Projektas Lyginamasis variantas
1Straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas. Papildyti įstatymo 34 straipsnį nauja 2 dalimi, buvusias 2 ir 3
dalis atitinkamai laikyti 3 ir 4 dalimis ir visą šį straipsnį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Žemės informacinė sistema
informacinės sistemos paskirtis – naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines savybes, žemės naudojimo sąlygas, kitas žemės naudojimui turinčias įtakos charakteristikas. 2. Žemės informacinės sistemos specifinė paskirtis – vykdyti specialiai reguliuojamos žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės monitoringą ir užtikrinti jos fondo viešumą: tvarkyti ir teikti visuomenei aktualią informaciją apie kiekvienos Lietuvos savivaldybės teritorijoje Lietuvos ir užsienio fizinių bei juridinių asmenų privačios nuosavybės teise įsigytus žemės ūkio paskirties žemės sklypus pagal atskiras Lietuvos, Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Lietuvos transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių asmenų kategorijas, žemės valdų dydžius ir atskiro įstatymo nustatytas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas bei kriterijus. 3 2. Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tvarko – Valstybės žemės fondas. 4 3. Žemės informacinės sistemos tvarkomų duomenų turinys, apimtis, duomenų įrašymo, tvarkymo ir teikimo tvarka nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintuose Žemės informacinės sistemos nuostatuose.“
2Straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja 2014 m.
liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo narys Kazys Starkevičius Seimo narys Stasys Šedbaras
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto parengimą paskatino tai, kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. pagal Europos Sąjungos teisę žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje nuosavybės teise galės įsigyti Europos Sąjungos, galimai ir Lietuvos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Lietuvos visuomenė ir įstatymai pripažįsta, kad žemės ūkio paskirties žemę yra nacionalinis turtas. Šios paskirties žemės rinkos atvėrimas užsienio subjektams sukėlė pagrįstus didelės dalies visuomenės nuogąstavimus, kadangi įsigijimo sąlygas ir tvarką, ypač – įsigijimo apribojimus, kuriuos lygia greta su nacionaliniais subjektais turi tenkinti užsienio subjektai, skirtas nustatyti įstatymas dar tik rengiamas ir visuomenei nežinomas. Atsakant į visuomenės nuogąstavimus būtina ne tik nustatyti naujus bendrus Lietuvos ir ES piliečiams žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kriterijus ir apribojimus, bet ir užtikrinti šios paskirties žemės fondo pokyčių monitoringą bei viešumą. Visuomenė turi teisę žinoti, kokie subjektai (pagal atskiras jų kategorijas) kokią dalį tokios žemės sklypų jau valdo ir naujai įsigyja nuosavybės teise atskirose savivaldybių teritorijose. Šio įstatymo tikslas – nustatyti, kad būtų vykdomas žemės ūkio paskirties žemės fondo nuosavybės monitoringas ir tokia informacija būtų prieinama visuomenei. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijuoja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Seime. Projektą parengė Seimo nariai Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras ir Kovo 11-tosios Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos tvarkomoje žemės informacinėje sistemoje informacijos pateikiama apdorota statistinė informacija apie privačios fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir savininkų skaičius pagal atskirose savivaldybėse, taip pat analogiškai apdorota informacija apie privačios juridinių asmenų žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir savininkų skaičius. Informacijos apdorojimas pagal nacionalinius ir užsienio subjektus ir pagal jų žemės valdų dydžius bei žemės naudojimą pagal tiesioginę paskirtį šiuo metu nenumatytas ir nevykdomas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma praplėsti Nacionalinės žemės tarnybos tvarkomos žemės informacinės sistemos informacijos apdorojimo ribas ir pobūdį, kiek tai susiję su žemės ūkio paskirties žemės privačia nuosavybe. Įstatymo projektu numatoma nustatyti, kad žemės informacinėje sistemoje turės būti tvarkoma ir teikiama visuomenei aktuali informacija apie kiekvienos Lietuvos savivaldybės teritorijoje Lietuvos ir užsienio fizinių bei juridinių asmenų privačios nuosavybės teise įsigytus žemės ūkio paskirties žemės sklypus pagal atskiras Lietuvos, Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Lietuvos transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių asmenų kategorijas, žemės valdų dydžius ir atskiro įstatymo nustatytas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas bei kriterijus. ES ir kitų šalių asmenų kategorijas, valdų dydžius ir naudojimo pagal paskirtį pobūdį, taip pat apie su sklypo (sklypų) nuosavybės subjektu susijusius asmenis pagal atskiro įstatymo nustatytus kriterijus.
Laukiamas teigiamas rezultatas – visuomenės informuotumas apie įvairių užsienio subjektų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apimsčius ir pasitikėjimo, kad nustatyti įsigijimo apribojimai ir reikalavimai yra pakankami tam, kad užtikrintų, jog užsieniečių įsigyjamos šios paskirties žemės dalis yra santykinai nedidelė, naudojama pagal tiesioginę paskirtį žemės ūkio produkcijos gamybai ir nekelia grėsmės nacionaliniams interesams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Numatomo teisinio reguliavimo pagal rengiamą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo naująją redakciją poveikio rezultatai kaip tik galės būti įvertinti įgyvendinus šį įstatymą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas, užtikrindamas informacijos apie nuosavybės teise valdomus ir naujai įgyjamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus pagal atskiras subjektų kategorijas viešumą, sudarys prielaidas apsimestinių sandorių išaiškinimui ir turės tam tikrą teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Projektas nesusijęs su įtaka žemės ūkio veiklai, verslo sąlygoms ir plėtrai. Jis reglamentuoja tik viešai prieinamą informaciją apie įvairių subjektų nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties žemę. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymo projektas nedaro poveikio teisinei sistemai ir nereikalauja galiojančių teisės aktų pakeitimo. Šis įstatymas yra susijęs su rengiamu Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo projektu it turėtų būti svarstomas kartu su to įstatymo naujos redakcijos projektu kaip lydintysis įstatymas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų, jame naujų sąvokų ir terminų nenaudojama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo įgyvendinimui žemės ūkio ministras turės patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų, valstybinės įmonės „Žemės fondas“ įstatų ir žemės informacinės sistemos darbų taisyklių nedidelius papildymus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto asignavimų nereikės, kadangi jis bus įgyvendinamas panaudojant veikiančią žemės informacinę sistemą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „žemės ūkio paskirties žemė“, „Nacionalinė žemės tarnyba“, „žemės informacinė sistema“, „ žemės rinkos monitoringas“, „žemės nuosavybės viešumas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Projektą teikia:
Seimo narys Kazys Starkevičius Seimo narys Stasys Šedbaras
2014-04-15 Nr. XIIP-1662 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Žemės informacinės sistemos specifinė paskirtis – vykdyti specialiai reguliuojamos žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės monitoringą ir užtikrinti jos fondo viešumą: tvarkyti ir teikti visuomenei aktualią informaciją apie kiekvienos Lietuvos savivaldybės teritorijoje Lietuvos ir užsienio fizinių bei juridinių asmenų privačios nuosavybės teise įsigytus žemės ūkio paskirties žemės sklypus pagal atskiras Lietuvos, Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Lietuvos transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių asmenų kategorijas, žemės valdų dydžius ir atskiro įstatymo nustatytas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas bei kriterijus.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, nėra aiškus žemės informacinės sistemos specifinės paskirties – vykdyti specialiai reguliuojamos žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės monitoringą ir užtikrinti jos fondo viešumą: tvarkyti ir teikti visuomenei aktualią informaciją <...> - tikslas. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad valstybės informacinė sistema yra valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma, t.y., valstybės informacinės sistemos pirmiausia yra siejamos su valstybės institucijų bei įstaigų funkcijų vykdymui reikalingos informacijos tvarkymu.
Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatyme nėra apibrėžta sąvoka „žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės monitoringas“, todėl nėra aiškus šios sąvokos turinys; taip pat nėra nustatyta, kokia valstybės institucija ar įstaiga būtų įpareigota tokį monitoringą vykdyti. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 35 straipsnis reglamentuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną (monitoringą), tačiau iš šių įstatymo nuostatų nėra pakankamai aišku, ar žemės išteklių naudojimo stebėsena galėtų apimti ir žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės stebėseną. Kartu pažymėtina ir tai, kad valstybės informacinės sistemos kuriamos ir tvarkomos taip, kad valstybės informaciniai ištekliai būtų prieinami ir atviri visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 7 ir 8 punktai), todėl nėra suprantama, kodėl šio projekto nuostatose akcentuojama, kad vienu iš žemės informacinės sistemos specifinės paskirties tikslų būtų tvarkyti ir teikti visuomenei aktualią informaciją apie kiekvienos Lietuvos savivaldybės teritorijoje Lietuvos ir užsienio fizinių bei juridinių asmenų privačios nuosavybės teise įsigytus žemės ūkio paskirties žemės sklypus pagal tam tikras kategorijas, žemės valdų dydžius, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas bei kriterijus. Be to, nėra aišku, kokia informacija ir kodėl būtų aktuali visuomenei bei koks subjektas nustatytų tokios informacijos aktualumą visuomenei.
Antra, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokia informacija (duomenys) žemės informacinėje sistemoje būtų tvarkoma ir teikiama visuomenei, t.y., nėra aišku, ar tvarkoma informacija būtų susijusi su konkrečiais asmenimis, jų nuosavybės teise įsigyjama žeme, šios žemės įsigijimo sąlygomis ir pan., ar būtų tvarkoma ir teikiama apibendrinta informacija pagal projekte siūlomas nustatyti asmenų kategorijas neįvardijant konkrečių asmenų ir su jais susijusių duomenų. Pažymėtina, kad asmens duomenys valstybės informacinėje sistemoje turi būti tvarkomi vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Trečia, projekto nuostatos nėra pakankamai aiškios ir dėl jose vartojamų neapibrėžtų, netiksliai suformuluotų sąvokų bei formuluočių, pavyzdžiui: nėra aiškios formuluotės „žemės informacinės sistemos specifinė paskirtis“, „specialiai reguliuojamos žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės“, „jos fondo“ (iš projekto nuostatų darytina išvada, kad turimas minty žemės ūkio paskirties žemės fondas, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatyme yra vartojama tik „Lietuvos Respublikos žemės fondo“ sąvoka), „Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Lietuvos transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių asmenų kategorijos“ (ši projekto nuostatų formuluotė nedera su Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatomis, kuriose yra apibrėžti Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys užsienio subjektai), „atskiro įstatymo nustatytas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas bei kriterijus (reikėtų įvardinti konkretų įstatymą, kuriame būtų nustatytos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygos bei kriterijai). 2.
rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į rekomendacijų 31.1, 31.5 punktus, projekto tekstas tikslintinas. Be to, pildant keičiamo įstatymo straipsnį nauja dalimi, nėra būtina visą straipsnį dėstyti nauja redakcija (žr. minėtų rekomendacijų 89.2 punkto 2 pavyzdį). 3. Pažymėtina, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti galiojančius poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nereikėtų nustatyti įpareigojimą atitinkamoms institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnyje nustatoma įstatymo įsigaliojimo data – 2014 m. liepos 1 d. Kadangi projektu siūloma nustatyti naujas Žemės informacinės sistemos funkcijas, o ši sistema yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, manytume, kad teikiamo projekto įgyvendinimui bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. XII-659 jau yra patvirtinti 2014 metų valstybės biudžeto asignavimai, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, ir kaip biudžeto vykdytojos, nuomonė.
Be to, siūlytume Vyriausybės nuomonės prašyti ir tuo aspektu, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punktą Vyriausybės įgaliotos institucijos rengia ir tvirtina žemės informacinės sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas, pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą ir keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalį Nacionalinė žemės tarnyba valdo žemės informacinę sistemą bei administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti. 5. Atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė E. Sadauskienė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-04- Nr. Į 2014-04-03 Nr. XIIP-1662 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos žemės įstatymo nr. I-446 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-1662 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1662 (toliau
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, formuluotė „užsienio fiziniai bei juridiniai asmenys“ nedera su Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, kadangi ji neapima ES valstybių narių kitų organizacijų bei juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinių. Pažymėtina, kad ES Teisingumo Teismas, skatindamas antrinį įsisteigimą, savo sprendimuose nurodo, kad valstybė narė turi įrodyti įsisteigimo laisvės apribojimų pagrįstumą. Kitaip tariant, valstybė narė negali atimti teisės iš subjekto įsisteigti vienoje valstybėje narėje ir įsteigti antrinę įmonę kitoje, ką Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo aiškiai leidžia (byla Centros C−212/97), išskyrus konkrečius atvejus, kai nustatomas piktnaudžiavimas teisėmis (byla Inspire Art C−167/01). Pažymėtina, kad pagal ES Teisingumo Teismo praktiką reikalavimai rinktis tam tikrą teisinę formą sudaro rimtas kliūtis įsisteigti norintiems kitų valstybių narių paslaugų teikėjams, nes dėl tokių apribojimų jiems gali prireikti keisti savo teisinę formą ar struktūrą. Reikalavimai, susiję su teisine forma, daugeliu atveju gali būti pakeisti mažiau ribojančiomis priemonėmis, todėl negali būti pateisinami.
ES Teisingumo Teismas yra pareiškęs, kad siekis sukliudyti subjektams įsitraukti į apgaulingą veiklą paprastai nepateisins sprendimo neleisti tam tikros teisinės formos subjektams vykdyti tam tikrą veiklą[1]. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje įsteigtiems kitų valstybių narių subjektų padaliniams galima ta pati jų veiklos kontrolė kaip ir Lietuvoje įsteigtiems juridiniams asmenims. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, siūlome Projekte išplėsti juridinio asmens sąvoką. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui pateiktoms pastaboms. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vaida Čepaitė, tel. 8
[1] 2007 m. kovo 6 d. sprendimas Placanica sujungtose bylose C−338/04, C−359/04 ir C−360/04.