2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Kodekso papildymas Papildyti Kodeksą:
„306⁽²⁾straipsnis. Transporto priemonės ridos suklastojimas, neteisėtas odometro sunaikinimas ar pakeitimas
1Tas, kas suklastojo transporto priemonės ridą, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės odometrą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Masiulis (Parašas)
Projekto lyginamasis variantas
Papildyti Kodeksą 306² straipsniu:
„306² straipsnis. Transporto priemonės ridos suklastojimas
1Tas, kas suklastojo transporto priemonės ridą,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Niekam ne paslaptis, jog didžioji dauguma Lietuvoje parduodamų naudotų automobilių yra atsuktais odometrais ir nurodyta mažesne rida. Skelbimuose siūloma ne tik pakeisti esamus parodymus, bet ir jo gedimo atveju atstatyti esamus parodymus "pagal poreikius". Automobilis su nurodyta mažesne rida yra ne paprastas pirkėjo apgavimas, bet ir kelia realią grėsmę juo važiuojant. Lietuvos įstatyminė praktika labai atsilieka nuo kitų civilizuotų pasaulio šalių praktikos. Mūsų šalis yra bene vienintelė Europoje, kurioje legaliai leidžiama klastoti automobilių ridą. Štai, Jungtinėje Karalystėje Vartotojų Teisių Apsaugos tarnybos tinklapyje nurodoma, kad už ridos klastojimą keli piliečiai buvo pasodinti į kalėjimą, o Vokietijoje ridos duomenų falsifikatoriui pirmą kartą yra skiriama 7000 eurų bauda , o už antrą kartą taikoma reali laisvės atėmimo bausmė. Šiuo įstatymo projektu automobilio ridos klastojimas, neteisėtas odometro sunaikinimas ar pakeitimas taptų neteisėtas ir baudžiamas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Tiesiogiai niekaip nereguliuojami. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Susiklosčiusi padėtis iškreipia teisingos vertės nustatymo kriterijus ir kompromituoja Lietuvos įstatyminę praktiką. Priėmus įstatymo projektą automobilio ridos klastojimas, neteisėtas odometro sunaikinimas ar pakeitimas taptų neteisėtas ir baudžiamas. Lietuvoje, nebebūtų galima legaliai vykdyti veiklos, kuri kitose ES šalyse yra draudžiama. Teisėsauga įgytų teisę bausti tokia veikla užsiimančius asmenis.
Dėl to, sumažėtų ridos klastojimo atvejų, o pirkėjų interesai būtų geriau apsaugoti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Jokių rimtų neigiamų pasekmių nebūtų. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Padaugėtų skaidrumo, būtų reguliuojama valstybei ir visuomenei svarbi sritis. Dėl didesnio aiškumo ir ridos tikslumo, pagerėtų transporto priemonių pirkėjų informuotumas, būtų galima tinkamu laiku tikrinti transporto priemonių techninę būklę. Dėl to sumažėtų avarijų. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Iš esmės neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų priimti nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės ir kitiems biudžetams įstatymo priėmimas reikšmingos įtakos neturės. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Teikia Seimo narys Parašas Kęstutis Masiulis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-04- Nr. Į 2014-04-10 Nr. XIIP-1671 DĖL lietuvos respublikos Baudžiamojo kodekso papildymo 306² straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP‑1671 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos baudžiamojo kodekso papildymo 306² straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑1671 pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 1. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Erika Sadauskienė, Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Rokas Knyva. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-171 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos:
ridos suklastojimą, neteisėtą transporto priemonės odometro sunaikinimą ar pakeitimą. Transporto priemonės ridos suklastojimas šiuo atveju būtų suprantamas kaip odometro rodmenų pakeitimas, tačiau nėra aišku kas šio straipsnio prasme turėtų būti laikoma neteisėtu transporto priemonės odometro sunaikinimu ar pakeitimu. Normos formuluotė suponuoja, kad galėtų būti ir
„teisėtas“ odometro sunaikinimas ar pakeitimas, tačiau taip pat neaišku,
kokie tai atvejai (pavyzdžiui, kaip turėtų būti vertinamas sugedusio odometro pakeitimas?). Pritarti
Teisės departamentas 2014-04-171 2.
aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas:
a) projekto 1 straipsnio pavadinimas koreguotinas taip: „Kodekso papildymas 306⁽²⁾straipsniu“;
b) 1 straipsnio pakeitimų esmėje reikia nurodyti kokiu straipsniu pildomas kodeksas ir išdėstyti taip:
„Papildyti Kodeksą 306⁽²⁾straipsniu“. Pritarti
Visi įstatymų projektų rengėjai privalo laikytis nustatytų pastaboje paminėtų teisės aktų reikalavimų. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos baudžiamojo kodekso papildymo 306² straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑1671 pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-12-121
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) papildymo 306²straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1671 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos:
baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės ridos suklastojimą, neteisėtą transporto priemonės odometro sunaikinimą ar pakeitimą, nebuvo įvertintos kitų rūšių atsakomybės nustatymo galimybės (pavyzdžiui, administracinės atsakomybės).
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu tokie teisiniai santykiai nėra reguliuojami, tačiau nemotyvuota, kodėl ši veika yra tiek pavojinga, kad yra siūloma nustatyti būtent baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras. <...> Nusikalstamomis veikomis įstatymu gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d.,
Siūlyti projekto autoriams keliamą problemą reguliuoti administracinės ir civilinės teisenos tvarka, (numatyti administracinę ir civilinę atsakomybę, būtina keisti standartines pirkimo-pardavimo sutartis). Pastebėjus tų pačių pardavėjų sistemingą sukčiavimą klastojant duomenis ar pan., taip siekiant gauti didesnes pajamas už parduodamus naudotus automobilius, galima ir šiuo metu tokius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą (BK 182 str.) . 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-12-121 2.
Svarstytina, ar iš tiesų reikia papildyti baudžiamąjį įstatymą siūloma teisės norma, nes transporto priemonės ridos suklastojimas, neteisėtas transporto priemonės odometro sunaikinimas ar pakeitimas paprastai gali sudaryti kitų nusikalstamų veikų dalį, pavyzdžiui, sukčiavimo (BK 182 straipsnis), dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnis) ir kt. Be to, nėra aiškios odometro sunaikinimo nusikalstamos veikos ribos, t. y. kaip, pavyzdžiui, šią veiką atskirti nuo ATPK 50³ straipsnyje (Tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas) ar BK 187 straipsnyje (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) numatytų veikų, kai, tarkim, odometras yra sunaikinamas dėl chuliganiškų paskatų. Kadangi siūlomo BK 306²straipsnyje nėra numatytas šios veikos padarymo tikslas (ar motyvas), įvairių nusikalstamų veikų atribojimas gali tapti probleminiu. Pritarti
3Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad BK 306² straipsnyje numačius neteisėtumo požymį, šioje dalyje formuluojama blanketinė dispozicija. Vadinasi, kad kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, bus būtina nustatyti ir nurodyti teisės aktus, kurie reglamentuoja, kada odometro sunaikinimas ar pakeitimas yra teisėti, o kuomet – ne. Pritarti Analizuojant teisės aktus, pastebėtina, kad šiuo metu nėra teisės akto, nurodančio tokius reikalavimus arba draudimus, apibrėžiančių sąvokas. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
aiškinamajame rašte teigiama, kad valstybės ir kitiems biudžetams įstatymo priėmimas reikšmingos įtakos neturės. BK 306² straipsnio sankcijoje numačius laisvės atėmimo bausmę neišvengiamai didės ir laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičius, kurių išlaikymui bus būtinos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 306² straipsniu įstatymo projektui nepritartina.
Kartu pažymėtina, kad šios pastabos 2014 m. gruodžio 11 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Pritarti Turi būti autorių įgyvendintas Seimo statuto 145 str. 1 dalies reikalavimas dėl biudžeto lėšų: “ 1. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 5. Susisiekimo ministerija 2015-01-131 DĖL
Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į Jūsų 2014 m. gruodžio 4 d, raštą Nr. S-2014-8778 „Dėl išvadų pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1671“, pagal kompetenciją išnagrinėjo Baudžiamojo kodekso papildymo 306²straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1671 (toliau – įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kas yra laikoma neteisėtu odometro sunaikinimu ar pakeitimu. Mūsų nuomone, transporto priemonės odometras gali būti keičiamas dėl gedimo, dėl sugadinimo eismo ar kito įvykio metu ir pan., o sugedusios transporto priemonės dalys utilizuojatmos. Transporto priemonės odometro pakeitimas kitu odometru su mažesnės ridos duomenimis, jei taip siekiama nuslėpti tikruosius transporto priemonės ridos duomenis ir iš to pasipelnyti, iš esmės turėtų būti laikomas transporto priemonės ridos klastojimu. Pritarti Analizuojant teisės aktus, pastebėtina, kad šiuo metu nėra teisės akto, nurodančio tokius reikalavimus arba draudimus, apibrėžiančių sąvokas. 6. Susisiekimo ministerija 2015-01-131 2.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta 1 punkte, siūlome Įstatymo projekto l straipsnyje atsisakyti nuostatų dėl neteisėto odometro sunaikinimo ar pakeitimo. Pritarti Siūloma administracinė ir civilinė atsakomybė. 7. Susisiekimo ministerija
automobilių ridos rodmenų patikrą turėtų palengvinti Europos Komisijos parengtas Tinkamumo važinėti keliais dokumentų paketas. Vienas iš šio paketo dokumentų - 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (toliau – direktyva 2014/45/ES). Direktyvos 2014/45/ES preambulės 25 punkte ir 16 straipsnyje numatyta, kad Europos Komisija turi išnagrinėti odometro duomenų apsikeitimo tarp valstybių narių kompetentingų institucijų klausimą, apsvarstyti tinkamiausią būdą susieti esamas nacionalines sistemas siekiant užtikrinti už transporto priemonių apžiūrą, registravimą ir patvirtinimą atsakingų valstybių narių kompetentingų institucijų, techninės apžiūros centrų,techninės apžiūros įrangos ir transporto priemonių gamintojų keitimąsi informacija, susijusia su technine apžiūra ir odometro rodmenimis. Europos Komisija ataskaitą apie elektroninės transporto priemonių informacinės sistemos taikymo galimybių analizės rezultatus turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 30 d. Pažymėtina, kad direktyvos 2014/45/ES preambulės 25 punkte nustatyta, kad odometro duomenų klastojimas turėtų būti laikomas nusižengimu, už kurį skiriama nuobauda, o 8 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jei nustatoma, kad odometro duomenys buvo klastojami siekiant sumažinti transporto priemones ridą, už tokį pažeidimą turėtų būti taikomos veiksmingos, proporcingos atgrasančios ir nediskriminacinės sankcijos.
Pritarti Siūlyti projekto autoriams keliamą problemą reguliuoti administracinės ir civilinės teisenos tvarka, (numatyti administracinę ir civilinę atsakomybę, būtina keisti standartines pirkimo-pardavimo sutartis). ES bendra direktyva padėtų reguliuoti keliamos problemos santykius ir sprendimą tarp valstybių narių, nes pvz., jeigu buvo atsukti automobilių odometrai Vokietijoje ir ši šalis nenumačiusi baudžiamosios atsakomybės (žr. LTI pastabą) už tokias veikas, arba tai padarė vokietis, baudžiamoji atsakomybė nebūtų taikoma tam asmeniui. 8. Teisingumo ministerija 2014-12-151
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S-2014-8778 siųstą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 3062 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1671 (toliau – įstatymo projektas) ir suprasdama problemos svarbą ir paplitimo mastą, pritaria tikslui spręsti problemą teisinėmis priemonėmis, tačiau nepritaria įstatymo projekte pasirinktai teisinei priemonei. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkričio 13 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai11 konstatavo, kad „veikų kriminalizavimo procesas siejamas su visuomenėje vykstančiais socialiniais reiškiniais, tačiau kriminalizuojant veikas ne visada yra įvertinamos kitų teisės šakų realios galimybės sureguliuoti ir apsaugoti tam tikrus visuomeninius santykius.
Lyginamojoje baudžiamojoje teisėje yra pavyzdžių, kai veikų kriminalizavimu ir ypač bausmių už neteisėtas veikas sugriežtinimu iš esmės yra siekiama įbauginti potencialų nusikaltėlį, kad jis nedarytų nusikaltimo. Tačiau tokiomis priemonėmis šis tikslas ne visada yra pasiekiamas. Kad veika būtų pripažinta nusikaltimu, reikia įvertinti visus su jos padarymu susijusius aspektus. Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“ Kriminalizavus pavojingus veiksmus – transporto priemonės ridos suklastojimą, neteisėtą odometro sunaikinimą ar pakeitimą, atsakomybės (apskritai) įgyvendinimas gali tapti neproporcingas padarytų veiksmų pavojingumui. Siekiant, kad pavojingi veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, t. y. kad už jų padarymą būtų numatyta vienokia ar kitokia teisinė atsakomybė, svarbu išsiaiškinti, kokiems teisiniams gėriams tokiais veiksmais keliamas pavojus ir kokiu mastu. Viskam, kas yra pripažinta visuomenės vertybe (teisiniu gėriu), yra suteikiama tam tikra teisinė apsauga.
Vienos vertybės ginamos administracinės teisės normomis, kitos - civilinės teisės normomis. Aukščiausios visuomenės vertybės yra ginamos baudžiamosios teisės priemonėmis, kriminalizuojant pavojingus veiksmus, kuriais kėsinamasi į šias vertybes. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio priemonė, taikoma tik kraštutiniais atvejais, kai vertybių neįmanoma apginti kitomis teisinėmis priemonės, pavyzdžiui, pritaikius administracinę ar civilinę atsakomybę. Be to, tik atsakomybės neišvengiamumas, o ne atsakomybės griežtumas gali padėti pasiekti atsakomybei (apskritai) keliamų tikslų, t y. sulaikyti ir atgrasyti asmenis nuo pavojingų ir neteisėtų veiksmų darymo, nubausti tokius veiksmus padariusius asmenis ir pan. Taip pat svarbu j vertinti, ar baudžiamasis procesas tiriant tokias nusikalstamas veikas nebus neproporcingai brangus, pavyzdžiui, atliekant ekspertizes. Taip pat, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.7 punktą ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr.1480, 7 punkte vardijamus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos tikslus, siūlytume šį probleminį aspektą visapusiškai įvertinti Susisiekimo ministerijai ir pateikti optimalų šios problemos sprendimą. Vienas iš svarstytinų būdų galėtų būti, pavyzdžiui, neregistruoti automobilių su suklastota rida ir pan. Pritarti Siūlyti projekto autoriams keliamą problemą reguliuoti administracinės ir civilinės teisenos tvarka ar kitomis siūlomomis priemonėmis, (numatyti administracinę ir civilinę atsakomybę, būtina keisti standartines pirkimo-pardavimo sutartis ir kt.). 9.
2014-12-151 DĖL
Generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306(2) straipsnio papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-1671, jam nepritaria dėl žemiau nurodomų motyvų. Projekte siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už tris savarankiškas veikas: transporto ridos suklastojimą (1); neteisėtą transporto priemonės odometro sunaikinimą
(2) ar (neteisėtą) pakeitimą (3). Tokios veikos pagal jų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatų kontekste būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas šias veikas padariusiam asmeniui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai.
Manytina, kad siūlant nustatyti baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės ridos suklastojimą, neteisėtą transporto priemonės odometro sunaikinimą ar pakeitimą nebuvo įvertintos kitų rūšių atsakomybės, pavyzdžiui, administracinės atsakomybės nustatymo galimybės. Pritarti
2014-12-181 DĖL
Pranešame, kad Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos išnagrinėtas Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) papildymo 306² straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1671. Manome, kad šiuo įstatymu keliamas klausimas dėl atsakomybės už odometro parodymų suklastojimą, odometro sunaikinimą ar pakeitimą yra aktualus. Tačiau, mūsų nuomone, atsakomybės už šias veikas rūšies ir dydžio klausimą reikėtų spręsti sistemiškai įvertinus šių veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir šiuo metu galiojančiuose Baudžiamajame kodekse ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau - ATPK) numatytas bausmes už panašaus pavojingumo visuomenei nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus (pavyzdžiui, BK 182 str. 3 d.,
2014-12-10 * DĖL
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas Lietuvos kelių policijos tarnybai pasiūlė pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 306² straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1671 Atkreipiame dėmesį, kad Administracinių teises pažeidimų kodekso 142⁸ straipsnyje yra numatyta atsakomybė už tachografo rodmenų, tachografo registracijos lapų, duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės, ir (ar) spaudinių rodmenų klastojimą.
Manome, kad šios veikos yra ne mažiau pavojingos nei transporto priemones ridos klastojimas ir siūlome jas taip pat įtraukti į Baudžiamojo kodekso 306² straipsnį. Atsižvelgti Pasiūlymas klausymų metu apsvarstytas ir jam nepritarta. 12. Lietuvos teisės institutas 2014-12-121 DĖL
I. Įstatymo pagrindimas Pagal projekto aiškinamąjį raštą (2014.04.10) įstatymu siekiama šių tikslų:
sukčiavimą naudotų automobilių prekyboje, užkardant manipuliavimo rida veiksmus bei atitinkamą „profesinę“ veiklą.
sumažinti avaringumą, kadangi esant manipuliacijai automobilio savininkas nesą adekvačiai informuotas apie galimai prastą automobilio techninę būklę. 1. Įstatymu faktiškai kriminalizuojami pasirengimo veiksmai būsimam sukčiavimui (BK
veiksmus atlieka treti asmenys (pvz., autoserviso darbuotojai) – pagalbą tokiam pasirengimui. Nusikalstamos veikos rengimo veiksmų kriminalizavimas proporcingumo bei ultima ratio principų požiūriu visuomet reikalauja svarių priežasčių; tokių sudėčių baudžiamajame kodekse iš esmės derėtų vengti (bendrosios dalies BK 21 str. tai numato tik sunkių arba labai sunkių nusikaltimų atveju). Manytina, jog sukčiavimo sudėtis, įskaitant bendrininkavimą, pakankamai užkardo nesąžiningą prekybą nuslepiant tikrąjį nuvažiuotų kilometrų skaičių. Taip pat lieka abejonių, kiek – besikeičiantis – odometro parodymas sistemiškai gali būti prilygintas „dokumentui“ (BK 300 str.), kuris savaime turi aukštesnę įrodomąją vertę teisinėje apyvartoje.
Jeigu įstatymu visų pirma siekiama atimti legalų pagrindą atitinkamai profesinei veiklai, tuomet ją derėtų uždrausti administracinėje teisėje, be atitinkamų nesilaikymo pasekmių (pvz. veiklos uždraudimas) numatant administracinę atsakomybę. Tiek veiksmų pavojingumo, tiek sankcijos adekvatumo atžvilgiu (projekte numatyta net iki dvejų metų) tai labiau atitiktų baudžiamosios teisės kaip ultima ratio pobūdį. 2. „Šalutiniu“ projekto tikslu nurodomas potencialaus avaringumo sumažinimas; tokio įstatymo sisteminė vieta būtų BK XXXIX skyrius (transporto eismo saugumas). Čia reikalingi konkretūs – ir svarūs – duomenys, kurie pateisintų tokios
„abstrakčios grėsmės“ veikos įtvirtinimą baudžiamajame kodekse, juo labiau,
kad tuo atveju, jei avarija tikrai kiltų dėl ridos manipuliavimo, tai daręs asmuo atsakytų už neatsargumą (pvz., pagal BK 132, 137, 139 str.). Potencialios žalos kriminalizavimas išbalansuotų baudžiamojo kodekso sistematiką, kuris proporcingumo sumetimais paprastai užkardo tik tokius veiksmus, kurie arba sukelia realią žalą, arba bent jau lemia konkrečią grėsmę jos atsiradimui (plg. BK 278, 280-282, išimtis 279 str.). Tuo tarpu skaičius veiksmų, kurie turi žalos potencialą, praktiškai yra neribotas: viršyti greitį, eiti degant raudonai šviesai, patiekti klientui nevykusiai pagamintą patiekalą ir t.t. Todėl bendrą saugumo taisyklių užtikrinimą derėtų ir toliau patikėti administracinei teisei. 3. Projektas reikalauja pagrindimo, ar atsakomybėn trauktinas ir juridinis asmuo. Tai tikslinga tik tuomet, jeigu veikos pobūdis lemia, kad joje be fizinių tipiškai „dalyvauja“ ir juridiniai asmenys (paprastai ekonominių veikų atveju).
Reikalinga analizė, ar ši paslauga Lietuvoje paprastai atliekama kaip „reguliari“ automobilių remonto ar prekybos įmonės veikla, toleruojant vadovybei, savininkui ir pan., ar ją dažniau atlieka pavieniai asmenys, dirbantys savo sąskaita, o pats darbdavys, jeigu toks yra, už to neslypi? Pastaruoju atveju juridinio asmens atsakomybė netikslinga. 4. Projekto aiškinamajame rašte be kita ko nurodoma, jog „mūsų šalis yra bene vienintelė Europoje, kurioje legaliai leidžiama klastoti automobilių ridą“. Šis teiginys taipogi reikalauja pagrindimo. Rašte pateikiamas pavyzdys, esą „Vokietijoje ridos duomenų falsifikatoriui pirmą kartą yra skiriama 7000 eurų bauda, o už antrą kartą taikoma reali laisvės atėmimo bausmė“. Pirma, toks sankcijų „automatizmas“ Vokietijos baudžiamajai teisei yra svetimas. Antra, Vokietijoje ridos manipuliacija apskritai nėra kriminalizuota (žr. Federalinis Aukščiausiasis Teismas [Bundesgerichtshof], 1980.02.07. – 4 StR 654/79 dėl VFR BK § 268 taikymo, kur be kita ko pažymima, jog tam ir nėra poreikio, kadangi pakanka sukčiavimo užkardymo). II. Įstatymo technika 1. Neaišku, kokią funkciją objektyvioje sudėtyje atlieka „sunaikinimo“ požymis. Tarkim, savininkas, atiduodamas į laužą nusenusį automobilį, formaliai atlieka ir prietaiso sunaikinimo veiksmus. 2. Pertekliniu atrodo požymis „pakeitė odometrą“, kadangi šį jau gali apimti „ridos suklastojimas“: pakeitus prietaisą taipogi nuslepiama teisinga informacija apie nuvažiuotų kilometrų skaičių. 3. Kaip pastebima Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje (2014.04.16), nėra aišku, kada sudėties veiksmai įgyvendinami „neteisėtai“ (pvz., savininkas remontavosi automobilį).
Savaime požymis yra deklaratyvaus pobūdžio, ir gali paaiškinti tik tiek, jog „teisėtu“ atveju arba jau nesama veikos sudėties, arba (daugiau teoriškai) įgyvendinama atsakomybę šalinanti aplinkybė. Sprendžiant iš įstatymo tikslo bei požymių („suklastojimas“) konteksto, tinkamesnius kontūrus dispozicijai suteiktų subjektyvus požymis, jog atitinkami veiksmai turi būti atliekami apgaulės tikslu. III. Išvada Dėl I. punkte išdėstytų priežasčių siūlytina projekto apskritai atsisakyti. Šaltiniai:
Respublikos baudžiamasis kodeksas, 2000.09.26, Žin., 2000, Nr. 89-2741,
Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 306(2) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1671. 3. Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 306(2) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1671, 2014.04.10. 4. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentu išvada Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 306(2) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-1671, 2014.04.17. 5. Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamasis kodeksas (Strafgesetzbuch), 13.11.1998, Bundesgesetzblatt I, 3322; 2014.04.23 red., Bundesgesetzblatt I,
Federalinis Aukščiausiasis Teismas (Bundesgerichtshof), 1980.02.07 – 4 StR
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir
pasiūlymai:
XIIP-1671 atmesti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, kurioms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. 7.2.
reguliuoti administracinės teisenos tvarka (parengti ATPK ir ANK projektus) ir civilinės teisenos tvarka (atkreipti dėmesį į standartines sutartis), taip pat kitomis pastabose siūlomomis priemonėmis (dėl transporto priemonių registravimo), be to, atkreiptinas dėmesys, kad rengiama ES direktyva, kuri nustatys ES vieningą reguliavimą. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu - už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-171 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos:
ridos suklastojimą, neteisėtą transporto priemonės odometro sunaikinimą ar pakeitimą. Transporto priemonės ridos suklastojimas šiuo atveju būtų suprantamas kaip odometro rodmenų pakeitimas, tačiau nėra aišku kas šio straipsnio prasme turėtų būti laikoma neteisėtu transporto priemonės odometro sunaikinimu ar pakeitimu. Normos formuluotė suponuoja, kad galėtų būti ir
„teisėtas“ odometro sunaikinimas ar pakeitimas, tačiau taip pat neaišku, kokie
tai atvejai (pavyzdžiui, kaip turėtų būti vertinamas sugedusio odometro pakeitimas?). Pritarti. Įstatymo projektas patobulintas atsisakant nuostatų dėl neteisėto odometro sunaikinimo art pakeitimo. 1
m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298.
1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas:
a) projekto 1 straipsnio pavadinimas koreguotinas taip: „Kodekso papildymas 306⁽²⁾straipsniu“;
b) 1 straipsnio pakeitimų esmėje reikia nurodyti kokiu straipsniu pildomas kodeksas ir išdėstyti taip: „Papildyti Kodeksą 306⁽²⁾straipsniu“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės ridos suklastojimą, neteisėtą transporto priemonės odometro sunaikinimą ar pakeitimą, nebuvo įvertintos kitų rūšių atsakomybės nustatymo galimybės (pavyzdžiui, administracinės atsakomybės). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu tokie teisiniai santykiai nėra reguliuojami, tačiau nemotyvuota, kodėl ši veika yra tiek pavojinga, kad yra siūloma nustatyti būtent baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras. <...> Nusikalstamomis veikomis įstatymu gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Pasiūlymai nėra konkrečiai suformuluoti (nėra dėl ko spręsti). 1 2.
1
reikia papildyti baudžiamąjį įstatymą siūloma teisės norma, nes transporto priemonės ridos suklastojimas, neteisėtas transporto priemonės odometro sunaikinimas ar pakeitimas paprastai gali sudaryti kitų nusikalstamų veikų dalį, pavyzdžiui, sukčiavimo (BK 182 straipsnis), dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnis) ir kt. Be to, nėra aiškios odometro sunaikinimo nusikalstamos veikos ribos, t. y. kaip, pavyzdžiui, šią veiką atskirti nuo ATPK 50³ straipsnyje (Tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas) ar BK 187 straipsnyje (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) numatytų veikų, kai, tarkim, odometras yra sunaikinamas dėl chuliganiškų paskatų. Kadangi siūlomo BK 306²straipsnyje nėra numatytas šios veikos padarymo tikslas (ar motyvas), įvairių nusikalstamų veikų atribojimas gali tapti probleminiu. Atsižvelgti. Svarstymo komitete metu nuspręsta baudžiamąjį įstatymą papildyti. 1
3Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad BK 306² straipsnyje numačius neteisėtumo požymį, šioje dalyje formuluojama blanketinė dispozicija. Vadinasi, kad kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, bus būtina nustatyti ir nurodyti teisės aktus, kurie reglamentuoja, kada odometro sunaikinimas ar pakeitimas yra teisėti, o kuomet – ne. Pritarti. Įstatymo projektas patobulintas atsisakant nuostatų dėl neteisėto odometro sunaikinimo ar pakeitimo. 1
aiškinamajame rašte teigiama, kad valstybės ir kitiems biudžetams įstatymo priėmimas reikšmingos įtakos neturės. BK 306² straipsnio sankcijoje numačius laisvės atėmimo bausmę neišvengiamai didės ir laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičius, kurių išlaikymui bus būtinos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 306² straipsniu įstatymo projektui nepritartina. Kartu pažymėtina, kad šios pastabos 2014 m. gruodžio 11 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje.
neteisėtu odometro sunaikinimu ar pakeitimu. Mūsų nuomone, transporto priemonės odometras gali būti keičiamas dėl gedimo, dėl sugadinimo eismo ar kito įvykio metu ir pan., o sugedusios transporto priemonės dalys utilizuojatmos. Transporto priemonės odometro pakeitimas kitu odometru su mažesnės ridos duomenimis, jei taip siekiama nuslėpti tikruosius transporto priemonės ridos duomenis ir iš to pasipelnyti, iš esmės turėtų būti laikomas transporto priemonės ridos klastojimu. Pritarti. Įstatymo projektas patobulintas atsisakant nuostatų dėl neteisėto odometro sunaikinimo art pakeitimo. 1
l straipsnyje atsisakyti nuostatų dėl neteisėto odometro sunaikinimo ar pakeitimo. Pritarti. Įstatymo projektas patobulintas atsisakant nuostatų dėl neteisėto odometro sunaikinimo art pakeitimo. 1
automobilių ridos rodmenų patikrą turėtų palengvinti Europos Komisijos parengtas Tinkamumo važinėti keliais dokumentų paketas. Vienas iš šio paketo dokumentų – 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (toliau – direktyva 2014/45/ES).
Direktyvos 2014/45/ES preambulės 25 punkte ir 16 straipsnyje numatyta, kad Europos Komisija turi išnagrinėti odometro duomenų apsikeitimo tarp valstybių narių kompetentingų institucijų klausimą, apsvarstyti tinkamiausią būdą susieti esamas nacionalines sistemas siekiant užtikrinti už transporto priemonių apžiūrą, registravimą ir patvirtinimą atsakingų valstybių narių kompetentingų institucijų, techninės apžiūros centrų,techninės apžiūros įrangos ir transporto priemonių gamintojų keitimąsi informacija, susijusia su technine apžiūra ir odometro rodmenimis. Europos Komisija ataskaitą apie elektroninės transporto priemonių informacinės sistemos taikymo galimybių analizės rezultatus turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 30 d. Pažymėtina, kad direktyvos 2014/45/ES preambulės 25 punkte nustatyta, kad odometro duomenų klastojimas turėtų būti laikomas nusižengimu, už kurį skiriama nuobauda, o 8 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jei nustatoma, kad odometro duomenys buvo klastojami siekiant sumažinti transporto priemones ridą, už tokį pažeidimą turėtų būti taikomos veiksmingos, proporcingos atgrasančios ir nediskriminacinės sankcijos. Atsižvelgti. Svarstymo komitete metu nuspręsta baudžiamąjį įstatymą papildyti. 3. Teisingumo ministerija 2014-12-151
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S-2014-8778 siųstą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 3062 straipsniu įstatymo projektą Nr.
XIIP-1671 (toliau – įstatymo projektas) ir suprasdama problemos svarbą ir paplitimo mastą, pritaria tikslui spręsti problemą teisinėmis priemonėmis, tačiau nepritaria įstatymo projekte pasirinktai teisinei priemonei. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkričio 13 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso
„veikų kriminalizavimo procesas siejamas su visuomenėje vykstančiais
socialiniais reiškiniais, tačiau kriminalizuojant veikas ne visada yra įvertinamos kitų teisės šakų realios galimybės sureguliuoti ir apsaugoti tam tikrus visuomeninius santykius. Lyginamojoje baudžiamojoje teisėje yra pavyzdžių, kai veikų kriminalizavimu ir ypač bausmių už neteisėtas veikas sugriežtinimu iš esmės yra siekiama įbauginti potencialų nusikaltėlį, kad jis nedarytų nusikaltimo. Tačiau tokiomis priemonėmis šis tikslas ne visada yra pasiekiamas. Kad veika būtų pripažinta nusikaltimu, reikia įvertinti visus su jos padarymu susijusius aspektus. Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“ Kriminalizavus pavojingus veiksmus – transporto priemonės ridos suklastojimą, neteisėtą odometro sunaikinimą ar pakeitimą, atsakomybės (apskritai) įgyvendinimas gali tapti neproporcingas padarytų veiksmų pavojingumui.
Siekiant, kad pavojingi veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, t. y. kad už jų padarymą būtų numatyta vienokia ar kitokia teisinė atsakomybė, svarbu išsiaiškinti, kokiems teisiniams gėriams tokiais veiksmais keliamas pavojus ir kokiu mastu. Viskam, kas yra pripažinta visuomenės vertybe (teisiniu gėriu), yra suteikiama tam tikra teisinė apsauga. Vienos vertybės ginamos administracinės teisės normomis, kitos – civilinės teisės normomis. Aukščiausios visuomenės vertybės yra ginamos baudžiamosios teisės priemonėmis, kriminalizuojant pavojingus veiksmus, kuriais kėsinamasi į šias vertybes. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio priemonė, taikoma tik kraštutiniais atvejais, kai vertybių neįmanoma apginti kitomis teisinėmis priemonės, pavyzdžiui, pritaikius administracinę ar civilinę atsakomybę. Be to, tik atsakomybės neišvengiamumas, o ne atsakomybės griežtumas gali padėti pasiekti atsakomybei (apskritai) keliamų tikslų, t y. sulaikyti ir atgrasyti asmenis nuo pavojingų ir neteisėtų veiksmų darymo, nubausti tokius veiksmus padariusius asmenis ir pan. Taip pat svarbu j vertinti, ar baudžiamasis procesas tiriant tokias nusikalstamas veikas nebus neproporcingai brangus, pavyzdžiui, atliekant ekspertizes. Taip pat, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr.
Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr.1480, 7 punkte vardijamus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos tikslus, siūlytume šį probleminį aspektą visapusiškai įvertinti Susisiekimo ministerijai ir pateikti optimalų šios problemos sprendimą. Vienas iš svarstytinų būdų galėtų būti, pavyzdžiui, neregistruoti automobilių su suklastota rida ir pan. Pritarti iš dalies. Svarstymo komitete metu nuspręsta baudžiamąjį įstatymą papildyti. 4. Generalinė prokuratūra 2014-12-151 Generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306(2) straipsnio papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-1671, jam nepritaria dėl žemiau nurodomų motyvų. Projekte siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už tris savarankiškas veikas: transporto ridos suklastojimą (1); neteisėtą transporto priemonės odometro sunaikinimą
(2) ar (neteisėtą) pakeitimą (3). Tokios veikos pagal jų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatų kontekste būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas šias veikas padariusiam asmeniui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę.
Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio13 d.,
yra pabrėžęs, kad baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Manytina, kad siūlant nustatyti baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės ridos suklastojimą, neteisėtą transporto priemonės odometro sunaikinimą ar pakeitimą nebuvo įvertintos kitų rūšių atsakomybės, pavyzdžiui, administracinės atsakomybės nustatymo galimybės. Nepritarti. Siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 5. Policijos departamentas prie VRM 2014-12-181 Manome, kad šiuo įstatymu keliamas klausimas dėl atsakomybės už odometro parodymų suklastojimą, odometro sunaikinimą ar pakeitimą yra aktualus. Tačiau, mūsų nuomone, atsakomybės už šias veikas rūšies ir dydžio klausimą reikėtų spręsti sistemiškai įvertinus šių veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir šiuo metu galiojančiuose Baudžiamajame kodekse ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau - ATPK) numatytas bausmes už panašaus pavojingumo visuomenei nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus (pavyzdžiui, BK 182 str. 3 d., ATPK 142⁸ str.). Pritarti. Siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 6.
2014-12-10 * Atkreipiame dėmesį, kad Administracinių teises pažeidimų kodekso 142⁸ straipsnyje yra numatyta atsakomybė už tachografo rodmenų, tachografo registracijos lapų, duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės, ir (ar) spaudinių rodmenų klastojimą. Manome, kad šios veikos yra ne mažiau pavojingos nei transporto priemones ridos klastojimas ir siūlome jas taip pat įtraukti į Baudžiamojo kodekso 306² straipsnį. Atsižvelgti. Ne šio įstatymo projekto objektas. 7. Lietuvos teisės institutas 2014-12-121 I. Įstatymo pagrindimas Pagal projekto aiškinamąjį raštą (2014.04.10) įstatymu siekiama šių tikslų:
sukčiavimą naudotų automobilių prekyboje, užkardant manipuliavimo rida veiksmus bei atitinkamą „profesinę“ veiklą.
sumažinti avaringumą, kadangi esant manipuliacijai automobilio savininkas nesą adekvačiai informuotas apie galimai prastą automobilio techninę būklę. 1. Įstatymu faktiškai kriminalizuojami pasirengimo veiksmai būsimam sukčiavimui (BK
veiksmus atlieka treti asmenys (pvz., autoserviso darbuotojai) – pagalbą tokiam pasirengimui. Nusikalstamos veikos rengimo veiksmų kriminalizavimas proporcingumo bei ultima ratio principų požiūriu visuomet reikalauja svarių priežasčių; tokių sudėčių baudžiamajame kodekse iš esmės derėtų vengti (bendrosios dalies BK 21 str. tai numato tik sunkių arba labai sunkių nusikaltimų atveju). Manytina, jog sukčiavimo sudėtis, įskaitant bendrininkavimą, pakankamai užkardo nesąžiningą prekybą nuslepiant tikrąjį nuvažiuotų kilometrų skaičių. Taip pat lieka abejonių, kiek – besikeičiantis – odometro parodymas sistemiškai gali būti prilygintas „dokumentui“ (BK 300 str.), kuris savaime turi aukštesnę įrodomąją vertę teisinėje apyvartoje.
Jeigu įstatymu visų pirma siekiama atimti legalų pagrindą atitinkamai profesinei veiklai, tuomet ją derėtų uždrausti administracinėje teisėje, be atitinkamų nesilaikymo pasekmių (pvz. veiklos uždraudimas) numatant administracinę atsakomybę. Tiek veiksmų pavojingumo, tiek sankcijos adekvatumo atžvilgiu (projekte numatyta net iki dvejų metų) tai labiau atitiktų baudžiamosios teisės kaip ultima ratio pobūdį. 2. „Šalutiniu“ projekto tikslu nurodomas potencialaus avaringumo sumažinimas; tokio įstatymo sisteminė vieta būtų BK XXXIX skyrius (transporto eismo saugumas). Čia reikalingi konkretūs – ir svarūs – duomenys, kurie pateisintų tokios
„abstrakčios grėsmės“ veikos įtvirtinimą baudžiamajame kodekse, juo labiau,
kad tuo atveju, jei avarija tikrai kiltų dėl ridos manipuliavimo, tai daręs asmuo atsakytų už neatsargumą (pvz., pagal BK 132, 137, 139 str.). Potencialios žalos kriminalizavimas išbalansuotų baudžiamojo kodekso sistematiką, kuris proporcingumo sumetimais paprastai užkardo tik tokius veiksmus, kurie arba sukelia realią žalą, arba bent jau lemia konkrečią grėsmę jos atsiradimui (plg. BK 278, 280-282, išimtis 279 str.). Tuo tarpu skaičius veiksmų, kurie turi žalos potencialą, praktiškai yra neribotas: viršyti greitį, eiti degant raudonai šviesai, patiekti klientui nevykusiai pagamintą patiekalą ir t.t. Todėl bendrą saugumo taisyklių užtikrinimą derėtų ir toliau patikėti administracinei teisei. 3. Projektas reikalauja pagrindimo, ar atsakomybėn trauktinas ir juridinis asmuo. Tai tikslinga tik tuomet, jeigu veikos pobūdis lemia, kad joje be fizinių tipiškai „dalyvauja“ ir juridiniai asmenys (paprastai ekonominių veikų atveju).
Reikalinga analizė, ar ši paslauga Lietuvoje paprastai atliekama kaip „reguliari“ automobilių remonto ar prekybos įmonės veikla, toleruojant vadovybei, savininkui ir pan., ar ją dažniau atlieka pavieniai asmenys, dirbantys savo sąskaita, o pats darbdavys, jeigu toks yra, už to neslypi? Pastaruoju atveju juridinio asmens atsakomybė netikslinga. 4. Projekto aiškinamajame rašte be kita ko nurodoma, jog „mūsų šalis yra bene vienintelė Europoje, kurioje legaliai leidžiama klastoti automobilių ridą“. Šis teiginys taipogi reikalauja pagrindimo. Rašte pateikiamas pavyzdys, esą „Vokietijoje ridos duomenų falsifikatoriui pirmą kartą yra skiriama 7000 eurų bauda, o už antrą kartą taikoma reali laisvės atėmimo bausmė“. Pirma, toks sankcijų „automatizmas“ Vokietijos baudžiamajai teisei yra svetimas. Antra, Vokietijoje ridos manipuliacija apskritai nėra kriminalizuota (žr. Federalinis Aukščiausiasis Teismas [Bundesgerichtshof],
pažymima, jog tam ir nėra poreikio, kadangi pakanka sukčiavimo užkardymo). II. Įstatymo technika
objektyvioje sudėtyje atlieka „sunaikinimo“ požymis. Tarkim, savininkas, atiduodamas į laužą nusenusį automobilį, formaliai atlieka ir prietaiso sunaikinimo veiksmus. 2. Pertekliniu atrodo požymis „pakeitė odometrą“, kadangi šį jau gali apimti „ridos suklastojimas“: pakeitus prietaisą taipogi nuslepiama teisinga informacija apie nuvažiuotų kilometrų skaičių. 3. Kaip pastebima Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje (2014.04.16), nėra aišku, kada sudėties veiksmai įgyvendinami „neteisėtai“ (pvz., savininkas remontavosi automobilį).
Savaime požymis yra deklaratyvaus pobūdžio, ir gali paaiškinti tik tiek, jog „teisėtu“ atveju arba jau nesama veikos sudėties, arba (daugiau teoriškai) įgyvendinama atsakomybę šalinanti aplinkybė. Sprendžiant iš įstatymo tikslo bei požymių („suklastojimas“) konteksto, tinkamesnius kontūrus dispozicijai suteiktų subjektyvus požymis, jog atitinkami veiksmai turi būti atliekami apgaulės tikslu. III. Išvada Dėl I. punkte išdėstytų priežasčių siūlytina projekto apskritai atsisakyti. Nepritarti. Svarstymo komitete metu nuspręsta baudžiamąjį įstatymą papildyti. 8. Europos teisės departamentas, prie Teisingumo ministerijos, 2014-04-23 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos baudžiamojo kodekso papildymo 306² straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑1671 pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: 5 „už“; 1 „prieš“; 1 „susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis