės rašymą pagal autentišką formą. 10. Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata dėl projektu siūlomo įtvirtinti įstatymo viršenybės vardų ir pavardžių rašymo normas įtvirtinamų teisės aktų atžvilgiu yra perteklinė ir brauktina. Nusprendus palikti nuostatą, nustatančią, kad šio įstatymo nuostatos vardo ir pavardės rašymo srityje yra specialios kitų įstatymų atžvilgiu, ji turėtų būti dėstytina taip: „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose taisykles, vadovaujamasi šiuo įstatymu“. 11. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio turinį, projekto 4 straipsnio pavadinime prieš žodį „vardo“ siūlome įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos piliečių“. 12. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių vardo ir pavardės rašymo asmens ir kituose dokumentuose taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnį, šio įstatymo tikslas – nustatyti pagrindinius vardo ir pavardės rašymo dokumentuose reikalavimus, neišskiriant dokumentų rūšių (asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nuo kitų dokumentų rūšių), kurioms būtų taikomos skirtingos rašymo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų arba aiškiai atskirti vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisykles nuo jų rašymo kituose dokumentuose, arba atsisakyti tokių dviprasmiškų formuluočių kaip „asmens ir kituose dokumentuose“, o vartoti aiškaus turinio, t.y. „sudaromi arba išduodami dokumentai“ formuluotę. 13.
skirtumus (arba suvienodinti terminiją, jeigu turimi omenyje tapatūs dalykai) tarp projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojamos formuluotės „lietuviškais (lietuvių kalbos abėcėlės) rašmenimis pagal tarimą ir turinti lietuvių kalbos asmenvardžių gramatinius požymius“ ir projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės „bendrieji lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimai, atsižvelgiant į pavardės lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus“, projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotės „valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą“, projekto 5 straipsnio 1 dalies formuluotės
„lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą“. 14. Projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos,
nustatančios vardo ir pavardės keitimą, atkuriant autentišką lietuvišką formą, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas (šis straipsnis reglamentuoja vardo ir pavardės rašymą pagal dokumento šaltinių įrašus). Manome, kad autentiškos vardo ir pavardės formos atkūrimo klausimas turėtų būti išsamiai reglamentuojamas kitame įstatymo straipsnyje, nustatant ne tik privalomus pateikti dokumentų šaltinius, bet ir šių dokumentų šaltinių pateikimo sąlygas, būtinas tam, kad šie dokumentų šaltiniai būtų pripažinti kaip turintys pakankamų įrodymų reikšmę bei pagrindžiantys autentišką vardo ir pavardės formą. Be to, projekte reikėtų atskleisti patį sąvokos „autentiška lietuviška forma“ turinį bei nurodyti, kuo ši forma skiriasi nuo projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „lietuviškos vardo ar pavardės formos“. 15. Manytume, kad projekto 5 straipsnio pavadinime vartojamos sąvokos „nurašymas“ bei „perraša“ turėtų būti paaiškintos bei atskleisti šių sąvokų turinio skirtumai, tuo labiau, kad pačiame 5 straipsnyje nėra nuoseklumo, reglamentuojant nurašymo arba perrašos taisykles. 16.
16Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti,
kad „išduodamų ir sudaromų dokumentų kitų įrašų skyriuje asmens pageidavimu įrašoma kitose valstybėse įteisinta nelietuviška vardo ir pavardės forma lotyniško pagrindo rašmenimis“. Vertinant šią nuostatą, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku formuluotės „dokumentų kitų įrašų skyrius“ turinys. Antra, šio įstatymo projekto paskirtis yra nustatyti vardo ir pavardės rašymo dokumentuose pagal pateiktą dokumento šaltinį taisykles, todėl nėra aišku projekto rengėjų siūloma nuostata, kad dokumentuose įrašoma ne dokumento šaltinyje nurodyta, o kitose valstybėse įteisinta nelietuviška forma. Šios nuostatos turinys visiškai nesuprantamas. Atitinkama pastaba taikytina ir
kategoriją „ asmens anksčiau turėta (kitose valstybėse įteisinta) nelietuviška vardo ir pavardės forma“. 17. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„užsieniečio“ įrašytini žodžiai „užsienio valstybės piliečio“. Analogiškai
turėtų būti tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos. 18. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluočių „pavardę paėmusių sutuoktinių“ bei „pavardę gavusių vaikų“ įrašytina formuluotė „sutuoktiniui arba vaikams suteikta pavardė“. 19. Projekto 5 straipsnio 4 dalis nesiderina su šio straipsnio 1 - 3 dalyse įtvirtintomis taisyklėmis. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 - 3 dalyse reglamentuojamos tik vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisyklės, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Tuo tarpu teikiamas 5 straipsnio 1
Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose.
Taip pat nėra aiškus 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad nelietuviška vardo ir pavardės forma negali būti oficialiai vartojama vietoj lietuviškos formos, turinys, nes įstatymo paskirtis yra vardo ir pavardės rašymo dokumentuose taisyklių nustatymas, o ne jų vartojimo viešajame gyvenime (visuomenės informavimo priemonėse, mokslo publikacijose, organizuojamuose konferencijose, paskaitose ir pan.) reglamentavimas. 20. Atsižvelgus į tai, kad įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti gali prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pakeisti Lietuvos Respublikos paso formą, asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą bei atsižvelgus į Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, būtina gauti Vyriausybės išvadą. 21. Projekto 7 straipsnio formuluotėje “parengia ir patvirtina” žodis „parengia“ brauktinas, nes Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas turi teisę pavesti parengti teisės akto projektus jiems pavaldiems subjektams, o ne “rengti” juos patys; šio stapinio formuluotė „visus reikalingus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui“ keistina į
„šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. 22. Projekto 8 straipsnis dėstytinas taip:
„8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. 23.
siūlomo asmens vardo ir pavardės rašymo oficialiuosiuose dokumentuose teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Vyriausybės išvadą dėl šiam įstatymui įgyvendinti būtinų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio, projekto 7 straipsnyje suformuluotiems pavedimams vykdyti, bei į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekte siūloma įtvirtinti įsigaliojimo data „2015 m. sausio 1 d.“ yra reali. 24. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos turi būti dėstomos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė E. Mušinskis
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-06- Nr. Į 2014-04-10 Nr. XIIP-1675 Lietuvos Respublikos Seimui D
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP‑1675 (toliau – Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:
tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra pakartotinai pabrėžęs, jog n ors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teisės ir, konkrečiai tariant, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje [1] . 2. Projekto 4 straipsnyje, nustatant Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo reikalavimus, nėra numatyta galimybė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau kartu ‑ LR institucijos) išduodamuose dokumentuose judėjimo laisvėmis pasinaudojusio Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.
Be to, Projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės (toliau kartu – užsieniečiai) vardai ir pavardės LR institucijų išduodamuose dokumentuose būtų rašomi lietuviška forma, t. y. lietuviškais rašmenimis pagal tarimą ir lietuvių kalbos asmenvardžių gramatinius požymius (nelietuviška vardo ir pavardės forma lotyniško pagrindo rašmenimis asmens pageidavimu galėtų būti įrašoma tik kitų įrašų skyriuje). Pažymime, kad, atsižvelgiant į toliau pateikiamus Teisingumo Teismo išaiškinimus, kyla abejonių dėl tokio reguliavimo suderinamumo su ES teise.
Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių. [2] Tarp situacijų, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, yra ir tos, kurios susijusios su naudojimusi Sutarties užtikrinamomis pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, tos, kurios susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikta teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [3] Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. [4] Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso . [5] Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje [6] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę.
Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių. [2] Tarp situacijų, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, yra ir tos, kurios susijusios su naudojimusi Sutarties užtikrinamomis pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, tos, kurios susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikta teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [3] Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. [4] Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso . [5] Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje [6] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas. [7] Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens (tiek piliečio, tiek ir užsieniečio) dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės . [8] Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. [9] Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [10] Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą [11] .
Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas. [7] Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens (tiek piliečio, tiek ir užsieniečio) dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės . [8] Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. [9] Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [10] Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą [11] . Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. [12] Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę. [13] Taigi jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas.
Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta manytume, jog Projekto nuostatomis, pagal kurias judėjimo laisve pasinaudojusio Sąjungos piliečio vardas ir pavardė LR institucijų išduodamuose dokumentuose negalėtų būti rašomi pagal dokumento šaltinį nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis ir nelietuviška forma, apsunkina šių asmenų galimybę veiksmingai pasinaudoti Sutartimis jiems užtikrinama teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje . Tai pasakytina ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia rašyba būtų ne išimtinė ar retai pasitaikanti, o atliekama kiekvienu atveju. [14] Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas, tik jeigu jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui. [15] Teisingumo Teismo nuomone, valstybinės kalbos apsauga iš esmės yra teisėtas tikslas, kuris gali pateisinti SESV 21 straipsnio apribojimu.
Vis dėlto, tokios ribojančios priemonės atitinka ES teisę tik jei jomis nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y. jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jomis siekiama užtikrinti, apsaugai ir tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis . [16] Būtent dėl Projektu siūlomo reguliavimo atitikties pastariesiems kriterijams kaip tik ir kyla abejonių. Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, leidžiančių teigti, kad siūlomas laisvo asmenų judėjimo apribojimas yra būtinas valstybinės kalbos apsaugai ar kad šio tikslo nebūtų galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Tai ypač pažymėtina, atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą užsieniečių vardai ir pavardės LR institucijų išduodamuose dokumentuose gali būti paraidžiui perrašomi visais lotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau be kitose kalbose vartojamų diakritinių modifikacijų. [17] Toks reguliavimas, kiek Europos teisės departamentui yra žinoma, už valstybės kalbos saugojimą atsakingų ir valstybinę kalbos politiką vykdančių institucijų nėra pripažintas kaip keliantis pavojų bendrinei lietuvių kalbai bendrinei lietuvių kalbai ar lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui.
Todėl, manytume, jog siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, nacionalinėje teisėje būtų tikslinga numatyti galimybę Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių, pasinaudojusių laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, vardą ir pavardę LR institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose nurodyti taip, kaip jie nurodomi dokumento šaltinyje (jeigu dokumento šaltinyje jie nurodomi lotyniško pagrindo rašmenimis). Judėjimo laisvėmis pasinaudojusių asmenų vardų ir pavardžių rašymo reglamentavimą tokiu būdu suderinus su ES teise, manytume, jog siekiant reguliavimo nuoseklumo, būtų tikslinga teisę įgyti nelietuvišką, tačiau iš lotyniško pagrindo rašmenų sudarytą pavardę jos nekeičiant numatyti taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie nėra pasinaudoję judėjimo laisve. 3. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad užsienio valstybės sudarytas arba išduotas dokumentas dokumento šaltiniu galėtų būti tik išimtiniais atvejais . Pažymime, kad nėra aiški šios nuostatos apimtis, t. y. kokie atvejai būtų laikomi išimtiniais. 4.
Projekte vartojamų žodžių junginių apimtis ir reikšmė: „lietuviški vardai ir pavardės“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas), „bendrieji lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimai“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas),
„autentiškos asmenvardžių formos“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas),
„vardo ar pavardės autentiška lietuviška forma“ (Projekto 4 straipsnio 2
dalis), „kalbos grafinė forma“ (Projekto 4 straipsnio 3 dalis bei 5 straipsnio
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąvoką, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžių „lietuviška vardo“ jungtukas „ir“ keistinas į „ar“. 6. Kyla klausimas, koks yra skirtumas ir (ar) tarpusavio sąsaja tarp Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojamo žodžių junginio „lietuvių kalbos asmenvardžių gramatiniai požymiai“ ir Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamų žodžių
„lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumai“. 7. Projekto 4
straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašyba reglamentuojama šiuos vardus ir pavardės skiriant į dvi grupes: lietuviški vardai ir pavardės (1 punktas) bei ne lietuvių tautybės piliečių vardai ir pavardės (2 punktas). Manytume, jog praktiškai įgyvendinant šią nuostatą galėtų kilti problemų, kadangi gali pasitaikyti ir ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių, kurių vardas ir (ar) pavardė būtų lietuviški. Taigi nebūtų aišku, kuris iš 4 straipsnio 1 dalies punktų turėtų būti taikomas. Be to, pažymime, kad 4 straipsnio 1 dalies nuostata neapima lietuvių tautybės LR piliečių, turinčių nelietuviškus vardus ir (ar) pavardes. Taigi Projekte šių asmenų pavardžių rašymas (ne nurašymas ar perrašymas) yra apskritai nereglamentuojamas. 8.
apibrėžimą, kyla abejonių dėl Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto (kuriame nurodoma, kad ne lietuvių tautybės LR piliečių vardai ir pavardės rašomi išlaikant autentiškas asmenvardžių formas ) atitikties Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai bendrajai taisyklei (kad LR piliečių vardai ir pavardės rašomi lietuviška vardo ir pavardės forma ). 9. Tiek, kiek tai susiję su Projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostata, atkreipiame dėmesį į tai, kad pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje bei vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai, yra asmens tapatybės kortelė (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o Lietuvos Respublikos pasas nėra privalomas asmens tapatybės dokumentas. Todėl projekte numačius galimybę asmens vardą ir pavardę paso kitų įrašų skyriuje nurodyti ir kita nei lietuviška forma, tokia galimybė turėtų būti numatyta ir Lietuvos Respublikos piliečiams išduodamose asmens tapatybės kortelėse. 10. Manytume, jog atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendime Konstantinidis (C‑168/91) suformuluotus principus, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje arba Projektą įgyvendinančiose taisyklėse turėtų būti numatyta, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį . Taip pat svarstytina, ar nebūtų tikslinga Projekte atskirai aptarti Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo tais atvejais, kai dokumento šaltinyje vardas ir pavardė nurodomi nelotyniško pagrindo rašmenimis. 11.
Projekto 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, LR institucijų išduodamuose dokumentuose, taigi ir Lietuvos Respublikos piliečių pasuose, vardai ir pavardės (šalia lietuviškos formos) galėtų būti nurodomi ir nelotyniško pagrindo rašmenimis . Tai kelia abejonių dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai. Konstitucinis Teismas
teisės normomis būtų nustatyta, jog piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime, aiškindamas savo 1999 m. spalio 21 d. nutarime vartojamą formuluotę „lietuviškais rašmenimis“, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Lietuvos valstybinės – lietuvių – kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialių) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys. [18] Atsižvelgiant į tai manytina, kad Konstitucinio Teismo sprendimas, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja“ reiškia, kad asmens vardas ir pavardė paso kitų įrašų skyriuje turėtų būti įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis . Nors Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose pasisakė tik dėl vardų ir pavardžių rašymo nelotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio pase, manytume, kad abejonių dėl atitikties konstituciniam valstybinės kalbos principui keltų vardų bei pavardžių rašymas nelotyniškais rašmenimis taip pat ir kituose LR institucijų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose. 12.
yla klausimas, kaip, remiantis Projekte įtvirtintu reguliavimu, būtų perrašomi dvigubi vardai ir pavardės (pavyzdžiui, White-Czerwinski ar White-Petraitytė ). Nėra aišku, ar juos perrašant lietuviška forma, tokia forma būtų suteikiama abiems dvigubo vardo ar pavardės pavardės dėmenims, ar tik paskutiniajam [19] ;
13Taip pat nėra aišku,
kodėl Projekte teisė išreikšti pageidavimą, kad dokumento kitų įrašų skyriuje vardas ir pavardė būtų įrašomi nelietuviška forma lotyniško pagrindo rašmenimis, yra numatyta užsieniečiams (Projekto 5 straipsnio 1 dalis), tačiau ji yra suteikiama tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę buvo kitos valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės (Projekto 5 straipsnio 2 dalis) arba kurie yra užsieniečių vaikai ar sutuoktiniai (Projekto 5 straipsnio 3 dalis). 14. Manytume, jog būtų tikslinga tarpusavyje suderinti Projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatą (kad užsieniečių vardai ir pavardės nelietuviška forma rašomi dokumentų kitų įrašų skyriuje ) su Projekto 5 straipsnio 4 dalies nuostata (kad dokumentuose, kuriuose nurodyta nelietuviška užsieniečių vardų ir pavardžių forma, kaip papildoma informacija nurodoma lietuviška forma ). 15. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekto 5 straipsnio 3 dalyje, kitaip nei kitose Projekto nuostatose, Lietuvos Respublikos piliečiams yra nustatomas įpareigojimas, o ne galimybė nuspręsti, kad nelietuviška vardo ir pavardės forma būtų nurodyta dokumentų kitų įrašų skyriuje. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected] [1]
Garcia Avello , C‑148/02, 25 ir 26 punktai; 2008 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Grunkin ir Paul , C‑353/06, 16 punktas;
Sayn-Wittgenstein , C‑208/09, 38 ir 39 punktai; 2011 m. gegužės 12 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn , C-391/09, 63 punktas . [2] 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas Pusa , C‑224/02, 16 punktas; 2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Schwarz ir Gootjes-Schwarz , C‑76/05, 86 punktas; 2008 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Huber , C‑524/06, 69 punktą; 2009 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Rüffler , C‑544/07, 62 punktas. [3] Minėtas sprendimas Pusa, 17 punktas; minėtas sprendimas Schwarz ir Gootjes-Schwarz , 87 punktas; minėtas sprendimas Rüffler , 63 punktas. [4] 2008 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Jipa , C‑33/07, 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktiką; 2011 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas McCarthy , C-434/09, 48 punktas. [5] 2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ruiz Zambrano, 42 punktas;
Minėtas sprendimas McCarthy , 47 punktas. [6] 2006 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas Turpeinen , C-520/04; 2006 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ritter-Coulais , C-152/03; 2005 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Kranemann , C‑109/04, ir kt. [7] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 punktas; 2008 m. gruodžio 4 d.
Teisingumo Teismos sprendimas Zablocka‑Weyhermüller , C‑221/07, 35 punktas; Minėtas sprendimas Rüffler, 73 punktas. [8] Kitoje valstybėje narėje išduotuose dokumentuose – autentiška pavardės forma (pavyzdžiui, White ar Czerwinski ), o Lietuvos Respublikoje išduotuose dokumentuose – pavardės forma lietuviškais rašmenimis bei, tam tikrais atvejais, su lietuvių kalbos asmenvardžių gramatiniais požymiais (pavyzdžiui, Vait ar Červinski arba Vaitas, Vaitienė, Vaitaitė ar Červinkis, Červinkienė, Červinskytė ). [9] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 28 punktas; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein , 69 punktas. [10] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 ir 22 punktai; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein , 54 punktas. [11] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietei santuokos pagrindu įgijus pavardę White, jos pavardė būtų rašoma Vait arba Vaitienė , o Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių jos vyro ir vaikų pavardės jų asmens dokumentuose būtų rašomos White . [12] 2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Garcia Avello , C‑148/02, 36 punktas; 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn , C-391/09, 75 punktas . [13] minėtų sprendimų Garcia Avello 36 punktą ir Sayn-Wittgenstein 55 ir 66–70 punktai, Vardyn, 77 punktas [14] Manytume, jog šis neigiamas poveikis judėjimo laisvei neišnyktų net ir numačius, kaip tai yra padaryta Projekto 5 straipsnyje, kad, užsieniečio pageidavimu, dokumento kitų įrašų skyriuje jo vardas ir pavardė galėtų būti įrašomi nelietuviška forma lotyniško pagrindo rašmenimis. Tokios nuomonės laikomės visų pirma atsižvelgdami į tai, kad ši taisyklė praktikoje galėtų būti pritaikyta tik ribotais atvejais (kadangi ne visi Lietuvos Respublikos institucijų išduodami dokumentai turi kitų įrašų skyrių ar yra techniškai pritaikyti jį turėti).
Taip pat kyla klausimas ar dviejų iš pirmo įspūdžio visiškai skirtingų pavardžių (pavyzdžiui, White ir Vaitas, Vaitienė ar Vaitaitė ) nurodymas Lietuvos Respublikos institucijų išduotame dokumente neįneštų tik dar daugiau neaiškumo ir sunkumų, užsieniečiams, norintiems šiais dokumentais remtis kitose valstybėse narėse. [15] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul,
Sayn-Wittgenstein,
Runevič-Vardyn ir Wardyn , 83 punktas. [16] Minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein,
teismo praktika; minėtas sprendimas Runevič‑Vardyn ir Wardyn , 87-88 punktai. [17] Pavyzdžiui, Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad užsieniečių vardai ir pavardės paraidžiui perrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis iš jų turimų dokumentų. [18] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas, III dalies 4 punktas. [19] Pažymime, kad praktikoje gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai tokią pavardę, kaip, pavyzdžiui, White-Petraitytė turės vyriškos lyties asmuo (grįžtantis iš tų valstybių, kuriose vaiko pavardė sudaroma iš tėvo ir motinos pavardžių). Todėl tikėtina, kad gali iškilti poreikis dokumentuose rašant tokių asmenų pavardes formos skirtumus pagal lyti atlikti tik antrajame pavardės dėmenyje.
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
O S DĖL
: Komiteto nariai: Audronė Pitrėnienė, Edvardas Žakaris, Rima Baškienė, Šarūną Birutį pavaduojantis Seimo narys Viktoras Fiodorovas, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orintą Leiputę pavaduojanti Seimo narė Giedrė Purvaneckienė, Jaroslav Narkevič, Algirdas Vaclovas Patackas, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė. Kiti posėdžio dalyviai :
Seimo narys Rytas Kupčinskas, Aukščiausiojo teismo atstovas Mindaugas Girdauskas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, pirmininkės pavaduotoja Jūratė Palionytė, kalbininkas prof. Vitas Labutis, Lietuvių kalbos instituto mokslininkai Rita Miliūnaitė, Sergejus Temčinas, Kazimieras Garšva, Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas, viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas, Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Motiekienė, Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos atstovas Mindaugas Tamošiūnas, teisingumo ministro patarėja Sigita Skroblienė, Teisingumo ministerijos vyriausioji specialistė Liucija Šimkutė, suinteresuotas asmuo Miglė Vantens, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vyriausioji patarėja Virginija Būdienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad
„<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai
užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti< ...>“. Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, oficialias išvadas, išdėstytą jos poziciją (siūlymus). Pritarti
nustato Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo bei kitų asmenų vardų ir pavardžių perrašymo reikalavimus Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių kompetentingų institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose . Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „ išduodamuose dokumentuose“ apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan.
Lietuvos Respublikoje yra išduodami įvairūs dokumentai (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos darbuotojui, teismui ir pan.), taip pat ir asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai ir visi kiti asmens dokumentai, kuriuose įrašomi įvairūs asmens duomenys: Lietuvos Respublikos pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos, asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, ši kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai bei gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Šiuose dokumentuose asmens tapatybę patvirtinantis įrašai (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir kt.) įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytų duomenų pagrindu apie Lietuvos Respublikos piliečius (Gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis).
Šiuose dokumentuose taip pat yra fiksuojamas piliečio veido atvaizdas ir piliečio parašas (išskyrus įstatymuose numatytas išimtis dėl neveiksnių ar fizinę negalią turinčių asmenų parašų (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, Paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuos dokumentus išduoda Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įsteigti migracijos padaliniai. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės pagrindu Lietuvos Respublikoje gali būti registruojami juridinę reikšmę turintys faktai: vaiko gimimas, išduodamame gimimo liudijime įrašomi gimusio vaiko tapatybės duomenys: vardas ir pavardė, asmens kodas, vaiko tėvų (ar vieno iš jų) pavardė, pilietybė ir kt., taip pat registruojamas santuokos (ištuokos) faktas ir santuokos (ištuokos) liudijime įrašomi sutuoktinių vardai, pavardės ir kiti pirminiai duomenys, kurių pagrindu vaikui išduodamas pasas, sutuoktiniui išduodamame pase keičiama jo pavardė, kurią jis pasirinko sudarydamas santuoką arba ją nutraukęs. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelėje įrašytų asmens vardo, pavardės (kurie į šiuos dokumentus asmeniui įrašomi Gyventojų registro duomenų pagrindu) autentiškumo negali atstoti joks kitas asmens dokumentas (vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas ir kt.).
Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė
2014-04-15 3.
arba žodžiai „užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės“ (priklausomai nuo to, kuris variantas bus pasirinktas ir kitose projekto nuostatose), nes sąvoka „asmuo“ pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį apima ir tuos pačius Lietuvos Respublikos piliečius. Be to, šioje dalyje brauktinas perteklinis ir teisinio krūvio neturintis žodis „kompetentingų“ (nes visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos išduoda dokumentus pagal jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą kompetenciją). Analogiška pastaba taikytina ir kitose projekto nuostatose vartojamai formuluotei „kompetentingos institucijos“. Pritarti
atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Be to, derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „užsienietis“ derintina su projekto 4 straipsnio 2 dalyje vartojamomis sąvokomis „užsienio valstybės pilietis“ bei „asmuo be pilietybės“. Pritarti
straipsnyje vartojama formuluotė „lietuviška forma“ savo turiniu yra analogiška 2 straipsnio 2 dalyje pateiktam apibrėžimui „lietuviška vardo ar pavardės forma, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Jeigu šios nuostatos turinys skiriasi nuo 2 straipsnio 2 dalyje pateikto apibrėžimo, reikėtų atskleisti nuostatos „lietuviška forma“ turinį. Pritarti
2014-04-15 6.
šaltinis“ apibrėžime siūloma įtvirtinti nuostata „ar išimtinais atvejais užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas, kuriuo remdamasi kompetentinga institucija <...> sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“. Pažymime, kad „<...> pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Todėl esminės asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės turi būti nustatytos įstatymu <...>“ (2013 m. vasario 27 d. sprendimas). Pagal šią taisyklę įstatyme turi būti apibrėžti konkretūs projekto 2 straipsnio 3 dalyje minimi „išimtiniai atvejai“. Be to, ginčytinas pačios formuluotės „išimtinais atvejais“ vartojimas, apibrėžiant „dokumento šaltinio“ sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečių pateiktas dokumento šaltinis (užsieniečio pasas ar tapatybę patvirtinantis kitas asmens dokumentas) ne išimtinais, o beveik visais atvejais bus išduotas užsienio valstybės (jo „namų“ valstybės) institucijos ar įstaigos. Pritarti
būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas . Pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje vartojama formuluotė „kompetentingos institucijos išduotas kitas dokumentas“ stokoja teisinio aiškumo, todėl šios normos taikymas gali sukelti praktinių problemų. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka) ar „ir kitas dokumentas“.
Atsižvelgiant į dokumento šaltinio svarbą rašant vardą ir pavardę dokumentuose, manytume, kad įstatyme turėtų būti aiškiau nustatomi kriterijai, leidžiantys kokį nors dokumentą laikyti dokumento šaltiniu. Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remdamasi kompetentinga institucija teisės aktų nustatyta tvarka sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose“. Pritarti
vartojamą formuluotę „sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose“, projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotę – „sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“, projekto 3 straipsnio 2 dalyje – „išduodamuose dokumentuose“. Pritarti
dalies nuostatos, kuriose suformuluota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kompetencija patvirtinti vardų ir pavardžių rašymo taisykles yra diskutuotina, nes projektu teikiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra susijęs su Vyriausybės kompetencijos įgyvendinimu šioje valdymo srityje, kai įgyvendinant Seimo priimtą įstatymą Vyriausybė turi priimti įstatymo normas detalizuojantį Vyriausybės nutarimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo taikymo požiūriu nebūtų aiškus ir projekto 4 straipsnio 2 dalyje minimų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų rekomendacijų teisinis statusas ir jų privalomumas.
Manome, kad šių rekomendacijų pagrindu
privaloma reguliuojant vardo ir pavardės rašymą pagal autentišką formą. Pritarti
įstatymo viršenybės vardų ir pavardžių rašymo normas įtvirtinamų teisės aktų atžvilgiu yra perteklinė ir brauktina. Nusprendus palikti nuostatą, nustatančią, kad šio įstatymo nuostatos vardo ir pavardės rašymo srityje yra specialios kitų įstatymų atžvilgiu, ji turėtų būti dėstytina taip: „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos
išduodamuose dokumentuose taisykles, vadovaujamasi šiuo įstatymu“. Pritarti
11Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio turinį,
projekto 4 straipsnio pavadinime prieš žodį „vardo“ siūlome įrašyti žodžius
„Lietuvos Respublikos piliečių“. Pritarti
piliečių vardo ir pavardės rašymo asmens ir kituose dokumentuose taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnį, šio įstatymo tikslas – nustatyti pagrindinius vardo ir pavardės rašymo dokumentuose reikalavimus, neišskiriant dokumentų rūšių (asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nuo kitų dokumentų rūšių), kurioms būtų taikomos skirtingos rašymo taisyklės.
Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų arba aiškiai atskirti vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisykles nuo jų rašymo kituose dokumentuose, arba atsisakyti tokių dviprasmiškų formuluočių kaip
„asmens ir kituose dokumentuose“, o vartoti aiškaus turinio, t.y. „sudaromi
arba išduodami dokumentai“ formuluotę. Pritarti
terminiją, jeigu turimi omenyje tapatūs dalykai) tarp projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojamos formuluotės „lietuviškais (lietuvių kalbos abėcėlės) rašmenimis pagal tarimą ir turinti lietuvių kalbos asmenvardžių gramatinius požymius“ ir projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės
„bendrieji lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimai, atsižvelgiant į
pavardės lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus“, projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotės „valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą“, projekto 5 straipsnio 1 dalies formuluotės
„lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą“. Nepritarti
Argumentai: Šios formuluotės apibrėžia skirtingas sąvokas. 14. TD
keitimą, atkuriant autentišką lietuvišką formą, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas (šis straipsnis reglamentuoja vardo ir pavardės rašymą pagal dokumento šaltinių įrašus).
Manome, kad autentiškos vardo ir pavardės formos atkūrimo klausimas turėtų būti išsamiai reglamentuojamas kitame įstatymo straipsnyje, nustatant ne tik privalomus pateikti dokumentų šaltinius, bet ir šių dokumentų šaltinių pateikimo sąlygas, būtinas tam, kad šie dokumentų šaltiniai būtų pripažinti kaip turintys pakankamų įrodymų reikšmę bei pagrindžiantys autentišką vardo ir pavardės formą. Be to, projekte reikėtų atskleisti patį sąvokos „autentiška lietuviška forma“ turinį bei nurodyti, kuo ši forma skiriasi nuo projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „lietuviškos vardo ar pavardės formos“. Pritarti Atskleisti sąvoką „autentiška lietuviška forma“
bei „perraša“ turėtų būti paaiškintos bei atskleisti šių sąvokų turinio skirtumai, tuo labiau, kad pačiame 5 straipsnyje nėra nuoseklumo, reglamentuojant nurašymo arba perrašos taisykles. Pritarti
dokumentų kitų įrašų skyriuje asmens pageidavimu įrašoma kitose valstybėse įteisinta nelietuviška vardo ir pavardės forma lotyniško pagrindo rašmenimis“. Vertinant šią nuostatą, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku formuluotės „dokumentų kitų įrašų skyrius“ turinys. Antra, šio įstatymo projekto paskirtis yra nustatyti vardo ir pavardės rašymo dokumentuose pagal pateiktą dokumento šaltinį taisykles, todėl nėra aišku projekto rengėjų siūloma nuostata, kad dokumentuose įrašoma ne dokumento šaltinyje nurodyta, o kitose valstybėse įteisinta nelietuviška forma. Šios nuostatos turinys visiškai nesuprantamas.
Atitinkama pastaba taikytina ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatai, kurioje siūloma įtvirtinti nesuprantamą teisinę kategoriją „ asmens anksčiau turėta (kitose valstybėse įteisinta) nelietuviška vardo ir pavardės forma“. Pritarti
2014-04-15 17.Projekto
valstybės piliečio“. Analogiškai turėtų būti tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos. Pritarti
„pavardę paėmusių sutuoktinių“ bei „pavardę gavusių vaikų“ įrašytina
formuluotė „sutuoktiniui arba vaikams suteikta pavardė“. Pritarti
įtvirtintomis taisyklėmis. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 - 3 dalyse reglamentuojamos tik vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisyklės, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Tuo tarpu teikiamas 5 straipsnio 1 - 3 dalių formuluotės suponuoja, kad šiose dalyse nustatytos taisyklės būtų taikomos rašant užsieniečių vardą ir pavardę visuose Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose. Taip pat nėra aiškus 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad nelietuviška vardo ir pavardės forma negali būti oficialiai vartojama vietoj lietuviškos formos, turinys, nes įstatymo paskirtis yra vardo ir pavardės rašymo dokumentuose taisyklių nustatymas, o ne jų vartojimo viešajame gyvenime
konferencijose, paskaitose ir pan.) reglamentavimas. Pritarti
2014-04-15 20.
prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pakeisti Lietuvos Respublikos paso formą, asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą bei atsižvelgus į Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, būtina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
brauktinas, nes Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas turi teisę pavesti parengti teisės akto projektus jiems pavaldiems subjektams, o ne “rengti” juos patys; šio straipsnio formuluotė „visus reikalingus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui“ keistina į „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
dėstytinas taip: „8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos
„Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Pritarti
pavardės rašymo oficialiuosiuose dokumentuose teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Vyriausybės išvadą dėl šiam įstatymui įgyvendinti būtinų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio, projekto 7 straipsnyje suformuluotiems pavedimams vykdyti, bei į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekte siūloma įtvirtinti įsigaliojimo data „2015 m. sausio 1 d.“ yra reali. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo įsigaliojimo laiką nustatyti atsižvelgiant į projekto svarstymo procedūrą. 24. TD
raidėmis. Pritarti 25.
Teisingumo ministerijos 2014-06-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP‑1675 (toliau – Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra pakartotinai pabrėžęs, jog n ors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teisės ir, konkrečiai tariant, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje
straipsnyje, nustatant Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo reikalavimus, nėra numatyta galimybė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau kartu ‑ LR institucijos) išduodamuose dokumentuose judėjimo laisvėmis pasinaudojusio Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. Be to, Projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės (toliau kartu – užsieniečiai) vardai ir pavardės LR institucijų išduodamuose dokumentuose būtų rašomi lietuviška forma, t. y. lietuviškais rašmenimis pagal tarimą ir lietuvių kalbos asmenvardžių gramatinius požymius (nelietuviška vardo ir pavardės forma lotyniško pagrindo rašmenimis asmens pageidavimu galėtų būti įrašoma tik kitų įrašų skyriuje). Pažymime, kad, atsižvelgiant į toliau pateikiamus Teisingumo Teismo išaiškinimus, kyla abejonių dėl tokio reguliavimo suderinamumo su ES teise.
Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių. [2] Tarp situacijų, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, yra ir tos, kurios susijusios su naudojimusi Sutarties užtikrinamomis pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, tos, kurios susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikta teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [3] Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. [4] Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso . [5] Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje [6] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę.
Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių. [2] Tarp situacijų, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, yra ir tos, kurios susijusios su naudojimusi Sutarties užtikrinamomis pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, tos, kurios susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikta teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [3] Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. [4] Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso . [5] Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje [6] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas. [7] Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens (tiek piliečio, tiek ir užsieniečio) dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės . [8] Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. [9] Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [10] Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą [11] .
Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas. [7] Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens (tiek piliečio, tiek ir užsieniečio) dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės . [8] Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. [9] Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [10] Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą [11] . Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. [12] Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę. [13] Taigi jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas.
Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta manytume, jog Projekto nuostatomis, pagal kurias judėjimo laisve pasinaudojusio Sąjungos piliečio vardas ir pavardė LR institucijų išduodamuose dokumentuose negalėtų būti rašomi pagal dokumento šaltinį nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis ir nelietuviška forma, apsunkina šių asmenų galimybę veiksmingai pasinaudoti Sutartimis jiems užtikrinama teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje . Tai pasakytina ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia rašyba būtų ne išimtinė ar retai pasitaikanti, o atliekama kiekvienu atveju. [14] Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas, tik jeigu jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui. [15] Teisingumo Teismo nuomone, valstybinės kalbos apsauga iš esmės yra teisėtas tikslas, kuris gali pateisinti SESV 21 straipsnio apribojimu.
Vis dėlto, tokios ribojančios priemonės atitinka ES teisę tik jei jomis nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y. jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jomis siekiama užtikrinti, apsaugai ir tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis . [16] Būtent dėl Projektu siūlomo reguliavimo atitikties pastariesiems kriterijams kaip tik ir kyla abejonių. Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, leidžiančių teigti, kad siūlomas laisvo asmenų judėjimo apribojimas yra būtinas valstybinės kalbos apsaugai ar kad šio tikslo nebūtų galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Tai ypač pažymėtina, atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą užsieniečių vardai ir pavardės LR institucijų išduodamuose dokumentuose gali būti paraidžiui perrašomi visais lotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau be kitose kalbose vartojamų diakritinių modifikacijų. [17] Toks reguliavimas, kiek Europos teisės departamentui yra žinoma, už valstybės kalbos saugojimą atsakingų ir valstybinę kalbos politiką vykdančių institucijų nėra pripažintas kaip keliantis pavojų bendrinei lietuvių kalbai bendrinei lietuvių kalbai ar lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui.
Todėl, manytume, jog siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, nacionalinėje teisėje būtų tikslinga numatyti galimybę Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių, pasinaudojusių laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, vardą ir pavardę LR institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose nurodyti taip, kaip jie nurodomi dokumento šaltinyje (jeigu dokumento šaltinyje jie nurodomi lotyniško pagrindo rašmenimis). Judėjimo laisvėmis pasinaudojusių asmenų vardų ir pavardžių rašymo reglamentavimą tokiu būdu suderinus su ES teise, manytume, jog siekiant reguliavimo nuoseklumo, būtų tikslinga teisę įgyti nelietuvišką, tačiau iš lotyniško pagrindo rašmenų sudarytą pavardę jos nekeičiant numatyti taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie nėra pasinaudoję judėjimo laisve. Nepritarti Argumentai:
Lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė ir jos vartojimas yra nacionalinės teisės dalykas. 27. Europos teisės departamentas prie
3Projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodoma,
kad užsienio valstybės sudarytas arba išduotas dokumentas dokumento šaltiniu galėtų būti tik išimtiniais atvejais . Pažymime, kad nėra aiški šios nuostatos apimtis, t. y. kokie atvejai būtų laikomi išimtiniais. Pritarti Pasiūlymas: siūlyti iniciatoriams atskleisti išimtinių atvejų turinį. 28.
junginių apimtis ir reikšmė: „lietuviški vardai ir pavardės“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas), „bendrieji lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimai“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas), „autentiškos asmenvardžių formos“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas), „vardo ar pavardės autentiška lietuviška forma“ (Projekto 4 straipsnio 2 dalis),
„kalbos grafinė forma“ (Projekto 4 straipsnio 3 dalis bei 5 straipsnio 3
dalis). Pritarti
dalyje įtvirtintą sąvoką, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„lietuviška vardo“ jungtukas „ir“ keistinas į „ar“. Pritarti
skirtumas ir (ar) tarpusavio sąsaja tarp Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojamo žodžių junginio „lietuvių kalbos asmenvardžių gramatiniai požymiai“ ir Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamų žodžių „lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumai“. Pritarti
Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašyba reglamentuojama šiuos vardus ir pavardės skiriant į dvi grupes: lietuviški vardai ir pavardės (1 punktas) bei ne lietuvių tautybės piliečių vardai ir pavardės (2 punktas). Manytume, jog praktiškai įgyvendinant šią nuostatą galėtų kilti problemų, kadangi gali pasitaikyti ir ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių, kurių vardas ir (ar) pavardė būtų lietuviški. Taigi nebūtų aišku, kuris iš 4 straipsnio 1 dalies punktų turėtų būti taikomas. Be to, pažymime, kad 4 straipsnio 1 dalies nuostata neapima lietuvių tautybės LR piliečių, turinčių nelietuviškus vardus ir (ar) pavardes.
Taigi Projekte šių asmenų pavardžių rašymas (ne nurašymas ar perrašymas) yra apskritai nereglamentuojamas. Pritarti Pasiūlymas: Siūlyti iniciatoriams patikslinti projekto nuostatas. 32. Europos teisės departamentas prie
vardo ar pavardės forma“ apibrėžimą, kyla abejonių dėl Projekto 4 straipsnio
piliečių vardai ir pavardės rašomi išlaikant autentiškas asmenvardžių formas ) atitikties Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai bendrajai taisyklei (kad LR piliečių vardai ir pavardės rašomi lietuviška vardo ir pavardės forma
9. Tiek, kiek tai susiję su Projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostata, atkreipiame dėmesį į tai, kad pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje bei vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai, yra asmens tapatybės kortelė (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o Lietuvos Respublikos pasas nėra privalomas asmens tapatybės dokumentas. Todėl projekte numačius galimybę asmens vardą ir pavardę paso kitų įrašų skyriuje nurodyti ir kita nei lietuviška forma, tokia galimybė turėtų būti numatyta ir Lietuvos Respublikos piliečiams išduodamose asmens tapatybės kortelėse. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2014-06-06 10.
Manytume, jog atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendime Konstantinidis (C‑168/91) suformuluotus principus, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje arba Projektą įgyvendinančiose taisyklėse turėtų būti numatyta, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį . Taip pat svarstytina, ar nebūtų tikslinga Projekte atskirai aptarti Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo tais atvejais, kai dokumento šaltinyje vardas ir pavardė nurodomi nelotyniško pagrindo rašmenimis. Nepritarti Argumentai:
Šalys, kuriose vartojami nelotyniško pagrindo rašmenys, yra nusistačiusios perrašos lotyniškais rašmenimis taisykles. 35. Europos teisės departamentas prie
straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, LR institucijų išduodamuose dokumentuose, taigi ir Lietuvos Respublikos piliečių pasuose, vardai ir pavardės (šalia lietuviškos formos) galėtų būti nurodomi ir nelotyniško pagrindo rašmenimis . Tai kelia abejonių dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai. Konstitucinis Teismas
normomis būtų nustatyta, jog piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.
d. nutarime vartojamą formuluotę „lietuviškais rašmenimis“, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Lietuvos valstybinės – lietuvių – kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialių) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys. [18] Atsižvelgiant į tai manytina, kad Konstitucinio Teismo sprendimas, kad
„Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę
valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja“ reiškia, kad asmens vardas ir pavardė paso kitų įrašų skyriuje turėtų būti įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis . Nors Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose pasisakė tik dėl vardų ir pavardžių rašymo nelotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio pase, manytume, kad abejonių dėl atitikties konstituciniam valstybinės kalbos principui keltų vardų bei pavardžių rašymas nelotyniškais rašmenimis taip pat ir kituose LR institucijų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose. Nepritarti Argumentai:
Įrašas kitų įrašų skyriuje keltų tam tikrų techninių problemų. 36. Europos teisės departamentas prie
yla klausimas, kaip, remiantis Projekte įtvirtintu reguliavimu, būtų perrašomi dvigubi vardai ir pavardės (pavyzdžiui, White-Czerwinski ar White-Petraitytė ).
Nėra aišku, ar juos perrašant lietuviška forma, tokia forma būtų suteikiama abiems dvigubo vardo ar pavardės pavardės dėmenims, ar tik paskutiniajam [19] ; Atsižvelgti Pasiūlymas: siūlyti šiuos atvejus reglamentuoti Įstatymo įgyvendinimo teisės aktuose. 37. Europos teisės departamentas prie
dokumento kitų įrašų skyriuje vardas ir pavardė būtų įrašomi nelietuviška forma lotyniško pagrindo rašmenimis, yra numatyta užsieniečiams (Projekto 5 straipsnio 1 dalis), tačiau ji yra suteikiama tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę buvo kitos valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės (Projekto 5 straipsnio 2 dalis) arba kurie yra užsieniečių vaikai ar sutuoktiniai (Projekto 5 straipsnio 3 dalis). Pritarti Pasiūlymas; siūlyti iniciatoriams papildyti projektą tomis nuostatomis. 38. Europos teisės departamentas prie
dalies nuostatą (kad užsieniečių vardai ir pavardės nelietuviška forma rašomi dokumentų kitų įrašų skyriuje ) su Projekto 5 straipsnio 4 dalies nuostata (kad dokumentuose, kuriuose nurodyta nelietuviška užsieniečių vardų ir pavardžių forma, kaip papildoma informacija nurodoma lietuviška forma
kitose Projekto nuostatose, Lietuvos Respublikos piliečiams yra nustatomas įpareigojimas, o ne galimybė nuspręsti, kad nelietuviška vardo ir pavardės forma būtų nurodyta dokumentų kitų įrašų skyriuje. Pritarti
2014-09-05 Nr.
S1-352 (1.7) Lietuvos Respublikos Seimo prašymu (2014-07-15 Seimo posėdžio protokolai Nr. SPP-169 ir Nr. SPP-170) Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau
Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai Lietuvos dokumentuose rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (2013-10-24 nutarimu Nr. N-11 (147) priimta pataisa). Atsižvelgiant į kitose valstybėse taikomą praktiką ir į tai, kad projektuose iš esmės kalbama tik apie asmenvardžių rašmenis, svarstytina, ar nepakaktų rašybos nuostatas dėl rašmenų įtraukti į Lietuvos Respublikos paso ir Lietuvos
šios nuostatos įtrauktos į asmens dokumentus reglamentuojančius įstatymus). Išvados
nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose.
2014-09-05 Nr. S1-352 (1.7)
lietuviškais rašmenimis. Pritarti
2014-09-05 Nr. S1-352 (1.7)
3Atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys:
a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Pritarti Pasiūlymas: Siūlyti vartoti ne terminą „lotyniško pagrindo rašmenys“, o „lotyniškais rašmenimis“. 43. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014-09-05 Nr. S1-352 (1.7)
valstybių piliečių asmenvardžiai kituose dokumentuose rašytini remiantis VLKK
2014-09-05 Nr. S1-352 (1.7)
dėl projekto Nr. XIIP-1675
numatytas asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą principas, nenurodant išimčių, kurios šiuo metu taikomos rašant asmenvardžius Lietuvos Respublikos asmens ir kituose dokumentuose.
Projekte numatyta galimybė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje pateikti autentiškas asmenvardžių formas, tačiau Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad tokios formos negali būti prilyginamos oficialiosioms. Pritarti
2014-09-05 Nr. S1-352 (1.7)
projekte numatytas užsienio piliečių asmenvardžių visuotinis perrašymas lietuviškais rašmenimis pagal tarimą Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose būtų sunkiai įgyvendinamas, galėtų trikdyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, kelti nepatogumų patiems asmenims. Kaip galima suprasti iš projekto nuostatų, užsieniečio pateiktame asmens tapatybės dokumente esantis vardas ir pavardė bet kurioje Lietuvos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turėtų būti perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Tai privalėtų atlikti, pavyzdžiui, savivaldybės darbuotojas, poliklinikos registratorius ar policininkas, prieš tai išstudijavę atitinkamos kalbos asmenvardžių perrašos į lietuvių kalbą taisykles. Beje, pagal įstatymo projektą tokios procedūros nebūtų atliekamos privačiose įmonėse, vadinasi, kai kuriais atvejais užsieniečio vardas ir pavardė skirtinguose Lietuvoje išduotuose dokumentuose būtų rašomi skirtingai. Tai greičiausiai sukeltų didelių nepatogumų, susijusių, pavyzdžiui, su sveikatos draudimo ar kitomis sritimis. Neaišku, kaip užsieniečių vardai ir pavardės turėtų būti rašomi pačiam asmeniui pildant dokumentus, tarp jų vis dažniau naudojamu elektroniniu būdu – pats asmuo turėtų juose perrašyti savo pavardę lietuviškais rašmenimis pagal minėtas taisykles.
Be to, abejotina, ar kiekviename dokumente bus „kitų įrašų skyrius“, kuriame numatyta leisti pateikti autentiškas asmenvardžių formas. Konstitucinio Teismo konstatuota, kad valstybė gali nustatyti savo piliečių asmenvardžių rašymo tvarką Lietuvos Respublikos pase, patvirtinančiame asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, tačiau svarstytina, ar galima keisti kitos valstybės piliečio asmens tapatybės dokumente įrašytą asmenvardį ir jį laikyti neoficialiu (nes būtų teikiamas tik kitų įrašų skyriuje), kaip numatyta projekto 5 str. 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad 5 str. 1 dalyje ir to paties str. 4 dalyje teikiamos dvi viena kitai prieštaraujančios nuostatos dėl užsieniečių asmenvardžių autentiškų ir sulietuvintų formų santykio. Neaišku, kaip būtų įgyvendinama 4 str. 3 d. nuostata „Piliečio pageidavimu, jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje gali būti papildomai įrašomi jo pasirinktos kalbos grafine forma“. Tokia nuostata galėtų reikšti, kad į valstybės išduodamą dokumentą Lietuvos Respublikos pasą asmenvardis būtų įrašomas asmens pageidaujamos bet kokios kalbos rašmenimis (tarp jų ir hieroglifais, kirilica ar pan.). Pabrėžtina, kad jei užtektų tik asmens noro savo pavardę užrašyti nelietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į emigracijos mastą ir savivokos stygių, dalis lietuvių gali pareikšti pageidavimą savo vardus ir pavardes rašyti kitokiais rašmenimis. Net iš neoficialių įrašų tokie asmenvardžiai gali išplisti vartosenoje ir kelti tam tikrą grėsmę lietuvių vardynui. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 46. Seimo narė A. Stancikienė
1 Argumentai: Dabar galiojanti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu (2003-06-26, žin., Nr. 65-3009 ) priimta nuostata, kad tais atvejais kai moterys nenori rodyti savo šeiminės padėties gali pavardes dokumentuose rašyti be galūnės, pažeidžia tradicinę lietuvių kalbos sistemą, galimai dėl pakitusios pavardės nutraukia ryšius su gimine, prieštarauja nusistovėjusiai tradicinei kultūrai. Su šia nuostata nesutinka žymiausi Lietuvos kalbininkai, kultūros specialistai. Todėl siūlau grįžti prie tradiciškai nusistovėjusių nuostatų dėl lietuvių moterų ar mergaičių pavardžių rašymo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį, ją papildyti antru punktu, tolimesnį atitinkamai perkeliant per vieną vietą ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės kompetentingų institucijų
sudaromuose ir išduodamuose asmens ir kituose dokumentuose rašomi lietuviška vardo ir pavardės forma, remiantis Lietuvos Respublikos išduotu dokumento šaltiniu:
taisykles ir bendruosius lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimus, atsižvelgiant į pavardės lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus ir darybą, išlaikant tradicinę priesagą . 2) lietuviškos moterų ir mergaičių pavardės turi atitikti bendruosius lietuvių kalbos taisyklingumo ir darybos reikalavimus. Tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nerodytų šeiminės padėties, galima pasilikti tradicinę mergautinę pavardę. 2)
tautybės piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, išlaikant autentiškas asmenvardžių formas.
Piliečiui pageidaujant, jo vardas ir pavardė kompetentingų institucijų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose gali būti rašomi su galūne (sugramatinta forma) arba be galūnės (nesugramatinta forma), taip pat neatsižvelgiant į lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus .“ Nepritarti Argumentai: Jau susiformavo tradicija moteriškosios giminės pavardes rašyti be priesagų, rodančių moters šeiminę padėtį. Tokios formos nepažeidžia lietuvių kalbos gramatikos, yra vartotos (pvz., V. Garliauskas. XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokų metrikų knyga, 2004) Seimo Užsienio reikalų komitetas 2014-11-17 Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-1675, vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktomis išvadomis ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Užsienio reikalų komitetas, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Pritarti
: Siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti įstatymų projektus Nr. XIIP-1653 ir XIIP-1675, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai : už išvadą – 9, prieš – 0; susilaikė - 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Valentinas Stundys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, G. Morkūnienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys:
Seimo nariai: V. Stundys, V. Juozapaitis, R. Kupčinskas, Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja V. Būdienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovės: D. Vaišnienė, J. Palionytė, Seimo Pirmininkės sekretoriato atstovas S. Mecelica, Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas R. Stankevičius, Vyriausybės kanceliarijos atstovė L. Saulėnaitė, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos atstovė A. Svinkūnaitė, Teisingumo ministerijos atstovė L. Šimkutė. 2.-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų piliečių, asociacijų, Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
2014-04-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamu projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad
„<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai
užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, oficialias išvadas, išdėstytą jos poziciją (siūlymus). Nesvarstyta Gauta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-06-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP‑1675 (toliau – Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:
Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra pakartotinai pabrėžęs, jog nors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teisės ir, konkrečiai tariant, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje [1] . Nesvarstyta 3.
3Lietuvos rašytojų sąjungos nariai,
Vydas Astas 2014-04-10
siekiama įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose. Mes, Lietuvos rašytojai, šiuo klausimu pareiškiame:
kalba vienija pilietinę tautą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybinių ir nevalstybinių įstaigų veikimą; valstybinė kalba yra tautos suvereniteto įteisinimo priemonė;
ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase būtų rašomi kitokiais, nelietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“. 3. Įteisinus nelietuviškus rašmenis asmens dokumentuose, būtų pažeistas valstybinės lietuvių kalbos įstatymas ir įteisinta daugiakalbystė vienoje iš svarbiausių gyvenimo sričių. Kartu taip būtų sukurtas precedentas daugiakalbystei plėsti ir kitose srityse, pvz. gatvių, vietovių užrašai ir kita;
ir diakritinių ženklų (apie 150). Tai sukeltų visišką painiavą tiek tariant, tiek užrašant pavardes. Vienodai užrašytos pavardės būtų tariamos skirtingai, o vienodai tariamos - skirtingai užrašomos. Tik nedaugelis gyventojų pajėgtų išmokti šitiek naujų raidžių ir diakritinių ženklų; būtų sutrikdyta įstaigų ir įmonių veikla. 5. Įteisinus nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis, būtų diskriminuojami tie Lietuvos gyventojai totoriai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, gruzinai, armėnai ir kiti, kurie savo pavardes norėtų rašyti nelotyniškais rašmenimis.
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių mes nepritariame įstatymo projektui įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose. Tai būtų žalinga tautai ir valstybei. Nesvarstyta Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuomonė yra tik dalies Lietuvos rašytojų sąjungos narių nuomonė. Į tai komitete vykusių klausymų metu atkreipė dėmesį Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas. 4. Etninės kultūros globos taryba 2014-04-11 Naujasis projektas Nr. XIIP-1653 ne tik prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai sudarant galimybę atsisakyti valstybinės kalbos rašmenimis užrašytų asmenvardžių Lietuvos Respublikos piliečio paso pirmajame puslapyje, bet ir suteikia nevienodas teises Lietuvos tautinių bendrijų atstovams. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba neturėtų sukelti problemų kitataučiams asmenims siekiant įrodyti savo santuoką su kitataučiu, tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai įrodomi remiantis konkrečiais dokumentais - santuokos ar gimimo liudijimais, o asmenybės tapatybė nustatoma pagal asmens kodą. Taryba siūlo:
1) Nepritarti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektams kurie paremti koncepcija Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti nevalstybine kalba įrašų valstybine kalba sąskaita (Įstatymo projektai Nr. XIIP-1653 ir Nr.
XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1654 ir kt.);
2) Vadovautis Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektais, kurie siūlo Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti valstybinės kalbos rašmenimis pagal tarimą, o piliečio paso kitų įrašų skyriuje šios asmenvardžius esant pageidavimui užrašyti ir kitos kalbos grafine forma (Įstatymo projektas Nr. XIP-1668 ir kiti.). Nesvarstyta Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektą Nr. XIP-1668 2012 m. balandžio 18 d. atmetė. 5. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis 2014-04-14 LR Seimo nariai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas sugalvoję, kad asmenvardžių rašymas dokumentuose lietuviškais rašmenimis pažeidžia žmogaus teises, įregistravo Seime Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis su svetimomis raidėmis, kurių lietuviškoje abėcėlėje nėra. Tai reikštų mūsų jau nusistovėjusios ir laiko patikrintos abėcėlės ardymą suvereniteto pažeidimą. Jau 1999 metais Konstitucinio Teismo buvo išaiškinta, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o įrašas nelietuviškais rašmenimis galimas tik kitų paso įrašų skyriuje. Vadinasi, iš naujo to klausimo kelti nederėtų. Mūsų Konstitucija aiškiai nusako – asmenvardžiai visuose dokumentuose yra rašomi valstybine kalba. Taip yra ir kitose šalyse - oficialiuose dokumentuose naudojama valstybinė kalba. Asmenvardžių rašymas valstybine kalba nepažeidžia žmogaus teisės į vardą ir pavardę - ne lietuvių tautybės piliečių vardas ir pavardė rašomi pagal tarimą - pagal asmens gimtosios kalbos skambesį. Nesvarstyta
hab. dr. K. Garšva 2014-04-15 LR Konstitucijos 14 straipsnis įtvirtino, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, o tai reiškia, kad ši konstitucinė nuostata galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pažymėtina, kad joks ES teisės aktas ir jokia konvencija nereikalauja pažeisti nepriklausomų demokratinių valstybių Konstitucijos, įstatymų, tradicinių vertybių, ilgaamžio kultūros paveldo, daugumos piliečių lygių galimybių. Nesvarstyta
2014-05-06 Lietuvos Respublikoje galioja Lietuvos Konstitucijos 14 straipsnis, skelbiantis, jog vienintelė valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Konstitucinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, “jog - Lietuvos piliečių asmenvardžių ar vietovardžių rašymas ne lietuvių kalba prieštarautų Konstitucijai; Atmesti LSDP atstovų įregistruotą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą kuriuo siekiama įtvirtinti Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybą dokumentuose bei valstybės duomenų bazėse nevalstybine kalba, nors to nėra jokioje demokratinėje Vakarų pasaulio valstybėje. Nesvarstyta
2014-05-23 Mūsų nuomone Lietuvoje galėtų būti priimta vardų ir pavardžių rašymo tvarka, kaip Latvijoje. Palaikome V. Stundžio su kitais Seimo nariais parengtus Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidžiančius vardų ir pavardžių rašymo bei tautinių bendrijų įstatymų projektus. Manome, kad valstybinė kalba neturi būti politinių manipuliacijų objektu ir jos statusas negali būti menkinamas dėl sandėrių su kaimyninėmis valstybėmis. Nesvarstyta
9Lietuvių kalbos instituto darbuotojos:
dr. Ona Aleknavičienė, prof. dr. Laima Kalėdienė
dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, nėra. 2. Rašant Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, būtų pakeista lietuvių kalbos abėcėlė ir destabilizuota rašybos sistema.
Kartu būtų paneigtas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, pažeistas jos rašybos savitumas ir sutrikdytos vartojimo tradicijos. 3. Dėl gyventojų migracijos ir besikeičiančio gyvenimo išimtys (pavyzdžiui, su kitų valstybių piliečiais santuoką sudariusiems asmenims ir tokių šeimų vaikams) gali būti daromos, tačiau jos neturi pažeisti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos. 4. Dabartiniame geopolitiniame kontekste siektina integralios ir pilietiškai susitelkusios visuomenės, kuri gebėtų išlaikyti lietuvių kalbos savitumą ir vartojimo tradiciją, kad nebūtų pažeista Lietuvos Respublikos
2014-09-05 Lietuvos Respublikos Seimo prašymu (2014-07-15 Seimo posėdžio protokolai Nr. SPP-169 ir Nr. SPP-170) Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Projektai aptarti VLKK rugsėjo 4 d. posėdyje. Teikdama išvadą VLKK rėmėsi Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimu ir 2009 m. lapkričio 6 d. ir 2014 m. vasario 27 d. sprendimais, Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba. VLKK nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose, nes visuose kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose Lietuvos piliečių asmenvardžiai negali būti rašomi kitaip nei asmens dokumentuose.
Ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai Lietuvos dokumentuose rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (2013-10-24 nutarimu Nr. N-11 (147) priimta pataisa). Atsižvelgiant į kitose valstybėse taikomą praktiką ir į tai, kad projektuose iš esmės kalbama tik apie asmenvardžių rašmenis, svarstytina, ar nepakaktų rašybos nuostatas dėl rašmenų įtraukti į Lietuvos Respublikos paso ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymus (plg. Estijoje ir
įstatymus). Išvados
piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. 2. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis. 3.
išimtys:
a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 4. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai kituose dokumentuose rašytini remiantis VLKK 60-ojo nutarimo nustatytais principais. Nesvarstyta
2014-11-26
piliečiu Luc Wantens. Santuoka buvo registruojama Vilniaus miesto centrinės metrikacijos skyriuje. Išduotame santuokos liudijime nurodytos sutuoktinių pavardės po santuokos, būtent, vyro
žmonos - Vantens. Kadangi pagal Belgijos Karalystės įstatymus Belgijos Karalystės piliečių užsienyje sudarytos santuokos pripažįstamos tik perrašius toje šalyje, kurioje sudaryta santuoka, išduotą santuokos liudijimą ir nustatyta tvarka įtraukus į atitinkamus Belgijos Karalystės registrus, pateikėme reikalaujamus dokumentus (Lietuvoje išduoto santuokos liudijimo nuorašą, vertimą į olandų kalbą, patvirtintą notaro bei patvirtintą apostille Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje) Belgijos Karalystės Galmaardeno savivaldybei (toliau - savivaldybė). Tačiau santuokos liudijimą perrašyti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad skiriasi sutuoktinių pavardės, būtent žmonos pavardė Vantens neatitinka vyro pavardės Wantens ir pasiūlyta pateikti patikslintus dokumentus.
Taip pat pateiktas mano sutuoktinio Luc Wantens šiuo metu galiojantis registracijos pažymėjimas, kuriame nurodyta civilinė būklė - išsiskyręs. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.31 str. sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Pažymėtina, kad pasirinkimo sąrašas yra baigtinis. Šiuo metu man suteikta pavardė neatitinka nei vieno iš nurodytų pasirinkimo variantų. Pagal CK 3.23 str. 2 dalį santuokos akto įrašas ir jo pagrindu išduotas santuokos liudijimas yra santuokos įrodymas. Santuokos nepripažįstant Belgijos Karalystėje mūsų šeimai iškyla asmeniniai ir administraciniai nepatogumai įrodinėjant žmonos tapatybę ir šeimos ryšį. Kreipiausi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu įgyvendinti man CK 3.31 p. nustatytą teisę pasirinkti sutuoktinio Luc Wantens pavardę kaip bendrą pavardę, atitinkamai pakeisti santuokos akto įraše ir jo pagrindu išduotame santuokos liudijime mano pavardę į Wantens bei išduoti santuokos liudijimą, kuriame būtų nurodyta žmonos pavardė Wantens. Tačiau raštu man buvo atsakyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką, priebalsė „w“ rašoma sulietuvinta forma
„v“, todėl nėra pagrindo pakeisti mano pavardę į
Wantens santuokos akto įraše.
Akivaizdu, kad šiuo metu išduotas santuokos liudijimas neįrodo mano santuokos fakto su Luc Wantens, todėl Belgijos Karalystės kompetentingose institucijose yra kvestionuojamas mūsų santuokos liudijime esančios informacijos teisingumas bei kyla abejonių dėl šeimos tapatybės. Tai mūsų šeimai sukelia rimtus asmeninius ir administracinius nepatogumus ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir kituose tarptautiniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose numatytą teisę į asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kreipiausi į LR teisingumo ministeriją su prašymu pateikti dokumentą, adresuotą kompetentingoms Belgijos Karalystės institucijoms, pagrindžiantį mano sulietuvintos Vantens pavardės rašymą santuokos liudijime, įrodantį faktą, kad žmonos pavardė Vantens atitinka vyro pavardę Wantens ir panaikinantį abejones dėl šeimos narių tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumo. Tačiau Teisingumo ministerijos raštu man buvo atsakyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką, pagal kurią, jei sutuoktinis pageidauja įgyti sutuoktinio užsienio piliečio pavardę, turinčią nelietuviškų rašmenų, tokie rašmenys pakeičiami lietuviškais. Tačiau toks paaiškinimas mano išdėstytos problemos neišsprendžia. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, problema būtų išspręsta tik pakeitus atitinkamus teisės aktus, kuriuose būtų numatyta galimybė pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę, ir užrašyti ją nelietuviškais rašmenimis . Nesvarstyta 15.
15Bart Pauwels,
Ernesta Pauvels 2014-12-17
metrikacijos skyriuje. Bart Pauwels yra Belgijos pilietis. Kadangi jo pavardėje yra raidė “W”, Ernestai (kuri yra Lietuvos pilietė) santuokos sudarymo dieną nebuvo leista perimti vyro pavardės, nors Civilinio kodekso 3.31 straipsnyje nustatyta:
„Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos
turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendra pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. “ Ernesta Pauvels pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto metrikacijos skyrių 2014 m. lapkričio 18 dieną, prašydama santuokos liudijime pakeisti jos pavardę į vyro pavardę. Prašymas buvo atmestas. Mūsų nuomone, Bart Pauwels atveju pažeidžiamas bendrasis lygybės principas, nes Lietuvos piliečiai, kurių vardų ir pavardžių rašyba paprastai atitinka lietuvių kalbos taisykles, vertinami palankiau, nei kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurių varduose ar pavardėse yra minėtoje kalboje nežinomų rašmenų ženklų. Grįsdama šį apribojimą, Lietuva nurodo lietuvių kalbos interesus ir tradicijas. Nacionalinės kalbos apsauga iš tikrųjų gali būti objektyvus bendrojo intereso pagrindas pagal Europos Sąjungos teisę. Tačiau, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, vardų ir pavardžių rašybos srityje valstybių narių turima didelė diskrecija neturi lemti Sąjungos piliečių teisės laisvai judėti ir apsigyventi visose valstybėse narėse neproporcingo apribojimo. Iš tikrųjų šie asmenys, kad ir kokios valstybės narės piliečiai jie būtų, neturi patirti žalos vien dėl naudojimosi šia teise. O mes jau ne kartą patyrėme žalą... Mūsų atveju Ernesta Pauvels atimta kitiems Lietuvos piliečiams pripažįstama teisė turėti originalo forma rašomą savo sutuoktinio pavardę, nes ji ištekėjo už kitos ES valstybės narės piliečio, su kuriuo susipažino naudodamasi savo ES Sąjungos teise laisvai judėti.
Mums kyla klausimas, ar šiuo mūsų atveju nesama neproporcingo apribojimo. Čia verta prisiminti, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narių nuomonė šiuo klausimu jau ne kartą yra aiškiai išsakyta: kalbai nieko neatsitiktų, jeigu pavardės būtų rašomos ir kitais rašmenimis (W, Q, Z). Mūsų nuomone, Lietuvos teisės nuostatos nėra tinkamos ir būtinos priemonės, siekiant nacionalinės kalbos apsaugos tikslo. Galimi ir kiti sprendimai, mažiau ribojantys suinteresuotojo asmens teises. Iš tikrųjų pakanka pažymėti, kad Lietuvos teisės aktais nacionalinėje kalboje nesančius rašmenis jau leidžiama vartoti dėl kitos valstybės narės piliečio, pavyzdžiui, Bart Pauwels, daromuose civilinės būklės aktų įrašuose, todėl remiantis tuo darytina išvada, kad raidės „W“ vartojimas taip pat jo sutuoktinės pavardės rašyboje nesukeltų didelės grėsmės lietuvių kalbos apsaugai. Mūsų nuomone, atsisakymo patenkinti sutuoktinių prašymą neproporcingumą galėtų įrodyti tai, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius pavardę vyrui Pauwels užrašė pagal flamandų kalbos taisykles. Gerbiamieji, ar raidės ,,W" vartojimas Ernestos sutuoktinės pavardės rašyboje sukeltų didelę grėsmę lietuvių kalbos apsaugai ar.... nesukeltų? Atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę mums sukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (čia kalbame ne apie lėktuvų bilietus, ar pan., bet apie paveldėjimo, notarinius ir banko klausimus, etc Europos Sąjungoje (tiek Lietuvoje tiek Belgijoje)). Mūsų nuomone, tai yra Sąjungos sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas ir valstybės neteisėtas įsikišimas į privatų gyvenimą.
Prašome Jūsų nagrinėti Lietuvos Respublikos teisės aktus ir juos pakeisti taip, kad mes daugiau nebepatirtume tų rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir, kad Lietuvos Respublika iš naujo pilnai pripažintų mūsų teises laisvai judėti ES šalyse. Prašome pakeisti įstatymus taip, kad Ernestai būtų leista perimti vyro pavardę kaip Civilinio kodekso 3.31 straipsnyje yra nustatyta. Nesvarstyta
tarybos narys Prof. Vitas Labutis 2015-01-14 Lietuvos Respublikos piliečiams asmens pilietybę ir tapatybę patvirtinantys dokumentai išduodami remiantis dar 1991 m. sausio 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Šio nutarimo galia ūgtelėjo 1992 m. referendumu priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios 14 straipsnyje parašyta: „Valstybinė kalba - lietuvių kalba“. Daugiau kaip 20 metų iš esmės laikomasi minėtame AT nutarime paskelbto principo: Lietuvos Respublikos piliečių pasuose asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis, nepaisant tautybės, etninių ar kitų Lietuvos piliečių skirtybių. To principo konstitucingumą kelis kartus patvirtino Konstitucinis Teismas. Jo
lietuviškais rašmenimis yra būtina, ir pabrėžiama, kad čia tie asmenvardžiai turi būti pateikiami valstybine kalba. Vadinasi, svarbu ne vien lietuviški rašmenys, Tik 2014 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo nutarime suabejota, ar asmens tapatybės dokumente negalėtų būti asmenvardžiai rašomi ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis. Vis dėlto Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Seimui pateiktoje išvadoje palaikoma nuostata Lietuvos piliečių asmens tapatybės dokumentuose vartoti lietuviškus rašmenis.
Dabar Seimas svarsto įstatymo dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose projektus. Jeigu būtų pritarta Seimo narių G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektui, numatančiam leisti Lietuvos piliečio paso pagrindiniame puslapyje asmenvardžius rašyti įvairiais lotyniško pagrindo rašmenimis, būtų akivaizdžiai pažeistas lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, konstitucinis statusas. Lietuvos Respublikos AT 1991 m. sausio 21d. nutarime ir VLKK Seimui pateiktoje išvadoje yra likę iki galo neišaiškinti kai kurie sudėtingesni asmenvardžių pateikimo asmens tapatybės dokumentuose dalykai:
pagrindu ir kaip vertinti, ką daryti su juose ne valstybine lietuvių kalba pateiktais asmenvardžiais? 2. Neturėtų likti abejonių dėl nelietuviškų asmenvardžių gramatinimo, nes jį savaime lemia galūninis lietuvių kalbos tipas. 3. Kaip valstybinės lietuvių kalbos reikalavimų turi būti laikomasi pateikiant mišrių šeimų Lietuvos piliečių moterų pavardes, kai moterys priima kitakalbio Lietuvos ar užsienio valstybės piliečio sutuoktinio pavardę? 4. Kaip turėtų būti pateikiamas papildomas vardo ir pavardės įrašas kita kalba? Samprotavimai ir siūlymai
pagrindo rašmenimis, negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti lietuviškų raidžių mūsų dokumentuose, nes kiekviena lotyniško pagrindo raidyną vaitojanti kalba pakeičia (dažniausiai prideda) maždaug 15 savitų rašmenų. Panašiu jų skaičiumi skiriasi lietuvių ir lenkų kalbos. O kur dar skirtinga tartis? 2. Lietuvio pavardė asmens tapatybės dokumente pateikta vienaskaitos vardininko forma rodo ir linksniavimo tipą ( Vanagas, Rėklys , Šalčius, Tyla). Lietuvis stengiasi tai įžvelgti ir kitų Lietuvos piliečių tokiame dokumente.
Vardininkas nėra blogesnis už kitus linksnius. Turime, kiek įmanoma, vengti lietuvių kalbai svetimų nekaitomų pavardžių. Be savitos gramatikos valstybinė kalba tampa luoša, neįgali. 3. Moterų pavardės pirmiausia priklauso nuo tėvų ar vyrų pavardės ir asmenvardžio baigmens gramatinio pavidalo. Už kitakalbių ar kitų valstybių piliečių ištekėjusių moterų pavardės (mišriose šeimose) gali kelti papildomų sunkumų. Jeigu moteris turi tėvų ar sutuoktinio pavardę, kuri lenkų ar kitose slavų kalbose baigiasi galūnėmis -ski, - icki, -ecki, -eki, -ij ir pan., tai moteriškos pavardės galūnės bus -a, -ia, -aja, -ija ir jos lietuvių kalbos gramatikai neprieštaraus: pvz., Baranovska, Beliacka, Novicka, Lečickaja, lat. Graudinia ir pan. Tiesa, tokia pavardės forma savotiškai neutrali, ji nerodo šeiminės padėties, ar moteris ištekėjusi, ar ne. Panaši yra ir galūnė -ė. Šią galūnę būtų galima įteisinti daugybei kitų kalbų moteriškoms pavardėms, rašant jas mūsų pasuose, pvz., Alper = Alperė, Bauer = Bauerė, Čmilytė-Nilsen = Nilsenė, Nilsena, Kravčionok = Kravčionokė, Kravčionoka, Saltanovič = Saltanovičė, Saltanovičia. Moterys pačios galėtų pasirinkti vieną kurią iš minėtų lietuvių kalbai tinkamų galūnių arba lietuviams įprastas, šeiminę padėtį rodančias galūnes: - ienė, -aite, -ytė. -ietė. Čia dar gali būti ir išimčių. 4. Kaip papildomą informaciją asmens dokumente pateikiant ne oficialų, t. y. ne lietuviškais rašmenimis, bet kita kalba parašytą, asmenvardį reikėtų nurodyti, kokia kalba (anglų, prancūzų, lenkų ir t.t.) jis parašytas. Pase ši papildoma informacija galima „Kitų įrašų“ skyriuje. Asmens tapatybės kortelėje tam galėtų būti skirtas atskiras atlenkiamas lapas. 5. Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra paskendusi įvairiausiuose darbuose, visko aprėpti nespėja, todėl siūlau sudaryti specialią Asmenvardžių komisiją.
Šios komisijos uždavinys būtų išnagrinėti visus probleminius nelietuviškų tikrinių vardų pateikimo dokumentuose ir spaudoje klausimus, įskaitant ir jų lietuvišką perrašą (transkribavimą), pasirūpinti išleisti naują Lietuvos (ar Lietuvių) pavardžių žodyną. Šią komisiją reikėtų sudaryti iš vardyno, bendrinės kalbos gramatikos bei žodyno specialistų ir kelių teisininkų. Nesvarstyta
2015-02-03 Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais. Šiame kontekste reikia pabrėžti, kad daugiau nei 16 proc. kasmet sudaromų santuokų yra mišrios (vienas iš sutuoktinių yra kitos šalies pilietis). Pastaruoju metu išaugo vaikų, gimusių už Lietuvos ribų, skaičius - per pastarąjį dešimtmetį jis išaugo nuo 1 iki 16 proc. (2011 m.). Argumentai už atitinkamų teisės aktų, reglamentuojančių originalią asmenvardžių rašybą Lietuvoje, priėmimą:
nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas yra lotyniškas;
rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase numato galimybę rašyti asmenvardžius nelietuviškomis raidėmis. 2008 m. sausio 14 dieną paskelbtame pareiškime Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) teigė: „Svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai, o lietuviškuose tekstuose jie neturi būti privalomai lietuvinami <...>“; 2014 m. vasario 27 d.
Konstitucinio Teismo sprendimas numato galimybę rašyti asmenvardžius naudojant ne tik lietuviškos abėcėlės raides, bet ir kitus lotyniškus ženklus; Lotyniško raidyno vartojimas yra plačiai paplitęs registruojant Lietuvos transporto priemonių valstybinius numerius, prekių ženklus, įmonių pavadinimus, informacinius ženklus;
Lietuvoje yra įregistruota virš 8000 tokių vardų kaip Alexander, Katarzyna, Ewa, Tadeusz, Matthew, Maxim, Joanna ir Odetta, taip pat tokios pavardės kaip Lacroix, Leszczynska, Szczerba, Szulc, Brown ir 1.1.;
konvenciją, kuri užtikrina tautinių mažumų atstovams teisę naudoti asmenvardžius jų gimtąja kalba bei siekia oficialaus jų pripažinimo; Tarptautinės organizacijos (Europos Taryba, ES pagrindinių teisių agentūra, ESBO, Amnesty International, Freedom House) jau ne kartą savo ataskaitose kritikavo Lietuvą dėl tarptautinių nuostatų įsipareigojimų šioje srityje nevykdymo;
kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje rodo poreikį saugoti tautinių mažumų kalbas;
Europos Parlamento narių, parodo, kad tautinių mažumų kalbų apsauga yra viena iš prioritetinių Europos Sąjungos politikos sričių. Argumentai už asmenvardžių rašybos reglamentaciją (plačiau) Viena pagrindinių kiekvieno piliečio teisių yra teisė į privatų ir asmeninį gyvenimą (tuo pačiu teisė į originalią asmenvardžių rašybą). Teisė į privatų gyvenimą tai ne tik teisė į vardą, į pavardę, bet ir galimybė juos pakeisti, norint atgauti jų originaliąsias formas (taip pat raštu).
Teisė į asmeninį gyvenimą tai viena fundamentaliųjų teisių tarptautinėje teisėtvarkoje, o Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisėtvarka turi būti interpretuojami atsižvelgiant į valstybės įsipareigojimus. Žmogus turi teisę turėti savo pavardę, užrašyta jos originalia forma bei kad jo pavardė oficialiai būtų pripažinta kaip jo tapatybės dalis. Originalus pavardės įrašas turėtų būti pripažintas tarptautinių institucijų kaip integrali pagrindinių žmogaus teisių dalis, kuri apsaugo žmogų nuo neteisėtos intervencijos į jo privatų gyvenimą. Lietuva, pasirašiusi Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, įsipareigojo užtikrinti, kad asmenims, priklausantiems tautinių, religinių ar kalbinių mažumų grupėms bei kitiems šių grupių nariams nebūtų atimta teisė turėti savo kultūrą, tikėjimą, galimybę praktikuoti savo religiją bei vartoti gimtąją kalbą (17 str.). Lietuva yra tarptautinių organizacijų narė, o pasirašydama ir ratifikuodama tarptautinius dokumentus įsipareigojo laikytis juose įtvirtintų nuostatų. Pvz., 2000 m. Lietuva ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvenciją, kuri tautinių mažumų atstovams suteikia teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo mažumos kalbą. Pagal 11 Konvencijos straipsnį, šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą
(vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas. Konvencijos šviesoje originalios vardų ir pavardžių rašybos draudimas yra diskriminacija tautybės pagrindu.
Šioje vietoje verta paminėti Patariamojo komiteto dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos taikymo nuomonę, kurioje pabrėžiama: „Tuo atveju, kai asmenys buvo priversti pakeisti savo pavardę, Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 straipsnis numato galimybę įrašyti originalią vardo ir pavardės formą i pasą, tapatybės kortelę bei gimimo liudijimą. Įrašas turėtų būti padarytas atsižvelgiant į asmens arba jo/jos tėvų prašymą. Taigi, asmens dokumento išdavimo reikalavimas praktikoje negali apriboti originalios vardo ir pavardės formos turėjimo, o jų išdavimo kaina taip pat neturėtų būti apribojanti“. Kadangi buvo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencija, Lietuvos valstybė turi vykdyti tarptautinės teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties valdžia turėtų leisti vartoti asmenvardžius tautinių mažumų kalbomis, nekeičiant jų pagal valstybinės kalbos principus (t.y. nelietuvinant). Galimybė vartoti asmenvardžius tik valstybine kalba yra Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 straipsnio pažeidimas. Be Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažįsta, kad asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis. Deja, tarptautinės organizacijos (Europos Taryba, European Union Agency for Fundamental Rights, ESBO, Amnesty International, Freedom House) jau ne kartą savo ataskaitose kritiškai vertino Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų nevykdymą bei žmogaus teisių (taip pat tautinių mažumų) pažeidimus Lietuvoje. Geriausiai Tautinių mažumų apsaugos konvencijos principų nevykdymą Lietuvos valstybėje atspindi Europos Tarybos Ministrų komiteto rezoliucija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos vykdymo (Resolution CM/ResCMN(2012) 19).
Vienas pagrindinių argumentų prieš nelietuviškų asmenvardžių įteisinimą dokumentuose yra teiginys, kad tai kelia grėsmę lietuvių tautai ir valstybei bei prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Žemiau pateikti pavyzdžiai parodo, kad toks požiūris yra klaidingas. Nuo 1922 metų lietuvių kalba turi valstybinės kalbos statusą, bet nebuvo manoma, kad originali nelietuviškų asmenvardžių rašyba prieštarautų Konstitucijai. Jau 1938 metų gruodžio 6 dieną Lietuva nutarė, kad nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas . Galimybė rašyti vardus ir pavardes originalia kalba numatoma taip pat Aukščiausiosios Tarybos nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Š .m. balandžio 17 d. Europos Parlamento nariai, priklausantys Europos Parlamento Tautinių mažumų, tautinių bei kalbinių bendrijų intergrupei (Intergroup for Traditional Minorities, National Communities and Languages) paskelbė „Strasburgo Manifestą“ („The Strasbourg Manifesto“), kuriame yra labai aiškiai pabrėžiama, kad tautinėms mažumoms turi būti užtikrintos joms priklausančios teisės bei raginama saugoti mažumų kalbas kaip prioritetinę Europos Sąjungos politikos sritį. Taip pat Europos Parlamento Rezoliucijoje dėl nykstančių Europos kalbų bei kalbinės įvairovės Europos Sąjungoje (Resolution on endangered European languages and linguistic diversity in the European Union), kuri buvo priimta 2013 m. rugsėjo 11d., yra pabrėžiama tautinių mažumų bei regioninių kalbų apsaugos ir puoselėjimo būtinybė.
Originalios asmenvardžių rašybos klausimas akivaizdžiai prieštarauja tokiai nuostatai bei apriboja kalbines tautinių mažumų ir kitų kalbinių grupių teises. EFHR taip pat nori priminti, kad 2008 m. sausio 14 d. VLKK pareiškė:
„Kalbos komisija yra įsitikinusi, kad svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso
lietuvių kalbos sistemai, ir nemano, kad lietuviškuose tekstuose jie turi būti privalomai lietuvinami, kaip nelietuvinami kitų kalbų žodiniai prekių ženklai, įmonių, periodikos leidinių, meno kolektyvų, sporto komandų pavadinimai“. Kiekvienoje kalboje funkcionuoja tam tikras kiekis kitų kalbų faktų, tarp jų asmenvardžių ir vietovardžių, bet dėl to nė vienos kalbos sistema dar nesugriuvo. EFHR pritaria tokiai Komisijos nuomonei bei tikisi, kad ja bus remiamasi svarstant kitus projektus dėl asmenvardžių rašybos. Šiame kontekste verta taip pat prisiminti ir naujausią, t.y. 2014 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad nelietuviški vardai ir pavardės gali būti užrašomi ne tik lietuviškais rašmenimis, bet gali būti naudojami taip pat ir kiti lotynų abėcėlės simboliai. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas iš esmės atvėrė galimybę originaliai asmenvardžių rašybai, naudojant lotynų abėcėlės simbolius. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad asmenvardžių rašyba yra kalbotyros klausimas. Pagrindinį vaidmenį šioje srityje atlieka VLKK, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra valstybinės kalbos politikos gairių nustatymas. Be to, į VLKK nuomonę turi būti atsižvelgiama visada, kai yra sprendžiamas asmenvardžių rašybos pasuose klausimas.
EFHR pastabos dėl 2014-04-10 užregistruoto įstatymo projekto Numeris: XIIP-1675 Įstatymo projektas įregistruotas Seime 2014-04-10 numato galimybę rašyti asmenvardžius originalia forma, „kitų įrašų“ skyriuje. EFHR pastebi, kad šis projektas nesprendžia tautinių mažumų atstovų asmenvardžių rašybos problemos. įstatyme numatyta galimybė rašyti asmenvardžius originalia forma atskirame paso puslapyje, „kitų įrašų“ skyriuje, jokiu būdu neidentifikuoja asmens viešajame gyvenime. Praktikoje tai reiškia, kad įrašas nevartotinas oficialioje situacijoje, yra neįpareigojantis teisiškai. Tai patvirtina projekto penktas straipsnis:
Nelietuviška Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės forma dokumentuose negali būtų prilyginta tokios pavardės ir vardo lietuviškos formos oficialiam vartojimui ir negali būti oficialiai vartojama vietoj lietuviškos formos“. Lietuvos pilietis ir toliau bus identifikuojamas pagal vardo ir pavardės įrašą pirmame paso puslapyje, t.y. pagal sulietuvintą asmenvardžių „versiją“. Lietuviai, sudarantys santuoką su užsieniečiais ir toliau susidurs su problemomis, kuomet sutuoktinių pavardės bus rašomos skirtingai. Be to, papildomo įrašo de facto negalima vadinti „asmenvardžiais“, nes jis bus matomas „kitų įrašų“ skyriuje, o ne pagrindiniame puslapyje. Tokio pobūdžio įrašas realybėje nieko nekeičia ir tėra fikcija, kuria siekiama nukreipti visuomenės dėmesį nuo egzistuojančios problemos. Parlamentarai, siūlantys tokį įstatymo projektą remiasi Latvijos patirtimi, kurioje yra panašus teisinis reglamentavimas. EFHR atkreipia dėmesį, kad Latvija yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje galioja tokio pobūdžio įstatymas. Latvijos pavyzdys nėra sektinas, kadangi JTO Žmogaus teisių komitetas pripažino, 17 punkto pažeidimą byloje „Raihman v. Latvija“.
Latvija“. Komitetas pripažino, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. To pasėkoje Latvija buvo priversta pakeisti reglamentavimą, kuriuo remiasi įstatymo projekto autoriai. Taigi priėmusi tokį įstatymą Lietuva susilauks panašios reakcijos ir kritikos. Įstatymo projekte taip pat yra prielaida tautinei diskriminacijai, lietuvių ir tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvoje, kurie, kitaip nei kitataučiai, ir toliau neturės galimybės turėti originalaus asmenvardžių įrašo. Projektas nenumato galimybės pakeisti asmenvardžių rašybą, kas pažeidžia žmogaus teises. Verta priminti, kad Europos Sąjungos piliečiai neprivalo turėti paso. Taip pat Lietuvos pilietis ir pats sprendžia, ar nori turėti pasą, ar asmens tapatybės kortelę. Taigi, toks projektas leistų įteisinti įrašą dokumente, kurio asmuo paprasčiausiai gali neturėti. Apibendrinimas Lietuva ir Jos piliečiai laukia atitinkamų teisės aktų, gerbiančių jų privatų ir šeimos gyvenimą, priėmimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamo teisės akto priėmimas yra galimas ir nepažeistų valstybinės kalbos statuso. Deja, nei projektas dėl asmenvardžių rašybos registruotas balandžio 1 d., nei registruotas balandžio 10 d. faktiškai nesprendžia egzistuojančios problemos. Nors projekte Nr. XIIP- 1653 atsižvelgiama į mišrių šeimų interesus, tačiau neapima originalios tautinių mažumų asmenvardžių rašybos klausimo Lietuvoje. Dėl akivaizdžių priežasčių įstatymo projektas reikalauja būtinų pataisų. Projektas Nr. XIIP-1675 yra nepriimtinas dėl daugybės teisinių ir praktinių priežasčių. EFHR yra atviras diskusijoms ir siūlo savo pagalbą bei teisinę ekspertizę rengti atitinkamą ¡statymą dėl asmenvardžių rašybos Lietuvoje. Tikimės bendradarbiavimo, taip pat išreiškiame norą dalyvauti Komiteto posėdžiuose, kad galėtume plačiau pristatyti pateiktus argumentus. Nesvarstyta 18.
Filologijos fakultetas 2015-03-23 Kiek šiuo metu yra lotyniškų (lotyniško pagrindo) rašmenų, priklauso nuo skaičiavimo metodikos. Taip yra dėl šių priežasčių: · Vienokie rezultatai gaunami, skaičiuojant tik dabartinių kalbų oficialių rašybos sistemų rašmenis, kitokie – skaičiuojant visus kiekvienos kalbos istorijoje ir įvairiose rašybos sistemose (oficialioje rašyboje, kirčiuotoje rašyboje, fonetinėje transkripcijoje ir t. t.) vartojamus rašmenis. · Ne visose kalbose rašmenų skaičius yra oficialiai fiksuotas: kai kurios kalbos raides su diakritiniais ženklais laiko abėcėlės raidėmis (pavyzdžiui, lietuvių kalboje raidės E ir Ė laikomos skirtingomis raidėmis), o kai kuriose kalbose analogiški atvejai laikomi ta pačia raide, diakritinį ženklą laikant atskiru rašmeniu (pavyzdžiui, prancūzų kalboje E ir É laikomos ta pačia abėcėlės raide, iš kurių antroji turi papildomą ženklą).
Pačioje lietuvių kalboje galima rašyti be kirčio ženklų arba su jais (pavyzdžiui, užrašai namas ir nãmas abu yra taisyklingi), o rašmenys su kirčio ženklais (Ãã, Áá, Àà ir t. t.), nors ir egzistuoja lietuvių kalboje, atskiromis abėcėlės raidėmis nelaikomi. · Kai kuriose kalbose raidžių junginiai laikomi atskiromis raidėmis (pavyzdžiui, olandų kalboje IJ laikoma ne dviem, o viena abėcėlės raide; kai kuriuose lietuvių kalbos vadovėliuose raidės CH laikomos viena raide, nors dažniausiai CH laikoma dviejų raidžių junginiu; įvairiose kalbose požiūris į raidžių junginių statusą skiriasi, nėra oficialiai nustatytas, arba skirtingai nustatytas skirtingose tą pačią kalbą vartojančiose šalyse). · Taip pat skirtingi rašmenų skaičiavimo rezultatai gaunami, jei didžiosios ir mažosios raidės skaičiuojamos kaip atskiri rašmenys arba kaip tas pats rašmuo (be to, kai kurie ženklai, pavyzdžiui, vokiečių kalbos ß, neturi visuotinai ir vienareikšmiškai priimtų didžiųjų atitikmenų). · Yra kalbų, kurios neturi oficialiai nustatytos rašybos, dėl to jų raidžių skaičius nėra oficialiai fiksuotas (pavyzdžiui, pačioje lietuvių kalboje įvairiose istorinėse epochose buvo naudojamos raidės W, Ż, ß, ſ, Ë, Ů ir t. t.; dabar, kai lietuvių rašyba standartizuota, jas žino tik senuosius lietuvių raštus tiriantys mokslininkai, bet kitados tai buvo įprastos lietuvių kalbos raidės); taip pat yra kalbų, kurių rašybos sistemos yra reformuojamos, dėl to rašmenų padaugėja arba sumažėja. · Lotyniško pagrindo rašmenys naudojami ir fonetinės transkripcijos sistemose; šios sistemos naudojamos lingvistikos mokslo tikslais, bet neturi oficialios rašybos statuso, dėl to įvairūs mokslininkai ir mokyklos priklausomai nuo mokslinės būtinybės naudoja įvairias jų modifikacijas.
Pačioje lietuvių kalboje galima rašyti be kirčio ženklų arba su jais (pavyzdžiui, užrašai namas ir nãmas abu yra taisyklingi), o rašmenys su kirčio ženklais (Ãã, Áá, Àà ir t. t.), nors ir egzistuoja lietuvių kalboje, atskiromis abėcėlės raidėmis nelaikomi. · Kai kuriose kalbose raidžių junginiai laikomi atskiromis raidėmis (pavyzdžiui, olandų kalboje IJ laikoma ne dviem, o viena abėcėlės raide; kai kuriuose lietuvių kalbos vadovėliuose raidės CH laikomos viena raide, nors dažniausiai CH laikoma dviejų raidžių junginiu; įvairiose kalbose požiūris į raidžių junginių statusą skiriasi, nėra oficialiai nustatytas, arba skirtingai nustatytas skirtingose tą pačią kalbą vartojančiose šalyse). · Taip pat skirtingi rašmenų skaičiavimo rezultatai gaunami, jei didžiosios ir mažosios raidės skaičiuojamos kaip atskiri rašmenys arba kaip tas pats rašmuo (be to, kai kurie ženklai, pavyzdžiui, vokiečių kalbos ß, neturi visuotinai ir vienareikšmiškai priimtų didžiųjų atitikmenų). · Yra kalbų, kurios neturi oficialiai nustatytos rašybos, dėl to jų raidžių skaičius nėra oficialiai fiksuotas (pavyzdžiui, pačioje lietuvių kalboje įvairiose istorinėse epochose buvo naudojamos raidės W, Ż, ß, ſ, Ë, Ů ir t. t.; dabar, kai lietuvių rašyba standartizuota, jas žino tik senuosius lietuvių raštus tiriantys mokslininkai, bet kitados tai buvo įprastos lietuvių kalbos raidės); taip pat yra kalbų, kurių rašybos sistemos yra reformuojamos, dėl to rašmenų padaugėja arba sumažėja. · Lotyniško pagrindo rašmenys naudojami ir fonetinės transkripcijos sistemose; šios sistemos naudojamos lingvistikos mokslo tikslais, bet neturi oficialios rašybos statuso, dėl to įvairūs mokslininkai ir mokyklos priklausomai nuo mokslinės būtinybės naudoja įvairias jų modifikacijas. Daugumoje fonetinės transkripcijos sistemų pamatinius rašmenis galima mokslininko nuožiūra modifikuoti (dažniausiai diakritiniais ženklais), siekiant kuo tiksliau užrašyti tiriamo dialekto fonetikos ypatybes; dėl to galiausiai pasirodo, kad lotyniško pagrindo rašmenų skaičius nėra baigtinis.
Visi pasaulio kalbų rašmenys yra koduojami informacinėse technologijose. Organizacija, kuruojanti šią sritį pasaulio mastu, yra vadinamasis Unicode konsorciumas (www.unicode.org). Dėl to viena iš galimų lotyniškų rašmenų skaičiavimo metodikų yra suskaičiuoti Unicode konsorciume registruotus rašmenis, kurie Unicode dokumentuose laikomi lotyniškais. Šiuo metu Unicode kodavime lotyniškiems rašmenims yra skirti šie simbolių blokai (rašmenų skaičius pateikiamas didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant atskirai): · blokas Basic Latin (http://www.unicode.org/charts/PDF/U0000.pdf): 52 rašmenys (pamatinė lotyniška abėcėlė nuo Aa iki Zz); · blokas Latin-1 Supplement (http://www.unicode.org/charts/PDF/U0080.pdf): 62 rašmenys; · blokas Latin Extended A (http://www.unicode.org/charts/PDF/U0100.pdf): 128 rašmenys (tarp jų ir lietuvių kalbos raidės Ąą, Čč, Ęę, Ėė, Įį, Šš, Ųų, Ūū, Žž); · blokas Latin Extended B (http://www.unicode.org/charts/PDF/U0180.pdf): 208 rašmenys; · blokas Latin Extended C (http://www.unicode.org/charts/PDF/U2C60.pdf): 32 rašmenys; · blokas Latin Extended D (http://www.unicode.org/charts/PDF/UA720.pdf): 152 rašmenys; · blokas Latin Extended E (http://www.unicode.org/charts/PDF/UAB30.pdf): 50 rašmenų; · blokas Latin Extended Additional (http://www.unicode.org/charts/PDF/U1E00.pdf): 256 rašmenys. Tokiu būdu Unicode konsorciume šiuo metu registruota iš viso 940 lotyniškų rašmenų (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant atskirai).
Dauguma šių rašmenų vartojama fonetinėje transkripcijoje, specialioje lingvistinėje literatūroje, istorinėse rašybos sistemose (senosios raštijos paminklų tyrimuose ir leidyboje) ir pan., taigi nėra aktualūs oficialiems dokumentams, kurie rašomi dabartinių oficialių (valstybinių) kalbų standartine rašyba. Teoriškai būtų galima suskaičiuoti viso pasaulio valstybinių kalbų oficialių rašybos sistemų lotyniško pagrindo rašmenis, bet yra valstybių, kurios neturi įstatymais nustatytų valstybinių kalbų arba yra pripažinusios įvairaus statuso kalbas (pavyzdžiui, regionines). Dėl to atramos tašku pasirenkame Europos Sąjungos oficialių kalbų sąrašą. Europos Sąjungos oficialios kalbos naudoja šiuos lotyniškus rašmenis: · raidės Qq, Ww, Xx pažįstamos visose lotynišką abėcėlę naudojančiose kalbose.
Papildomi atskirų kalbų rašmenys: · airių kalba: Áá, Éé, Íí, Óó, Úú; · anglų kalba: jokių papildomų rašmenų; · bulgarų kalba: nelotyniška abėcėlė; · čekų kalba: Áá, Čč, Ďď, Éé, Ěě, Íí, Ňň, Óó, Řř, Šš, Ťť, Úú, Ůů, Ýý, Žž; · danų kalba: Ææ, Øø, Åå; · estų kalba: Šš, Žž, Õõ, Ää, Öö, Üü; · graikų kalba: nelotyniška abėcėlė; · ispanų kalba: Ññ; Áá, Éé, Íí, Óó, Úú; Üü; · italų kalba: Àà, Èè, Ìì, Òò, Ùù; Éé, Óó; Îî; · kroatų kalba: Čč, Ćć, Šš, Đđ, Žž; · latvių kalba: Āā, Čč, Ēē, Ģģ, Īī, Ķķ, Ļļ, Ņņ, Šš, Ūū, Žž; · lenkų kalba: Ąą, Ćć, Ęę, Łł, Ńń, Óó, Śś, Źź, Żż; · lietuvių kalba: Ąą, Čč, Ęę, Ėė, Įį, Šš, Ųų, Ūū, Žž; · maltiečių kalba: Ċċ, Ġġ, Ħħ, Żż; · olandų kalba: IJ ij (raidžių junginys IJ laikomas viena raide; didžioji forma yra ne Ij, bet IJ);
Ëë, Ïï; Áá, Éé, Íí, Óó, Úú; · portugalų kalba: Áá, Ââ, Ãã, Àà, Çç, Éé, Êê, Íí, Óó, Ôô, Õõ, Úú; · prancūzų kalba: Éé; Àà, Èè, Ùù; Ââ, Êê, Îî, Ôô, Ûû; Ëë, Ïï, Üü, Ÿÿ; Çç; Œœ, Ææ; · rumunų kalba: Ăă, Ââ, Îî, Șș, Țț; · slovakų kalba: Áá, Ää, Čč, Ďď, Éé, Íí, Ĺĺ, Ľľ, Ňň, Óó, Ôô, Ŕŕ, Šš, Ťť, Úú, Ýý, Žž; · slovėnų kalba: Čč, Šš, Žž; · suomių kalba: Åå, Ää, Öö, Šš, Žž; · švedų kalba: Åå, Ää, Öö; · vengrų kalba: Áá, Éé, Íí, Óó, Öö, Őő, Úú, Üü, Űű; · vokiečių kalba: Ää, Öö, Üü; ß. Apibendrinę visus Europos Sąjungos kalbose naudojamus lotyniškus rašmenis, besiskiriančius nuo pamatinių lotyniškų raidžių, gauname 72 rašmenis (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant kaip vieną ir tą patį rašmenį):
Áá, Àà, Ââ, Ää, Ăă, Āā, Ãã, Åå, Ææ, Ąą, Ćć, Ċċ, Çç, Čč, Ďď, Đđ, Éé, Èè, Ėė, Êê, Ëë, Ěě, Ēē, Ęę, Ġġ, Ģģ, Ħħ, Íí, Ìì, Îî, Ïï, Īī, IJ ij, Įį, Ķķ, Ĺĺ, Ľľ, Ļļ, Łł, Ńń, Ňň, Ññ, Ņņ, Œœ, Óó, Òò, Ôô, Öö, Õõ, Őő, Øø, Ŕŕ, Řř, ß, Śś, Șș, Šš, Ťť, Țț, Úú, Ùù, Ûû, Üü, Ūū, Ůů, Űű, Ųų, Ýý, Ÿÿ, Źź, Żż, Žž. Kartu su Qq, Ww, Xx bus 75 rašmenys.
Iš šio sąrašo atėmę lietuvių kalbos raides, gauname 63 rašmenis: Áá, Àà, Ââ, Ää, Ăă, Āā, Ãã, Åå, Ææ, Ćć, Ċċ, Çç, Ďď, Đđ, Éé, Èè, Êê, Ëë, Ěě, Ēē, Ġġ, Ģģ, Ħħ, Íí, Ìì, Îî, Ïï, Īī, IJ ij, Ķķ, Ĺĺ, Ľľ, Ļļ, Łł, Ńń, Ňň, Ññ, Ņņ, Œœ, Óó, Òò, Ôô, Öö, Õõ, Őő, Øø, Ŕŕ, Řř, ß, Śś, Șș, Ťť, Țț, Úú, Ùù, Ûû, Üü, Ůů, Űű, Ýý, Ÿÿ, Źź, Żż. Kartu su Qq, Ww, Xx iš viso bus 68 rašmenys (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant kaip vieną ir tą patį rašmenį). Iš šio sąrašo atmetę ir tuos rašmenis, kurie naudojami lietuvių kalboje kaip kirčiuotos raidės (Áá, Àà, Ãã ir t. t.), gauname 50 rašmenų:
Ââ, Ää, Ăă, Āā, Åå, Ææ, Ćć, Ċċ, Çç, Ďď, Đđ, Êê, Ëë, Ěě, Ēē, Ġġ, Ģģ, Ħħ, Îî, Ïï, Īī, IJ ij, Ķķ, Ĺĺ, Ľľ, Ļļ, Łł, Ńń, Ňň, Ņņ, Œœ, Ôô, Öö, Őő, Øø, Ŕŕ, Řř, ß, Śś, Șș, Ťť, Țț, Ûû, Üü, Ůů, Űű, Ÿÿ, Źź, Żż. Kartu su Qq, Ww, Xx bus 53 rašmenys (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant kaip vieną ir tą patį rašmenį). Jei dokumentuose rašant asmenvardžius būtų praleidžiami lietuvių kalboje nepažįstami diakritiniai ženklai (Â, À, Ă ir t. t. keičiama į A ir atitinkamai kitos raidės), o vokiečių kalbos raidės ir kai kurių kalbų ligatūriniai rašmenys perrašomi atskiromis raidėmis (Ä = AE, Ö = OE, Ü = UE, ß = SS; Œ = OE, Æ = AE), aktualūs būtų tik 3 lietuviškų žodžių rašyboje nenaudojami rašmenys Qq, Ww,
2015-04-15 Atkreipiame dėmesį iš informacinių technologijų pusės į tai, kad informacija apdorojama ne tik rašytinė, bet ir sakytinė (garsas). Sakytinės dalis nuolat didėja. Todėl atitikimas tarp užrašyto ir ištarto asmenvardžio turi būti vienareikšmis. Tarimo taisyklės skirtingose kalbose skirtingos. Asmens dokumentuose nėra informacijos kokia kalba užrašytas asmenvardis. Taigi, nėra galimybės atitikimą nustatyti. Išeitis viena.
Išeitis viena. Lietuvos piliečio asmens dokumente reikia pateikti asmenvardį, užrašytą lietuvių kalbos abėcėlės rašmenimis pagal transkribavimo taisykles, o jeigu pilietis pageidauja įteisinti ir istorinį savo asmenvardį, galima jį įrašyti papildomame dokumento lape. Todėl siūlome projektą XIIP-1653 iš esmės taisyti arba priimti XIIP-1675 projektą. Nesvarstyta
hab. dr. Kazimieras Garšva Prie pastabų šių įstatymų projektams prašome pridėti prieš metus Seime registruotas kalbininkų seminaro, vykusio Lietuvių kalbos institute, pastabas ir straipsnį, šiemet paskelbtą internetiniame žurnale „Bendrinė kalba“ (žr. www.bendrinekalba.lt ). Daugelyje šiuo metu vykstančių diskusijų, spaudos konferencijų, radijo ir televizijos pokalbių apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose skirtingos nuomonės grindžiamos įvairiais argumentais, tarp jų ir kalbiniais. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos ir Vardyno skyrių 2014 m. balandžio 25 d. surengtos diskusijos tikslas ir buvo išgryninti kalbinius argumentus remiantis instituto mokslininkų tiriamaisiais ir taikomaisiais darbais („Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“, „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, „Pavardžių žodynu“ ,
„Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, pradėtu
skelbti internete „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“ ir daugeliu kitų), taip pat įvertinti kai kuriuos viešumoje neadekvačiai pateikiamus faktus. Pagrindinis diskusijos klausimas – ar Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškomis lotyniško pagrindo raidėmis? Toliau pateikiami svarbiausi diskusijoje iškelti šio klausimo aspektai. 1. Ar asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose klausimai yra kalbininkų, ar politikų reikalas? Asmenvardžiai yra kalbotyros, teisės ir (geo)politikos objektas, todėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose problemų negali spręsti vienos srities specialistai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui kreipusis į Konstitucinį Teismą dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose, Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. byloje Nr. 14/98 priėmė „Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
konstatavo, kad vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose taisyklės turi būti nustatomos įstatymu: „Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Todėl esminės asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės turi būti nustatytos įstatymu.“ Taigi galutinį sprendimą turi priimti politikai, tačiau tik išklausę kalbos specialistų nuomones ir argumentus, gavę ir įvertinę oficialias išvadas: „Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti.“ Kaip rodo moksliniai darbai, pasaulyje asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose klausimus aprėpia kalbų politika , kurią vykdo valstybės valdomosios ir vykdomosios įstaigos bei organizacijos. Kalbos politiką bandoma optimizuoti pasitelkiant mokslininkus, tada ši sritis pavadinama ir kalbų planavimu , tačiau lemiamus sprendimus visuomet priima politikai [2] . 2. Į kokius klausimus turi atsakyti VLKK ir kiti kalbos specialistai dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose? Minėtame 2014 m.
Minėtame 2014 m. Konstitucinio Teismo sprendime primenamas pagrindinis principas – asmenvardžiai Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba. Tai garantuoja ir įpareigoja konstitucinis valstybinės kalbos statusas: „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“ Konstitucinis Teismas nurodė, kad priimant sprendimą dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose turi būti paisoma konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą, nepažeisti jos statuso ir savitumo: „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, apibrėždama esminius valstybinės kalbos vartojimo klausimus, inter alia nustatydama Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.
Pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės, inter alia įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.“ Konstitucinis Teismas įpareigojo VLKK teikti oficialią išvadą, ar gali būti nustatytos kitokios asmenvardžių rašymo taisyklės, kurios būtų taikomos nepažeidžiant lietuvių kalbos sistemos, išsaugant vartojimo tradiciją: „ar gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos
Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, inter alia ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė
„lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos
Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.“ Taigi su asmenvardžių rašymu Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose susiję du klausimai:
vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides;
atsakyta teigiamai, – kuriais atvejais tai galėtų būti daroma.
Pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės, inter alia įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.“ Konstitucinis Teismas įpareigojo VLKK teikti oficialią išvadą, ar gali būti nustatytos kitokios asmenvardžių rašymo taisyklės, kurios būtų taikomos nepažeidžiant lietuvių kalbos sistemos, išsaugant vartojimo tradiciją: „ar gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos
Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, inter alia ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė
„lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos
Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.“ Taigi su asmenvardžių rašymu Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose susiję du klausimai:
vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides;
atsakyta teigiamai, – kuriais atvejais tai galėtų būti daroma. Atsakant į šiuos klausimus, būtina atsižvelgti į dabar galiojančias asmens vardo ir pavardės rašymo asmens dokumentuose taisykles ir išimtis.
Tebegaliojančiame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ [3] , reglamentuojančiame asmenvardžių rašymą valstybine kalba, numatoma viena pagrindinio principo išimtis, kaip rašyti kitų valstybių pilietybę turėjusių piliečių vardus ir pavardes lotyniško pagrindo rašmenimis nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų (3-ias punktas): „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.“ Taigi ir šiuo metu nelietuviški lotyniško pagrindo abėcėlės rašmenys, bent jau q, w ir x , gali būti rašomi Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose išimties tvarka, jeigu asmuo yra turėjęs teisinių ryšių su kita valstybe (yra buvęs jos pilietis). Tačiau šia 1991 m. nutarimo nuostata nepasinaudojama ir pavardės rašomos tik lietuvių abėcėle (joje nėra dažniausiai tokiais atvejais pageidaujamų q, w ir x ). Taip elgiamasi todėl, kad Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3.282 straipsnis skelbia: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.“ Civilinės metrikacijos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 [4] ) 8 punkte rašoma: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ir įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose bei liudijimuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš paso ar užsienio valstybės institucijos išduoto civilinės būklės akto įrašo liudijimo.
Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai negalima jų įrašyti. Tėvams pageidaujant, vaiko vardą ir (ar) jo pavardę rašyti pagal tarimą ir (ar) sugramatinant, turi būti pateiktas vaiko tėvų rašytinis prašymas ištaisyti jo vardą ir (ar) pavardę šių taisyklių nustatyta tvarka. Registruojant ir apskaitant Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsienio valstybės piliečiu, taip pat jų vaiko gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, nustatančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. “ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra reglamentuota, kaip perrašyti kitų valstybių piliečių vardus ir pavardes lotyniško pagrindo rašmenimis nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų, bet tai netaikoma Lietuvos Respublikos piliečiams. Taigi atsakymas į dažnai keliamą klausimą, kodėl skiriasi tos pačios šeimos vardų ir pavardžių užrašymas, yra teisinio, o ne kalbinio pobūdžio: teisės aktuose, reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nėra galimybės vartoti nelietuviškos abėcėlės raidžių, o užsienio valstybių piliečių bei jų vaikų civilinės būklės aktų įrašuose tokia galimybė yra. Atkreiptinas dėmesys į minėtose Taisyklėse daromą išlygą: „Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai negalima jų įrašyti.“ Tokiu atveju klausimas dėl nelietuviškų raidžių vartojimo išimties tvarka apsiriboja tik lotyniškojo pagrindo abėcėlės raidėmis q, w ir x. 3.
gramatikoje“ esanti pastaba apie nelietuviškų raidžių vartojimą apima asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose? Lietuvių kalbos vartosenoje (žiniasklaidoje, mokslo veikaluose, grožinėje literatūroje) funkcionuoja ir nelietuviškų rašmenų. Tačiau jie nepriklauso lietuvių kalbos rašybos sistemai. Apie tai ir kalbama „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ pastaboje po lietuviškos abėcėlės lentele: „Nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) dar pavartojamos raidės:
ir kt.“ Tokie žodžiai (asmenvardžiai) laikytini kitų kalbų citatomis, todėl gali išlaikyti ir tų kalbų rašybos ypatumus [5] . Kas kita yra Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės – jie yra valstybinės lietuvių kalbos faktai, jie rašomi asmens dokumentuose, patvirtinančiuose asmens ir valstybės teisinį ryšį (pilietybę), funkcionuoja administraciniuose dokumentuose ir registruose, todėl minėta gramatikos pastaba jiems netaikytina. 4. Ar leidimas laisvai vartoti nelietuviškas lotyniško pagrindo abėcėlės raides Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose reikštų lietuvių abėcėlės pakeitimą? Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, taigi lietuvių kalbos abėcėle, kurią sudaro 32 raidės. Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Teisiškai tai reikštų ir konstitucinės nuostatos dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės paneigimą. Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar pripažinti kaip lygiavertes kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles nėra. Priešingu atveju būtų pažeista lietuvių kalbos rašybos sistema.
Jeigu būtų sudaryta galimybė tą patį garsą užrašyti ne viena, o dviem ar net daugiau raidžių ir jų junginių, valstybinės kalbos apimamoje srityje pradėtų lygiagrečiai funkcionuoti kelios ar net keliolika rašybos ir tarimo sistemų. Visuomenei kiltų sunkumų vartoti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius sakytinėje ir rašytinėje kalboje: pvz., iš skambesio nustatyti, kada kaip rašyti –
Żółtkiewicz. Net jeigu būtų pritaikyta vadinamoji pasaulinė praktika
„nepaisyti ženklų virš liniuotės“, t. y. visų diakritinių ženklų virš
raidžių ar po jomis, vis tiek būtų keblu nuosekliai taikyti ne lietuvių, o daugybės kitų kalbų rašybos principus. Į Lietuvos asmenvardžių sistemą įsilietų palyginti daug vardų ir pavardžių su kitų valstybių valstybinių kalbų raidėmis ir rašybos principais. Tai pažeistų lietuvių kalbos savitumą, rašybos principus ir tradicijas. Dar vienas argumentas, kodėl būtina išlaikyti tą patį rašybos principą rašant asmenvardžius Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, yra tai, kad dabar visi asmens duomenys perkeliami ir į elektroninę terpę, t. y. sudaromi elektroniniai įvairių valstybės duomenų registrai. Vadinasi, net sąlygiškai prilyginus visas giminiškas raides su diakritiniais ženklais toms pačioms raidėms be diakritinių ženklų, gali kilti problemų dėl sutampančių raidžių (pvz., s ir š; z ir ž; c ir č ), nes fonologiškai jos netapačios, arba dėl raidžių kiekio (pvz.,
kitakalbius asmenvardžius asmens dokumentuose įrašyti nelietuviškais rašmenimis papildomu (neoficialiu) įrašu? Diskusijos dalyvių nuomone, jei asmuo pageidauja, asmens dokumente kitakalbius asmenvardžius būtų galima papildomai pateikti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, bet tik po oficialaus įrašo valstybine kalba.
Tačiau tokie pageidavimai turi turėti teisinį pagrindą, apibrėžiamą teisės aktais. Tai ne kalbininkų, o teisininkų ir politikų kompetencija. Konstitucinis Teismas 2009 m. išaiškino, kad asmens dokumento kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima rašyti kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, tačiau tas įrašas neturi būti prilygintas oficialiam įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. 6. Kaip oficialiuose dokumentuose rašomi nepagrindinės tautos asmenvardžiai kitose šalyse? Kai kuriose šalyse pripažįstama asmens teisė asmens dokumentuose rašyti savo vardą ir pavardę gimtąja kalba, tačiau įrašai daromi skirtingai – pagal valstybės numatytas taisykles. Suomijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje tik tais atvejais, kai jų piliečiams dokumentai išrašomi remiantis kitos valstybės išduotais dokumentais (pilietybės įgijimo, vedybų, vaiko gimimo ir pan.), asmenvardžiai rašomi nieko arba beveik nieko nekeičiant (dažniausiai atsisakant diakritinių ženklų). Kitose valstybėse remiamasi tik savo abėcėle, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje. Danijos Karalystėje, kaip ir Lietuvoje, perrašant raides su danų kalboje nevartojamais diakritiniais ženklais ar nelotyniško pagrindo abėcėlės raides, asmuo pats pasirenka, kuriomis danų abėcėlės raidėmis asmenvardžiai būtų užrašyti panašiausiai. 7. Ar kitose valstybėse leidžiama piliečiams keisti asmenvardžius? Paprastai jau esami valstybės piliečiai gali pageidauti keisti asmenvardžius asmens dokumentuose dviem atvejais:
atstatyti buvusias formas, kurios galėjo būti pakeistos dėl politinių ar kitų aplinkybių;
kad būtų įrašytos autentiškos jų kalboje, tapusioje tautinės mažumos kalba, vartojamos formos.
Italijoje nėra galimybės pakeisti fašistiniu laikotarpiu suitalintas tautinių mažumų pavardes. Prancūzijoje galima pasikeisti pavardę, bet tik tuomet, kai asmuo nori suprancūzinti savo pavardę, o ne atvirkščiai. Suomijoje keisti asmenvardį galima tik tais atvejais, kai norima dar labiau priartinti užrašymą prie tarimo. Lenkijoje tautinių mažumų atstovams nuo 2005 metų numatyta galimybė rašyti vardą ir pavardę kitų kalbų abėcėlių raidėmis, tačiau tai daroma tik įrašant ne lenkų abėcėlės raides ar raides su lenkų kalboje nesančiais diakritiniais ženklais į asmens dokumentą [6] , bet neperkeliant jų į elektroninį valstybės duomenų registrą, todėl taip parašyti asmenvardžiai viešojoje erdvėje nefunkcionuoja. Jeigu Lietuvoje būtų sudaryta galimybė to pageidaujantiems dabartiniams Lietuvos piliečiams sulenkinti savo pavardes, tai būtų precedento neturintis atvejis: istoriškai kelis šimtmečius trukęs lietuvių pavardžių lenkinimo procesas būtų baigtas XXI amžiuje, pavyzdžiui:
Gulbinas → Gulbinovič → Gulbinowicz ; Daugėla → Dovgialo → Dowgiało ir pan. Europoje iki šiol vyksta atvirkščias procesas, pavyzdžiui, Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur valstybė tarpininkauja grąžinant pakeistas pavardžių lytis. Ir Lietuvoje tai nebūtų sunku padaryti, nes Antanas Salys 1939 m. buvo parengęs pavardžių atlietuvinimo programą, o 2009 m. patikslintos Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės [7] , palengvinančios šią procedūrą. Diskusijos išvados
reikėtų keisti galiojančias nuostatas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, nėra. 2.
Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, būtų pakeista lietuvių kalbos abėcėlė ir destabilizuota rašybos sistema. Kartu būtų paneigtas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, pažeistas jos rašybos savitumas ir sutrikdytos vartojimo tradicijos. 3. Dėl gyventojų migracijos ir besikeičiančio gyvenimo išimtys (pavyzdžiui, su kitų valstybių piliečiais santuoką sudariusiems asmenims ir tokių šeimų vaikams) gali būti daromos, tačiau jos neturi pažeisti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos. 4. Dabartiniame geopolitiniame kontekste siektina integralios ir pilietiškai susitelkusios visuomenės, kuri gebėtų išlaikyti lietuvių kalbos savitumą ir vartojimo tradiciją, kad nebūtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, įteisinusi lietuvių kalbą kaip valstybinę. ASMENVARDŽIŲ
Artimiausiu laiku Seimas siekia apsispręsti, kaip Lietuvos Respublikoje bus rašomi, tariami ir funkcionuos tikriniai žodžiai. Valstybei, tautai ir kalbai tai yra labai svarbus klausimas. Autorius su šiuo klausimu, esančiu kelių mokslų sankirtoje, yra susijęs jau 20 metų, recenzavo ar rengė Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymų projektus. Iniciatyva dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose keitimo kilo ne iš kalbininkų, o pirmiausia iš autonomininkų. Argumentuodami savo siūlymus, projektų pateikėjai nurodė kalbotyros mokslo neatitinkančius ir kitokius motyvus, bet į juos vis tiek reikia atsakyti. Straipsnio tikslas – nustatyti svarbiausius Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose principus ir pasirinkti tinkamiausią įstatymo projektą. Straipsnio uždaviniai – trumpai aptarti dabartines asmenvardžių rašybos problemas, tyrinėjimo metodiką, turimus svarbiausius duomenis, įstatymų projektus ir jų ryšį su valstybinės kalbos funkcijomis. 2.
Asmenvardžių rašybos klausimas negalėjo ir negali būti greitai, tinkamai ir galutinai išspręstas dėl to, kad siekiant lietuvių kalbai pritaikyti svetimas abėcėles bei rašybos principus imta klastoti mokslo duomenis: esą 1) asmenvardžiai priklausą ne kalbai, o prekių ženklams, 2) tai yra ne kalbos, o asmens tapatybės dalis ir pagrindinis jos žymuo, 3) dėl asmenvardžių rašybos (t.y. asmens tapatybės) turi teisę spręsti ne visuomenė, valstybės institucijos, o tik asmenvardžio „savininkas“, 4) turi būti išlaikyta bendra šeimos pavardė (iškraipyta ir okupacinių režimų) – privataus gyvenimo dalis, 5) lietuvių pavardės esančios vien lietuviškos, o ne lietuvių – nelietuviškos, 6) esanti ir turinti būti „originali“ pavardžių rašyba ir tartis, 7) „ Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“ leidžianti nesilaikyti lietuvių kalbos abėcėlės, rašybos principų, 8) visose šalyse (išskyrus Lietuvą ir Latviją), kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo, asmenvardžiai dokumentuose rašomi „originaliai“, t.y. visais lotyniško pagrindo rašmenimis, 9) į lietuvių kalbą perkėlus visų kalbų lotyniškos rašybos asmenvardžius atsirastų tik 3 naujos raidės, 10) 1938 m. Lietuvoje pradėta „originali“ pavardžių rašyba ir t.t. (žr. www.lrs.lt ŽTK 2014-12-03. Vardas ir pavardė – asmens tapatybės dalis; įstatymo projektas XIIP-1653 ir t.t.). Seniai yra žinoma, jog kiekvienos kalbos žodynui priklauso bendriniai žodžiai (pradedami rašyti mažąja raide) ir tikriniai žodžiai (asmenvardžiai, vietovardžiai ir t.t., pradedami rašyti didžiąja raide, plg. LKE 305, 379, 396-402). Prekių ženklas yra bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.
Prekės ženklą gali sudaryti žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių žymenys, kuriems Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymu nustatyta teisinė apsauga („Teisės aktai, reglamentuojantys išradimų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų apsaugą Lietuvos Respublikoje“ 2013: 253-255). Prekės ženklu gali būti geografinė nuoroda – vietovardis ar kitas žodis arba žymuo, pagal kurį galima tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti, kad prekė yra kilusi iš tam tikros teritorijos, regiono ar vietovės, ir kuris sieja tos prekės kokybę, reputaciją ar kitas esmines savybes su jos geografine kilme. Asmenvardis yra tikrinis žmogaus vardas (LKE 27), sutartinis žmogaus identifikavimo ženklas, o ne tikroji asmens tapatybės dalis. Gyventojai, turintys Jono, Petro, Stepono, Tado, Kotrynos, Teresės ir kitus vardus nėra šventieji, tapatūs (t.y. identiški, tolygūs DLKŽ 830) savo šventiesiems globėjams, kurių vardais buvo pakrikštyti. Kirkilas nėra kirklys (kuris rėkia, kirkia), Kubilius – dažniausiai jau ne kubilų dirbėjas, Vilkas
Bepirštis, Šaikus, Sysas gali būti gražesni už Gražulį, o Mažylis gali būti didesnis už Didžiulį ar Ilgakojį. Asmenvardžius pradėjus rašyti lenkiškomis raidėmis buvę rytų aukštaičiai Varnialo, Žverialo, Žuvialo, Gerul, Gražul, Mažul ir kiti neišsaugotų ir savo buvusios tapatybės, žmogaus teisių. Bendrinė kalba asmenvardžio savininkui nedaro jokių išimčių dėl jo vardo ar pavardės rašybos, tarties, kirčiavimo.
Daug yra moteriškių, kurios turi vardus Asta, Aušra, Dalia, Diana, Edita, Elena, Gražina, Irena, Janina, Jurgita, Kristina, Lina, Loreta, Marija, Rasa, Regina, Renata, Rima, Rita, Roma, Sigita, Vida, Violeta, Vita ir t.t. ir yra įpratę savo vardą vienaskaitos vardininke bei įnagininke kirčiuoti antrajame nuo galo skiemenyje, bet privalo tai daryti galiniame skiemenyje (plg. Mokomasis lietuvių kalbos ir kirčiavimo žodynas 1989: 65). Pavardės nėra vien šeimos privataus gyvenimo dalis – jos yra ir kalbos, kultūros, valstybės istorijos dalis. Lietuvos gyventojų pavardės per
kraipytos, bet nuo to daugelio lietuvių tapatybė iš esmės nepasikeitė. Archajiškos lietuvių kalbos pavardės išlaikė tik bendrą šeimos ir giminės pavardės šaknį ar net kamieną, bet moterų pavardės skiriasi nuo vyriškų pavardžių: pavyzdžiui, vyras yra Daukša , žmona – Daukšienė , o duktė – Daukšaitė . Neteisingas 2008 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teiginys, kad „svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai (...). Kiekvienoje kalboje funkcionuoja tam tikras kiekis kitų kalbų faktų, tarp jų asmenvardžių ir vietovardžių“ ( www.vlkk.lt . 2008-01-14. Išsamus atsakymas į kreipimąsi „ Daugiau dėmesio teisinei lietuvių kalbos apsaugai“). Bet kurios kalbos asmenvardžiai lietuvių kalboje, kaip ir kitose indoeuropiečių kalbose, bent kiek adaptuojami. Pagal minėtą antrojo nuo galo skiemens taisyklę Obama, Irina, Jelena, Lena, Marina, Nataša, Tatjana, Žana ir kiti asmenvardžiai lietuvių kalbos vienaskaitos vardininke, įnagininke kirčiuojami ne
„autentiškai“, o lietuviškai, t.y. žodžio gale, nors tų asmenvardžių
turėtojai su Lietuva gali būti niekaip nesusiję. Pagal lietuvių kalbos sistemą rašome ir tariame ne Pūcin, Lukašienko, o Putinas, Lukašenka ir t.t. - tai daugeliui yra suprantama.
Prie lietuvių kalbos sistemos derinamos Lietuvos piliečių pavardės, nors tik 30 procentų jų yra vien lietuviškos (kilusios iš lietuviškų ar baltiškų bendrinių ir tikrinių žodžių) ir 70 procentų – iš dalies nelietuviškos (kilusios iš svetimos kilmės vardų, suslavintų lietuviškų asmenvardžių ar skolintos) (LKE 400-402). Tokios pat kilmės pavardes turi ir lietuviai, ir vietiniai lenkai. Vadinamoji „originali“ pavardžių rašyba tiksliai paraidžiui nėra vartojama nė vienoje šalyje, nes skiriasi kalbų abėcėlės ir rašyba. Lenkiškus asmenvardžius Katarzyna, Malgorzata, Tomaszevski lietuviai skaitytų Ka-tar-zy-na, Mal-gor-za-ta, To-mas-zev-ski , nors lenkai taria Ka-ta-žy-na, Mal-go-ža-ta, To-ma-ševs-ki . Tai įrodo, kodėl nelietuviškus asmenvardžius Lietuvoje ir toliau tikslinga rašyti pagal tarimą, o ne pagal jų rašybą užsienio kalba. V.Tomaševskio partijos savotiškas filialas, pasivadinęs Europos žmogaus teisių fondu (EFHR), paskelbė instrukciją „Žingsnis po žingsnio“ – pakeisk vardą ir pavardę, jei „tavo vardas arba pavardė sulietuvinti ir tu nori turėti įrašą originalia rašyba“ ( www.efhr .eu/asmenvardziu-rasyba). Tokius skundus fondas parašys nemokamai, besiremdamas LR Gyventojų registro tarnybos beveik 8800 aktų, kur įregistruotos užsieniečių pavardės ar lietuviškos pavardės Barz-da, Ker-za (plg. liet. kerzukas (nedidelio ūgio žmogus; neužauga). Tas pavardes minėtas fondas skaito lenkiškai:
Baž-da , Ke-ža. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ (1994, 1996) rašybos ir transkripcijos skyrelyje, kurį parašė šio straipsnio autorius (su A.Girdeniu), išnašoje paminėta, jog užsieniečių asmenvardžiuose gali būti vartojamos dar 3 raidės (o retkarčiais dar 3). Čia minėta tik užsienio piliečių pavardžių rašyba mokslinėje literatūroje, ne dokumentuose.
Asmenvardžių lotyniško pagrindo raidžių diakritiniai ženklai dažniausiai nerašomi Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, JAV ir kitur. Pavyzdžiui, Rūta Meilutytė užsienyje rašoma Ruta Meilutyte, dažnai nuo vyrų neskiriamos jų žmonų ir dukterų pavardės. Net minėtas fondas žino, jog lietuvaitės, išvažiavusios studijuoti ar dirbti į užsienį, prašo pakeisti savo lietuviškus asmenvardžius dėl „sunkumų, susijusių su rašyba kitose šalyse. Pvz. asmuo vardu „Ana“, siekiant išvengti tolesnių sunkumų (pvz. administracinių), nori pakeisti jį į „Anna“, nes šioje šalyje net jos originalus vardas „Ana“ yra rašomas su dviguba „nn“ ( www.efhr.eu/asmenvardziu-rasyba ). Į lietuvių kalbą perkėlus visų kalbų lotyniško pagrindo abėcėlėmis parašytus asmenvardžius atsirastų ne 3 naujos raidės, o apie 150 (niekas jų tiksliai nesuskaičiavo, nemoka tarti ir net nežino, kiek milijonų ar milijardų minėtų raidžių įvedimas visose sferose Lietuvai kainuotų). Skelbiama, jog 1938-12-06 į Pavardžių įstatymą įtrauktas 22 punktas:
„Nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali
būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas yra lietuviškas“. Šiuo atveju nutylimi net 6 dalykai: 1) tas papildymas atsirado po Lenkijos ultimatumo Lietuvai, 2) šis 22 punktas nenurodė, kur ir kaip konkrečiai tos išimtys gali būti taikomos, 3) to reikalavimo dokumentuose praktiškai nebuvo laikomasi, 4) tuo metu buvo svarstomas ne pavardžių nulietuvinimo, bet atlietuvinimo įstatymas,
5) 1939 m.
Lietuvos vyriausybė ir lietuviškosios institucijos rūpinosi kiek galima greičiau Vilniaus krašto pavardžių bei vietovardžių norminamojo pobūdžio lietuviškas formas atstatyti bei paskelbti (Salys 1983: 490-670), 6) minėto įstatymo 22 punkte kalbama ne apie lotyniško pagrindo raidyną, o apie lietuvišką raidyną. Įvedus visuotinę užsienietišką asmenvardžių rašybą, pagal 2009-03-24 d. Unesco Nykstančių pasaulio kalbų atlasą Lietuvoje būtų pažeisti 3 (iš 9) kalbos gyvybingumo kriterijų: 1) kalbos perdavimas iš kartos į kartą, 2) Vyriausybės ir institucijų požiūris bei kalbos politika, 3) bendruomenės narių santykis su savo kalba. Valstybinė lietuvių kalbos komisija tuo klausimu parengė kvalifikuotą atsakymą, bet dėl užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo daro klaidų (plg. Astas 2014). Jei asmenvardis mūsų dokumentuose rašomas kitos kalbos rašmenimis, ta užsienio kalba mūsų Respublikoje taip pat vartojama kaip valstybinė (plg. Kniūkšta 2013: 157, 165). Lietuvos valstybinei kalbai tokiu atveju gali būti primetami kitos kalbos rašybos ir net tarties, linksniavimo dėsniai. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal įstatus turinti saugoti ir ginti lietuvių kalbą, žengė žingsnį link prieš 110 metų įsigalėjusios lietuvių kalbos rašybos keitimo.
Pagal VLKK Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose ir turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, ir nebeturi būti rašomi lietuviškais rašmenimis „atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius […]:
a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai kituose dokumentuose rašytini remiantis VLKK 60-ojo nutarimo nustatytais principais“ ( www.vlkk.lt ). Siūlome užsienietišką rašybą pagal pageidavimą vartoti tik specialiose asmens identifikavimo kortelėse ar skliausteliuose po asmenvardžio lietuviškos formos, paso antrajame puslapyje ir niekur daugiau: nei registrų, bankų, transporto, bibliotekų ir kituose dokumentuose, nei spaudoje ir t. t. Sunkiausiais baudžiavos laikais, esant svetimųjų pavergtai Tėvynei, jų pavardes svetimtautis kunigas įrašinėjo Kozlowski, Stankiewicz ir t. t., bet tautiečiai vis tiek sakė ir rašė Kazlauskas, Stankevičius ir t. t. Nejaugi Nepriklausomoje demokratinėje Lietuvoje imsime daryti kitaip ir atsisakysime Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tradicijos, protėvių iškovotų raidžių ir rašybos, dėl kurių jie nebijojo keliauti ir į Sibirą? 3. PILIEČIŲ ASMENVARDŽIŲ RAŠYMAS Visos Lietuvos piliečių iki 1940 m. buvusios pavardės prieš 28 metus pradėtos skelbti „Lietuvių pavardžių žodyne“ (t.
1, 1985; t. 2, 1989) ir dėl to nekelta jokių diskusijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime nurodė, kad valstybinė kalba yra konstitucinė vertybė, kuri „saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą“. Įrašai Lietuvos Respublikos piliečių oficialiuose dokumentuose, nepriklausomai nuo asmenų tautybės ir kitų požymių, privalo būti rašomi lietuviškais rašmenimis – priešingu atveju „būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas“ (Valstybės žinios 1999: 26-30). Šie teiginiai tinka visai vardyno rašybai visuose lietuviškuose tekstuose, nes ir periodinė spauda, knygos, reklama, vardai ir pavardės, vietovardžiai, kiti viešieji užrašai yra viešojo valstybės gyvenimo sritys. Lietuvos lenkų pavardės, laikantis Lietuvos ir Lenkijos sutarties, tradiciškai rašomos pagal skambesį ir nelietuvinamos – nepridedamos lietuviškos priesagos, nekeičiami balsiai ir t. t., nors lietuvių pavardės Lenkijoje yra lenkinamos. Bet vis tiek dėl to keliamas didžiausias triukšmas, reikalaujama Lietuvoje įvesti ir Lenkijos abėcėlę su aštuoniomis papildomomis raidėmis (o ne vieną w ). Pavardes, vardus rašant visais lotyniško pagrindo raidynais, lietuvių kalbai prisidėtų apie 150 naujų raidžių (su visais diakritikais) ir tai sukeltų didžiausią valstybinės kalbos sumaištį, nes žinomos raidės (32) tame raidyne nesudarytų ir 20 procentų.
Taigi diskutuojama ne apie lenkų pavardžių rašybą, o apie valstybinės lietuvių kalbos funkcionavimą ir rašybą, kurią keisti triskart uždraudė Konstitucinis Teismas. Neturime duomenų, kad Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose iki okupacijos vardai ir pavardės būtų buvę rašomi kitų valstybių abėcėlėmis. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos tautinių mažumų komisaras nurodė, kad dėl lenkų pavardžių rašymo turi apsispręsti pati Lietuva. Konstituciją gali keisti visõs tautos referendumas, o ne kurio nors valdininko pažadai ar norai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (Mentzen prieš Latviją, bylos Nr. 46726/99) jau atmetė pretenzijas dėl pavardės Mentzen rašytinės formos pakeitimo į Mencena pagal Latvijoje galiojančias Vardų ir pavardžių rašymo ir nustatymo dokumentuose taisykles, kurios reikalauja, kad visos Latvijos pavardės ir vardai būtų perrašomi pagal latvių kalbos rašybos taisykles, kuo tiksliau atkuriant tarimą originalo kalba. Pabrėžta, kad žmonių vardai ir pavardės priklauso visiškai skirtingai kategorijai negu prekių ženklai ar įmonių vardai ir yra reguliuojami pagal kitas taisykles. Pavardę vartoja ne tik ją turintis asmuo, bet ir visuomenė, todėl pavardės turi būti reguliuojamos daugumos žmonių patogumui. Europos Žmogaus Teisių Teismas toliau pabrėžė: Latvija yra vienintelė vieta pasaulyje, kur gali būti garantuotas latvių kalbos, taigi ir latvių tautos, egzistavimas ir vystymasis. Latvių kalbos draudimas ar apribojimas savo valstybės teritorijoje laikytinas pavojumi demokratinei valstybės santvarkai.
Veiksmai, pareiškėjos pavadinti „kišimusi į jos asmeninį gyvenimą“, turėjo teisėtą tikslą apginti kitų Latvijos gyventojų téisę laisvai vartoti savo kalbą visoje valstybės teritorijoje, t. y. apginti demokratinę šalies santvarką. Europos Žmogaus Teisių Teismas, turintis Konstitucinio Teismo statusą, neabejoja, kad rašytinė pavardės forma dokumentuose tiesiogiai veikia kitas kalbos vartojimo sritis, nes jos glaudžiai susijusios. Jeigu dokumentuose būtų leidžiama rašyti tik
„originaliąją“ rašytinę užsienietiškų pavardžių formą, ji vis labiau plistų
įvairiuose tekstuose. Tai sukeltų rimtą grėsmę valstybinės kalbos kokybei ir jos kaip vientisos sistemos funkcionavimui. Žala valstybinei kalbai, kurią padarytų pavardžių rašymas kitų kalbų abėcėlėmis, smarkiai nusveria įmanomus nepatogumus, kuriuos galėtų patirti kasdieniame gyvenime asmuo su pasu, kuriame jo pavardė perrašyta pagal valstybinės kalbos taisykles ir tradicijas. Pavardės perraša (transkripcija) nėra jos vertimas į valstybinę kalbą, o tik pritaikymas prie gramatinių valstybinės kalbos ypatybių. Visos tos pastabos galioja ir lietuvių kalbai. Pažeidžiant Lietuvos ir Lenkijos sutarties 14 straipsnį daugelio Lenkijos lietuvių vardai ir pavardės rašomi ne pagal skambesį, o sulenkinti ir smarkiai pakeisti, su lenkiškomis priesagomis, be giminės skirtumų ir t. t.:
Birgelis, Birgelienė rašomi vienodai – Birgel, Malinauskas – Malinowski, Vitkauskas – Witkowski, Valinčius – Wołyniec, Zakarauskas – Zakrewski, Vaicekauskienė – Wojciechowska ir t. t. Teoriškai labai sunkiomis ir nepatogiomis sąlygomis Lenkijos pase leidžiama rašyti ir autentiškai, bet tokie dokumentai negalioja bankuose, registruose ir kitur, todėl dokumentus su lietuviška pavardės forma turi tik 0,2 proc. lietuviškai kalbančių lietuvių, gyvenančių savo etninėse žemėse. Visų jų pavardės surašytos ir aptartos akad.
Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse“ (2010). 4. VARDYNO ĮSTATYMŲ
I.Šiaulienės ir G. Kirkilo pateiktas
„ Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“
projektas keičia valstybinės kalbos politiką, vardyno rašybą, tarties dėsnius, valstybinės kalbos funkcijas. Šio projekto tikslas yra ne užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių – LDK kultūros paveldo teisinę apsaugą, bet ją naikinti. Bendra šeimos pavardė iš dalies užtikrinta 1991-01-31 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ trečiuoju punktu, leidžiančiu asmenvardžius rašyti pagal pirminius dokumentus. Per 1000 Lietuvos piliečių, ištekėjusių už užsieniečių, pasirašė Reikalavimą ginti valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą, atsisakydamos svetimų raidžių. Įstatymo projekto antrojo straipsnio trečioji dalis turėtų būti formuluojama taip:
Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduotas Projektas pažeidžia lietuvių kalbos rašybos pagrindinį principą – skirtingus garsus (fonemas) žymėti skirtingais rašmenimis, prie 32 lietuviškų raidžių prideda dar apie 130 naujų raidžių, kurių visų niekas nemoka ištarti, rašyti ir kurių visų nėra jokioje pasaulio valstybėje.
Įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulei („Lietuvių Tauta, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius “..), 3-čiam straipsniui („Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių “), 7-tam straipsniui („Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešinga s Konstitucijai“ ), 10-tam straipsniui („Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius
“, o tokius valstybinius darinius su trimis
valstybinėmis kalbomis neteisėtai kuria Lenkų rinkimų akcija), 14-tam straipsniui („ Valstybinė kalba – lietuvių kalba“). LR Konstitucinis Teismas nagrinėjo tiktai LR piliečių vardų ir pavardžių rašybos atitikimą Konstitucijos 14 straipsniui. 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „ Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase atitikimo LR Konstitucijai “ Konstitucinis Teismas įrodė, kad „ asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“.
Teismas (toliau-KT) visų šių nuostatų nepaneigė ir neatsisakė, pastebėdamas: „…gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase“2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų-lietuvių kalbos specialistų (o tiek , kiek leidžia įstatymai, ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“. 2014 m. balandžio 1-ąją registruoto projekto autoriai aiškinamajame rašte be pagrindo skelbia, kad „projektą parengti paskatino 2014-02-27 LR KT sprendimas. Šiame sprendime nesiūloma, pavyzdžiui, „rašyti Lietuvos piliečių vardus ir pavardes svetimomis raidėmis, taip kaip nuspręs Lenkų rinkimų akcijos, Socialdemokratų ar kurios nors kitos partijos arba Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ar kitos valstybės atstovai“. Pagal LR Konstituciją, įstatymus bei KT sprendimą kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase taisyklės minėtame 2 punkte galėtų būti tik tokios, kokias siūlė prof. V. Urbutis (2007:16 ir t.t.): „
piliečių vardai ir pavardės rašomos lietuvių kalbos rašmenimis pagarsiui ir sugramatinti, išlaikant autentiškus asmenvardžius ir valstybinės kalbos tarties, kaitybos, rašybos normas“. LR KT taip pat nesiūlė, kad partijos gali priversti profesionalių kalbininkų instituciją vykdyti bet kurios partijos valią arba sudaryti naują kalbininkų instituciją, kuri tiksliai, operatyviai vykdytų partijų nurodymus.
KT sprendime nurodyta, kad „įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti iš profesinių žinių turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą, aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti
“. Tokie aiškūs siūlymai yra jau suformuluoti dr. P. Kniūkštos knygos „Tarp gramatikos ir politikos“ skyrelyje „
Koks galėtų būti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas “ (V.,2013, p145-170), recenzuotoje VLKK narių ir patvirtintoje Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos posėdyje 2012-12-19. Apie tai savo veikaluose rašė ir akad. Z.Zinkevičius ( „Lietuvių asmenvardžiai“, V., 2008, „Vilnijos lenkakalbių pavardės“,V.,2012, dr. Maciejauskienė, prof. V. Urbutis, V. Labutis, A. Piročkinas, A.Butkus ir kiti. Ir nė vienas iš jų nesiūlė pavardes rašyti svetimomis raidėmis, o jiems prieštaraujančių mokslinių straipsnių nėra. LR KT sprendime, matyt, sąmoningai kalbama ne apie profesionalių kalbininkų vieną instituciją, bet institucijas. Be VLKK yra dar Lietuvių kalbos institutas, turintis Vardyno skyrių (nuo 2014-12-05 d. Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centrą), kuris pagal nuostatus formuoja vardyno tyrimų ir vartojimo strategiją ir taktiką Lietuvos Respublikoje. 2008 m. Institute vyko profesionalių kalbininkų seminaras, po diskusijų pasiūlęs Lietuvos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti valstybinės kalbos raidynu. Minėto įstatymo projekte nesilaikoma ir naujausio KT sprendimo: be jokių konsultacijų su profesionalių kalbininkų institucijomis Vyriausybė parengia ir patvirtina Vardų ir pavardžių rašymo taisykles, parengia ir įgyvendina registrų ir valstybės informacinių sistemų pertvarką.
Tai daroma skubiai ir savavališkai „iki šio įstatymo įsigaliojimo
“, nors tam prieštaraus tebeveikiantis 1991-01-31 nutarimas
Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase“ (Žin.,1991, Nr.5-132), nebeteksiantis galios tik įsigaliojus šiam įstatymui. Analogiškas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas buvo teiktas Seimui 2010 m. ir buvo Seimo daugumos atmestas, o svarstymui pasirinktas LR Konstitucijai neprieštaraujantis projektas, pagal kurį LR piliečio pase įrašius vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, jeigu jis to pageidauja. Aptariamajame I.Šiaulienės ir G. Kirkilo projekte Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančios išlygos nenumatytos. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė turi būti rašoma
„nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis
“, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje, nedarant išimčių okupacinių laikotarpių dokumentams, kai asmenvardžiai buvo prievarta slavinti. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte galimų neigiamų priimto įstatymo padarinių nenumatoma, nors, pažeidžiant LR Konstitucijos 28 str., Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 4, 5, 6, 20, 21 str. tuo įstatymu būtų varžomos autochtonų ir gyventojų daugumos-lietuvių bei kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų ir tautinių mažumų teisės ir laisvės. LR Konstitucijos 29 straipsnis draudžia varžyti žmogaus teises ir laisves, neleidžia teikti privilegijų dėl tautybės, kalbos ar pažiūrų (o šis įstatymo projektas sukurtas išimtinai Lenkų rinkimų akcijai).
Įstatymo pateikėjai nutyli, kad visi Lenkų rinkimų akcijos skundai Europos Sąjungoje atmesti, kaip ir Latvijos pilietės Mencenos . Europos žmogaus teisių teismas 2007 m. atsisakė priimti svarstyti Lietuvos gyventojo M . Klečkovskio skundą dėl pavardės rašybos, o 2011 m. ES Teisingumo Teismas M.Runevič- Vardyn nurodė, jog Teismas nesprendžia sutuoktinių, kurių vienas užsienietis, pavardžių vienodumo problemos ir suteikia valstybėms galimybę savo nuožiūra nustatyti nacionalinį teisinį reguliavimą šiuo klausimu (plg. Kuzborska 2012:175). Projekte neteisingai skelbiama, kad vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis „įprasta visose (išskyrus Lietuvą ir Latviją) šalyse, kurių rašmenys yra lotyniško pagrindo “ (p.4). Nutylima, kad etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje tokios rašybos nėra, o daugelis kitų pasaulio valstybių (išskyrus Čekiją) neturi raidžių č, š, ž, ė, ū ir kt., taip pat nerašo ištekėjusių ir netekėjusių lietuvių moterų pavardžių priesagų. Dauguma valstybių pavardes ir vardus rašo pagal skambesį ir savo rašybos taisykles. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnis valstybėms palieka galimybę rašyti visus asmenvardžius pagal tarimą valstybine kalba („pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas“). Vietovardžių ir gatvių pavadinimų Lietuvoje ir Latvijoje pagal šį straipsnį rašyti nevalstybine kalba nereikia, nes tai neatitinka valstybių teisinių sistemų reikalavimų, pažeidžia daugumos gyventojų teises (20 str.), ypač valstybių suvereniteto, lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principus (21 str.). Šios konvencijos komentaro 68 punktas pakartoja: „šalys gali rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens pavardę (pavardes) pagal tarimą oficialios kalbos rašmenimis“.
Lenkijos draugiško bendradarbiavimo ir geros kaimynystės sutarties 14 straipsnyje numatyta pavardžių rašyba pagal skambesį, ir sutartis Lietuvoje, priešingai nei Lenkijoje, tiksliai vykdoma. Pagal atliktas apklausas savo pavardes rašyti svetimos abėcėlės raidėmis norėtų tiktai nuo 20 iki 40 procentų Lietuvos lenkų. Dalis jų taip greičiau prarastų gimtąją paprastąją kalbą. Lietuvos derybininkai ir šito projekto autoriai Lenkijos atstovams bei visuomenei iki šiol nesugebėjo tinkamai išaiškinti, kad Lietuvoje grynai lenkiškos kilmės pavardžių yra nedaug (kaip ir grynai lietuviškos kilmės – tik apie 30 procentų). Daugumą pavardžių sudaro senosios LDK kultūros paveldas (vadinamas lituanika), prigijęs etninėse lietuvių žemėse ir prisitaikęs prie vietinių gyventojų kalbos. Į jį civilizuotos partijos ir šalys neturėtų kėsintis. Lenkija nepripažino ir jos įvykdytos 1920-1939 m. rytinės Lietuvos dalies ir ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės Vilniaus okupacijos, Lietuvos asmenvardžių bei vietovardžių prievartinio lenkinimo, o okupacijos laikotarpiu primesti neautentiški užrašai Lietuvoje gaivintų tos okupacijos padarinius. Projekto autoriais pasirašę Seimo nariai I.Šiaulienė, G.Kirkilas taip ir neatsako į aiškinamojo rašto 12 klausimą – kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti. Registrų bei sistemų pertvarkymo būtinybę, reikalingų lėšų poreikį bei terminus dar tik žadama įvertinti. Atsakant rezgama kažkas apie „vienodą tapatybės nustatymą“. Neteisingai pranešama, kad šio įstatymo projekto rengimo metu negauti specialistų vertinimai ir išvados. Tas projektas nėra naujas – reikėjo paminėti ankstesnius projektus bei jų vertinimus. Per 20 metų jų susikaupė šimtai.
Paskutinis socialdemokratų projektas nubloškia lietuvių kalbą 150 metų atgal
funkcijos būtų susiaurintos, tradicinė savita kalbos sistema – sujaukta. Seimo nariai I.Šiaulienė ir G. Kirkilas kartu su įstatymo projektu XIIP-1653 įregistravo ir Civilinio kodekso straipsnio 3.282 pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1654, pagal kurį vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Valstybinės kalbos, švietimo ir visi kiti įstatymai rašymo „kitaip“ iki šiol nenustatė, bet formuojamuose Vardų ir pavardžių bei Tautinių mažumų įstatymuose kaip tik ir norima pažeisti Konstituciją. Įteisinus okupacinių režimų neautentiškus pakeistus vietovardžius Wilno, Kowno, Memel , Szawli, Poniewiež ir t.t. būtų pripažinta , kad Lietuvos Respublikos teritorijoje jos Konstitucija nebeveikia ir nebegina autentiško vardyno taip, kaip ir užribio etninėse lietuvių žemėse, kur Tilžė pavadinta Sovietsk , Ragainė- Nieman, Vidugiriai- Widugiery, Vilkapėdžiai-Wilkapędzie, Gervėčiai-Gierviaty, Gardinas
ir t.t.
Kėsinamasi ir į Valstybinės kalbos įstatymo 14 straipsnį („ oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba “),
Lietuvoje viešieji užrašai rašomi valstybine kalba“), Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus („ Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose“). Siūlome atmesti LR Konstitucijai prieštaraujantį įstatymo projektą ir toliau svarstyti LR Konstitucijai neprieštaraujantį, 2010 m. Seimo pasirinktą, dabar 12 Seimo narių- V.Stundžio, R. Kupčinsko, A.Patacko ir kitų parengtą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą XIP-1675. Tokiai nuostatai pritarė ir
pavardės yra ne Lenkijos, Baltarusijos ar Rusijos, o Lietuvos kultūros paveldas. 2. Lietuvos gyventojų pavardės per 800 metų rašytos šešiomis kalbomis ir autentiška galima laikyti dabartinę nusistovėjusią asmenvardžių rašybą. Žmonių tapatybė dėl jų asmenvardžių rašybos keitimo nesikeitė. Asmenvardžių rašyba dažniausiai tiksliai nesutapo su asmens gimtąją kalba. 3. Lietuvos lenkų asmenvardžių rašyba valstybine lietuvių kalba yra ne lenkų asmenvardžių, o lietuvių kalbos funkcionavimo klausimas. 4. Pagal gyventojų apklausas lenkiškai rašyti asmenvardžius dokumentuose sutiktų nuo 5 iki 40 procentų Vilniaus, Šalčininkų rajonų gyventojų, o tam pritartų tik 1-10 procentų Lietuvos Respublikos piliečių.
70 tūkstančių Lietuvos piliečių ir per 1000 susituokusiųjų su užsieniečiais tam nepritarė, pasirašydami Reikalavimą ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą. 5. Svetimos raidės pase bei nauji rašybos principai reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus. Prieškonstitucinis įstatymo projektas grindžiamas dešimčia šio straipsnio pradžioje aptartų neteisingų teiginių. 6. Teisingumo ministerijai siūloma parengti teisės aktą, kad lenkai surusintas pavardes Jedinskij, Kvietkovskij, Tomaševskij ir t.t. pagal pageidavimą lengviau galėtų pakeisti į lenkiškas (be galinio priebalsio j). 7. Visus svetimomis raidėmis parašytus asmenvardžius Lietuvos Respublikos dokumentuose siūlome rašyti tik kaip papildomą informaciją. Taip būtų atsižvelgta į 2008 m. ir 2014 m. Lietuvių kalbos institute vykusių kalbininkų seminarų rekomendacijas. Nesvarstyta
nustato Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo bei kitų asmenų vardų ir pavardžių perrašymo reikalavimus Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių kompetentingų institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose . Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „ išduodamuose dokumentuose“ apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan.
Lietuvos Respublikoje yra išduodami įvairūs dokumentai (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos darbuotojui, teismui ir pan.), taip pat ir asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai ir visi kiti asmens dokumentai, kuriuose įrašomi įvairūs asmens duomenys: Lietuvos Respublikos pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos, asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, ši kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai bei gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Šiuose dokumentuose asmens tapatybę patvirtinantis įrašai (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir kt.) įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytų duomenų pagrindu apie Lietuvos Respublikos piliečius (Gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis).
Šiuose dokumentuose taip pat yra fiksuojamas piliečio veido atvaizdas ir piliečio parašas (išskyrus įstatymuose numatytas išimtis dėl neveiksnių ar fizinę negalią turinčių asmenų parašų (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, Paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuos dokumentus išduoda Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įsteigti migracijos padaliniai. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės pagrindu Lietuvos Respublikoje gali būti registruojami juridinę reikšmę turintys faktai: vaiko gimimas, išduodamame gimimo liudijime įrašomi gimusio vaiko tapatybės duomenys: vardas ir pavardė, asmens kodas, vaiko tėvų (ar vieno iš jų) pavardė, pilietybė ir kt., taip pat registruojamas santuokos (ištuokos) faktas ir santuokos (ištuokos) liudijime įrašomi sutuoktinių vardai, pavardės ir kiti pirminiai duomenys, kurių pagrindu vaikui išduodamas pasas, sutuoktiniui išduodamame pase keičiama jo pavardė, kurią jis pasirinko sudarydamas santuoką arba ją nutraukęs. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelėje įrašytų asmens vardo, pavardės (kurie į šiuos dokumentus asmeniui įrašomi Gyventojų registro duomenų pagrindu) autentiškumo negali atstoti joks kitas asmens dokumentas (vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas ir kt.).
Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas – teisę vairuoti tam tikros rūšies
(rūšių) transporto priemones). Atsižvelgus į tai, būtina aiškiai įvardinti projektu teikiamo įstatymo taikymo sritį dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę (taigi ir teisę į atitinkamą vardą ir pavardę) patvirtinančiuose dokumentuose (projekto 4 straipsnio 3 dalyje apsiribojama vien tik Lietuvos Respublikos pase rašomų asmens duomenų ypatumais); taip pat projekto 2 straipsnio 3 dalies sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžime nurodyti pirminius dokumentus, kurių pagrindu piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos pase (piliečio pasirinktos kalbos grafine forma) gali būti papildomai įrašomi jo pasirinktos kalbos gramatine forma. Atkreipiame dėmesį, kad teikiama nuostata turi apimti ir tuos atvejus, kai pilietis papildomame lape gali prašyti įrašyti kitaip tik jo vardą arba tik jo pavardę. Nesvarstyta
2014-04-151 3.
Projekto 1 straipsnyje vietoj žodžio „asmenų“ įrašytinas žodis
„užsieniečių“ arba žodžiai „užsienio valstybių piliečių ir asmenų be
pilietybės“ (priklausomai nuo to, kuris variantas bus pasirinktas ir kitose projekto nuostatose), nes sąvoka „asmuo“ pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį apima ir tuos pačius Lietuvos Respublikos piliečius. Be to, šioje dalyje brauktinas perteklinis ir teisinio krūvio neturintis žodis „kompetentingų“ (nes visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos išduoda dokumentus pagal jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą kompetenciją). Analogiška pastaba taikytina ir kitose projekto nuostatose vartojamai formuluotei „kompetentingos institucijos“. Nesvarstyta
2014-04-15 1, 2,3 3,2
straipsnyje vartojamą formuluotę „sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose“, projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotę – „sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“, projekto 3 straipsnio 2 dalyje – „išduodamuose dokumentuose“. Nesvarstyta
2014-04-15 2,4 1,2
siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Be to, derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „užsienietis“ derintina su projekto 4 straipsnio 2 dalyje vartojamomis sąvokomis „užsienio valstybės pilietis“ bei „asmuo be pilietybės“. Nesvarstyta . 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-15 2, 4,5 2, 1,2, 5.
Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 5 straipsnyje vartojama formuluotė „lietuviška forma“ savo turiniu yra analogiška 2 straipsnio 2 dalyje pateiktam apibrėžimui „lietuviška vardo ar pavardės forma, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Jeigu šios nuostatos turinys skiriasi nuo 2 straipsnio 2 dalyje pateikto apibrėžimo, reikėtų atskleisti nuostatos „lietuviška forma“ turinį. Nesvarstyta
2
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojamo žodžių junginio „lietuvių kalbos asmenvardžių gramatiniai požymiai“ ir Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamų žodžių „lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumai“. Nesvarstyta
3
apibrėžime siūloma įtvirtinti nuostata „ar išimtinais atvejais užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas, kuriuo remdamasi kompetentinga institucija <...> sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“. Pažymime, kad „<...> pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Todėl esminės asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės turi būti nustatytos įstatymu <...>“ (2013 m. vasario 27 d. sprendimas). Pagal šią taisyklę įstatyme turi būti apibrėžti konkretūs projekto 2 straipsnio 3 dalyje minimi
„išimtiniai atvejai“. Be to, ginčytinas pačios formuluotės „išimtinais atvejais“
vartojimas, apibrėžiant „dokumento šaltinio“ sąvoką.
Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečių pateiktas dokumento šaltinis (užsieniečio pasas ar tapatybę patvirtinantis kitas asmens dokumentas) ne išimtinais, o beveik visais atvejais bus išduotas užsienio valstybės (jo „namų“ valstybės) institucijos ar įstaigos. Nesvarstyta
3
šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas . Pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje vartojama formuluotė
„kompetentingos institucijos išduotas kitas dokumentas“ stokoja teisinio
aiškumo, todėl šios normos taikymas gali sukelti praktinių problemų. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka) ar „ir kitas dokumentas“. Atsižvelgiant į dokumento šaltinio svarbą rašant vardą ir pavardę dokumentuose, manytume, kad įstatyme turėtų būti aiškiau nustatomi kriterijai, leidžiantys kokį nors dokumentą laikyti dokumento šaltiniu. Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remdamasi kompetentinga institucija teisės aktų nustatyta tvarka sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos
išduodamuose dokumentuose“. Nesvarstyta
3 3.
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad užsienio valstybės sudarytas arba išduotas dokumentas dokumento šaltiniu galėtų būti tik išimtiniais atvejais . Pažymime, kad nėra aiški šios nuostatos apimtis, t. y. kokie atvejai būtų laikomi išimtiniais. Nesvarstyta
straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose suformuluota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kompetencija patvirtinti vardų ir pavardžių rašymo taisykles yra diskutuotina, nes projektu teikiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra susijęs su Vyriausybės kompetencijos įgyvendinimu šioje valdymo srityje, kai įgyvendinant Seimo priimtą įstatymą Vyriausybė turi priimti įstatymo normas detalizuojantį Vyriausybės nutarimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo taikymo požiūriu nebūtų aiškus ir projekto 4 straipsnio 2 dalyje minimų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų rekomendacijų teisinis statusas ir jų privalomumas. Manome, kad šių rekomendacijų pagrindu
privaloma reguliuojant vardo ir pavardės rašymą pagal autentišką formą. Nesvarstyta
2
įtvirtinti įstatymo viršenybės vardų ir pavardžių rašymo normas įtvirtinamų teisės aktų atžvilgiu yra perteklinė ir brauktina. Nusprendus palikti nuostatą, nustatančią, kad šio įstatymo nuostatos vardo ir pavardės rašymo srityje yra specialios kitų įstatymų atžvilgiu, ji turėtų būti dėstytina taip: „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose taisykles, vadovaujamasi šiuo įstatymu“. Nesvarstyta
2.
straipsnio turinį, projekto 4 straipsnio pavadinime prieš žodį „vardo“ siūlome įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos piliečių“. Nesvarstyta
1
Respublikos piliečių vardo ir pavardės rašymo asmens ir kituose dokumentuose taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnį, šio įstatymo tikslas – nustatyti pagrindinius vardo ir pavardės rašymo dokumentuose reikalavimus, neišskiriant dokumentų rūšių (asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nuo kitų dokumentų rūšių), kurioms būtų taikomos skirtingos rašymo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų arba aiškiai atskirti vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisykles nuo jų rašymo kituose dokumentuose, arba atsisakyti tokių dviprasmiškų formuluočių kaip „asmens ir kituose dokumentuose“, o vartoti aiškaus turinio, t.y. „sudaromi arba išduodami dokumentai“ formuluotę. Nesvarstyta
2014-04-15 2,4 2,1
suvienodinti terminiją, jeigu turimi omenyje tapatūs dalykai) tarp projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojamos formuluotės „lietuviškais (lietuvių kalbos abėcėlės) rašmenimis pagal tarimą ir turinti lietuvių kalbos asmenvardžių gramatinius požymius“ ir projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės „bendrieji lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimai, atsižvelgiant į pavardės lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus“, projekto
rašmenimis pagal tarimą“, projekto 5 straipsnio 1 dalies formuluotės
„lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą“. Nesvarstyta
5.
Teisingumo ministerijos 2014-06-06 4,51
vardų ir pavardžių rašymo reikalavimus, nėra numatyta galimybė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau kartu ‑ LR institucijos) išduodamuose dokumentuose judėjimo laisvėmis pasinaudojusio Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. Be to, Projekto
be pilietybės (toliau kartu – užsieniečiai) vardai ir pavardės LR institucijų išduodamuose dokumentuose būtų rašomi lietuviška forma, t. y. lietuviškais rašmenimis pagal tarimą ir lietuvių kalbos asmenvardžių gramatinius požymius (nelietuviška vardo ir pavardės forma lotyniško pagrindo rašmenimis asmens pageidavimu galėtų būti įrašoma tik kitų įrašų skyriuje). Pažymime, kad, atsižvelgiant į toliau pateikiamus Teisingumo Teismo išaiškinimus, kyla abejonių dėl tokio reguliavimo suderinamumo su ES teise.
Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių. [8] Tarp situacijų, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, yra ir tos, kurios susijusios su naudojimusi Sutarties užtikrinamomis pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, tos, kurios susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikta teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [9] Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. [10] Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso . [11] Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje [12] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę.
Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių. [8] Tarp situacijų, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, yra ir tos, kurios susijusios su naudojimusi Sutarties užtikrinamomis pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, tos, kurios susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikta teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [9] Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. [10] Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso . [11] Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje [12] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas. [13] Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens (tiek piliečio, tiek ir užsieniečio) dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės . [14] Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. [15] Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [16] Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą [17] .
Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas. [13] Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens (tiek piliečio, tiek ir užsieniečio) dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės . [14] Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. [15] Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [16] Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą [17] . Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. [18] Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę. [19] Taigi jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas.
Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta manytume, jog Projekto nuostatomis, pagal kurias judėjimo laisve pasinaudojusio Sąjungos piliečio vardas ir pavardė LR institucijų išduodamuose dokumentuose negalėtų būti rašomi pagal dokumento šaltinį nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis ir nelietuviška forma, apsunkina šių asmenų galimybę veiksmingai pasinaudoti Sutartimis jiems užtikrinama teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje . Tai pasakytina ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia rašyba būtų ne išimtinė ar retai pasitaikanti, o atliekama kiekvienu atveju. [20] Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas, tik jeigu jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui. [21] Teisingumo Teismo nuomone, valstybinės kalbos apsauga iš esmės yra teisėtas tikslas, kuris gali pateisinti SESV 21 straipsnio apribojimu.
Vis dėlto, tokios ribojančios priemonės atitinka ES teisę tik jei jomis nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y. jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jomis siekiama užtikrinti, apsaugai ir tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis . [22] Būtent dėl Projektu siūlomo reguliavimo atitikties pastariesiems kriterijams kaip tik ir kyla abejonių. Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, leidžiančių teigti, kad siūlomas laisvo asmenų judėjimo apribojimas yra būtinas valstybinės kalbos apsaugai ar kad šio tikslo nebūtų galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Tai ypač pažymėtina, atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą užsieniečių vardai ir pavardės LR institucijų išduodamuose dokumentuose gali būti paraidžiui perrašomi visais lotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau be kitose kalbose vartojamų diakritinių modifikacijų. [23] Toks reguliavimas, kiek Europos teisės departamentui yra žinoma, už valstybės kalbos saugojimą atsakingų ir valstybinę kalbos politiką vykdančių institucijų nėra pripažintas kaip keliantis pavojų bendrinei lietuvių kalbai bendrinei lietuvių kalbai ar lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui.
Todėl, manytume, jog siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, nacionalinėje teisėje būtų tikslinga numatyti galimybę Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių, pasinaudojusių laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, vardą ir pavardę LR institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose nurodyti taip, kaip jie nurodomi dokumento šaltinyje (jeigu dokumento šaltinyje jie nurodomi lotyniško pagrindo rašmenimis). Judėjimo laisvėmis pasinaudojusių asmenų vardų ir pavardžių rašymo reglamentavimą tokiu būdu suderinus su ES teise, manytume, jog siekiant reguliavimo nuoseklumo, būtų tikslinga teisę įgyti nelietuvišką, tačiau iš lotyniško pagrindo rašmenų sudarytą pavardę jos nekeičiant numatyti taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie nėra pasinaudoję judėjimo laisve. Nesvarstyta
5Atsižvelgiant į Projekto 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąvoką,
„ir“ keistinas į „ar“. Nesvarstyta
1 7.
Projekto 4 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašyba reglamentuojama šiuos vardus ir pavardės skiriant į dvi grupes: lietuviški vardai ir pavardės (1 punktas) bei ne lietuvių tautybės piliečių vardai ir pavardės (2 punktas). Manytume, jog praktiškai įgyvendinant šią nuostatą galėtų kilti problemų, kadangi gali pasitaikyti ir ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių, kurių vardas ir (ar) pavardė būtų lietuviški. Taigi nebūtų aišku, kuris iš 4 straipsnio 1 dalies punktų turėtų būti taikomas. Be to, pažymime, kad 4 straipsnio 1 dalies nuostata neapima lietuvių tautybės LR piliečių, turinčių nelietuviškus vardus ir (ar) pavardes. Taigi Projekte šių asmenų pavardžių rašymas (ne nurašymas ar perrašymas) yra apskritai nereglamentuojamas. Nesvarstyta
1
„lietuviška vardo ar pavardės forma“ apibrėžimą, kyla abejonių dėl Projekto 4
straipsnio 1 dalies 2 punkto (kuriame nurodoma, kad ne lietuvių tautybės LR piliečių vardai ir pavardės rašomi išlaikant autentiškas asmenvardžių formas ) atitikties Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai bendrajai taisyklei (kad LR piliečių vardai ir pavardės rašomi lietuviška vardo ir pavardės forma
ministerijos 2014-06-06 4,5 1,1
Konstantinidis (C‑168/91) suformuluotus principus, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje arba Projektą įgyvendinančiose taisyklėse turėtų būti numatyta, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį .
Taip pat svarstytina, ar nebūtų tikslinga Projekte atskirai aptarti Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo tais atvejais, kai dokumento šaltinyje vardas ir pavardė nurodomi nelotyniško pagrindo rašmenimis. Nesvarstyta
2
pavardės keitimą, atkuriant autentišką lietuvišką formą, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas (šis straipsnis reglamentuoja vardo ir pavardės rašymą pagal dokumento šaltinių įrašus). Manome, kad autentiškos vardo ir pavardės formos atkūrimo klausimas turėtų būti išsamiai reglamentuojamas kitame įstatymo straipsnyje, nustatant ne tik privalomus pateikti dokumentų šaltinius, bet ir šių dokumentų šaltinių pateikimo sąlygas, būtinas tam, kad šie dokumentų šaltiniai būtų pripažinti kaip turintys pakankamų įrodymų reikšmę bei pagrindžiantys autentišką vardo ir pavardės formą. Be to, projekte reikėtų atskleisti patį sąvokos „autentiška lietuviška forma“ turinį bei nurodyti, kuo ši forma skiriasi nuo projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „lietuviškos vardo ar pavardės formos“. Nesvarstyta
3 9.
Tiek, kiek tai susiję su Projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostata, atkreipiame dėmesį į tai, kad pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje bei vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai, yra asmens tapatybės kortelė (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o Lietuvos Respublikos pasas nėra privalomas asmens tapatybės dokumentas. Todėl projekte numačius galimybę asmens vardą ir pavardę paso kitų įrašų skyriuje nurodyti ir kita nei lietuviška forma, tokia galimybė turėtų būti numatyta ir Lietuvos Respublikos piliečiams išduodamose asmens tapatybės kortelėse. Nesvarstyta
Teisingumo ministerijos 2014-06-06 4,5 3,
dalį, 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, LR institucijų išduodamuose dokumentuose, taigi ir Lietuvos Respublikos piliečių pasuose, vardai ir pavardės (šalia lietuviškos formos) galėtų būti nurodomi ir nelotyniško pagrindo rašmenimis . Tai kelia abejonių dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai. Konstitucinis Teismas
nustatyta, jog piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.
2009 m. lapkričio 6 d. sprendime, aiškindamas savo 1999 m. spalio 21 d. nutarime vartojamą formuluotę „lietuviškais rašmenimis“, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Lietuvos valstybinės – lietuvių – kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialių) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys. [24] Atsižvelgiant į tai manytina, kad Konstitucinio Teismo sprendimas, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja“ reiškia, kad asmens vardas ir pavardė paso kitų įrašų skyriuje turėtų būti įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis . Nors Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose pasisakė tik dėl vardų ir pavardžių rašymo nelotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio pase, manytume, kad abejonių dėl atitikties konstituciniam valstybinės kalbos principui keltų vardų bei pavardžių rašymas nelotyniškais rašmenimis taip pat ir kituose LR institucijų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose. Nesvarstyta
12Kyla klausimas, kaip, remiantis Projekte įtvirtintu reguliavimu,
būtų perrašomi dvigubi vardai ir pavardės (pavyzdžiui, White-Czerwinski ar White-Petraitytė ). Nėra aišku, ar juos perrašant lietuviška forma, tokia forma būtų suteikiama abiems dvigubo vardo ar pavardės pavardės dėmenims, ar tik paskutiniajam [25] ; Nesvarstyta
1.
„nurašymas“ bei „perraša“ turėtų būti paaiškintos bei atskleisti šių sąvokų
turinio skirtumai, tuo labiau, kad pačiame 5 straipsnyje nėra nuoseklumo, reglamentuojant nurašymo arba perrašos taisykles. Nesvarstyta
2014-04-155 1,2
ir sudaromų dokumentų kitų įrašų skyriuje asmens pageidavimu įrašoma kitose valstybėse įteisinta nelietuviška vardo ir pavardės forma lotyniško pagrindo rašmenimis“. Vertinant šią nuostatą, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku formuluotės „dokumentų kitų įrašų skyrius“ turinys. Antra, šio įstatymo projekto paskirtis yra nustatyti vardo ir pavardės rašymo dokumentuose pagal pateiktą dokumento šaltinį taisykles, todėl nėra aišku projekto rengėjų siūloma nuostata, kad dokumentuose įrašoma ne dokumento šaltinyje nurodyta, o kitose valstybėse įteisinta nelietuviška forma. Šios nuostatos turinys visiškai nesuprantamas. Atitinkama pastaba taikytina ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatai, kurioje siūloma įtvirtinti nesuprantamą teisinę kategoriją „ asmens anksčiau turėta (kitose valstybėse įteisinta) nelietuviška vardo ir pavardės forma“. Nesvarstyta
2
įrašytini žodžiai „užsienio valstybės piliečio“. Analogiškai turėtų būti tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos. Nesvarstyta
Teisingumo ministerijos 2014-06-065 13.
Taip pat nėra aišku, kodėl Projekte teisė išreikšti pageidavimą, kad dokumento kitų įrašų skyriuje vardas ir pavardė būtų įrašomi nelietuviška forma lotyniško pagrindo rašmenimis, yra numatyta užsieniečiams (Projekto 5 straipsnio 1 dalis), tačiau ji yra suteikiama tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę buvo kitos valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės (Projekto 5 straipsnio 2 dalis) arba kurie yra užsieniečių vaikai ar sutuoktiniai (Projekto 5 straipsnio 3 dalis). Nesvarstyta
Teisingumo ministerijos
straipsnio 1 dalies nuostatą (kad užsieniečių vardai ir pavardės nelietuviška forma rašomi dokumentų kitų įrašų skyriuje ) su Projekto 5 straipsnio 4 dalies nuostata (kad dokumentuose, kuriuose nurodyta nelietuviška užsieniečių vardų ir pavardžių forma, kaip papildoma informacija nurodoma lietuviška forma
3
formuluočių „pavardę paėmusių sutuoktinių“ bei „pavardę gavusių vaikų“ įrašytina formuluotė „sutuoktiniui arba vaikams suteikta pavardė“. Nesvarstyta
3
dalyje, kitaip nei kitose Projekto nuostatose, Lietuvos Respublikos piliečiams yra nustatomas įpareigojimas, o ne galimybė nuspręsti, kad nelietuviška vardo ir pavardės forma būtų nurodyta dokumentų kitų įrašų skyriuje. Nesvarstyta
4
dalyse įtvirtintomis taisyklėmis.
Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 - 3 dalyse reglamentuojamos tik vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisyklės, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Tuo tarpu teikiamas 5 straipsnio 1 - 3 dalių formuluotės suponuoja, kad šiose dalyse nustatytos taisyklės būtų taikomos rašant užsieniečių vardą ir pavardę visuose Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose. Taip pat nėra aiškus 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad nelietuviška vardo ir pavardės forma negali būti oficialiai vartojama vietoj lietuviškos formos, turinys, nes įstatymo paskirtis yra vardo ir pavardės rašymo dokumentuose taisyklių nustatymas, o ne jų vartojimo viešajame gyvenime (visuomenės informavimo priemonėse, mokslo publikacijose, organizuojamuose konferencijose, paskaitose ir pan.) reglamentavimas. Nesvarstyta
„parengia“ brauktinas, nes Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas turi teisę
pavesti parengti teisės akto projektus jiems pavaldiems subjektams, o ne
“rengti” juos patys; šio stapinio formuluotė „visus reikalingus teisės aktus,
reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui“ keistina į „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Nesvarstyta
22Projekto 8 straipsnis dėstytinas taip:
„8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Nesvarstyta Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-15 20.
Atsižvelgus į tai, kad įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti gali prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pakeisti Lietuvos Respublikos paso formą, asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą bei atsižvelgus į Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, būtina gauti Vyriausybės išvadą. Nesvarstyta
vardo ir pavardės rašymo oficialiuosiuose dokumentuose teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Vyriausybės išvadą dėl šiam įstatymui įgyvendinti būtinų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio, projekto 7 straipsnyje suformuluotiems pavedimams vykdyti, bei į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekte siūloma įtvirtinti įsigaliojimo data „2015 m. sausio 1 d.“ yra reali. Nesvarstyta
mažosiomis raidėmis. Nesvarstyta
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2014-04-143 Argumentai: Dabar galiojanti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu ( 2003-06-26, žin., Nr. 65-3009 ) priimta nuostata, kad tais atvejais kai moterys nenori rodyti savo šeiminės padėties gali pavardes dokumentuose rašyti be galūnės, pažeidžia tradicinę lietuvių kalbos sistemą, galimai dėl pakitusios pavardės nutraukia ryšius su gimine, prieštarauja nusistovėjusiai tradicinei kultūrai. Su šia nuostata nesutinka žymiausi Lietuvos kalbininkai, kultūros specialistai.
Todėl siūlau grįžti prie tradiciškai nusistovėjusių nuostatų dėl lietuvių moterų ar mergaičių pavardžių rašymo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį, ją papildyti antru punktu, tolimesnį atitinkamai perkeliant per vieną vietą ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės kompetentingų institucijų
sudaromuose ir išduodamuose asmens ir kituose dokumentuose rašomi lietuviška vardo ir pavardės forma, remiantis Lietuvos Respublikos išduotu dokumento šaltiniu:
ir pavardžių rašymo taisykles ir bendruosius lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimus, atsižvelgiant į pavardės lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus ir darybą, išlaikant tradicinę priesagą . 2) lietuviškos moterų ir mergaičių pavardės turi atitikti bendruosius lietuvių kalbos taisyklingumo ir darybos reikalavimus. Tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nerodytų šeiminės padėties, galima pasilikti tradicinę mergautinę pavardę. 2)
vardai ir pavardės dokumentuose rašomi valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, išlaikant autentiškas asmenvardžių formas. Piliečiui pageidaujant, jo vardas ir pavardė kompetentingų institucijų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose gali būti rašomi su galūne (sugramatinta forma) arba be galūnės (nesugramatinta forma), taip pat neatsižvelgiant į lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus .“ Nesvarstyta . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Užsienio reikalų komitetas
sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr.
XIIP-1675, vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktomis išvadomis ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Užsienio reikalų komitetas, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Nesvarstyta
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti įstatymų projektus Nr. XIIP-1653 ir XIIP-1675, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie
pasiūlymus. Nesvarstyta
sprendimas: nepritarti siūlomam įstatymo projektui
sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1675 daryti svarstymo komitete pertrauką. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1]
Garcia Avello , C‑148/02, 25 ir 26 punktai; 2008 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Grunkin ir Paul , C‑353/06, 16 punktas;
Sayn-Wittgenstein , C‑208/09, 38 ir 39 punktai; 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn , C-391/09, 63 punktas. [2] Žr. teorinę apžvalgą: Spolsky, Bernard (ed.). The Cambridge Handbook of Language Policy .
Cambridge University Press, 2012; Kvebeko Lavalio universiteto internetiniame puslapyje pateikiami 2007 m. parengti 194 šalyse vykdomos kalbų politikos dokumentai ir sisteminis jų vertinimas, žr.: Leclerc, Jacques. Page d'accueil. L'aménagement linguistique dans le monde . Québec, TLFQ, Université Laval; internetinė prieiga: http://www.axl.cefan.ulaval.ca/index.html . [3] Žr. Žin., 1991, Nr. 5-132; internetinė prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=652&Condition2=. [4] Žr. Žin., 2006, Nr. 65-2415; internetinė prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=277920. [5] Žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. priimtą 60-ąjį nutarimą „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490); internetinė prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41265&p_query=&p_tr2=. [6] Ž r. „Ustawa o mniejszościach narodowych i etnicznych oraz o języku regionalnym“ , internetinė prieiga: http://mniejszosci.narodowe.mac.gov.pl/mne/prawo/ustawa-o-mniejszosciac/6492,Ustawa-o-mniejszosciach-narodowych-i-etnicznych-oraz-o-jezyku-regionalnym.html. [7] Žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą „Dėl teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2009, Nr. 123-5297). [8]
Pusa , C‑224/02, 16 punktas; 2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Schwarz ir Gootjes-Schwarz , C‑76/05, 86 punktas;
Huber , C‑524/06,
Rüffler , C‑544/07, 62 punktas. [9] Minėtas sprendimas Pusa,
Schwarz ir Gootjes-Schwarz , 87 punktas; minėtas sprendimas Rüffler , 63 punktas. [10] 2008 m. liepos 10 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Jipa , C‑33/07, 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktiką; 2011 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas McCarthy , C-434/09, 48 punktas. [11] 2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ruiz Zambrano, 42 punktas; Minėtas sprendimas McCarthy , 47 punktas. [12] 2006 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas Turpeinen , C-520/04; 2006 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ritter-Coulais , C-152/03; 2005 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Kranemann , C‑109/04, ir kt. [13] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 punktas; 2008 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismos sprendimas Zablocka‑Weyhermüller , C‑221/07, 35 punktas; Minėtas sprendimas Rüffler, 73 punktas. [14] Kitoje valstybėje narėje išduotuose dokumentuose – autentiška pavardės forma (pavyzdžiui, White ar Czerwinski ), o Lietuvos Respublikoje išduotuose dokumentuose – pavardės forma lietuviškais rašmenimis bei, tam tikrais atvejais, su lietuvių kalbos asmenvardžių gramatiniais požymiais (pavyzdžiui, Vait ar Červinski arba Vaitas, Vaitienė, Vaitaitė ar Červinkis, Červinkienė, Červinskytė ). [15] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 28 punktas; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein , 69 punktas. [16] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 ir 22 punktai; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein , 54 punktas. [17] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietei santuokos pagrindu įgijus pavardę White, jos pavardė būtų rašoma Vait arba Vaitienė , o Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių jos vyro ir vaikų pavardės jų asmens dokumentuose būtų rašomos White . [18] 2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Garcia Avello , C‑148/02, 36 punktas; 2011 m. gegužės 12 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn , C-391/09, 75 punktas. [19] minėtų sprendimų Garcia Avello
Sayn-Wittgenstein
[20] Manytume, jog šis neigiamas poveikis judėjimo laisvei neišnyktų net ir numačius, kaip tai yra padaryta Projekto 5 straipsnyje, kad, užsieniečio pageidavimu, dokumento kitų įrašų skyriuje jo vardas ir pavardė galėtų būti įrašomi nelietuviška forma lotyniško pagrindo rašmenimis. Tokios nuomonės laikomės visų pirma atsižvelgdami į tai, kad ši taisyklė praktikoje galėtų būti pritaikyta tik ribotais atvejais (kadangi ne visi Lietuvos Respublikos institucijų išduodami dokumentai turi kitų įrašų skyrių ar yra techniškai pritaikyti jį turėti). Taip pat kyla klausimas ar dviejų iš pirmo įspūdžio visiškai skirtingų pavardžių (pavyzdžiui, White ir Vaitas, Vaitienė ar Vaitaitė ) nurodymas Lietuvos Respublikos institucijų išduotame dokumente neįneštų tik dar daugiau neaiškumo ir sunkumų, užsieniečiams, norintiems šiais dokumentais remtis kitose valstybėse narėse. [21] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul,
sprendimas Sayn-Wittgenstein,
Runevič-Vardyn ir Wardyn , 83 punktas. [22] Minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein,
nurodyta teismo praktika; minėtas sprendimas Runevič‑Vardyn ir Wardyn , 87-88 punktai. [23] Pavyzdžiui, Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr.
1R-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad užsieniečių vardai ir pavardės paraidžiui perrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis iš jų turimų dokumentų. [24] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas, III dalies 4 punktas. [25] Pažymime, kad praktikoje gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai tokią pavardę, kaip, pavyzdžiui, White-Petraitytė turės vyriškos lyties asmuo (grįžtantis iš tų valstybių, kuriose vaiko pavardė sudaroma iš tėvo ir motinos pavardžių). Todėl tikėtina, kad gali iškilti poreikis dokumentuose rašant tokių asmenų pavardes formos skirtumus pagal lyti atlikti tik antrajame pavardės dėmenyje.
REIKALŲ komitetas
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Arminas Lydeka, Kęstutis Masiulis, Valerijus Simulikas, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys:
Seimo nariai Gediminas Kirkilas, Valentinas Stundys, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė, Europos teisės departamento Atstovavimo ES teismuose skyriaus vedėja Aistė Svinkūnaitė, Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Dr. Laima Kalėdienė, Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja habil. dr. Ona Aleknavičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Edvinas Mušinskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamu projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio
pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente
„<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir
pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente
„<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir
pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad
„<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai
užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti< ...>“. Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, oficialias išvadas, išdėstytą jos poziciją (siūlymus). Pritarti Įstatymo projekte teikiamų nuostatų dėl asmenų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose reglamentavimas turėtų remtis 2014 m. rugsėjo 5 d. Seime gautomis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadomis su pastabomis, į kurias, kaip konstatavo Konstitucinis teismas savo 2014 m. vasario 27 d. sprendime, įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustato Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo bei kitų asmenų vardų ir pavardžių perrašymo reikalavimus Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių kompetentingų institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose . Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „ išduodamuose dokumentuose“ apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan.
Lietuvos Respublikoje yra išduodami įvairūs dokumentai (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos darbuotojui, teismui ir pan.), taip pat ir asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai ir visi kiti asmens dokumentai, kuriuose įrašomi įvairūs asmens duomenys: Lietuvos Respublikos pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos, asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, ši kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai bei gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Šiuose dokumentuose asmens tapatybę patvirtinantis įrašai (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir kt.) įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytų duomenų pagrindu apie Lietuvos Respublikos piliečius (Gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis).
Šiuose dokumentuose taip pat yra fiksuojamas piliečio veido atvaizdas ir piliečio parašas (išskyrus įstatymuose numatytas išimtis dėl neveiksnių ar fizinę negalią turinčių asmenų parašų (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, Paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuos dokumentus išduoda Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įsteigti migracijos padaliniai. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės pagrindu Lietuvos Respublikoje gali būti registruojami juridinę reikšmę turintys faktai: vaiko gimimas, išduodamame gimimo liudijime įrašomi gimusio vaiko tapatybės duomenys: vardas ir pavardė, asmens kodas, vaiko tėvų (ar vieno iš jų) pavardė, pilietybė ir kt., taip pat registruojamas santuokos (ištuokos) faktas ir santuokos (ištuokos) liudijime įrašomi sutuoktinių vardai, pavardės ir kiti pirminiai duomenys, kurių pagrindu vaikui išduodamas pasas, sutuoktiniui išduodamame pase keičiama jo pavardė, kurią jis pasirinko sudarydamas santuoką arba ją nutraukęs. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelėje įrašytų asmens vardo, pavardės (kurie į šiuos dokumentus asmeniui įrašomi Gyventojų registro duomenų pagrindu) autentiškumo negali atstoti joks kitas asmens dokumentas (vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas ir kt.).
Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas
forma) gali būti papildomai įrašomi jo pasirinktos kalbos gramatine forma. Atkreipiame dėmesį, kad teikiama nuostata turi apimti ir tuos atvejus, kai pilietis papildomame lape gali prašyti įrašyti kitaip tik jo vardą arba tik jo pavardę. Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-15 3.
Projekto 1 straipsnyje vietoj žodžio „asmenų“ įrašytinas žodis „užsieniečių“ arba žodžiai „užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės“ (priklausomai nuo to, kuris variantas bus pasirinktas ir kitose projekto nuostatose), nes sąvoka „asmuo“ pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį apima ir tuos pačius Lietuvos Respublikos piliečius. Be to, šioje dalyje brauktinas perteklinis ir teisinio krūvio neturintis žodis „kompetentingų“ (nes visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos išduoda dokumentus pagal jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą kompetenciją). Analogiška pastaba taikytina ir kitose projekto nuostatose vartojamai formuluotei „kompetentingos institucijos“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Be to, derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka
„užsienietis“ derintina su projekto 4 straipsnio 2 dalyje vartojamomis
sąvokomis „užsienio valstybės pilietis“ bei „asmuo be pilietybės“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje vartojama formuluotė „lietuviška forma“ savo turiniu yra analogiška 2 straipsnio 2 dalyje pateiktam apibrėžimui „lietuviška vardo ar pavardės forma, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Jeigu šios nuostatos turinys skiriasi nuo 2 straipsnio 2 dalyje pateikto apibrėžimo, reikėtų atskleisti nuostatos „lietuviška forma“ turinį. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-15 6.
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžime siūloma įtvirtinti nuostata „ar išimtinais atvejais užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas, kuriuo remdamasi kompetentinga institucija <...> sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“. Pažymime, kad „<...> pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Todėl esminės asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės turi būti nustatytos įstatymu <...>“ (2013 m. vasario 27 d. sprendimas). Pagal šią taisyklę įstatyme turi būti apibrėžti konkretūs projekto 2 straipsnio 3 dalyje minimi „išimtiniai atvejai“. Be to, ginčytinas pačios formuluotės „išimtinais atvejais“ vartojimas, apibrėžiant „dokumento šaltinio“ sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečių pateiktas dokumento šaltinis (užsieniečio pasas ar tapatybę patvirtinantis kitas asmens dokumentas) ne išimtinais, o beveik visais atvejais bus išduotas užsienio valstybės (jo „namų“ valstybės) institucijos ar įstaigos. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas . Pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje vartojama formuluotė „kompetentingos institucijos išduotas kitas dokumentas“ stokoja teisinio aiškumo, todėl šios normos taikymas gali sukelti praktinių problemų. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka) ar „ir kitas dokumentas“.
Atsižvelgiant į dokumento šaltinio svarbą rašant vardą ir pavardę dokumentuose, manytume, kad įstatyme turėtų būti aiškiau nustatomi kriterijai, leidžiantys kokį nors dokumentą laikyti dokumento šaltiniu. Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remdamasi kompetentinga institucija teisės aktų nustatyta tvarka sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vartojamą formuluotę „sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose“, projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotę – „sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“, projekto 3 straipsnio 2 dalyje – „išduodamuose dokumentuose“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies nuostatos, kuriose suformuluota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kompetencija patvirtinti vardų ir pavardžių rašymo taisykles yra diskutuotina, nes projektu teikiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra susijęs su Vyriausybės kompetencijos įgyvendinimu šioje valdymo srityje, kai įgyvendinant Seimo priimtą įstatymą Vyriausybė turi priimti įstatymo normas detalizuojantį Vyriausybės nutarimą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo taikymo požiūriu nebūtų aiškus ir projekto 4 straipsnio 2 dalyje minimų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų rekomendacijų teisinis statusas ir jų privalomumas. Manome, kad šių rekomendacijų pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat turėtų patvirtinti tvarką, kuri būtų privaloma reguliuojant vardo ir pavardės rašymą pagal autentišką formą. Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo viršenybės vardų ir pavardžių rašymo normas įtvirtinamų teisės aktų atžvilgiu yra perteklinė ir brauktina. Nusprendus palikti nuostatą, nustatančią, kad šio įstatymo nuostatos vardo ir pavardės rašymo srityje yra specialios kitų įstatymų atžvilgiu, ji turėtų būti dėstytina taip: „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose taisykles, vadovaujamasi šiuo įstatymu“. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio turinį,
projekto 4 straipsnio pavadinime prieš žodį „vardo“ siūlome įrašyti žodžius
„Lietuvos Respublikos piliečių“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-15 12.
Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių vardo ir pavardės rašymo asmens ir kituose dokumentuose taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnį, šio įstatymo tikslas – nustatyti pagrindinius vardo ir pavardės rašymo dokumentuose reikalavimus, neišskiriant dokumentų rūšių (asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nuo kitų dokumentų rūšių), kurioms būtų taikomos skirtingos rašymo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų arba aiškiai atskirti vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisykles nuo jų rašymo kituose dokumentuose, arba atsisakyti tokių dviprasmiškų formuluočių kaip
„asmens ir kituose dokumentuose“, o vartoti aiškaus turinio, t.y. „sudaromi
arba išduodami dokumentai“ formuluotę. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
terminiją, jeigu turimi omenyje tapatūs dalykai) tarp projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojamos formuluotės „lietuviškais (lietuvių kalbos abėcėlės) rašmenimis pagal tarimą ir turinti lietuvių kalbos asmenvardžių gramatinius požymius“ ir projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės „bendrieji lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimai, atsižvelgiant į pavardės lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus“, projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotės „valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą“, projekto 5 straipsnio 1 dalies formuluotės „lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą“. Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14Projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios vardo ir pavardės keitimą,
atkuriant autentišką lietuvišką formą, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas (šis straipsnis reglamentuoja vardo ir pavardės rašymą pagal dokumento šaltinių įrašus).
Manome, kad autentiškos vardo ir pavardės formos atkūrimo klausimas turėtų būti išsamiai reglamentuojamas kitame įstatymo straipsnyje, nustatant ne tik privalomus pateikti dokumentų šaltinius, bet ir šių dokumentų šaltinių pateikimo sąlygas, būtinas tam, kad šie dokumentų šaltiniai būtų pripažinti kaip turintys pakankamų įrodymų reikšmę bei pagrindžiantys autentišką vardo ir pavardės formą. Be to, projekte reikėtų atskleisti patį sąvokos „autentiška lietuviška forma“ turinį bei nurodyti, kuo ši forma skiriasi nuo projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos
„lietuviškos vardo ar pavardės formos“. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
bei „perraša“ turėtų būti paaiškintos bei atskleisti šių sąvokų turinio skirtumai, tuo labiau, kad pačiame 5 straipsnyje nėra nuoseklumo, reglamentuojant nurašymo arba perrašos taisykles. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dokumentų kitų įrašų skyriuje asmens pageidavimu įrašoma kitose valstybėse įteisinta nelietuviška vardo ir pavardės forma lotyniško pagrindo rašmenimis“. Vertinant šią nuostatą, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku formuluotės „dokumentų kitų įrašų skyrius“ turinys. Antra, šio įstatymo projekto paskirtis yra nustatyti vardo ir pavardės rašymo dokumentuose pagal pateiktą dokumento šaltinį taisykles, todėl nėra aišku projekto rengėjų siūloma nuostata, kad dokumentuose įrašoma ne dokumento šaltinyje nurodyta, o kitose valstybėse įteisinta nelietuviška forma. Šios nuostatos turinys visiškai nesuprantamas.
Atitinkama pastaba taikytina ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatai, kurioje siūloma įtvirtinti nesuprantamą teisinę kategoriją „ asmens anksčiau turėta (kitose valstybėse įteisinta) nelietuviška vardo ir pavardės forma“. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-15 17.Projekto
valstybės piliečio“. Analogiškai turėtų būti tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„pavardę paėmusių sutuoktinių“ bei „pavardę gavusių vaikų“ įrašytina
formuluotė „sutuoktiniui arba vaikams suteikta pavardė“. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įtvirtintomis taisyklėmis. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 - 3 dalyse reglamentuojamos tik vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisyklės, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Tuo tarpu teikiamas 5 straipsnio 1 - 3 dalių formuluotės suponuoja, kad šiose dalyse nustatytos taisyklės būtų taikomos rašant užsieniečių vardą ir pavardę visuose Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose. Taip pat nėra aiškus 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad nelietuviška vardo ir pavardės forma negali būti oficialiai vartojama vietoj lietuviškos formos, turinys, nes įstatymo paskirtis yra vardo ir pavardės rašymo dokumentuose taisyklių nustatymas, o ne jų vartojimo viešajame gyvenime
konferencijose, paskaitose ir pan.) reglamentavimas. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-15 20.
Atsižvelgus į tai, kad įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti gali prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pakeisti Lietuvos Respublikos paso formą, asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą bei atsižvelgus į Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, būtina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
brauktinas, nes Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas turi teisę pavesti parengti teisės akto projektus jiems pavaldiems subjektams, o ne “rengti” juos patys; šio stapinio formuluotė „visus reikalingus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui“ keistina į „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstytinas taip: „8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos
„Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pavardės rašymo oficialiuosiuose dokumentuose teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Vyriausybės išvadą dėl šiam įstatymui įgyvendinti būtinų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio, projekto 7 straipsnyje suformuluotiems pavedimams vykdyti, bei į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekte siūloma įtvirtinti įsigaliojimo data „2015 m. sausio 1 d.“ yra reali. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
raidėmis. Pritarti 25.
Teisingumo ministerijos 2014-06-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP‑1675 (toliau – Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:
į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra pakartotinai pabrėžęs, jog n ors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teisės ir, konkrečiai tariant, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje
straipsnyje, nustatant Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo reikalavimus, nėra numatyta galimybė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau kartu ‑ LR institucijos) išduodamuose dokumentuose judėjimo laisvėmis pasinaudojusio Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. Be to, Projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės (toliau kartu – užsieniečiai) vardai ir pavardės LR institucijų išduodamuose dokumentuose būtų rašomi lietuviška forma, t. y. lietuviškais rašmenimis pagal tarimą ir lietuvių kalbos asmenvardžių gramatinius požymius (nelietuviška vardo ir pavardės forma lotyniško pagrindo rašmenimis asmens pageidavimu galėtų būti įrašoma tik kitų įrašų skyriuje). Pažymime, kad, atsižvelgiant į toliau pateikiamus Teisingumo Teismo išaiškinimus, kyla abejonių dėl tokio reguliavimo suderinamumo su ES teise.
Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių. [2] Tarp situacijų, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, yra ir tos, kurios susijusios su naudojimusi Sutarties užtikrinamomis pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, tos, kurios susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikta teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [3] Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. [4] Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso . [5] Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje [6] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę.
Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių. [2] Tarp situacijų, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, yra ir tos, kurios susijusios su naudojimusi Sutarties užtikrinamomis pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, tos, kurios susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikta teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [3] Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. [4] Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso . [5] Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje [6] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas. [7] Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens (tiek piliečio, tiek ir užsieniečio) dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės . [8] Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. [9] Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [10] Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą [11] .
Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas. [7] Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens (tiek piliečio, tiek ir užsieniečio) dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės . [8] Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. [9] Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [10] Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą [11] . Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. [12] Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę. [13] Taigi jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas.
Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta manytume, jog Projekto nuostatomis, pagal kurias judėjimo laisve pasinaudojusio Sąjungos piliečio vardas ir pavardė LR institucijų išduodamuose dokumentuose negalėtų būti rašomi pagal dokumento šaltinį nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis ir nelietuviška forma, apsunkina šių asmenų galimybę veiksmingai pasinaudoti Sutartimis jiems užtikrinama teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje . Tai pasakytina ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia rašyba būtų ne išimtinė ar retai pasitaikanti, o atliekama kiekvienu atveju. [14] Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas, tik jeigu jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui. [15] Teisingumo Teismo nuomone, valstybinės kalbos apsauga iš esmės yra teisėtas tikslas, kuris gali pateisinti SESV 21 straipsnio apribojimu.
Vis dėlto, tokios ribojančios priemonės atitinka ES teisę tik jei jomis nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y. jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jomis siekiama užtikrinti, apsaugai ir tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis . [16] Būtent dėl Projektu siūlomo reguliavimo atitikties pastariesiems kriterijams kaip tik ir kyla abejonių. Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, leidžiančių teigti, kad siūlomas laisvo asmenų judėjimo apribojimas yra būtinas valstybinės kalbos apsaugai ar kad šio tikslo nebūtų galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Tai ypač pažymėtina, atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą užsieniečių vardai ir pavardės LR institucijų išduodamuose dokumentuose gali būti paraidžiui perrašomi visais lotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau be kitose kalbose vartojamų diakritinių modifikacijų. [17] Toks reguliavimas, kiek Europos teisės departamentui yra žinoma, už valstybės kalbos saugojimą atsakingų ir valstybinę kalbos politiką vykdančių institucijų nėra pripažintas kaip keliantis pavojų bendrinei lietuvių kalbai bendrinei lietuvių kalbai ar lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui.
Todėl, manytume, jog siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, nacionalinėje teisėje būtų tikslinga numatyti galimybę Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių, pasinaudojusių laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, vardą ir pavardę LR institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose nurodyti taip, kaip jie nurodomi dokumento šaltinyje (jeigu dokumento šaltinyje jie nurodomi lotyniško pagrindo rašmenimis). Judėjimo laisvėmis pasinaudojusių asmenų vardų ir pavardžių rašymo reglamentavimą tokiu būdu suderinus su ES teise, manytume, jog siekiant reguliavimo nuoseklumo, būtų tikslinga teisę įgyti nelietuvišką, tačiau iš lotyniško pagrindo rašmenų sudarytą pavardę jos nekeičiant numatyti taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie nėra pasinaudoję judėjimo laisve. Atsižvelgti Atsižvelgti tiek, kiek pastaba atitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas. 27. Europos teisės departamentas prie
3Projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodoma,
kad užsienio valstybės sudarytas arba išduotas dokumentas dokumento šaltiniu galėtų būti tik išimtiniais atvejais
nuostatos apimtis, t. y. kokie atvejai būtų laikomi išimtiniais. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2014-06-06 4.
Nėra aiški šių Projekte vartojamų žodžių junginių apimtis ir reikšmė: „lietuviški vardai ir pavardės“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas), „bendrieji lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimai“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas), „autentiškos asmenvardžių formos“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas), „vardo ar pavardės autentiška lietuviška forma“ (Projekto 4 straipsnio 2 dalis),
„kalbos grafinė forma“ (Projekto 4 straipsnio 3 dalis bei 5 straipsnio 3
dalis). Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 29. Europos teisės departamentas prie
dalyje įtvirtintą sąvoką, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„lietuviška vardo“ jungtukas „ir“ keistinas į „ar“. Atsižvelgti
Apsispręsti pagrindiniame komitete. 30. Europos teisės departamentas prie
skirtumas ir (ar) tarpusavio sąsaja tarp Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojamo žodžių junginio „lietuvių kalbos asmenvardžių gramatiniai požymiai“ ir Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamų žodžių „lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumai“. Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 31. Europos teisės departamentas prie
Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašyba reglamentuojama šiuos vardus ir pavardės skiriant į dvi grupes: lietuviški vardai ir pavardės (1 punktas) bei ne lietuvių tautybės piliečių vardai ir pavardės (2 punktas). Manytume, jog praktiškai įgyvendinant šią nuostatą galėtų kilti problemų, kadangi gali pasitaikyti ir ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių, kurių vardas ir (ar) pavardė būtų lietuviški. Taigi nebūtų aišku, kuris iš 4 straipsnio 1 dalies punktų turėtų būti taikomas.
Be to, pažymime, kad 4 straipsnio 1 dalies nuostata neapima lietuvių tautybės LR piliečių, turinčių nelietuviškus vardus ir (ar) pavardes. Taigi Projekte šių asmenų pavardžių rašymas (ne nurašymas ar perrašymas) yra apskritai nereglamentuojamas. Atsižvelgti Atsižvelgti tiek, kiek pastaba atitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas. 32. Europos teisės departamentas prie
vardo ar pavardės forma“ apibrėžimą, kyla abejonių dėl Projekto 4 straipsnio
piliečių vardai ir pavardės rašomi išlaikant autentiškas asmenvardžių formas ) atitikties Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai bendrajai taisyklei (kad LR piliečių vardai ir pavardės rašomi lietuviška vardo ir pavardės forma ). Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 33. Europos teisės departamentas prie
9. Tiek, kiek tai susiję su Projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostata, atkreipiame dėmesį į tai, kad pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje bei vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai, yra asmens tapatybės kortelė (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o Lietuvos Respublikos pasas nėra privalomas asmens tapatybės dokumentas. Todėl projekte numačius galimybę asmens vardą ir pavardę paso kitų įrašų skyriuje nurodyti ir kita nei lietuviška forma, tokia galimybė turėtų būti numatyta ir Lietuvos Respublikos piliečiams išduodamose asmens tapatybės kortelėse. Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 34. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-06-06 10.
Manytume, jog atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendime Konstantinidis (C‑168/91) suformuluotus principus, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio
vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį . Taip pat svarstytina, ar nebūtų tikslinga Projekte atskirai aptarti Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo tais atvejais, kai dokumento šaltinyje vardas ir pavardė nurodomi nelotyniško pagrindo rašmenimis. Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete, ar būtų tikslinga taisyklę, įtvirtinančią LR piliečių asmenvardžių rašymą pase, kai dokumento šaltinyje asmens vardas ir pavardė būtų įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, reglamentuoti įstatyme. 35. Europos teisės departamentas prie
pagal Projekto 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, LR institucijų išduodamuose dokumentuose, taigi ir Lietuvos Respublikos piliečių pasuose, vardai ir pavardės (šalia lietuviškos formos) galėtų būti nurodomi ir nelotyniško pagrindo rašmenimis . Tai kelia abejonių dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai. Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime nurodė, kad jeigu teisės normomis būtų nustatyta, jog piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.
2009 m. lapkričio 6 d. sprendime, aiškindamas savo 1999 m. spalio 21 d. nutarime vartojamą formuluotę
„lietuviškais rašmenimis“, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Lietuvos
valstybinės – lietuvių – kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialių) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys. [18] Atsižvelgiant į tai manytina, kad Konstitucinio Teismo sprendimas, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja“ reiškia, kad asmens vardas ir pavardė paso kitų įrašų skyriuje turėtų būti įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis . Nors Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose pasisakė tik dėl vardų ir pavardžių rašymo nelotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio pase, manytume, kad abejonių dėl atitikties konstituciniam valstybinės kalbos principui keltų vardų bei pavardžių rašymas nelotyniškais rašmenimis taip pat ir kituose LR institucijų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose. Pritarti
yla klausimas, kaip, remiantis Projekte įtvirtintu reguliavimu, būtų perrašomi dvigubi vardai ir pavardės (pavyzdžiui, White-Czerwinski ar White-Petraitytė ). Nėra aišku, ar juos perrašant lietuviška forma, tokia forma būtų suteikiama abiems dvigubo vardo ar pavardės pavardės dėmenims, ar tik paskutiniajam [19] ;
Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 37.
dokumento kitų įrašų skyriuje vardas ir pavardė būtų įrašomi nelietuviška forma lotyniško pagrindo rašmenimis, yra numatyta užsieniečiams (Projekto 5 straipsnio 1 dalis), tačiau ji yra suteikiama tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę buvo kitos valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės (Projekto 5 straipsnio 2 dalis) arba kurie yra užsieniečių vaikai ar sutuoktiniai (Projekto 5 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 38. Europos teisės departamentas prie
dalies nuostatą (kad užsieniečių vardai ir pavardės nelietuviška forma rašomi dokumentų kitų įrašų skyriuje ) su Projekto 5 straipsnio 4 dalies nuostata (kad dokumentuose, kuriuose nurodyta nelietuviška užsieniečių vardų ir pavardžių forma, kaip papildoma informacija nurodoma lietuviška forma ). Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 39. Europos teisės departamentas prie
kitose Projekto nuostatose, Lietuvos Respublikos piliečiams yra nustatomas įpareigojimas, o ne galimybė nuspręsti, kad nelietuviška vardo ir pavardės forma būtų nurodyta dokumentų kitų įrašų skyriuje. Atsižvelgti Atsižvelgti tiek, kiek pastaba atitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas. 40. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2014-09-05 Lietuvos Respublikos Seimo prašymu (2014-07-15 Seimo posėdžio protokolai Nr. SPP-169 ir Nr. SPP-170) Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau
Teikdama išvadą VLKK rėmėsi Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimu ir 2009 m. lapkričio 6 d. ir 2014 m. vasario 27 d. sprendimais, Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba. VLKK nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose, nes visuose kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose Lietuvos piliečių asmenvardžiai negali būti rašomi kitaip nei asmens dokumentuose. Ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai Lietuvos dokumentuose rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (2013-10-24 nutarimu Nr. N-11 (147) priimta pataisa). Atsižvelgiant į kitose valstybėse taikomą praktiką ir į tai, kad projektuose iš esmės kalbama tik apie asmenvardžių rašmenis, svarstytina, ar nepakaktų rašybos nuostatas dėl rašmenų įtraukti į Lietuvos Respublikos paso ir Lietuvos
šios nuostatos įtrauktos į asmens dokumentus reglamentuojančius įstatymus). Išvados
nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. Pritarti
41Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
būti rašomi lietuviškais rašmenimis. Pritarti
42Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
2014-09-05 3.
Atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys:
Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
43Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
2014-09-05
b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Pritarti
44Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
remiantis VLKK 60-ojo nutarimo nustatytais principais. Pritarti
45Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
2014-09-05
dėl projekto Nr. XIIP-1675
numatytas asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą principas, nenurodant išimčių, kurios šiuo metu taikomos rašant asmenvardžius Lietuvos Respublikos asmens ir kituose dokumentuose. Projekte numatyta galimybė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje pateikti autentiškas asmenvardžių formas, tačiau Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad tokios formos negali būti prilyginamos oficialiosioms. Pritarti
46Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
projekte numatytas užsienio piliečių asmenvardžių visuotinis perrašymas lietuviškais rašmenimis pagal tarimą Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose būtų sunkiai įgyvendinamas, galėtų trikdyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, kelti nepatogumų patiems asmenims.
Kaip galima suprasti iš projekto nuostatų, užsieniečio pateiktame asmens tapatybės dokumente esantis vardas ir pavardė bet kurioje Lietuvos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turėtų būti perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Tai privalėtų atlikti, pavyzdžiui, savivaldybės darbuotojas, poliklinikos registratorius ar policininkas, prieš tai išstudijavę atitinkamos kalbos asmenvardžių perrašos į lietuvių kalbą taisykles. Beje, pagal įstatymo projektą tokios procedūros nebūtų atliekamos privačiose įmonėse, vadinasi, kai kuriais atvejais užsieniečio vardas ir pavardė skirtinguose Lietuvoje išduotuose dokumentuose būtų rašomi skirtingai. Tai greičiausiai sukeltų didelių nepatogumų, susijusių, pavyzdžiui, su sveikatos draudimo ar kitomis sritimis. Neaišku, kaip užsieniečių vardai ir pavardės turėtų būti rašomi pačiam asmeniui pildant dokumentus, tarp jų vis dažniau naudojamu elektroniniu būdu – pats asmuo turėtų juose perrašyti savo pavardę lietuviškais rašmenimis pagal minėtas taisykles. Be to, abejotina, ar kiekviename dokumente bus „kitų įrašų skyrius“, kuriame numatyta leisti pateikti autentiškas asmenvardžių formas. Konstitucinio Teismo konstatuota, kad valstybė gali nustatyti savo piliečių asmenvardžių rašymo tvarką Lietuvos Respublikos pase, patvirtinančiame asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, tačiau svarstytina, ar galima keisti kitos valstybės piliečio asmens tapatybės dokumente įrašytą asmenvardį ir jį laikyti neoficialiu (nes būtų teikiamas tik kitų įrašų skyriuje), kaip numatyta projekto 5 str. 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad 5 str.
teikiamos dvi viena kitai prieštaraujančios nuostatos dėl užsieniečių asmenvardžių autentiškų ir sulietuvintų formų santykio. Neaišku, kaip būtų įgyvendinama 4 str. 3 d. nuostata „Piliečio pageidavimu, jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje gali būti papildomai įrašomi jo pasirinktos kalbos grafine forma“. Tokia nuostata galėtų reikšti, kad į valstybės išduodamą dokumentą Lietuvos Respublikos pasą asmenvardis būtų įrašomas asmens pageidaujamos bet kokios kalbos rašmenimis (tarp jų ir hieroglifais, kirilica ar pan.). Pabrėžtina, kad jei užtektų tik asmens noro savo pavardę užrašyti nelietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į emigracijos mastą ir savivokos stygių, dalis lietuvių gali pareikšti pageidavimą savo vardus ir pavardes rašyti kitokiais rašmenimis. Net iš neoficialių įrašų tokie asmenvardžiai gali išplisti vartosenoje ir kelti tam tikrą grėsmę lietuvių vardynui. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nevertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė A. Stancikienė,
1 Argumentai: Dabar galiojanti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu (2003-06-26, žin., Nr. 65-3009 ) priimta nuostata, kad tais atvejais kai moterys nenori rodyti savo šeiminės padėties gali pavardes dokumentuose rašyti be galūnės, pažeidžia tradicinę lietuvių kalbos sistemą, galimai dėl pakitusios pavardės nutraukia ryšius su gimine, prieštarauja nusistovėjusiai tradicinei kultūrai. Su šia nuostata nesutinka žymiausi Lietuvos kalbininkai, kultūros specialistai. Todėl siūlau grįžti prie tradiciškai nusistovėjusių nuostatų dėl lietuvių moterų ar mergaičių pavardžių rašymo.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį, ją papildyti antru punktu, tolimesnį atitinkamai perkeliant per vieną vietą ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės kompetentingų institucijų
sudaromuose ir išduodamuose asmens ir kituose dokumentuose rašomi lietuviška vardo ir pavardės forma, remiantis Lietuvos Respublikos išduotu dokumento šaltiniu:
1) lietuviški vardai ir pavardės turi atitikti Vardų ir pavardžių rašymo taisykles ir bendruosius lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimus, atsižvelgiant į pavardės lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus ir darybą, išlaikant tradicinę priesagą . 2) lietuviškos moterų ir mergaičių pavardės turi atitikti bendruosius lietuvių kalbos taisyklingumo ir darybos reikalavimus. Tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nerodytų šeiminės padėties, galima pasilikti tradicinę mergautinę pavardę. 2)
tautybės piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, išlaikant autentiškas asmenvardžių formas. Piliečiui pageidaujant, jo vardas ir pavardė kompetentingų institucijų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose gali būti rašomi su galūne (sugramatinta forma) arba be galūnės (nesugramatinta forma), taip pat neatsižvelgiant į lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus .“ Nepritarti Būtų ydinga keisti nusistovėjusią tradiciją moteriškosios giminės pavardes rašyti be priesagų, rodančių moters šeiminę padėtį. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr.
XIIP-1675, vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktomis išvadomis ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Užsienio reikalų komitetas, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai:
susilaikė. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: B. Juodka. Komiteto pirmininkas Benediktas Juodka [1]
Garcia Avello , C‑148/02, 25 ir 26 punktai; 2008 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Grunkin ir Paul , C‑353/06, 16 punktas;
Sayn-Wittgenstein , C‑208/09, 38 ir 39 punktai; 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn , C-391/09,
. [2]
Pusa , C‑224/02, 16 punktas; 2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Schwarz ir Gootjes-Schwarz , C‑76/05, 86 punktas;
Huber , C‑524/06,
Rüffler , C‑544/07, 62 punktas. [3] Minėtas sprendimas Pusa,
Schwarz ir Gootjes-Schwarz , 87 punktas; minėtas sprendimas Rüffler , 63 punktas. [4]
Jipa , C‑33/07, 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktiką; 2011 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas McCarthy , C-434/09, 48 punktas. [5]
Ruiz Zambrano, 42 punktas; Minėtas sprendimas McCarthy , 47 punktas. [6] 2006 m. lapkričio 9 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Turpeinen , C-520/04; 2006 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ritter-Coulais , C-152/03; 2005 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Kranemann , C‑109/04, ir kt. [7] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 punktas; 2008 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismos sprendimas Zablocka‑Weyhermüller , C‑221/07, 35 punktas; Minėtas sprendimas Rüffler, 73 punktas. [8] Kitoje valstybėje narėje išduotuose dokumentuose – autentiška pavardės forma (pavyzdžiui, White ar Czerwinski ), o Lietuvos Respublikoje išduotuose dokumentuose – pavardės forma lietuviškais rašmenimis bei, tam tikrais atvejais, su lietuvių kalbos asmenvardžių gramatiniais požymiais (pavyzdžiui, Vait ar Červinski arba Vaitas, Vaitienė, Vaitaitė ar Červinkis, Červinkienė, Červinskytė ). [9] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 28 punktas; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein , 69 punktas. [10] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 ir 22 punktai; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein , 54 punktas. [11] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietei santuokos pagrindu įgijus pavardę White, jos pavardė būtų rašoma Vait arba Vaitienė , o Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių jos vyro ir vaikų pavardės jų asmens dokumentuose būtų rašomos White . [12] 2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Garcia Avello , C‑148/02, 36 punktas; 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn , C-391/09, 75 punktas . [13] minėtų sprendimų Garcia Avello 36 punktą ir Sayn-Wittgenstein 55 ir 66–70 punktai, Vardyn, 77 punktas [14] Manytume, jog šis neigiamas poveikis judėjimo laisvei neišnyktų net ir numačius, kaip tai yra padaryta Projekto 5 straipsnyje, kad, užsieniečio pageidavimu, dokumento kitų įrašų skyriuje jo vardas ir pavardė galėtų būti įrašomi nelietuviška forma lotyniško pagrindo rašmenimis.
Tokios nuomonės laikomės visų pirma atsižvelgdami į tai, kad ši taisyklė praktikoje galėtų būti pritaikyta tik ribotais atvejais (kadangi ne visi Lietuvos Respublikos institucijų išduodami dokumentai turi kitų įrašų skyrių ar yra techniškai pritaikyti jį turėti). Taip pat kyla klausimas ar dviejų iš pirmo įspūdžio visiškai skirtingų pavardžių (pavyzdžiui, White ir Vaitas, Vaitienė ar Vaitaitė ) nurodymas Lietuvos Respublikos institucijų išduotame dokumente neįneštų tik dar daugiau neaiškumo ir sunkumų, užsieniečiams, norintiems šiais dokumentais remtis kitose valstybėse narėse. [15] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 29 punktas; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein, 81 punktas; minėtas sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn , 83 punktas. [16] Minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein, 90 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; minėtas sprendimas Runevič‑Vardyn ir Wardyn , 87-88 punktai. [17] Pavyzdžiui, Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr.
1R-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad užsieniečių vardai ir pavardės paraidžiui perrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis iš jų turimų dokumentų. [18] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas, III dalies 4 punktas. [19] Pažymime, kad praktikoje gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai tokią pavardę, kaip, pavyzdžiui, White-Petraitytė turės vyriškos lyties asmuo (grįžtantis iš tų valstybių, kuriose vaiko pavardė sudaroma iš tėvo ir motinos pavardžių). Todėl tikėtina, kad gali iškilti poreikis dokumentuose rašant tokių asmenų pavardes formos skirtumus pagal lyti atlikti tik antrajame pavardės dėmenyje.
žmogaus teisių komitetas
DĖL
Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Leonard Talmont, komiteto nariai: Mantą Adomėną pavaduojantis Seimo narys Rokas Žilinskas, Dalia Kuodytė, Vytautas Antanas Matulevičius, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Deimantė Žegunė, Jūratė Mikulskienė; kviestieji asmenys: Seimo narė Irena Šiaulienė, Seimo narys Valentinas Stundys, Seimo narys Algirdas Patackas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, Europos teisės departamento Atstovavimo ES teismuose skyriaus vedėja Aistė Svinkūnaitė, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio
pase“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente
„<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir
pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente
„<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir
pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad
„<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai
užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti< ...>“. Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, oficialias išvadas, išdėstytą jos poziciją (siūlymus). Pritarti
lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. pateikė išvadą. 1
straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo bei kitų asmenų vardų ir pavardžių perrašymo reikalavimus Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių kompetentingų institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose . Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „ išduodamuose dokumentuose“ apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan.
Lietuvos Respublikoje yra išduodami įvairūs dokumentai (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos darbuotojui, teismui ir pan.), taip pat ir asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai ir visi kiti asmens dokumentai, kuriuose įrašomi įvairūs asmens duomenys: Lietuvos Respublikos pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos, asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, ši kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai bei gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Šiuose dokumentuose asmens tapatybę patvirtinantis įrašai (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir kt.) įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytų duomenų pagrindu apie Lietuvos Respublikos piliečius (Gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis).
Šiuose dokumentuose taip pat yra fiksuojamas piliečio veido atvaizdas ir piliečio parašas (išskyrus įstatymuose numatytas išimtis dėl neveiksnių ar fizinę negalią turinčių asmenų parašų (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, Paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuos dokumentus išduoda Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įsteigti migracijos padaliniai. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės pagrindu Lietuvos Respublikoje gali būti registruojami juridinę reikšmę turintys faktai: vaiko gimimas, išduodamame gimimo liudijime įrašomi gimusio vaiko tapatybės duomenys: vardas ir pavardė, asmens kodas, vaiko tėvų (ar vieno iš jų) pavardė, pilietybė ir kt., taip pat registruojamas santuokos (ištuokos) faktas ir santuokos (ištuokos) liudijime įrašomi sutuoktinių vardai, pavardės ir kiti pirminiai duomenys, kurių pagrindu vaikui išduodamas pasas, sutuoktiniui išduodamame pase keičiama jo pavardė, kurią jis pasirinko sudarydamas santuoką arba ją nutraukęs. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelėje įrašytų asmens vardo, pavardės (kurie į šiuos dokumentus asmeniui įrašomi Gyventojų registro duomenų pagrindu) autentiškumo negali atstoti joks kitas asmens dokumentas (vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas ir kt.).
Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas
1
vietoj žodžio „asmenų“ įrašytinas žodis „užsieniečių“ arba žodžiai „užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės“ (priklausomai nuo to, kuris variantas bus pasirinktas ir kitose projekto nuostatose), nes sąvoka „asmuo“ pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį apima ir tuos pačius Lietuvos Respublikos piliečius. Be to, šioje dalyje brauktinas perteklinis ir teisinio krūvio neturintis žodis „kompetentingų“ (nes visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos išduoda dokumentus pagal jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą kompetenciją). Analogiška pastaba taikytina ir kitose projekto nuostatose vartojamai formuluotei „kompetentingos institucijos“. Pritarti21
glaustumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Be to, derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka
„užsienietis“ derintina su projekto 4 straipsnio 2 dalyje vartojamomis
sąvokomis „užsienio valstybės pilietis“ bei „asmuo be pilietybės“. Pritarti22
5Atkreiptinas dėmesys,
kad jeigu projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 5 straipsnyje vartojama formuluotė „lietuviška forma“ savo turiniu yra analogiška 2 straipsnio 2 dalyje pateiktam apibrėžimui „lietuviška vardo ar pavardės forma, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Jeigu šios nuostatos turinys skiriasi nuo 2 straipsnio 2 dalyje pateikto apibrėžimo, reikėtų atskleisti nuostatos „lietuviška forma“ turinį. Pritarti23 6.
23
straipsnio 3 dalyje sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžime siūloma įtvirtinti nuostata „ar išimtinais atvejais užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas, kuriuo remdamasi kompetentinga institucija <...> sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“. Pažymime, kad „<...> pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Todėl esminės asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės turi būti nustatytos įstatymu <...>“ (2013 m. vasario 27 d. sprendimas). Pagal šią taisyklę įstatyme turi būti apibrėžti konkretūs projekto 2 straipsnio 3 dalyje minimi „išimtiniai atvejai“. Be to, ginčytinas pačios formuluotės „išimtinais atvejais“ vartojimas, apibrėžiant „dokumento šaltinio“ sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečių pateiktas dokumento šaltinis (užsieniečio pasas ar tapatybę patvirtinantis kitas asmens dokumentas) ne išimtinais, o beveik visais atvejais bus išduotas užsienio valstybės (jo „namų“ valstybės) institucijos ar įstaigos. Pritarti2
3. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas . Pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje vartojama formuluotė „kompetentingos institucijos išduotas kitas dokumentas“ stokoja teisinio aiškumo, todėl šios normos taikymas gali sukelti praktinių problemų. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka) ar „ir kitas dokumentas“.
Atsižvelgiant į dokumento šaltinio svarbą rašant vardą ir pavardę dokumentuose, manytume, kad įstatyme turėtų būti aiškiau nustatomi kriterijai, leidžiantys kokį nors dokumentą laikyti dokumento šaltiniu. Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remdamasi kompetentinga institucija teisės aktų nustatyta tvarka sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose“. Pritarti12332
projekte vartojamą terminiją: projekto 1 straipsnyje vartojamą formuluotę „sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose“, projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotę – „sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“, projekto 3 straipsnio 2 dalyje – „išduodamuose dokumentuose“. Pritarti356121
dalies, 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose suformuluota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kompetencija patvirtinti vardų ir pavardžių rašymo taisykles yra diskutuotina, nes projektu teikiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra susijęs su Vyriausybės kompetencijos įgyvendinimu šioje valdymo srityje, kai įgyvendinant Seimo priimtą įstatymą Vyriausybė turi priimti įstatymo normas detalizuojantį Vyriausybės nutarimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo taikymo požiūriu nebūtų aiškus ir projekto 4 straipsnio 2 dalyje minimų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų rekomendacijų teisinis statusas ir jų privalomumas.
Manome, kad šių rekomendacijų pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat turėtų patvirtinti tvarką, kuri būtų privaloma reguliuojant vardo ir pavardės rašymą pagal autentišką formą. Pritarti32
dalies nuostata dėl projektu siūlomo įtvirtinti įstatymo viršenybės vardų ir pavardžių rašymo normas įtvirtinamų teisės aktų atžvilgiu yra perteklinė ir brauktina. Nusprendus palikti nuostatą, nustatančią, kad šio įstatymo nuostatos vardo ir pavardės rašymo srityje yra specialios kitų įstatymų atžvilgiu, ji turėtų būti dėstytina taip: „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose taisykles, vadovaujamasi šiuo įstatymu“. Pritarti4
aiškumo bei atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio turinį, projekto 4 straipsnio pavadinime prieš žodį „vardo“ siūlome įrašyti žodžius „Lietuvos
41
dalyje siekiama nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių vardo ir pavardės rašymo asmens ir kituose dokumentuose taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnį, šio įstatymo tikslas – nustatyti pagrindinius vardo ir pavardės rašymo dokumentuose reikalavimus, neišskiriant dokumentų rūšių (asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nuo kitų dokumentų rūšių), kurioms būtų taikomos skirtingos rašymo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų arba aiškiai atskirti vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisykles nuo jų rašymo kituose dokumentuose, arba atsisakyti tokių dviprasmiškų formuluočių kaip „asmens ir kituose dokumentuose“, o vartoti aiškaus turinio, t.y.
„sudaromi arba išduodami dokumentai“ formuluotę. Pritarti41
aiškumo, reiktų atskleisti skirtumus (arba suvienodinti terminiją, jeigu turimi omenyje tapatūs dalykai) tarp projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojamos formuluotės „lietuviškais (lietuvių kalbos abėcėlės) rašmenimis pagal tarimą ir turinti lietuvių kalbos asmenvardžių gramatinius požymius“ ir projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės „bendrieji lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimai, atsižvelgiant į pavardės lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus“, projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotės „valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą“, projekto 5 straipsnio 1 dalies formuluotės „lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą“. Pritarti42
dalies nuostatos, nustatančios vardo ir pavardės keitimą, atkuriant autentišką lietuvišką formą, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas (šis straipsnis reglamentuoja vardo ir pavardės rašymą pagal dokumento šaltinių įrašus). Manome, kad autentiškos vardo ir pavardės formos atkūrimo klausimas turėtų būti išsamiai reglamentuojamas kitame įstatymo straipsnyje, nustatant ne tik privalomus pateikti dokumentų šaltinius, bet ir šių dokumentų šaltinių pateikimo sąlygas, būtinas tam, kad šie dokumentų šaltiniai būtų pripažinti kaip turintys pakankamų įrodymų reikšmę bei pagrindžiantys autentišką vardo ir pavardės formą. Be to, projekte reikėtų atskleisti patį sąvokos
„autentiška lietuviška forma“ turinį bei nurodyti, kuo ši forma skiriasi nuo
projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „lietuviškos vardo ar pavardės formos“. Pritarti5 15.
5
būti paaiškintos bei atskleisti šių sąvokų turinio skirtumai, tuo labiau, kad pačiame 5 straipsnyje nėra nuoseklumo, reglamentuojant nurašymo arba perrašos taisykles. Pritarti51
dalyje siekiama nustatyti, kad „išduodamų ir sudaromų dokumentų kitų įrašų skyriuje asmens pageidavimu įrašoma kitose valstybėse įteisinta nelietuviška vardo ir pavardės forma lotyniško pagrindo rašmenimis“. Vertinant šią nuostatą, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku formuluotės
„dokumentų kitų įrašų skyrius“ turinys. Antra, šio įstatymo projekto
paskirtis yra nustatyti vardo ir pavardės rašymo dokumentuose pagal pateiktą dokumento šaltinį taisykles, todėl nėra aišku projekto rengėjų siūloma nuostata, kad dokumentuose įrašoma ne dokumento šaltinyje nurodyta, o kitose valstybėse įteisinta nelietuviška forma. Šios nuostatos turinys visiškai nesuprantamas. Atitinkama pastaba taikytina ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatai, kurioje siūloma įtvirtinti nesuprantamą teisinę kategoriją „ asmens anksčiau turėta (kitose valstybėse įteisinta) nelietuviška vardo ir pavardės forma“. Pritarti52
dalyje vietoj žodžio „užsieniečio“ įrašytini žodžiai „užsienio valstybės piliečio“. Analogiškai turėtų būti tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos. Pritarti53
teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluočių „pavardę paėmusių sutuoktinių“ bei „pavardę gavusių vaikų“ įrašytina formuluotė
„sutuoktiniui arba vaikams suteikta pavardė“. Pritarti
54
straipsnio 4 dalis nesiderina su šio straipsnio 1 - 3 dalyse įtvirtintomis taisyklėmis. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 - 3 dalyse reglamentuojamos tik vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisyklės, tai turėtų būti aiškiai nurodyta.
Tuo tarpu teikiamas 5 straipsnio 1 - 3 dalių formuluotės suponuoja, kad šiose dalyse nustatytos taisyklės būtų taikomos rašant užsieniečių vardą ir pavardę visuose Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose. Taip pat nėra aiškus 5 straipsnio
negali būti oficialiai vartojama vietoj lietuviškos formos, turinys, nes įstatymo paskirtis yra vardo ir pavardės rašymo dokumentuose taisyklių nustatymas, o ne jų vartojimo viešajame gyvenime (visuomenės informavimo priemonėse, mokslo publikacijose, organizuojamuose konferencijose, paskaitose ir pan.) reglamentavimas. Pritarti
į tai, kad įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti gali prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pakeisti Lietuvos Respublikos paso formą, asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą bei atsižvelgus į Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, būtina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti7
straipsnio formuluotėje “parengia ir patvirtina” žodis „parengia“ brauktinas, nes Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas turi teisę pavesti parengti teisės akto projektus jiems pavaldiems subjektams, o ne “rengti” juos patys; šio stapinio formuluotė „visus reikalingus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui“ keistina į „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti8
straipsnis dėstytinas taip: „8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. I-1031
„Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.
į būtinybę gauti išvadas dėl projektu siūlomo asmens vardo ir pavardės rašymo oficialiuosiuose dokumentuose teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Vyriausybės išvadą dėl šiam įstatymui įgyvendinti būtinų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio, projekto 7 straipsnyje suformuluotiems pavedimams vykdyti, bei į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekte siūloma įtvirtinti įsigaliojimo data „2015 m. sausio 1 d.“ yra reali. Pritarti
pasirašančiojo asmens pareigos turi būti dėstomos mažosiomis raidėmis. Pritarti
2014-06-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP‑1675 (toliau – Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:
Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra pakartotinai pabrėžęs, jog n ors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teisės ir, konkrečiai tariant, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje [1]
pavardžių rašymo reikalavimus, nėra numatyta galimybė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau kartu ‑ LR institucijos) išduodamuose dokumentuose judėjimo laisvėmis pasinaudojusio Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.
Be to, Projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės (toliau kartu – užsieniečiai) vardai ir pavardės LR institucijų išduodamuose dokumentuose būtų rašomi lietuviška forma, t. y. lietuviškais rašmenimis pagal tarimą ir lietuvių kalbos asmenvardžių gramatinius požymius (nelietuviška vardo ir pavardės forma lotyniško pagrindo rašmenimis asmens pageidavimu galėtų būti įrašoma tik kitų įrašų skyriuje). Pažymime, kad, atsižvelgiant į toliau pateikiamus Teisingumo Teismo išaiškinimus, kyla abejonių dėl tokio reguliavimo suderinamumo su ES teise.
Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių. [2] Tarp situacijų, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, yra ir tos, kurios susijusios su naudojimusi Sutarties užtikrinamomis pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, tos, kurios susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikta teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [3] Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. [4] Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso . [5] Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje [6] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę.
Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių. [2] Tarp situacijų, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, yra ir tos, kurios susijusios su naudojimusi Sutarties užtikrinamomis pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, tos, kurios susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikta teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [3] Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. [4] Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso . [5] Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje [6] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas. [7] Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens (tiek piliečio, tiek ir užsieniečio) dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės . [8] Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. [9] Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [10] Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą [11] .
Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas. [7] Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens (tiek piliečio, tiek ir užsieniečio) dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės . [8] Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. [9] Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [10] Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą [11] . Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. [12] Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę. [13] Taigi jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas.
Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta manytume, jog Projekto nuostatomis, pagal kurias judėjimo laisve pasinaudojusio Sąjungos piliečio vardas ir pavardė LR institucijų išduodamuose dokumentuose negalėtų būti rašomi pagal dokumento šaltinį nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis ir nelietuviška forma, apsunkina šių asmenų galimybę veiksmingai pasinaudoti Sutartimis jiems užtikrinama teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje . Tai pasakytina ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia rašyba būtų ne išimtinė ar retai pasitaikanti, o atliekama kiekvienu atveju. [14] Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas, tik jeigu jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui. [15] Teisingumo Teismo nuomone, valstybinės kalbos apsauga iš esmės yra teisėtas tikslas, kuris gali pateisinti SESV 21 straipsnio apribojimu.
Vis dėlto, tokios ribojančios priemonės atitinka ES teisę tik jei jomis nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y. jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jomis siekiama užtikrinti, apsaugai ir tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis . [16] Būtent dėl Projektu siūlomo reguliavimo atitikties pastariesiems kriterijams kaip tik ir kyla abejonių. Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, leidžiančių teigti, kad siūlomas laisvo asmenų judėjimo apribojimas yra būtinas valstybinės kalbos apsaugai ar kad šio tikslo nebūtų galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Tai ypač pažymėtina, atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą užsieniečių vardai ir pavardės LR institucijų išduodamuose dokumentuose gali būti paraidžiui perrašomi visais lotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau be kitose kalbose vartojamų diakritinių modifikacijų. [17] Toks reguliavimas, kiek Europos teisės departamentui yra žinoma, už valstybės kalbos saugojimą atsakingų ir valstybinę kalbos politiką vykdančių institucijų nėra pripažintas kaip keliantis pavojų bendrinei lietuvių kalbai bendrinei lietuvių kalbai ar lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui.
Todėl, manytume, jog siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, nacionalinėje teisėje būtų tikslinga numatyti galimybę Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių, pasinaudojusių laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, vardą ir pavardę LR institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose nurodyti taip, kaip jie nurodomi dokumento šaltinyje (jeigu dokumento šaltinyje jie nurodomi lotyniško pagrindo rašmenimis). Judėjimo laisvėmis pasinaudojusių asmenų vardų ir pavardžių rašymo reglamentavimą tokiu būdu suderinus su ES teise, manytume, jog siekiant reguliavimo nuoseklumo, būtų tikslinga teisę įgyti nelietuvišką, tačiau iš lotyniško pagrindo rašmenų sudarytą pavardę jos nekeičiant numatyti taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie nėra pasinaudoję judėjimo laisve. 23
arba išduotas dokumentas dokumento šaltiniu galėtų būti tik išimtiniais atvejais
atvejai būtų laikomi išimtiniais. Pritarti4 4.
4
4Nėra aiški šių Projekte vartojamų žodžių junginių apimtis ir reikšmė:
„lietuviški vardai ir pavardės“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas),
„bendrieji lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimai“ (Projekto 4 straipsnio
straipsnio 3 dalis bei 5 straipsnio 3 dalis). Pritarti41
keistinas į „ar“. Pritarti41
asmenvardžių gramatiniai požymiai“ ir Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamų žodžių „lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumai“. Pritarti41
pavardžių rašyba reglamentuojama šiuos vardus ir pavardės skiriant į dvi grupes: lietuviški vardai ir pavardės (1 punktas) bei ne lietuvių tautybės piliečių vardai ir pavardės (2 punktas). Manytume, jog praktiškai įgyvendinant šią nuostatą galėtų kilti problemų, kadangi gali pasitaikyti ir ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių, kurių vardas ir (ar) pavardė būtų lietuviški. Taigi nebūtų aišku, kuris iš 4 straipsnio 1 dalies punktų turėtų būti taikomas. Be to, pažymime, kad 4 straipsnio 1 dalies nuostata neapima lietuvių tautybės LR piliečių, turinčių nelietuviškus vardus ir (ar) pavardes. Taigi Projekte šių asmenų pavardžių rašymas (ne nurašymas ar perrašymas) yra apskritai nereglamentuojamas. Pritarti41 8.
41
vardo ar pavardės forma“ apibrėžimą, kyla abejonių dėl Projekto 4 straipsnio
piliečių vardai ir pavardės rašomi išlaikant autentiškas asmenvardžių formas ) atitikties Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai bendrajai taisyklei (kad LR piliečių vardai ir pavardės rašomi lietuviška vardo ir pavardės forma
43
dėmesį į tai, kad pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje bei vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai, yra asmens tapatybės kortelė (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o Lietuvos Respublikos pasas nėra privalomas asmens tapatybės dokumentas. Todėl projekte numačius galimybę asmens vardą ir pavardę paso kitų įrašų skyriuje nurodyti ir kita nei lietuviška forma, tokia galimybė turėtų būti numatyta ir Lietuvos Respublikos piliečiams išduodamose asmens tapatybės kortelėse. Pritarti 4,5
sprendime Konstantinidis (C‑168/91) suformuluotus principus, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje arba Projektą įgyvendinančiose taisyklėse turėtų būti numatyta, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį . Taip pat svarstytina, ar nebūtų tikslinga Projekte atskirai aptarti Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo tais atvejais, kai dokumento šaltinyje vardas ir pavardė nurodomi nelotyniško pagrindo rašmenimis. Pritarti 4,5 11.
Pritarti 4,5
straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, LR institucijų išduodamuose dokumentuose, taigi ir Lietuvos Respublikos piliečių pasuose, vardai ir pavardės (šalia lietuviškos formos) galėtų būti nurodomi ir nelotyniško pagrindo rašmenimis . Tai kelia abejonių dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai. Konstitucinis Teismas
normomis būtų nustatyta, jog piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime, aiškindamas savo 1999 m. spalio 21 d. nutarime vartojamą formuluotę „lietuviškais rašmenimis“, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Lietuvos valstybinės – lietuvių – kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialių) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys. [18] Atsižvelgiant į tai manytina, kad Konstitucinio Teismo sprendimas, kad
„Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę
valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja“ reiškia, kad asmens vardas ir pavardė paso kitų įrašų skyriuje turėtų būti įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis . Nors Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose pasisakė tik dėl vardų ir pavardžių rašymo nelotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio pase, manytume, kad abejonių dėl atitikties konstituciniam valstybinės kalbos principui keltų vardų bei pavardžių rašymas nelotyniškais rašmenimis taip pat ir kituose LR institucijų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose. Pritarti 12.
yla klausimas, kaip, remiantis Projekte įtvirtintu reguliavimu, būtų perrašomi dvigubi vardai ir pavardės (pavyzdžiui, White-Czerwinski ar White-Petraitytė ). Nėra aišku, ar juos perrašant lietuviška forma, tokia forma būtų suteikiama abiems dvigubo vardo ar pavardės pavardės dėmenims, ar tik paskutiniajam [19] ;
5
dokumento kitų įrašų skyriuje vardas ir pavardė būtų įrašomi nelietuviška forma lotyniško pagrindo rašmenimis, yra numatyta užsieniečiams (Projekto 5 straipsnio 1 dalis), tačiau ji yra suteikiama tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę buvo kitos valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės (Projekto 5 straipsnio 2 dalis) arba kurie yra užsieniečių vaikai ar sutuoktiniai (Projekto 5 straipsnio 3 dalis). Pritarti5 1,4
dalies nuostatą (kad užsieniečių vardai ir pavardės nelietuviška forma rašomi dokumentų kitų įrašų skyriuje ) su Projekto 5 straipsnio 4 dalies nuostata (kad dokumentuose, kuriuose nurodyta nelietuviška užsieniečių vardų ir pavardžių forma, kaip papildoma informacija nurodoma lietuviška forma
53
kitose Projekto nuostatose, Lietuvos Respublikos piliečiams yra nustatomas įpareigojimas, o ne galimybė nuspręsti, kad nelietuviška vardo ir pavardės forma būtų nurodyta dokumentų kitų įrašų skyriuje. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė kalbos komisija 2014-09-05 Lietuvos Respublikos Seimo prašymu (2014-07-15 Seimo posėdžio protokolai Nr. SPP-169 ir Nr.
SPP-169 ir Nr. SPP-170) Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Projektai aptarti VLKK rugsėjo 4 d. posėdyje. Teikdama išvadą VLKK rėmėsi Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimu ir 2009 m. lapkričio 6 d. ir 2014 m. vasario 27 d. sprendimais, Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba. VLKK nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose, nes visuose kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose Lietuvos piliečių asmenvardžiai negali būti rašomi kitaip nei asmens dokumentuose. Ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai Lietuvos dokumentuose rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (2013-10-24 nutarimu Nr. N-11 (147) priimta pataisa). Atsižvelgiant į kitose valstybėse taikomą praktiką ir į tai, kad projektuose iš esmės kalbama tik apie asmenvardžių rašmenis, svarstytina, ar nepakaktų rašybos nuostatas dėl rašmenų įtraukti į Lietuvos Respublikos paso ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymus (plg. Estijoje ir Latvijoje šios nuostatos įtrauktos į asmens dokumentus reglamentuojančius įstatymus). Išvados
1VLKK nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. 2. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi
būti rašomi lietuviškais rašmenimis. 3.
3Atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys:
Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 4. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai kituose dokumentuose rašytini remiantis VLKK 60-ojo nutarimo nustatytais principais. Pritarti Valstybinė kalbos komisija
ir pagal tarimą principas, nenurodant išimčių, kurios šiuo metu taikomos rašant asmenvardžius Lietuvos Respublikos asmens ir kituose dokumentuose. Projekte numatyta galimybė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje pateikti autentiškas asmenvardžių formas, tačiau Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad tokios formos negali būti prilyginamos oficialiosioms. Pritarti
visuotinis perrašymas lietuviškais rašmenimis pagal tarimą Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose būtų sunkiai įgyvendinamas, galėtų trikdyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, kelti nepatogumų patiems asmenims.
Kaip galima suprasti iš projekto nuostatų, užsieniečio pateiktame asmens tapatybės dokumente esantis vardas ir pavardė bet kurioje Lietuvos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turėtų būti perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Tai privalėtų atlikti, pavyzdžiui, savivaldybės darbuotojas, poliklinikos registratorius ar policininkas, prieš tai išstudijavę atitinkamos kalbos asmenvardžių perrašos į lietuvių kalbą taisykles. Beje, pagal įstatymo projektą tokios procedūros nebūtų atliekamos privačiose įmonėse, vadinasi, kai kuriais atvejais užsieniečio vardas ir pavardė skirtinguose Lietuvoje išduotuose dokumentuose būtų rašomi skirtingai. Tai greičiausiai sukeltų didelių nepatogumų, susijusių, pavyzdžiui, su sveikatos draudimo ar kitomis sritimis. Neaišku, kaip užsieniečių vardai ir pavardės turėtų būti rašomi pačiam asmeniui pildant dokumentus, tarp jų vis dažniau naudojamu elektroniniu būdu – pats asmuo turėtų juose perrašyti savo pavardę lietuviškais rašmenimis pagal minėtas taisykles. Be to, abejotina, ar kiekviename dokumente bus „kitų įrašų skyrius“, kuriame numatyta leisti pateikti autentiškas asmenvardžių formas. Konstitucinio Teismo konstatuota, kad valstybė gali nustatyti savo piliečių asmenvardžių rašymo tvarką Lietuvos Respublikos pase, patvirtinančiame asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, tačiau svarstytina, ar galima keisti kitos valstybės piliečio asmens tapatybės dokumente įrašytą asmenvardį ir jį laikyti neoficialiu (nes būtų teikiamas tik kitų įrašų skyriuje), kaip numatyta projekto 5 str. 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad 5 str.
teikiamos dvi viena kitai prieštaraujančios nuostatos dėl užsieniečių asmenvardžių autentiškų ir sulietuvintų formų santykio. Neaišku, kaip būtų įgyvendinama 4 str. 3 d. nuostata „Piliečio pageidavimu, jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje gali būti papildomai įrašomi jo pasirinktos kalbos grafine forma“. Tokia nuostata galėtų reikšti, kad į valstybės išduodamą dokumentą Lietuvos Respublikos pasą asmenvardis būtų įrašomas asmens pageidaujamos bet kokios kalbos rašmenimis (tarp jų ir hieroglifais, kirilica ar pan.). Pabrėžtina, kad jei užtektų tik asmens noro savo pavardę užrašyti nelietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į emigracijos mastą ir savivokos stygių, dalis lietuvių gali pareikšti pageidavimą savo vardus ir pavardes rašyti kitokiais rašmenimis. Net iš neoficialių įrašų tokie asmenvardžiai gali išplisti vartosenoje ir kelti tam tikrą grėsmę lietuvių vardynui. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:. 6. Komiteto sprendimas: nepritarti siūlomam įstatymo projektui Nr. XIIP-1675. 7. Balsavimo rezultatai: „už“- 2, „prieš“- 2,
„susilaikė“-2 (balsuota dėl siūlymo pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1675). 8. Komiteto paskirtas
pranešėjas: Leonard Talmont, Ona Valiukevičiūtė. Komiteto pirmininkas Leonard
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Juozą Bernatonį Artūras Skardžius, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, R. Varanauskienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. 2.-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų piliečių, asociacijų, Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
2014-04-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad
„<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai
užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, oficialias išvadas, išdėstytą jos poziciją (siūlymus). Atsižvelgti Gauta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-06-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP‑1675 (toliau – Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:
Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra pakartotinai pabrėžęs, jog nors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teisės ir, konkrečiai tariant, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje [1] . Atsižvelgti 3.
3Lietuvos rašytojų sąjungos nariai,
Vydas Astas 2014-04-10
siekiama įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose. Mes, Lietuvos rašytojai, šiuo klausimu pareiškiame:
garantija; lietuvių kalba vienija pilietinę tautą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybinių ir nevalstybinių įstaigų veikimą; valstybinė kalba yra tautos suvereniteto įteisinimo priemonė;
Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriame konstatuota:
„Jeigu piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase būtų
rašomi kitokiais, nelietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“. 3. Įteisinus nelietuviškus rašmenis asmens dokumentuose, būtų pažeistas valstybinės lietuvių kalbos įstatymas ir įteisinta daugiakalbystė vienoje iš svarbiausių gyvenimo sričių. Kartu taip būtų sukurtas precedentas daugiakalbystei plėsti ir kitose srityse, pvz. gatvių, vietovių užrašai ir kita;
naujų raidžių ir diakritinių ženklų (apie 150). Tai sukeltų visišką painiavą tiek tariant, tiek užrašant pavardes. Vienodai užrašytos pavardės būtų tariamos skirtingai, o vienodai tariamos - skirtingai užrašomos. Tik nedaugelis gyventojų pajėgtų išmokti šitiek naujų raidžių ir diakritinių ženklų; būtų sutrikdyta įstaigų ir įmonių veikla. 5. Įteisinus nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis, būtų diskriminuojami tie Lietuvos gyventojai totoriai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, gruzinai, armėnai ir kiti, kurie savo pavardes norėtų rašyti nelotyniškais rašmenimis.
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių mes nepritariame įstatymo projektui įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose. Tai būtų žalinga tautai ir valstybei. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuomonė yra tik dalies Lietuvos rašytojų sąjungos narių nuomonė. Į tai komitete vykusių klausymų metu atkreipė dėmesį Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas. 4. Etninės kultūros globos taryba 2014-04-11 Naujasis projektas Nr. XIIP-1653 ne tik prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai sudarant galimybę atsisakyti valstybinės kalbos rašmenimis užrašytų asmenvardžių Lietuvos Respublikos piliečio paso pirmajame puslapyje, bet ir suteikia nevienodas teises Lietuvos tautinių bendrijų atstovams. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba neturėtų sukelti problemų kitataučiams asmenims siekiant įrodyti savo santuoką su kitataučiu, tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai įrodomi remiantis konkrečiais dokumentais - santuokos ar gimimo liudijimais, o asmenybės tapatybė nustatoma pagal asmens kodą. Taryba siūlo:
1) Nepritarti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektams kurie paremti koncepcija Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti nevalstybine kalba įrašų valstybine kalba sąskaita (Įstatymo projektai Nr. XIIP-1653 ir Nr.
XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1654 ir kt.);
siūlo Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti valstybinės kalbos rašmenimis pagal tarimą, o piliečio paso kitų įrašų skyriuje šios asmenvardžius esant pageidavimui užrašyti ir kitos kalbos grafine forma (Įstatymo projektas Nr. XIP-1668 ir kiti.). Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad komiteto patobulintu XIIP-1653(2) projektu siūloma tam tikrais atvejais vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, projektą Nr. XIIP-1675 siūloma atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektą Nr. XIP-1668 2012 m. balandžio 18 d. atmetė. 5. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis 2014-04-14 LR Seimo nariai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas sugalvoję, kad asmenvardžių rašymas dokumentuose lietuviškais rašmenimis pažeidžia žmogaus teises, įregistravo Seime Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis su svetimomis raidėmis, kurių lietuviškoje abėcėlėje nėra. Tai reikštų mūsų jau nusistovėjusios ir laiko patikrintos abėcėlės ardymą suvereniteto pažeidimą. Jau 1999 metais Konstitucinio Teismo buvo išaiškinta, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o įrašas nelietuviškais rašmenimis galimas tik kitų paso įrašų skyriuje. Vadinasi, iš naujo to klausimo kelti nederėtų. Mūsų Konstitucija aiškiai nusako – asmenvardžiai visuose dokumentuose yra rašomi valstybine kalba. Taip yra ir kitose šalyse - oficialiuose dokumentuose naudojama valstybinė kalba. Asmenvardžių rašymas valstybine kalba nepažeidžia žmogaus teisės į vardą ir pavardę - ne lietuvių tautybės piliečių vardas ir pavardė rašomi pagal tarimą - pagal asmens
hab. dr. K.
K. Garšva 2014-04-15 LR Konstitucijos 14 straipsnis įtvirtino, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, o tai reiškia, kad ši konstitucinė nuostata galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad joks ES teisės aktas ir jokia konvencija nereikalauja pažeisti nepriklausomų demokratinių valstybių Konstitucijos, įstatymų, tradicinių vertybių, ilgaamžio kultūros paveldo, daugumos piliečių lygių galimybių. Nepritarti
2014-05-06 Lietuvos Respublikoje galioja Lietuvos Konstitucijos 14 straipsnis, skelbiantis, jog vienintelė valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Konstitucinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, “jog - Lietuvos piliečių asmenvardžių ar vietovardžių rašymas ne lietuvių kalba prieštarautų Konstitucijai; Atmesti LSDP atstovų įregistruotą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą kuriuo siekiama įtvirtinti Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybą dokumentuose bei valstybės duomenų bazėse nevalstybine kalba, nors to nėra jokioje demokratinėje Vakarų pasaulio valstybėje. Nepritarti
2014-05-23 Mūsų nuomone Lietuvoje galėtų būti priimta vardų ir pavardžių rašymo tvarka, kaip Latvijoje. Palaikome V. Stundžio su kitais Seimo nariais parengtus Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidžiančius vardų ir pavardžių rašymo bei tautinių bendrijų įstatymų projektus. Manome, kad valstybinė kalba neturi būti politinių manipuliacijų objektu ir jos statusas negali būti menkinamas dėl sandėrių su kaimyninėmis valstybėmis. Nepritarti
9Lietuvių kalbos instituto darbuotojos:
dr. Ona Aleknavičienė, prof. dr. Laima Kalėdienė
nuostatas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, nėra. 2. Rašant Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, būtų pakeista lietuvių kalbos abėcėlė ir destabilizuota rašybos sistema.
Kartu būtų paneigtas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, pažeistas jos rašybos savitumas ir sutrikdytos vartojimo tradicijos. 3. Dėl gyventojų migracijos ir besikeičiančio gyvenimo išimtys (pavyzdžiui, su kitų valstybių piliečiais santuoką sudariusiems asmenims ir tokių šeimų vaikams) gali būti daromos, tačiau jos neturi pažeisti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos. 4. Dabartiniame geopolitiniame kontekste siektina integralios ir pilietiškai susitelkusios visuomenės, kuri gebėtų išlaikyti lietuvių kalbos savitumą ir vartojimo tradiciją, kad nebūtų pažeista Lietuvos
2014-09-05 Lietuvos Respublikos Seimo prašymu (2014-07-15 Seimo posėdžio protokolai Nr. SPP-169 ir Nr. SPP-170) Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Projektai aptarti VLKK rugsėjo 4 d. posėdyje. Teikdama išvadą VLKK rėmėsi Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimu ir 2009 m. lapkričio 6 d. ir 2014 m. vasario 27 d. sprendimais, Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba. VLKK nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose, nes visuose kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose Lietuvos piliečių asmenvardžiai negali būti rašomi kitaip nei asmens dokumentuose.
Ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai Lietuvos dokumentuose rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (2013-10-24 nutarimu Nr. N-11 (147) priimta pataisa). Atsižvelgiant į kitose valstybėse taikomą praktiką ir į tai, kad projektuose iš esmės kalbama tik apie asmenvardžių rašmenis, svarstytina, ar nepakaktų rašybos nuostatas dėl rašmenų įtraukti į Lietuvos Respublikos paso ir Lietuvos
šios nuostatos įtrauktos į asmens dokumentus reglamentuojančius įstatymus). Išvados
asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. 2. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis. 3.
3Atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys:
Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 4. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai kituose dokumentuose rašytini remiantis VLKK 60-ojo nutarimo nustatytais principais. Atsižvelgti
2014-11-26
Karalystės piliečiu Luc Wantens. Santuoka buvo registruojama Vilniaus miesto centrinės metrikacijos skyriuje. Išduotame santuokos liudijime nurodytos sutuoktinių pavardės po santuokos, būtent, vyro - Wantens, žmonos - Vantens. Kadangi pagal Belgijos Karalystės įstatymus Belgijos Karalystės piliečių užsienyje sudarytos santuokos pripažįstamos tik perrašius toje šalyje, kurioje sudaryta santuoka, išduotą santuokos liudijimą ir nustatyta tvarka įtraukus į atitinkamus Belgijos Karalystės registrus, pateikėme reikalaujamus dokumentus (Lietuvoje išduoto santuokos liudijimo nuorašą, vertimą į olandų kalbą, patvirtintą notaro bei patvirtintą apostille Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje) Belgijos Karalystės Galmaardeno savivaldybei (toliau - savivaldybė). Tačiau santuokos liudijimą perrašyti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad skiriasi sutuoktinių pavardės, būtent žmonos pavardė Vantens neatitinka vyro pavardės Wantens ir pasiūlyta pateikti patikslintus dokumentus.
Taip pat pateiktas mano sutuoktinio Luc Wantens šiuo metu galiojantis registracijos pažymėjimas, kuriame nurodyta civilinė būklė - išsiskyręs. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.31 str. sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Pažymėtina, kad pasirinkimo sąrašas yra baigtinis. Šiuo metu man suteikta pavardė neatitinka nei vieno iš nurodytų pasirinkimo variantų. Pagal CK 3.23 str. 2 dalį santuokos akto įrašas ir jo pagrindu išduotas santuokos liudijimas yra santuokos įrodymas. Santuokos nepripažįstant Belgijos Karalystėje mūsų šeimai iškyla asmeniniai ir administraciniai nepatogumai įrodinėjant žmonos tapatybę ir šeimos ryšį. Kreipiausi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu įgyvendinti man CK 3.31 p. nustatytą teisę pasirinkti sutuoktinio Luc Wantens pavardę kaip bendrą pavardę, atitinkamai pakeisti santuokos akto įraše ir jo pagrindu išduotame santuokos liudijime mano pavardę į Wantens bei išduoti santuokos liudijimą, kuriame būtų nurodyta žmonos pavardė Wantens. Tačiau raštu man buvo atsakyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką, priebalsė „w“ rašoma sulietuvinta forma
„v“, todėl nėra pagrindo pakeisti mano pavardę į
Wantens santuokos akto įraše.
Akivaizdu, kad šiuo metu išduotas santuokos liudijimas neįrodo mano santuokos fakto su Luc Wantens, todėl Belgijos Karalystės kompetentingose institucijose yra kvestionuojamas mūsų santuokos liudijime esančios informacijos teisingumas bei kyla abejonių dėl šeimos tapatybės. Tai mūsų šeimai sukelia rimtus asmeninius ir administracinius nepatogumus ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir kituose tarptautiniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose numatytą teisę į asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kreipiausi į LR teisingumo ministeriją su prašymu pateikti dokumentą, adresuotą kompetentingoms Belgijos Karalystės institucijoms, pagrindžiantį mano sulietuvintos Vantens pavardės rašymą santuokos liudijime, įrodantį faktą, kad žmonos pavardė Vantens atitinka vyro pavardę Wantens ir panaikinantį abejones dėl šeimos narių tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumo. Tačiau Teisingumo ministerijos raštu man buvo atsakyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką, pagal kurią, jei sutuoktinis pageidauja įgyti sutuoktinio užsienio piliečio pavardę, turinčią nelietuviškų rašmenų, tokie rašmenys pakeičiami lietuviškais. Tačiau toks paaiškinimas mano išdėstytos problemos neišsprendžia. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, problema būtų išspręsta tik pakeitus atitinkamus teisės aktus, kuriuose būtų numatyta galimybė pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę, ir užrašyti ją nelietuviškais rašmenimis .
Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad komiteto patobulintu XIIP-1653(2) projektu siūloma tam tikrais atvejais vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, projektą Nr. XIIP-1675 siūloma atmesti. 12. Bart Pauwels, Ernesta Pauvels 2014-12-17
Civilinės metrikacijos skyriuje. Bart Pauwels yra Belgijos pilietis. Kadangi jo pavardėje yra raidė “W”, Ernestai (kuri yra Lietuvos pilietė) santuokos sudarymo dieną nebuvo leista perimti vyro pavardės, nors Civilinio kodekso 3.31 straipsnyje nustatyta:
„Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos
turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendra pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. “ Ernesta Pauvels pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto metrikacijos skyrių 2014 m. lapkričio 18 dieną, prašydama santuokos liudijime pakeisti jos pavardę į vyro pavardę. Prašymas buvo atmestas. Mūsų nuomone, Bart Pauwels atveju pažeidžiamas bendrasis lygybės principas, nes Lietuvos piliečiai, kurių vardų ir pavardžių rašyba paprastai atitinka lietuvių kalbos taisykles, vertinami palankiau, nei kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurių varduose ar pavardėse yra minėtoje kalboje nežinomų rašmenų ženklų. Grįsdama šį apribojimą, Lietuva nurodo lietuvių kalbos interesus ir tradicijas. Nacionalinės kalbos apsauga iš tikrųjų gali būti objektyvus bendrojo intereso pagrindas pagal Europos Sąjungos teisę. Tačiau, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, vardų ir pavardžių rašybos srityje valstybių narių turima didelė diskrecija neturi lemti Sąjungos piliečių teisės laisvai judėti ir apsigyventi visose valstybėse narėse neproporcingo apribojimo.
Iš tikrųjų šie asmenys, kad ir kokios valstybės narės piliečiai jie būtų, neturi patirti žalos vien dėl naudojimosi šia teise. O mes jau ne kartą patyrėme žalą... Mūsų atveju Ernesta Pauvels atimta kitiems Lietuvos piliečiams pripažįstama teisė turėti originalo forma rašomą savo sutuoktinio pavardę, nes ji ištekėjo už kitos ES valstybės narės piliečio, su kuriuo susipažino naudodamasi savo ES Sąjungos teise laisvai judėti. Mums kyla klausimas, ar šiuo mūsų atveju nesama neproporcingo apribojimo. Čia verta prisiminti, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narių nuomonė šiuo klausimu jau ne kartą yra aiškiai išsakyta: kalbai nieko neatsitiktų, jeigu pavardės būtų rašomos ir kitais rašmenimis (W. Q,Z). Mūsų nuomone, Lietuvos teisės nuostatos nėra tinkamos ir būtinos priemonės, siekiant nacionalinės kalbos apsaugos tikslo. Galimi ir kiti sprendimai, mažiau ribojantys suinteresuotojo asmens teises. Iš tikrųjų pakanka pažymėti, kad Lietuvos teisės aktais nacionalinėje kalboje nesančius rašmenis jau leidžiama vartoti dėl kitos valstybės narės piliečio, pavyzdžiui, Bart Pauwels, daromuose civilinės būklės aktų įrašuose, todėl remiantis tuo darytina išvada, kad raidės „W“ vartojimas taip pat jo sutuoktinės pavardės rašyboje nesukeltų didelės grėsmės lietuvių kalbos apsaugai. Mūsų nuomone, atsisakymo patenkinti sutuoktinių prašymą neproporcingumą galėtų įrodyti tai, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius pavardę vyrui Pauwels užrašė pagal flamandų kalbos taisykles. Gerbiamieji, ar raidės ,,W" vartojimas Ernestos sutuoktinės pavardės rašyboje sukeltų didelę grėsmę lietuvių kalbos apsaugai ar.... nesukeltų?
Atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę mums sukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (čia kalbame ne apie lėktuvų bilietus, ar pan., bet apie paveldėjimo, notarinius ir banko klausimus, etc Europos Sąjungoje (tiek Lietuvoje tiek Belgijoje)). Mūsų nuomone, tai yra Sąjungos sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas ir valstybės neteisėtas įsikišimas į privatų gyvenimą. Prašome Jūsų nagrinėti Lietuvos Respublikos teisės aktus ir juos pakeisti taip, kad mes daugiau nebepatirtume tų rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir, kad Lietuvos Respublika iš naujo pilnai pripažintų mūsų teises laisvai judėti ES šalyse. Prašome pakeisti įstatymus taip, kad Ernestai būtų leista perimti vyro pavardę kaip Civilinio kodekso 3.31 straipsnyje yra nustatyta. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad komiteto patobulintu XIIP-1653(2) projektu siūloma tam tikrais atvejais vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, projektą
tarybos narys Prof. Vitas Labutis 2015-01-14 Lietuvos Respublikos piliečiams asmens pilietybę ir tapatybę patvirtinantys dokumentai išduodami remiantis dar 1991 m. sausio 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Šio nutarimo galia ūgtelėjo 1992 m. referendumu priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios 14 straipsnyje parašyta: „Valstybinė kalba - lietuvių kalba“. Daugiau kaip 20 metų iš esmės laikomasi minėtame AT nutarime paskelbto principo: Lietuvos Respublikos piliečių pasuose asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis, nepaisant tautybės, etninių ar kitų Lietuvos piliečių skirtybių. To principo konstitucingumą kelis kartus patvirtino Konstitucinis Teismas.
Jo
lietuviškais rašmenimis yra būtina, ir pabrėžiama, kad čia tie asmenvardžiai turi būti pateikiami valstybine kalba. Vadinasi, svarbu ne vien lietuviški rašmenys, Tik 2014 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo nutarime suabejota, ar asmens tapatybės dokumente negalėtų būti asmenvardžiai rašomi ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis. Vis dėlto Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Seimui pateiktoje išvadoje palaikoma nuostata Lietuvos piliečių asmens tapatybės dokumentuose vartoti lietuviškus rašmenis. Dabar Seimas svarsto įstatymo dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose projektus. Jeigu būtų pritarta Seimo narių G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektui, numatančiam leisti Lietuvos piliečio paso pagrindiniame puslapyje asmenvardžius rašyti įvairiais lotyniško pagrindo rašmenimis, būtų akivaizdžiai pažeistas lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, konstitucinis statusas. Lietuvos Respublikos AT 1991 m. sausio 21d. nutarime ir VLKK Seimui pateiktoje išvadoje yra likę iki galo neišaiškinti kai kurie sudėtingesni asmenvardžių pateikimo asmens tapatybės dokumentuose dalykai:
tapatybės dokumento pagrindu ir kaip vertinti, ką daryti su juose ne valstybine lietuvių kalba pateiktais asmenvardžiais? 2. Neturėtų likti abejonių dėl nelietuviškų asmenvardžių gramatinimo, nes jį savaime lemia galūninis lietuvių kalbos tipas. 3. Kaip valstybinės lietuvių kalbos reikalavimų turi būti laikomasi pateikiant mišrių šeimų Lietuvos piliečių moterų pavardes, kai moterys priima kitakalbio Lietuvos ar užsienio valstybės piliečio sutuoktinio pavardę? 4. Kaip turėtų būti pateikiamas papildomas vardo ir pavardės įrašas kita kalba? Samprotavimai ir siūlymai 1.
siūlymai
lotyniško pagrindo rašmenimis, negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti lietuviškų raidžių mūsų dokumentuose, nes kiekviena lotyniško pagrindo raidyną vaitojanti kalba pakeičia (dažniausiai prideda) maždaug 15 savitų rašmenų. Panašiu jų skaičiumi skiriasi lietuvių ir lenkų kalbos. O kur dar skirtinga tartis? 2. Lietuvio pavardė asmens tapatybės dokumente pateikta vienaskaitos vardininko forma rodo ir linksniavimo tipą ( Vanagas, Rėklys , Šalčius, Tyla). Lietuvis stengiasi tai įžvelgti ir kitų Lietuvos piliečių tokiame dokumente. Vardininkas nėra blogesnis už kitus linksnius. Turime, kiek įmanoma, vengti lietuvių kalbai svetimų nekaitomų pavardžių. Be savitos gramatikos valstybinė kalba tampa luoša, neįgali. 3. Moterų pavardės pirmiausia priklauso nuo tėvų ar vyrų pavardės ir asmenvardžio baigmens gramatinio pavidalo. Už kitakalbių ar kitų valstybių piliečių ištekėjusių moterų pavardės (mišriose šeimose) gali kelti papildomų sunkumų. Jeigu moteris turi tėvų ar sutuoktinio pavardę, kuri lenkų ar kitose slavų kalbose baigiasi galūnėmis -ski, - icki, -ecki, -eki, -ij ir pan., tai moteriškos pavardės galūnės bus -a, -ia, -aja, -ija ir jos lietuvių kalbos gramatikai neprieštaraus: pvz., Baranovska, Beliacka, Novicka, Lečickaja, lat. Graudinia ir pan. Tiesa, tokia pavardės forma savotiškai neutrali, ji nerodo šeiminės padėties, ar moteris ištekėjusi, ar ne. Panaši yra ir galūnė -ė. Šią galūnę būtų galima įteisinti daugybei kitų kalbų moteriškoms pavardėms, rašant jas mūsų pasuose, pvz., Alper = Alperė, Bauer = Bauerė, Čmilytė-Nilsen = Nilsenė, Nilsena, Kravčionok = Kravčionokė, Kravčionoka, Saltanovič = Saltanovičė, Saltanovičia. Moterys pačios galėtų pasirinkti vieną kurią iš minėtų lietuvių kalbai tinkamų galūnių arba lietuviams įprastas, šeiminę padėtį rodančias galūnes: - ienė, -aite, -ytė. -ietė. Čia dar gali būti ir išimčių. 4.
ne oficialų, t. y. ne lietuviškais rašmenimis, bet kita kalba parašytą, asmenvardį reikėtų nurodyti, kokia kalba (anglų, prancūzų, lenkų ir t.t.) jis parašytas. Pase ši papildoma informacija galima „Kitų įrašų“ skyriuje. Asmens tapatybės kortelėje tam galėtų būti skirtas atskiras atlenkiamas lapas. 5. Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra paskendusi įvairiausiuose darbuose, visko aprėpti nespėja, todėl siūlau sudaryti specialią Asmenvardžių komisiją. Šios komisijos uždavinys būtų išnagrinėti visus probleminius nelietuviškų tikrinių vardų pateikimo dokumentuose ir spaudoje klausimus, įskaitant ir jų lietuvišką perrašą (transkribavimą), pasirūpinti išleisti naują Lietuvos (ar Lietuvių) pavardžių žodyną. Šią komisiją reikėtų sudaryti iš vardyno, bendrinės kalbos gramatikos bei žodyno specialistų ir kelių teisininkų. Nepritarti
2015-02-03 Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais. Šiame kontekste reikia pabrėžti, kad daugiau nei
kitos šalies pilietis). Pastaruoju metu išaugo vaikų, gimusių už Lietuvos ribų, skaičius - per pastarąjį dešimtmetį jis išaugo nuo 1 iki 16 proc. (2011 m.). Argumentai už atitinkamų teisės aktų, reglamentuojančių originalią asmenvardžių rašybą Lietuvoje, priėmimą: 1938 m. gruodžio 6 d. Pavardžių įstatymu buvo nustatyta, kad nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas yra lotyniškas;
pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase numato galimybę rašyti asmenvardžius nelietuviškomis raidėmis.
lietuvių kalbos komisija (VLKK) teigė: „Svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai, o lietuviškuose tekstuose jie neturi būti privalomai lietuvinami <...>“;
numato galimybę rašyti asmenvardžius naudojant ne tik lietuviškos abėcėlės raides, bet ir kitus lotyniškus ženklus; Lotyniško raidyno vartojimas yra plačiai paplitęs registruojant Lietuvos transporto priemonių valstybinius numerius, prekių ženklus, įmonių pavadinimus, informacinius ženklus; Lietuvoje yra įregistruota virš 8000 tokių vardų kaip Alexander, Katarzyna, Ewa, Tadeusz, Matthew, Maxim, Joanna ir Odetta, taip pat tokios pavardės kaip Lacroix, Leszczynska, Szczerba, Szulc, Brown ir 1.1.;
mažumų apsaugos konvenciją, kuri užtikrina tautinių mažumų atstovams teisę naudoti asmenvardžius jų gimtąja kalba bei siekia oficialaus jų pripažinimo; Tarptautinės organizacijos (Europos Taryba, ES pagrindinių teisių agentūra, ESBO, Amnesty International, Freedom House) jau ne kartą savo ataskaitose kritikavo Lietuvą dėl tarptautinių nuostatų įsipareigojimų šioje srityje nevykdymo;
Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje rodo poreikį saugoti tautinių mažumų kalbas; 2014 m. balandžio 17 d. priimtas Strasburgo manifestas, pasirašytas Europos Parlamento narių, parodo, kad tautinių mažumų kalbų apsauga yra viena iš prioritetinių Europos Sąjungos politikos sričių. Argumentai už asmenvardžių rašybos reglamentaciją (plačiau) Viena pagrindinių kiekvieno piliečio teisių yra teisė į privatų ir asmeninį gyvenimą (tuo pačiu teisė į originalią asmenvardžių rašybą).
Teisė į privatų gyvenimą tai ne tik teisė į vardą, į pavardę, bet ir galimybė juos pakeisti, norint atgauti jų originaliąsias formas (taip pat raštu). Teisė į asmeninį gyvenimą tai viena fundamentaliųjų teisių tarptautinėje teisėtvarkoje, o Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisėtvarka turi būti interpretuojami atsižvelgiant į valstybės įsipareigojimus. Žmogus turi teisę turėti savo pavardę, užrašyta jos originalia forma bei kad jo pavardė oficialiai būtų pripažinta kaip jo tapatybės dalis. Originalus pavardės įrašas turėtų būti pripažintas tarptautinių institucijų kaip integrali pagrindinių žmogaus teisių dalis, kuri apsaugo žmogų nuo neteisėtos intervencijos į jo privatų gyvenimą. Lietuva, pasirašiusi Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, įsipareigojo užtikrinti, kad asmenims, priklausantiems tautinių, religinių ar kalbinių mažumų grupėms bei kitiems šių grupių nariams nebūtų atimta teisė turėti savo kultūrą, tikėjimą, galimybę praktikuoti savo religiją bei vartoti gimtąją kalbą (17 str.). Lietuva yra tarptautinių organizacijų narė, o pasirašydama ir ratifikuodama tarptautinius dokumentus įsipareigojo laikytis juose įtvirtintų nuostatų. Pvz., 2000 m. Lietuva ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvenciją, kuri tautinių mažumų atstovams suteikia teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo mažumos kalbą. Pagal 11 Konvencijos straipsnį, šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą
(vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas. Konvencijos šviesoje originalios vardų ir pavardžių rašybos draudimas yra diskriminacija tautybės pagrindu.
Šioje vietoje verta paminėti Patariamojo komiteto dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos taikymo nuomonę, kurioje pabrėžiama: „Tuo atveju, kai asmenys buvo priversti pakeisti savo pavardę, Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 straipsnis numato galimybę įrašyti originalią vardo ir pavardės formą i pasą, tapatybės kortelę bei gimimo liudijimą. Įrašas turėtų būti padarytas atsižvelgiant į asmens arba jo/jos tėvų prašymą. Taigi, asmens dokumento išdavimo reikalavimas praktikoje negali apriboti originalios vardo ir pavardės formos turėjimo, o jų išdavimo kaina taip pat neturėtų būti apribojanti“. Kadangi buvo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencija, Lietuvos valstybė turi vykdyti tarptautinės teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties valdžia turėtų leisti vartoti asmenvardžius tautinių mažumų kalbomis, nekeičiant jų pagal valstybinės kalbos principus (t.y. nelietuvinant). Galimybė vartoti asmenvardžius tik valstybine kalba yra Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 straipsnio pažeidimas. Be Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažįsta, kad asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis. Deja, tarptautinės organizacijos (Europos Taryba, European Union Agency for Fundamental Rights, ESBO, Amnesty International, Freedom House) jau ne kartą savo ataskaitose kritiškai vertino Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų nevykdymą bei žmogaus teisių (taip pat tautinių mažumų) pažeidimus Lietuvoje. Geriausiai Tautinių mažumų apsaugos konvencijos principų nevykdymą Lietuvos valstybėje atspindi Europos Tarybos Ministrų komiteto rezoliucija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos vykdymo (Resolution CM/ResCMN(2012) 19).
Vienas pagrindinių argumentų prieš nelietuviškų asmenvardžių įteisinimą dokumentuose yra teiginys, kad tai kelia grėsmę lietuvių tautai ir valstybei bei prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Žemiau pateikti pavyzdžiai parodo, kad toks požiūris yra klaidingas. Nuo 1922 metų lietuvių kalba turi valstybinės kalbos statusą, bet nebuvo manoma, kad originali nelietuviškų asmenvardžių rašyba prieštarautų Konstitucijai. Jau 1938 metų gruodžio 6 dieną Lietuva nutarė, kad nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas . Galimybė rašyti vardus ir pavardes originalia kalba numatoma taip pat Aukščiausiosios Tarybos nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Š .m. balandžio 17 d. Europos Parlamento nariai, priklausantys Europos Parlamento Tautinių mažumų, tautinių bei kalbinių bendrijų intergrupei (Intergroup for Traditional Minorities, National Communities and Languages) paskelbė „Strasburgo Manifestą“ („The Strasbourg Manifesto“), kuriame yra labai aiškiai pabrėžiama, kad tautinėms mažumoms turi būti užtikrintos joms priklausančios teisės bei raginama saugoti mažumų kalbas kaip prioritetinę Europos Sąjungos politikos sritį. Taip pat Europos Parlamento Rezoliucijoje dėl nykstančių Europos kalbų bei kalbinės įvairovės Europos Sąjungoje (Resolution on endangered European languages and linguistic diversity in the European Union), kuri buvo priimta 2013 m. rugsėjo 11d., yra pabrėžiama tautinių mažumų bei regioninių kalbų apsaugos ir puoselėjimo būtinybė.
Originalios asmenvardžių rašybos klausimas akivaizdžiai prieštarauja tokiai nuostatai bei apriboja kalbines tautinių mažumų ir kitų kalbinių grupių teises. EFHR taip pat nori priminti, kad 2008 m. sausio 14 d. VLKK pareiškė: „Kalbos komisija yra įsitikinusi, kad svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai, ir nemano, kad lietuviškuose tekstuose jie turi būti privalomai lietuvinami, kaip nelietuvinami kitų kalbų žodiniai prekių ženklai, įmonių, periodikos leidinių, meno kolektyvų, sporto komandų pavadinimai“. Kiekvienoje kalboje funkcionuoja tam tikras kiekis kitų kalbų faktų, tarp jų asmenvardžių ir vietovardžių, bet dėl to nė vienos kalbos sistema dar nesugriuvo. EFHR pritaria tokiai Komisijos nuomonei bei tikisi, kad ja bus remiamasi svarstant kitus projektus dėl asmenvardžių rašybos. Šiame kontekste verta taip pat prisiminti ir naujausią, t.y. 2014 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad nelietuviški vardai ir pavardės gali būti užrašomi ne tik lietuviškais rašmenimis, bet gali būti naudojami taip pat ir kiti lotynų abėcėlės simboliai. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas iš esmės atvėrė galimybę originaliai asmenvardžių rašybai, naudojant lotynų abėcėlės simbolius. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad asmenvardžių rašyba yra kalbotyros klausimas. Pagrindinį vaidmenį šioje srityje atlieka VLKK, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra valstybinės kalbos politikos gairių nustatymas. Be to, į VLKK nuomonę turi būti atsižvelgiama visada, kai yra sprendžiamas asmenvardžių rašybos pasuose klausimas.
EFHR pastabos dėl 2014-04-10 užregistruoto įstatymo projekto Numeris: XIIP-1675 Įstatymo projektas įregistruotas Seime 2014-04-10 numato galimybę rašyti asmenvardžius originalia forma, „kitų įrašų“ skyriuje. EFHR pastebi, kad šis projektas nesprendžia tautinių mažumų atstovų asmenvardžių rašybos problemos. įstatyme numatyta galimybė rašyti asmenvardžius originalia forma atskirame paso puslapyje, „kitų įrašų“ skyriuje, jokiu būdu neidentifikuoja asmens viešajame gyvenime. Praktikoje tai reiškia, kad įrašas nevartotinas oficialioje situacijoje, yra neįpareigojantis teisiškai. Tai patvirtina projekto penktas straipsnis:
Nelietuviška Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės forma dokumentuose negali būtų prilyginta tokios pavardės ir vardo lietuviškos formos oficialiam vartojimui ir negali būti oficialiai vartojama vietoj lietuviškos formos“. Lietuvos pilietis ir toliau bus identifikuojamas pagal vardo ir pavardės įrašą pirmame paso puslapyje, t.y. pagal sulietuvintą asmenvardžių „versiją“. Lietuviai, sudarantys santuoką su užsieniečiais ir toliau susidurs su problemomis, kuomet sutuoktinių pavardės bus rašomos skirtingai. Be to, papildomo įrašo de facto negalima vadinti „asmenvardžiais“, nes jis bus matomas „kitų įrašų“ skyriuje, o ne pagrindiniame puslapyje. Tokio pobūdžio įrašas realybėje nieko nekeičia ir tėra fikcija, kuria siekiama nukreipti visuomenės dėmesį nuo egzistuojančios problemos. Parlamentarai, siūlantys tokį įstatymo projektą remiasi Latvijos patirtimi, kurioje yra panašus teisinis reglamentavimas. EFHR atkreipia dėmesį, kad Latvija yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje galioja tokio pobūdžio įstatymas. Latvijos pavyzdys nėra sektinas, kadangi JTO Žmogaus teisių komitetas pripažino, 17 punkto pažeidimą byloje „Raihman v. Latvija“.
Latvija“. Komitetas pripažino, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. To pasėkoje Latvija buvo priversta pakeisti reglamentavimą, kuriuo remiasi įstatymo projekto autoriai. Taigi priėmusi tokį įstatymą Lietuva susilauks panašios reakcijos ir kritikos. Įstatymo projekte taip pat yra prielaida tautinei diskriminacijai, lietuvių ir tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvoje, kurie, kitaip nei kitataučiai, ir toliau neturės galimybės turėti originalaus asmenvardžių įrašo. Projektas nenumato galimybės pakeisti asmenvardžių rašybą, kas pažeidžia žmogaus teises. Verta priminti, kad Europos Sąjungos piliečiai neprivalo turėti paso. Taip pat Lietuvos pilietis ir pats sprendžia, ar nori turėti pasą, ar asmens tapatybės kortelę. Taigi, toks projektas leistų įteisinti įrašą dokumente, kurio asmuo paprasčiausiai gali neturėti. Apibendrinimas Lietuva ir Jos piliečiai laukia atitinkamų teisės aktų, gerbiančių jų privatų ir šeimos gyvenimą, priėmimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamo teisės akto priėmimas yra galimas ir nepažeistų valstybinės kalbos statuso. Deja, nei projektas dėl asmenvardžių rašybos registruotas balandžio 1 d., nei registruotas balandžio 10 d. faktiškai nesprendžia egzistuojančios problemos. Nors projekte Nr. XIIP- 1653 atsižvelgiama į mišrių šeimų interesus, tačiau neapima originalios tautinių mažumų asmenvardžių rašybos klausimo Lietuvoje. Dėl akivaizdžių priežasčių įstatymo projektas reikalauja būtinų pataisų. Projektas Nr. XIIP-1675 yra nepriimtinas dėl daugybės teisinių ir praktinių priežasčių. EFHR yra atviras diskusijoms ir siūlo savo pagalbą bei teisinę ekspertizę rengti atitinkamą ¡statymą dėl asmenvardžių rašybos Lietuvoje. Tikimės bendradarbiavimo, taip pat išreiškiame norą dalyvauti Komiteto posėdžiuose, kad galėtume plačiau pristatyti pateiktus argumentus. Pritarti 15.
Filologijos fakultetas 2015-03-23 Kiek šiuo metu yra lotyniškų (lotyniško pagrindo) rašmenų, priklauso nuo skaičiavimo metodikos. Taip yra dėl šių priežasčių: · Vienokie rezultatai gaunami, skaičiuojant tik dabartinių kalbų oficialių rašybos sistemų rašmenis, kitokie – skaičiuojant visus kiekvienos kalbos istorijoje ir įvairiose rašybos sistemose (oficialioje rašyboje, kirčiuotoje rašyboje, fonetinėje transkripcijoje ir t. t.) vartojamus rašmenis. · Ne visose kalbose rašmenų skaičius yra oficialiai fiksuotas: kai kurios kalbos raides su diakritiniais ženklais laiko abėcėlės raidėmis (pavyzdžiui, lietuvių kalboje raidės E ir Ė laikomos skirtingomis raidėmis), o kai kuriose kalbose analogiški atvejai laikomi ta pačia raide, diakritinį ženklą laikant atskiru rašmeniu (pavyzdžiui, prancūzų kalboje E ir É laikomos ta pačia abėcėlės raide, iš kurių antroji turi papildomą ženklą).
Pačioje lietuvių kalboje galima rašyti be kirčio ženklų arba su jais (pavyzdžiui, užrašai namas ir nãmas abu yra taisyklingi), o rašmenys su kirčio ženklais (Ãã, Áá, Àà ir t. t.), nors ir egzistuoja lietuvių kalboje, atskiromis abėcėlės raidėmis nelaikomi. · Kai kuriose kalbose raidžių junginiai laikomi atskiromis raidėmis (pavyzdžiui, olandų kalboje IJ laikoma ne dviem, o viena abėcėlės raide; kai kuriuose lietuvių kalbos vadovėliuose raidės CH laikomos viena raide, nors dažniausiai CH laikoma dviejų raidžių junginiu; įvairiose kalbose požiūris į raidžių junginių statusą skiriasi, nėra oficialiai nustatytas, arba skirtingai nustatytas skirtingose tą pačią kalbą vartojančiose šalyse). · Taip pat skirtingi rašmenų skaičiavimo rezultatai gaunami, jei didžiosios ir mažosios raidės skaičiuojamos kaip atskiri rašmenys arba kaip tas pats rašmuo (be to, kai kurie ženklai, pavyzdžiui, vokiečių kalbos ß, neturi visuotinai ir vienareikšmiškai priimtų didžiųjų atitikmenų). · Yra kalbų, kurios neturi oficialiai nustatytos rašybos, dėl to jų raidžių skaičius nėra oficialiai fiksuotas (pavyzdžiui, pačioje lietuvių kalboje įvairiose istorinėse epochose buvo naudojamos raidės W, Ż, ß, ſ, Ë, Ů ir t. t.; dabar, kai lietuvių rašyba standartizuota, jas žino tik senuosius lietuvių raštus tiriantys mokslininkai, bet kitados tai buvo įprastos lietuvių kalbos raidės); taip pat yra kalbų, kurių rašybos sistemos yra reformuojamos, dėl to rašmenų padaugėja arba sumažėja. · Lotyniško pagrindo rašmenys naudojami ir fonetinės transkripcijos sistemose; šios sistemos naudojamos lingvistikos mokslo tikslais, bet neturi oficialios rašybos statuso, dėl to įvairūs mokslininkai ir mokyklos priklausomai nuo mokslinės būtinybės naudoja įvairias jų modifikacijas.
Pačioje lietuvių kalboje galima rašyti be kirčio ženklų arba su jais (pavyzdžiui, užrašai namas ir nãmas abu yra taisyklingi), o rašmenys su kirčio ženklais (Ãã, Áá, Àà ir t. t.), nors ir egzistuoja lietuvių kalboje, atskiromis abėcėlės raidėmis nelaikomi. · Kai kuriose kalbose raidžių junginiai laikomi atskiromis raidėmis (pavyzdžiui, olandų kalboje IJ laikoma ne dviem, o viena abėcėlės raide; kai kuriuose lietuvių kalbos vadovėliuose raidės CH laikomos viena raide, nors dažniausiai CH laikoma dviejų raidžių junginiu; įvairiose kalbose požiūris į raidžių junginių statusą skiriasi, nėra oficialiai nustatytas, arba skirtingai nustatytas skirtingose tą pačią kalbą vartojančiose šalyse). · Taip pat skirtingi rašmenų skaičiavimo rezultatai gaunami, jei didžiosios ir mažosios raidės skaičiuojamos kaip atskiri rašmenys arba kaip tas pats rašmuo (be to, kai kurie ženklai, pavyzdžiui, vokiečių kalbos ß, neturi visuotinai ir vienareikšmiškai priimtų didžiųjų atitikmenų). · Yra kalbų, kurios neturi oficialiai nustatytos rašybos, dėl to jų raidžių skaičius nėra oficialiai fiksuotas (pavyzdžiui, pačioje lietuvių kalboje įvairiose istorinėse epochose buvo naudojamos raidės W, Ż, ß, ſ, Ë, Ů ir t. t.; dabar, kai lietuvių rašyba standartizuota, jas žino tik senuosius lietuvių raštus tiriantys mokslininkai, bet kitados tai buvo įprastos lietuvių kalbos raidės); taip pat yra kalbų, kurių rašybos sistemos yra reformuojamos, dėl to rašmenų padaugėja arba sumažėja. · Lotyniško pagrindo rašmenys naudojami ir fonetinės transkripcijos sistemose; šios sistemos naudojamos lingvistikos mokslo tikslais, bet neturi oficialios rašybos statuso, dėl to įvairūs mokslininkai ir mokyklos priklausomai nuo mokslinės būtinybės naudoja įvairias jų modifikacijas. Daugumoje fonetinės transkripcijos sistemų pamatinius rašmenis galima mokslininko nuožiūra modifikuoti (dažniausiai diakritiniais ženklais), siekiant kuo tiksliau užrašyti tiriamo dialekto fonetikos ypatybes; dėl to galiausiai pasirodo, kad lotyniško pagrindo rašmenų skaičius nėra baigtinis.
Visi pasaulio kalbų rašmenys yra koduojami informacinėse technologijose. Organizacija, kuruojanti šią sritį pasaulio mastu, yra vadinamasis Unicode konsorciumas (www.unicode.org). Dėl to viena iš galimų lotyniškų rašmenų skaičiavimo metodikų yra suskaičiuoti Unicode konsorciume registruotus rašmenis, kurie Unicode dokumentuose laikomi lotyniškais. Šiuo metu Unicode kodavime lotyniškiems rašmenims yra skirti šie simbolių blokai (rašmenų skaičius pateikiamas didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant atskirai): · blokas Basic Latin (http://www.unicode.org/charts/PDF/U0000.pdf): 52 rašmenys (pamatinė lotyniška abėcėlė nuo Aa iki Zz); · blokas Latin-1 Supplement (http://www.unicode.org/charts/PDF/U0080.pdf): 62 rašmenys; · blokas Latin Extended A (http://www.unicode.org/charts/PDF/U0100.pdf): 128 rašmenys (tarp jų ir lietuvių kalbos raidės Ąą, Čč, Ęę, Ėė, Įį, Šš, Ųų, Ūū, Žž); · blokas Latin Extended B (http://www.unicode.org/charts/PDF/U0180.pdf): 208 rašmenys; · blokas Latin Extended C (http://www.unicode.org/charts/PDF/U2C60.pdf): 32 rašmenys; · blokas Latin Extended D (http://www.unicode.org/charts/PDF/UA720.pdf): 152 rašmenys; · blokas Latin Extended E (http://www.unicode.org/charts/PDF/UAB30.pdf): 50 rašmenų; · blokas Latin Extended Additional (http://www.unicode.org/charts/PDF/U1E00.pdf): 256 rašmenys. Tokiu būdu Unicode konsorciume šiuo metu registruota iš viso 940 lotyniškų rašmenų (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant atskirai).
Dauguma šių rašmenų vartojama fonetinėje transkripcijoje, specialioje lingvistinėje literatūroje, istorinėse rašybos sistemose (senosios raštijos paminklų tyrimuose ir leidyboje) ir pan., taigi nėra aktualūs oficialiems dokumentams, kurie rašomi dabartinių oficialių (valstybinių) kalbų standartine rašyba. Teoriškai būtų galima suskaičiuoti viso pasaulio valstybinių kalbų oficialių rašybos sistemų lotyniško pagrindo rašmenis, bet yra valstybių, kurios neturi įstatymais nustatytų valstybinių kalbų arba yra pripažinusios įvairaus statuso kalbas (pavyzdžiui, regionines). Dėl to atramos tašku pasirenkame Europos Sąjungos oficialių kalbų sąrašą. Europos Sąjungos oficialios kalbos naudoja šiuos lotyniškus rašmenis: · raidės Qq, Ww, Xx pažįstamos visose lotynišką abėcėlę naudojančiose kalbose.
Papildomi atskirų kalbų rašmenys: · airių kalba: Áá, Éé, Íí, Óó, Úú; · anglų kalba: jokių papildomų rašmenų; · bulgarų kalba: nelotyniška abėcėlė; · čekų kalba: Áá, Čč, Ďď, Éé, Ěě, Íí, Ňň, Óó, Řř, Šš, Ťť, Úú, Ůů, Ýý, Žž; · danų kalba: Ææ, Øø, Åå; · estų kalba: Šš, Žž, Õõ, Ää, Öö, Üü; · graikų kalba: nelotyniška abėcėlė; · ispanų kalba: Ññ; Áá, Éé, Íí, Óó, Úú; Üü; · italų kalba: Àà, Èè, Ìì, Òò, Ùù; Éé, Óó; Îî; · kroatų kalba: Čč, Ćć, Šš, Đđ, Žž; · latvių kalba: Āā, Čč, Ēē, Ģģ, Īī, Ķķ, Ļļ, Ņņ, Šš, Ūū, Žž; · lenkų kalba: Ąą, Ćć, Ęę, Łł, Ńń, Óó, Śś, Źź, Żż; · lietuvių kalba: Ąą, Čč, Ęę, Ėė, Įį, Šš, Ųų, Ūū, Žž; · maltiečių kalba: Ċċ, Ġġ, Ħħ, Żż; · olandų kalba: IJ ij (raidžių junginys IJ laikomas viena raide; didžioji forma yra ne Ij, bet IJ);
Ëë, Ïï; Áá, Éé, Íí, Óó, Úú; · portugalų kalba: Áá, Ââ, Ãã, Àà, Çç, Éé, Êê, Íí, Óó, Ôô, Õõ, Úú; · prancūzų kalba: Éé; Àà, Èè, Ùù; Ââ, Êê, Îî, Ôô, Ûû; Ëë, Ïï, Üü, Ÿÿ; Çç; Œœ, Ææ; · rumunų kalba: Ăă, Ââ, Îî, Șș, Țț; · slovakų kalba: Áá, Ää, Čč, Ďď, Éé, Íí, Ĺĺ, Ľľ, Ňň, Óó, Ôô, Ŕŕ, Šš, Ťť, Úú, Ýý, Žž; · slovėnų kalba: Čč, Šš, Žž; · suomių kalba: Åå, Ää, Öö, Šš, Žž; · švedų kalba: Åå, Ää, Öö; · vengrų kalba: Áá, Éé, Íí, Óó, Öö, Őő, Úú, Üü, Űű; · vokiečių kalba: Ää, Öö, Üü; ß. Apibendrinę visus Europos Sąjungos kalbose naudojamus lotyniškus rašmenis, besiskiriančius nuo pamatinių lotyniškų raidžių, gauname 72 rašmenis (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant kaip vieną ir tą patį rašmenį):
Áá, Àà, Ââ, Ää, Ăă, Āā, Ãã, Åå, Ææ, Ąą, Ćć, Ċċ, Çç, Čč, Ďď, Đđ, Éé, Èè, Ėė, Êê, Ëë, Ěě, Ēē, Ęę, Ġġ, Ģģ, Ħħ, Íí, Ìì, Îî, Ïï, Īī, IJ ij, Įį, Ķķ, Ĺĺ, Ľľ, Ļļ, Łł, Ńń, Ňň, Ññ, Ņņ, Œœ, Óó, Òò, Ôô, Öö, Õõ, Őő, Øø, Ŕŕ, Řř, ß, Śś, Șș, Šš, Ťť, Țț, Úú, Ùù, Ûû, Üü, Ūū, Ůů, Űű, Ųų, Ýý, Ÿÿ, Źź, Żż, Žž. Kartu su Qq, Ww, Xx bus 75 rašmenys.
Iš šio sąrašo atėmę lietuvių kalbos raides, gauname 63 rašmenis: Áá, Àà, Ââ, Ää, Ăă, Āā, Ãã, Åå, Ææ, Ćć, Ċċ, Çç, Ďď, Đđ, Éé, Èè, Êê, Ëë, Ěě, Ēē, Ġġ, Ģģ, Ħħ, Íí, Ìì, Îî, Ïï, Īī, IJ ij, Ķķ, Ĺĺ, Ľľ, Ļļ, Łł, Ńń, Ňň, Ññ, Ņņ, Œœ, Óó, Òò, Ôô, Öö, Õõ, Őő, Øø, Ŕŕ, Řř, ß, Śś, Șș, Ťť, Țț, Úú, Ùù, Ûû, Üü, Ůů, Űű, Ýý, Ÿÿ, Źź, Żż. Kartu su Qq, Ww, Xx iš viso bus 68 rašmenys (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant kaip vieną ir tą patį rašmenį). Iš šio sąrašo atmetę ir tuos rašmenis, kurie naudojami lietuvių kalboje kaip kirčiuotos raidės (Áá, Àà, Ãã ir t. t.), gauname 50 rašmenų:
Ââ, Ää, Ăă, Āā, Åå, Ææ, Ćć, Ċċ, Çç, Ďď, Đđ, Êê, Ëë, Ěě, Ēē, Ġġ, Ģģ, Ħħ, Îî, Ïï, Īī, IJ ij, Ķķ, Ĺĺ, Ľľ, Ļļ, Łł, Ńń, Ňň, Ņņ, Œœ, Ôô, Öö, Őő, Øø, Ŕŕ, Řř, ß, Śś, Șș, Ťť, Țț, Ûû, Üü, Ůů, Űű, Ÿÿ, Źź, Żż. Kartu su Qq, Ww, Xx bus 53 rašmenys (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant kaip vieną ir tą patį rašmenį). Jei dokumentuose rašant asmenvardžius būtų praleidžiami lietuvių kalboje nepažįstami diakritiniai ženklai (Â, À, Ă ir t. t. keičiama į A ir atitinkamai kitos raidės), o vokiečių kalbos raidės ir kai kurių kalbų ligatūriniai rašmenys perrašomi atskiromis raidėmis (Ä = AE, Ö = OE, Ü = UE, ß = SS; Œ = OE, Æ = AE), aktualūs būtų tik 3 lietuviškų žodžių rašyboje nenaudojami rašmenys Qq, Ww,
2015-04-15 Atkreipiame dėmesį iš informacinių technologijų pusės į tai, kad informacija apdorojama ne tik rašytinė, bet ir sakytinė (garsas). Sakytinės dalis nuolat didėja. Todėl atitikimas tarp užrašyto ir ištarto asmenvardžio turi būti vienareikšmis. Tarimo taisyklės skirtingose kalbose skirtingos. Asmens dokumentuose nėra informacijos kokia kalba užrašytas asmenvardis. Taigi, nėra galimybės atitikimą nustatyti. Išeitis viena.
Išeitis viena. Lietuvos piliečio asmens dokumente reikia pateikti asmenvardį, užrašytą lietuvių kalbos abėcėlės rašmenimis pagal transkribavimo taisykles, o jeigu pilietis pageidauja įteisinti ir istorinį savo asmenvardį, galima jį įrašyti papildomame dokumento lape. Todėl siūlome projektą XIIP-1653 iš esmės taisyti arba priimti XIIP-1675 projektą. Nepritarti
hab. dr. Kazimieras Garšva Prie pastabų šių įstatymų projektams prašome pridėti prieš metus Seime registruotas kalbininkų seminaro, vykusio Lietuvių kalbos institute, pastabas ir straipsnį, šiemet paskelbtą internetiniame žurnale „Bendrinė kalba“ (žr. www.bendrinekalba.lt ). Daugelyje šiuo metu vykstančių diskusijų, spaudos konferencijų, radijo ir televizijos pokalbių apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose skirtingos nuomonės grindžiamos įvairiais argumentais, tarp jų ir kalbiniais. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos ir Vardyno skyrių 2014 m. balandžio 25 d. surengtos diskusijos tikslas ir buvo išgryninti kalbinius argumentus remiantis instituto mokslininkų tiriamaisiais ir taikomaisiais darbais („Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“, „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, „Pavardžių žodynu“ ,
„Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, pradėtu
skelbti internete „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“ ir daugeliu kitų), taip pat įvertinti kai kuriuos viešumoje neadekvačiai pateikiamus faktus. Pagrindinis diskusijos klausimas – ar Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškomis lotyniško pagrindo raidėmis? Toliau pateikiami svarbiausi diskusijoje iškelti šio klausimo aspektai. 1. Ar asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose klausimai yra kalbininkų, ar politikų reikalas? Asmenvardžiai yra kalbotyros, teisės ir (geo)politikos objektas, todėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose problemų negali spręsti vienos srities specialistai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui kreipusis į Konstitucinį Teismą dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose, Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. byloje Nr. 14/98 priėmė „Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
konstatavo, kad vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose taisyklės turi būti nustatomos įstatymu: „Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Todėl esminės asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės turi būti nustatytos įstatymu.“ Taigi galutinį sprendimą turi priimti politikai, tačiau tik išklausę kalbos specialistų nuomones ir argumentus, gavę ir įvertinę oficialias išvadas: „Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti.“ Kaip rodo moksliniai darbai, pasaulyje asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose klausimus aprėpia kalbų politika , kurią vykdo valstybės valdomosios ir vykdomosios įstaigos bei organizacijos. Kalbos politiką bandoma optimizuoti pasitelkiant mokslininkus, tada ši sritis pavadinama ir kalbų planavimu , tačiau lemiamus sprendimus visuomet priima politikai [2] . 2. Į kokius klausimus turi atsakyti VLKK ir kiti kalbos specialistai dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose? Minėtame 2014 m.
Minėtame 2014 m. Konstitucinio Teismo sprendime primenamas pagrindinis principas – asmenvardžiai Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba. Tai garantuoja ir įpareigoja konstitucinis valstybinės kalbos statusas: „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“ Konstitucinis Teismas nurodė, kad priimant sprendimą dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose turi būti paisoma konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą, nepažeisti jos statuso ir savitumo: „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, apibrėždama esminius valstybinės kalbos vartojimo klausimus, inter alia nustatydama Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.
Pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės, inter alia įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.“ Konstitucinis Teismas įpareigojo VLKK teikti oficialią išvadą, ar gali būti nustatytos kitokios asmenvardžių rašymo taisyklės, kurios būtų taikomos nepažeidžiant lietuvių kalbos sistemos, išsaugant vartojimo tradiciją: „ar gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos
Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, inter alia ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė
„lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos
Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.“ Taigi su asmenvardžių rašymu Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose susiję du klausimai:
vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides;
atsakyta teigiamai, – kuriais atvejais tai galėtų būti daroma.
Pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės, inter alia įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.“ Konstitucinis Teismas įpareigojo VLKK teikti oficialią išvadą, ar gali būti nustatytos kitokios asmenvardžių rašymo taisyklės, kurios būtų taikomos nepažeidžiant lietuvių kalbos sistemos, išsaugant vartojimo tradiciją: „ar gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos
Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, inter alia ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė
„lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos
Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.“ Taigi su asmenvardžių rašymu Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose susiję du klausimai:
vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides;
atsakyta teigiamai, – kuriais atvejais tai galėtų būti daroma. Atsakant į šiuos klausimus, būtina atsižvelgti į dabar galiojančias asmens vardo ir pavardės rašymo asmens dokumentuose taisykles ir išimtis.
Tebegaliojančiame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ [3] , reglamentuojančiame asmenvardžių rašymą valstybine kalba, numatoma viena pagrindinio principo išimtis, kaip rašyti kitų valstybių pilietybę turėjusių piliečių vardus ir pavardes lotyniško pagrindo rašmenimis nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų (3-ias punktas): „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.“ Taigi ir šiuo metu nelietuviški lotyniško pagrindo abėcėlės rašmenys, bent jau q, w ir x , gali būti rašomi Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose išimties tvarka, jeigu asmuo yra turėjęs teisinių ryšių su kita valstybe (yra buvęs jos pilietis). Tačiau šia 1991 m. nutarimo nuostata nepasinaudojama ir pavardės rašomos tik lietuvių abėcėle (joje nėra dažniausiai tokiais atvejais pageidaujamų q, w ir x ). Taip elgiamasi todėl, kad Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3.282 straipsnis skelbia: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.“ Civilinės metrikacijos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 [4] ) 8 punkte rašoma: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ir įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose bei liudijimuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš paso ar užsienio valstybės institucijos išduoto civilinės būklės akto įrašo liudijimo.
Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai negalima jų įrašyti. Tėvams pageidaujant, vaiko vardą ir (ar) jo pavardę rašyti pagal tarimą ir (ar) sugramatinant, turi būti pateiktas vaiko tėvų rašytinis prašymas ištaisyti jo vardą ir (ar) pavardę šių taisyklių nustatyta tvarka. Registruojant ir apskaitant Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsienio valstybės piliečiu, taip pat jų vaiko gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, nustatančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. “ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra reglamentuota, kaip perrašyti kitų valstybių piliečių vardus ir pavardes lotyniško pagrindo rašmenimis nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų, bet tai netaikoma Lietuvos Respublikos piliečiams. Taigi atsakymas į dažnai keliamą klausimą, kodėl skiriasi tos pačios šeimos vardų ir pavardžių užrašymas, yra teisinio, o ne kalbinio pobūdžio: teisės aktuose, reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nėra galimybės vartoti nelietuviškos abėcėlės raidžių, o užsienio valstybių piliečių bei jų vaikų civilinės būklės aktų įrašuose tokia galimybė yra. Atkreiptinas dėmesys į minėtose Taisyklėse daromą išlygą: „Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai negalima jų įrašyti.“ Tokiu atveju klausimas dėl nelietuviškų raidžių vartojimo išimties tvarka apsiriboja tik lotyniškojo pagrindo abėcėlės raidėmis q, w ir x. 3.
gramatikoje“ esanti pastaba apie nelietuviškų raidžių vartojimą apima asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose? Lietuvių kalbos vartosenoje (žiniasklaidoje, mokslo veikaluose, grožinėje literatūroje) funkcionuoja ir nelietuviškų rašmenų. Tačiau jie nepriklauso lietuvių kalbos rašybos sistemai. Apie tai ir kalbama „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ pastaboje po lietuviškos abėcėlės lentele: „Nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) dar pavartojamos raidės:
ir kt.“ Tokie žodžiai (asmenvardžiai) laikytini kitų kalbų citatomis, todėl gali išlaikyti ir tų kalbų rašybos ypatumus [5] . Kas kita yra Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės – jie yra valstybinės lietuvių kalbos faktai, jie rašomi asmens dokumentuose, patvirtinančiuose asmens ir valstybės teisinį ryšį (pilietybę), funkcionuoja administraciniuose dokumentuose ir registruose, todėl minėta gramatikos pastaba jiems netaikytina. 4. Ar leidimas laisvai vartoti nelietuviškas lotyniško pagrindo abėcėlės raides Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose reikštų lietuvių abėcėlės pakeitimą? Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, taigi lietuvių kalbos abėcėle, kurią sudaro 32 raidės. Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Teisiškai tai reikštų ir konstitucinės nuostatos dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės paneigimą. Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar pripažinti kaip lygiavertes kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles nėra. Priešingu atveju būtų pažeista lietuvių kalbos rašybos sistema.
Jeigu būtų sudaryta galimybė tą patį garsą užrašyti ne viena, o dviem ar net daugiau raidžių ir jų junginių, valstybinės kalbos apimamoje srityje pradėtų lygiagrečiai funkcionuoti kelios ar net keliolika rašybos ir tarimo sistemų. Visuomenei kiltų sunkumų vartoti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius sakytinėje ir rašytinėje kalboje: pvz., iš skambesio nustatyti, kada kaip rašyti –
Żółtkiewicz. Net jeigu būtų pritaikyta vadinamoji pasaulinė praktika
„nepaisyti ženklų virš liniuotės“, t. y. visų diakritinių ženklų virš
raidžių ar po jomis, vis tiek būtų keblu nuosekliai taikyti ne lietuvių, o daugybės kitų kalbų rašybos principus. Į Lietuvos asmenvardžių sistemą įsilietų palyginti daug vardų ir pavardžių su kitų valstybių valstybinių kalbų raidėmis ir rašybos principais. Tai pažeistų lietuvių kalbos savitumą, rašybos principus ir tradicijas. Dar vienas argumentas, kodėl būtina išlaikyti tą patį rašybos principą rašant asmenvardžius Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, yra tai, kad dabar visi asmens duomenys perkeliami ir į elektroninę terpę, t. y. sudaromi elektroniniai įvairių valstybės duomenų registrai. Vadinasi, net sąlygiškai prilyginus visas giminiškas raides su diakritiniais ženklais toms pačioms raidėms be diakritinių ženklų, gali kilti problemų dėl sutampančių raidžių (pvz., s ir š; z ir ž; c ir č ), nes fonologiškai jos netapačios, arba dėl raidžių kiekio (pvz.,
kitakalbius asmenvardžius asmens dokumentuose įrašyti nelietuviškais rašmenimis papildomu (neoficialiu) įrašu? Diskusijos dalyvių nuomone, jei asmuo pageidauja, asmens dokumente kitakalbius asmenvardžius būtų galima papildomai pateikti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, bet tik po oficialaus įrašo valstybine kalba.
Tačiau tokie pageidavimai turi turėti teisinį pagrindą, apibrėžiamą teisės aktais. Tai ne kalbininkų, o teisininkų ir politikų kompetencija. Konstitucinis Teismas 2009 m. išaiškino, kad asmens dokumento kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima rašyti kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, tačiau tas įrašas neturi būti prilygintas oficialiam įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. 6. Kaip oficialiuose dokumentuose rašomi nepagrindinės tautos asmenvardžiai kitose šalyse? Kai kuriose šalyse pripažįstama asmens teisė asmens dokumentuose rašyti savo vardą ir pavardę gimtąja kalba, tačiau įrašai daromi skirtingai – pagal valstybės numatytas taisykles. Suomijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje tik tais atvejais, kai jų piliečiams dokumentai išrašomi remiantis kitos valstybės išduotais dokumentais (pilietybės įgijimo, vedybų, vaiko gimimo ir pan.), asmenvardžiai rašomi nieko arba beveik nieko nekeičiant (dažniausiai atsisakant diakritinių ženklų). Kitose valstybėse remiamasi tik savo abėcėle, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje. Danijos Karalystėje, kaip ir Lietuvoje, perrašant raides su danų kalboje nevartojamais diakritiniais ženklais ar nelotyniško pagrindo abėcėlės raides, asmuo pats pasirenka, kuriomis danų abėcėlės raidėmis asmenvardžiai būtų užrašyti panašiausiai. 7. Ar kitose valstybėse leidžiama piliečiams keisti asmenvardžius? Paprastai jau esami valstybės piliečiai gali pageidauti keisti asmenvardžius asmens dokumentuose dviem atvejais:
atstatyti buvusias formas, kurios galėjo būti pakeistos dėl politinių ar kitų aplinkybių;
kad būtų įrašytos autentiškos jų kalboje, tapusioje tautinės mažumos kalba, vartojamos formos.
Italijoje nėra galimybės pakeisti fašistiniu laikotarpiu suitalintas tautinių mažumų pavardes. Prancūzijoje galima pasikeisti pavardę, bet tik tuomet, kai asmuo nori suprancūzinti savo pavardę, o ne atvirkščiai. Suomijoje keisti asmenvardį galima tik tais atvejais, kai norima dar labiau priartinti užrašymą prie tarimo. Lenkijoje tautinių mažumų atstovams nuo 2005 metų numatyta galimybė rašyti vardą ir pavardę kitų kalbų abėcėlių raidėmis, tačiau tai daroma tik įrašant ne lenkų abėcėlės raides ar raides su lenkų kalboje nesančiais diakritiniais ženklais į asmens dokumentą [6] , bet neperkeliant jų į elektroninį valstybės duomenų registrą, todėl taip parašyti asmenvardžiai viešojoje erdvėje nefunkcionuoja. Jeigu Lietuvoje būtų sudaryta galimybė to pageidaujantiems dabartiniams Lietuvos piliečiams sulenkinti savo pavardes, tai būtų precedento neturintis atvejis: istoriškai kelis šimtmečius trukęs lietuvių pavardžių lenkinimo procesas būtų baigtas XXI amžiuje, pavyzdžiui:
Gulbinas → Gulbinovič → Gulbinowicz ; Daugėla → Dovgialo → Dowgiało ir pan. Europoje iki šiol vyksta atvirkščias procesas, pavyzdžiui, Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur valstybė tarpininkauja grąžinant pakeistas pavardžių lytis. Ir Lietuvoje tai nebūtų sunku padaryti, nes Antanas Salys 1939 m. buvo parengęs pavardžių atlietuvinimo programą, o 2009 m. patikslintos Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės [7] , palengvinančios šią procedūrą. Diskusijos išvados
reikėtų keisti galiojančias nuostatas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, nėra. 2.
Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, būtų pakeista lietuvių kalbos abėcėlė ir destabilizuota rašybos sistema. Kartu būtų paneigtas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, pažeistas jos rašybos savitumas ir sutrikdytos vartojimo tradicijos. 3. Dėl gyventojų migracijos ir besikeičiančio gyvenimo išimtys (pavyzdžiui, su kitų valstybių piliečiais santuoką sudariusiems asmenims ir tokių šeimų vaikams) gali būti daromos, tačiau jos neturi pažeisti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos. 4. Dabartiniame geopolitiniame kontekste siektina integralios ir pilietiškai susitelkusios visuomenės, kuri gebėtų išlaikyti lietuvių kalbos savitumą ir vartojimo tradiciją, kad nebūtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, įteisinusi lietuvių kalbą kaip valstybinę. ASMENVARDŽIŲ RAŠYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS
Artimiausiu laiku Seimas siekia apsispręsti, kaip Lietuvos Respublikoje bus rašomi, tariami ir funkcionuos tikriniai žodžiai. Valstybei, tautai ir kalbai tai yra labai svarbus klausimas. Autorius su šiuo klausimu, esančiu kelių mokslų sankirtoje, yra susijęs jau 20 metų, recenzavo ar rengė Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymų projektus. Iniciatyva dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose keitimo kilo ne iš kalbininkų, o pirmiausia iš autonomininkų. Argumentuodami savo siūlymus, projektų pateikėjai nurodė kalbotyros mokslo neatitinkančius ir kitokius motyvus, bet į juos vis tiek reikia atsakyti. Straipsnio tikslas – nustatyti svarbiausius Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose principus ir pasirinkti tinkamiausią įstatymo projektą. Straipsnio uždaviniai – trumpai aptarti dabartines asmenvardžių rašybos problemas, tyrinėjimo metodiką, turimus svarbiausius duomenis, įstatymų projektus ir jų ryšį su valstybinės kalbos funkcijomis. 2.
Asmenvardžių rašybos klausimas negalėjo ir negali būti greitai, tinkamai ir galutinai išspręstas dėl to, kad siekiant lietuvių kalbai pritaikyti svetimas abėcėles bei rašybos principus imta klastoti mokslo duomenis: esą 1) asmenvardžiai priklausą ne kalbai, o prekių ženklams, 2) tai yra ne kalbos, o asmens tapatybės dalis ir pagrindinis jos žymuo, 3) dėl asmenvardžių rašybos (t.y. asmens tapatybės) turi teisę spręsti ne visuomenė, valstybės institucijos, o tik asmenvardžio „savininkas“, 4) turi būti išlaikyta bendra šeimos pavardė (iškraipyta ir okupacinių režimų) – privataus gyvenimo dalis, 5) lietuvių pavardės esančios vien lietuviškos, o ne lietuvių – nelietuviškos, 6) esanti ir turinti būti „originali“ pavardžių rašyba ir tartis, 7) „ Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“ leidžianti nesilaikyti lietuvių kalbos abėcėlės, rašybos principų, 8) visose šalyse (išskyrus Lietuvą ir Latviją), kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo, asmenvardžiai dokumentuose rašomi „originaliai“, t.y. visais lotyniško pagrindo rašmenimis, 9) į lietuvių kalbą perkėlus visų kalbų lotyniškos rašybos asmenvardžius atsirastų tik 3 naujos raidės, 10) 1938 m. Lietuvoje pradėta „originali“ pavardžių rašyba ir t.t. (žr. www.lrs.lt ŽTK 2014-12-03. Vardas ir pavardė – asmens tapatybės dalis; įstatymo projektas XIIP-1653 ir t.t.). Seniai yra žinoma, jog kiekvienos kalbos žodynui priklauso bendriniai žodžiai (pradedami rašyti mažąja raide) ir tikriniai žodžiai (asmenvardžiai, vietovardžiai ir t.t., pradedami rašyti didžiąja raide, plg. LKE 305, 379, 396-402). Prekių ženklas yra bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.
Prekės ženklą gali sudaryti žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių žymenys, kuriems Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymu nustatyta teisinė apsauga („Teisės aktai, reglamentuojantys išradimų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų apsaugą Lietuvos Respublikoje“ 2013: 253-255). Prekės ženklu gali būti geografinė nuoroda – vietovardis ar kitas žodis arba žymuo, pagal kurį galima tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti, kad prekė yra kilusi iš tam tikros teritorijos, regiono ar vietovės, ir kuris sieja tos prekės kokybę, reputaciją ar kitas esmines savybes su jos geografine kilme. Asmenvardis yra tikrinis žmogaus vardas (LKE 27), sutartinis žmogaus identifikavimo ženklas, o ne tikroji asmens tapatybės dalis. Gyventojai, turintys Jono, Petro, Stepono, Tado, Kotrynos, Teresės ir kitus vardus nėra šventieji, tapatūs (t.y. identiški, tolygūs DLKŽ 830) savo šventiesiems globėjams, kurių vardais buvo pakrikštyti. Kirkilas nėra kirklys (kuris rėkia, kirkia), Kubilius – dažniausiai jau ne kubilų dirbėjas, Vilkas
Bepirštis, Šaikus, Sysas gali būti gražesni už Gražulį, o Mažylis gali būti didesnis už Didžiulį ar Ilgakojį. Asmenvardžius pradėjus rašyti lenkiškomis raidėmis buvę rytų aukštaičiai Varnialo, Žverialo, Žuvialo, Gerul, Gražul, Mažul ir kiti neišsaugotų ir savo buvusios tapatybės, žmogaus teisių. Bendrinė kalba asmenvardžio savininkui nedaro jokių išimčių dėl jo vardo ar pavardės rašybos, tarties, kirčiavimo.
Daug yra moteriškių, kurios turi vardus Asta, Aušra, Dalia, Diana, Edita, Elena, Gražina, Irena, Janina, Jurgita, Kristina, Lina, Loreta, Marija, Rasa, Regina, Renata, Rima, Rita, Roma, Sigita, Vida, Violeta, Vita ir t.t. ir yra įpratę savo vardą vienaskaitos vardininke bei įnagininke kirčiuoti antrajame nuo galo skiemenyje, bet privalo tai daryti galiniame skiemenyje (plg. Mokomasis lietuvių kalbos ir kirčiavimo žodynas 1989: 65). Pavardės nėra vien šeimos privataus gyvenimo dalis – jos yra ir kalbos, kultūros, valstybės istorijos dalis. Lietuvos gyventojų pavardės per
kraipytos, bet nuo to daugelio lietuvių tapatybė iš esmės nepasikeitė. Archajiškos lietuvių kalbos pavardės išlaikė tik bendrą šeimos ir giminės pavardės šaknį ar net kamieną, bet moterų pavardės skiriasi nuo vyriškų pavardžių: pavyzdžiui, vyras yra Daukša , žmona – Daukšienė , o duktė – Daukšaitė . Neteisingas 2008 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teiginys, kad
„svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai (...). Kiekvienoje kalboje funkcionuoja tam tikras kiekis kitų kalbų faktų, tarp jų
asmenvardžių ir vietovardžių“ ( www.vlkk.lt . 2008-01-14. Išsamus atsakymas į kreipimąsi „ Daugiau dėmesio teisinei lietuvių kalbos apsaugai“). Bet kurios kalbos asmenvardžiai lietuvių kalboje, kaip ir kitose indoeuropiečių kalbose, bent kiek adaptuojami. Pagal minėtą antrojo nuo galo skiemens taisyklę Obama, Irina, Jelena, Lena, Marina, Nataša, Tatjana, Žana ir kiti asmenvardžiai lietuvių kalbos vienaskaitos vardininke, įnagininke kirčiuojami ne
„autentiškai“, o lietuviškai, t.y. žodžio gale, nors tų asmenvardžių
turėtojai su Lietuva gali būti niekaip nesusiję. Pagal lietuvių kalbos sistemą rašome ir tariame ne Pūcin, Lukašienko, o Putinas, Lukašenka ir t.t. - tai daugeliui yra suprantama.
Prie lietuvių kalbos sistemos derinamos Lietuvos piliečių pavardės, nors tik 30 procentų jų yra vien lietuviškos (kilusios iš lietuviškų ar baltiškų bendrinių ir tikrinių žodžių) ir 70 procentų – iš dalies nelietuviškos (kilusios iš svetimos kilmės vardų, suslavintų lietuviškų asmenvardžių ar skolintos) (LKE 400-402). Tokios pat kilmės pavardes turi ir lietuviai, ir vietiniai lenkai. Vadinamoji „originali“ pavardžių rašyba tiksliai paraidžiui nėra vartojama nė vienoje šalyje, nes skiriasi kalbų abėcėlės ir rašyba. Lenkiškus asmenvardžius Katarzyna, Malgorzata, Tomaszevski lietuviai skaitytų Ka-tar-zy-na, Mal-gor-za-ta, To-mas-zev-ski , nors lenkai taria Ka-ta-žy-na, Mal-go-ža-ta, To-ma-ševs-ki . Tai įrodo, kodėl nelietuviškus asmenvardžius Lietuvoje ir toliau tikslinga rašyti pagal tarimą, o ne pagal jų rašybą užsienio kalba. V.Tomaševskio partijos savotiškas filialas, pasivadinęs Europos žmogaus teisių fondu (EFHR), paskelbė instrukciją
„Žingsnis po žingsnio“ – pakeisk vardą ir pavardę, jei „tavo vardas arba
pavardė sulietuvinti ir tu nori turėti įrašą originalia rašyba“ ( www.efhr .eu/asmenvardziu-rasyba). Tokius skundus fondas parašys nemokamai, besiremdamas LR Gyventojų registro tarnybos beveik 8800 aktų, kur įregistruotos užsieniečių pavardės ar lietuviškos pavardės Barz-da, Ker-za (plg. liet. kerzukas (nedidelio ūgio žmogus; neužauga). Tas pavardes minėtas fondas skaito lenkiškai:
Baž-da , Ke-ža. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ (1994, 1996) rašybos ir transkripcijos skyrelyje, kurį parašė šio straipsnio autorius (su A.Girdeniu), išnašoje paminėta, jog užsieniečių asmenvardžiuose gali būti vartojamos dar 3 raidės (o retkarčiais dar 3). Čia minėta tik užsienio piliečių pavardžių rašyba mokslinėje literatūroje, ne dokumentuose.
Asmenvardžių lotyniško pagrindo raidžių diakritiniai ženklai dažniausiai nerašomi Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, JAV ir kitur. Pavyzdžiui, Rūta Meilutytė užsienyje rašoma Ruta Meilutyte, dažnai nuo vyrų neskiriamos jų žmonų ir dukterų pavardės. Net minėtas fondas žino, jog lietuvaitės, išvažiavusios studijuoti ar dirbti į užsienį, prašo pakeisti savo lietuviškus asmenvardžius dėl „sunkumų, susijusių su rašyba kitose šalyse. Pvz. asmuo vardu „Ana“, siekiant išvengti tolesnių sunkumų (pvz. administracinių), nori pakeisti jį į „Anna“, nes šioje šalyje net jos originalus vardas „Ana“ yra rašomas su dviguba „nn“ ( www.efhr.eu/asmenvardziu-rasyba ). Į lietuvių kalbą perkėlus visų kalbų lotyniško pagrindo abėcėlėmis parašytus asmenvardžius atsirastų ne 3 naujos raidės, o apie 150 (niekas jų tiksliai nesuskaičiavo, nemoka tarti ir net nežino, kiek milijonų ar milijardų minėtų raidžių įvedimas visose sferose Lietuvai kainuotų). Skelbiama, jog 1938-12-06 į Pavardžių įstatymą įtrauktas 22 punktas:
„Nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji
gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas yra lietuviškas“. Šiuo atveju nutylimi net 6 dalykai: 1) tas papildymas atsirado po Lenkijos ultimatumo Lietuvai, 2) šis 22 punktas nenurodė, kur ir kaip konkrečiai tos išimtys gali būti taikomos, 3) to reikalavimo dokumentuose praktiškai nebuvo laikomasi, 4) tuo metu buvo svarstomas ne pavardžių nulietuvinimo, bet atlietuvinimo įstatymas,
5) 1939 m.
Lietuvos vyriausybė ir lietuviškosios institucijos rūpinosi kiek galima greičiau Vilniaus krašto pavardžių bei vietovardžių norminamojo pobūdžio lietuviškas formas atstatyti bei paskelbti (Salys 1983: 490-670), 6) minėto įstatymo 22 punkte kalbama ne apie lotyniško pagrindo raidyną, o apie lietuvišką raidyną. Įvedus visuotinę užsienietišką asmenvardžių rašybą, pagal 2009-03-24 d. Unesco Nykstančių pasaulio kalbų atlasą Lietuvoje būtų pažeisti 3 (iš 9) kalbos gyvybingumo kriterijų: 1) kalbos perdavimas iš kartos į kartą, 2) Vyriausybės ir institucijų požiūris bei kalbos politika, 3) bendruomenės narių santykis su savo kalba. Valstybinė lietuvių kalbos komisija tuo klausimu parengė kvalifikuotą atsakymą, bet dėl užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo daro klaidų (plg. Astas 2014). Jei asmenvardis mūsų dokumentuose rašomas kitos kalbos rašmenimis, ta užsienio kalba mūsų Respublikoje taip pat vartojama kaip valstybinė (plg. Kniūkšta 2013: 157, 165). Lietuvos valstybinei kalbai tokiu atveju gali būti primetami kitos kalbos rašybos ir net tarties, linksniavimo dėsniai. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal įstatus turinti saugoti ir ginti lietuvių kalbą, žengė žingsnį link prieš 110 metų įsigalėjusios lietuvių kalbos rašybos keitimo.
Pagal VLKK Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose ir turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, ir nebeturi būti rašomi lietuviškais rašmenimis „atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius […]:
a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai kituose dokumentuose rašytini remiantis VLKK 60-ojo nutarimo nustatytais principais“ ( www.vlkk.lt ). Siūlome užsienietišką rašybą pagal pageidavimą vartoti tik specialiose asmens identifikavimo kortelėse ar skliausteliuose po asmenvardžio lietuviškos formos, paso antrajame puslapyje ir niekur daugiau: nei registrų, bankų, transporto, bibliotekų ir kituose dokumentuose, nei spaudoje ir t. t. Sunkiausiais baudžiavos laikais, esant svetimųjų pavergtai Tėvynei, jų pavardes svetimtautis kunigas įrašinėjo Kozlowski, Stankiewicz ir t. t., bet tautiečiai vis tiek sakė ir rašė Kazlauskas, Stankevičius ir t. t. Nejaugi Nepriklausomoje demokratinėje Lietuvoje imsime daryti kitaip ir atsisakysime Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tradicijos, protėvių iškovotų raidžių ir rašybos, dėl kurių jie nebijojo keliauti ir į Sibirą? 3. PILIEČIŲ ASMENVARDŽIŲ RAŠYMAS Visos Lietuvos piliečių iki 1940 m. buvusios pavardės prieš 28 metus pradėtos skelbti „Lietuvių pavardžių žodyne“ (t.
1, 1985; t. 2, 1989) ir dėl to nekelta jokių diskusijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime nurodė, kad valstybinė kalba yra konstitucinė vertybė, kuri „saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą“. Įrašai Lietuvos Respublikos piliečių oficialiuose dokumentuose, nepriklausomai nuo asmenų tautybės ir kitų požymių, privalo būti rašomi lietuviškais rašmenimis – priešingu atveju „būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas“ (Valstybės žinios 1999: 26-30). Šie teiginiai tinka visai vardyno rašybai visuose lietuviškuose tekstuose, nes ir periodinė spauda, knygos, reklama, vardai ir pavardės, vietovardžiai, kiti viešieji užrašai yra viešojo valstybės gyvenimo sritys. Lietuvos lenkų pavardės, laikantis Lietuvos ir Lenkijos sutarties, tradiciškai rašomos pagal skambesį ir nelietuvinamos – nepridedamos lietuviškos priesagos, nekeičiami balsiai ir t. t., nors lietuvių pavardės Lenkijoje yra lenkinamos. Bet vis tiek dėl to keliamas didžiausias triukšmas, reikalaujama Lietuvoje įvesti ir Lenkijos abėcėlę su aštuoniomis papildomomis raidėmis (o ne vieną w ). Pavardes, vardus rašant visais lotyniško pagrindo raidynais, lietuvių kalbai prisidėtų apie 150 naujų raidžių (su visais diakritikais) ir tai sukeltų didžiausią valstybinės kalbos sumaištį, nes žinomos raidės (32) tame raidyne nesudarytų ir 20 procentų.
Taigi diskutuojama ne apie lenkų pavardžių rašybą, o apie valstybinės lietuvių kalbos funkcionavimą ir rašybą, kurią keisti triskart uždraudė Konstitucinis Teismas. Neturime duomenų, kad Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose iki okupacijos vardai ir pavardės būtų buvę rašomi kitų valstybių abėcėlėmis. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos tautinių mažumų komisaras nurodė, kad dėl lenkų pavardžių rašymo turi apsispręsti pati Lietuva. Konstituciją gali keisti visõs tautos referendumas, o ne kurio nors valdininko pažadai ar norai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (Mentzen prieš Latviją, bylos Nr. 46726/99) jau atmetė pretenzijas dėl pavardės Mentzen rašytinės formos pakeitimo į Mencena pagal Latvijoje galiojančias Vardų ir pavardžių rašymo ir nustatymo dokumentuose taisykles, kurios reikalauja, kad visos Latvijos pavardės ir vardai būtų perrašomi pagal latvių kalbos rašybos taisykles, kuo tiksliau atkuriant tarimą originalo kalba. Pabrėžta, kad žmonių vardai ir pavardės priklauso visiškai skirtingai kategorijai negu prekių ženklai ar įmonių vardai ir yra reguliuojami pagal kitas taisykles. Pavardę vartoja ne tik ją turintis asmuo, bet ir visuomenė, todėl pavardės turi būti reguliuojamos daugumos žmonių patogumui. Europos Žmogaus Teisių Teismas toliau pabrėžė: Latvija yra vienintelė vieta pasaulyje, kur gali būti garantuotas latvių kalbos, taigi ir latvių tautos, egzistavimas ir vystymasis. Latvių kalbos draudimas ar apribojimas savo valstybės teritorijoje laikytinas pavojumi demokratinei valstybės santvarkai.
Veiksmai, pareiškėjos pavadinti „kišimusi į jos asmeninį gyvenimą“, turėjo teisėtą tikslą apginti kitų Latvijos gyventojų téisę laisvai vartoti savo kalbą visoje valstybės teritorijoje, t. y. apginti demokratinę šalies santvarką. Europos Žmogaus Teisių Teismas, turintis Konstitucinio Teismo statusą, neabejoja, kad rašytinė pavardės forma dokumentuose tiesiogiai veikia kitas kalbos vartojimo sritis, nes jos glaudžiai susijusios. Jeigu dokumentuose būtų leidžiama rašyti tik
„originaliąją“ rašytinę užsienietiškų pavardžių formą, ji vis labiau plistų
įvairiuose tekstuose. Tai sukeltų rimtą grėsmę valstybinės kalbos kokybei ir jos kaip vientisos sistemos funkcionavimui. Žala valstybinei kalbai, kurią padarytų pavardžių rašymas kitų kalbų abėcėlėmis, smarkiai nusveria įmanomus nepatogumus, kuriuos galėtų patirti kasdieniame gyvenime asmuo su pasu, kuriame jo pavardė perrašyta pagal valstybinės kalbos taisykles ir tradicijas. Pavardės perraša (transkripcija) nėra jos vertimas į valstybinę kalbą, o tik pritaikymas prie gramatinių valstybinės kalbos ypatybių. Visos tos pastabos galioja ir lietuvių kalbai. Pažeidžiant Lietuvos ir Lenkijos sutarties 14 straipsnį daugelio Lenkijos lietuvių vardai ir pavardės rašomi ne pagal skambesį, o sulenkinti ir smarkiai pakeisti, su lenkiškomis priesagomis, be giminės skirtumų ir t. t.:
Birgelis, Birgelienė rašomi vienodai – Birgel, Malinauskas – Malinowski, Vitkauskas – Witkowski, Valinčius – Wołyniec, Zakarauskas – Zakrewski, Vaicekauskienė – Wojciechowska ir t. t. Teoriškai labai sunkiomis ir nepatogiomis sąlygomis Lenkijos pase leidžiama rašyti ir autentiškai, bet tokie dokumentai negalioja bankuose, registruose ir kitur, todėl dokumentus su lietuviška pavardės forma turi tik 0,2 proc. lietuviškai kalbančių lietuvių, gyvenančių savo etninėse žemėse. Visų jų pavardės surašytos ir aptartos akad.
Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse“ (2010). 4. VARDYNO ĮSTATYMŲ PROJEKTAI IR VALSTYBINĖS KALBOS
I.Šiaulienės ir G. Kirkilo pateiktas
„ Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“
projektas keičia valstybinės kalbos politiką, vardyno rašybą, tarties dėsnius, valstybinės kalbos funkcijas. Šio projekto tikslas yra ne užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių – LDK kultūros paveldo teisinę apsaugą, bet ją naikinti. Bendra šeimos pavardė iš dalies užtikrinta 1991-01-31 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ trečiuoju punktu, leidžiančiu asmenvardžius rašyti pagal pirminius dokumentus. Per 1000 Lietuvos piliečių, ištekėjusių už užsieniečių, pasirašė Reikalavimą ginti valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą, atsisakydamos svetimų raidžių. Įstatymo projekto antrojo straipsnio trečioji dalis turėtų būti formuluojama taip:
Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduotas Projektas pažeidžia lietuvių kalbos rašybos pagrindinį principą – skirtingus garsus (fonemas) žymėti skirtingais rašmenimis, prie 32 lietuviškų raidžių prideda dar apie 130 naujų raidžių, kurių visų niekas nemoka ištarti, rašyti ir kurių visų nėra jokioje pasaulio valstybėje.
Įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulei („Lietuvių Tauta, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius “..), 3-čiam straipsniui („Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių “), 7-tam straipsniui („Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešinga s Konstitucijai“ ), 10-tam straipsniui („Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius “, o tokius valstybinius darinius su trimis valstybinėmis kalbomis neteisėtai kuria Lenkų rinkimų akcija), 14-tam straipsniui („ Valstybinė kalba – lietuvių kalba“). LR Konstitucinis Teismas nagrinėjo tiktai LR piliečių vardų ir pavardžių rašybos atitikimą Konstitucijos 14 straipsniui. 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „ Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase atitikimo LR Konstitucijai “ Konstitucinis Teismas įrodė, kad „ asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“.
Teismas (toliau-KT) visų šių nuostatų nepaneigė ir neatsisakė, pastebėdamas: „…gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase“2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų-lietuvių kalbos specialistų (o tiek , kiek leidžia įstatymai, ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“. 2014 m. balandžio 1-ąją registruoto projekto autoriai aiškinamajame rašte be pagrindo skelbia, kad „projektą parengti paskatino 2014-02-27 LR KT sprendimas. Šiame sprendime nesiūloma, pavyzdžiui, „rašyti Lietuvos piliečių vardus ir pavardes svetimomis raidėmis, taip kaip nuspręs Lenkų rinkimų akcijos, Socialdemokratų ar kurios nors kitos partijos arba Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ar kitos valstybės atstovai“. Pagal LR Konstituciją, įstatymus bei KT sprendimą kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase taisyklės minėtame 2 punkte galėtų būti tik tokios, kokias siūlė prof. V. Urbutis (2007:16 ir t.t.): „
piliečių vardai ir pavardės rašomos lietuvių kalbos rašmenimis pagarsiui ir sugramatinti, išlaikant autentiškus asmenvardžius ir valstybinės kalbos tarties, kaitybos, rašybos normas“. LR KT taip pat nesiūlė, kad partijos gali priversti profesionalių kalbininkų instituciją vykdyti bet kurios partijos valią arba sudaryti naują kalbininkų instituciją, kuri tiksliai, operatyviai vykdytų partijų nurodymus.
KT sprendime nurodyta, kad „įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti iš profesinių žinių turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą, aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti
“. Tokie aiškūs siūlymai yra jau suformuluoti dr. P. Kniūkštos knygos „Tarp gramatikos ir politikos“ skyrelyje „
Koks galėtų būti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas “ (V.,2013, p145-170), recenzuotoje VLKK narių ir patvirtintoje Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos posėdyje 2012-12-19. Apie tai savo veikaluose rašė ir akad. Z.Zinkevičius ( „Lietuvių asmenvardžiai“, V., 2008, „Vilnijos lenkakalbių pavardės“,V.,2012, dr. Maciejauskienė, prof. V. Urbutis, V. Labutis, A. Piročkinas, A.Butkus ir kiti. Ir nė vienas iš jų nesiūlė pavardes rašyti svetimomis raidėmis, o jiems prieštaraujančių mokslinių straipsnių nėra. LR KT sprendime, matyt, sąmoningai kalbama ne apie profesionalių kalbininkų vieną instituciją, bet institucijas. Be VLKK yra dar Lietuvių kalbos institutas, turintis Vardyno skyrių (nuo 2014-12-05 d. Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centrą), kuris pagal nuostatus formuoja vardyno tyrimų ir vartojimo strategiją ir taktiką Lietuvos Respublikoje. 2008 m. Institute vyko profesionalių kalbininkų seminaras, po diskusijų pasiūlęs Lietuvos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti valstybinės kalbos raidynu. Minėto įstatymo projekte nesilaikoma ir naujausio KT sprendimo: be jokių konsultacijų su profesionalių kalbininkų institucijomis Vyriausybė parengia ir patvirtina Vardų ir pavardžių rašymo taisykles, parengia ir įgyvendina registrų ir valstybės informacinių sistemų pertvarką.
Tai daroma skubiai ir savavališkai „iki šio įstatymo įsigaliojimo
“, nors tam prieštaraus tebeveikiantis 1991-01-31 nutarimas
Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase“ (Žin.,1991, Nr.5-132), nebeteksiantis galios tik įsigaliojus šiam įstatymui. Analogiškas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas buvo teiktas Seimui 2010 m. ir buvo Seimo daugumos atmestas, o svarstymui pasirinktas LR Konstitucijai neprieštaraujantis projektas, pagal kurį LR piliečio pase įrašius vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, jeigu jis to pageidauja. Aptariamajame I.Šiaulienės ir G. Kirkilo projekte Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančios išlygos nenumatytos. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė turi būti rašoma
„nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis
“, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje, nedarant išimčių okupacinių laikotarpių dokumentams, kai asmenvardžiai buvo prievarta slavinti. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte galimų neigiamų priimto įstatymo padarinių nenumatoma, nors, pažeidžiant LR Konstitucijos 28 str., Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 4, 5, 6, 20, 21 str. tuo įstatymu būtų varžomos autochtonų ir gyventojų daugumos-lietuvių bei kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų ir tautinių mažumų teisės ir laisvės. LR Konstitucijos 29 straipsnis draudžia varžyti žmogaus teises ir laisves, neleidžia teikti privilegijų dėl tautybės, kalbos ar pažiūrų (o šis įstatymo projektas sukurtas išimtinai Lenkų rinkimų akcijai).
Įstatymo pateikėjai nutyli, kad visi Lenkų rinkimų akcijos skundai Europos Sąjungoje atmesti, kaip ir Latvijos pilietės Mencenos . Europos žmogaus teisių teismas 2007 m. atsisakė priimti svarstyti Lietuvos gyventojo M . Klečkovskio skundą dėl pavardės rašybos, o 2011 m. ES Teisingumo Teismas M.Runevič- Vardyn nurodė, jog Teismas nesprendžia sutuoktinių, kurių vienas užsienietis, pavardžių vienodumo problemos ir suteikia valstybėms galimybę savo nuožiūra nustatyti nacionalinį teisinį reguliavimą šiuo klausimu (plg. Kuzborska 2012:175). Projekte neteisingai skelbiama, kad vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis „įprasta visose (išskyrus Lietuvą ir Latviją) šalyse, kurių rašmenys yra lotyniško pagrindo “ (p.4). Nutylima, kad etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje tokios rašybos nėra, o daugelis kitų pasaulio valstybių (išskyrus Čekiją) neturi raidžių č, š, ž, ė, ū ir kt., taip pat nerašo ištekėjusių ir netekėjusių lietuvių moterų pavardžių priesagų. Dauguma valstybių pavardes ir vardus rašo pagal skambesį ir savo rašybos taisykles. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnis valstybėms palieka galimybę rašyti visus asmenvardžius pagal tarimą valstybine kalba („pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas“). Vietovardžių ir gatvių pavadinimų Lietuvoje ir Latvijoje pagal šį straipsnį rašyti nevalstybine kalba nereikia, nes tai neatitinka valstybių teisinių sistemų reikalavimų, pažeidžia daugumos gyventojų teises (20 str.), ypač valstybių suvereniteto, lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principus (21 str.). Šios konvencijos komentaro 68 punktas pakartoja: „šalys gali rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens pavardę (pavardes) pagal tarimą oficialios kalbos rašmenimis“.
Lenkijos draugiško bendradarbiavimo ir geros kaimynystės sutarties 14 straipsnyje numatyta pavardžių rašyba pagal skambesį, ir sutartis Lietuvoje, priešingai nei Lenkijoje, tiksliai vykdoma. Pagal atliktas apklausas savo pavardes rašyti svetimos abėcėlės raidėmis norėtų tiktai nuo 20 iki 40 procentų Lietuvos lenkų. Dalis jų taip greičiau prarastų gimtąją paprastąją kalbą. Lietuvos derybininkai ir šito projekto autoriai Lenkijos atstovams bei visuomenei iki šiol nesugebėjo tinkamai išaiškinti, kad Lietuvoje grynai lenkiškos kilmės pavardžių yra nedaug (kaip ir grynai lietuviškos kilmės – tik apie 30 procentų). Daugumą pavardžių sudaro senosios LDK kultūros paveldas (vadinamas lituanika), prigijęs etninėse lietuvių žemėse ir prisitaikęs prie vietinių gyventojų kalbos. Į jį civilizuotos partijos ir šalys neturėtų kėsintis. Lenkija nepripažino ir jos įvykdytos 1920-1939 m. rytinės Lietuvos dalies ir ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės Vilniaus okupacijos, Lietuvos asmenvardžių bei vietovardžių prievartinio lenkinimo, o okupacijos laikotarpiu primesti neautentiški užrašai Lietuvoje gaivintų tos okupacijos padarinius. Projekto autoriais pasirašę Seimo nariai I.Šiaulienė, G.Kirkilas taip ir neatsako į aiškinamojo rašto 12 klausimą – kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti. Registrų bei sistemų pertvarkymo būtinybę, reikalingų lėšų poreikį bei terminus dar tik žadama įvertinti. Atsakant rezgama kažkas apie „vienodą tapatybės nustatymą“. Neteisingai pranešama, kad šio įstatymo projekto rengimo metu negauti specialistų vertinimai ir išvados. Tas projektas nėra naujas – reikėjo paminėti ankstesnius projektus bei jų vertinimus. Per 20 metų jų susikaupė šimtai.
Paskutinis socialdemokratų projektas nubloškia lietuvių kalbą 150 metų atgal – į spaudos draudimo laikus, kai lietuviška abėcėlė dar nebuvo galutinai susiformavusi. Aušrininkai tiktai po ketvirčio amžiaus atsisakė lenkiškų raidžių, polonizacijos, beviltiškai nutautintų valstybės teritorijos plotų ir atkūrė Lietuvos Respubliką ne LDK, bet etninėse lietuvių žemėse, nepraradusiose tautos dvasios, kalbos bei tautinės atminties. Priėmę siūlomą projektą, atsisakytume baltų tautų kultūros vienybės, o valstybinės kalbos funkcijos būtų susiaurintos, tradicinė savita kalbos sistema – sujaukta. Seimo nariai I.Šiaulienė ir G. Kirkilas kartu su įstatymo projektu XIIP-1653 įregistravo ir Civilinio kodekso straipsnio 3.282 pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1654, pagal kurį vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Valstybinės kalbos, švietimo ir visi kiti įstatymai rašymo „kitaip“ iki šiol nenustatė, bet formuojamuose Vardų ir pavardžių bei Tautinių mažumų įstatymuose kaip tik ir norima pažeisti Konstituciją. Įteisinus okupacinių režimų neautentiškus pakeistus vietovardžius Wilno, Kowno, Memel , Szawli, Poniewiež ir t.t. būtų pripažinta , kad Lietuvos Respublikos teritorijoje jos Konstitucija nebeveikia ir nebegina autentiško vardyno taip, kaip ir užribio etninėse lietuvių žemėse, kur Tilžė pavadinta Sovietsk , Ragainė- Nieman, Vidugiriai- Widugiery, Vilkapėdžiai-Wilkapędzie, Gervėčiai-Gierviaty, Gardinas
ir t.t.
Kėsinamasi ir į Valstybinės kalbos įstatymo 14 straipsnį („ oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba “),
Lietuvoje viešieji užrašai rašomi valstybine kalba“), Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus („ Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose“). Siūlome atmesti LR Konstitucijai prieštaraujantį įstatymo projektą ir toliau svarstyti LR Konstitucijai neprieštaraujantį, 2010 m. Seimo pasirinktą, dabar 12 Seimo narių- V.Stundžio, R. Kupčinsko, A.Patacko ir kitų parengtą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą XIP-1675. Tokiai nuostatai pritarė ir
pavardės yra ne Lenkijos, Baltarusijos ar Rusijos, o Lietuvos kultūros paveldas. 2. Lietuvos gyventojų pavardės per 800 metų rašytos šešiomis kalbomis ir autentiška galima laikyti dabartinę nusistovėjusią asmenvardžių rašybą. Žmonių tapatybė dėl jų asmenvardžių rašybos keitimo nesikeitė. Asmenvardžių rašyba dažniausiai tiksliai nesutapo su asmens gimtąją kalba. 3. Lietuvos lenkų asmenvardžių rašyba valstybine lietuvių kalba yra ne lenkų asmenvardžių, o lietuvių kalbos funkcionavimo klausimas. 4. Pagal gyventojų apklausas lenkiškai rašyti asmenvardžius dokumentuose sutiktų nuo 5 iki 40 procentų Vilniaus, Šalčininkų rajonų gyventojų, o tam pritartų tik 1-10 procentų Lietuvos Respublikos piliečių.
70 tūkstančių Lietuvos piliečių ir per 1000 susituokusiųjų su užsieniečiais tam nepritarė, pasirašydami Reikalavimą ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą. 5. Svetimos raidės pase bei nauji rašybos principai reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus. Prieškonstitucinis įstatymo projektas grindžiamas dešimčia šio straipsnio pradžioje aptartų neteisingų teiginių. 6. Teisingumo ministerijai siūloma parengti teisės aktą, kad lenkai surusintas pavardes Jedinskij, Kvietkovskij, Tomaševskij ir t.t. pagal pageidavimą lengviau galėtų pakeisti į lenkiškas (be galinio priebalsio j). 7. Visus svetimomis raidėmis parašytus asmenvardžius Lietuvos Respublikos dokumentuose siūlome rašyti tik kaip papildomą informaciją. Taip būtų atsižvelgta į 2008 m. ir 2014 m. Lietuvių kalbos institute vykusių kalbininkų seminarų rekomendacijas. Nepritarti
fakultetas 2015-06-11 Lotynų kalbos abėcėle laipsniškai formavosi apie 2500 metų nuo VII amžiaus prieš Kristaus gimimą iki XVIII amžiaus. Seniausiame lotynų kalbos abėcėlės variante buvo 21 raidė: A, B, C, D, E, F, Z, H, I, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, T, V, X. Atskirų didžiųjų ir mažųjų raidžių nebuvo. III amžiuje pr. Kr. išnyko Z ir jos vieton buvo įdėta naujai sukurta raidė G. I amžiuje per. Kr. į lotynų kalbos abėcėlę buvo pridėtos raidės Y ir Z (kaip minėta, Z anksčiau jau buvo buvusi kitoje abėcėlės vietoje, bet po to išnykusi). I amžiuje po Kr. Romos imperatorius Klaudijus įvedė 3 naujas raidės, bet po jo mirties jos niekada nebebuvo naudojamos. Viduramžiais germanų kalbose atsiradusi raidė W pradėta naudoti lotynų kalboje iš kitų kalbų kilusiems tikriniams vardams užrašyti.
Pavyzdžiui, Lietuvos Karaliaus Mindaugo 1255 metų antspaudo įraše jo vardas ir titulas lotyniškai rašomi taip; MYNDOUWE DEI GRA REX LITOWIF. (žodis GRA čia yra santrumpa; jį reikia skaityti gratia ). Šis užrašas yra paraidžiui pacituotas ant Karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje. Viduramžių pabaigoje susiformavo didžiosios ir mažosios raidės. Raidė S turėjo dvi mažąsias formas: mums pažįstamą s ir vadinamąją „ilgąją“ f. Raidė V turėjo dvi mažąsias formas: u ir v. Raidė I turėjo estetinių variantų, panašių į dabartinę raidę J. XVI-XVI1 amžiuje iki tol buvusi raidė I (su estetiniais variantais J, i, j) buvo padalinta į atskiras raides Ii ir Jj. Tuo pat metu raidė V (su mažosiomis formomis u ir v) buvo padalinta į atskiras raides Uu ir Vv. Tai buvo ne momentinė reforma, o ilgas ir laipsniškas procesas. XVIII amžiuje buvo laipsniškai atsisakyta raidės s varianto f, taip pat kai kurių diakritinių ženklų, ligatūrų ir grafinių santrumpų. Lotynų kalbos vadovėliai, aprašantys konkrečių epochų lotynų kalbą, galį neminėti tų raidžių, kurių nebuvo tose epochose; pavyzdžiui, klasikinio laikotarpio lotynų kalbos vadovėliai; gali neminėti raidžių J ar W. Vis dėlto galutinis lotynų abėcėlės pavidalas mūsų laikais yra toks: Aa, Bb, Cc, Dd, Ee, F f, Gg, Hh, Ii, Jj, Kk, Ll, Mm, Nn, Oo, Pp, Qq, Rr, Ss, Tt, Uu, Vv., Ww,
Kauno kūrėjų sąjunga ir kiti 2015-06-15 Per 70 000 Lietuvos Respublikos piliečių, pasirašiusių peticiją reikalauja Vardų ir pavardžių, Tautinių bendrijų, Civilinio kodekso bei kitais priimamais įstatymais nepažeisti LR Konstitucijos 3, 7, 10, 14, 28 ,
mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 4. 5.
Konvencijos komentaro 68 punkto, Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 1, 2 ir 14 straipsnių, ES Teisingumo teismo, LR Konstitucinio, Vyriausiojo administracinio ir kitų teismų sprendimų. Projekto XIIP-1653 aiškinamasis raštas surašytas slepiant daugybę jo trūkumų. Spaudoje projekto autoriai ir rėmėjai paskelbė daug dezinformacijos: vardyną painiojo su prekių ženklais, lenkiškas raides vadino originaliomis, autentiškomis, nors iš tikro Lietuvos asmenvardžiai pradėti rašyti lotynų, vokiečių, rusų kalbomis. Dėl nekompetencijos šiuos klausimus supainiojo ir Lietuvos valstybinės institucijos. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo pagrindu tam pa nepagrįsti tomaševskininkų skundai, nekreipiant dėmesio į kitų organizacijų informaciją, Lenkijos lietuvių ir čia likusių baltų žemių kultūrinę padėtį. Lietuvos valstybinės kalbos funkcionavimas ir rašyba painiojama su lenkų asmenvardžiais ir su Lenkijos valstybine kalba, LDK kultūros paveldas - su Lenkijos vardynu. Pradėta įtikinėti, kad kalbos tvarkyba - politikų reikalas, nors politikai be specialaus pasirengimo niekur pasaulyje nerašo mokslinių gramatikų, vardynų ir kitokių studijų. 2014-02-27 LR Konstitucinis Teismas nurodė, kad „įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti iš profesinių žinių turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą, aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“ . Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete svarstant minėtą Įstatymo projektą, tokių specialių žinių nepageidauta, nesidomėta nei 2008 ir
rašytojų nuomone, išdėstyta laiške, nei straipsniais bei knygomis.
„Dabartinė lietuvių kalbos gramatika“ lietuvių kalbos abėcėlėje nurodo 32 tradicines raides, kurių užtenka visiem s lietuvių kalbos garsam s pažymėti. Raidės, kurios žymi du garsus, lietuvių kalboje nevartojamos. Tai pažeistų mūsų valstybinės kalbos rašybos pagrindinį principą – skirtingus garsus (fonemas) žymėti skirtingais rašmenimis. Prieš
reikia mokėti atskirti nuo grūdų, nes gramatika/'tiktai žmonių kalbos grūdai tereikėtų suvartoti“ . Lenkai ir rusai Lietuvoje turi geriausias sąlygas pasaulyje (už Lenkijos ir Rusijos ribų) kultūrai palaikyti. Jeigu būtų pageidaujančių, galim a tartis dėl piliečių identifikacijos kortelės, surusintų pavardžių norminimo (pgl. Baranovskij = Baranovski, Baranovskis, Baranauskas). Niekas neturi teisės kėsintis į tradicinį nepriklausomos demokratinės Lietuvos vardyną, jį kraipyti, keisti abėcėlę ir rašybos principus. Kompromisas - V. Stundžio ir 11-kos kitų
2015-05-15 Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) propaguodama savo veiklą ypatingai didelį dėmesį skiria lenkiškų raidžių rašymui Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose. Šių idėjų puoselėtojų yra Lenkijoje ir atsiranda Lietuvos Respublikos Seime, kurie jau kelinti metai teikia įstatymų pataisas dėl lenkiškų raidžių rašymo dokumentuose.. Prisiminkime netolimą praeitį - lenkų okupaciją Vilniaus krašte 1919 m. Ką jie išdarinėjo okupuotame Vilniaus krašte? Želigovskio piktadariai vykdė genocidą, persirengę civiliais šaudė lietuvius, net šeimas.
Vilniaus krašte nuo 1919 m. iki 1939 m. buvo totalus Lietuvos gyventojų lenkinimas. Į Lietuvos miestus miestelius ir kaimus buvo siunčiami mokytojai iš Lenkijos, kurie nė žodžio nemokėjo lietuvių kalbos, lietuvių vaikus mokė lenkiškai. Kai kurie vaikai nėjo į lenkiškas mokyklas ir mokėsi privačiai. Tokius mokinius persekiojo ir jų mokytojus sodindavo į kalėjimus. Bažnyčiose pamaldos buvo vykdomos lenkų kalba („Vilniaus Golgota”, 1992 m. liepos 2 d.), KONSTATUOJAME, kad pagal tarptautinius įstatymus lenkai, gyvenantys Lietuvoje, turi savo valstybę ir todėl nepriskiriami tautinėms mažumoms. Jie yra tiktai lenkų bendruomenės nariai ir negali pretenduoti į jokias tautinių mažumų privilegijas. Sąjūdininkai ir daugybė organizacijų, priešindamiesi lenkiškų raidžių įteisinimui, surinko beveik 100 tūkst. parašų, rašė daugybę kreipimųsi ir daugelį kartų protestavo prie Seimo. Tačiau kova dėl lenkiškų raidžių įteisinimo dokumentuose tebesitęsia. Lietuvių kalba yra labai vertinga kaip sena ir unikali, o raštija įteisinta įstatymuose. PRAŠOME
RAIDĖMIS. Atsižvelgti Komiteto patobulintame projekte siūloma papildomai suteikti galimybę rašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis, t.y. Q, W ir X. 21. Gyventojų registro tarnyba 2015-06-02 Gyventojų registro tarnyba pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų raštą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose. Pažymime, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau - registras) asmenų vardai ir pavardės (toliau - asmenvardžiai) rašomi ir tvarkomi viena forma (vienas duomenų laukas) lietuvių kalbos arba lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų, nenaudojama raidės X, Q ir W).
Jei įstatymas įteisintų visų lotyniškos abėcėlės raidžių (įskaitant X, Q ir W) naudojimą be diakritinių ženklų, jo įgyvendinimas vyktų skandžiai ir papildomų išlaidų registro tvarkymui nereikia. Siekiant rašyti asmenvardžius kita forma (su diakritiniais ženklais), turi būti pertvarkyta registro struktūra, siekiant saugoti asmenvardžius keliomis formomis (duomenų laukais), visas programines priemones, kurių pagalba tvarkomi asmenvardžiai, taip pat reikės pakeisti visas informacines sistemas, naudojančias vardus ir pavardes, jas pritaikant bent 16 bitų koduotei, t.y. pritaikyti darbui su UNICODE, o toks sistemų pertvarkymas pareikalaus nemažai lėšų ir laiko. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 22. Jonas Vaiškūnas 2015-06-15, 2015-06-18 Nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIP-1653(2). Nepritarti
nustato Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo bei kitų asmenų vardų ir pavardžių perrašymo reikalavimus Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių kompetentingų institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose . Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „ išduodamuose dokumentuose“ apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan.
Lietuvos Respublikoje yra išduodami įvairūs dokumentai (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos darbuotojui, teismui ir pan.), taip pat ir asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai ir visi kiti asmens dokumentai, kuriuose įrašomi įvairūs asmens duomenys: Lietuvos Respublikos pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos, asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, ši kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai bei gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Šiuose dokumentuose asmens tapatybę patvirtinantis įrašai (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir kt.) įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytų duomenų pagrindu apie Lietuvos Respublikos piliečius (Gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis).
Šiuose dokumentuose taip pat yra fiksuojamas piliečio veido atvaizdas ir piliečio parašas (išskyrus įstatymuose numatytas išimtis dėl neveiksnių ar fizinę negalią turinčių asmenų parašų (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, Paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuos dokumentus išduoda Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įsteigti migracijos padaliniai. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės pagrindu Lietuvos Respublikoje gali būti registruojami juridinę reikšmę turintys faktai: vaiko gimimas, išduodamame gimimo liudijime įrašomi gimusio vaiko tapatybės duomenys: vardas ir pavardė, asmens kodas, vaiko tėvų (ar vieno iš jų) pavardė, pilietybė ir kt., taip pat registruojamas santuokos (ištuokos) faktas ir santuokos (ištuokos) liudijime įrašomi sutuoktinių vardai, pavardės ir kiti pirminiai duomenys, kurių pagrindu vaikui išduodamas pasas, sutuoktiniui išduodamame pase keičiama jo pavardė, kurią jis pasirinko sudarydamas santuoką arba ją nutraukęs. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelėje įrašytų asmens vardo, pavardės (kurie į šiuos dokumentus asmeniui įrašomi Gyventojų registro duomenų pagrindu) autentiškumo negali atstoti joks kitas asmens dokumentas (vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas ir kt.).
Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas – teisę vairuoti tam tikros rūšies
(rūšių) transporto priemones). Atsižvelgus į tai, būtina aiškiai įvardinti projektu teikiamo įstatymo taikymo sritį dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę (taigi ir teisę į atitinkamą vardą ir pavardę) patvirtinančiuose dokumentuose (projekto 4 straipsnio 3 dalyje apsiribojama vien tik Lietuvos Respublikos pase rašomų asmens duomenų ypatumais); taip pat projekto 2 straipsnio 3 dalies sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžime nurodyti pirminius dokumentus, kurių pagrindu piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos pase (piliečio pasirinktos kalbos grafine forma) gali būti papildomai įrašomi jo pasirinktos kalbos gramatine forma. Atkreipiame dėmesį, kad teikiama nuostata turi apimti ir tuos atvejus, kai pilietis papildomame lape gali prašyti įrašyti kitaip tik jo vardą arba tik jo pavardę. Nepritarti
2014-04-151 3.
Projekto 1 straipsnyje vietoj žodžio „asmenų“ įrašytinas žodis „užsieniečių“ arba žodžiai „užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės“ (priklausomai nuo to, kuris variantas bus pasirinktas ir kitose projekto nuostatose), nes sąvoka „asmuo“ pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį apima ir tuos pačius Lietuvos Respublikos piliečius. Be to, šioje dalyje brauktinas perteklinis ir teisinio krūvio neturintis žodis „kompetentingų“ (nes visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos išduoda dokumentus pagal jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą kompetenciją). Analogiška pastaba taikytina ir kitose projekto nuostatose vartojamai formuluotei „kompetentingos institucijos“. Nepritarti
2014-04-15 1, 2,3 3,2
vartojamą formuluotę „sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose“, projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotę – „sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“, projekto 3 straipsnio 2 dalyje – „išduodamuose dokumentuose“. Nepritarti
2014-04-15 2,4 1,2
atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Be to, derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „užsienietis“ derintina su projekto 4 straipsnio 2 dalyje vartojamomis sąvokomis „užsienio valstybės pilietis“ bei „asmuo be pilietybės“. Nepritarti . 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-15 2, 4,5 2, 1,2, 5.
Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 5 straipsnyje vartojama formuluotė „lietuviška forma“ savo turiniu yra analogiška 2 straipsnio 2 dalyje pateiktam apibrėžimui „lietuviška vardo ar pavardės forma, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Jeigu šios nuostatos turinys skiriasi nuo 2 straipsnio 2 dalyje pateikto apibrėžimo, reikėtų atskleisti nuostatos „lietuviška forma“ turinį. Nepritarti
2
asmenvardžių gramatiniai požymiai“ ir Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamų žodžių „lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumai“. Nepritarti
3
siūloma įtvirtinti nuostata „ar išimtinais atvejais užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas, kuriuo remdamasi kompetentinga institucija <...> sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“. Pažymime, kad „<...> pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Todėl esminės asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės turi būti nustatytos įstatymu <...>“ (2013 m. vasario 27 d. sprendimas). Pagal šią taisyklę įstatyme turi būti apibrėžti konkretūs projekto 2 straipsnio 3 dalyje minimi „išimtiniai atvejai“. Be to, ginčytinas pačios formuluotės „išimtinais atvejais“ vartojimas, apibrėžiant „dokumento šaltinio“ sąvoką.
Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečių pateiktas dokumento šaltinis (užsieniečio pasas ar tapatybę patvirtinantis kitas asmens dokumentas) ne išimtinais, o beveik visais atvejais bus išduotas užsienio valstybės (jo „namų“ valstybės) institucijos ar įstaigos. Nepritarti
3
būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas . Pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje vartojama formuluotė „kompetentingos institucijos išduotas kitas dokumentas“ stokoja teisinio aiškumo, todėl šios normos taikymas gali sukelti praktinių problemų. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka) ar „ir kitas dokumentas“. Atsižvelgiant į dokumento šaltinio svarbą rašant vardą ir pavardę dokumentuose, manytume, kad įstatyme turėtų būti aiškiau nustatomi kriterijai, leidžiantys kokį nors dokumentą laikyti dokumento šaltiniu. Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remdamasi kompetentinga institucija teisės aktų nustatyta tvarka sudaro arba išduoda asmens ar kitą dokumentą“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose“. Nepritarti
3 3.
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad užsienio valstybės sudarytas arba išduotas dokumentas dokumento šaltiniu galėtų būti tik išimtiniais atvejais . Pažymime, kad nėra aiški šios nuostatos apimtis, t. y. kokie atvejai būtų laikomi išimtiniais. Nepritarti
dalies nuostatos, kuriose suformuluota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kompetencija patvirtinti vardų ir pavardžių rašymo taisykles yra diskutuotina, nes projektu teikiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra susijęs su Vyriausybės kompetencijos įgyvendinimu šioje valdymo srityje, kai įgyvendinant Seimo priimtą įstatymą Vyriausybė turi priimti įstatymo normas detalizuojantį Vyriausybės nutarimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo taikymo požiūriu nebūtų aiškus ir projekto 4 straipsnio 2 dalyje minimų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų rekomendacijų teisinis statusas ir jų privalomumas. Manome, kad šių rekomendacijų pagrindu
privaloma reguliuojant vardo ir pavardės rašymą pagal autentišką formą. Nepritarti
2
įstatymo viršenybės vardų ir pavardžių rašymo normas įtvirtinamų teisės aktų atžvilgiu yra perteklinė ir brauktina. Nusprendus palikti nuostatą, nustatančią, kad šio įstatymo nuostatos vardo ir pavardės rašymo srityje yra specialios kitų įstatymų atžvilgiu, ji turėtų būti dėstytina taip: „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose taisykles, vadovaujamasi šiuo įstatymu“. Nepritarti
2.
11Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio turinį,
projekto 4 straipsnio pavadinime prieš žodį „vardo“ siūlome įrašyti žodžius
„Lietuvos Respublikos piliečių“. Nepritarti
Projektą siūloma atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
piliečių vardo ir pavardės rašymo asmens ir kituose dokumentuose taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnį, šio įstatymo tikslas – nustatyti pagrindinius vardo ir pavardės rašymo dokumentuose reikalavimus, neišskiriant dokumentų rūšių (asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nuo kitų dokumentų rūšių), kurioms būtų taikomos skirtingos rašymo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų arba aiškiai atskirti vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisykles nuo jų rašymo kituose dokumentuose, arba atsisakyti tokių dviprasmiškų formuluočių kaip
„asmens ir kituose dokumentuose“, o vartoti aiškaus turinio, t.y. „sudaromi
arba išduodami dokumentai“ formuluotę. Nepritarti
2014-04-15 2,4 2,1
terminiją, jeigu turimi omenyje tapatūs dalykai) tarp projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojamos formuluotės „lietuviškais (lietuvių kalbos abėcėlės) rašmenimis pagal tarimą ir turinti lietuvių kalbos asmenvardžių gramatinius požymius“ ir projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės
„bendrieji lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimai, atsižvelgiant į
pavardės lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus“, projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotės „valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą“, projekto 5 straipsnio 1 dalies formuluotės
„lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą“. Nepritarti
5.
Teisingumo ministerijos 2014-06-06 4,51
pavardžių rašymo reikalavimus, nėra numatyta galimybė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau kartu ‑ LR institucijos) išduodamuose dokumentuose judėjimo laisvėmis pasinaudojusio Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. Be to, Projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės (toliau kartu – užsieniečiai) vardai ir pavardės LR institucijų išduodamuose dokumentuose būtų rašomi lietuviška forma, t. y. lietuviškais rašmenimis pagal tarimą ir lietuvių kalbos asmenvardžių gramatinius požymius (nelietuviška vardo ir pavardės forma lotyniško pagrindo rašmenimis asmens pageidavimu galėtų būti įrašoma tik kitų įrašų skyriuje). Pažymime, kad, atsižvelgiant į toliau pateikiamus Teisingumo Teismo išaiškinimus, kyla abejonių dėl tokio reguliavimo suderinamumo su ES teise.
Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių. [8] Tarp situacijų, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, yra ir tos, kurios susijusios su naudojimusi Sutarties užtikrinamomis pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, tos, kurios susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikta teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [9] Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. [10] Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso . [11] Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje [12] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę.
Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių. [8] Tarp situacijų, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, yra ir tos, kurios susijusios su naudojimusi Sutarties užtikrinamomis pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, tos, kurios susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikta teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [9] Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. [10] Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso . [11] Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje [12] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas. [13] Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens (tiek piliečio, tiek ir užsieniečio) dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės . [14] Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. [15] Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [16] Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą [17] .
Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas. [13] Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens (tiek piliečio, tiek ir užsieniečio) dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės . [14] Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. [15] Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. [16] Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą [17] . Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. [18] Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę. [19] Taigi jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas.
Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta manytume, jog Projekto nuostatomis, pagal kurias judėjimo laisve pasinaudojusio Sąjungos piliečio vardas ir pavardė LR institucijų išduodamuose dokumentuose negalėtų būti rašomi pagal dokumento šaltinį nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis ir nelietuviška forma, apsunkina šių asmenų galimybę veiksmingai pasinaudoti Sutartimis jiems užtikrinama teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje . Tai pasakytina ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia rašyba būtų ne išimtinė ar retai pasitaikanti, o atliekama kiekvienu atveju. [20] Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas, tik jeigu jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui. [21] Teisingumo Teismo nuomone, valstybinės kalbos apsauga iš esmės yra teisėtas tikslas, kuris gali pateisinti SESV 21 straipsnio apribojimu.
Vis dėlto, tokios ribojančios priemonės atitinka ES teisę tik jei jomis nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y. jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jomis siekiama užtikrinti, apsaugai ir tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis . [22] Būtent dėl Projektu siūlomo reguliavimo atitikties pastariesiems kriterijams kaip tik ir kyla abejonių. Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, leidžiančių teigti, kad siūlomas laisvo asmenų judėjimo apribojimas yra būtinas valstybinės kalbos apsaugai ar kad šio tikslo nebūtų galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Tai ypač pažymėtina, atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą užsieniečių vardai ir pavardės LR institucijų išduodamuose dokumentuose gali būti paraidžiui perrašomi visais lotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau be kitose kalbose vartojamų diakritinių modifikacijų. [23] Toks reguliavimas, kiek Europos teisės departamentui yra žinoma, už valstybės kalbos saugojimą atsakingų ir valstybinę kalbos politiką vykdančių institucijų nėra pripažintas kaip keliantis pavojų bendrinei lietuvių kalbai bendrinei lietuvių kalbai ar lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui.
Todėl, manytume, jog siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, nacionalinėje teisėje būtų tikslinga numatyti galimybę Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių, pasinaudojusių laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, vardą ir pavardę LR institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose nurodyti taip, kaip jie nurodomi dokumento šaltinyje (jeigu dokumento šaltinyje jie nurodomi lotyniško pagrindo rašmenimis). Judėjimo laisvėmis pasinaudojusių asmenų vardų ir pavardžių rašymo reglamentavimą tokiu būdu suderinus su ES teise, manytume, jog siekiant reguliavimo nuoseklumo, būtų tikslinga teisę įgyti nelietuvišką, tačiau iš lotyniško pagrindo rašmenų sudarytą pavardę jos nekeičiant numatyti taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie nėra pasinaudoję judėjimo laisve. Nepritarti
keistinas į „ar“. Nepritarti
1 7.
Projekto 4 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašyba reglamentuojama šiuos vardus ir pavardės skiriant į dvi grupes: lietuviški vardai ir pavardės (1 punktas) bei ne lietuvių tautybės piliečių vardai ir pavardės (2 punktas). Manytume, jog praktiškai įgyvendinant šią nuostatą galėtų kilti problemų, kadangi gali pasitaikyti ir ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių, kurių vardas ir (ar) pavardė būtų lietuviški. Taigi nebūtų aišku, kuris iš 4 straipsnio 1 dalies punktų turėtų būti taikomas. Be to, pažymime, kad 4 straipsnio 1 dalies nuostata neapima lietuvių tautybės LR piliečių, turinčių nelietuviškus vardus ir (ar) pavardes. Taigi Projekte šių asmenų pavardžių rašymas (ne nurašymas ar perrašymas) yra apskritai nereglamentuojamas. Nepritarti
1
vardo ar pavardės forma“ apibrėžimą, kyla abejonių dėl Projekto 4 straipsnio
piliečių vardai ir pavardės rašomi išlaikant autentiškas asmenvardžių formas ) atitikties Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai bendrajai taisyklei (kad LR piliečių vardai ir pavardės rašomi lietuviška vardo ir pavardės forma
ministerijos 2014-06-06 4,5 1,1
Konstantinidis (C‑168/91) suformuluotus principus, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje arba Projektą įgyvendinančiose taisyklėse turėtų būti numatyta, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį .
Taip pat svarstytina, ar nebūtų tikslinga Projekte atskirai aptarti Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo tais atvejais, kai dokumento šaltinyje vardas ir pavardė nurodomi nelotyniško pagrindo rašmenimis. Nepritarti
2
keitimą, atkuriant autentišką lietuvišką formą, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas (šis straipsnis reglamentuoja vardo ir pavardės rašymą pagal dokumento šaltinių įrašus). Manome, kad autentiškos vardo ir pavardės formos atkūrimo klausimas turėtų būti išsamiai reglamentuojamas kitame įstatymo straipsnyje, nustatant ne tik privalomus pateikti dokumentų šaltinius, bet ir šių dokumentų šaltinių pateikimo sąlygas, būtinas tam, kad šie dokumentų šaltiniai būtų pripažinti kaip turintys pakankamų įrodymų reikšmę bei pagrindžiantys autentišką vardo ir pavardės formą. Be to, projekte reikėtų atskleisti patį sąvokos „autentiška lietuviška forma“ turinį bei nurodyti, kuo ši forma skiriasi nuo projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „lietuviškos vardo ar pavardės formos“. Nepritarti
3 9.
Tiek, kiek tai susiję su Projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostata, atkreipiame dėmesį į tai, kad pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje bei vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai, yra asmens tapatybės kortelė (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o Lietuvos Respublikos pasas nėra privalomas asmens tapatybės dokumentas. Todėl projekte numačius galimybę asmens vardą ir pavardę paso kitų įrašų skyriuje nurodyti ir kita nei lietuviška forma, tokia galimybė turėtų būti numatyta ir Lietuvos Respublikos piliečiams išduodamose asmens tapatybės kortelėse. Nepritarti
Teisingumo ministerijos 2014-06-06 4,5 3,
straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, LR institucijų išduodamuose dokumentuose, taigi ir Lietuvos Respublikos piliečių pasuose, vardai ir pavardės (šalia lietuviškos formos) galėtų būti nurodomi ir nelotyniško pagrindo rašmenimis . Tai kelia abejonių dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai. Konstitucinis Teismas
nustatyta, jog piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.
2009 m. lapkričio 6 d. sprendime, aiškindamas savo 1999 m. spalio 21 d. nutarime vartojamą formuluotę „lietuviškais rašmenimis“, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Lietuvos valstybinės – lietuvių – kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialių) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys. [24] Atsižvelgiant į tai manytina, kad Konstitucinio Teismo sprendimas, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja“ reiškia, kad asmens vardas ir pavardė paso kitų įrašų skyriuje turėtų būti įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis . Nors Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose pasisakė tik dėl vardų ir pavardžių rašymo nelotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio pase, manytume, kad abejonių dėl atitikties konstituciniam valstybinės kalbos principui keltų vardų bei pavardžių rašymas nelotyniškais rašmenimis taip pat ir kituose LR institucijų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose. Nepritarti
perrašomi dvigubi vardai ir pavardės (pavyzdžiui, White-Czerwinski ar White-Petraitytė ). Nėra aišku, ar juos perrašant lietuviška forma, tokia forma būtų suteikiama abiems dvigubo vardo ar pavardės pavardės dėmenims, ar tik paskutiniajam [25] ; Nepritarti
1.
bei „perraša“ turėtų būti paaiškintos bei atskleisti šių sąvokų turinio skirtumai, tuo labiau, kad pačiame 5 straipsnyje nėra nuoseklumo, reglamentuojant nurašymo arba perrašos taisykles. Nepritarti
2014-04-155 1,2
dokumentų kitų įrašų skyriuje asmens pageidavimu įrašoma kitose valstybėse įteisinta nelietuviška vardo ir pavardės forma lotyniško pagrindo rašmenimis“. Vertinant šią nuostatą, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku formuluotės „dokumentų kitų įrašų skyrius“ turinys. Antra, šio įstatymo projekto paskirtis yra nustatyti vardo ir pavardės rašymo dokumentuose pagal pateiktą dokumento šaltinį taisykles, todėl nėra aišku projekto rengėjų siūloma nuostata, kad dokumentuose įrašoma ne dokumento šaltinyje nurodyta, o kitose valstybėse įteisinta nelietuviška forma. Šios nuostatos turinys visiškai nesuprantamas. Atitinkama pastaba taikytina ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatai, kurioje siūloma įtvirtinti nesuprantamą teisinę kategoriją „ asmens anksčiau turėta (kitose valstybėse įteisinta) nelietuviška vardo ir pavardės forma“. Nepritarti
2
„užsienio valstybės piliečio“. Analogiškai turėtų būti tikslintinos ir kitos
šio straipsnio nuostatos. Nepritarti
Teisingumo ministerijos 2014-06-065 13.
Taip pat nėra aišku, kodėl Projekte teisė išreikšti pageidavimą, kad dokumento kitų įrašų skyriuje vardas ir pavardė būtų įrašomi nelietuviška forma lotyniško pagrindo rašmenimis, yra numatyta užsieniečiams (Projekto 5 straipsnio 1 dalis), tačiau ji yra suteikiama tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę buvo kitos valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės (Projekto 5 straipsnio 2 dalis) arba kurie yra užsieniečių vaikai ar sutuoktiniai (Projekto 5 straipsnio 3 dalis). Nepritarti
Teisingumo ministerijos
dalies nuostatą (kad užsieniečių vardai ir pavardės nelietuviška forma rašomi dokumentų kitų įrašų skyriuje ) su Projekto 5 straipsnio 4 dalies nuostata (kad dokumentuose, kuriuose nurodyta nelietuviška užsieniečių vardų ir pavardžių forma, kaip papildoma informacija nurodoma lietuviška forma
3
„pavardę paėmusių sutuoktinių“ bei „pavardę gavusių vaikų“ įrašytina
formuluotė „sutuoktiniui arba vaikams suteikta pavardė“. Nepritarti
3
kitose Projekto nuostatose, Lietuvos Respublikos piliečiams yra nustatomas įpareigojimas, o ne galimybė nuspręsti, kad nelietuviška vardo ir pavardės forma būtų nurodyta dokumentų kitų įrašų skyriuje. Nepritarti
4
įtvirtintomis taisyklėmis.
Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 - 3 dalyse reglamentuojamos tik vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisyklės, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Tuo tarpu teikiamas 5 straipsnio 1 - 3 dalių formuluotės suponuoja, kad šiose dalyse nustatytos taisyklės būtų taikomos rašant užsieniečių vardą ir pavardę visuose Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų sudaromuose arba išduodamuose dokumentuose. Taip pat nėra aiškus 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad nelietuviška vardo ir pavardės forma negali būti oficialiai vartojama vietoj lietuviškos formos, turinys, nes įstatymo paskirtis yra vardo ir pavardės rašymo dokumentuose taisyklių nustatymas, o ne jų vartojimo viešajame gyvenime (visuomenės informavimo priemonėse, mokslo publikacijose, organizuojamuose konferencijose, paskaitose ir pan.) reglamentavimas. Nepritarti
brauktinas, nes Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas turi teisę pavesti parengti teisės akto projektus jiems pavaldiems subjektams, o ne “rengti” juos patys; šio stapinio formuluotė „visus reikalingus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui“ keistina į „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Nepritarti
22Projekto 8 straipsnis dėstytinas taip:
„8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-15 20.
Atsižvelgus į tai, kad įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti gali prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pakeisti Lietuvos Respublikos paso formą, asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą bei atsižvelgus į Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, būtina gauti Vyriausybės išvadą. Nepritarti
pavardės rašymo oficialiuosiuose dokumentuose teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Vyriausybės išvadą dėl šiam įstatymui įgyvendinti būtinų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio, projekto 7 straipsnyje suformuluotiems pavedimams vykdyti, bei į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekte siūloma įtvirtinti įsigaliojimo data „2015 m. sausio 1 d.“ yra reali. Nepritarti
raidėmis. Nepritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2014-04-143 Argumentai: Dabar galiojanti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu ( 2003-06-26, žin., Nr. 65-3009 ) priimta nuostata, kad tais atvejais kai moterys nenori rodyti savo šeiminės padėties gali pavardes dokumentuose rašyti be galūnės, pažeidžia tradicinę lietuvių kalbos sistemą, galimai dėl pakitusios pavardės nutraukia ryšius su gimine, prieštarauja nusistovėjusiai tradicinei kultūrai. Su šia nuostata nesutinka žymiausi Lietuvos kalbininkai, kultūros specialistai.
Todėl siūlau grįžti prie tradiciškai nusistovėjusių nuostatų dėl lietuvių moterų ar mergaičių pavardžių rašymo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį, ją papildyti antru punktu, tolimesnį atitinkamai perkeliant per vieną vietą ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės kompetentingų institucijų
sudaromuose ir išduodamuose asmens ir kituose dokumentuose rašomi lietuviška vardo ir pavardės forma, remiantis Lietuvos Respublikos išduotu dokumento šaltiniu:
ir pavardžių rašymo taisykles ir bendruosius lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimus, atsižvelgiant į pavardės lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus ir darybą, išlaikant tradicinę priesagą . 2) lietuviškos moterų ir mergaičių pavardės turi atitikti bendruosius lietuvių kalbos taisyklingumo ir darybos reikalavimus. Tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nerodytų šeiminės padėties, galima pasilikti tradicinę mergautinę pavardę. 2)
vardai ir pavardės dokumentuose rašomi valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, išlaikant autentiškas asmenvardžių formas. Piliečiui pageidaujant, jo vardas ir pavardė kompetentingų institucijų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose gali būti rašomi su galūne (sugramatinta forma) arba be galūnės (nesugramatinta forma), taip pat neatsižvelgiant į lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus .“ Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Užsienio reikalų komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr.
XIIP-1675, vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktomis išvadomis ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Užsienio reikalų komitetas, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies Komitetas pagrindiniu projektu pasirinko projektą Nr. XIIP-1653. 2. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti įstatymų projektus Nr. XIIP-1653 ir XIIP-1675, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies Komitetas pagrindiniu projektu pasirinko projektą Nr. XIIP-1653. 3. Žmogaus teisių komitetas
6Komiteto sprendimas:
nepritarti siūlomam įstatymo projektui Nr. XIIP-1675. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į tai, kad komiteto patobulintu Nr. XIIP-1653 projektu siūloma nustatytais atvejais vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, projektą Nr. XIIP-1675 siūloma atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: 4 – už; 1 – prieš;
paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1]
Garcia Avello , C‑148/02, 25 ir 26 punktai; 2008 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Grunkin ir Paul , C‑353/06, 16 punktas;
Sayn-Wittgenstein , C‑208/09, 38 ir 39 punktai; 2011 m. gegužės 12 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn , C-391/09, 63 punktas. [2] Žr. teorinę apžvalgą: Spolsky, Bernard (ed.). The Cambridge Handbook of Language Policy . Cambridge University Press, 2012; Kvebeko Lavalio universiteto internetiniame puslapyje pateikiami 2007 m. parengti 194 šalyse vykdomos kalbų politikos dokumentai ir sisteminis jų vertinimas, žr.: Leclerc, Jacques. Page d'accueil. L'aménagement linguistique dans le monde . Québec, TLFQ, Université Laval; internetinė prieiga: http://www.axl.cefan.ulaval.ca/index.html . [3] Žr. Žin., 1991, Nr. 5-132; internetinė prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=652&Condition2=. [4] Žr. Žin., 2006, Nr. 65-2415; internetinė prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=277920. [5] Žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. priimtą 60-ąjį nutarimą „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490); internetinė prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41265&p_query=&p_tr2=. [6] Ž r. „Ustawa o mniejszościach narodowych i etnicznych oraz o języku regionalnym“ , internetinė prieiga: http://mniejszosci.narodowe.mac.gov.pl/mne/prawo/ustawa-o-mniejszosciac/6492,Ustawa-o-mniejszosciach-narodowych-i-etnicznych-oraz-o-jezyku-regionalnym.html. [7] Žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą „Dėl teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2009, Nr. 123-5297). [8]
Pusa , C‑224/02, 16 punktas; 2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Schwarz ir Gootjes-Schwarz , C‑76/05, 86 punktas;
Huber , C‑524/06, 69 punktą; 2009 m. balandžio 23 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Rüffler , C‑544/07, 62 punktas. [9] Minėtas sprendimas Pusa, 17 punktas; minėtas sprendimas Schwarz ir Gootjes-Schwarz , 87 punktas; minėtas sprendimas Rüffler , 63 punktas. [10] 2008 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Jipa , C‑33/07, 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktiką; 2011 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas McCarthy , C-434/09, 48 punktas. [11] 2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ruiz Zambrano, 42 punktas;
Minėtas sprendimas McCarthy , 47 punktas. [12] 2006 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas Turpeinen , C-520/04; 2006 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ritter-Coulais , C-152/03; 2005 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Kranemann , C‑109/04, ir kt. [13] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 punktas; 2008 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismos sprendimas Zablocka‑Weyhermüller , C‑221/07, 35 punktas; Minėtas sprendimas Rüffler, 73 punktas. [14] Kitoje valstybėje narėje išduotuose dokumentuose – autentiška pavardės forma (pavyzdžiui, White ar Czerwinski ), o Lietuvos Respublikoje išduotuose dokumentuose – pavardės forma lietuviškais rašmenimis bei, tam tikrais atvejais, su lietuvių kalbos asmenvardžių gramatiniais požymiais (pavyzdžiui, Vait ar Červinski arba Vaitas, Vaitienė, Vaitaitė ar Červinkis, Červinkienė, Červinskytė ). [15] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 28 punktas; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein , 69 punktas. [16] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 ir 22 punktai; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein , 54 punktas. [17] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietei santuokos pagrindu įgijus pavardę White, jos pavardė būtų rašoma Vait arba Vaitienė , o Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių jos vyro ir vaikų pavardės jų asmens dokumentuose būtų rašomos White . [18] 2003 m. spalio 2 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Garcia Avello , C‑148/02, 36 punktas; 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn , C-391/09, 75 punktas. [19] minėtų sprendimų Garcia Avello
Sayn-Wittgenstein
[20] Manytume, jog šis neigiamas poveikis judėjimo laisvei neišnyktų net ir numačius, kaip tai yra padaryta Projekto 5 straipsnyje, kad, užsieniečio pageidavimu, dokumento kitų įrašų skyriuje jo vardas ir pavardė galėtų būti įrašomi nelietuviška forma lotyniško pagrindo rašmenimis. Tokios nuomonės laikomės visų pirma atsižvelgdami į tai, kad ši taisyklė praktikoje galėtų būti pritaikyta tik ribotais atvejais (kadangi ne visi Lietuvos Respublikos institucijų išduodami dokumentai turi kitų įrašų skyrių ar yra techniškai pritaikyti jį turėti).
Taip pat kyla klausimas ar dviejų iš pirmo įspūdžio visiškai skirtingų pavardžių (pavyzdžiui, White ir Vaitas, Vaitienė ar Vaitaitė ) nurodymas Lietuvos Respublikos institucijų išduotame dokumente neįneštų tik dar daugiau neaiškumo ir sunkumų, užsieniečiams, norintiems šiais dokumentais remtis kitose valstybėse narėse. [21] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul,
sprendimas Sayn-Wittgenstein,
Runevič-Vardyn ir Wardyn , 83 punktas. [22] Minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein,
nurodyta teismo praktika; minėtas sprendimas Runevič‑Vardyn ir Wardyn , 87-88 punktai. [23] Pavyzdžiui, Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad užsieniečių vardai ir pavardės paraidžiui perrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis iš jų turimų dokumentų. [24] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas, III dalies 4 punktas. [25] Pažymime, kad praktikoje gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai tokią pavardę, kaip, pavyzdžiui, White-Petraitytė turės vyriškos lyties asmuo (grįžtantis iš tų valstybių, kuriose vaiko pavardė sudaroma iš tėvo ir motinos pavardžių). Todėl tikėtina, kad gali iškilti poreikis dokumentuose rašant tokių asmenų pavardes formos skirtumus pagal lyti atlikti tik antrajame pavardės dėmenyje.