Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-05- Nr. Į 2014-04-01
Lietuvos Respublikos Seimui D
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP‑1653 (toliau – Projektas) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1654 (toliau – CK projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:
su Projekto reguliavimo sritimi, visų pirma atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje [1] iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, nacionalinėje teisėje turėtų būti numatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečių, pasinaudojusių laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise ir turinčių Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotą civilinės būklės akto įrašo liudijimą (ar kitą dokumentą), kuriame yra nurodyti asmens vardas ir pavardė, (pavyzdžiui, santuokos ar gimimo liudijimą), vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose nurodyti jų nekeičiant. 2.
straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, numatanti, kad dokumentuose vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis , o sutuoktinio paimtos pavardės ir vaiko gautos pavardės rašomos lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį . Išimtys iš šios taisyklės numatytos Projekto 4 straipsnyje: 1) Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti rašomi nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis; 2) užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės (toliau – užsieniečiai) vardas ir pavardė gali būti rašomi nelietuviškais dokumento šaltinyje įrašytais lotyniško pagrindo rašmenimis ar (esant tokiam pageidavimui) lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. Mūsų nuomone, ši bendroji taisyklė ir jos išimtys bei jų įgyvendinimas praktikoje diskutuotini šiais aspektais:
formuluojant bendrąją taisyklę naudojamas terminas „pavardės formos skirtumai pagal lytį“, tačiau išimtyje daroma nuoroda į „lietuvišką formą“. Kyla klausimas dėl šių terminų skirtumų ir tarpusavio sąsajos;
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje minimo termino „lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatiniai požymiai“ apimtis. Svarstytina, ar šis terminas apima tik vardo ir pavardės [2] formos skirtumus pagal lytį (pavyzdžiui, pavardės White keitimą į Whitas, Whitienė, Whitaitė ar pavardės Czerwinski keitimą į Czerwinskis, Czerwinskienė, Czerwinskytė ), ar taip pat ir pavardės kamieno formulavimą pagal lietuvių kabos taisyklės ir (ar) skambesį ( Waitas, Waitienė, Waitaitė; Čerwinskis, Čerwinskienė, Čerwinskytė ), ar ir tam tikrus kitus aspektus;
klausimas, kaip, remiantis Projekte įtvirtintu reguliavimu, būtų perrašomos dvigubos pavardės (pavyzdžiui, White-Czerwinski ar White-Petraitytė ).
Nėra aišku, ar, pareiškėjui nusprendus pasirinkti pavardės lietuvišką formą, tokia forma būtų suteikiama abiems dvigubos pavardės dėmenims, ar tik paskutiniajam [3] ;
dėmesys ir į tai, kad Projekte yra skirtingai reglamentuojama pavardžių rašyba, atsižvelgiant į tai, ar pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis (asmuo be pilietybės): Lietuvos Respublikos piliečių pavardės galėtų būti rašomos lietuviškais rašmenimis ir lietuviška forma pagal lytį (Projekto 3 straipsnio 2 dalis), o užsieniečių (asmenų be pilietybės) lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma (Projekto 4 straipsnio 1 dalis).
pažymėtina, kad pagal Projektu siūlomas nuostatas atsirastų galimybė nelietuviškos formos ir iš nelietuviškų lotyniško pagrindo raidžių sudarytoms pavardėms suteikti lietuviškas pavardžių galūnes pagal lytį (kaip jau minėta, pavyzdžiui, Whitas, Whitienė, Whitaitė ar Czerwinskis, Czerwinskienė, Czerwinskytė ) bei šias pavardes rašyti lietuviškais rašmenimis (pavyzdžiui, Vhite ar Czervinski arba Vhitas ar Czervinskis ). Kyla abejonių dėl to, ar tokiu reglamentavimu nebūtų keliamas pavojus bendrinei lietuvių kalbai bei lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui [4] . Tai pasakytina ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia pavardžių daryba būtų ne išimtinė ar retai pasitaikanti, o atliekama kiekvienu atveju pareiškėjui to paprašius.
Be to, problemų keltų ir šių pavardžių tarimas bei jų suderinamumas su lietuvių kalbos fonetikos taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, svarstytina, ar nebūtų tikslinga Projekte, įtvirtinant galimybę pavardes rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, atsisakyti nuostatų, leidžiančių sudarant šias pavardes atsižvelgti į lietuviškos formos skirtumus pagal lytį (t. y. kad tiek vyrui, tiek moteriai, tiek vaikams butų suteikiama tokios pačios formos pavardė nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, pavyzdžiui, White ar Czerwinski );
Projekte nėra reglamentuojami Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašymo klausimai, susiję su tais atvejais, kai dokumento šaltinyje jo vardas ir pavardė būtų įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis. 4. Nėra aišku, ar Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąvokos „asmuo“ apibrėžimas apima ir asmenis be pilietybės. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto 4 straipsnyje reglamentuojama šių asmenų vardų ir pavardžių rašyba, siūlytume atitinkamai patikslinti Projekto 2 straipsnio
Teismo sprendime Konstantinidis (C‑168/91) suformuluotus principus, Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba Projektą įgyvendinančiose taisyklėse reikėtų numatyti, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Aistė Svinkūnaitė, tel.
8 706 63 686, el. p. [email protected] [1] Teisingumo Teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje Turpeinen , C-520/04, 2006 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Ritter-Coulais , C-152/03, 2005 m. kovo 17 d. sprendimas byloje Kranemann , C-109/04, ir
Toliau rašte pateikiami su pavardžių rašyba susiję komentarai ir pavyzdžiai analogiškai taikytini ir Projekto nuostatoms, susijusioms su vardų rašyba. [3] Pažymime, kad praktikoje gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai tokią pavardę, kaip, pavyzdžiui, White-Petraitytė turės vyriškos lyties asmuo (grįžtantis iš tų valstybių, kuriose vaiko pavardė sudaroma iš tėvo ir motinos pavardžių). Todėl tikėtina, kad gali iškilti poreikis dokumentuose rašant tokių asmenų pavardes formos skirtumus pagal lyti atlikti tik antrajame pavardės dėmenyje. pagal lytį pritaikyti tik antrąjį jų pavardės dėmenį. [4] Lietuvių kalbos ypatingą statusą konstitucinių vertybių sistemoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė inter alia 1999 m. spalio 21 d. nutarime, 2007 m. gegužės 5 d. nutarime ir 2014 m. vasario 27 d. sprendime.
2014-04-14 Nr. XIIP-1653 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente
„<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės
rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente
„<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės
rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad „<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia
oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialias išvadas, išdėstytą poziciją (siūlymus). 2. Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas taip pat užtikrinti teisę į bendrą šeimos pavardę. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad tokios teisinės kategorijos kaip
„bendra šeimos pavardė“ Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Projekte
„bendra šeimos pavardė“ formuluotės turinys taip pat nėra apibrėžtas, o
projekto 3 straipsnio 2 dalyje minimi tik vieno sutuoktinio kitam sutuoktiniui bei vaikui suteiktos pavardės rašymo atvejai.
Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose taip pat nėra unifikuoto šeimos sąvokos apibrėžimo, ji apibrėžiama tiesiogiai arba netiesiogiai per šeimos narių apibrėžimą: Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje; Išmokų vaikams įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje; Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje, Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalyje bei Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse netiesiogiai (per šeimos narių apibrėžimą); pateikiamos skirtingos šeimos sąvokos. Lietuvių kalbos žodyne „šeima “ apibrėžiama kaip žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu. Atsižvelgus į tai, siūlome atskleisti projekte minimos teisės į bendrą šeimos pavardę turinį šeimos narių atžvilgiu. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „ išduodamuose dokumentuose“ apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan.
Lietuvos Respublikoje yra išduodami įvairūs dokumentai (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos teismui ir kt.), taip pat ir asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai ir visi kiti asmens dokumentai, kuriuose įrašomi įvairūs asmens duomenys: Lietuvos Respublikos pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos, asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, ši kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai bei gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Šiuose dokumentuose asmens tapatybę patvirtinantys įrašai (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir kt.) įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytų duomenų pagrindu apie Lietuvos Respublikos piliečius (Gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis). Šiuose dokumentuose taip pat yra fiksuojamas piliečio veido atvaizdas ir piliečio parašas (išskyrus įstatymuose numatytas išimtis dėl neveiksnių ar fizinę negalią turinčių asmenų parašų (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio
straipsnio 1 ir 2 dalys)).
Šiuos dokumentus išduoda Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įsteigti migracijos padaliniai. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės pagrindu Lietuvos Respublikoje gali būti registruojami juridinę reikšmę turintys faktai: vaiko gimimas, išduodamame gimimo liudijime įrašomas gimusio vaiko tapatybės duomenys: vardas ir pavardė, asmens kodas, vaiko tėvų (ar vieno iš jų) pavardė, pilietybė ir kt., taip pat registruojamas santuokos (ištuokos) faktas ir santuokos (ištuokos) liudijime įrašomi sutuoktinių vardai, pavardės ir kiti pirminiai duomenys, kurių pagrindu vaikui išduodamas pasas, sutuoktiniui išduodamame pase keičiama jo pavardė, kurią jis pasirinko sudarydamas santuoką arba ją nutraukęs. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelėje įrašytų asmens vardo, pavardės (kurie į šiuos dokumentus asmeniui įrašomi Gyventojų registro duomenų pagrindu) autentiškumo negali atstoti joks kitas asmens dokumentas (vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas ir kt.).
Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas – teisę vairuoti tam tikros rūšies (rūšių) transporto priemones). Atsižvelgus į tai, būtina aiškiai įvardinti projektu teikiamo įstatymo taikymo sritį dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę (taigi ir teisę į atitinkamą vardą ir pavardę) patvirtinančiuose dokumentuose, taip pat projekto 2 straipsnio 3 dalies sąvokos „Dokumento šaltinis“ apibrėžime nurodyti pirminius dokumentus, kurių pagrindu asmeniui (jo prašymu) projektu teikiamo įstatymo numatytais atvejais gali būti naujai išduodamame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente (Lietuvos Respublikos pase, asmens tapatybės kortelėje, užsieniečio registracijos pažymėjime, patvirtinančiame prieglobsčio prašytojo statusą arba tais atvejais, kai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė yra nustatyta, – jo asmens tapatybę bei jo teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje) su lotyniško pagrindo rašmenimis įrašyta pavarde ir/ar vardu. 4.
institucijos ir įstaigos gali rengti bei tvirtinti ir tokius dokumentus, kurie asmenims neišduodami (pvz. dokumentai, kurie yra tik tam tikrus registrų ar informacinių sistemų objektai) arba kurių išdavimui reikalingas atskiras prašymas, kurių asmenys gali ir nepareikšti, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad tokie patys reikalavimai taikomi rašant vardus ir pavardes ne tik išduodamuose, tačiau ir sudaromuose dokumentuose. 5. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant
„asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai,
įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. 6. Derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „užsienietis“ derintina su projekto 4 straipsnio 2 dalyje vartojamomis sąvokomis „užsienio valstybės pilietis“ bei
„asmuo be pilietybės“. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 2
dalyje apibrėžiama sąvoka „lietuviška vardo ir pavardės forma“ toliau projekto tekste nevartojama. Taip pat pažymime, kad jeigu projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojama formuluotė „lietuviška forma“ savo turiniu yra analogiška 2 straipsnio 2 dalyje pateiktam apibrėžimui, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. 8. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas . Pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje vartojama formuluotė
„kompetentingos institucijos išduotas kitas dokumentas“ stokoja teisinio
aiškumo, todėl šios normos taikymas gali sukelti praktinių problemų.
Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka) ar „ir kitas dokumentas“. Atsižvelgiant į dokumento šaltinio svarbą rašant vardą ir pavardę dokumentuose, manytume, kad įstatyme turėtų būti aiškiau nustatomi kriterijai, leidžiantys kokį nors dokumentą laikyti dokumento šaltiniu. Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių
„kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas
dokumentas“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose“. 9. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalyje bei kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskleisti projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių). Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip ir nurodyti, t.y. kad asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma). 10.
dalyje vietoj žodžių „sutuoktinio paimtos pavardės ir vaiko gautos pavardės įrašai“ įrašytini žodžiai „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė“. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šios dalies nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos vardo ir pavardės formos“ apibrėžtimi – vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. 11. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalyje (arba projekto 3 straipsnyje) reikėtų atskirai reglamentuoti atvejus, kada Lietuvos Respublikos piliečiui ar jo vaikui (taip pat Lietuvos Respublikos piliečiui) suteikiama jo sutuoktinio - užsienio valstybės piliečio arba asmens be pilietybės, pavardė pagal sutuoktinio turimą dokumento šaltinį, t.y. kai Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės rašomi ne pagal jiems išduotus dokumentų šaltinius, o pagal jų sutuoktiniams (užsieniečiams) išduotų dokumentų, pripažįstamų kaip dokumentų šaltiniai, įrašus. 12. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka“, nes nuostata, kad Vyriausybė tvirtina vardų ir pavardžių rašymo taisykles, įtvirtinta šio straipsnio 5 dalyje. Be to, siūlomas reglamentavimas suponuoja, kad minėtos Vyriausybės tvirtinamos taisyklės būtų taikomos tik Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymui dokumentuose. 13. Svarstytina projekto 4 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio formuluotė, suponuojanti, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas rašomas tokiais pat rašmenimis kaip ir pavardė, nepaisant to, kokiais rašmenimis vardas yra įrašytas dokumento šaltinyje.
Manytume, kad ir Lietuvos Respublikos piliečio vardui, ir tokio asmens pavardei būtų taikomi tokie pat rašymo reikalavimai (atsižvelgiant į dokumento šaltinio įrašus). Atkreiptinas dėmesys, kad ir straipsnio pavadinimas – „vardo ir pavardės nurašymas ir perrašymas“, suponuoja, kad vardas ir pavardė yra nurašoma ir perrašoma, vadovaujantis dokumento šaltinio įrašais. 14. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte prieš žodį
„šaltinyje“ įrašytinas žodis „dokumento“. 15. Neaiškus projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto
pasiūlymo Vyriausybei parengti ir įgyvendinti registrų ir valstybės informacinių sistemų pertvarką turinys ir tikslas, t.y. nėra aišku, nei kurie valstybės registrai ar informacinės sistemos turėtų būti pertvarkomos, nei kokiu būdu jie turėtų būti pertvarkomi, nei kurių įstatymo nuostatų įgyvendinimui tokia pertvarka būtų būtina. Be to, atsižvelgus į tai, kad įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti gali prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pakeisti asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą bei atsižvelgus į Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, būtina gauti Vyriausybės išvadą. Šio straipsnio 2 dalies formuluotėje „parengia ir patvirtina” žodis „parengia“ brauktinas, nes Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas turi teisę pavesti parengti teisės akto projektą jiems pavaldiems subjektams, o ne „rengti” juos patys. 16.
siūlomo asmens vardo ir pavardės rašymo oficialiuosiuose dokumentuose teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Vyriausybės išvadą dėl šiam įstatymui įgyvendinti būtinų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalyje suformuluotiems pavedimams vykdyti, bei Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekte siūloma įsigalioti data „2015 m. sausio 1 d.“ yra reali. 17. Projekto 5 straipsnis (pakeitus jo numeraciją) turi būti perkeltas į įstatymo projekto pabaigą, šio straipsnio pavadinimo ir formuluotė dėstytinos taip: „7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio“ (Žin., 1991, 5-132)“. 18. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos turi būti dėstomos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė E. Mušinskis
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
DĖL
N r
44
posėdyje dalyvavo : Komiteto nariai: Audronė Pitrėnienė, Edvardas Žakaris, Rima Baškienė, Šarūną Birutį pavaduojantis Seimo narys Viktoras Fiodorovas, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orintą Leiputę pavaduojanti Seimo narė Giedrė Purvaneckienė, Jaroslav Narkevič, Algirdas Vaclovas Patackas, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė. Kiti posėdžio dalyviai :
Seimo narys Rytas Kupčinskas, Aukščiausiojo teismo atstovas Mindaugas Girdauskas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, pirmininkės pavaduotoja Jūratė Palionytė, kalbininkas prof. Vitas Labutis, Lietuvių kalbos instituto mokslininkai Rita Miliūnaitė, Sergejus Temčinas, Kazimieras Garšva, Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas, viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas, Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Motiekienė, Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos atstovas Mindaugas Tamošiūnas, teisingumo ministro patarėja Sigita Skroblienė, Teisingumo ministerijos vyriausioji specialistė Liucija Šimkutė, suinteresuotas asmuo Miglė Vantens, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vyriausioji patarėja Virginija Būdienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti tam tikras naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad „<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialias išvadas, išdėstytą poziciją (siūlymus). Pritarti
siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas taip pat užtikrinti teisę į bendrą šeimos pavardę. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad tokios teisinės kategorijos kaip „bendra šeimos pavardė“ Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Projekte „bendra šeimos pavardė“ formuluotės turinys taip pat nėra apibrėžtas, o projekto 3 straipsnio 2 dalyje minimi tik vieno sutuoktinio kitam sutuoktiniui bei vaikui suteiktos pavardės rašymo atvejai.
Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose taip pat nėra unifikuoto šeimos sąvokos apibrėžimo, ji apibrėžiama tiesiogiai arba netiesiogiai per šeimos narių apibrėžimą: Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje; Išmokų vaikams įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje; Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje, Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalyje bei Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse netiesiogiai (per šeimos narių apibrėžimą); pateikiamos skirtingos šeimos sąvokos. Lietuvių kalbos žodyne „šeima “ apibrėžiama kaip žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu. Atsižvelgus į tai, siūlome atskleisti projekte minimos teisės į bendrą šeimos pavardę turinį šeimos narių atžvilgiu. Pritarti Pasiūlymas:
Siūlyti papildyti šio projekto 2 straipsnį sąvoka „šeima“ taip, kaip jis turėtų būti suprantamas šiame teisės akte. 3. TD
dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „ išduodamuose dokumentuose“ apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan.
Lietuvos Respublikoje yra išduodami įvairūs dokumentai (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos teismui ir kt.), taip pat ir asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai ir visi kiti asmens dokumentai, kuriuose įrašomi įvairūs asmens duomenys: Lietuvos Respublikos pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos, asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, ši kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai bei gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Šiuose dokumentuose asmens tapatybę patvirtinantys įrašai (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir kt.) įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytų duomenų pagrindu apie Lietuvos Respublikos piliečius (Gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis). Šiuose dokumentuose taip pat yra fiksuojamas piliečio veido atvaizdas ir piliečio parašas (išskyrus įstatymuose numatytas išimtis dėl neveiksnių ar fizinę negalią turinčių asmenų parašų (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, Paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys)).
Šiuos dokumentus išduoda Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įsteigti migracijos padaliniai. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės pagrindu Lietuvos Respublikoje gali būti registruojami juridinę reikšmę turintys faktai: vaiko gimimas, išduodamame gimimo liudijime įrašomas gimusio vaiko tapatybės duomenys: vardas ir pavardė, asmens kodas, vaiko tėvų (ar vieno iš jų) pavardė, pilietybė ir kt., taip pat registruojamas santuokos (ištuokos) faktas ir santuokos (ištuokos) liudijime įrašomi sutuoktinių vardai, pavardės ir kiti pirminiai duomenys, kurių pagrindu vaikui išduodamas pasas, sutuoktiniui išduodamame pase keičiama jo pavardė, kurią jis pasirinko sudarydamas santuoką arba ją nutraukęs. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelėje įrašytų asmens vardo, pavardės (kurie į šiuos dokumentus asmeniui įrašomi Gyventojų registro duomenų pagrindu) autentiškumo negali atstoti joks kitas asmens dokumentas (vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas ir kt.).
Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas
2014-04-141 4.
į tai, kad valstybės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos gali rengti bei tvirtinti ir tokius dokumentus, kurie asmenims neišduodami (pvz. dokumentai, kurie yra tik tam tikrus registrų ar informacinių sistemų objektai) arba kurių išdavimui reikalingas atskiras prašymas, kurių asmenys gali ir nepareikšti, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad tokie patys reikalavimai taikomi rašant vardus ir pavardes ne tik išduodamuose, tačiau ir sudaromuose dokumentuose. Pritarti
glaustumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Pritarti
terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka
„užsienietis“ derintina su projekto 4 straipsnio 2 dalyje vartojamomis
sąvokomis „užsienio valstybės pilietis“ bei „asmuo be pilietybės“. Pritarti Pasiūlymas: Atsisakyti sąvokos
„asmuo“ apibrėžimo 2 straipsnio 1 dalyje. 7. TD
7Atkreiptinas dėmesys,
kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka „lietuviška vardo ir pavardės forma“ toliau projekto tekste nevartojama. Taip pat pažymime, kad jeigu projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojama formuluotė „lietuviška forma“ savo turiniu yra analogiška 2 straipsnio 2 dalyje pateiktam apibrėžimui, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pirmą kartą vartoti visą sąvoką, o toliau vartoti jos trumpinį. 8. TD
dalyje siūloma nustatyti, kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas .
Pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje vartojama formuluotė „kompetentingos institucijos išduotas kitas dokumentas“ stokoja teisinio aiškumo, todėl šios normos taikymas gali sukelti praktinių problemų. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka) ar „ir kitas dokumentas“. Atsižvelgiant į dokumento šaltinio svarbą rašant vardą ir pavardę dokumentuose, manytume, kad įstatyme turėtų būti aiškiau nustatomi kriterijai, leidžiantys kokį nors dokumentą laikyti dokumento šaltiniu. Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos
išduodamuose dokumentuose“. Pritarti
2
aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalyje bei kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskleisti projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių).
Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto
rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma). Pritarti
2
10Siekiant teisinio aiškumo,
projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „sutuoktinio paimtos pavardės ir vaiko gautos pavardės įrašai“ įrašytini žodžiai „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė“. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šios dalies nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su
apibrėžtimi – vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Nepritarti Argumentai:
skirtis pagal lytį, bet neturėti lietuviškos formos
1 11.
1
teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalyje (arba projekto 3 straipsnyje) reikėtų atskirai reglamentuoti atvejus, kada Lietuvos Respublikos piliečiui ar jo vaikui (taip pat Lietuvos Respublikos piliečiui) suteikiama jo sutuoktinio - užsienio valstybės piliečio arba asmens be pilietybės, pavardė pagal sutuoktinio turimą dokumento šaltinį, t.y. kai Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės rašomi ne pagal jiems išduotus dokumentų šaltinius, o pagal jų sutuoktiniams (užsieniečiams) išduotų dokumentų, pripažįstamų kaip dokumentų šaltiniai, įrašus. Pritarti
1
dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka“, nes nuostata, kad Vyriausybė tvirtina vardų ir pavardžių rašymo taisykles, įtvirtinta šio straipsnio 5 dalyje. Be to, siūlomas reglamentavimas suponuoja, kad minėtos Vyriausybės tvirtinamos taisyklės būtų taikomos tik Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymui dokumentuose. Pritarti
1
straipsnio 1 dalies antrojo sakinio formuluotė, suponuojanti, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas rašomas tokiais pat rašmenimis kaip ir pavardė, nepaisant to, kokiais rašmenimis vardas yra įrašytas dokumento šaltinyje. Manytume, kad ir Lietuvos Respublikos piliečio vardui, ir tokio asmens pavardei būtų taikomi tokie pat rašymo reikalavimai (atsižvelgiant į dokumento šaltinio įrašus). Atkreiptinas dėmesys, kad ir straipsnio pavadinimas – „vardo ir pavardės nurašymas ir perrašymas“, suponuoja, kad vardas ir pavardė yra nurašoma ir perrašoma, vadovaujantis dokumento šaltinio įrašais. Pritarti Pasiūlymas:
Tikslinti, kad tokia galimybė numatoma suteikiant vardą. 14. TD
23
dalies 3 punkte prieš žodį „šaltinyje“ įrašytinas žodis „dokumento“. Pritarti
2 15.
2
straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pasiūlymo Vyriausybei parengti ir įgyvendinti registrų ir valstybės informacinių sistemų pertvarką turinys ir tikslas, t.y. nėra aišku, nei kurie valstybės registrai ar informacinės sistemos turėtų būti pertvarkomos, nei kokiu būdu jie turėtų būti pertvarkomi, nei kurių įstatymo nuostatų įgyvendinimui tokia pertvarka būtų būtina. Be to, atsižvelgus į tai, kad įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti gali prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pakeisti asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą bei atsižvelgus į Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, būtina gauti Vyriausybės išvadą. Šio straipsnio 2 dalies formuluotėje „parengia ir patvirtina” žodis „parengia“ brauktinas, nes Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas turi teisę pavesti parengti teisės akto projektą jiems pavaldiems subjektams, o ne „rengti” juos patys. Pritarti Pasiūlymas:
gauti išvadas dėl projektu siūlomo asmens vardo ir pavardės rašymo oficialiuosiuose dokumentuose teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Vyriausybės išvadą dėl šiam įstatymui įgyvendinti būtinų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalyje suformuluotiems pavedimams vykdyti, bei Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekte siūloma įsigalioti data „2015 m. sausio 1 d.“ yra reali. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti atsižvelgiant į projekto svarstymo eigą. 17. TD
(pakeitus jo numeraciją) turi būti perkeltas į įstatymo projekto pabaigą, šio straipsnio pavadinimo ir formuluotė dėstytinos taip: „7 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio“ (Žin., 1991,5
asmens pareigos turi būti dėstomos mažosiomis raidėmis. Pritarti
2014-05-29 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP‑1653 (toliau – Projektas) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1654 (toliau – CK projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:
Projekto reguliavimo sritimi, visų pirma atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje [1] iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, nacionalinėje teisėje turėtų būti numatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečių, pasinaudojusių laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise ir turinčių Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotą civilinės būklės akto įrašo liudijimą (ar kitą dokumentą), kuriame yra nurodyti asmens vardas ir pavardė, (pavyzdžiui, santuokos ar gimimo liudijimą), vardą ir pavardę
išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose nurodyti jų nekeičiant. Pritarti
2014-05-293 2.
Projekto 3 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, numatanti, kad dokumentuose vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis , o sutuoktinio paimtos pavardės ir vaiko gautos pavardės rašomos lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį . Išimtys iš šios taisyklės numatytos Projekto 4 straipsnyje: 1) Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti rašomi nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis; 2) užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės (toliau – užsieniečiai) vardas ir pavardė gali būti rašomi nelietuviškais dokumento šaltinyje įrašytais lotyniško pagrindo rašmenimis ar (esant tokiam pageidavimui) lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. Mūsų nuomone, ši bendroji taisyklė ir jos išimtys bei jų įgyvendinimas praktikoje diskutuotini šiais aspektais:
2014-05-29
Iš dalies pritarti Argumentai: Ne lietuvių tautybės asmenų pavardžių formos gali skirtis pagal lytį, bet neturėti lietuviškos formos. 22.
Svarstytina, ar šis terminas apima tik vardo ir pavardės [2] formos skirtumus pagal lytį (pavyzdžiui, pavardės White keitimą į Whitas, Whitienė, Whitaitė ar pavardės Czerwinski keitimą į Czerwinskis, Czerwinskienė, Czerwinskytė ), ar taip pat ir pavardės kamieno formulavimą pagal lietuvių kabos taisyklės ir
(ar) skambesį ( Waitas, Waitienė, Waitaitė; Čerwinskis, Čerwinskienė, Čerwinskytė ), ar ir tam tikrus kitus aspektus;
Projekte įtvirtintu reguliavimu, būtų perrašomos dvigubos pavardės (pavyzdžiui, White-Czerwinski ar White-Petraitytė ). Nėra aišku, ar, pareiškėjui nusprendus pasirinkti pavardės lietuvišką formą, tokia forma būtų suteikiama abiems dvigubos pavardės dėmenims, ar tik paskutiniajam [3] ;
Projekte yra skirtingai reglamentuojama pavardžių rašyba, atsižvelgiant į tai, ar pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis (asmuo be pilietybės): Lietuvos Respublikos piliečių pavardės galėtų būti rašomos lietuviškais rašmenimis ir lietuviška forma pagal lytį (Projekto
rašmenimis arba lietuviška forma (Projekto 4 straipsnio 1 dalis).
Whitas, Whitienė, Whitaitė ar Czerwinskis, Czerwinskienė, Czerwinskytė ) bei šias pavardes rašyti lietuviškais rašmenimis (pavyzdžiui, Vhite ar Czervinski arba Vhitas ar Czervinskis ). Kyla abejonių dėl to, ar tokiu reglamentavimu nebūtų keliamas pavojus bendrinei lietuvių kalbai bei lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui [4] .
Tai pasakytina ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia pavardžių daryba būtų ne išimtinė ar retai pasitaikanti, o atliekama kiekvienu atveju pareiškėjui to paprašius. Be to, problemų keltų ir šių pavardžių tarimas bei jų suderinamumas su lietuvių kalbos fonetikos taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, svarstytina, ar nebūtų tikslinga Projekte, įtvirtinant galimybę pavardes rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, atsisakyti nuostatų, leidžiančių sudarant šias pavardes atsižvelgti į lietuviškos formos skirtumus pagal lytį (t. y. kad tiek vyrui, tiek moteriai, tiek vaikams butų suteikiama tokios pačios formos pavardė nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, pavyzdžiui, White ar Czerwinski ). Nepritarti Iš dalies pritarti Pritarti Pritarti Projekto 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama lietuviška vardo ir pavardės rašymo forma lietuviškais rašmenimis. Konkrečius perrašos atvejus nustatyti įstatymo įgyvendinimo teisės akte. 23. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
reglamentuojami Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašymo klausimai, susiję su tais atvejais, kai dokumento šaltinyje jo vardas ir pavardė būtų įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis. Nepritarti Argumentai: Tokie atvejai teisiškai negalimi. 24. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
1
nurodytas sąvokos „asmuo“ apibrėžimas apima ir asmenis be pilietybės. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto 4 straipsnyje reglamentuojama šių asmenų vardų ir pavardžių rašyba, siūlytume atitinkamai patikslinti Projekto
Komitetas siūlo atsisakyti šios sąvokos apibrėžimui projekto 2 straipsnio 1 dalyje. 25.
2
Konstantinidis (C‑168/91) suformuluotus principus, Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba Projektą įgyvendinančiose taisyklėse reikėtų numatyti, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį. Pritarti Pasiūlymas:
Projektą įgyvendinančiose taisyklėse numatyti, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi pagal atitinkamos šalies nustatytas perrašos lotyniškais rašmenimis taisykles. 26. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014-09-05 Nr. S1-352 (1.7) Lietuvos Respublikos Seimo prašymu (2014-07-15 Seimo posėdžio protokolai Nr. SPP-169 ir Nr. SPP-170) Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau
Ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai Lietuvos dokumentuose rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (2013-10-24 nutarimu Nr. N-11 (147) priimta pataisa). Atsižvelgiant į kitose valstybėse taikomą praktiką ir į tai, kad projektuose iš esmės kalbama tik apie asmenvardžių rašmenis, svarstytina, ar nepakaktų rašybos nuostatas dėl rašmenų įtraukti į Lietuvos Respublikos paso ir Lietuvos
šios nuostatos įtrauktos į asmens dokumentus reglamentuojančius įstatymus). Išvados
nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. Pritarti
2014-09-05 Nr. S1-352 (1.7)
lietuviškais rašmenimis. Pritarti
2014-09-05 Nr. S1-352 (1.7) 3.
S1-352 (1.7)
3Atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys:
a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Pritarti Pasiūlymas: Siūlyti vartoti ne terminą „lotyniško pagrindo rašmenys“, o „lotyniškais rašmenimis“. 29. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014-09-05 Nr. S1-352 (1.7)
valstybių piliečių asmenvardžiai kituose dokumentuose rašytini remiantis VLKK
2014-09-05 Nr. S1-352 (1.7)
Nr. XIIP-1653 būtina atsakyti į klausimą, ar Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose vardai ir pavardės gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkto atitiktį Konstitucijai, 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Tačiau Aukščiausiosios Tarybos nutarimo 3 punktu įteisintos nuostatos, kad „asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“, Konstitucinis Teismas nėra įvertinęs.
Be to, 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ Teismas pasakė, kad gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu (dabar – VLKK). VLKK nuostata dėl galimybės užrašyti kitos kalbos asmenvardžius autentiška rašyba buvo išreikšta Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo 3 punkte. VLKK nuomone, Lietuvos Respublikos piliečiai, sudarę santuoką su užsieniečiais, taip pat galėtų pasirinkti autentiškas jų pavardes, t. y. Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose šių piliečių pavardės galėtų būti rašomos tokiais pat lotyniško pagrindo rašmenimis kaip ir sutuoktinių pavardės. Tas pats pasakytina ir apie tokių sutuoktinių vaikų pavardes. Konstitucinio Teismo teigimu, pagal Konstituciją netoleruotina, kad taisyklės, „įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, inter alia lietuviškų asmenvardžių rašymui“. Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečio pase nelietuviški asmenvardžiai gali būti rašomi autentiška rašyba (išskyrus raides w, q ir x , taip pat lietuvių kalboje nesančius diakritinius ženklus).
Jei kalboje autentiškos rašybos asmenvardžių kiekybiškai nėra daug, jie nedaro akivaizdesnio poveikio bendrinei kalbai, jos savitumui ir normų stabilumui. 2013 m. VLKK, siekdama išsiaiškinti, kokia reali kitų kalbų asmenvardžių vartojimo valstybės institucijų ir įstaigų rengiamuose oficialiuose dokumentuose praktika, tarpininkaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio, atliko institucijų ir įstaigų apklausą. Institucijos ir įstaigos nurodė, kad ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai rašomi taip, kaip jie įrašyti turimame šaltinyje, t. y. asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente arba kitame pateiktame dokumente (išsilavinimo pažymėjime, santuokos liudijime, teismo vykdomajame rašte, asmens iniciatyviniame rašte ir kt.). Nurašant asmenvardžius vartojamos lietuvių kalbos raidyne nesančios raidės w, q, x . Diakritiniai ženklai, jei nėra techninių galimybių jų perteikti, nerašomi. Apklausos rezultatai parodė, kad svetimvardžių rašymas didesnių problemų nekelia – oficialiuose dokumentuose kitų kalbų asmenvardžiai rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio
bendraisiais tokių asmenvardžių vartojimo principais. Užsieniečiams išduodamuose leidimuose gyventi Lietuvos Respublikoje jų vardai ir pavardės rašomi autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis), tačiau be diakritinių ženklų. Į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą asmenvardžiai įrašomi autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis), diakritiniai ženklai jame neperteikiami; taip pat į Juridinių asmenų registrą įrašomi užsienio juridinių asmenų filialų Lietuvoje pavadinimai. Atkreiptinas dėmesys į kitų šalių praktiką.
Pavyzdžiui, Estijoje į asmens tapatybės dokumentą įrašant asmenvardžius, kuriuose esama kitų kalbų rašmenų, laikomasi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos transkribavimo taisyklių (ICAO), jei įmanoma, originalūs rašmenys išlaikomi. Slovakijoje, kurios oficialioji kalba pagal šalies Konstituciją yra slovakų kalba, vardai ir pavardės metrikacijos aktuose ir oficialiuose jų išrašuose gali būti rašomi su skirtingose kalbose vartojamomis raidėmis ir su tų kalbų diakritiniais ženklais. Portugalijoje užsienietiškos pavardės, įgyjamos tuokiantis, rašomos originalia forma ir tuo atveju, jei jose yra portugalų kalboje nevartojamų raidžių ar diakritinių ženklų. Panašių nuostatų laikomasi ir Austrijoje, Lenkijoje (šių šalių, kaip ir Portugalijos, oficialiosios kalbos nurodytos konstitucijose), Švedijoje, Čekijoje. Atsižvelgti
2014-09-05 Nr. S1-352 (1.7)
rašmenimis nurodytas įstatymo projekto 3 straipsnyje. Įstatymo projekto 4 straipsnyje nurodytos išimtys, kada asmens vardas ir pavardė Lietuvos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose gali būti rašomi nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis:
pateikia dokumento šaltinį, kuriame jo asmenvardis parašytas nelietuviškais rašmenimis;
pilietis (arba asmuo be pilietybės) pateikia dokumento šaltinį, kuriame jo asmenvardis parašytas nelietuviškais rašmenimis. Abstrakti formuluotė, kokia pateikta įstatymo projekto 4 str. 1 dalyje („Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje“), neatsako į klausimą, kas būtų pripažįstamas kaip dokumento šaltinis.
VLKK nuomone, toks šaltinis būtų Lietuvos pilietybę įgijusio užsienio valstybės piliečio asmens dokumentas, taip pat užsieniečio sutuoktinio ar užsieniečio tėvo asmens dokumentas (kai Lietuvos pilietis paima užsieniečio sutuoktinio pavardę ar jų vaikui suteikiama tokia pavardė). Jei asmuo tokio dokumento neturi (pvz., kuriai nors tautinei mažumai priklausantis asmuo), neaišku, kokį šaltinį jis galėtų pateikti norėdamas realizuoti teisę asmenvardį rašyti kitos kalbos rašmenimis. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Konkrečiai apibrėžti, kas yra dokumento šaltinis. 32. Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sk. vyr. m. darb. dr. O.Aleknavičienė, prof. dr. L. Kalėdienė, Bendrinės kalbos sk. vadovė dr. R. Miliūnaitė, Kalbų ir kultūrų sąveikos sk. vadovas prof. habil..dr. S.Temčinas 2014-06-11 Daugelyje šiuo metu vykstančių diskusijų, spaudos konferencijų, radijo ir televizijos pokalbių apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose skirtingos nuomonės grindžiamos įvairiais argumentais, tarp jų ir kalbiniais. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos ir Vardyno skyrių 2014 m. balandžio 25 d. surengtos diskusijos tikslas ir buvo išgryninti kalbinius argumentus remiantis instituto mokslininkų tiriamaisiais ir taikomaisiais darbais („Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“, „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, „Pavardžių žodynu“ ,
„Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, pradėtu
skelbti internete „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“ ir daugeliu kitų), taip pat įvertinti kai kuriuos viešumoje neadekvačiai pateikiamus faktus.
Pagrindinis diskusijos klausimas – ar Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškomis lotyniško pagrindo raidėmis? Toliau pateikiami svarbiausi diskusijoje iškelti šio klausimo aspektai. 1. Ar asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose klausimai yra kalbininkų, ar politikų reikalas? Asmenvardžiai yra kalbotyros, teisės ir (geo)politikos objektas, todėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose problemų negali spręsti vienos srities specialistai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui kreipusis į Konstitucinį Teismą dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose, Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. byloje Nr. 14/98 priėmė „Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame konstatavo, kad vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose taisyklės turi būti nustatomos įstatymu: „Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu.
Todėl esminės asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės turi būti nustatytos įstatymu.“ Taigi galutinį sprendimą turi priimti politikai, tačiau tik išklausę kalbos specialistų nuomones ir argumentus, gavę ir įvertinę oficialias išvadas: „Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti.“ Kaip rodo moksliniai darbai, pasaulyje asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose klausimus aprėpia kalbų politika , kurią vykdo valstybės valdomosios ir vykdomosios įstaigos bei organizacijos. Kalbos politiką bandoma optimizuoti pasitelkiant mokslininkus, tada ši sritis pavadinama ir kalbų planavimu , tačiau lemiamus sprendimus visuomet priima politikai
atsakyti VLKK ir kiti kalbos specialistai dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose? Minėtame
asmenvardžiai Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba.
Tai garantuoja ir įpareigoja konstitucinis valstybinės kalbos statusas: „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“ Konstitucinis Teismas nurodė, kad priimant sprendimą dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose turi būti paisoma konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą, nepažeisti jos statuso ir savitumo: „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, apibrėždama esminius valstybinės kalbos vartojimo klausimus, inter alia nustatydama Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.
Pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės, inter alia įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.“ Konstitucinis Teismas įpareigojo VLKK teikti oficialią išvadą, ar gali būti nustatytos kitokios asmenvardžių rašymo taisyklės, kurios būtų taikomos nepažeidžiant lietuvių kalbos sistemos, išsaugant vartojimo tradiciją: „ar gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos
Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, inter alia ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė
„lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos
Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.“ Taigi su asmenvardžių rašymu Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose susiję du klausimai:
asmens dokumentuose galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides;
klausimą būtų atsakyta teigiamai, – kuriais atvejais tai galėtų būti daroma.
Pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės, inter alia įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.“ Konstitucinis Teismas įpareigojo VLKK teikti oficialią išvadą, ar gali būti nustatytos kitokios asmenvardžių rašymo taisyklės, kurios būtų taikomos nepažeidžiant lietuvių kalbos sistemos, išsaugant vartojimo tradiciją: „ar gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos
Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, inter alia ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė
„lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos
Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.“ Taigi su asmenvardžių rašymu Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose susiję du klausimai:
asmens dokumentuose galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides;
klausimą būtų atsakyta teigiamai, – kuriais atvejais tai galėtų būti daroma. Atsakant į šiuos klausimus, būtina atsižvelgti į dabar galiojančias asmens vardo ir pavardės rašymo asmens dokumentuose taisykles ir išimtis.
Tebegaliojančiame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime
„Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“
[2] , reglamentuojančiame asmenvardžių rašymą valstybine kalba, numatoma viena pagrindinio principo išimtis, kaip rašyti kitų valstybių pilietybę turėjusių piliečių vardus ir pavardes lotyniško pagrindo rašmenimis nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų (3-ias punktas): „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.“ Taigi ir šiuo metu nelietuviški lotyniško pagrindo abėcėlės rašmenys, bent jau q, w ir x , gali būti rašomi Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose išimties tvarka, jeigu asmuo yra turėjęs teisinių ryšių su kita valstybe (yra buvęs jos pilietis). Tačiau šia
lietuvių abėcėle (joje nėra dažniausiai tokiais atvejais pageidaujamų q, w ir x ). Taip elgiamasi todėl, kad Civilinio kodekso (2000 m. liepos
skelbia: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.“ Civilinės metrikacijos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
[3] ) 8 punkte rašoma: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ir įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose bei liudijimuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš paso ar užsienio valstybės institucijos išduoto civilinės būklės akto įrašo liudijimo.
Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai negalima jų įrašyti. Tėvams pageidaujant, vaiko vardą ir (ar) jo pavardę rašyti pagal tarimą ir (ar) sugramatinant, turi būti pateiktas vaiko tėvų rašytinis prašymas ištaisyti jo vardą ir (ar) pavardę šių taisyklių nustatyta tvarka. Registruojant ir apskaitant Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsienio valstybės piliečiu, taip pat jų vaiko gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, nustatančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. “ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra reglamentuota, kaip perrašyti kitų valstybių piliečių vardus ir pavardes lotyniško pagrindo rašmenimis nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų, bet tai netaikoma Lietuvos Respublikos piliečiams. Taigi atsakymas į dažnai keliamą klausimą, kodėl skiriasi tos pačios šeimos vardų ir pavardžių užrašymas, yra teisinio, o ne kalbinio pobūdžio: teisės aktuose, reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nėra galimybės vartoti nelietuviškos abėcėlės raidžių, o užsienio valstybių piliečių bei jų vaikų civilinės būklės aktų įrašuose tokia galimybė yra. Atkreiptinas dėmesys į minėtose Taisyklėse daromą išlygą: „Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai negalima jų įrašyti.“ Tokiu atveju klausimas dėl nelietuviškų raidžių vartojimo išimties tvarka apsiriboja tik lotyniškojo pagrindo abėcėlės raidėmis q, w ir x. Atsižvelgti
2014-06-11 3.
Ar „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ esanti pastaba apie nelietuviškų raidžių vartojimą apima asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose? Lietuvių kalbos vartosenoje (žiniasklaidoje, mokslo veikaluose, grožinėje literatūroje) funkcionuoja ir nelietuviškų rašmenų. Tačiau jie nepriklauso lietuvių kalbos rašybos sistemai. Apie tai ir kalbama „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ pastaboje po lietuviškos abėcėlės lentele: „Nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) dar pavartojamos raidės:
(asmenvardžiai) laikytini kitų kalbų citatomis, todėl gali išlaikyti ir tų kalbų rašybos ypatumus [4] . Kas kita yra Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės – jie yra valstybinės lietuvių kalbos faktai, jie rašomi asmens dokumentuose, patvirtinančiuose asmens ir valstybės teisinį ryšį (pilietybę), funkcionuoja administraciniuose dokumentuose ir registruose, todėl minėta gramatikos pastaba jiems netaikytina. Atsižvelgti
vartoti nelietuviškas lotyniško pagrindo abėcėlės raides Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose reikštų lietuvių abėcėlės pakeitimą? Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, taigi lietuvių kalbos abėcėle, kurią sudaro 32 raidės. Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Teisiškai tai reikštų ir konstitucinės nuostatos dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės paneigimą. Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar pripažinti kaip lygiavertes kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles nėra. Priešingu atveju būtų pažeista lietuvių kalbos rašybos sistema.
Jeigu būtų sudaryta galimybė tą patį garsą užrašyti ne viena, o dviem ar net daugiau raidžių ir jų junginių, valstybinės kalbos apimamoje srityje pradėtų lygiagrečiai funkcionuoti kelios ar net keliolika rašybos ir tarimo sistemų. Visuomenei kiltų sunkumų vartoti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius sakytinėje ir rašytinėje kalboje: pvz., iš skambesio nustatyti, kada kaip rašyti – Vrublevski
Żółtkiewicz. Net jeigu būtų pritaikyta vadinamoji pasaulinė praktika „nepaisyti ženklų virš liniuotės“, t. y. visų diakritinių ženklų virš raidžių ar po jomis, vis tiek būtų keblu nuosekliai taikyti ne lietuvių, o daugybės kitų kalbų rašybos principus. Į Lietuvos asmenvardžių sistemą įsilietų palyginti daug vardų ir pavardžių su kitų valstybių valstybinių kalbų raidėmis ir rašybos principais. Tai pažeistų lietuvių kalbos savitumą, rašybos principus ir tradicijas. Dar vienas argumentas, kodėl būtina išlaikyti tą patį rašybos principą rašant asmenvardžius Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, yra tai, kad dabar visi asmens duomenys perkeliami ir į elektroninę terpę, t. y. sudaromi elektroniniai įvairių valstybės duomenų registrai. Vadinasi, net sąlygiškai prilyginus visas giminiškas raides su diakritiniais ženklais toms pačioms raidėms be diakritinių ženklų, gali kilti problemų dėl sutampančių raidžių (pvz., s ir š; z ir ž; c ir č ), nes fonologiškai jos netapačios, arba dėl raidžių kiekio (pvz.,
nelietuviškais rašmenimis papildomu (neoficialiu) įrašu?
Diskusijos dalyvių nuomone, jei asmuo pageidauja, asmens dokumente kitakalbius asmenvardžius būtų galima papildomai pateikti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, bet tik po oficialaus įrašo valstybine kalba. Tačiau tokie pageidavimai turi turėti teisinį pagrindą, apibrėžiamą teisės aktais. Tai ne kalbininkų, o teisininkų ir politikų kompetencija. Konstitucinis Teismas 2009 m. išaiškino, kad asmens dokumento kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima rašyti kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, tačiau tas įrašas neturi būti prilygintas oficialiam įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Atsižvelgti
dokumentuose rašomi nepagrindinės tautos asmenvardžiai kitose šalyse? Kai kuriose šalyse pripažįstama asmens teisė asmens dokumentuose rašyti savo vardą ir pavardę gimtąja kalba, tačiau įrašai daromi skirtingai – pagal valstybės numatytas taisykles. Suomijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje tik tais atvejais, kai jų piliečiams dokumentai išrašomi remiantis kitos valstybės išduotais dokumentais (pilietybės įgijimo, vedybų, vaiko gimimo ir pan.), asmenvardžiai rašomi nieko arba beveik nieko nekeičiant (dažniausiai atsisakant diakritinių ženklų). Kitose valstybėse remiamasi tik savo abėcėle, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje. Danijos Karalystėje, kaip ir Lietuvoje, perrašant raides su danų kalboje nevartojamais diakritiniais ženklais ar nelotyniško pagrindo abėcėlės raides, asmuo pats pasirenka, kuriomis danų abėcėlės raidėmis asmenvardžiai būtų užrašyti panašiausiai. Atsižvelgti
leidžiama piliečiams keisti asmenvardžius?
Paprastai jau esami valstybės piliečiai gali pageidauti keisti asmenvardžius asmens dokumentuose dviem atvejais:
atstatyti buvusias formas, kurios galėjo būti pakeistos dėl politinių ar kitų aplinkybių;
kad būtų įrašytos autentiškos jų kalboje, tapusioje tautinės mažumos kalba, vartojamos formos. Italijoje nėra galimybės pakeisti fašistiniu laikotarpiu suitalintas tautinių mažumų pavardes. Prancūzijoje galima pasikeisti pavardę, bet tik tuomet, kai asmuo nori suprancūzinti savo pavardę, o ne atvirkščiai. Suomijoje keisti asmenvardį galima tik tais atvejais, kai norima dar labiau priartinti užrašymą prie tarimo. Lenkijoje tautinių mažumų atstovams nuo 2005 metų numatyta galimybė rašyti vardą ir pavardę kitų kalbų abėcėlių raidėmis, tačiau tai daroma tik įrašant ne lenkų abėcėlės raides ar raides su lenkų kalboje nesančiais diakritiniais ženklais į asmens dokumentą [5] , bet neperkeliant jų į elektroninį valstybės duomenų registrą, todėl taip parašyti asmenvardžiai viešojoje erdvėje nefunkcionuoja. Jeigu Lietuvoje būtų sudaryta galimybė to pageidaujantiems dabartiniams Lietuvos piliečiams sulenkinti savo pavardes, tai būtų precedento neturintis atvejis: istoriškai kelis šimtmečius trukęs lietuvių pavardžių lenkinimo procesas būtų baigtas XXI amžiuje, pavyzdžiui:
Gulbinas → Gulbinovič → Gulbinowicz ; Daugėla → Dovgialo → Dowgiało ir pan. Europoje iki šiol vyksta atvirkščias procesas, pavyzdžiui, Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur valstybė tarpininkauja grąžinant pakeistas pavardžių lytis. Ir Lietuvoje tai nebūtų sunku padaryti, nes Antanas Salys 1939 m. buvo parengęs pavardžių atlietuvinimo programą, o 2009 m. patikslintos Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės [6] , palengvinančios šią procedūrą. Atsižvelgti
2014-06-11 Diskusijos išvados 1.
Kalbinių argumentų, kodėl reikėtų keisti galiojančias nuostatas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, nėra. 2. Rašant Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, būtų pakeista lietuvių kalbos abėcėlė ir destabilizuota rašybos sistema. Kartu būtų paneigtas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, pažeistas jos rašybos savitumas ir sutrikdytos vartojimo tradicijos. 3. Dėl gyventojų migracijos ir besikeičiančio gyvenimo išimtys (pavyzdžiui, su kitų valstybių piliečiais santuoką sudariusiems asmenims ir tokių šeimų vaikams) gali būti daromos, tačiau jos neturi pažeisti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos. 4. Dabartiniame geopolitiniame kontekste siektina integralios ir pilietiškai susitelkusios visuomenės, kuri gebėtų išlaikyti lietuvių kalbos savitumą ir vartojimo tradiciją, kad nebūtų pažeista
V. Jocys 2014-04-08 Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) svarstė ir teikė siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui bei Ministrui pirmininkui 2013 m. kovo 25 d. Nr. S-44 „Dėl Lietuvos vietovardžių ir gatvių daugiakalbės rašybos, Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis“. Paskutiniame savo posėdyje Taryba vėl grįžo prie šio klausimo ir svarstė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP-1653 bei Civilinio kodekso 3.282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1654. Tarybos narių daugumos nuomone, Lietuvos piliečių reikalavimą jų asmenvardžius rašyti dokumentuose nelietuviškais rašmenimis turėtų pilnai patenkinti Seimui 2010 m. pateikto Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIP-1668 (kurį parengė tuometiniai LR Seimo nariai R. Kupčinskas ir G.
Kupčinskas ir G. Songaila) priėmimas – tuomet Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai pageidaujant būtų rašomi antrajame paso puslapyje kitataučio asmens kalbos rašmenimis, neišstumiant iš pirmojo paso puslapio valstybinės kalbos rašmenimis užrašytų asmenvardžio. Šis projektas buvo sukurtas remiantis Latvijos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo modeliu, kurį teigiamai įvertino įvairios tarptautinės organizacijos . Šis kitataučių asmenvardžių oficialaus užrašymo būdas visiškai atitinka Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos
piliečiams kitataučiams, neišskiriant vien naudojančias lotynišką abėcėlę tautas. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba neturėtų sukelti problemų kitataučiams asmenims siekiant įrodyti savo santuoką su kitataučiu, tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai įrodomi remiantis konkrečiais dokumentais – santuokos ar gimimo liudijimais, o asmenybės tapatybė nustatoma pagal asmens kodą. Norėtume taip pat pastebėti, kad lotyniško pagrindo rašmenų įvairovė yra pernelyg didelė, įvairios tautos naudoja daugybę lietuviams mažai žinomų lotynų abėcėlės raidžių su diakritiniais ženklais (žr. pavyzdį priede) – juos ėmus rašyti civilinės būklės aktuose, neabejotinai būtų apsunkintas už asmenvardžių rašybą atsakingų darbuotojų kokybiško darbo efektyvumas, kaip ir galimybė tuos raštus perskaityti daugumai Lietuvos žmonių. Taryba siūlo atmesti projektus Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1654, kurie numato Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba; suteikti galimybę nelietuviams LR piliečiams dokumentuose savo asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis pagal tvarką, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIP-1668. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 41.. Montrealio radijo lietuviškos programos vedėjas L. Stankevičius 2014-07-18 Lietuvos lenkų tautinės mažumos reikalauja, kad jų Lietuvos pase būtų rašomos lenkiškos pavardės. Tai Lietuvos valdžia turėtų kreiptis į Lenkijos valdžią ir reikalauti, kad pirmiausiai lenkai turėtų parodyti pavyzdį ir Suvalkų trikampyje lietuvių lenkiškuose pasuose turėtų rašyti lietuviškas pavardes, o ne lenkiškas. Tenai visų lietuvių pasuose yra rašoma pvz.,
„Patirtis“ pirmininkas dr. R. Pakalnis, nariai: prof. I.R. Merkienė, žurnalistė N. Baužytė, inž.V.Palubinskas, prof. A.Svirskis, prof. A.Tyla, gamtininkas S.Paltanavičius, dr.M.Sereikienė, menotyrininkas R.Budrys, v.m.d. Z.T.Urbonas, kun. E. Paulionis, prof. A. Baležentis, prof. Z.Zinkevičius, inž. A.Jasiūnas, prof. L. Klimka 2014-05-10 Sambūrio „Patirtis“ nariai yra labai susirūpinę dėl nesiliaujančių bandymų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, nepaisant visuomeninių organizacijų, lituanistų mokslo bendruomenės garbių narių ir visuomenės daugkartinių protestų, apriboti valstybinės kalbos vartojimą oficialiuose dokumentuose, griauti istoriškai susiformavusią lietuvių kalbos abėcėlę ir kitaip menkinti lietuvių kalbos statusą. Pritariame „Vilnijos“ draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio 2014 m. gegužės 6 d. Vilniuje prie LR Seimo surengto mitingo rezoliucijai, siūlančiai atmesti LR Seime įregistruotus G. Kirkilo ir I. Šiaulienės „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą“, kuriame numatyta oficialiuose Lietuvos dokumentuose vietoje įrašų valstybine kalba leisti įrašus kitomis kalbomis.
Taip pat atmestinos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pateiktos Tautinių mažumų Civilinio kodekso ir Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis iš esmės lenkų ir rusų kalboms siekiama suteikti regioninių kalbų statusą. Mūsų nuomone, Lietuvoje galėtų būti priimta vardų ir pavardžių rašymo tvarka, kaip Latvijoje. Palaikome V. Stundžio su kitais Seimo nariais parengtus Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidžiančius vardų ir pavardžių rašymo bei tautinių bendrijų įstatymų projektus. Etniniams reikalams spręsti ir deryboms tais klausimais su kaimyninėmis valstybėmis turėtų būti skubiai sudaryta kompetentinga ir nacionalinius interesus atstovaujanti komisija. Manome, kad valstybinė kalba neturi būti politinių manipuliacijų objektu ir jos statusas negali būti menkinamas dėl sandėrių su kaimyninėmis valstybėmis. Atsižvelgti
pirmininkas K. Stoškus 2014-03-21 Mokslo veikaluose ir dokumentuose privalo būti rašomas ir lietuviškas svetimo vardo bei pavardės tarimas, ir svetimos pavardės rašytinė forma. Tai galima vadinti maksimaliu informavimu:
1) kiekviena civilizuota kalba reiškiasi dviem formom - sakytine (šnekamąja) ir rašytine (rašomąja). Pirminė (bazinė) yra sakytinė kalba. Rašytinė - jos fiksavimo būdas ir istorinis vedinys. Tačiau senosios anglų ir prancūzų kalbos tiek autonomizavo raštą, kad tose kultūrose jis įgavo prioritetinę reikšmę. Lietuvių kultūroje yra susidariusi tų abiejų formų pusiausvyra. Tam turėjo reikšmės palyginti nesenas mūsų raštas, kurio tarimas iš esmės nesiskiria nuo jo užrašymo būdo. O tai reiškia, kad mūsų kalbos tarimas palaiko rašto kultūrą, o rašto kultūra – tarimą. Mūsų pirmaeilė priedermė saugoti ir gerbti abi šias formas kaip mažos tautos kalbos ir visos jos kultūros išsaugojimo sąlygą.
2) Nuo pat Nepriklausomybės pradžios, rašydami svetimvardžius, tų abiejų kalbos formų gretinimu vadovavosi nuovokiausi knygų leidėjai. Jie žinojo, kad mokslo žmonės turi būti atsakingi ir už adekvatų svetimvardžių rašymą, ir už jų teisingą (priimtą) perskaitymą (tarimą). Norminiu abiejų formų perteikimu buvo savaip tikrinama net ir jų profesinė kompetencija. Kitokia yra valstybės tarnautojų ir kitų jos piliečių padėtis. Jie neprivalo ir net negali išmokti visų tų kalbų, kurių pavardės galėtų būti įrašytos svetimtaučių asmeniniuose dokumentuose (pasuose, asmens kortelėse, pažymėjimuose ir t.t.). Bet jie turi teisę reikalauti, kad jų valstybėje išduoti ir funkcionuojantys dokumentai būtų parašyti valstybine kalba, o tai reiškia, kad visi svetimvardžiai būtų prieinami kiekvienam Lietuvos piliečiui, t.y. taisyklingai jų perskaitomi (ištariami). Dokumentai pirmiausiai skiriami ne užsieniui, o Lietuvos institucijoms ir visiems jos piliečiams, todėl turi būti pritaikyti jų galimybėms tuos svetimvardžius perskaityti ir formuluoti su jais sintaksiškai suprantamus sakinius. Kadangi lietuvių kalba yra fleksinė ir pavardes tenka linksniuoti, nė kiek ne mažiau svarbu tiems svetimvardžiams suteikti tokiam linksniavimui pritaikytas formas. 3) Bet lietuviško tarimo būtinumas neprieštarauja svetimtaučių norui asmens dokumentuose matyti savo autentišką vardą ir pavardę. Jeigu asmens dokumentuose greta lietuviško tarimo būtų įrašomi autentiški svetimtaučių vardai ir pavardės, teisinėje valstybėje būtų sudarytos palankesnės sąlygos laikytis personalinės atsakomybės principo. O tokio autentiškumo nebus įmanoma užtikrinti, jei dokumentuose nebus užrašyta kiekviena kiekvieno asmens vardo ir pavardės raidė.
4) Kadangi mes jau turime suverenią valstybę, o toji valstybė – valstybinę kalbą, savaime suprantama, kad pirmoje vietoje turi būti rašomas visiems prieinamas lietuviškas svetimvardžių tarimas, o antroje vietoje (skliausteliuose, kitoje eilutėje arba kitame puslapyje) tik kai kam prieinama autentiška rašytinė forma. Tokiu būdu išduodami Lietuvos Respublikos dokumentai (a) patvirtintų Konstitucijoje nurodytą valstybinės kalbos prioritetą, (b) atitiktų svetimtaučių norą matyti asmens dokumentuose savo autentišką vardą ir pavardę, (c) išsaugotų asmens juridinei atsakomybei būtiną svetimvardžio autentiškumą, (d) net nemokantiems daugelio svetimų kalbų sudarytų sąlygas iš įrašyto lietuviško svetimvardžio tarimo ne tik atpažinti svetimvardį, bet ir kalbėti apie to vardo savininką, (e) užtikrintų ir išsaugotų vienos paskirties dokumentų standartą. Atsižvelgti
suvažiavimo pirmininkai dim. mjr. V. Balsys, dim. vyr. leit. Z.Tamakauskas 2014-04-06 Projekte XIIP-1653 siūlymas leisti vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis su svetimomis raidėmis, kurių lietuviškoje abėcėlėje nėra. Tai reikštų mūsų jau nusistovėjusios ir laiko patikrintos abėcėlės ardymą, suvereniteto pažeidimą. Jau 1999 m. Konstitucinio Teismo buvo išaiškinta, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kala, o įrašas nelietuviškais rašmenimis galimas tik kitų paso įrašų skyriuje. Vadinasi, to klausimo kelti nederėtų. Mūsų Konstitucija aiškiai nusako – asmenvardžiai visuose dokumentuose yra rašomi valstybine kalba.
Taip yra ir kitose šalyse – oficialiuose dokumentuose naudojama valstybinė kalba. <...> Asmenvardžių rašymas valstybine kalba nepažeidžia žmogaus teisės į vardą ir pavardę – ne lietuvių tautybės piliečių vardas ir pavardė rašomi pagal tarimą
11-osios aktai –kam jie nepatinka?“ pirminkas dr. K. Garšva 2014-02-20 Visos Lietuvos piliečių pavardės rašomos lietuviškomis raidėmis pagal tarimą. Lietuvių kalbos sistema rišliame tekste reikalauja vartoti pavardes su galūnėmis. Keisti LR Konstituciją, įsigaliojusius rašybos principus ir lietuvių kalbos abėcėlę galėtų tiktai visos tautos referendumas. Visame pasaulyje tikriniai vardai yra kalbos dalis. Dar 2008 m. Lietuvių kalbos institute vykęs kalbininkų seminaras nutarė, jog Lietuvos piliečių pavardės ir vardai dokumentuose turi būti rašomi pagal tarimą valstybinės lietuvių kalbos abėcėle. Apie tai savo straipsniuose ir knygose yra parašę profesoriai A. Butkus, P. Kniūkšta, A. Piročkinas, V. Urbutis, Z. Zinkevičius ir kiti.
Zinkevičius ir kiti. Projekto autoriai daro šias klaidas:
LR Kontituciją, įstatymus ir sutartis;
specialistų darbą bando atlikti ne specialistai;
gyventojų interesus, kalbos istoriją, onomastikos mokslą;
bei prekių ženklus painioja su Lietuvos piliečių pavardėmis;
kalbos vardyno dalį vadina nelietuvių pavardėmis;
pirmykščius (tikruosius, autentiškus, originalius) vietovardžius ir pavardes, darydami valstybei ir tautos kultūriniam palikimui žalą.
Lietuvos piliečių parašais, reikalaujame Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose ir toliau rašyti valstybine kalba, o pageidaujantiems rašyti užsienietiška formas, nurodyti jas antrajame paso puslapyje. Atsižvelgti
gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10 Dauguma projekto XIIP-1653 straipsnių kalbiniu požiūriu yra neteisingi, antikonstituciniai, todėl negali būti priimti. 1. Šio projekto tikslas yra ne užtikrinti Lietuvos respublikos piliečių vardų ir pavardžių – LDK kultūros paveldo teisinę apsaugą, bet ją naikinti. Bendra šeimos pavardė iš dalies užtikrinta 1991-01-31 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo
„Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ trečiuoju
punktu, leidžiančius asmenvardžius rašyti pagal pasą, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) gali išduoti tuo klausimu identifikacinę pažymą. Per
valstybinę kalbą, atsisakydamos svetimų raidžių. Atsižvelgti
gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų)
3
str.
Įstatymo projekto 2 str. 3 dalis turėtų būti formuluojama taip: „Dokumento šaltinis – Lietuvos
piliečiui ar užsienio valstybės – užsienio piliečiui. Atsižvelgti
ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų)
straipsnis, išskyrus 2-2 ir 2-4 dalis, naikintinas dėl šių priežasčių:
kalbos rašybos pagrindinį principą – skirtingus garsus (fonemas) žymėti skirtingais rašmenimis. 3.2. Prie 32 lietuviškų raidžių prideda dar 150 naujų raidžių, kurių visų niekas nemoka ištarti, rašyti ir kurių visų nėra jokioje pasaulio valstybėje. 3.3. Prieštarauja LR Konstitucijos preambulei („Lietuvių tauta, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius“...), 3-čiam straipsniui („Niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai tautai priklausančių suverenių galių“, 7-tam str. („Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai“), 10-tam str. („Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius“, o tokius valstybinius darinius su trimis valstybinėmis kalbomis neteisėtai kuria Lenkų rinkimų akcija), 14-tam str. („Valstybinė kalba – lietuvių kalba“). 3.4. LR Konstitucinis Teismas nagrinėjo tiktai LR piliečių vardų ir pavardžių rašybos atitikimą Konstitucijos 14 str. 1999-10-21 nutarime „Dėl LR Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase atitikimo LR Konstitucijai“ KT įrodė, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“.
visų šių nuostatų nepaneigė ir neatsisakė, pastebėdamas:“... gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 2999-01-21 nutarimo 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal LR įstatymus iš profesionalių kalbininkų-lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“. Atsižvelgti
ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10 KT sprendime 2014-02-27 nesiūloma pvz., „rašyti Lietuvos piliečių vardus ir pavardes svetimomis raidėmis, taip kaip nuspręs Lenkų rinkimų akcijos, Socialdemokratų ar kurios nors kitos partijos arba Lenkijos, Rusijos,, Baltarusijos ar kitos valstybės valdančiosios koalicijos“. KT sprendime nurodyta, kad „įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti iš profesinių žinių turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą, aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“. Tokie aiškūs siūlymai yra jau suformuluoti dr. P.Kniūkštos knygoje „Tarp gramatikos ir politikos“, skyrelyje „Koks galėtų būti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas“ (V., 2013, p. 145-170), recenzuotoje VLKK narių ir patvirtintoje Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos posėdyje 2012-12-19. Apie tai savo veikaluose rašo ir akad. Z.Zinkevičius (Lietuvių asmenvardžiai“ (V., 2008), „Vilnijos lenkakalbių pavardės“ (V., 2012)
„Lietuvių pavardžių žodynas“ (1 ir 2 t.) dr. Maciejauskienė, prof. V.Urbutis,
V. Labutis, A. Piročkinas ir kt.
Piročkinas ir kt. Ir nė vienas iš jų nesiūlo pavardes rašyti svetimomis raidėmis, o jiems prieštaraujančių mokslinių straipsnių nėra. 2008 m. Lietuvių kalbos institute vyko profesionalių kalbininkų konferencija, po diskusijų priėmusi sprendimą – Lietuvos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti valstybinės kalbos raidynu. Atsižvelgti
ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų)
nesilaikoma ir naujausio KT sprendimo“ be jokių konsultacijų su profesionalių kalbininkų institucijomis Vyriausybė parengia ir patvirtina Vardų ir pavardžių rašymo taisykles, parengia ir įgyvendina registrų ir valstybės informacinių sistemų pertvarką. Tai daroma skubiai ir savavališkai „iki šio įstatymo įsigaliojimo“, nors tam prieštaraus tebeveikiantis 1991-01-31 nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase“ (Žin.,
ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų)
pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas buvo pateiktas Seimui 2010 m., ir buvo Seimo daugumos atmestas, o svarstymui pasirinktas LR Konstitucijai neprieštaraujantis projektas, pagal kurį LR piliečio pase įrašius vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais , nelietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, jeigu jis to pageidauja. Aptariamajame projekte išlygos nenumatytos, vardai ir pavardės turi būti rašomos „nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis“. Atsižvelgti
ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10 6.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte galimų neigiamų priimto įstatymo padarinių nenumatoma, nors, pažeidžiant LR Konstitucijos 28 str., Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 4, 5, 6, 20, 21 str. tuo įstatymu būtų varžomos autochtonų ir gyventojų daugumos – lietuvių bei kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų ir tautinių mažumų teisės ir laisvės. LR Konstitucijos 29 str. draudžia varžyti žmogaus teises ir laisves, neleidžia teikti ir privilegijų dėl tautybės, kalbos ar pažiūrų. (Įstatymas sukurtas išimtinai lenkų bendruomenei). Įstatymo projekto pateikėjai nutyli, kad visi Lenkų rinkimų akcijos skundai Europos Sąjungoje atmesti, kaip ir Latvijos pilietės Mencenos. Europos žmogaus teisių teismas
dėl pavardės rašybos, o 2011 m. ES Teisingumo Teismas M. Runevič-Vardyn nurodė, jog Teismas nesprendžia sutuoktinių, kurių vienas užsienietis, pavardžių vienodumo problemos ir suteikia valstybėms galimybę savo nuožiūra nustatyti nacionalinį teisinį reguliavimą šiuo klausimu. (plg. E. Kuzborska. Teisinė tautinių mažumų padėtis Lietuvoje. V., 2012, p. 175). Neteisingai skelbiama, kad vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis „įprasta visose (išskyrus Lietuvą ir Latviją) šalyse, kurių rašmenys yra lotyniško pagrindo“ (p.4). Nutylima, kad etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje tokios rašybos nėra, o daugelis kitų pasaulio valstybių (išskyrus Čekiją) neturi raidžių č, š, ž, ė, ū ir kt. taip pat nerašo ištekėjusių ir netekėjusių moterų pavardžių priesagų. Dauguma valstybių pavardes ir vardus rašo pagal skambesį ir pagal savo rašybos taisykles. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 str. valstybėms palieka galimybę rašyti visus asmenvardžius pagal tarimą valstybine kalba („pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas “).
Vietovardžių ir gatvių pavadinimų Lietuvoje ir Latvijoje pagal šį str. rašyti nevalstybine kalba nereikia, nes tai neatitinka valstybių teisinių sistemų reikalavimų, pažeidžia daugumos gyventojų teises (20 str.), ypač valstybių suvereniteto, lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principus (21 str.). Šios Konvencijos komentaro 68 punktas pakartoja: „ šalys gali rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens pavardę (pavardes) pagal tarimą oficialios kalbos rašmenimis “. Atsižvelgti
ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų)
Lietuvos ir Lenkijos draugiško bendradarbiavimo ir geros kaimynystės sutartyje (14 straipsnyje) numatyta pavardžių rašyba pagal skambesį , ir sutartis Lietuvoje, priešingai nei Lenkijoje, tiksliai vykdoma. Pagal atliktas apklausas savo pavardes rašyti svetimos abėcėlės raidėmis norėtų tiktai nuo 20 iki 40 procentų Lietuvos lenkų. Dalis jų taip greičiau prarastų gimtąją paprastąją kalbą. Lietuvos derybininkai ir šito projekto autoriai Lenkijos atstovams bei visuomenei iki šiol nesugebėjo tinkamai išaiškinti, kad Lietuvoje grynai lenkiškos kilmės pavardžių yra nedaug (kaip ir grynai lietuviškos kilmės - tik apie 20 procentų). Daugumą pavardžių sudaro senosios LDK kultūros paveldas (vadinamas lituanika), prigijęs etninėse lietuvių žemėse ir prisitaikęs prie vietinių gyventojų kalbos, į kurį civilizuotos partijos ir šalys neturėtų kėsintis. Kol Lenkija nepripažino jos įvykdytos 1920-1939 m. rytinės Lietuvos dalies ir ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės Vilniaus okupacijos, apie Lietuvos asmenvardžių bei vietovardžių naują lenkinimą geriau nekalbėti. Atsižvelgti 54.
ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų)
8Projekto autoriais pasirašę Seimo nariai (.Šiaulienė,
G.Kirkilas taip ir neatsako į aiškinamojo rašto 12 klausimą - kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti. Registrų bei sistemų pertvarkymo būtinybę, reikalingų lėšų poreikį bei terminus dar tik žadama įvertinti. Atsakant rezgama kažkas apie „vienodą tapatybės nustatymą". Neteisingai pranešama, kad slapto įstatymo projekto rengimo metu negauti specialistų vertinimai ir išvados. Tas projektas nėra naujas - reikėjo paminėti ankstesnius projektus bei jų vertinimus. Per 20 metų jų susikaupė šimtai. Paskutinis socialdemokratų projektas nubloškia lietuvių kalbą 150 metų atgal - į spaudos draudimo laikus, kai lietuviška abėcėlė dar nebuvo galutinai susiformavusi. Aušrininkai tiktai po ketvirčio amžiaus atsisakė lenkiškų raidžių, polonizacijos beviltiškai nutautintų lietuviškų teritorijų plotų ir atkūrė Lietuvos Respubliką ne LDK , bet etninėse lietuvių žemėse, nepraradusiose tautos dvasios, kalbos bei tautinės atminties. Todėl, priėmę siūlomą projektą, atsisakytume baltų tautų kultūros vienybės, o valstybinės kalbos funkcijos būtų susiaurintos, tradicinė savita kalbos sistema - sujaukta ir Lietuvos teritorijoje būtų kuriama Lenkija. 55. NVO koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų)
su įstatymo projektu XIIP-1653 įregistravo ir Civilinio kodekso straipsnio
vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
Valstybinės kalbos, švietimo ir visi kiti įstatymai
„kitaip" iki šiol nenustatė, bet formuojamuose Vardų ir pavardžių bei
Tautinių mažumų įstatymuose kaip tik ir norima pažeisti Konstituciją. Įteisinus okupacinių režimų neautentiškus, pakeistus vietovardžius Wilno, Kowno, Memel, Szawli, Poniewiež ir t.t. būtų pripažinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje jos Konstitucija nebeveikia ir nebegina autentiško vardyno taip kaip ir užribio etninėse lietuvių žemėse, kur Tilžė pavadinta Sovietsk, Ragainė- Nieman, Vidugiriai- Widugiery, Vilkapėdžiai-Wilkapędzie, Gervėčiai-Gierviaty, Gardinas-Grodno ir t.t. Kėsinamasi ir į Valstybinės kalbos 14 straipsnį („oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba"), 17 straipsnį („Lietuvoje viešieji užrašai rašomi valstybine kalba"), Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus („Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose
ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10 Siūlome toliau svarstyti LR Konstitucijai neprieštaraujantį Seimo nario V. Stundžio, R. Kupčinsko ir kitų Seimo narių parengtą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Tokiai nuostatai pritarė ir 50 000 Lietuvos Respublikos piliečių. Atsižvelgti
57Lietuvos rašytojų sąjungos nariai,
rašytojai (45 parašai).
2014-04-15 2014-01-01 LR Seimui pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siekiama įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose. Lietuvos rašytojai šiuo klausimu pareiškė:
tautos tapatumo ir išlikimo garantija: lietuvių kalba vienija pilietinę tauta, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybinių ir nevalstybinių įstaigų veikimą; valstybinė kalba yra tautos suvereniteto įteisinimo priemonė;
58Lietuvos rašytojų sąjungos nariai,
rašytojai (45 parašai). 2014-04-15
ir teisinės galios Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriame konstatuota: „Jeigu piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase būtų rašomi kitokiais, nelietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla". Atsižvelgti
59Lietuvos rašytojų sąjungos nariai,
rašytojai (45 parašai). 2014-04-15
nelietuviškus rašmenis asmens dokumentuose, būtų pažeistas valstybinės lietuvių kalbos įstatymas ir įteisinta daugiakalbystė vienoje iš svarbiausių gyvenimo sričių. Kartu taip būtų sukurtas precedentas daugiakalbystei plėsti ir kitose srityse, pvz. gatvių, vietovių užrašai ir kita;
60Lietuvos rašytojų sąjungos nariai,
rašytojai (45 parašai). 2014-04-15
tektų įtraukti daugybę naujų raidžių ir diakritinių ženklų (apie 150). Tai sukeltų visišką painiavą tiek tariant, tiek užrašant pavardes. Vienodai užrašytos pavardės būtų tariamos skirtingai, o vienodai tariamos-skirtingai užrašomos. Tik nedaugelis gyventojų pajėgtų išmokti šitiek naujų raidžių ir diakritinių ženklų; būtų sutrikdyta įstaigų ir įmonių veikla. Atsižvelgti
61Lietuvos rašytojų sąjungos nariai,
rašytojai (45 parašai). 2014-04-15 5.
nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis, būtų diskriminuojami tie Lietuvos gyventojai, kurie savo pavardes norėtų rašyti nelotyniškais rašmenimis: totoriai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, gruzinai, armėnai ir kiti. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių mes nepritariame įstatymo projektu įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose. Tai būtų žalinga tautai ir valstybei. Atsižvelgti
režisierius P.Mataitis, Joniškio „Aušros“ gimnazijos driektoriaus pavad. V.Bartašienė 2014-04-05 2014-04-05 konferencijos „Tradicinių vertybių ir tautos sargyboje“ 450 dalyvių vardu reikalaujame nekeisti vardų ir pavardžių bei vietovardžių rašybos ir toliau leisti juos rašyti tik valstybine kalba. LR Konstitucijos 14 str. konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba, o tai reiškia, kad ši konstitucinė nuostata galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Reikalaujame nepalaikyti ir nepritarti LR Seimo narės Irenos Šiaulienės ir Seimo nario Gedimino Kirkilo 2014-04-01 pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIP-1653. Atsižvelgti
2014-04-09 Pastabos pateiktam vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui XIIP 1653 Įstatymo projekte dažnai vartojamas dviprasmiškas išsireiškimas „lotyniško pagrindo rašmenimis". Aišku, kad tų rašmenų pagrindą sudaro lotynų kalbos abėcėlė, turinti 26 raides, įskaitant „Q", „X“, „W" raides. Per amžius į lotynų abėcėlę daugelio tautų sugalvotos ir įrašytos raidės
„ae", „oe", susiklijavusios nugaromis ir kitos, bei raidės su diakritiniais
ženklais, netapo lotyniškais rašmenimis. Jos tapo tik lotyniško pagrindo abėcėlių rašmenimis.
Tai, įstatymo projekte, „lotyniško pagrindo rašmenys" galima suprasti kaip lotyniškos abėcėlės rašmenys ir todėl nelietuviškas pavardes dokumentuose būtų galima rašyti ir lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Tai būtų patenkinamas kompromisas įteisinti „W" rašymą dokumentuose. Tą atlikti reikėjo seniai. Valstybė ir piliečiai didelių sunkumų rašyti bei skaityti Q,X,W neturėtų, jos jau dabar dažnai vartojamos, o lenkiškus priebalsių junginius sz, cz, rz gal išmoktume tarti. O Įstatymo ruošėjai mano, kad „lotyniško pagrindo rašmenys" apima visus, daugelio valstybių abėcėlių su lotyniškos abėcėlės pagrindu, rašmenis. Šiuo atveju Lietuva įsipareigotų valstybėje vartoti daugelio valstybių abėcėles, kuriose yra mūsų nevartojamų, nepažįstamų apie 150-200 rašmenų. Tai avantiūra. Ar daugelis gali teisingai perskaityti, įsiminti, parašyti „Bj ӧ rgόlfur Guðmundsson, ir Jiří Prủcha, ir Nguyen Văn Thiêu (Prof. E. Kūrio pavyzdžiai). Juk žinome, kad asmenvardžiai dokumentuose, kol nepakeisti, nuo gimimo iki mirties ir vėliau turi atitikti registro duomenims. Jeigu pase pavardė su diakritiniais ženklais, o kitame išduotame dokumente bus be diakritinių ženklų, gali atsirasti mažiausiai 4 pavardės variantai ir davėjui gali tekti skristi į Japoniją taisyti dokumente klaidą ir atlyginti nuostolius. Panašių atvejų yra buvę. Siūlau nelietuviškus asmenvardžius dokumentuose rašyti tik lietuviškos ir lotyniškos abėcėlės rašmenimis, paraidžiui arba pagal skambėjimą . Tikiu, kad turintys puikius vardus ispanas Chulijo ir anglė Džiulija, tapę Lietuvos piliečiais, vardus pase originalo kalbos rašmenimis Julio ir Julia nerašys, nes lietuviai perskaitys, kad tai Julius su Julija. Manau Jie pageidaus rašyti pagal skambesį (tarimą). Įstatymo projekte rašymo pagal skambesį nėra. Nesu kalbos specialistas, atsiprašau už klaidas, bet jaučiu pareigą atkreipti dėmesį į problemą priimant Valstybei labai svarbų sprendimą.
Pavydžiu Anglijai, JAV, Latvijai ir kitoms valstybėms, kurios supranta asmenvardžio skambėjimo reikšmę, ir jos viešajame gyvenime dokumentus tvarko savo abėcėlių rašmenimis, ir mąstau, kaip į kasos pajamų orderį, įvairius sąrašus reikės įrašyti Bj ӧ rgόlfur Guðmundsson, kaip į jį kreiptis, nes pase tarimo nėra. Tai turėtų pagalvoti visi piliečiai, neišskiriant lenkų, rusų baltarusių ir kitų tautybių Lietuvos gyventojų. Doras žmogus turi jaustis nepatogiai, kai per visą gyvenimą tūkstančius kartų kiti atsiprašinės dėl neišgirstos, blogai perskaitytos, ar su klaidomis parašytos nelietuviškos pavardės. Gal todėl Lenkijoje tik kelios dešimtys lietuvių išdrįso pase įsirašyti lietuviškas pavardes su diakritiniais ženklais. Blogas žmogus džiaugsis, kad kiti vargsta, kad Jis vienas žino, kaip teisingai tarti
reikalavimus, kad jai jau duoti pažadai. Bet ar Tauta sutiks? Atsižvelgti
Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas V. Žilius, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas J. Burokas, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas K. Garšva Reikalaujame: - Atmesti LSDP atstovų įregistruotą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybą dokumentuose bei valstybės duomenų bazėse nevalstybine kalba, nors to nėra jokioje demokratinėje Vakarų pasaulio valstybėje.
R. Kupčinsko, A. Patacko, R. Baškienės, A. Bilotaitės, A. Ažubalio, D. Teišerskytės, P. Urbšio, V. Simulik, E. Žakario, K. Daukšio, P. Gražulio parengtą ir Konstitucijos nepažeidžiantį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P
narė
3 N Argumentai: Dabar galiojanti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu ( 2003-06-26, žin., Nr. 65-3009 ) priimta nuostata, kad tais atvejais kai moterys nenori rodyti savo šeiminės padėties gali pavardes dokumentuose rašyti be galūnės, pažeidžia tradicinę lietuvių kalbos sistemą, galimai dėl pakitusios pavardės nutraukia ryšius su gimine, prieštarauja nusistovėjusiai tradicinei kultūrai. Su šia nuostata nesutinka žymiausi Lietuvos kalbininkai, kultūros specialistai. Todėl siūlau grįžti prie tradiciškai nusistovėjusių nuostatų dėl lietuvių moterų ar mergaičių pavardžių rašymo. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
moterų ir mergaičių pavardės turi atitikti bendruosius lietuvių kalbos taisyklingumo ir darybos reikalavimus. Tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nerodytų šeiminės padėties, galima pasilikti tradicinę mergautinę pavardę. “ Nepritarti Argumentai: Jau susiformavo tradicija moteriškosios giminės pavardes rašyti be priesagų, rodančių moters šeiminę padėtį. Kalbos istorijos tyrimai rodo, kad tokių atvejų Lietuvoje būta XVII a. (pvz., V. Garliauskas. XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokų metrikų knyga, 2004)
narė A. Stancikienė 2014-04-144 Argumentai: Projekte siūloma Lietuvos Respublikos dokumentuose vardą ir pavardę rašyti lietuviškais rašmenimis, vadovaujantis Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėmis. Tačiau Projekto 4 straipsnyje numatoma pavardes ir vardus rašyti lotyniškais rašmenimis, jei to pageidauja Lietuvos ar užsienio valstybės pilietis.
Projekto autoriai, kaip pagrindą teikti projektą, nurodo Konstitucinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimą, kuriame sakoma, kad dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis turi spręsti Lietuvos kalbininkai ir valstybinės institucijos, kurioms suteiktas šis įgaliojimas. Apie tokį pritarimą ar kalbininkų išaiškinimą dėl pavardžių rašymo kitais ( nelietuviškais ) rašmenimis aiškinamajame rašte nėra pasakyta. „ 2011m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas nustatė, jog Lietuvoje veikiančios taisyklės dėl vardų ir pavardžių rašymo tik valstybine kalba nepažeidžia ES pripažintų laisvių. Teismo nuomone, piliečio vardo ir pavardės rašymas valstybinės kalbos rašmenimis neapriboja jo kaip asmens judėjimo laisvės ir asmenvardžio rašymas yra nacionalinės teisės reikalas“ ( www.alkas.lt , 2014 m. vasario 27d.). Konstitucijos 14 straipsnyje nurodoma, kad „valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Projekto teikiami pagrindiniai principai, kad užsieniečių ar kitų piliečių norinčių savo pavardes Lietuvos Respublikos dokumentuose rašyti ne lietuviškais rašmenimis yra neatitinkantys Konstitucijos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo
pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, šio piliečio vardas jo prašymu šių taisyklių nustatyta tvarka rašomas tokiais pat rašmenimis . Ne lietuvių tautybės piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos dokumentuose rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, išlaikant asmenvardžių formas. 2.
pilietybės vardas ir pavardė rašomi laikantis šių reikalavimų:
1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje į dokumentus nurašomi paraidžiui;
2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į Lietuvos Respublikos dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis;
3) jeigu tame pačiame šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į kitus dokumentus Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje paraidžiui nurašomi įrašai lotyniško pagrindo rašmenimis arba piliečio pageidavimu, jo pasirinktos kalbos grafine forma. 3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir
prašymu rašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. 4. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju asmens vardas ir pavardė dokumentuose jo prašymu rašoma lietuviška forma. 5
rašymo tvarką nustato Vardų ir pavardžių rašymo taisyklės, kurias tvirtina Vyriausybė.“ Nepritarti Argumentai: Neaiškus būtų tokio įrašo kitų įrašų skyriuje teisinis statusas. 67. Seimo Užsienio reikalų komitetas 2014-11-17 Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-1653, vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktomis išvadomis ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Užsienio reikalų komitetas, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti įstatymų projektus Nr. XIIP-1653 ir XIIP-1675, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadas ir pasiūlymus. 7.
7Balsavimo rezultatai:
už –9 ; prieš – 0 ; susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Larisa Dmitrijeva. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė [1] Žr. teorinę apžvalgą: Spolsky, Bernard (ed.). The Cambridge Handbook of Language Policy . Cambridge University Press, 2012; Kvebeko Lavalio universiteto internetiniame puslapyje pateikiami 2007 m. parengti 194 šalyse vykdomos kalbų politikos dokumentai ir sisteminis jų vertinimas, žr.: Leclerc, Jacques. Page d'accueil. L'aménagement linguistique dans le monde . Québec, TLFQ, Université Laval; internetinė prieiga: http://www.axl.cefan.ulaval.ca/index.html . [2] Žr. Žin., 1991, Nr. 5-132; internetinė prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=652&Condition2=. [3] Žr. Žin., 2006, Nr. 65-2415; internetinė prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=277920. [4] Žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. priimtą 60-ąjį nutarimą „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490); internetinė prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41265&p_query=&p_tr2=. [5] Ž r. „Ustawa o mniejszościach narodowych i etnicznych oraz o języku regionalnym“ , internetinė prieiga: http://mniejszosci.narodowe.mac.gov.pl/mne/prawo/ustawa-o-mniejszosciac/6492,Ustawa-o-mniejszosciach-narodowych-i-etnicznych-oraz-o-jezyku-regionalnym.html. [6] Žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą „Dėl teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2009, Nr. 123-5297).
REIKALŲ komitetas
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Arminas Lydeka, Kęstutis Masiulis, Valerijus Simulikas, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys:
Seimo nariai Gediminas Kirkilas, Valentinas Stundys, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė, Europos teisės departamento Atstovavimo ES teismuose skyriaus vedėja Aistė Svinkūnaitė, Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Dr. Laima Kalėdienė, Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja habil. dr. Ona Aleknavičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Edvinas Mušinskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamu projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio
pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad „<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialias išvadas, išdėstytą poziciją (siūlymus). Pritarti Įstatymo projekte teikiamų nuostatų dėl asmenų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose reglamentavimas turėtų remtis 2014 m. rugsėjo 5 d. Seime gautomis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadomis su pastabomis, į kurias, kaip konstatavo Konstitucinis teismas savo 2014 m. vasario 27 d. sprendime, įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas taip pat užtikrinti teisę į bendrą šeimos pavardę. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad tokios teisinės kategorijos kaip „bendra šeimos pavardė“ Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Projekte „bendra šeimos pavardė“ formuluotės turinys taip pat nėra apibrėžtas, o projekto 3 straipsnio 2 dalyje minimi tik vieno sutuoktinio kitam sutuoktiniui bei vaikui suteiktos pavardės rašymo atvejai.
Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose taip pat nėra unifikuoto šeimos sąvokos apibrėžimo, ji apibrėžiama tiesiogiai arba netiesiogiai per šeimos narių apibrėžimą: Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje; Išmokų vaikams įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje; Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje, Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalyje bei Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse netiesiogiai (per šeimos narių apibrėžimą); pateikiamos skirtingos šeimos sąvokos. Lietuvių kalbos žodyne „šeima “ apibrėžiama kaip žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu. Atsižvelgus į tai, siūlome atskleisti projekte minimos teisės į bendrą šeimos pavardę turinį šeimos narių atžvilgiu. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „ išduodamuose dokumentuose“ apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan.
Lietuvos Respublikoje yra išduodami įvairūs dokumentai (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos teismui ir kt.), taip pat ir asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai ir visi kiti asmens dokumentai, kuriuose įrašomi įvairūs asmens duomenys: Lietuvos Respublikos pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos, asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, ši kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai bei gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Šiuose dokumentuose asmens tapatybę patvirtinantys įrašai (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir kt.) įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytų duomenų pagrindu apie Lietuvos Respublikos piliečius (Gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis). Šiuose dokumentuose taip pat yra fiksuojamas piliečio veido atvaizdas ir piliečio parašas (išskyrus įstatymuose numatytas išimtis dėl neveiksnių ar fizinę negalią turinčių asmenų parašų (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, Paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys)).
Šiuos dokumentus išduoda Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įsteigti migracijos padaliniai. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės pagrindu Lietuvos Respublikoje gali būti registruojami juridinę reikšmę turintys faktai: vaiko gimimas, išduodamame gimimo liudijime įrašomas gimusio vaiko tapatybės duomenys: vardas ir pavardė, asmens kodas, vaiko tėvų (ar vieno iš jų) pavardė, pilietybė ir kt., taip pat registruojamas santuokos (ištuokos) faktas ir santuokos (ištuokos) liudijime įrašomi sutuoktinių vardai, pavardės ir kiti pirminiai duomenys, kurių pagrindu vaikui išduodamas pasas, sutuoktiniui išduodamame pase keičiama jo pavardė, kurią jis pasirinko sudarydamas santuoką arba ją nutraukęs. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelėje įrašytų asmens vardo, pavardės (kurie į šiuos dokumentus asmeniui įrašomi Gyventojų registro duomenų pagrindu) autentiškumo negali atstoti joks kitas asmens dokumentas (vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas ir kt.).
Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas
Lietuvos Respublikoje) su lotyniško pagrindo rašmenimis įrašyta pavarde ir/ar vardu. Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad valstybės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos gali rengti bei tvirtinti ir tokius dokumentus, kurie asmenims neišduodami (pvz. dokumentai, kurie yra tik tam tikrus registrų ar informacinių sistemų objektai) arba kurių išdavimui reikalingas atskiras prašymas, kurių asmenys gali ir nepareikšti, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad tokie patys reikalavimai taikomi rašant vardus ir pavardes ne tik išduodamuose, tačiau ir sudaromuose dokumentuose. Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
glaustumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka
„užsienietis“ derintina su projekto 4 straipsnio 2 dalyje vartojamomis
sąvokomis „užsienio valstybės pilietis“ bei „asmuo be pilietybės“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7Atkreiptinas dėmesys,
kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka „lietuviška vardo ir pavardės forma“ toliau projekto tekste nevartojama. Taip pat pažymime, kad jeigu projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojama formuluotė „lietuviška forma“ savo turiniu yra analogiška 2 straipsnio 2 dalyje pateiktam apibrėžimui, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-14 8.
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas . Pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje vartojama formuluotė „kompetentingos institucijos išduotas kitas dokumentas“ stokoja teisinio aiškumo, todėl šios normos taikymas gali sukelti praktinių problemų. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka) ar „ir kitas dokumentas“. Atsižvelgiant į dokumento šaltinio svarbą rašant vardą ir pavardę dokumentuose, manytume, kad įstatyme turėtų būti aiškiau nustatomi kriterijai, leidžiantys kokį nors dokumentą laikyti dokumento šaltiniu. Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalyje bei kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskleisti projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių).
Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip ir nurodyti, t.y. kad asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma). Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškumo, projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „sutuoktinio paimtos pavardės ir vaiko gautos pavardės įrašai“ įrašytini žodžiai „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė“. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šios dalies nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos vardo ir pavardės formos“ apibrėžtimi – vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-14 11.
Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalyje (arba projekto 3 straipsnyje) reikėtų atskirai reglamentuoti atvejus, kada Lietuvos Respublikos piliečiui ar jo vaikui (taip pat Lietuvos Respublikos piliečiui) suteikiama jo sutuoktinio - užsienio valstybės piliečio arba asmens be pilietybės, pavardė pagal sutuoktinio turimą dokumento šaltinį, t.y. kai Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės rašomi ne pagal jiems išduotus dokumentų šaltinius, o pagal jų sutuoktiniams (užsieniečiams) išduotų dokumentų, pripažįstamų kaip dokumentų šaltiniai, įrašus. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka“, nes nuostata, kad Vyriausybė tvirtina vardų ir pavardžių rašymo taisykles, įtvirtinta šio straipsnio 5 dalyje. Be to, siūlomas reglamentavimas suponuoja, kad minėtos Vyriausybės tvirtinamos taisyklės būtų taikomos tik Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymui dokumentuose. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies antrojo sakinio formuluotė, suponuojanti, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas rašomas tokiais pat rašmenimis kaip ir pavardė, nepaisant to, kokiais rašmenimis vardas yra įrašytas dokumento šaltinyje. Manytume, kad ir Lietuvos Respublikos piliečio vardui, ir tokio asmens pavardei būtų taikomi tokie pat rašymo reikalavimai (atsižvelgiant į dokumento šaltinio įrašus). Atkreiptinas dėmesys, kad ir straipsnio pavadinimas –
„vardo ir pavardės nurašymas ir perrašymas“, suponuoja, kad vardas ir pavardė
yra nurašoma ir perrašoma, vadovaujantis dokumento šaltinio įrašais. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies 3 punkte prieš žodį „šaltinyje“ įrašytinas žodis „dokumento“. Pritarti 15.
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pasiūlymo Vyriausybei parengti ir įgyvendinti registrų ir valstybės informacinių sistemų pertvarką turinys ir tikslas, t.y. nėra aišku, nei kurie valstybės registrai ar informacinės sistemos turėtų būti pertvarkomos, nei kokiu būdu jie turėtų būti pertvarkomi, nei kurių įstatymo nuostatų įgyvendinimui tokia pertvarka būtų būtina. Be to, atsižvelgus į tai, kad įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti gali prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pakeisti asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą bei atsižvelgus į Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, būtina gauti Vyriausybės išvadą. Šio straipsnio 2 dalies formuluotėje „parengia ir patvirtina” žodis „parengia“ brauktinas, nes Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas turi teisę pavesti parengti teisės akto projektą jiems pavaldiems subjektams, o ne „rengti” juos patys. Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
gauti išvadas dėl projektu siūlomo asmens vardo ir pavardės rašymo oficialiuosiuose dokumentuose teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Vyriausybės išvadą dėl šiam įstatymui įgyvendinti būtinų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalyje suformuluotiems pavedimams vykdyti, bei Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekte siūloma įsigalioti data „2015 m. sausio 1 d.“ yra reali. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(pakeitus jo numeraciją) turi būti perkeltas į įstatymo projekto pabaigą, šio straipsnio pavadinimo ir formuluotė dėstytinos taip: „7 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio“ (Žin., 1991,5
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
asmens pareigos turi būti dėstomos mažosiomis raidėmis. Pritarti
2014-05-29 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP‑1653 (toliau – Projektas) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1654 (toliau – CK projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:
susiję su Projekto reguliavimo sritimi, visų pirma atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje [1] iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, nacionalinėje teisėje turėtų būti numatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečių, pasinaudojusių laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise ir turinčių Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotą civilinės būklės akto įrašo liudijimą (ar kitą dokumentą), kuriame yra nurodyti asmens vardas ir pavardė, (pavyzdžiui, santuokos ar gimimo liudijimą), vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose nurodyti jų nekeičiant.
Pritarti Pastaba atitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas. 20. Europos teisės departamentas prie TM,
straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, numatanti, kad dokumentuose vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis , o sutuoktinio paimtos pavardės ir vaiko gautos pavardės rašomos lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį . Išimtys iš šios taisyklės numatytos Projekto 4 straipsnyje: 1) Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti rašomi nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis; 2) užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės (toliau – užsieniečiai) vardas ir pavardė gali būti rašomi nelietuviškais dokumento šaltinyje įrašytais lotyniško pagrindo rašmenimis ar (esant tokiam pageidavimui) lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. Mūsų nuomone, ši bendroji taisyklė ir jos išimtys bei jų įgyvendinimas praktikoje diskutuotini šiais aspektais:
formuluojant bendrąją taisyklę naudojamas terminas „pavardės formos skirtumai pagal lytį“, tačiau išimtyje daroma nuoroda į „lietuvišką formą“. Kyla klausimas dėl šių terminų skirtumų ir tarpusavio sąsajos;
aiški Projekto 2 straipsnio 2 dalyje minimo termino „lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatiniai požymiai“ apimtis.
Svarstytina, ar šis terminas apima tik vardo ir pavardės [2] formos skirtumus pagal lytį (pavyzdžiui, pavardės White keitimą į Whitas, Whitienė, Whitaitė ar pavardės Czerwinski keitimą į Czerwinskis, Czerwinskienė, Czerwinskytė ), ar taip pat ir pavardės kamieno formulavimą pagal lietuvių kabos taisyklės ir
(ar) skambesį ( Waitas, Waitienė, Waitaitė; Čerwinskis, Čerwinskienė, Čerwinskytė ), ar ir tam tikrus kitus aspektus;
Kyla abejonių dėl to, ar tokiu reglamentavimu nebūtų keliamas pavojus bendrinei lietuvių kalbai bei lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui [4] . Tai pasakytina ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia pavardžių daryba būtų ne išimtinė ar retai pasitaikanti, o atliekama kiekvienu atveju pareiškėjui to paprašius. Be to, problemų keltų ir šių pavardžių tarimas bei jų suderinamumas su lietuvių kalbos fonetikos taisyklėmis.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, svarstytina, ar nebūtų tikslinga Projekte, įtvirtinant galimybę pavardes rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, atsisakyti nuostatų, leidžiančių sudarant šias pavardes atsižvelgti į lietuviškos formos skirtumus pagal lytį (t. y. kad tiek vyrui, tiek moteriai, tiek vaikams butų suteikiama tokios pačios formos pavardė nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, pavyzdžiui, White ar Czerwinski );
Atsižvelgti Atsižvelgti tiek, kiek pastaba atitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas. 21. Europos teisės departamentas prie TM,
Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašymo klausimai, susiję su tais atvejais, kai dokumento šaltinyje jo vardas ir pavardė būtų įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis. Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete, ar būtų tikslinga taisyklę, įtvirtinančią LR piliečių asmenvardžių rašymą pase, kai dokumento šaltinyje asmens vardas ir pavardė būtų įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, reglamentuoti įstatyme. 22. Europos teisės departamentas prie TM,
aišku, ar Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąvokos „asmuo“ apibrėžimas apima ir asmenis be pilietybės. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto
atitinkamai patikslinti Projekto 2 straipsnio 1 dalį. Pritarti
23Europos teisės departamentas prie TM,
sprendime Konstantinidis (C‑168/91) suformuluotus principus, Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba Projektą įgyvendinančiose taisyklėse reikėtų numatyti, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį. Pritarti 24.
24Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
2014-09-05 Lietuvos Respublikos Seimo prašymu (2014-07-15 Seimo posėdžio protokolai Nr. SPP-169 ir Nr. SPP-170) Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau
Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai Lietuvos dokumentuose rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (2013-10-24 nutarimu Nr. N-11 (147) priimta pataisa). Atsižvelgiant į kitose valstybėse taikomą praktiką ir į tai, kad projektuose iš esmės kalbama tik apie asmenvardžių rašmenis, svarstytina, ar nepakaktų rašybos nuostatas dėl rašmenų įtraukti į Lietuvos Respublikos paso ir Lietuvos
šios nuostatos įtrauktos į asmens dokumentus reglamentuojančius įstatymus). Išvados
nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. Pritarti 25.
25Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
būti rašomi lietuviškais rašmenimis. Pritarti
26Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
3Atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys:
Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
27Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
2014-09-05
b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Pritarti
28Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
remiantis VLKK 60-ojo nutarimo nustatytais principais. Pritarti
29Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
Nr. XIIP-1653 būtina atsakyti į klausimą, ar Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose vardai ir pavardės gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkto atitiktį Konstitucijai, 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.
Tačiau Aukščiausiosios Tarybos nutarimo 3 punktu įteisintos nuostatos, kad „asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“, Konstitucinis Teismas nėra įvertinęs. Be to, 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ Teismas pasakė, kad gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu (dabar – VLKK). VLKK nuostata dėl galimybės užrašyti kitos kalbos asmenvardžius autentiška rašyba buvo išreikšta Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo 3 punkte. VLKK nuomone, Lietuvos Respublikos piliečiai, sudarę santuoką su užsieniečiais, taip pat galėtų pasirinkti autentiškas jų pavardes, t. y. Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose šių piliečių pavardės galėtų būti rašomos tokiais pat lotyniško pagrindo rašmenimis kaip ir sutuoktinių pavardės. Tas pats pasakytina ir apie tokių sutuoktinių vaikų pavardes.
Konstitucinio Teismo teigimu, pagal Konstituciją netoleruotina, kad taisyklės, „įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, inter alia lietuviškų asmenvardžių rašymui“. Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečio pase nelietuviški asmenvardžiai gali būti rašomi autentiška rašyba (išskyrus raides w, q ir x , taip pat lietuvių kalboje nesančius diakritinius ženklus). Jei kalboje autentiškos rašybos asmenvardžių kiekybiškai nėra daug, jie nedaro akivaizdesnio poveikio bendrinei kalbai, jos savitumui ir normų stabilumui. 2013 m. VLKK, siekdama išsiaiškinti, kokia reali kitų kalbų asmenvardžių vartojimo valstybės institucijų ir įstaigų rengiamuose oficialiuose dokumentuose praktika, tarpininkaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio, atliko institucijų ir įstaigų apklausą. Institucijos ir įstaigos nurodė, kad ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai rašomi taip, kaip jie įrašyti turimame šaltinyje, t. y. asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente arba kitame pateiktame dokumente (išsilavinimo pažymėjime, santuokos liudijime, teismo vykdomajame rašte, asmens iniciatyviniame rašte ir kt.). Nurašant asmenvardžius vartojamos lietuvių kalbos raidyne nesančios raidės w, q, x . Diakritiniai ženklai, jei nėra techninių galimybių jų perteikti, nerašomi. Apklausos rezultatai parodė, kad svetimvardžių rašymas didesnių problemų nekelia – oficialiuose dokumentuose kitų kalbų asmenvardžiai rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio
bendraisiais tokių asmenvardžių vartojimo principais. Užsieniečiams išduodamuose leidimuose gyventi Lietuvos Respublikoje jų vardai ir pavardės rašomi autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis), tačiau be diakritinių ženklų.
Į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą asmenvardžiai įrašomi autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis), diakritiniai ženklai jame neperteikiami; taip pat į Juridinių asmenų registrą įrašomi užsienio juridinių asmenų filialų Lietuvoje pavadinimai. Atkreiptinas dėmesys į kitų šalių praktiką. Pavyzdžiui, Estijoje į asmens tapatybės dokumentą įrašant asmenvardžius, kuriuose esama kitų kalbų rašmenų, laikomasi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos transkribavimo taisyklių (ICAO), jei įmanoma, originalūs rašmenys išlaikomi. Slovakijoje, kurios oficialioji kalba pagal šalies Konstituciją yra slovakų kalba, vardai ir pavardės metrikacijos aktuose ir oficialiuose jų išrašuose gali būti rašomi su skirtingose kalbose vartojamomis raidėmis ir su tų kalbų diakritiniais ženklais. Portugalijoje užsienietiškos pavardės, įgyjamos tuokiantis, rašomos originalia forma ir tuo atveju, jei jose yra portugalų kalboje nevartojamų raidžių ar diakritinių ženklų. Panašių nuostatų laikomasi ir Austrijoje, Lenkijoje (šių šalių, kaip ir Portugalijos, oficialiosios kalbos nurodytos konstitucijose), Švedijoje, Čekijoje. Atsižvelgti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 30. Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
lietuviškais rašmenimis nurodytas įstatymo projekto 3 straipsnyje.
Įstatymo projekto 4 straipsnyje nurodytos išimtys, kada asmens vardas ir pavardė Lietuvos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose gali būti rašomi nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis:
pateikia dokumento šaltinį, kuriame jo asmenvardis parašytas nelietuviškais rašmenimis;
(arba asmuo be pilietybės) pateikia dokumento šaltinį, kuriame jo asmenvardis parašytas nelietuviškais rašmenimis. Abstrakti formuluotė, kokia pateikta įstatymo projekto 4 str. 1 dalyje („Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje“), neatsako į klausimą, kas būtų pripažįstamas kaip dokumento šaltinis. VLKK nuomone, toks šaltinis būtų Lietuvos pilietybę įgijusio užsienio valstybės piliečio asmens dokumentas, taip pat užsieniečio sutuoktinio ar užsieniečio tėvo asmens dokumentas (kai Lietuvos pilietis paima užsieniečio sutuoktinio pavardę ar jų vaikui suteikiama tokia pavardė). Jei asmuo tokio dokumento neturi (pvz., kuriai nors tautinei mažumai priklausantis asmuo), neaišku, kokį šaltinį jis galėtų pateikti norėdamas realizuoti teisę asmenvardį rašyti kitos kalbos rašmenimis. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nevertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė A.
Seimo narė A. Stancikienė, 2014-04-143 Argumentai: Dabar galiojanti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu ( 2003-06-26, žin., Nr. 65-3009 ) priimta nuostata, kad tais atvejais kai moterys nenori rodyti savo šeiminės padėties gali pavardes dokumentuose rašyti be galūnės, pažeidžia tradicinę lietuvių kalbos sistemą, galimai dėl pakitusios pavardės nutraukia ryšius su gimine, prieštarauja nusistovėjusiai tradicinei kultūrai. Su šia nuostata nesutinka žymiausi Lietuvos kalbininkai, kultūros specialistai. Todėl siūlau grįžti prie tradiciškai nusistovėjusių nuostatų dėl lietuvių moterų ar mergaičių pavardžių rašymo. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
moterų ir mergaičių pavardės turi atitikti bendruosius lietuvių kalbos taisyklingumo ir darybos reikalavimus. Tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nerodytų šeiminės padėties, galima pasilikti tradicinę mergautinę pavardę. “ Nepritarti Būtų ydinga keisti nusistovėjusią tradiciją moteriškosios giminės pavardes rašyti be priesagų, rodančių moters šeiminę padėtį. 2. Seimo narė A. Stancikienė, 2014-04-144 Argumentai:
Projekte siūloma Lietuvos respublikos dokumentuose vardą ir pavardę rašyti lietuviškais rašmenimis, vadovaujantis Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėmis. Tačiau Projekto 4 straipsnyje numatoma pavardes ir vardus rašyti lotyniškais rašmenimis, jei to pageidauja Lietuvos ar užsienio valstybės pilietis. Projekto autoriai, kaip pagrindą teikti projektą, nurodo Konstitucinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimą, kuriame sakoma, kad dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis turi spręsti Lietuvos kalbininkai ir valstybinės institucijos, kurioms suteiktas šis įgaliojimas. Apie tokį pritarimą ar kalbininkų išaiškinimą dėl pavardžių rašymo kitais (nelietuviškais ) rašmenimis aiškinamajame rašte nėra pasakyta. „ 2011m. gegužės 12 d.
„ 2011m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas nustatė, jog Lietuvoje veikiančios taisyklės dėl vardų ir pavardžių rašymo tik valstybine kalba nepažeidžia ES pripažintų laisvių. Teismo nuomone, piliečio vardo ir pavardės rašymas valstybinės kalbos rašmenimis neapriboja jo kaip asmens judėjimo laisvės ir asmenvardžio rašymas yra nacionalinės teisės reikalas“ ( www.alkas.lt , 2014 m. vasario 27d.). Konstitucijos 14 straipsnyje nurodoma, kad „valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Projekto teikiami pagrindiniai principai, kad užsieniečių ar kitų piliečių norinčių savo pavardes Lietuvos Respublikos dokumentuose rašyti ne lietuviškais rašmenimis yra neatitinkantys Konstitucijos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo
pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, šio piliečio vardas jo prašymu šių taisyklių nustatyta tvarka rašomas tokiais pat rašmenimis . Ne lietuvių tautybės piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos dokumentuose rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, išlaikant asmenvardžių formas. 2.
pilietybės vardas ir pavardė rašomi laikantis šių reikalavimų:
1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje į dokumentus nurašomi paraidžiui;
2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į Lietuvos Respublikos dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis;
3) jeigu tame pačiame šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į kitus dokumentus Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje paraidžiui nurašomi įrašai lotyniško pagrindo rašmenimis arba piliečio pageidavimu, jo pasirinktos kalbos grafine forma. 3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir
prašymu rašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. 4. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju asmens vardas ir pavardė dokumentuose jo prašymu rašoma lietuviška forma. 5
rašymo tvarką nustato Vardų ir pavardžių rašymo taisyklės, kurias tvirtina Vyriausybė.“ Nepritarti Užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės vardas ir pavardė negali būti įrašomi LR pase, kadangi toks asmuo negali gauti Lietuvos Respublikos piliečio paso pats nebūdamas Lietuvos piliečiu. Užsienio valstybės piliečiui, turinčiam teisę gyventi Lietuvoje ir dėl objektyvių priežasčių negalinčiam gauti kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės, išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją dokumento galiojimo laikotarpiu – Lietuvos Respublikos užsieniečio pasas. Asmeniui, neturinčiam užsienio valstybės pilietybės, tačiau turinčiam dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti dokumento galiojimo laikotarpiu vadinamas Asmens be pilietybės kelionės dokumentu. 6.
pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-1653, vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktomis išvadomis ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Užsienio reikalų komitetas, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: 4 už; 1 prieš; 0 susilaikė. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
B. Juodka. Komiteto pirmininkas Benediktas Juodka [1] Teisingumo Teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje Turpeinen , C-520/04, 2006 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Ritter-Coulais , C-152/03, 2005 m. kovo 17 d. sprendimas byloje Kranemann , C-109/04, ir
Toliau rašte pateikiami su pavardžių rašyba susiję komentarai ir pavyzdžiai analogiškai taikytini ir Projekto nuostatoms, susijusioms su vardų rašyba. [3] Pažymime, kad praktikoje gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai tokią pavardę, kaip, pavyzdžiui, White-Petraitytė turės vyriškos lyties asmuo (grįžtantis iš tų valstybių, kuriose vaiko pavardė sudaroma iš tėvo ir motinos pavardžių). Todėl tikėtina, kad gali iškilti poreikis dokumentuose rašant tokių asmenų pavardes formos skirtumus pagal lyti atlikti tik antrajame pavardės dėmenyje. pagal lytį pritaikyti tik antrąjį jų pavardės dėmenį. [4] Lietuvių kalbos ypatingą statusą konstitucinių vertybių sistemoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė inter alia
d. nutarime, 2007 m. gegužės 5 d. nutarime ir 2014 m. vasario 27 d. sprendime.
žmogaus teisių komitetas
DĖL
Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Leonard Talmont, komiteto nariai: Mantą Adomėną pavaduopjantis Seimo narys Rokas Žilinskas, Dalia Kuodytė, Vytautas Antanas Matulevičius, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Deimantė Žegunė, Jūratė Mikulskienė; kviestieji asmenys: Seimo narė Irena Šiaulienė, Seimo narys Valentinas Stundys, Seimo narys Algirdas Patackas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, Europos teisės departamento Atstovavimo ES teismuose skyriaus vedėja Aistė Svinkūnaitė, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio
pase“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente
„<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir
pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente
„<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir
pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad
„<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai
užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti< ...>“. Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialias išvadas, išdėstytą poziciją (siūlymus). Pritarti
lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. pateikė išvadą. 1
straipsnyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas taip pat užtikrinti teisę į bendrą šeimos pavardę. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad tokios teisinės kategorijos kaip „bendra šeimos pavardė“ Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Projekte „bendra šeimos pavardė“ formuluotės turinys taip pat nėra apibrėžtas, o projekto 3 straipsnio 2 dalyje minimi tik vieno sutuoktinio kitam sutuoktiniui bei vaikui suteiktos pavardės rašymo atvejai.
Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose taip pat nėra unifikuoto šeimos sąvokos apibrėžimo, ji apibrėžiama tiesiogiai arba netiesiogiai per šeimos narių apibrėžimą: Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje; Išmokų vaikams įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje; Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje, Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalyje bei Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse netiesiogiai (per šeimos narių apibrėžimą); pateikiamos skirtingos šeimos sąvokos. Lietuvių kalbos žodyne „šeima “ apibrėžiama kaip žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu. Atsižvelgus į tai, siūlome atskleisti projekte minimos teisės į bendrą šeimos pavardę turinį šeimos narių atžvilgiu. Pritarti12
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „ išduodamuose dokumentuose“ apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan.
Lietuvos Respublikoje yra išduodami įvairūs dokumentai (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos teismui ir kt.), taip pat ir asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai ir visi kiti asmens dokumentai, kuriuose įrašomi įvairūs asmens duomenys: Lietuvos Respublikos pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos, asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, ši kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai bei gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Šiuose dokumentuose asmens tapatybę patvirtinantys įrašai (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir kt.) įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytų duomenų pagrindu apie Lietuvos Respublikos piliečius (Gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis). Šiuose dokumentuose taip pat yra fiksuojamas piliečio veido atvaizdas ir piliečio parašas (išskyrus įstatymuose numatytas išimtis dėl neveiksnių ar fizinę negalią turinčių asmenų parašų (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, Paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys)).
Šiuos dokumentus išduoda Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įsteigti migracijos padaliniai. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės pagrindu Lietuvos Respublikoje gali būti registruojami juridinę reikšmę turintys faktai: vaiko gimimas, išduodamame gimimo liudijime įrašomas gimusio vaiko tapatybės duomenys: vardas ir pavardė, asmens kodas, vaiko tėvų (ar vieno iš jų) pavardė, pilietybė ir kt., taip pat registruojamas santuokos (ištuokos) faktas ir santuokos (ištuokos) liudijime įrašomi sutuoktinių vardai, pavardės ir kiti pirminiai duomenys, kurių pagrindu vaikui išduodamas pasas, sutuoktiniui išduodamame pase keičiama jo pavardė, kurią jis pasirinko sudarydamas santuoką arba ją nutraukęs. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelėje įrašytų asmens vardo, pavardės (kurie į šiuos dokumentus asmeniui įrašomi Gyventojų registro duomenų pagrindu) autentiškumo negali atstoti joks kitas asmens dokumentas (vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas ir kt.).
Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas
Lietuvos Respublikoje) su lotyniško pagrindo rašmenimis įrašyta pavarde ir/ar vardu. Pritarti 4.
4Atsižvelgiant į tai,
kad valstybės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos gali rengti bei tvirtinti ir tokius dokumentus, kurie asmenims neišduodami (pvz. dokumentai, kurie yra tik tam tikrus registrų ar informacinių sistemų objektai) arba kurių išdavimui reikalingas atskiras prašymas, kurių asmenys gali ir nepareikšti, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad tokie patys reikalavimai taikomi rašant vardus ir pavardes ne tik išduodamuose, tačiau ir sudaromuose dokumentuose. Pritarti21
glaustumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Pritarti21
terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka
„užsienietis“ derintina su projekto 4 straipsnio 2 dalyje vartojamomis
sąvokomis „užsienio valstybės pilietis“ bei „asmuo be pilietybės“. Pritarti Pritarti22
7Atkreiptinas dėmesys,
kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka „lietuviška vardo ir pavardės forma“ toliau projekto tekste nevartojama. Taip pat pažymime, kad jeigu projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojama formuluotė „lietuviška forma“ savo turiniu yra analogiška 2 straipsnio 2 dalyje pateiktam apibrėžimui, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. 23
dalyje siūloma nustatyti, kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas . Pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje vartojama formuluotė „kompetentingos institucijos išduotas kitas dokumentas“ stokoja teisinio aiškumo, todėl šios normos taikymas gali sukelti praktinių problemų.
Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka) ar „ir kitas dokumentas“. Atsižvelgiant į dokumento šaltinio svarbą rašant vardą ir pavardę dokumentuose, manytume, kad įstatyme turėtų būti aiškiau nustatomi kriterijai, leidžiantys kokį nors dokumentą laikyti dokumento šaltiniu. Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose“. Pritarti31
aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalyje bei kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskleisti projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių). Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip ir nurodyti, t.y. kad asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma). Pritarti 10.
aiškumo, projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „sutuoktinio paimtos pavardės ir vaiko gautos pavardės įrašai“ įrašytini žodžiai „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė“. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šios dalies nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos vardo ir pavardės formos“ apibrėžtimi – vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. 41
teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalyje (arba projekto 3 straipsnyje) reikėtų atskirai reglamentuoti atvejus, kada Lietuvos Respublikos piliečiui ar jo vaikui (taip pat Lietuvos Respublikos piliečiui) suteikiama jo sutuoktinio - užsienio valstybės piliečio arba asmens be pilietybės, pavardė pagal sutuoktinio turimą dokumento šaltinį, t.y. kai Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės rašomi ne pagal jiems išduotus dokumentų šaltinius, o pagal jų sutuoktiniams (užsieniečiams) išduotų dokumentų, pripažįstamų kaip dokumentų šaltiniai, įrašus. Pritarti41
dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka“, nes nuostata, kad Vyriausybė tvirtina vardų ir pavardžių rašymo taisykles, įtvirtinta šio straipsnio 5 dalyje. Be to, siūlomas reglamentavimas suponuoja, kad minėtos Vyriausybės tvirtinamos taisyklės būtų taikomos tik Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymui dokumentuose. Pritarti41
straipsnio 1 dalies antrojo sakinio formuluotė, suponuojanti, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas rašomas tokiais pat rašmenimis kaip ir pavardė, nepaisant to, kokiais rašmenimis vardas yra įrašytas dokumento šaltinyje.
Manytume, kad ir Lietuvos Respublikos piliečio vardui, ir tokio asmens pavardei būtų taikomi tokie pat rašymo reikalavimai (atsižvelgiant į dokumento šaltinio įrašus). Atkreiptinas dėmesys, kad ir straipsnio pavadinimas – „vardo ir pavardės nurašymas ir perrašymas“, suponuoja, kad vardas ir pavardė yra nurašoma ir perrašoma, vadovaujantis dokumento šaltinio įrašais. Pritarti423
dalies 3 punkte prieš žodį „šaltinyje“ įrašytinas žodis „dokumento“. Pritarti62
projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pasiūlymo Vyriausybei parengti ir įgyvendinti registrų ir valstybės informacinių sistemų pertvarką turinys ir tikslas, t.y. nėra aišku, nei kurie valstybės registrai ar informacinės sistemos turėtų būti pertvarkomos, nei kokiu būdu jie turėtų būti pertvarkomi, nei kurių įstatymo nuostatų įgyvendinimui tokia pertvarka būtų būtina. Be to, atsižvelgus į tai, kad įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti gali prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pakeisti asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą bei atsižvelgus į Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, būtina gauti Vyriausybės išvadą. Šio straipsnio 2 dalies formuluotėje „parengia ir patvirtina” žodis „parengia“ brauktinas, nes
akto projektą jiems pavaldiems subjektams, o ne „rengti” juos patys. Pritarti7 16.
7
gauti išvadas dėl projektu siūlomo asmens vardo ir pavardės rašymo oficialiuosiuose dokumentuose teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Vyriausybės išvadą dėl šiam įstatymui įgyvendinti būtinų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalyje suformuluotiems pavedimams vykdyti, bei Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekte siūloma įsigalioti data „2015 m. sausio 1 d.“ yra reali. Pritarti5
straipsnis (pakeitus jo numeraciją) turi būti perkeltas į įstatymo projekto pabaigą, šio straipsnio pavadinimo ir formuluotė dėstytinos taip: „7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. I-1031
„Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio“ (Žin., 1991,
5
pasirašančiojo asmens pareigos turi būti dėstomos mažosiomis raidėmis. Pritarti
2014-05-29 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP‑1653 (toliau – Projektas) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1654 (toliau – CK projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:
reguliavimo sritimi, visų pirma atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje [1] iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę.
Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, nacionalinėje teisėje turėtų būti numatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečių, pasinaudojusių laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise ir turinčių Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotą civilinės būklės akto įrašo liudijimą (ar kitą dokumentą), kuriame yra nurodyti asmens vardas ir pavardė, (pavyzdžiui, santuokos ar gimimo liudijimą), vardą ir pavardę Lietuvos
asmens ar kituose dokumentuose nurodyti jų nekeičiant. Pritarti
dokumentuose vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis , o sutuoktinio paimtos pavardės ir vaiko gautos pavardės rašomos lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį . Išimtys iš šios taisyklės numatytos Projekto 4 straipsnyje: 1) Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti rašomi nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis; 2) užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės (toliau – užsieniečiai) vardas ir pavardė gali būti rašomi nelietuviškais dokumento šaltinyje įrašytais lotyniško pagrindo rašmenimis ar (esant tokiam pageidavimui) lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. Mūsų nuomone, ši bendroji taisyklė ir jos išimtys bei jų įgyvendinimas praktikoje diskutuotini šiais aspektais:
„pavardės formos skirtumai pagal lytį“, tačiau išimtyje daroma nuoroda į
„lietuvišką formą“.
Kyla klausimas dėl šių terminų skirtumų ir tarpusavio sąsajos;
(ar) skambesį ( Waitas, Waitienė, Waitaitė; Čerwinskis, Čerwinskienė, Čerwinskytė ), ar ir tam tikrus kitus aspektus;
Nėra aišku, ar, pareiškėjui nusprendus pasirinkti pavardės lietuvišką formą, tokia forma būtų suteikiama abiems dvigubos pavardės dėmenims, ar tik paskutiniajam [3] ;
pavardžių rašyba, atsižvelgiant į tai, ar pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis (asmuo be pilietybės): Lietuvos Respublikos piliečių pavardės galėtų būti rašomos lietuviškais rašmenimis ir lietuviška forma pagal lytį (Projekto 3 straipsnio 2 dalis), o užsieniečių (asmenų be pilietybės) lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma (Projekto 4 straipsnio 1 dalis).
galimybė nelietuviškos formos ir iš nelietuviškų lotyniško pagrindo raidžių sudarytoms pavardėms suteikti lietuviškas pavardžių galūnes pagal lytį (kaip jau minėta, pavyzdžiui, Whitas, Whitienė, Whitaitė ar Czerwinskis, Czerwinskienė, Czerwinskytė ) bei šias pavardes rašyti lietuviškais rašmenimis (pavyzdžiui, Vhite ar Czervinski arba Vhitas ar Czervinskis ). Kyla abejonių dėl to, ar tokiu reglamentavimu nebūtų keliamas pavojus bendrinei lietuvių kalbai bei lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui [4] . Tai pasakytina ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia pavardžių daryba būtų ne išimtinė ar retai pasitaikanti, o atliekama kiekvienu atveju pareiškėjui to paprašius.
Be to, problemų keltų ir šių pavardžių tarimas bei jų suderinamumas su lietuvių kalbos fonetikos taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, svarstytina, ar nebūtų tikslinga Projekte, įtvirtinant galimybę pavardes rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, atsisakyti nuostatų, leidžiančių sudarant šias pavardes atsižvelgti į lietuviškos formos skirtumus pagal lytį (t. y. kad tiek vyrui, tiek moteriai, tiek vaikams butų suteikiama tokios pačios formos pavardė nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, pavyzdžiui, White ar Czerwinski );
vardo ir pavardės rašymo klausimai, susiję su tais atvejais, kai dokumento šaltinyje jo vardas ir pavardė būtų įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis. Pritarti21
apibrėžimas apima ir asmenis be pilietybės. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto
atitinkamai patikslinti Projekto 2 straipsnio 1 dalį. Pritarti422
sprendime Konstantinidis (C‑168/91) suformuluotus principus, Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba Projektą įgyvendinančiose taisyklėse reikėtų numatyti, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2014-09-05 Lietuvos Respublikos Seimo prašymu (2014-07-15 Seimo posėdžio protokolai Nr. SPP-169 ir Nr. SPP-170) Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Projektai aptarti VLKK rugsėjo 4 d. posėdyje. Teikdama išvadą VLKK rėmėsi Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimu ir 2009 m. lapkričio 6 d. ir 2014 m. vasario 27 d. sprendimais, Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba. VLKK nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose, nes visuose kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose Lietuvos piliečių asmenvardžiai negali būti rašomi kitaip nei asmens dokumentuose. Ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai Lietuvos dokumentuose rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (2013-10-24 nutarimu Nr. N-11 (147) priimta pataisa). Atsižvelgiant į kitose valstybėse taikomą praktiką ir į tai, kad projektuose iš esmės kalbama tik apie asmenvardžių rašmenis, svarstytina, ar nepakaktų rašybos nuostatas dėl rašmenų įtraukti į Lietuvos Respublikos paso ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymus (plg. Estijoje ir Latvijoje šios nuostatos įtrauktos į asmens dokumentus reglamentuojančius įstatymus). Išvados
1VLKK nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. 2.
būti rašomi lietuviškais rašmenimis. 3. Atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys:
Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 4. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai kituose dokumentuose rašytini remiantis VLKK 60-ojo nutarimo nustatytais principais. Pritarti Valstybinė kalbos komisija
Nr. XIIP-1653 būtina atsakyti į klausimą, ar Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose vardai ir pavardės gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkto atitiktį Konstitucijai, 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Tačiau Aukščiausiosios Tarybos nutarimo 3 punktu įteisintos nuostatos, kad „asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“, Konstitucinis Teismas nėra įvertinęs.
Be to, 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ Teismas pasakė, kad gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu (dabar – VLKK). VLKK nuostata dėl galimybės užrašyti kitos kalbos asmenvardžius autentiška rašyba buvo išreikšta Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo 3 punkte. VLKK nuomone, Lietuvos Respublikos piliečiai, sudarę santuoką su užsieniečiais, taip pat galėtų pasirinkti autentiškas jų pavardes, t. y. Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose šių piliečių pavardės galėtų būti rašomos tokiais pat lotyniško pagrindo rašmenimis kaip ir sutuoktinių pavardės. Tas pats pasakytina ir apie tokių sutuoktinių vaikų pavardes. Konstitucinio Teismo teigimu, pagal Konstituciją netoleruotina, kad taisyklės, „įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, inter alia lietuviškų asmenvardžių rašymui“. Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečio pase nelietuviški asmenvardžiai gali būti rašomi autentiška rašyba (išskyrus raides w, q ir x , taip pat lietuvių kalboje nesančius diakritinius ženklus).
Jei kalboje autentiškos rašybos asmenvardžių kiekybiškai nėra daug, jie nedaro akivaizdesnio poveikio bendrinei kalbai, jos savitumui ir normų stabilumui. 2013 m . VLKK, siekdama išsiaiškinti, kokia reali kitų kalbų asmenvardžių vartojimo valstybės institucijų ir įstaigų rengiamuose oficialiuose dokumentuose praktika, tarpininkaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio, atliko institucijų ir įstaigų apklausą. Institucijos ir įstaigos nurodė, kad ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai rašomi taip, kaip jie įrašyti turimame šaltinyje, t. y. asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente arba kitame pateiktame dokumente (išsilavinimo pažymėjime, santuokos liudijime, teismo vykdomajame rašte, asmens iniciatyviniame rašte ir kt.). Nurašant asmenvardžius vartojamos lietuvių kalbos raidyne nesančios raidės w, q, x . Diakritiniai ženklai, jei nėra techninių galimybių jų perteikti, nerašomi. Apklausos rezultatai parodė, kad svetimvardžių rašymas didesnių problemų nekelia – oficialiuose dokumentuose kitų kalbų asmenvardžiai rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ išdėstytais bendraisiais tokių asmenvardžių vartojimo principais. Užsieniečiams išduodamuose leidimuose gyventi Lietuvos Respublikoje jų vardai ir pavardės rašomi autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis), tačiau be diakritinių ženklų. Į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą asmenvardžiai įrašomi autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis), diakritiniai ženklai jame neperteikiami; taip pat į Juridinių asmenų registrą įrašomi užsienio juridinių asmenų filialų Lietuvoje pavadinimai. Atkreiptinas dėmesys į kitų šalių praktiką.
Pavyzdžiui, Estijoje į asmens tapatybės dokumentą įrašant asmenvardžius, kuriuose esama kitų kalbų rašmenų, laikomasi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos transkribavimo taisyklių (ICAO), jei įmanoma, originalūs rašmenys išlaikomi. Slovakijoje, kurios oficialioji kalba pagal šalies Konstituciją yra slovakų kalba, vardai ir pavardės metrikacijos aktuose ir oficialiuose jų išrašuose gali būti rašomi su skirtingose kalbose vartojamomis raidėmis ir su tų kalbų diakritiniais ženklais. Portugalijoje užsienietiškos pavardės, įgyjamos tuokiantis, rašomos originalia forma ir tuo atveju, jei jose yra portugalų kalboje nevartojamų raidžių ar diakritinių ženklų. Panašių nuostatų laikomasi ir Austrijoje, Lenkijoje (šių šalių, kaip ir Portugalijos, oficialiosios kalbos nurodytos konstitucijose), Švedijoje, Čekijoje. Atsižvelgti
lietuviškais rašmenimis nurodytas įstatymo projekto 3 straipsnyje. Įstatymo projekto 4 straipsnyje nurodytos išimtys, kada asmens vardas ir pavardė Lietuvos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose gali būti rašomi nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis:
kuriame jo asmenvardis parašytas nelietuviškais rašmenimis;
pilietybės) pateikia dokumento šaltinį, kuriame jo asmenvardis parašytas nelietuviškais rašmenimis. Abstrakti formuluotė, kokia pateikta įstatymo projekto 4 str. 1 dalyje („Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje“), neatsako į klausimą, kas būtų pripažįstamas kaip dokumento šaltinis.
VLKK nuomone, toks šaltinis būtų Lietuvos pilietybę įgijusio užsienio valstybės piliečio asmens dokumentas, taip pat užsieniečio sutuoktinio ar užsieniečio tėvo asmens dokumentas (kai Lietuvos pilietis paima užsieniečio sutuoktinio pavardę ar jų vaikui suteikiama tokia pavardė). Jei asmuo tokio dokumento neturi (pvz., kuriai nors tautinei mažumai priklausantis asmuo), neaišku, kokį šaltinį jis galėtų pateikti norėdamas realizuoti teisę asmenvardį rašyti kitos kalbos rašmenimis. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: . 6. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti siūlomam įstatymo projektui XIIP-1653 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai : „už“- 4, „prieš“- 0, „susilaikė“-2. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Leonard Talmont, Ona Valiukevičiūtė. Komiteto pirmininkas Leonard Talmont
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Viliją Aleknaitę-Abramkienę pavaduojanti Agnė Bilotaitė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, G. Morkūnienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys:
Seimo nariai: V. Stundys, V. Juozapaitis, R. Kupčinskas, Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja V. Būdienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovės: D. Vaišnienė, J. Palionytė, Seimo Pirmininkės sekretoriato atstovas S. Mecelica, Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas R. Stankevičius, Vyriausybės kanceliarijos atstovė L. Saulėnaitė, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos atstovė A. Svinkūnaitė, Teisingumo ministerijos atstovė L. Šimkutė. 2.-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Bendros pastabos 1.
2014-04-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamu projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio
pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad „<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialias išvadas, išdėstytą poziciją (siūlymus). Atsižvelgti Gauta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-05-29 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP‑1653 (toliau – Projektas) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1654 (toliau – CK projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:
reguliavimo sritimi, visų pirma atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje [1] iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę.
Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, nacionalinėje teisėje turėtų būti numatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečių, pasinaudojusių laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise ir turinčių Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotą civilinės būklės akto įrašo liudijimą (ar kitą dokumentą), kuriame yra nurodyti asmens vardas ir pavardė, (pavyzdžiui, santuokos ar gimimo liudijimą), vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose nurodyti jų nekeičiant. Pritarti iš dalies Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. 3. Soc. mokslų hab. dr. prof. O. Voverienė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, režisierius, dirigentas P. Mataitis, Joniškio „Aušros“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja V. Bartašienė 2014-04-08, 2014-04-24
konferencijos „Tradicinių vertybių ir Tautos sargyboje“ 450 dalyvių vardu reikalaujame nekeisti vardų ir pavardžių bei vietovardžių rašybos ir toliau leisti juos rašyti tik valstybine kalba. LR Konstitucijos 14 str. konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba, o tai reiškia, kad ši konstitucinė nuostata galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tūkstančius metų Lietuvos vietovardžiai bei vandenvardžiai yra išsaugoję autentiškus pavadinimus.
Jų pateikimas kitais rašmenimis darytų valstybės vientisumui ir Tautos kultūriniam palikimui nepataisomą žalą. Reikalaujame nepalaikyti ir nepritarti LR Seimo narės Irenos Šiaulienės ir LR Seimo nario Gedimino Kirkilo 2014-04-01 pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIP-1653. Pritarti iš dalies Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. 4. Kazimieras Petrauskas 2014-04-09 Įstatymo projekte XIIP 1653 dažnai vartojamas dviprasmiškas išsireiškimas „lotyniško pagrindo rašmenimis". Aišku, kad tų rašmenų pagrindą sudaro lotynų kalbos abėcėlė turinti 26 raides, iškaitant
„Q", "X", "W" raides. Per amžius į lotynų abėcėlę
daugelio tautų sugalvotos ir jrašytos raidės „ae", „oe" susiklijavusios nugaromis ir kitos, bei raidės su diakritiniais ženklais, netapo lotyniškais rašmenimis. Jos tapo tik lotyniško pagrindo a b ė c ė l i ų rašmenimis. Tai, įstatymo projekte, „lotyniško pagrindo rašmenys" galima suprasti kaip lotyniškos abėcėlės rašmenys ir todėl nelietuviškas pavardes dokumentuose būtų galima rašyti ir lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Tai būtų patenkinamas kompromisas įteisinti „W" rašymą dokumentuose. Tą atlikti reikėjo senai. Valstybė ir piliečiai didelių sunkumų rašyti bei skaityti Q, X, W neturėtų, jos jau dabar dažnai vartojamos, o lenkiškus priebalsių junginius sz,cz,rz gal išmoktume tarti. O Įstatymo ruošėjai mano, kad „lotyniško pagrindo rašmenys“ apima visus, daugelio valstybių abėcėlių su lotyniškos abėcėlės pagrindu, rašmenis. Šiuo atveju Lietuva įsipareigotų valstybėje vartoti daugelio valstybių abėcėles, kuriose yra mūsų nevartojamų, nepažįstamų apie 150-200 rašmenų. Tai avantiūra.
Tai avantiūra. Ar daugelis gali teisingai perskaityti, įsiminti, parašyti „Bjorgolfur Gudmundsson, ir Jifi Prficha, ir Nguyen VSn Thięu (Prof. E. Kūrio pavyzdžiai) Juk žinome, kad asmenvardžiai dokumentuose, kol nepakeisti, nuo gimimo iki mirties ir vėliau turi atitikti registro duomenims. Jeigu pase pavardė su diakritiniais ženklais, o kitame išduotame dokumente bus be diakritinių ženklų, gali atsirasti mažiausiai 4 pavardės variantai ir davėjui gali tekti skristi į Japoniją taisyti dokumente klaidą ir atlyginti nuostolius. Panašių atvejų yra buvę. Siūlau nelietuviškus asmenvardžius dokumentuose rašyti tik lietuviškos ir lotyniškos abėcėlės rašmenimis, paraidžiui arba pagal skambėjimą. Tikiu, kad turintys puikius vardus ispanas Chulijo ir anglė Džiulija, tapę Lietuvos piliečiais, vardus pase originalo kalbos rašmenimis Julio ir Julia nerašys, nes lietuviai perskaitys, kad tai Julius su Julija. Manau Jie pageidaus rašyti pagal skambesį (tarimą). Įstatymo projekte rašymo pagal skambesį nėra. Nesu kalbos specialistas, atsiprašau už klaidas, bet jaučiu pareigą atkreipti dėmesį į problemą priimant valstybei labai svarbų sprendimą. Pavyzdžiui, Anglijai, JAV, Latvijai ir kitoms valstybėms, kurios supranta asmenvardžio skambėjimo reikšmę ir jos viešajame gyvenime dokumentus tvarko savo abėcėlių rašmenimis, ir mąstau kaip į kasos pajamų orderį, įvairius sąrašus reikės įrašyti Bjorgolfur Gudmundsson, kaip į jį kreiptis, nes pase tarimo nėra. Tai turėtų pagalvoti visi piliečiai, neišskiriant lenkų, rusų baltarusių ir kitų tautybių Lietuvos gyventojų. Doras žmogus turi jaustis nepatogiai, kai per visą gyvenimą tūkstančius kartų kiti atsiprašinės dėl neišgirstos, blogai perskaitytos, ar su klaidomis parašytos nelietuviškos pavardės. Gal todėl Lenkijoje tik kelios dešimtys lietuvių išdrįso pase įsirašyti lietuviškas pavardes su diakritiniais ženklais. Pritarti 5.
taryba LR Konstitucijai ginti 2014-04-10 Dauguma šio projekto straipsnių kalbiniu požiūriu yra neteisingi, antikonstituciniai, todėl negali būti priimti. Prašome Seimo Pirmininkę L. Graužinienę atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus, juos įregistruoti ir svarstyti kartu su įstatymo projektu XIIP-1653. 1. Šio projekto tikslas yra ne užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių - LDK kultūros paveldo teisinę apsaugą, bet ją naikinti. Bendra šeimos pavardė iš dalies užtikrinta 1991-01-31 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ trečiuoju punktu, leidžiančiu asmenvardžius rašyti pagal pasą, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) gali išduoti tuo klausimu identifikacinę pažymą. Per 500 Lietuvos piliečių, ištekėjusių už užsieniečių, pasirašė reikalavimą ginti valstybinę kalbą, atsisakydamos svetimų raidžių. Projekto autoriai aiškinamajame rašte be pagrindo skelbia, kad
„projektą parengti paskatino 2014-02-27 LR KT sprendimas. Sprendime
nesiūloma, pavyzdžiui, „rašyti Lietuvos piliečių vardus ir pavardes svetimomis raidėmis, taip kaip nuspręs Lenkų rinkimų akcijos, Socialdemokratų ar kurios nors kitos partijos arba Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ar kitos valstybės valdančiosios koalicijos“. Pagal LR Konstituciją, įstatymus bei KT sprendimą kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase taisyklės minėtame 2 punkte galėtų būti tik tokios, kokias siūlė Prof. V. Urbutis (Lietuvių kalbos išdavystė. V., 2007, p. 16 ir t.t.): „2. Ne lietuvių tautybės LR piliečių vardai ir pavardės rašomos lietuvių kalbos rašmenimis pagarsiui ir sugramatinti, išlaikant autentiškus asmenvardžius ir valstybinės kalbos tarties, kaitybos, rašybos normas“.
LR KT taip pat nesiūlė, kad partijos gali priversti profesionalių kalbininkų instituciją vykdyti bet kurios partijos valią arba sudaryti naują kalbininkų instituciją, kuri tiksliai, operatyviai vykdytų partijų nurodymus. KT sprendime nurodyta, kad „įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti iš profesinių žinių turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą, aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“. Tokie aiškūs siūlymai yra jau suformuluoti dr. P. Kniūkštos knygoje „Tarp gramatikos ir politikos"', skyrelyje „Koks galėtų būti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas'' (V.,2013, p i45-170), recenzuotoje VLKK narių ir patvirtintoje Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos posėdyje 2012-12-19. Apie tai savo veikaluose rašo ir akad. Z.Zinkevičius („Lietuvių asmenvardžiai“ (V., 2008), „Vilnijos lenkakalbių pavardės“ (V.,2012), „Lietuvių pavardžių žodynas“ (1 ir 2 t), dr. Maciejauskienė, prof. V. Urbutis, V. Labutis, A. Piročkinas ir kiti. Ir nė vienas iš jų nesiūlo pavardes rašyti svetimomis raidėmis, o jiems prieštaraujančių mokslinių straipsnių nėra. 6. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte galimų neigiamų priimto įstatymo padarinių nenumatoma, nors, pažeidžiant LR Konstitucijos 28 str.. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 4,5,6,20.21 str. tuo įstatymu būtų varžomos autochtonų ir gyventojų daugumos-lietuvių bei kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų ir tautinių mažumų teisės ir laisvės. LR Konstitucijos 29 straipsnis draudžia varžyti žmogaus teises ir laisves, neleidžia teikti ir privilegijų dėl tautybės, kalbos ar pažiūrų. (Įstatymas sukurtas išimtinai lenkų bendruomenei).
Įstatymo pateikėjai nutyli, kad visi Lenkų rinkimų akcijos skundai Europos Sąjungoje atmesti, kaip ir Latvijos pilietės Mencenos. Europos žmogaus teisių teismas 2007 m. atsisakė priimti svarstyti Lietuvos gyventojo M. Klečkovskio skundą dėl pavardės rašybos, o 2011 m. ES Teisingumo Teismas M.Runevič-Vardyn nurodė, jog Teismas nesprendžia sutuoktinių, kurių vienas užsienietis, pavardžių vienodumo problemos ir suteikia valstybėms galimybę savo nuožiūra nustatyti nacionalinį teisinį reguliavimą šiuo klausimu, (plg. E.Kuzborska. Teisinė tautinių mažumų padėtis Lietuvoje. V., 2012, p. 175). Neteisingai skelbiama, kad vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis „įprasta visose (išskyrus Lietuvą ir Latviją) šalyse, kurių rašmenys yra lotyniško pagrindo“ (p.4). Nutylima, kad etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje tokios rašybos nėra, o daugelis kitų pasaulio valstybių (išskyrus Čekiją) neturi raidžių č, š, ž, ė, ū ir kt. taip pat nerašo ištekėjusių ir netekėjusių moterų pavardžių priesagų. Dauguma valstybių pavardes ir vardus rašo pagal skambesį ir pagal savo rašybos taisykles. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnis valstybėms palieka galimybę rašyti visus asmenvardžius pagal tarimą valstybine kalba („pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas“). 1994 m. pasirašytoje Lietuvos ir Lenkijos draugiško bendradarbiavimo ir geros kaimynystės sutartyje (14 straipsnyje) numatyta pavardžių rašyba pagal skambesį, ir sutartis Lietuvoje, priešingai nei Lenkijoje, tiksliai vykdoma. Pagal atliktas apklausas savo pavardes rašyti svetimos abėcėlės raidėmis norėtų tiktai nuo 20 iki 40 procentų Lietuvos lenkų. Dalis jų taip greičiau prarastų gimtąją paprastąją kalbą. 8.
taip ir neatsako į aiškinamojo rašto 12 klausimą - kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti. Registrų bei sistemų pertvarkymo būtinybę, reikalingų lėšų poreikį bei terminus dar tik žadama įvertinti. Priėmę siūlomą projektą, atsisakytume baltų tautų kultūros vienybės, o valstybinės kalbos funkcijos būtų susiaurintos, tradicinė savita kalbos sistema - sujaukta ir Lietuvos teritorijoje būtų kuriama Lenkija. Įteisinus okupacinių režimų neautentiškus, pakeistus vietovardžius Wilno, Kowno, Memel, Szawli, Ponievviež ir t.t. būtų pripažinta , kad Lietuvos Respublikos teritorijoje jos Konstitucija nebeveikia ir nebegina autentiško vardyno taip kaip ir užribio etninėse lietuvių žemėse, kur Tilžė pavadinta Sovietsk, Ragainė- Nieman, Vidugiriai- Widugiery, Vilkapėdžiai-Wilkapędzie, Gervėčiai-Gierviaty, Gardinas-Grodno ir t.t. Kėsinamasi ir į Valstybinės kalbos 14 straipsnį („oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba“), 17 straipsnį („Lietuvoje viešieji užrašai rašomi valstybine kalba“), Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus („Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose“). Pritarti iš dalies Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. Patobulinus projektą, registrų ir sistemų pertvarkos neprireiks. 6. Lietuvos rašytojų sąjungos nariai, Vydas Astas 2014-04-10
įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose.
Mes, Lietuvos rašytojai, šiuo klausimu pareiškiame:
kalba vienija pilietinę tautą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybinių ir nevalstybinių įstaigų veikimą; valstybinė kalba yra tautos suvereniteto įteisinimo priemonė;
ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase būtų rašomi kitokiais, nelietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“. 3. Įteisinus nelietuviškus rašmenis asmens dokumentuose, būtų pažeistas valstybinės lietuvių kalbos įstatymas ir įteisinta daugiakalbystė vienoje iš svarbiausių gyvenimo sričių. Kartu taip būtų sukurtas precedentas daugiakalbystei plėsti ir kitose srityse, pvz. gatvių, vietovių užrašai ir kita;
ir diakritinių ženklų (apie 150). Tai sukeltų visišką painiavą tiek tariant, tiek užrašant pavardes. Vienodai užrašytos pavardės būtų tariamos skirtingai, o vienodai tariamos - skirtingai užrašomos. Tik nedaugelis gyventojų pajėgtų išmokti šitiek naujų raidžių ir diakritinių ženklų; būtų sutrikdyta įstaigų ir įmonių veikla. 5. Įteisinus nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis, būtų diskriminuojami tie Lietuvos gyventojai totoriai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, gruzinai, armėnai ir kiti, kurie savo pavardes norėtų rašyti nelotyniškais rašmenimis.
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių mes nepritariame įstatymo projektui įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose. Tai būtų žalinga tautai ir valstybei. Pritarti iš dalies Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuomonė yra tik dalies Lietuvos rašytojų sąjungos narių nuomonė. Į tai komitete vykusių klausymų metu atkreipė dėmesį Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas. 7. Gintautas Grigas 2014-04-11 Jeigu asmuo yra arba tapo Lietuvos Respublikos piliečiu, tai jis turėtų mokėti lietuvių kalbą, ją gerbti ir laikytis jos taisyklių. Todėl siūlau 4 straipsnio 1 dalį formuluoti taip:
„1. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais
rašmenimis." Pakeitus šios dalies formuluotę reikės pakoreguoti ir kitas įstatymo dalis, kurios remiasi šia 1-ąją dalimi. Nepritarti Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. 8. Etninės kultūros globos taryba 2014-04-11 Naujasis projektas Nr. XIIP-1653 ne tik prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai sudarant galimybę atsisakyti valstybinės kalbos rašmenimis užrašytų asmenvardžių Lietuvos Respublikos piliečio paso pirmajame puslapyje, bet ir suteikia nevienodas teises Lietuvos tautinių bendrijų atstovams.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba neturėtų sukelti problemų kitataučiams asmenims siekiant įrodyti savo santuoką su kitataučiu, tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai įrodomi remiantis konkrečiais dokumentais - santuokos ar gimimo liudijimais, o asmenybės tapatybė nustatoma pagal asmens kodą. Taryba siūlo:
1) Nepritarti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektams kurie paremti koncepcija Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti nevalstybine kalba įrašų valstybine kalba sąskaita (Įstatymo projektai Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1654 ir kt.);
2) Vadovautis Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektais, kurie siūlo Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti valstybinės kalbos rašmenimis pagal tarimą, o piliečio paso kitų įrašų skyriuje šios asmenvardžius esant pageidavimui užrašyti ir kitos kalbos grafine forma (Įstatymo projektas Nr. XIP-1668 ir kiti.). Nepritarti Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektą Nr. XIP-1668 2012 m. balandžio 18 d. atmetė. 9.
2014-04-14 LR Seimo nariai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas sugalvoję, kad asmenvardžių rašymas dokumentuose lietuviškais rašmenimis pažeidžia žmogaus teises, įregistravo Seime Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis su svetimomis raidėmis, kurių lietuviškoje abėcėlėje nėra. Tai reikštų mūsų jau nusistovėjusios ir laiko patikrintos abėcėlės ardymą suvereniteto pažeidimą. Jau 1999 metais Konstitucinio Teismo buvo išaiškinta, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o įrašas nelietuviškais rašmenimis galimas tik kitų paso įrašų skyriuje. Vadinasi, iš naujo to klausimo kelti nederėtų. Mūsų Konstitucija aiškiai nusako – asmenvardžiai visuose dokumentuose yra rašomi valstybine kalba. Taip yra ir kitose šalyse - oficialiuose dokumentuose naudojama valstybinė kalba. Asmenvardžių rašymas valstybine kalba nepažeidžia žmogaus teisės į vardą ir pavardę - ne lietuvių tautybės piliečių vardas ir pavardė rašomi pagal tarimą - pagal asmens gimtosios kalbos skambesį. Nepritarti Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. 10. „Vilnijos“ draugijos pirmininkas hab. dr. K. Garšva 2014-04-15 LR Konstitucijos 14 straipsnis įtvirtino, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, o tai reiškia, kad ši konstitucinė nuostata galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepaisant to, minėtos partijos atstovai viešai siekia, kad lietuviai taikytųsi prie jų, kad nesilaikytų valstybinės kalbos reikalavimų, nusižengtų LR Konstitucijai ir savo krašte būtų diskriminuojami. Tokio lygio autonominių reikalavimų, kokius kelia Lietuvos lenkų rinkimų akcija Lietuvos visuomenei, nėra nė vienoje ES valstybėje.
Panašaus pobūdžio svarstymų dėl lenkų tautybės piliečių teisių nėra niekur kitur: Latvijoje. Estijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kanadoje ar JAV. Pažymėtina, kad joks ES teisės aktas ir jokia konvencija nereikalauja pažeisti nepriklausomų demokratinių valstybių Konstitucijos, įstatymų, tradicinių vertybių, ilgaamžio kultūros paveldo, daugumos piliečių lygių galimybių. Nepritarti Kaip atkreipė Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos: „<...> s iekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, nacionalinėje teisėje turėtų būti numatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečių, pasinaudojusių laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise ir turinčių Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotą civilinės būklės akto įrašo liudijimą (ar kitą dokumentą), kuriame yra nurodyti asmens vardas ir pavardė, (pavyzdžiui, santuokos ar gimimo liudijimą), vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose nurodyti jų nekeičiant.“
2014-04-22 Nepritaria Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIP-1653. Pritarti iš dalies Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. 12. Lietuvos Sąjūdis 2014-05-06 Lietuvos Respublikoje galioja Lietuvos Konstitucijos 14 straipsnis, skelbiantis, jog vienintelė valstybinė kalba yra lietuvių kalba.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, “jog Lietuvos piliečių asmenvardžių ar vietovardžių rašymas ne lietuvių kalba prieštarautų Konstitucijai; Atmesti LSDP atstovų įregistruotą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą kuriuo siekiama įtvirtinti Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybą dokumentuose bei valstybės duomenų bazėse nevalstybine kalba, nors to nėra jokioje demokratinėje Vakarų pasaulio valstybėje. Nepritarti Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. 13. Sambūris „Patirtis“ 2014-05-23 Sambūrio “Patirtis” nariai yra labai susirūpinę dėl nesiliaujančių bandymų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, nepaisant visuomeninių organizacijų, lituanistų mokslo bendruomenės garbių narių ir visuomenės daugkartinių protestų, apriboti valstybinės kalbos vartojimą oficialiuose dokumentuose, griauti istoriškai susiformavusią lietuvių kalbos abėcėlę ir kitaip menkinti lietuvių kalbos statusą. Pritariame „Vilnijos“ draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio 2014 m. gegužės 6 d. Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Seimo surengto mitingo rezoliucijai, siūlančiai atmesti LR Seime įregistruotus G. Kirkilo ir I. Šiaulienės „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą“, kuriame numatyta oficialiuose Lietuvos dokumentuose vietoje įrašų valstybine kalba leisti įrašus kitomis kalbomis. Mūsų nuomone Lietuvoje galėtų būti priimta vardų ir pavardžių rašymo tvarka, kaip Latvijoje. Palaikome V. Stundžio su kitais Seimo nariais parengtus Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidžiančius vardų ir pavardžių rašymo bei tautinių bendrijų įstatymų projektus.
Nepritarti Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. 14. Lietuvių kalbos instituto darbuotojos: dr. Ona Aleknavičienė, prof. dr. Laima Kalėdienė
dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, nėra. 2. Rašant Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, būtų pakeista lietuvių kalbos abėcėlė ir destabilizuota rašybos sistema. Kartu būtų paneigtas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, pažeistas jos rašybos savitumas ir sutrikdytos vartojimo tradicijos. 3. Dėl gyventojų migracijos ir besikeičiančio gyvenimo išimtys (pavyzdžiui, su kitų valstybių piliečiais santuoką sudariusiems asmenims ir tokių šeimų vaikams) gali būti daromos, tačiau jos neturi pažeisti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos. 4. Dabartiniame geopolitiniame kontekste siektina integralios ir pilietiškai susitelkusios visuomenės, kuri gebėtų išlaikyti lietuvių kalbos savitumą ir vartojimo tradiciją, kad nebūtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, įteisinusi lietuvių kalbą kaip valstybinę. Pritarti iš dalies Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. 15. Monrealio lietuviškos radijo laidos programos vedėjas L. Stankevičius Lietuvos lenku tautines mažumos reikalauja, kad jų Lietuvos pase būtų rašomos lenkiškos pavardės.
Tai Lietuvos valdžia turėtu kreiptis į Lenkijos valdžią ir reikalauti, kad pirmiausiai lenkai turėtų parodyti gerą pavyzdį ir Suvalkų trikampyje lietuvių lenkiškose pasuose turėtų rašyti lietuviškas pavardes, o ne lenkiškas. Tenai visų lietuvių pasuose yra rašoma pavyzdžiui Sadauskas, Sadowski ir t.t. Nepritarti Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. 16. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014-09-05 Lietuvos Respublikos Seimo prašymu (2014-07-15 Seimo posėdžio protokolai Nr. SPP-169 ir Nr. SPP-170) Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Projektai aptarti VLKK rugsėjo
Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimu ir 2009 m. lapkričio 6 d. ir 2014 m. vasario 27 d. sprendimais, Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba. VLKK nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose, nes visuose kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose Lietuvos piliečių asmenvardžiai negali būti rašomi kitaip nei asmens dokumentuose. Ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai Lietuvos dokumentuose rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (2013-10-24 nutarimu Nr.
N-11 (147) priimta pataisa). Atsižvelgiant į kitose valstybėse taikomą praktiką ir į tai, kad projektuose iš esmės kalbama tik apie asmenvardžių rašmenis, svarstytina, ar nepakaktų rašybos nuostatas dėl rašmenų įtraukti į Lietuvos Respublikos paso ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymus (plg. Estijoje ir Latvijoje šios nuostatos įtrauktos į asmens dokumentus reglamentuojančius įstatymus). Išvados
aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. 2. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis. 3. Atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys:
a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 4. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai kituose dokumentuose rašytini remiantis VLKK 60-ojo nutarimo nustatytais principais. Pritarti iš dalies Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles.
Lietuvos Respublikos piliečiai turėtų būti traktuojami vienodai, t.y. turi būti suteikta teisė visiems piliečiams jų prašymu vardus ir pavardes rašyti lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, t.y. vartoti raides „Q“, „X“ ir „W“. 17. Europos teisės departamentas prie
Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašymo klausimai, susiję su tais atvejais, kai dokumento šaltinyje jo vardas ir pavardė būtų įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis. Nepritarti Patobulinto projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„1. Oficialiuose dokumentuose asmens vardas ir pavardė rašomi
lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus.“ Poįstatyminiai teisės aktai numatys detalią vardų ir pavardžių rašymo tvarką. 18. Miglė Vantens 2014-11-26
piliečiu Luc Wantens. Santuoka buvo registruojama Vilniaus miesto centrinės metrikacijos skyriuje. Išduotame santuokos liudijime nurodytos sutuoktinių pavardės po santuokos, būtent, vyro
žmonos - Vantens.
Kadangi pagal Belgijos Karalystės įstatymus Belgijos Karalystės piliečių užsienyje sudarytos santuokos pripažįstamos tik perrašius toje šalyje, kurioje sudaryta santuoka, išduotą santuokos liudijimą ir nustatyta tvarka įtraukus į atitinkamus Belgijos Karalystės registrus, pateikėme reikalaujamus dokumentus (Lietuvoje išduoto santuokos liudijimo nuorašą, vertimą į olandų kalbą, patvirtintą notaro bei patvirtintą apostille Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje) Belgijos Karalystės Galmaardeno savivaldybei (toliau - savivaldybė). Tačiau santuokos liudijimą perrašyti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad skiriasi sutuoktinių pavardės, būtent žmonos pavardė Vantens neatitinka vyro pavardės Wantens ir pasiūlyta pateikti patikslintus dokumentus. Taip pat pateiktas mano sutuoktinio Luc Wantens šiuo metu galiojantis registracijos pažymėjimas, kuriame nurodyta civilinė būklė - išsiskyręs. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.31 str. sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Pažymėtina, kad pasirinkimo sąrašas yra baigtinis. Šiuo metu man suteikta pavardė neatitinka nei vieno iš nurodytų pasirinkimo variantų. Pagal CK 3.23 str. 2 dalį santuokos akto įrašas ir jo pagrindu išduotas santuokos liudijimas yra santuokos įrodymas. Santuokos nepripažįstant Belgijos Karalystėje mūsų šeimai iškyla asmeniniai ir administraciniai nepatogumai įrodinėjant žmonos tapatybę ir šeimos ryšį.
Kreipiausi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu įgyvendinti man CK 3.31 p. nustatytą teisę pasirinkti sutuoktinio Luc Wantens pavardę kaip bendrą pavardę, atitinkamai pakeisti santuokos akto įraše ir jo pagrindu išduotame santuokos liudijime mano pavardę į Wantens bei išduoti santuokos liudijimą, kuriame būtų nurodyta žmonos pavardė Wantens. Tačiau raštu man buvo atsakyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką, priebalsė „w“ rašoma sulietuvinta forma
„v“, todėl nėra pagrindo pakeisti mano pavardę į
Wantens santuokos akto įraše. Akivaizdu, kad šiuo metu išduotas santuokos liudijimas neįrodo mano santuokos fakto su Luc Wantens, todėl Belgijos Karalystės kompetentingose institucijose yra kvestionuojamas mūsų santuokos liudijime esančios informacijos teisingumas bei kyla abejonių dėl šeimos tapatybės. Tai mūsų šeimai sukelia rimtus asmeninius ir administracinius nepatogumus ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir kituose tarptautiniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose numatytą teisę į asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kreipiausi į LR teisingumo ministeriją su prašymu pateikti dokumentą, adresuotą kompetentingoms Belgijos Karalystės institucijoms, pagrindžiantį mano sulietuvintos Vantens pavardės rašymą santuokos liudijime, įrodantį faktą, kad žmonos pavardė Vantens atitinka vyro pavardę Wantens ir panaikinantį abejones dėl šeimos narių tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumo.
Tačiau Teisingumo ministerijos raštu man buvo atsakyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką, pagal kurią, jei sutuoktinis pageidauja įgyti sutuoktinio užsienio piliečio pavardę, turinčią nelietuviškų rašmenų, tokie rašmenys pakeičiami lietuviškais. Tačiau toks paaiškinimas mano išdėstytos problemos neišsprendžia. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, problema būtų išspręsta tik pakeitus atitinkamus teisės aktus, kuriuose būtų numatyta galimybė pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę, ir užrašyti ją nelietuviškais rašmenimis
19Bart Pauwels,
Ernesta Pauvels 2014-12-17
metrikacijos skyriuje. Bart Pauwels yra Belgijos pilietis. Kadangi jo pavardėje yra raidė “W”, Ernestai (kuri yra Lietuvos pilietė) santuokos sudarymo dieną nebuvo leista perimti vyro pavardės, nors Civilinio kodekso 3.31 straipsnyje nustatyta:
„Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo
pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendra pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. “ Ernesta Pauvels pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto metrikacijos skyrių 2014 m. lapkričio 18 dieną, prašydama santuokos liudijime pakeisti jos pavardę į vyro pavardę. Prašymas buvo atmestas.
Prašymas buvo atmestas. Mūsų nuomone, Bart Pauwels atveju pažeidžiamas bendrasis lygybės principas, nes Lietuvos piliečiai, kurių vardų ir pavardžių rašyba paprastai atitinka lietuvių kalbos taisykles, vertinami palankiau, nei kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurių varduose ar pavardėse yra minėtoje kalboje nežinomų rašmenų ženklų. Grįsdama šį apribojimą, Lietuva nurodo lietuvių kalbos interesus ir tradicijas. Nacionalinės kalbos apsauga iš tikrųjų gali būti objektyvus bendrojo intereso pagrindas pagal Europos Sąjungos teisę. Tačiau, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, vardų ir pavardžių rašybos srityje valstybių narių turima didelė diskrecija neturi lemti Sąjungos piliečių teisės laisvai judėti ir apsigyventi visose valstybėse narėse neproporcingo apribojimo. Iš tikrųjų šie asmenys, kad ir kokios valstybės narės piliečiai jie būtų, neturi patirti žalos vien dėl naudojimosi šia teise. O mes jau ne kartą patyrėme žalą... Mūsų atveju Ernesta Pauvels atimta kitiems Lietuvos piliečiams pripažįstama teisė turėti originalo forma rašomą savo sutuoktinio pavardę, nes ji ištekėjo už kitos ES valstybės narės piliečio, su kuriuo susipažino naudodamasi savo ES Sąjungos teise laisvai judėti. Mums kyla klausimas, ar šiuo mūsų atveju nesama neproporcingo apribojimo. Čia verta prisiminti, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narių nuomonė šiuo klausimu jau ne kartą yra aiškiai išsakyta: kalbai nieko neatsitiktų, jeigu pavardės būtų rašomos ir kitais rašmenimis (W. Q,Z). Mūsų nuomone, Lietuvos teisės nuostatos nėra tinkamos ir būtinos priemonės, siekiant nacionalinės kalbos apsaugos tikslo. Galimi ir kiti sprendimai, mažiau ribojantys suinteresuotojo asmens teises.
Iš tikrųjų pakanka pažymėti, kad Lietuvos teisės aktais nacionalinėje kalboje nesančius rašmenis jau leidžiama vartoti dėl kitos valstybės narės piliečio, pavyzdžiui, Bart Pauwels, daromuose civilinės būklės aktų įrašuose, todėl remiantis tuo darytina išvada, kad raidės „W“ vartojimas taip pat jo sutuoktinės pavardės rašyboje nesukeltų didelės grėsmės lietuvių kalbos apsaugai. Mūsų nuomone, atsisakymo patenkinti sutuoktinių prašymą neproporcingumą galėtų įrodyti tai, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius pavardę vyrui Pauwels užrašė pagal flamandų kalbos taisykles. Gerbiamieji, ar raidės ,,W" vartojimas Ernestos sutuoktinės pavardės rašyboje sukeltų didelę grėsmę lietuvių kalbos apsaugai ar.... nesukeltų? Atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę mums sukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (čia kalbame ne apie lėktuvų bilietus, ar pan., bet apie paveldėjimo, notarinius ir banko klausimus, etc Europos Sąjungoje (tiek Lietuvoje tiek Belgijoje)). Mūsų nuomone, tai yra Sąjungos sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas ir valstybės neteisėtas įsikišimas į privatų gyvenimą. Prašome Jūsų nagrinėti Lietuvos Respublikos teisės aktus ir juos pakeisti taip, kad mes daugiau nebepatirtume tų rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir, kad Lietuvos Respublika iš naujo pilnai pripažintų mūsų teises laisvai judėti ES šalyse. Prašome pakeisti įstatymus taip, kad Ernestai būtų leista perimti vyro pavardę kaip Civilinio kodekso 3.31 straipsnyje yra nustatyta. Pritarti
tarybos narys Prof. Vitas Labutis 2015-01-14 Lietuvos Respublikos piliečiams asmens pilietybę ir tapatybę patvirtinantys dokumentai išduodami remiantis dar 1991 m. sausio 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.
Šio nutarimo galia ūgtelėjo 1992 m. referendumu priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios 14 straipsnyje parašyta: „Valstybinė kalba - lietuvių kalba“. Daugiau kaip 20 metų iš esmės laikomasi minėtame AT nutarime paskelbto principo: Lietuvos Respublikos piliečių pasuose asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis, nepaisant tautybės, etninių ar kitų Lietuvos piliečių skirtybių. To principo konstitucingumą kelis kartus patvirtino Konstitucinis Teismas. Jo
lietuviškais rašmenimis yra būtina, ir pabrėžiama, kad čia tie asmenvardžiai turi būti pateikiami valstybine kalba. Vadinasi, svarbu ne vien lietuviški rašmenys, Tik 2014 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo nutarime suabejota, ar asmens tapatybės dokumente negalėtų būti asmenvardžiai rašomi ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis. Vis dėlto Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Seimui pateiktoje išvadoje palaikoma nuostata Lietuvos piliečių asmens tapatybės dokumentuose vartoti lietuviškus rašmenis. Dabar Seimas svarsto įstatymo dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose projektus. Jeigu būtų pritarta Seimo narių G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektui, numatančiam leisti Lietuvos piliečio paso pagrindiniame puslapyje asmenvardžius rašyti įvairiais lotyniško pagrindo rašmenimis, būtų akivaizdžiai pažeistas lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, konstitucinis statusas. Lietuvos Respublikos AT 1991 m. sausio 21 d. nutarime ir VLKK Seimui pateiktoje išvadoje yra likę iki galo neišaiškinti kai kurie sudėtingesni asmenvardžių pateikimo asmens tapatybės dokumentuose dalykai: 1.
Kuriuos dokumentus tinka imti išduodamo asmens tapatybės dokumento pagrindu ir kaip vertinti, ką daryti su juose ne valstybine lietuvių kalba pateiktais asmenvardžiais? 2. Neturėtų likti abejonių dėl nelietuviškų asmenvardžių gramatinimo, nes jį savaime lemia galūninis lietuvių kalbos tipas. 3. Kaip valstybinės lietuvių kalbos reikalavimų turi būti laikomasi pateikiant mišrių šeimų Lietuvos piliečių moterų pavardes, kai moterys priima kitakalbio Lietuvos ar užsienio valstybės piliečio sutuoktinio pavardę? 4. Kaip turėtų būti pateikiamas papildomas vardo ir pavardės įrašas kita kalba? Samprotavimai ir siūlymai
pagrindo rašmenimis, negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti lietuviškų raidžių mūsų dokumentuose, nes kiekviena lotyniško pagrindo raidyną vaitojanti kalba pakeičia (dažniausiai prideda) maždaug 15 savitų rašmenų. Panašiu jų skaičiumi skiriasi lietuvių ir lenkų kalbos. O kur dar skirtinga tartis? 2. Lietuvio pavardė asmens tapatybės dokumente pateikta vienaskaitos vardininko forma rodo ir linksniavimo tipą ( Vanagas, Rėklys , Šalčius, Tyla). Lietuvis stengiasi tai įžvelgti ir kitų Lietuvos piliečių tokiame dokumente. Vardininkas nėra blogesnis už kitus linksnius. Turime, kiek įmanoma, vengti lietuvių kalbai svetimų nekaitomų pavardžių. Be savitos gramatikos valstybinė kalba tampa luoša, neįgali. 3 . Moterų pavardės pirmiausia priklauso nuo tėvų ar vyrų pavardės ir asmenvardžio baigmens gramatinio pavidalo. Už kitakalbių ar kitų valstybių piliečių ištekėjusių moterų pavardės (mišriose šeimose) gali kelti papildomų sunkumų.
Jeigu moteris turi tėvų ar sutuoktinio pavardę, kuri lenkų ar kitose slavų kalbose baigiasi galūnėmis -ski, - icki, -ecki, -eki, -ij ir pan., tai moteriškos pavardės galūnės bus -a, -ia, -aja, -ija ir jos lietuvių kalbos gramatikai neprieštaraus: pvz., Baranovska, Beliacka, Novicka, Lečickaja, lat. Graudinia ir pan. Tiesa, tokia pavardės forma savotiškai neutrali, ji nerodo šeiminės padėties, ar moteris ištekėjusi, ar ne. Panaši yra ir galūnė -ė. Šią galūnę būtų galima įteisinti daugybei kitų kalbų moteriškoms pavardėms, rašant jas mūsų pasuose, pvz., Alper = Alperė, Bauer = Bauerė, Čmilytė-Nilsen = Nilsenė, Nilsena, Kravčionok = Kravčionokė, Kravčionoka, Saltanovič = Saltanovičė, Saltanovičia. Moterys pačios galėtų pasirinkti vieną kurią iš minėtų lietuvių kalbai tinkamų galūnių arba lietuviams įprastas, šeiminę padėtį rodančias galūnes :
oficialų, t. y. ne lietuviškais rašmenimis, bet kita kalba parašytą, asmenvardį reikėtų nurodyti, kokia kalba (anglų, prancūzų, lenkų ir t.t.) jis parašytas. Pase ši papildoma informacija galima „Kitų įrašų“ skyriuje. Asmens tapatybės kortelėje tam galėtų būti skirtas atskiras atlenkiamas lapas. 5. Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra paskendusi įvairiausiuose darbuose, visko aprėpti nespėja, todėl siūlau sudaryti specialią Asmenvardžių komisiją. Šios komisijos uždavinys būtų išnagrinėti visus probleminius nelietuviškų tikrinių vardų pateikimo dokumentuose ir spaudoje klausimus, įskaitant ir jų lietuvišką perrašą (transkribavimą), pasirūpinti išleisti naują Lietuvos (ar Lietuvių) pavardžių žodyną. Šią komisiją reikėtų sudaryti iš vardyno, bendrinės kalbos gramatikos bei žodyno specialistų ir kelių teisininkų.
Nepritarti Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. 21. Europos žmogaus teisių fondas 2015-02-03 Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais. Šiame kontekste reikia pabrėžti, kad daugiau nei 16 proc. kasmet sudaromų santuokų yra mišrios (vienas iš sutuoktinių yra kitos šalies pilietis). Pastaruoju metu išaugo vaikų, gimusių už Lietuvos ribų, skaičius - per pastarąjį dešimtmetį jis išaugo nuo 1 iki 16 proc. (2011 m.). Argumentai už atitinkamų teisės aktų, reglamentuojančių originalią asmenvardžių rašybą Lietuvoje, priėmimą:
nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas yra lotyniškas;
rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase numato galimybę rašyti asmenvardžius nelietuviškomis raidėmis. 2008 m. sausio 14 dieną paskelbtame pareiškime Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) teigė: „Svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai, o lietuviškuose tekstuose jie neturi būti privalomai lietuvinami <...>“; 2014 m. vasario 27 d.
Konstitucinio Teismo sprendimas numato galimybę rašyti asmenvardžius naudojant ne tik lietuviškos abėcėlės raides, bet ir kitus lotyniškus ženklus; Lotyniško raidyno vartojimas yra plačiai paplitęs registruojant Lietuvos transporto priemonių valstybinius numerius, prekių ženklus, įmonių pavadinimus, informacinius ženklus;
Lietuvoje yra įregistruota virš 8000 tokių vardų kaip Alexander, Katarzyna, Ewa, Tadeusz, Matthew, Maxim, Joanna ir Odetta, taip pat tokios pavardės kaip Lacroix, Leszczynska, Szczerba, Szulc, Brown ir 1.1.;
konvenciją, kuri užtikrina tautinių mažumų atstovams teisę naudoti asmenvardžius jų gimtąja kalba bei siekia oficialaus jų pripažinimo; Tarptautinės organizacijos (Europos Taryba, ES pagrindinių teisių agentūra, ESBO, Amnesty International, Freedom House) jau ne kartą savo ataskaitose kritikavo Lietuvą dėl tarptautinių nuostatų įsipareigojimų šioje srityje nevykdymo;
kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje rodo poreikį saugoti tautinių mažumų kalbas;
Europos Parlamento narių, parodo, kad tautinių mažumų kalbų apsauga yra viena iš prioritetinių Europos Sąjungos politikos sričių. Argumentai už asmenvardžių rašybos reglamentaciją (plačiau ) Viena pagrindinių kiekvieno piliečio teisių yra teisė į privatų ir asmeninį gyvenimą (tuo pačiu teisė į originalią asmenvardžių rašybą). Teisė į privatų gyvenimą tai ne tik teisė į vardą, į pavardę, bet ir galimybė juos pakeisti, norint atgauti jų originaliąsias formas (taip pat raštu).
Teisė į asmeninį gyvenimą tai viena fundamentaliųjų teisių tarptautinėje teisėtvarkoje, o Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisėtvarka turi būti interpretuojami atsižvelgiant į valstybės įsipareigojimus. Žmogus turi teisę turėti savo pavardę, užrašyta jos originalia forma bei kad jo pavardė oficialiai būtų pripažinta kaip jo tapatybės dalis. Originalus pavardės įrašas turėtų būti pripažintas tarptautinių institucijų kaip integrali pagrindinių žmogaus teisių dalis, kuri apsaugo žmogų nuo neteisėtos intervencijos į jo privatų gyvenimą. Lietuva, pasirašiusi Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, įsipareigojo užtikrinti, kad asmenims, priklausantiems tautinių, religinių ar kalbinių mažumų grupėms bei kitiems šių grupių nariams nebūtų atimta teisė turėti savo kultūrą, tikėjimą, galimybę praktikuoti savo religiją bei vartoti gimtąją kalbą (17 str.). Lietuva yra tarptautinių organizacijų narė, o pasirašydama ir ratifikuodama tarptautinius dokumentus įsipareigojo laikytis juose įtvirtintų nuostatų. Pvz., 2000 m. Lietuva ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvenciją, kuri tautinių mažumų atstovams suteikia teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo mažumos kalbą. Pagal 11 Konvencijos straipsnį, šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą
(vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas. Konvencijos šviesoje originalios vardų ir pavardžių rašybos draudimas yra diskriminacija tautybės pagrindu.
Šioje vietoje verta paminėti Patariamojo komiteto dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos taikymo nuomonę, kurioje pabrėžiama: „Tuo atveju, kai asmenys buvo priversti pakeisti savo pavardę, Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 straipsnis numato galimybę įrašyti originalią vardo ir pavardės formą į pasą, tapatybės kortelę bei gimimo liudijimą. Įrašas turėtų būti padarytas atsižvelgiant į asmens arba jo/jos tėvų prašymą. Taigi, asmens dokumento išdavimo reikalavimas praktikoje negali apriboti originalios vardo ir pavardės formos turėjimo, o jų išdavimo kaina taip pat neturėtų būti apribojanti“. Kadangi buvo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencija, Lietuvos valstybė turi vykdyti tarptautinės teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties valdžia turėtų leisti vartoti asmenvardžius tautinių mažumų kalbomis, nekeičiant jų pagal valstybinės kalbos principus (t.y. nelietuvinant). Galimybė vartoti asmenvardžius tik valstybine kalba yra Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 straipsnio pažeidimas. Be Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažįsta, kad asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis. Deja, tarptautinės organizacijos (Europos Taryba, European Union Agency for Fundamental Rights, ESBO, Amnesty International, Freedom House) jau ne kartą savo ataskaitose kritiškai vertino Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų nevykdymą bei žmogaus teisių (taip pat tautinių mažumų) pažeidimus Lietuvoje. Geriausiai Tautinių mažumų apsaugos konvencijos principų nevykdymą Lietuvos valstybėje atspindi Europos Tarybos Ministrų komiteto rezoliucija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos vykdymo (Resolution CM/ResCMN(2012) 19).
Vienas pagrindinių argumentų prieš nelietuviškų asmenvardžių įteisinimą dokumentuose yra teiginys, kad tai kelia grėsmę lietuvių tautai ir valstybei bei prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Žemiau pateikti pavyzdžiai parodo, kad toks požiūris yra klaidingas. Nuo 1922 metų lietuvių kalba turi valstybinės kalbos statusą, bet nebuvo manoma, kad originali nelietuviškų asmenvardžių rašyba prieštarautų Konstitucijai. Jau 1938 metų gruodžio 6 dieną Lietuva nutarė, kad nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas . Galimybė rašyti vardus ir pavardes originalia kalba numatoma taip pat Aukščiausiosios Tarybos nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Š.m. balandžio 17 d. Europos Parlamento nariai, priklausantys Europos Parlamento Tautinių mažumų, tautinių bei kalbinių bendrijų intergrupei (Intergroup for Traditional Minorities, National Communities and Languages) paskelbė „Strasburgo Manifestą“ („The Strasbourg Manifesto“), kuriame yra labai aiškiai pabrėžiama, kad tautinėms mažumoms turi būti užtikrintos joms priklausančios teisės bei raginama saugoti mažumų kalbas kaip prioritetinę Europos Sąjungos politikos sritį. Taip pat Europos Parlamento Rezoliucijoje dėl nykstančių Europos kalbų bei kalbinės įvairovės Europos Sąjungoje (Resolution on endangered European languages and linguistic diversity in the European Union), kuri buvo priimta 2013 m. rugsėjo 11d., yra pabrėžiama tautinių mažumų bei regioninių kalbų apsaugos ir puoselėjimo būtinybė.
Originalios asmenvardžių rašybos klausimas akivaizdžiai prieštarauja tokiai nuostatai bei apriboja kalbines tautinių mažumų ir kitų kalbinių grupių teises. EFHR taip pat nori priminti, kad 2008 m. sausio 14 d. VLKK pareiškė:
„Kalbos komisija yra įsitikinusi, kad svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso
lietuvių kalbos sistemai, ir nemano, kad lietuviškuose tekstuose jie turi būti privalomai lietuvinami, kaip nelietuvinami kitų kalbų žodiniai prekių ženklai, įmonių, periodikos leidinių, meno kolektyvų, sporto komandų pavadinimai“. Kiekvienoje kalboje funkcionuoja tam tikras kiekis kitų kalbų faktų, tarp jų asmenvardžių ir vietovardžių, bet dėl to nė vienos kalbos sistema dar nesugriuvo. EFHR pritaria tokiai Komisijos nuomonei bei tikisi, kad ja bus remiamasi svarstant kitus projektus dėl asmenvardžių rašybos. Šiame kontekste verta taip pat prisiminti ir naujausią, t.y. 2014 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad nelietuviški vardai ir pavardės gali būti užrašomi ne tik lietuviškais rašmenimis, bet gali būti naudojami taip pat ir kiti lotynų abėcėlės simboliai. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas iš esmės atvėrė galimybę originaliai asmenvardžių rašybai, naudojant lotynų abėcėlės simbolius. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad asmenvardžių rašyba yra kalbotyros klausimas. Pagrindinį vaidmenį šioje srityje atlieka VLKK, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra valstybinės kalbos politikos gairių nustatymas. Be to, į VLKK nuomonę turi būti atsižvelgiama visada, kai yra sprendžiamas asmenvardžių rašybos pasuose klausimas .
EFHR pastabos dėl 2014-04-01 įregistruoto įstatymo projekto Numeris: XIIP-1653 Įstatymo projektas įregistruotas š.m. balandžio 1 d. numato, kad asmenvardžiai pase yra rašomi lietuviškais rašmenimis. Projekte numatytos išimtys, taikomos svetimšaliams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos piliečiams, kurie pateikė dokumento šaltinį, kuriame jų asmenvardžiai rašomi nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis (pvz., užsieniečių sutuoktiniai ir jų vaikai). Tai reiškia, kad asmenvardžiai gali būti rašomi remiantis lotyniško pagrindo rašmenimis be lietuviškų raidžių, jei asmuo turi tokį įrašą dokumento šaltinyje. Atsižvelgiant į asmenų migraciją, daugėjant asmenų, sudarančių santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyjančių nelietuviškos formos pavardes, bei tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, projekto autoriai siūlo užtikrinti galimybę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis. Projektą parengti neabejotinai paskatino 2014 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriame aiškinama, kad asmenvardžių rašyba Lietuvos Respublikos piliečio pase yra kalbotyros klausimas. Verta pabrėžti, kad jeigu asmuo, siekiantis autentiško asmenvardžių rašymo neišsaugojo dokumentų, patvirtinančių originalią jo asmenvardžių rašybą, galimybės, kad jo prašymas bus patenkintas, nėra. Be to, įstatymo projektas nesprendžia tautinių mažumų problemos. Pagirtina yra tai, kad projekte buvo atsižvelgta j mišrių šeimų interesus rašant nelietuviškus asmenvardžius. Visgi įstatymo projektas dar reikalauja pataisų, tokių kaip galimybė tautinių mažumų atstovams, gyvenantiems Lietuvoje, rašyti asmenvardžius originalia forma.
Panašią poziciją turi VLKK, kuri teigė, kad svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai, o lietuviškuose tekstuose jie neturi būti privalomai lietuvinami. Apibendrinimas Lietuva ir Jos piliečiai laukia atitinkamų teisės aktų, gerbiančių jų privatų ir šeimos gyvenimą, priėmimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamo teisės akto priėmimas yra galimas ir nepažeistų valstybinės kalbos statuso. Deja, nei projektas dėl asmenvardžių rašybos registruotas balandžio 1 d., nei registruotas balandžio 10 d. faktiškai nesprendžia egzistuojančios problemos. Nors projekte Nr. XIIP-1653 atsižvelgiama j mišrių šeimų interesus, tačiau neapima originalios tautinių mažumų asmenvardžių rašybos klausimo Lietuvoje. Dėl akivaizdžių priežasčių įstatymo projektas reikalauja būtinų pataisų. Nepritarti Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. 22. Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas 2015-03-23 Kiek šiuo metu yra lotyniškų (lotyniško pagrindo) rašmenų, priklauso nuo skaičiavimo metodikos.
Taip yra dėl šių priežasčių: · Vienokie rezultatai gaunami, skaičiuojant tik dabartinių kalbų oficialių rašybos sistemų rašmenis, kitokie – skaičiuojant visus kiekvienos kalbos istorijoje ir įvairiose rašybos sistemose (oficialioje rašyboje, kirčiuotoje rašyboje, fonetinėje transkripcijoje ir t. t.) vartojamus rašmenis. · Ne visose kalbose rašmenų skaičius yra oficialiai fiksuotas: kai kurios kalbos raides su diakritiniais ženklais laiko abėcėlės raidėmis (pavyzdžiui, lietuvių kalboje raidės E ir Ė laikomos skirtingomis raidėmis), o kai kuriose kalbose analogiški atvejai laikomi ta pačia raide, diakritinį ženklą laikant atskiru rašmeniu (pavyzdžiui, prancūzų kalboje E ir É laikomos ta pačia abėcėlės raide, iš kurių antroji turi papildomą ženklą).
Pačioje lietuvių kalboje galima rašyti be kirčio ženklų arba su jais (pavyzdžiui, užrašai namas ir nãmas abu yra taisyklingi), o rašmenys su kirčio ženklais (Ãã, Áá, Àà ir t. t.), nors ir egzistuoja lietuvių kalboje, atskiromis abėcėlės raidėmis nelaikomi. · Kai kuriose kalbose raidžių junginiai laikomi atskiromis raidėmis (pavyzdžiui, olandų kalboje IJ laikoma ne dviem, o viena abėcėlės raide; kai kuriuose lietuvių kalbos vadovėliuose raidės CH laikomos viena raide, nors dažniausiai CH laikoma dviejų raidžių junginiu; įvairiose kalbose požiūris į raidžių junginių statusą skiriasi, nėra oficialiai nustatytas, arba skirtingai nustatytas skirtingose tą pačią kalbą vartojančiose šalyse). · Taip pat skirtingi rašmenų skaičiavimo rezultatai gaunami, jei didžiosios ir mažosios raidės skaičiuojamos kaip atskiri rašmenys arba kaip tas pats rašmuo (be to, kai kurie ženklai, pavyzdžiui, vokiečių kalbos ß, neturi visuotinai ir vienareikšmiškai priimtų didžiųjų atitikmenų). · Yra kalbų, kurios neturi oficialiai nustatytos rašybos, dėl to jų raidžių skaičius nėra oficialiai fiksuotas (pavyzdžiui, pačioje lietuvių kalboje įvairiose istorinėse epochose buvo naudojamos raidės W, Ż, ß, ſ, Ë, Ů ir t. t.; dabar, kai lietuvių rašyba standartizuota, jas žino tik senuosius lietuvių raštus tiriantys mokslininkai, bet kitados tai buvo įprastos lietuvių kalbos raidės); taip pat yra kalbų, kurių rašybos sistemos yra reformuojamos, dėl to rašmenų padaugėja arba sumažėja. · Lotyniško pagrindo rašmenys naudojami ir fonetinės transkripcijos sistemose; šios sistemos naudojamos lingvistikos mokslo tikslais, bet neturi oficialios rašybos statuso, dėl to įvairūs mokslininkai ir mokyklos priklausomai nuo mokslinės būtinybės naudoja įvairias jų modifikacijas.
Pačioje lietuvių kalboje galima rašyti be kirčio ženklų arba su jais (pavyzdžiui, užrašai namas ir nãmas abu yra taisyklingi), o rašmenys su kirčio ženklais (Ãã, Áá, Àà ir t. t.), nors ir egzistuoja lietuvių kalboje, atskiromis abėcėlės raidėmis nelaikomi. · Kai kuriose kalbose raidžių junginiai laikomi atskiromis raidėmis (pavyzdžiui, olandų kalboje IJ laikoma ne dviem, o viena abėcėlės raide; kai kuriuose lietuvių kalbos vadovėliuose raidės CH laikomos viena raide, nors dažniausiai CH laikoma dviejų raidžių junginiu; įvairiose kalbose požiūris į raidžių junginių statusą skiriasi, nėra oficialiai nustatytas, arba skirtingai nustatytas skirtingose tą pačią kalbą vartojančiose šalyse). · Taip pat skirtingi rašmenų skaičiavimo rezultatai gaunami, jei didžiosios ir mažosios raidės skaičiuojamos kaip atskiri rašmenys arba kaip tas pats rašmuo (be to, kai kurie ženklai, pavyzdžiui, vokiečių kalbos ß, neturi visuotinai ir vienareikšmiškai priimtų didžiųjų atitikmenų). · Yra kalbų, kurios neturi oficialiai nustatytos rašybos, dėl to jų raidžių skaičius nėra oficialiai fiksuotas (pavyzdžiui, pačioje lietuvių kalboje įvairiose istorinėse epochose buvo naudojamos raidės W, Ż, ß, ſ, Ë, Ů ir t. t.; dabar, kai lietuvių rašyba standartizuota, jas žino tik senuosius lietuvių raštus tiriantys mokslininkai, bet kitados tai buvo įprastos lietuvių kalbos raidės); taip pat yra kalbų, kurių rašybos sistemos yra reformuojamos, dėl to rašmenų padaugėja arba sumažėja. · Lotyniško pagrindo rašmenys naudojami ir fonetinės transkripcijos sistemose; šios sistemos naudojamos lingvistikos mokslo tikslais, bet neturi oficialios rašybos statuso, dėl to įvairūs mokslininkai ir mokyklos priklausomai nuo mokslinės būtinybės naudoja įvairias jų modifikacijas. Daugumoje fonetinės transkripcijos sistemų pamatinius rašmenis galima mokslininko nuožiūra modifikuoti (dažniausiai diakritiniais ženklais), siekiant kuo tiksliau užrašyti tiriamo dialekto fonetikos ypatybes; dėl to galiausiai pasirodo, kad lotyniško pagrindo rašmenų skaičius nėra baigtinis.
Visi pasaulio kalbų rašmenys yra koduojami informacinėse technologijose. Organizacija, kuruojanti šią sritį pasaulio mastu, yra vadinamasis Unicode konsorciumas (www.unicode.org). Dėl to viena iš galimų lotyniškų rašmenų skaičiavimo metodikų yra suskaičiuoti Unicode konsorciume registruotus rašmenis, kurie Unicode dokumentuose laikomi lotyniškais. Šiuo metu Unicode kodavime lotyniškiems rašmenims yra skirti šie simbolių blokai (rašmenų skaičius pateikiamas didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant atskirai): · blokas Basic Latin (http://www.unicode.org/charts/PDF/U0000.pdf): 52 rašmenys (pamatinė lotyniška abėcėlė nuo Aa iki Zz); · blokas Latin-1 Supplement (http://www.unicode.org/charts/PDF/U0080.pdf): 62 rašmenys; · blokas Latin Extended A (http://www.unicode.org/charts/PDF/U0100.pdf): 128 rašmenys (tarp jų ir lietuvių kalbos raidės Ąą, Čč, Ęę, Ėė, Įį, Šš, Ųų, Ūū, Žž); · blokas Latin Extended B (http://www.unicode.org/charts/PDF/U0180.pdf): 208 rašmenys; · blokas Latin Extended C (http://www.unicode.org/charts/PDF/U2C60.pdf): 32 rašmenys; · blokas Latin Extended D (http://www.unicode.org/charts/PDF/UA720.pdf): 152 rašmenys; · blokas Latin Extended E (http://www.unicode.org/charts/PDF/UAB30.pdf): 50 rašmenų; · blokas Latin Extended Additional (http://www.unicode.org/charts/PDF/U1E00.pdf):
940 lotyniškų rašmenų (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant atskirai).
Dauguma šių rašmenų vartojama fonetinėje transkripcijoje, specialioje lingvistinėje literatūroje, istorinėse rašybos sistemose (senosios raštijos paminklų tyrimuose ir leidyboje) ir pan., taigi nėra aktualūs oficialiems dokumentams, kurie rašomi dabartinių oficialių (valstybinių) kalbų standartine rašyba. Teoriškai būtų galima suskaičiuoti viso pasaulio valstybinių kalbų oficialių rašybos sistemų lotyniško pagrindo rašmenis, bet yra valstybių, kurios neturi įstatymais nustatytų valstybinių kalbų arba yra pripažinusios įvairaus statuso kalbas (pavyzdžiui, regionines). Dėl to atramos tašku pasirenkame Europos Sąjungos oficialių kalbų sąrašą. Europos Sąjungos oficialios kalbos naudoja šiuos lotyniškus rašmenis: · raidės Qq, Ww, Xx pažįstamos visose lotynišką abėcėlę naudojančiose kalbose.
Papildomi atskirų kalbų rašmenys: · airių kalba: Áá, Éé, Íí, Óó, Úú; · anglų kalba: jokių papildomų rašmenų; · bulgarų kalba: nelotyniška abėcėlė; · čekų kalba: Áá, Čč, Ďď, Éé, Ěě, Íí, Ňň, Óó, Řř, Šš, Ťť, Úú, Ůů, Ýý, Žž; · danų kalba: Ææ, Øø, Åå; · estų kalba: Šš, Žž, Õõ, Ää, Öö, Üü; · graikų kalba: nelotyniška abėcėlė; · ispanų kalba: Ññ; Áá, Éé, Íí, Óó, Úú; Üü; · italų kalba: Àà, Èè, Ìì, Òò, Ùù; Éé, Óó; Îî; · kroatų kalba: Čč, Ćć, Šš, Đđ, Žž; · latvių kalba: Āā, Čč, Ēē, Ģģ, Īī, Ķķ, Ļļ, Ņņ, Šš, Ūū, Žž; · lenkų kalba: Ąą, Ćć, Ęę, Łł, Ńń, Óó, Śś, Źź, Żż; · lietuvių kalba: Ąą, Čč, Ęę, Ėė, Įį, Šš, Ųų, Ūū, Žž; · maltiečių kalba: Ċċ, Ġġ, Ħħ, Żż; · olandų kalba: IJ ij (raidžių junginys IJ laikomas viena raide; didžioji forma yra ne Ij, bet IJ);
Ëë, Ïï; Áá, Éé, Íí, Óó, Úú; · portugalų kalba: Áá, Ââ, Ãã, Àà, Çç, Éé, Êê, Íí, Óó, Ôô, Õõ, Úú; · prancūzų kalba: Éé; Àà, Èè, Ùù; Ââ, Êê, Îî, Ôô, Ûû; Ëë, Ïï, Üü, Ÿÿ; Çç; Œœ, Ææ; · rumunų kalba: Ăă, Ââ, Îî, Șș, Țț; · slovakų kalba: Áá, Ää, Čč, Ďď, Éé, Íí, Ĺĺ, Ľľ, Ňň, Óó, Ôô, Ŕŕ, Šš, Ťť, Úú, Ýý, Žž; · slovėnų kalba: Čč, Šš, Žž; · suomių kalba: Åå, Ää, Öö, Šš, Žž; · švedų kalba: Åå, Ää, Öö; · vengrų kalba: Áá, Éé, Íí, Óó, Öö, Őő, Úú, Üü, Űű; · vokiečių kalba: Ää, Öö,
lotyniškus rašmenis, besiskiriančius nuo pamatinių lotyniškų raidžių, gauname72 rašmenis (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant kaip vieną ir tą patį rašmenį): Áá, Àà, Ââ, Ää, Ăă, Āā, Ãã, Åå, Ææ, Ąą, Ćć, Ċċ, Çç, Čč, Ďď, Đđ, Éé, Èè, Ėė, Êê, Ëë, Ěě, Ēē, Ęę, Ġġ, Ģģ, Ħħ, Íí, Ìì, Îî, Ïï, Īī, IJ ij, Įį, Ķķ, Ĺĺ, Ľľ, Ļļ, Łł, Ńń, Ňň, Ññ, Ņņ, Œœ, Óó, Òò, Ôô, Öö, Õõ, Őő, Øø, Ŕŕ, Řř, ß, Śś, Șș, Šš, Ťť, Țț, Úú, Ùù, Ûû, Üü,
75 rašmenys.
kalbos raides, gauname63 rašmenis: Áá, Àà, Ââ, Ää, Ăă, Āā, Ãã, Åå, Ææ, Ćć, Ċċ, Çç, Ďď, Đđ, Éé, Èè, Êê, Ëë, Ěě, Ēē, Ġġ, Ģģ, Ħħ, Íí, Ìì, Îî, Ïï, Īī, IJ ij, Ķķ, Ĺĺ, Ľľ, Ļļ, Łł, Ńń, Ňň, Ññ, Ņņ, Œœ, Óó, Òò, Ôô, Öö, Õõ, Őő, Øø, Ŕŕ, Řř, ß, Śś, Șș, Ťť, Țț, Úú, Ùù, Ûû, Üü, Ůů, Űű, Ýý, Ÿÿ, Źź, Żż. Kartu su Qq, Ww, Xx iš viso bus68 rašmenys (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant kaip vieną ir tą patį rašmenį). Iš šio sąrašo atmetę ir tuos rašmenis, kurie naudojami lietuvių kalboje kaip kirčiuotos raidės (Áá, Àà, Ãã ir t. t.), gauname50 rašmenų :
Ââ, Ää, Ăă, Āā, Åå, Ææ, Ćć, Ċċ, Çç, Ďď, Đđ, Êê, Ëë, Ěě, Ēē, Ġġ, Ģģ, Ħħ, Îî, Ïï, Īī, IJ ij, Ķķ, Ĺĺ, Ľľ, Ļļ, Łł, Ńń, Ňň, Ņņ, Œœ, Ôô, Öö, Őő, Øø, Ŕŕ, Řř, ß, Śś, Șș, Ťť, Țț, Ûû, Üü,
53 rašmenys (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant kaip vieną ir tą patį rašmenį). Jei dokumentuose rašant asmenvardžius būtų praleidžiami lietuvių kalboje nepažįstami diakritiniai ženklai (Â, À, Ă ir t. t. keičiama į A ir atitinkamai kitos raidės), o vokiečių kalbos raidės ir kai kurių kalbų ligatūriniai rašmenys perrašomi atskiromis raidėmis (Ä = AE, Ö = OE,
3 lietuviškų žodžių rašyboje nenaudojami rašmenys Qq, Ww, Xx. Atsižvelgti
Stasys Petniūnas 2015-04-03 Glumina Kirkilo ir Šiaulienės pateiktas projektas, tenkinant lenkų mažumos reikalavimus. Jei šis projektas bus patvirtintas, esu tikras bus padaryta didelė žala mūsų kalbos ir, mano manymu, paklota pamatai lenkų autonomijai Vilniaus krašte. Socialdemokratų partija praras dalį elektorato, o konservatoriai iš to kraunasi politinį kapitalą. Nereikia mums naiviai aiškinti, kad tai daroma dėl mūsų merginų, kurios tuokiasi su kitataučiais. Kurios tam ryžtasi, tai pavardės rašymas tik lašas prieš tai, kiek joms iškils problemų patekus į kitą kultūrą ir jokia Šiaulienė negalės pagelbėti.
Tomaševskio klausimas taip pat neišsispręs. Nepritarti Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. 24. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga 2015-04-15 Atkreipiame dėmesį iš informacinių technologijų pusės į tai, kad informacija apdorojama ne tik rašytinė, bet ir sakytinė (garsas). Sakytinės dalis nuolat didėja. Todėl atitikimas tarp užrašyto ir ištarto asmenvardžio turi būti vienareikšmis. Tarimo taisyklės skirtingose kalbose skirtingos. Asmens dokumentuose nėra informacijos kokia kalba užrašytas asmenvardis. Taigi, nėra galimybės atitikimą nustatyti. Išeitis viena. Lietuvos piliečio asmens dokumente reikia pateikti asmenvardį, užrašytą lietuvių kalbos abėcėlės rašmenimis pagal transkribavimo taisykles, o jeigu pilietis pageidauja įteisinti ir istorinį savo asmenvardį, galima jį įrašyti papildomame dokumento lape. Todėl siūlome projektą XIIP-1653 iš esmės taisyti arba priimti XIIP-1675 projektą. Nepritarti Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. 25. „Vilnijos“ draugijos pirmininkas hab. dr. Kazimieras Garšva 2015-04-23 Prie pastabų šių įstatymų projektams prašome pridėti prieš metus Seime registruotas kalbininkų seminaro, vykusio Lietuvių kalbos institute, pastabas ir straipsnį, šiemet paskelbtą internetiniame žurnale „Bendrinė kalba“ (žr. www.bendrinekalba.lt ).
Daugelyje šiuo metu vykstančių diskusijų, spaudos konferencijų, radijo ir televizijos pokalbių apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose skirtingos nuomonės grindžiamos įvairiais argumentais, tarp jų ir kalbiniais. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos ir Vardyno skyrių 2014 m. balandžio 25 d. surengtos diskusijos tikslas ir buvo išgryninti kalbinius argumentus remiantis instituto mokslininkų tiriamaisiais ir taikomaisiais darbais („Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“, „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, „Pavardžių žodynu“ ,
„Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, pradėtu
skelbti internete „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“ ir daugeliu kitų), taip pat įvertinti kai kuriuos viešumoje neadekvačiai pateikiamus faktus. Pagrindinis diskusijos klausimas – ar Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškomis lotyniško pagrindo raidėmis? Toliau pateikiami svarbiausi diskusijoje iškelti šio klausimo aspektai. 1. Ar asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose klausimai yra kalbininkų, ar politikų reikalas? Asmenvardžiai yra kalbotyros, teisės ir (geo)politikos objektas, todėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose problemų negali spręsti vienos srities specialistai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui kreipusis į Konstitucinį Teismą dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose, Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. byloje Nr.
14/98 priėmė „Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
konstatavo, kad vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose taisyklės turi būti nustatomos įstatymu: „Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Todėl esminės asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės turi būti nustatytos įstatymu.“ Taigi galutinį sprendimą turi priimti politikai, tačiau tik išklausę kalbos specialistų nuomones ir argumentus, gavę ir įvertinę oficialias išvadas: „Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti.“ Kaip rodo moksliniai darbai, pasaulyje asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose klausimus aprėpia kalbų politika , kurią vykdo valstybės valdomosios ir vykdomosios įstaigos bei organizacijos. Kalbos politiką bandoma optimizuoti pasitelkiant mokslininkus, tada ši sritis pavadinama ir kalbų planavimu , tačiau lemiamus sprendimus visuomet priima politikai [2] . 2. Į kokius klausimus turi atsakyti VLKK ir kiti kalbos specialistai dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose? Minėtame 2014 m. Konstitucinio Teismo sprendime primenamas pagrindinis principas – asmenvardžiai Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba.
Tai garantuoja ir įpareigoja konstitucinis valstybinės kalbos statusas: „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“ Konstitucinis Teismas nurodė, kad priimant sprendimą dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose turi būti paisoma konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą, nepažeisti jos statuso ir savitumo: „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, apibrėždama esminius valstybinės kalbos vartojimo klausimus, inter alia nustatydama Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.
Pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės, inter alia įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.“ Konstitucinis Teismas įpareigojo VLKK teikti oficialią išvadą, ar gali būti nustatytos kitokios asmenvardžių rašymo taisyklės, kurios būtų taikomos nepažeidžiant lietuvių kalbos sistemos, išsaugant vartojimo tradiciją: „ar gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos
Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, inter alia ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė
„lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos
Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.“ Taigi su asmenvardžių rašymu Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose susiję du klausimai:
vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides;
atsakyta teigiamai, – kuriais atvejais tai galėtų būti daroma.
Pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės, inter alia įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.“ Konstitucinis Teismas įpareigojo VLKK teikti oficialią išvadą, ar gali būti nustatytos kitokios asmenvardžių rašymo taisyklės, kurios būtų taikomos nepažeidžiant lietuvių kalbos sistemos, išsaugant vartojimo tradiciją: „ar gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos
Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, inter alia ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė
„lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos
Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.“ Taigi su asmenvardžių rašymu Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose susiję du klausimai:
vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides;
atsakyta teigiamai, – kuriais atvejais tai galėtų būti daroma. Atsakant į šiuos klausimus, būtina atsižvelgti į dabar galiojančias asmens vardo ir pavardės rašymo asmens dokumentuose taisykles ir išimtis.
Tebegaliojančiame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ [3] , reglamentuojančiame asmenvardžių rašymą valstybine kalba, numatoma viena pagrindinio principo išimtis, kaip rašyti kitų valstybių pilietybę turėjusių piliečių vardus ir pavardes lotyniško pagrindo rašmenimis nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų (3-ias punktas): „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.“ Taigi ir šiuo metu nelietuviški lotyniško pagrindo abėcėlės rašmenys, bent jau q, w ir x , gali būti rašomi Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose išimties tvarka, jeigu asmuo yra turėjęs teisinių ryšių su kita valstybe (yra buvęs jos pilietis). Tačiau šia 1991 m. nutarimo nuostata nepasinaudojama ir pavardės rašomos tik lietuvių abėcėle (joje nėra dažniausiai tokiais atvejais pageidaujamų q, w ir x ). Taip elgiamasi todėl, kad Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3.282 straipsnis skelbia: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.“ Civilinės metrikacijos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 [4] ) 8 punkte rašoma: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ir įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose bei liudijimuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš paso ar užsienio valstybės institucijos išduoto civilinės būklės akto įrašo liudijimo.
Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai negalima jų įrašyti. Tėvams pageidaujant, vaiko vardą ir (ar) jo pavardę rašyti pagal tarimą ir (ar) sugramatinant, turi būti pateiktas vaiko tėvų rašytinis prašymas ištaisyti jo vardą ir (ar) pavardę šių taisyklių nustatyta tvarka. Registruojant ir apskaitant Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsienio valstybės piliečiu, taip pat jų vaiko gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, nustatančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. “ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra reglamentuota, kaip perrašyti kitų valstybių piliečių vardus ir pavardes lotyniško pagrindo rašmenimis nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų, bet tai netaikoma Lietuvos Respublikos piliečiams. Taigi atsakymas į dažnai keliamą klausimą, kodėl skiriasi tos pačios šeimos vardų ir pavardžių užrašymas, yra teisinio, o ne kalbinio pobūdžio: teisės aktuose, reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nėra galimybės vartoti nelietuviškos abėcėlės raidžių, o užsienio valstybių piliečių bei jų vaikų civilinės būklės aktų įrašuose tokia galimybė yra. Atkreiptinas dėmesys į minėtose Taisyklėse daromą išlygą: „Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai negalima jų įrašyti.“ Tokiu atveju klausimas dėl nelietuviškų raidžių vartojimo išimties tvarka apsiriboja tik lotyniškojo pagrindo abėcėlės raidėmis q, w ir x. 3.
gramatikoje“ esanti pastaba apie nelietuviškų raidžių vartojimą apima asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose? Lietuvių kalbos vartosenoje (žiniasklaidoje, mokslo veikaluose, grožinėje literatūroje) funkcionuoja ir nelietuviškų rašmenų. Tačiau jie nepriklauso lietuvių kalbos rašybos sistemai. Apie tai ir kalbama „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ pastaboje po lietuviškos abėcėlės lentele: „Nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) dar pavartojamos raidės:
ir kt.“ Tokie žodžiai (asmenvardžiai) laikytini kitų kalbų citatomis, todėl gali išlaikyti ir tų kalbų rašybos ypatumus [5] . Kas kita yra Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės – jie yra valstybinės lietuvių kalbos faktai, jie rašomi asmens dokumentuose, patvirtinančiuose asmens ir valstybės teisinį ryšį (pilietybę), funkcionuoja administraciniuose dokumentuose ir registruose, todėl minėta gramatikos pastaba jiems netaikytina. 4. Ar leidimas laisvai vartoti nelietuviškas lotyniško pagrindo abėcėlės raides Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose reikštų lietuvių abėcėlės pakeitimą? Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, taigi lietuvių kalbos abėcėle, kurią sudaro 32 raidės. Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Teisiškai tai reikštų ir konstitucinės nuostatos dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės paneigimą. Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar pripažinti kaip lygiavertes kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles nėra. Priešingu atveju būtų pažeista lietuvių kalbos rašybos sistema.
Jeigu būtų sudaryta galimybė tą patį garsą užrašyti ne viena, o dviem ar net daugiau raidžių ir jų junginių, valstybinės kalbos apimamoje srityje pradėtų lygiagrečiai funkcionuoti kelios ar net keliolika rašybos ir tarimo sistemų. Visuomenei kiltų sunkumų vartoti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius sakytinėje ir rašytinėje kalboje: pvz., iš skambesio nustatyti, kada kaip rašyti –
Żółtkiewicz. Net jeigu būtų pritaikyta vadinamoji pasaulinė praktika
„nepaisyti ženklų virš liniuotės“, t. y. visų diakritinių ženklų virš
raidžių ar po jomis, vis tiek būtų keblu nuosekliai taikyti ne lietuvių, o daugybės kitų kalbų rašybos principus. Į Lietuvos asmenvardžių sistemą įsilietų palyginti daug vardų ir pavardžių su kitų valstybių valstybinių kalbų raidėmis ir rašybos principais. Tai pažeistų lietuvių kalbos savitumą, rašybos principus ir tradicijas. Dar vienas argumentas, kodėl būtina išlaikyti tą patį rašybos principą rašant asmenvardžius Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, yra tai, kad dabar visi asmens duomenys perkeliami ir į elektroninę terpę, t. y. sudaromi elektroniniai įvairių valstybės duomenų registrai. Vadinasi, net sąlygiškai prilyginus visas giminiškas raides su diakritiniais ženklais toms pačioms raidėms be diakritinių ženklų, gali kilti problemų dėl sutampančių raidžių (pvz., s ir š; z ir ž; c ir č ), nes fonologiškai jos netapačios, arba dėl raidžių kiekio (pvz.,
kitakalbius asmenvardžius asmens dokumentuose įrašyti nelietuviškais rašmenimis papildomu (neoficialiu) įrašu? Diskusijos dalyvių nuomone, jei asmuo pageidauja, asmens dokumente kitakalbius asmenvardžius būtų galima papildomai pateikti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, bet tik po oficialaus įrašo valstybine kalba.
Tačiau tokie pageidavimai turi turėti teisinį pagrindą, apibrėžiamą teisės aktais. Tai ne kalbininkų, o teisininkų ir politikų kompetencija. Konstitucinis Teismas 2009 m. išaiškino, kad asmens dokumento kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima rašyti kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, tačiau tas įrašas neturi būti prilygintas oficialiam įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. 6. Kaip oficialiuose dokumentuose rašomi nepagrindinės tautos asmenvardžiai kitose šalyse? Kai kuriose šalyse pripažįstama asmens teisė asmens dokumentuose rašyti savo vardą ir pavardę gimtąja kalba, tačiau įrašai daromi skirtingai – pagal valstybės numatytas taisykles. Suomijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje tik tais atvejais, kai jų piliečiams dokumentai išrašomi remiantis kitos valstybės išduotais dokumentais (pilietybės įgijimo, vedybų, vaiko gimimo ir pan.), asmenvardžiai rašomi nieko arba beveik nieko nekeičiant (dažniausiai atsisakant diakritinių ženklų). Kitose valstybėse remiamasi tik savo abėcėle, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje. Danijos Karalystėje, kaip ir Lietuvoje, perrašant raides su danų kalboje nevartojamais diakritiniais ženklais ar nelotyniško pagrindo abėcėlės raides, asmuo pats pasirenka, kuriomis danų abėcėlės raidėmis asmenvardžiai būtų užrašyti panašiausiai. 7. Ar kitose valstybėse leidžiama piliečiams keisti asmenvardžius? Paprastai jau esami valstybės piliečiai gali pageidauti keisti asmenvardžius asmens dokumentuose dviem atvejais:
atstatyti buvusias formas, kurios galėjo būti pakeistos dėl politinių ar kitų aplinkybių;
kad būtų įrašytos autentiškos jų kalboje, tapusioje tautinės mažumos kalba, vartojamos formos.
Italijoje nėra galimybės pakeisti fašistiniu laikotarpiu suitalintas tautinių mažumų pavardes. Prancūzijoje galima pasikeisti pavardę, bet tik tuomet, kai asmuo nori suprancūzinti savo pavardę, o ne atvirkščiai. Suomijoje keisti asmenvardį galima tik tais atvejais, kai norima dar labiau priartinti užrašymą prie tarimo. Lenkijoje tautinių mažumų atstovams nuo 2005 metų numatyta galimybė rašyti vardą ir pavardę kitų kalbų abėcėlių raidėmis, tačiau tai daroma tik įrašant ne lenkų abėcėlės raides ar raides su lenkų kalboje nesančiais diakritiniais ženklais į asmens dokumentą [6] , bet neperkeliant jų į elektroninį valstybės duomenų registrą, todėl taip parašyti asmenvardžiai viešojoje erdvėje nefunkcionuoja. Jeigu Lietuvoje būtų sudaryta galimybė to pageidaujantiems dabartiniams Lietuvos piliečiams sulenkinti savo pavardes, tai būtų precedento neturintis atvejis: istoriškai kelis šimtmečius trukęs lietuvių pavardžių lenkinimo procesas būtų baigtas XXI amžiuje, pavyzdžiui:
Gulbinas → Gulbinovič → Gulbinowicz ; Daugėla → Dovgialo → Dowgiało ir pan. Europoje iki šiol vyksta atvirkščias procesas, pavyzdžiui, Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur valstybė tarpininkauja grąžinant pakeistas pavardžių lytis. Ir Lietuvoje tai nebūtų sunku padaryti, nes Antanas Salys 1939 m. buvo parengęs pavardžių atlietuvinimo programą, o 2009 m. patikslintos Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės [7] , palengvinančios šią procedūrą. Diskusijos išvados
reikėtų keisti galiojančias nuostatas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, nėra. 2.
Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, būtų pakeista lietuvių kalbos abėcėlė ir destabilizuota rašybos sistema. Kartu būtų paneigtas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, pažeistas jos rašybos savitumas ir sutrikdytos vartojimo tradicijos. 3. Dėl gyventojų migracijos ir besikeičiančio gyvenimo išimtys (pavyzdžiui, su kitų valstybių piliečiais santuoką sudariusiems asmenims ir tokių šeimų vaikams) gali būti daromos, tačiau jos neturi pažeisti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos. 4. Dabartiniame geopolitiniame kontekste siektina integralios ir pilietiškai susitelkusios visuomenės, kuri gebėtų išlaikyti lietuvių kalbos savitumą ir vartojimo tradiciją, kad nebūtų pažeista Lietuvos Respublikos
Artimiausiu laiku Seimas siekia apsispręsti, kaip Lietuvos Respublikoje bus rašomi, tariami ir funkcionuos tikriniai žodžiai. Valstybei, tautai ir kalbai tai yra labai svarbus klausimas. Autorius su šiuo klausimu, esančiu kelių mokslų sankirtoje, yra susijęs jau 20 metų, recenzavo ar rengė Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymų projektus. Iniciatyva dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose keitimo kilo ne iš kalbininkų, o pirmiausia iš autonomininkų. Argumentuodami savo siūlymus, projektų pateikėjai nurodė kalbotyros mokslo neatitinkančius ir kitokius motyvus, bet į juos vis tiek reikia atsakyti. Straipsnio tikslas – nustatyti svarbiausius Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose principus ir pasirinkti tinkamiausią įstatymo projektą. Straipsnio uždaviniai – trumpai aptarti dabartines asmenvardžių rašybos problemas, tyrinėjimo metodiką, turimus svarbiausius duomenis, įstatymų projektus ir jų ryšį su valstybinės kalbos funkcijomis. 2.
Asmenvardžių rašybos klausimas negalėjo ir negali būti greitai, tinkamai ir galutinai išspręstas dėl to, kad siekiant lietuvių kalbai pritaikyti svetimas abėcėles bei rašybos principus imta klastoti mokslo duomenis: esą 1) asmenvardžiai priklausą ne kalbai, o prekių ženklams, 2) tai yra ne kalbos, o asmens tapatybės dalis ir pagrindinis jos žymuo, 3) dėl asmenvardžių rašybos (t.y. asmens tapatybės) turi teisę spręsti ne visuomenė, valstybės institucijos, o tik asmenvardžio „savininkas“, 4) turi būti išlaikyta bendra šeimos pavardė (iškraipyta ir okupacinių režimų) – privataus gyvenimo dalis, 5) lietuvių pavardės esančios vien lietuviškos, o ne lietuvių – nelietuviškos, 6) esanti ir turinti būti „originali“ pavardžių rašyba ir tartis, 7) „ Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“ leidžianti nesilaikyti lietuvių kalbos abėcėlės, rašybos principų, 8) visose šalyse (išskyrus Lietuvą ir Latviją), kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo, asmenvardžiai dokumentuose rašomi „originaliai“, t.y. visais lotyniško pagrindo rašmenimis, 9) į lietuvių kalbą perkėlus visų kalbų lotyniškos rašybos asmenvardžius atsirastų tik 3 naujos raidės, 10) 1938 m. Lietuvoje pradėta „originali“ pavardžių rašyba ir t.t. (žr. www.lrs.lt ŽTK 2014-12-03. Vardas ir pavardė – asmens tapatybės dalis; įstatymo projektas XIIP-1653 ir t.t.). Seniai yra žinoma, jog kiekvienos kalbos žodynui priklauso bendriniai žodžiai (pradedami rašyti mažąja raide) ir tikriniai žodžiai (asmenvardžiai, vietovardžiai ir t.t., pradedami rašyti didžiąja raide, plg. LKE 305, 379, 396-402). Prekių ženklas yra bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.
Prekės ženklą gali sudaryti žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių žymenys, kuriems Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymu nustatyta teisinė apsauga („Teisės aktai, reglamentuojantys išradimų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų apsaugą Lietuvos Respublikoje“ 2013: 253-255). Prekės ženklu gali būti geografinė nuoroda – vietovardis ar kitas žodis arba žymuo, pagal kurį galima tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti, kad prekė yra kilusi iš tam tikros teritorijos, regiono ar vietovės, ir kuris sieja tos prekės kokybę, reputaciją ar kitas esmines savybes su jos geografine kilme. Asmenvardis yra tikrinis žmogaus vardas (LKE 27), sutartinis žmogaus identifikavimo ženklas, o ne tikroji asmens tapatybės dalis. Gyventojai, turintys Jono, Petro, Stepono, Tado, Kotrynos, Teresės ir kitus vardus nėra šventieji, tapatūs (t.y. identiški, tolygūs DLKŽ 830) savo šventiesiems globėjams, kurių vardais buvo pakrikštyti. Kirkilas nėra kirklys (kuris rėkia, kirkia), Kubilius – dažniausiai jau ne kubilų dirbėjas, Vilkas
Bepirštis, Šaikus, Sysas gali būti gražesni už Gražulį, o Mažylis gali būti didesnis už Didžiulį ar Ilgakojį. Asmenvardžius pradėjus rašyti lenkiškomis raidėmis buvę rytų aukštaičiai Varnialo, Žverialo, Žuvialo, Gerul, Gražul, Mažul ir kiti neišsaugotų ir savo buvusios tapatybės, žmogaus teisių. Bendrinė kalba asmenvardžio savininkui nedaro jokių išimčių dėl jo vardo ar pavardės rašybos, tarties, kirčiavimo.
Daug yra moteriškių, kurios turi vardus Asta, Aušra, Dalia, Diana, Edita, Elena, Gražina, Irena, Janina, Jurgita, Kristina, Lina, Loreta, Marija, Rasa, Regina, Renata, Rima, Rita, Roma, Sigita, Vida, Violeta, Vita ir t.t. ir yra įpratę savo vardą vienaskaitos vardininke bei įnagininke kirčiuoti antrajame nuo galo skiemenyje, bet privalo tai daryti galiniame skiemenyje (plg. Mokomasis lietuvių kalbos ir kirčiavimo žodynas 1989: 65). Pavardės nėra vien šeimos privataus gyvenimo dalis – jos yra ir kalbos, kultūros, valstybės istorijos dalis. Lietuvos gyventojų pavardės per
kraipytos, bet nuo to daugelio lietuvių tapatybė iš esmės nepasikeitė. Archajiškos lietuvių kalbos pavardės išlaikė tik bendrą šeimos ir giminės pavardės šaknį ar net kamieną, bet moterų pavardės skiriasi nuo vyriškų pavardžių: pavyzdžiui, vyras yra Daukša , žmona – Daukšienė , o duktė – Daukšaitė . Neteisingas 2008 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teiginys, kad „svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai (...). Kiekvienoje kalboje funkcionuoja tam tikras kiekis kitų kalbų faktų, tarp jų asmenvardžių ir vietovardžių“ ( www.vlkk.lt . 2008-01-14. Išsamus atsakymas į kreipimąsi „ Daugiau dėmesio teisinei lietuvių kalbos apsaugai“). Bet kurios kalbos asmenvardžiai lietuvių kalboje, kaip ir kitose indoeuropiečių kalbose, bent kiek adaptuojami. Pagal minėtą antrojo nuo galo skiemens taisyklę Obama, Irina, Jelena, Lena, Marina, Nataša, Tatjana, Žana ir kiti asmenvardžiai lietuvių kalbos vienaskaitos vardininke, įnagininke kirčiuojami ne „autentiškai“, o lietuviškai, t.y. žodžio gale, nors tų asmenvardžių turėtojai su Lietuva gali būti niekaip nesusiję. Pagal lietuvių kalbos sistemą rašome ir tariame ne Pūcin, Lukašienko, o Putinas, Lukašenka ir t.t. - tai daugeliui yra suprantama.
Prie lietuvių kalbos sistemos derinamos Lietuvos piliečių pavardės, nors tik 30 procentų jų yra vien lietuviškos (kilusios iš lietuviškų ar baltiškų bendrinių ir tikrinių žodžių) ir 70 procentų – iš dalies nelietuviškos (kilusios iš svetimos kilmės vardų, suslavintų lietuviškų asmenvardžių ar skolintos) (LKE 400-402). Tokios pat kilmės pavardes turi ir lietuviai, ir vietiniai lenkai. Vadinamoji „originali“ pavardžių rašyba tiksliai paraidžiui nėra vartojama nė vienoje šalyje, nes skiriasi kalbų abėcėlės ir rašyba. Lenkiškus asmenvardžius Katarzyna, Malgorzata, Tomaszevski lietuviai skaitytų Ka-tar-zy-na, Mal-gor-za-ta, To-mas-zev-ski , nors lenkai taria Ka-ta-žy-na, Mal-go-ža-ta, To-ma-ševs-ki . Tai įrodo, kodėl nelietuviškus asmenvardžius Lietuvoje ir toliau tikslinga rašyti pagal tarimą, o ne pagal jų rašybą užsienio kalba. V.Tomaševskio partijos savotiškas filialas, pasivadinęs Europos žmogaus teisių fondu (EFHR), paskelbė instrukciją
„Žingsnis po žingsnio“ – pakeisk vardą ir pavardę, jei „tavo vardas arba
pavardė sulietuvinti ir tu nori turėti įrašą originalia rašyba“ ( www.efhr .eu/asmenvardziu-rasyba). Tokius skundus fondas parašys nemokamai, besiremdamas LR Gyventojų registro tarnybos beveik 8800 aktų, kur įregistruotos užsieniečių pavardės ar lietuviškos pavardės Barz-da, Ker-za (plg. liet. kerzukas (nedidelio ūgio žmogus; neužauga). Tas pavardes minėtas fondas skaito lenkiškai:
Baž-da , Ke-ža. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ (1994, 1996) rašybos ir transkripcijos skyrelyje, kurį parašė šio straipsnio autorius (su A.Girdeniu), išnašoje paminėta, jog užsieniečių asmenvardžiuose gali būti vartojamos dar 3 raidės (o retkarčiais dar 3). Čia minėta tik užsienio piliečių pavardžių rašyba mokslinėje literatūroje, ne dokumentuose.
Asmenvardžių lotyniško pagrindo raidžių diakritiniai ženklai dažniausiai nerašomi Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, JAV ir kitur. Pavyzdžiui, Rūta Meilutytė užsienyje rašoma Ruta Meilutyte, dažnai nuo vyrų neskiriamos jų žmonų ir dukterų pavardės. Net minėtas fondas žino, jog lietuvaitės, išvažiavusios studijuoti ar dirbti į užsienį, prašo pakeisti savo lietuviškus asmenvardžius dėl „sunkumų, susijusių su rašyba kitose šalyse. Pvz. asmuo vardu „Ana“, siekiant išvengti tolesnių sunkumų (pvz. administracinių), nori pakeisti jį į „Anna“, nes šioje šalyje net jos originalus vardas „Ana“ yra rašomas su dviguba „nn“ ( www.efhr.eu/asmenvardziu-rasyba ). Į lietuvių kalbą perkėlus visų kalbų lotyniško pagrindo abėcėlėmis parašytus asmenvardžius atsirastų ne 3 naujos raidės, o apie 150 (niekas jų tiksliai nesuskaičiavo, nemoka tarti ir net nežino, kiek milijonų ar milijardų minėtų raidžių įvedimas visose sferose Lietuvai kainuotų). Skelbiama, jog 1938-12-06 į Pavardžių įstatymą įtrauktas 22 punktas:
„Nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji
gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas yra lietuviškas“. Šiuo atveju nutylimi net 6 dalykai: 1) tas papildymas atsirado po Lenkijos ultimatumo Lietuvai, 2) šis 22 punktas nenurodė, kur ir kaip konkrečiai tos išimtys gali būti taikomos, 3) to reikalavimo dokumentuose praktiškai nebuvo laikomasi, 4) tuo metu buvo svarstomas ne pavardžių nulietuvinimo, bet atlietuvinimo įstatymas,
5) 1939 m.
Lietuvos vyriausybė ir lietuviškosios institucijos rūpinosi kiek galima greičiau Vilniaus krašto pavardžių bei vietovardžių norminamojo pobūdžio lietuviškas formas atstatyti bei paskelbti (Salys 1983: 490-670), 6) minėto įstatymo 22 punkte kalbama ne apie lotyniško pagrindo raidyną, o apie lietuvišką raidyną. Įvedus visuotinę užsienietišką asmenvardžių rašybą, pagal 2009-03-24 d. Unesco Nykstančių pasaulio kalbų atlasą Lietuvoje būtų pažeisti 3 (iš 9) kalbos gyvybingumo kriterijų: 1) kalbos perdavimas iš kartos į kartą, 2) Vyriausybės ir institucijų požiūris bei kalbos politika, 3) bendruomenės narių santykis su savo kalba. Valstybinė lietuvių kalbos komisija tuo klausimu parengė kvalifikuotą atsakymą, bet dėl užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo daro klaidų (plg. Astas 2014). Jei asmenvardis mūsų dokumentuose rašomas kitos kalbos rašmenimis, ta užsienio kalba mūsų Respublikoje taip pat vartojama kaip valstybinė (plg. Kniūkšta 2013: 157, 165). Lietuvos valstybinei kalbai tokiu atveju gali būti primetami kitos kalbos rašybos ir net tarties, linksniavimo dėsniai. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal įstatus turinti saugoti ir ginti lietuvių kalbą, žengė žingsnį link prieš 110 metų įsigalėjusios lietuvių kalbos rašybos keitimo.
Pagal VLKK Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose ir turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, ir nebeturi būti rašomi lietuviškais rašmenimis „atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius […]:
a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai kituose dokumentuose rašytini remiantis VLKK 60-ojo nutarimo nustatytais principais“ ( www.vlkk.lt ). Siūlome užsienietišką rašybą pagal pageidavimą vartoti tik specialiose asmens identifikavimo kortelėse ar skliausteliuose po asmenvardžio lietuviškos formos, paso antrajame puslapyje ir niekur daugiau: nei registrų, bankų, transporto, bibliotekų ir kituose dokumentuose, nei spaudoje ir t. t. Sunkiausiais baudžiavos laikais, esant svetimųjų pavergtai Tėvynei, jų pavardes svetimtautis kunigas įrašinėjo Kozlowski, Stankiewicz ir t. t., bet tautiečiai vis tiek sakė ir rašė Kazlauskas, Stankevičius ir t. t. Nejaugi Nepriklausomoje demokratinėje Lietuvoje imsime daryti kitaip ir atsisakysime Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tradicijos, protėvių iškovotų raidžių ir rašybos, dėl kurių jie nebijojo keliauti ir į Sibirą? 3. PILIEČIŲ ASMENVARDŽIŲ RAŠYMAS Visos Lietuvos piliečių iki 1940 m. buvusios pavardės prieš 28 metus pradėtos skelbti „Lietuvių pavardžių žodyne“ (t.
1, 1985; t. 2, 1989) ir dėl to nekelta jokių diskusijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime nurodė, kad valstybinė kalba yra konstitucinė vertybė, kuri „saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą“. Įrašai Lietuvos Respublikos piliečių oficialiuose dokumentuose, nepriklausomai nuo asmenų tautybės ir kitų požymių, privalo būti rašomi lietuviškais rašmenimis – priešingu atveju „būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas“ (Valstybės žinios 1999: 26-30). Šie teiginiai tinka visai vardyno rašybai visuose lietuviškuose tekstuose, nes ir periodinė spauda, knygos, reklama, vardai ir pavardės, vietovardžiai, kiti viešieji užrašai yra viešojo valstybės gyvenimo sritys. Lietuvos lenkų pavardės, laikantis Lietuvos ir Lenkijos sutarties, tradiciškai rašomos pagal skambesį ir nelietuvinamos – nepridedamos lietuviškos priesagos, nekeičiami balsiai ir t. t., nors lietuvių pavardės Lenkijoje yra lenkinamos. Bet vis tiek dėl to keliamas didžiausias triukšmas, reikalaujama Lietuvoje įvesti ir Lenkijos abėcėlę su aštuoniomis papildomomis raidėmis (o ne vieną w ). Pavardes, vardus rašant visais lotyniško pagrindo raidynais, lietuvių kalbai prisidėtų apie 150 naujų raidžių (su visais diakritikais) ir tai sukeltų didžiausią valstybinės kalbos sumaištį, nes žinomos raidės (32) tame raidyne nesudarytų ir 20 procentų.
Taigi diskutuojama ne apie lenkų pavardžių rašybą, o apie valstybinės lietuvių kalbos funkcionavimą ir rašybą, kurią keisti triskart uždraudė Konstitucinis Teismas. Neturime duomenų, kad Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose iki okupacijos vardai ir pavardės būtų buvę rašomi kitų valstybių abėcėlėmis. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos tautinių mažumų komisaras nurodė, kad dėl lenkų pavardžių rašymo turi apsispręsti pati Lietuva. Konstituciją gali keisti visõs tautos referendumas, o ne kurio nors valdininko pažadai ar norai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (Mentzen prieš Latviją, bylos Nr. 46726/99) jau atmetė pretenzijas dėl pavardės Mentzen rašytinės formos pakeitimo į Mencena pagal Latvijoje galiojančias Vardų ir pavardžių rašymo ir nustatymo dokumentuose taisykles, kurios reikalauja, kad visos Latvijos pavardės ir vardai būtų perrašomi pagal latvių kalbos rašybos taisykles, kuo tiksliau atkuriant tarimą originalo kalba. Pabrėžta, kad žmonių vardai ir pavardės priklauso visiškai skirtingai kategorijai negu prekių ženklai ar įmonių vardai ir yra reguliuojami pagal kitas taisykles. Pavardę vartoja ne tik ją turintis asmuo, bet ir visuomenė, todėl pavardės turi būti reguliuojamos daugumos žmonių patogumui. Europos Žmogaus Teisių Teismas toliau pabrėžė: Latvija yra vienintelė vieta pasaulyje, kur gali būti garantuotas latvių kalbos, taigi ir latvių tautos, egzistavimas ir vystymasis. Latvių kalbos draudimas ar apribojimas savo valstybės teritorijoje laikytinas pavojumi demokratinei valstybės santvarkai.
Veiksmai, pareiškėjos pavadinti „kišimusi į jos asmeninį gyvenimą“, turėjo teisėtą tikslą apginti kitų Latvijos gyventojų téisę laisvai vartoti savo kalbą visoje valstybės teritorijoje, t. y. apginti demokratinę šalies santvarką. Europos Žmogaus Teisių Teismas, turintis Konstitucinio Teismo statusą, neabejoja, kad rašytinė pavardės forma dokumentuose tiesiogiai veikia kitas kalbos vartojimo sritis, nes jos glaudžiai susijusios. Jeigu dokumentuose būtų leidžiama rašyti tik
„originaliąją“ rašytinę užsienietiškų pavardžių formą, ji vis labiau plistų
įvairiuose tekstuose. Tai sukeltų rimtą grėsmę valstybinės kalbos kokybei ir jos kaip vientisos sistemos funkcionavimui. Žala valstybinei kalbai, kurią padarytų pavardžių rašymas kitų kalbų abėcėlėmis, smarkiai nusveria įmanomus nepatogumus, kuriuos galėtų patirti kasdieniame gyvenime asmuo su pasu, kuriame jo pavardė perrašyta pagal valstybinės kalbos taisykles ir tradicijas. Pavardės perraša (transkripcija) nėra jos vertimas į valstybinę kalbą, o tik pritaikymas prie gramatinių valstybinės kalbos ypatybių. Visos tos pastabos galioja ir lietuvių kalbai. Pažeidžiant Lietuvos ir Lenkijos sutarties 14 straipsnį daugelio Lenkijos lietuvių vardai ir pavardės rašomi ne pagal skambesį, o sulenkinti ir smarkiai pakeisti, su lenkiškomis priesagomis, be giminės skirtumų ir t. t.:
Birgelis, Birgelienė rašomi vienodai – Birgel, Malinauskas – Malinowski, Vitkauskas – Witkowski, Valinčius – Wołyniec, Zakarauskas – Zakrewski, Vaicekauskienė – Wojciechowska ir t. t. Teoriškai labai sunkiomis ir nepatogiomis sąlygomis Lenkijos pase leidžiama rašyti ir autentiškai, bet tokie dokumentai negalioja bankuose, registruose ir kitur, todėl dokumentus su lietuviška pavardės forma turi tik 0,2 proc. lietuviškai kalbančių lietuvių, gyvenančių savo etninėse žemėse. Visų jų pavardės surašytos ir aptartos akad.
Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse“ (2010). 4. VARDYNO ĮSTATYMŲ
I.Šiaulienės ir G. Kirkilo pateiktas
„ Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“
projektas keičia valstybinės kalbos politiką, vardyno rašybą, tarties dėsnius, valstybinės kalbos funkcijas. Šio projekto tikslas yra ne užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių – LDK kultūros paveldo teisinę apsaugą, bet ją naikinti. Bendra šeimos pavardė iš dalies užtikrinta 1991-01-31 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ trečiuoju punktu, leidžiančiu asmenvardžius rašyti pagal pirminius dokumentus. Per 1000 Lietuvos piliečių, ištekėjusių už užsieniečių, pasirašė Reikalavimą ginti valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą, atsisakydamos svetimų raidžių. Įstatymo projekto antrojo straipsnio trečioji dalis turėtų būti formuluojama taip:
Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduotas Projektas pažeidžia lietuvių kalbos rašybos pagrindinį principą – skirtingus garsus (fonemas) žymėti skirtingais rašmenimis, prie 32 lietuviškų raidžių prideda dar apie 130 naujų raidžių, kurių visų niekas nemoka ištarti, rašyti ir kurių visų nėra jokioje pasaulio valstybėje.
Įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulei („Lietuvių Tauta, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius “..), 3-čiam straipsniui („Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių “), 7-tam straipsniui („Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešinga s Konstitucijai“ ), 10-tam straipsniui („Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius
“, o tokius valstybinius darinius su trimis
valstybinėmis kalbomis neteisėtai kuria Lenkų rinkimų akcija), 14-tam straipsniui („ Valstybinė kalba – lietuvių kalba“). LR Konstitucinis Teismas nagrinėjo tiktai LR piliečių vardų ir pavardžių rašybos atitikimą Konstitucijos 14 straipsniui. 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „ Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase atitikimo LR Konstitucijai “ Konstitucinis Teismas įrodė, kad „ asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“.
Teismas (toliau-KT) visų šių nuostatų nepaneigė ir neatsisakė, pastebėdamas: „…gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase“2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų-lietuvių kalbos specialistų (o tiek , kiek leidžia įstatymai, ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“. 2014 m. balandžio 1-ąją registruoto projekto autoriai aiškinamajame rašte be pagrindo skelbia, kad „projektą parengti paskatino 2014-02-27 LR KT sprendimas. Šiame sprendime nesiūloma, pavyzdžiui, „rašyti Lietuvos piliečių vardus ir pavardes svetimomis raidėmis, taip kaip nuspręs Lenkų rinkimų akcijos, Socialdemokratų ar kurios nors kitos partijos arba Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ar kitos valstybės atstovai“. Pagal LR Konstituciją, įstatymus bei KT sprendimą kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase taisyklės minėtame 2 punkte galėtų būti tik tokios, kokias siūlė prof. V. Urbutis (2007:16 ir t.t.): „
LR piliečių vardai ir pavardės rašomos lietuvių kalbos rašmenimis pagarsiui ir sugramatinti, išlaikant autentiškus asmenvardžius ir valstybinės kalbos tarties, kaitybos, rašybos normas“. LR KT taip pat nesiūlė, kad partijos gali priversti profesionalių kalbininkų instituciją vykdyti bet kurios partijos valią arba sudaryti naują kalbininkų instituciją, kuri tiksliai, operatyviai vykdytų partijų nurodymus.
KT sprendime nurodyta, kad „įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti iš profesinių žinių turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą, aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti
“. Tokie aiškūs siūlymai yra jau suformuluoti dr. P. Kniūkštos knygos „Tarp gramatikos ir politikos“ skyrelyje „
Koks galėtų būti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas “ (V.,2013, p145-170), recenzuotoje VLKK narių ir patvirtintoje Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos posėdyje 2012-12-19. Apie tai savo veikaluose rašė ir akad. Z.Zinkevičius ( „Lietuvių asmenvardžiai“, V., 2008, „Vilnijos lenkakalbių pavardės“,V.,2012, dr. Maciejauskienė, prof. V. Urbutis, V. Labutis, A. Piročkinas, A.Butkus ir kiti. Ir nė vienas iš jų nesiūlė pavardes rašyti svetimomis raidėmis, o jiems prieštaraujančių mokslinių straipsnių nėra. LR KT sprendime, matyt, sąmoningai kalbama ne apie profesionalių kalbininkų vieną instituciją, bet institucijas. Be VLKK yra dar Lietuvių kalbos institutas, turintis Vardyno skyrių (nuo 2014-12-05 d. Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centrą), kuris pagal nuostatus formuoja vardyno tyrimų ir vartojimo strategiją ir taktiką Lietuvos Respublikoje. 2008 m. Institute vyko profesionalių kalbininkų seminaras, po diskusijų pasiūlęs Lietuvos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti valstybinės kalbos raidynu. Minėto įstatymo projekte nesilaikoma ir naujausio KT sprendimo: be jokių konsultacijų su profesionalių kalbininkų institucijomis Vyriausybė parengia ir patvirtina Vardų ir pavardžių rašymo taisykles, parengia ir įgyvendina registrų ir valstybės informacinių sistemų pertvarką.
Tai daroma skubiai ir savavališkai „iki šio įstatymo įsigaliojimo
“, nors tam prieštaraus tebeveikiantis 1991-01-31 nutarimas
Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase“ (Žin.,1991, Nr.5-132), nebeteksiantis galios tik įsigaliojus šiam įstatymui. Analogiškas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas buvo teiktas Seimui 2010 m. ir buvo Seimo daugumos atmestas, o svarstymui pasirinktas LR Konstitucijai neprieštaraujantis projektas, pagal kurį LR piliečio pase įrašius vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, jeigu jis to pageidauja. Aptariamajame I.Šiaulienės ir G. Kirkilo projekte Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančios išlygos nenumatytos. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė turi būti rašoma
„nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis
“, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje, nedarant išimčių okupacinių laikotarpių dokumentams, kai asmenvardžiai buvo prievarta slavinti. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte galimų neigiamų priimto įstatymo padarinių nenumatoma, nors, pažeidžiant LR Konstitucijos 28 str., Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 4, 5, 6, 20, 21 str. tuo įstatymu būtų varžomos autochtonų ir gyventojų daugumos-lietuvių bei kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų ir tautinių mažumų teisės ir laisvės. LR Konstitucijos 29 straipsnis draudžia varžyti žmogaus teises ir laisves, neleidžia teikti privilegijų dėl tautybės, kalbos ar pažiūrų (o šis įstatymo projektas sukurtas išimtinai Lenkų rinkimų akcijai).
Įstatymo pateikėjai nutyli, kad visi Lenkų rinkimų akcijos skundai Europos Sąjungoje atmesti, kaip ir Latvijos pilietės Mencenos . Europos žmogaus teisių teismas 2007 m. atsisakė priimti svarstyti Lietuvos gyventojo M . Klečkovskio skundą dėl pavardės rašybos, o 2011 m. ES Teisingumo Teismas M.Runevič- Vardyn nurodė, jog Teismas nesprendžia sutuoktinių, kurių vienas užsienietis, pavardžių vienodumo problemos ir suteikia valstybėms galimybę savo nuožiūra nustatyti nacionalinį teisinį reguliavimą šiuo klausimu (plg. Kuzborska 2012:175). Projekte neteisingai skelbiama, kad vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis „įprasta visose (išskyrus Lietuvą ir Latviją) šalyse, kurių rašmenys yra lotyniško pagrindo “ (p.4). Nutylima, kad etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje tokios rašybos nėra, o daugelis kitų pasaulio valstybių (išskyrus Čekiją) neturi raidžių č, š, ž, ė, ū ir kt., taip pat nerašo ištekėjusių ir netekėjusių lietuvių moterų pavardžių priesagų. Dauguma valstybių pavardes ir vardus rašo pagal skambesį ir savo rašybos taisykles. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnis valstybėms palieka galimybę rašyti visus asmenvardžius pagal tarimą valstybine kalba („pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas“). Vietovardžių ir gatvių pavadinimų Lietuvoje ir Latvijoje pagal šį straipsnį rašyti nevalstybine kalba nereikia, nes tai neatitinka valstybių teisinių sistemų reikalavimų, pažeidžia daugumos gyventojų teises (20 str.), ypač valstybių suvereniteto, lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principus (21 str.). Šios konvencijos komentaro 68 punktas pakartoja: „šalys gali rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens pavardę (pavardes) pagal tarimą oficialios kalbos rašmenimis“.
Lenkijos draugiško bendradarbiavimo ir geros kaimynystės sutarties 14 straipsnyje numatyta pavardžių rašyba pagal skambesį, ir sutartis Lietuvoje, priešingai nei Lenkijoje, tiksliai vykdoma. Pagal atliktas apklausas savo pavardes rašyti svetimos abėcėlės raidėmis norėtų tiktai nuo 20 iki 40 procentų Lietuvos lenkų. Dalis jų taip greičiau prarastų gimtąją paprastąją kalbą. Lietuvos derybininkai ir šito projekto autoriai Lenkijos atstovams bei visuomenei iki šiol nesugebėjo tinkamai išaiškinti, kad Lietuvoje grynai lenkiškos kilmės pavardžių yra nedaug (kaip ir grynai lietuviškos kilmės – tik apie 30 procentų). Daugumą pavardžių sudaro senosios LDK kultūros paveldas (vadinamas lituanika), prigijęs etninėse lietuvių žemėse ir prisitaikęs prie vietinių gyventojų kalbos. Į jį civilizuotos partijos ir šalys neturėtų kėsintis. Lenkija nepripažino ir jos įvykdytos 1920-1939 m. rytinės Lietuvos dalies ir ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės Vilniaus okupacijos, Lietuvos asmenvardžių bei vietovardžių prievartinio lenkinimo, o okupacijos laikotarpiu primesti neautentiški užrašai Lietuvoje gaivintų tos okupacijos padarinius. Projekto autoriais pasirašę Seimo nariai I.Šiaulienė, G.Kirkilas taip ir neatsako į aiškinamojo rašto 12 klausimą – kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti. Registrų bei sistemų pertvarkymo būtinybę, reikalingų lėšų poreikį bei terminus dar tik žadama įvertinti. Atsakant rezgama kažkas apie „vienodą tapatybės nustatymą“. Neteisingai pranešama, kad šio įstatymo projekto rengimo metu negauti specialistų vertinimai ir išvados. Tas projektas nėra naujas – reikėjo paminėti ankstesnius projektus bei jų vertinimus. Per 20 metų jų susikaupė šimtai.
Paskutinis socialdemokratų projektas nubloškia lietuvių kalbą 150 metų atgal – į spaudos draudimo laikus, kai lietuviška abėcėlė dar nebuvo galutinai susiformavusi. Aušrininkai tiktai po ketvirčio amžiaus atsisakė lenkiškų raidžių, polonizacijos, beviltiškai nutautintų valstybės teritorijos plotų ir atkūrė Lietuvos Respubliką ne LDK, bet etninėse lietuvių žemėse, nepraradusiose tautos dvasios, kalbos bei tautinės atminties. Priėmę siūlomą projektą, atsisakytume baltų tautų kultūros vienybės, o valstybinės kalbos funkcijos būtų susiaurintos, tradicinė savita kalbos sistema – sujaukta. Seimo nariai I.Šiaulienė ir G. Kirkilas kartu su įstatymo projektu XIIP-1653 įregistravo ir Civilinio kodekso straipsnio 3.282 pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1654, pagal kurį vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Valstybinės kalbos, švietimo ir visi kiti įstatymai rašymo „kitaip“ iki šiol nenustatė, bet formuojamuose Vardų ir pavardžių bei Tautinių mažumų įstatymuose kaip tik ir norima pažeisti Konstituciją. Įteisinus okupacinių režimų neautentiškus pakeistus vietovardžius Wilno, Kowno, Memel , Szawli, Poniewiež ir t.t. būtų pripažinta , kad Lietuvos Respublikos teritorijoje jos Konstitucija nebeveikia ir nebegina autentiško vardyno taip, kaip ir užribio etninėse lietuvių žemėse, kur Tilžė pavadinta Sovietsk , Ragainė- Nieman, Vidugiriai- Widugiery, Vilkapėdžiai-Wilkapędzie, Gervėčiai-Gierviaty, Gardinas
ir t.t.
Kėsinamasi ir į Valstybinės kalbos įstatymo 14 straipsnį („ oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba “),
Lietuvoje viešieji užrašai rašomi valstybine kalba“), Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus („ Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose“). Siūlome atmesti LR Konstitucijai prieštaraujantį įstatymo projektą ir toliau svarstyti LR Konstitucijai neprieštaraujantį, 2010 m. Seimo pasirinktą, dabar 12 Seimo narių- V.Stundžio, R. Kupčinsko, A.Patacko ir kitų parengtą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą XIP-1675. Tokiai nuostatai pritarė ir
pavardės yra ne Lenkijos, Baltarusijos ar Rusijos, o Lietuvos kultūros paveldas. 2. Lietuvos gyventojų pavardės per 800 metų rašytos šešiomis kalbomis ir autentiška galima laikyti dabartinę nusistovėjusią asmenvardžių rašybą. Žmonių tapatybė dėl jų asmenvardžių rašybos keitimo nesikeitė. Asmenvardžių rašyba dažniausiai tiksliai nesutapo su asmens gimtąją kalba. 3. Lietuvos lenkų asmenvardžių rašyba valstybine lietuvių kalba yra ne lenkų asmenvardžių, o lietuvių kalbos funkcionavimo klausimas. 4. Pagal gyventojų apklausas lenkiškai rašyti asmenvardžius dokumentuose sutiktų nuo 5 iki 40 procentų Vilniaus, Šalčininkų rajonų gyventojų, o tam pritartų tik 1-10 procentų Lietuvos Respublikos piliečių.
70 tūkstančių Lietuvos piliečių ir per 1000 susituokusiųjų su užsieniečiais tam nepritarė, pasirašydami Reikalavimą ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą. 5. Svetimos raidės pase bei nauji rašybos principai reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus. Prieškonstitucinis įstatymo projektas grindžiamas dešimčia šio straipsnio pradžioje aptartų neteisingų teiginių. 6. Teisingumo ministerijai siūloma parengti teisės aktą, kad lenkai surusintas pavardes Jedinskij, Kvietkovskij, Tomaševskij ir t.t. pagal pageidavimą lengviau galėtų pakeisti į lenkiškas (be galinio priebalsio j). 7. Visus svetimomis raidėmis parašytus asmenvardžius Lietuvos Respublikos dokumentuose siūlome rašyti tik kaip papildomą informaciją. Taip būtų atsižvelgta į 2008 m. ir 2014 m. Lietuvių kalbos institute vykusių kalbininkų seminarų rekomendacijas. Nepritarti Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos
2014-04-14 1,32
įstatymo tikslas taip pat užtikrinti teisę į bendrą šeimos pavardę. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad tokios teisinės kategorijos kaip
„bendra šeimos pavardė“ Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Projekte
„bendra šeimos pavardė“ formuluotės turinys taip pat nėra apibrėžtas, o
projekto 3 straipsnio 2 dalyje minimi tik vieno sutuoktinio kitam sutuoktiniui bei vaikui suteiktos pavardės rašymo atvejai.
Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose taip pat nėra unifikuoto šeimos sąvokos apibrėžimo, ji apibrėžiama tiesiogiai arba netiesiogiai per šeimos narių apibrėžimą: Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje; Išmokų vaikams įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje; Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje, Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalyje bei Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse netiesiogiai (per šeimos narių apibrėžimą); pateikiamos skirtingos šeimos sąvokos. Lietuvių kalbos žodyne „šeima “ apibrėžiama kaip žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu. Atsižvelgus į tai, siūlome atskleisti projekte minimos teisės į bendrą šeimos pavardę turinį šeimos narių atžvilgiu. Pritarti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžiai „ taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „ išduodamuose dokumentuose“ apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan.
Lietuvos Respublikoje yra išduodami įvairūs dokumentai (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos teismui ir kt.), taip pat ir asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai ir visi kiti asmens dokumentai, kuriuose įrašomi įvairūs asmens duomenys: Lietuvos Respublikos pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos, asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, ši kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai bei gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Šiuose dokumentuose asmens tapatybę patvirtinantys įrašai (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir kt.) įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytų duomenų pagrindu apie Lietuvos Respublikos piliečius (Gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis). Šiuose dokumentuose taip pat yra fiksuojamas piliečio veido atvaizdas ir piliečio parašas (išskyrus įstatymuose numatytas išimtis dėl neveiksnių ar fizinę negalią turinčių asmenų parašų (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, Paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys)).
Šiuos dokumentus išduoda Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įsteigti migracijos padaliniai. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės pagrindu Lietuvos Respublikoje gali būti registruojami juridinę reikšmę turintys faktai: vaiko gimimas, išduodamame gimimo liudijime įrašomas gimusio vaiko tapatybės duomenys: vardas ir pavardė, asmens kodas, vaiko tėvų (ar vieno iš jų) pavardė, pilietybė ir kt., taip pat registruojamas santuokos (ištuokos) faktas ir santuokos (ištuokos) liudijime įrašomi sutuoktinių vardai, pavardės ir kiti pirminiai duomenys, kurių pagrindu vaikui išduodamas pasas, sutuoktiniui išduodamame pase keičiama jo pavardė, kurią jis pasirinko sudarydamas santuoką arba ją nutraukęs. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelėje įrašytų asmens vardo, pavardės (kurie į šiuos dokumentus asmeniui įrašomi Gyventojų registro duomenų pagrindu) autentiškumo negali atstoti joks kitas asmens dokumentas (vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas ir kt.).
Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas
Siūloma tokia redakcija: „2.
Šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus.“
2
ir įstaigos gali rengti bei tvirtinti ir tokius dokumentus, kurie asmenims neišduodami (pvz. dokumentai, kurie yra tik tam tikrus registrų ar informacinių sistemų objektai) arba kurių išdavimui reikalingas atskiras prašymas, kurių asmenys gali ir nepareikšti, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad tokie patys reikalavimai taikomi rašant vardus ir pavardes ne tik išduodamuose, tačiau ir sudaromuose dokumentuose. Atsižvelgti
projektą pastaba tapo neaktuali. 2 straipsnis
1
siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Nepritarti Siekiant aiškumo, sąvoka „asmuo“ palikta. 2. Europos teisės departamentas prie
41
nurodytas sąvokos „asmuo“ apibrėžimas apima ir asmenis be pilietybės. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto 4 straipsnyje reglamentuojama šių asmenų vardų ir pavardžių rašyba, siūlytume atitinkamai patikslinti Projekto
užsieniečio sąvoka apima ir asmens be pilietybės sąvoką: „
Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.“
2014-04-14 2,412 6.
Derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „užsienietis“ derintina su projekto 4 straipsnio 2 dalyje vartojamomis sąvokomis „užsienio valstybės pilietis“ bei „asmuo be pilietybės“. Pritarti Žr. į argumentus aukščiau. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-14 2,42
apibrėžiama sąvoka „lietuviška vardo ir pavardės forma“ toliau projekto tekste nevartojama. Taip pat pažymime, kad jeigu projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojama formuluotė „lietuviška forma“ savo turiniu yra analogiška 2 straipsnio 2 dalyje pateiktam apibrėžimui, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Pritarti iš dalies
vartojama kaip lietuviška forma (pateiktas sutrumpinimas). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas . Pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje vartojama formuluotė
„kompetentingos institucijos išduotas kitas dokumentas“ stokoja teisinio
aiškumo, todėl šios normos taikymas gali sukelti praktinių problemų. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka) ar „ir kitas dokumentas“. Atsižvelgiant į dokumento šaltinio svarbą rašant vardą ir pavardę dokumentuose, manytume, kad įstatyme turėtų būti aiškiau nustatomi kriterijai, leidžiantys kokį nors dokumentą laikyti dokumento šaltiniu.
Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose“. Pritarti iš dalies Pritarta dėl išbraukimo „ir kitas“. 6. Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti
3
turėtų būti formuluojama taip: Dokumento šaltinis - Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduotas asmens dokumentas Lietuvos piliečiui ar užsienio valstybės - užsienio piliečiui. Nepritarti Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas, kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas. 3 straipsnis
1
kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskleisti projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių).
Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip ir nurodyti, t.y. kad asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma). Nepritarti Dažniausiai rašoma ne pagal tarimą, nors ir būtų lietuviški rašmenys. Pirmiausia pavardė įrašoma iš asmens dokumento, o po to keitimo būdu pagal tarimą ar ne pagal tarimą yra sprendžiama kaip turėtų būti rašoma pavardė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
žodžių „sutuoktinio paimtos pavardės ir vaiko gautos pavardės įrašai“ įrašytini žodžiai „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė“. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šios dalies nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos vardo ir pavardės formos“ apibrėžtimi – vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Pritarti iš dalies
Teisingumo ministerijos 2014-05-294 2.
Projekto 3 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, numatanti, kad dokumentuose vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis , o sutuoktinio paimtos pavardės ir vaiko gautos pavardės rašomos lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį . Išimtys iš šios taisyklės numatytos Projekto 4 straipsnyje: 1) Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti rašomi nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis; 2) užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės (toliau – užsieniečiai) vardas ir pavardė gali būti rašomi nelietuviškais dokumento šaltinyje įrašytais lotyniško pagrindo rašmenimis ar (esant tokiam pageidavimui) lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. Mūsų nuomone, ši bendroji taisyklė ir jos išimtys bei jų įgyvendinimas praktikoje diskutuotini šiais aspektais:
naudojamas terminas „pavardės formos skirtumai pagal lytį“, tačiau išimtyje daroma nuoroda į „lietuvišką formą“. Kyla klausimas dėl šių terminų skirtumų ir tarpusavio sąsajos;
dalyje minimo termino „lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatiniai požymiai“ apimtis. Svarstytina, ar šis terminas apima tik vardo ir pavardės [8] formos skirtumus pagal lytį (pavyzdžiui, pavardės White keitimą į Whitas, Whitienė, Whitaitė ar pavardės Czerwinski keitimą į Czerwinskis, Czerwinskienė, Czerwinskytė ), ar taip pat ir pavardės kamieno formulavimą pagal lietuvių kabos taisyklės ir (ar) skambesį ( Waitas, Waitienė, Waitaitė; Čerwinskis, Čerwinskienė, Čerwinskytė ), ar ir tam tikrus kitus aspektus;
įtvirtintu reguliavimu, būtų perrašomos dvigubos pavardės (pavyzdžiui, White-Czerwinski ar White-Petraitytė ).
Nėra aišku, ar, pareiškėjui nusprendus pasirinkti pavardės lietuvišką formą, tokia forma būtų suteikiama abiems dvigubos pavardės dėmenims, ar tik paskutiniajam [9] ;
skirtingai reglamentuojama pavardžių rašyba, atsižvelgiant į tai, ar pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis (asmuo be pilietybės): Lietuvos Respublikos piliečių pavardės galėtų būti rašomos lietuviškais rašmenimis ir lietuviška forma pagal lytį (Projekto
rašmenimis arba lietuviška forma (Projekto 4 straipsnio 1 dalis).
siūlomas nuostatas atsirastų galimybė nelietuviškos formos ir iš nelietuviškų lotyniško pagrindo raidžių sudarytoms pavardėms suteikti lietuviškas pavardžių galūnes pagal lytį (kaip jau minėta, pavyzdžiui, Whitas, Whitienė, Whitaitė ar Czerwinskis, Czerwinskienė, Czerwinskytė ) bei šias pavardes rašyti lietuviškais rašmenimis (pavyzdžiui, Vhite ar Czervinski arba Vhitas ar Czervinskis ). Kyla abejonių dėl to, ar tokiu reglamentavimu nebūtų keliamas pavojus bendrinei lietuvių kalbai bei lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui [10] . Tai pasakytina ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia pavardžių daryba būtų ne išimtinė ar retai pasitaikanti, o atliekama kiekvienu atveju pareiškėjui to paprašius.
Be to, problemų keltų ir šių pavardžių tarimas bei jų suderinamumas su lietuvių kalbos fonetikos taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, svarstytina, ar nebūtų tikslinga Projekte, įtvirtinant galimybę pavardes rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, atsisakyti nuostatų, leidžiančių sudarant šias pavardes atsižvelgti į lietuviškos formos skirtumus pagal lytį (t. y. kad tiek vyrui, tiek moteriai, tiek vaikams butų suteikiama tokios pačios formos pavardė nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, pavyzdžiui, White ar Czerwinski );
Nepritarti Nelietuvių tautybės asmenų pavardės (pvz., rusų tautybės) gali skirtis pagal lytį, bet neturėti lietuviškos formos. White ir Petraitytė yra skirtingų kalbų pavardės. Kiekviena pavardė būtų rašoma pagal savo kalbos formą. Jeigu būtų pavardės Whitienė ar Whitaitė rašoma atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, kaip tik būtų labiau artimesnės lietuvių kalbai. Vyrų pavardės nuo tarpukario metų iki šių laikų rašomos lietuviškomis galūnėmis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
dalyje (arba projekto 3 straipsnyje) reikėtų atskirai reglamentuoti atvejus, kada Lietuvos Respublikos piliečiui ar jo vaikui (taip pat Lietuvos Respublikos piliečiui) suteikiama jo sutuoktinio - užsienio valstybės piliečio arba asmens be pilietybės, pavardė pagal sutuoktinio turimą dokumento šaltinį, t.y. kai Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės rašomi ne pagal jiems išduotus dokumentų šaltinius, o pagal jų sutuoktiniams (užsieniečiams) išduotų dokumentų, pripažįstamų kaip dokumentų šaltiniai, įrašus. Nepritarti Šios nuostatos turėtų būti numatytos poįstatyminiame teisės akte. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 12.
Projekto 4 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai
„Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka“, nes nuostata, kad
Vyriausybė tvirtina vardų ir pavardžių rašymo taisykles, įtvirtinta šio straipsnio 5 dalyje. Be to, siūlomas reglamentavimas suponuoja, kad minėtos
piliečių vardų ir pavardžių rašymui dokumentuose. Pritarti
1
13Svarstytina projekto 4 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio formuluotė,
suponuojanti, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas rašomas tokiais pat rašmenimis kaip ir pavardė, nepaisant to, kokiais rašmenimis vardas yra įrašytas dokumento šaltinyje. Manytume, kad ir Lietuvos Respublikos piliečio vardui, ir tokio asmens pavardei būtų taikomi tokie pat rašymo reikalavimai (atsižvelgiant į dokumento šaltinio įrašus). Atkreiptinas dėmesys, kad ir straipsnio pavadinimas – „vardo ir pavardės nurašymas ir perrašymas“, suponuoja, kad vardas ir pavardė yra nurašoma ir perrašoma, vadovaujantis dokumento šaltinio įrašais. Pritarti
taryba LR Konstitucijai ginti
šių priežasčių:
skirtingus garsus (fonemas) žymėti skirtingais rašmenimis. 3.2. Prie 32 lietuviškų raidžių prideda dar apie 150 naujų raidžių, kurių visų niekas nemoka ištarti, rašyti ir kurių visų nėra jokioje pasaulio valstybėje. 3.3.
(„Lietuvių Tauta, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius“..), 3-čiam straipsniui („Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“), 7-tam straipsniui („Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai“), 10-tam straipsniui („Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius“, o tokius valstybinius darinius su trimis valstybinėmis kalbomis neteisėtai kuria Lenkų rinkimų akcija), 14-tam straipsniui („Valstybinė kalba - lietuvių kalba“). 3.4. LR Konstitucinis Teismas nagrinėjo tiktai LR piliečių vardų ir pavardžių rašybos atitikimą Konstitucijos 14 straipsniui. 1999-10-21 nutarime
„Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl
vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase atitikimo LR Konstitucijai“ Konstitucinis Teismas įrodė, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. 2014 m. sprendime Konstitucinis Teismas (toliau-KT) visų šių nuostatų nepaneigė ir neatsisakė, pastebėdamas:
„...gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo LR
piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų-lietuvių kalbos specialistų (o tiek , kiek leidžia įstatymai, ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“. Nepritarti Patobulintam projekte pasirinktas modelis, kad būtų galimybė rašyti vardus ir pavardes lotynų kalbos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. 7.
23
įrašytinas žodis „dokumento“. Pritarti
2014-04-244 Siekiant išvengti (sumažinti) išskirtinių privilegijų kelių (vienos) grupių piliečiams ir užsieniečiams suteikimo, siūloma papildyti 4 straipsnį taip, kad juo galėtų pasinaudoti įvairių tautybių piliečiai/taip pat ir lietuviai, pageidaujantys išlaikyti originalią vardo (pavardės) rašybą, išvengiant vardų (pavardžių) iškraipymo dėl šiuo metu taikomų taisyklių (pvz., Anna virsta j Aną (kaip ir visi kiti vardai, kurių pabaiga yra "anna"), Elta i Elą, Emma į Emą ir pan.)/būtina atitinkamus pakeitimus numatyti ir Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse. Atsižvelgti Poįstatyminius teisės aktus priima Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. 9. Europos teisės departamentas prie
22
Konstantinidis (C‑168/91) suformuluotus principus, Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba Projektą įgyvendinančiose taisyklėse reikėtų numatyti, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį. Nepritarti Dažniausiai pavardė rašoma ne pagal tarimą, nors ir būtų lietuviški rašmenys. Pirmiausia pavardė įrašoma iš asmens dokumento, o po to keitimo būdu pagal tarimą ar ne pagal tarimą yra sprendžiama kaip turėtų būti rašoma pavardė. 5 straipsnis
2
Vyriausybei parengti ir įgyvendinti registrų ir valstybės informacinių sistemų pertvarką turinys ir tikslas, t.y. nėra aišku, nei kurie valstybės registrai ar informacinės sistemos turėtų būti pertvarkomos, nei kokiu būdu jie turėtų būti pertvarkomi, nei kurių įstatymo nuostatų įgyvendinimui tokia pertvarka būtų būtina.
Be to, atsižvelgus į tai, kad įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti gali prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pakeisti asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą bei atsižvelgus į Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, būtina gauti Vyriausybės išvadą. Šio straipsnio 2 dalies formuluotėje „parengia ir patvirtina” žodis
„parengia“ brauktinas, nes Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas turi teisę
pavesti parengti teisės akto projektą jiems pavaldiems subjektams, o ne „rengti” juos patys. Pritarti iš dalies
įstatymo projektą, registrų ir sistemų pertvarkos neprireiks. 6 straipsnis
perkeltas į įstatymo projekto pabaigą, šio straipsnio pavadinimo ir formuluotė dėstytinos taip: „7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos
ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio“ (Žin., 1991, 5-132)“. Pritarti
taryba LR Konstitucijai ginti
naujausio KT sprendimo: be jokių konsultacijų su profesionalių kalbininkų institucijomis Vyriausybė parengia ir patvirtina Vardų ir pavardžių rašymo taisykles, parengia ir įgyvendina registrų ir valstybės informacinių sistemų pertvarką.
Tai daroma skubiai ir savavališkai „iki šio ¡statymo įsigaliojimo“, nors tam prieštaraus tebeveikiantis 1991-0T-3P nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase“ (Žin., 1991, Nr. 5-132), nebeteksiantis galios tik įsigaliojus šiam įstatymui. Nepritarti
įstatymo projektą, registrų ir sistemų pertvarkos neprireiks
1
vardo ir pavardės rašymo oficialiuosiuose dokumentuose teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Vyriausybės išvadą dėl šiam įstatymui įgyvendinti būtinų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, projekto 6 straipsnio
nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekte siūloma įsigalioti data „2015 m. sausio 1 d.“ yra reali. Pritarti
mažosiomis raidėmis. Pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2014-04-143 Argumentai: Dabar galiojanti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu ( 2003-06-26, žin., Nr. 65-3009 ) priimta nuostata, kad tais atvejais kai moterys nenori rodyti savo šeiminės padėties gali pavardes dokumentuose rašyti be galūnės, pažeidžia tradicinę lietuvių kalbos sistemą, galimai dėl pakitusios pavardės nutraukia ryšius su gimine, prieštarauja nusistovėjusiai tradicinei kultūrai.
Su šia nuostata nesutinka žymiausi Lietuvos kalbininkai, kultūros specialistai. Todėl siūlau grįžti prie tradiciškai nusistovėjusių nuostatų dėl lietuvių moterų ar mergaičių pavardžių rašymo. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
atitikti bendruosius lietuvių kalbos taisyklingumo ir darybos reikalavimus. Tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nerodytų šeiminės padėties, galima pasilikti tradicinę Nepritarti Papildomi komitetai šiam pasiūlymui nepritarė. Jau susiformavo tradicija moteriškosios giminės pavardes rašyti be priesagų, rodančių moters šeiminę padėtį. Kalbos istorijos tyrimai rodo, kad tokių atvejų Lietuvoje būta XVII a. (pvz., V. Garliauskas. XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokų metrikų knyga, 2004)
2014-04-144 Argumentai: Projekte siūloma Lietuvos Respublikos dokumentuose vardą ir pavardę rašyti lietuviškais rašmenimis, vadovaujantis Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėmis. Tačiau Projekto 4 straipsnyje numatoma pavardes ir vardus rašyti lotyniškais rašmenimis jei to pageidauja Lietuvos ar užsienio valstybės pilietis. Projekto autoriai, kaip pagrindą teikti projektą, nurodo Konstitucinio Teismo
nelietuviškais rašmenimis turi spręsti Lietuvos kalbininkai ir valstybinės institucijos, kurioms suteiktas šis įgaliojimas. Apie tokį pritarimą ar kalbininkų išaiškinimą dėl pavardžių rašymo kitais ( nelietuviškais ) rašmenimis aiškinamajame rašte nėra pasakyta. „2011m. gegužės 12 d.
„2011m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo
Teismas nustatė, jog Lietuvoje veikiančios taisyklės dėl vardų ir pavardžių rašymo tik valstybine kalba nepažeidžia ES pripažintų laisvių. Teismo nuomone, piliečio vardo ir pavardės rašymas valstybinės kalbos rašmenimis neapriboja jo kaip asmens judėjimo laisvės ir asmenvardžio rašymas yra nacionalinės teisės reikalas“ ( www.alkas.lt , 2014 m. vasario 27 d.). Konstitucijos 14 straipsnyje nurodoma, kad „valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Projekto teikiami pagrindiniai principai, kad užsieniečių ar kitų piliečių norinčių savo pavardes Lietuvos Respublikos dokumentuose rašyti ne lietuviškais rašmenimis yra neatitinkantys Konstitucijos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, šio piliečio vardas jo prašymu šių taisyklių nustatyta tvarka rašomas tokiais pat rašmenimis . Ne lietuvių tautybės piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos dokumentuose rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, išlaikant asmenvardžių formas. 2.
valstybės piliečio ir asmens be pilietybės vardas ir pavardė rašomi laikantis šių reikalavimų:
1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje į dokumentus nurašomi paraidžiui;
2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į Lietuvos Respublikos dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis;
3) jeigu tame pačiame šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į kitus dokumentus Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje paraidžiui nurašomi įrašai lotyniško pagrindo rašmenimis arba piliečio pageidavimu, jo pasirinktos kalbos grafine forma. 3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais asmens vardas ir pavardė dokumentuose jo prašymu rašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. 4. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju asmens vardas ir pavardė dokumentuose jo prašymu rašoma lietuviška forma. 5
rašymo taisyklės, kurias tvirtina Vyriausybė.“ Nepritarti Papildomi komitetai šiam pasiūlymui nepritarė. Neaiškus būtų tokio įrašo kitų įrašų skyriuje teisinis statusas. Užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės vardas ir pavardė negali būti įrašomi LR pase, kadangi toks asmuo negali gauti Lietuvos Respublikos piliečio paso pats nebūdamas Lietuvos piliečiu. Užsienio valstybės piliečiui, turinčiam teisę gyventi Lietuvoje ir dėl objektyvių priežasčių negalinčiam gauti kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės, išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją dokumento galiojimo laikotarpiu – Lietuvos Respublikos užsieniečio pasas.
Asmeniui, neturinčiam užsienio valstybės pilietybės, tačiau turinčiam dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti dokumento galiojimo laikotarpiu vadinamas Asmens be pilietybės kelionės dokumentu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Užsienio reikalų komitetas
sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-1653, vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktomis išvadomis ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Užsienio reikalų komitetas, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies Daliai pastabų komitetas pritarė. 2. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti įstatymų projektus Nr. XIIP-1653 ir XIIP-1675, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies Pagrindiniu projektu komitetas pasirinko projektą Nr. XIIP-1653, kurį iš esmės patobulino. 3. Žmogaus teisių komitetas 2014-12-03 * 6.
Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti siūlomam įstatymo projektui XIIP-1653 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas. Pritarti iš dalies Daliai pastabų komitetas pritarė. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIP-1653 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai:
susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] Teisingumo Teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje Turpeinen , C-520/04, 2006 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Ritter-Coulais , C-152/03, 2005 m. kovo 17 d. sprendimas byloje Kranemann , C-109/04, ir
Žr. teorinę apžvalgą: Spolsky, Bernard (ed.). The Cambridge Handbook of Language Policy . Cambridge University Press, 2012; Kvebeko Lavalio universiteto internetiniame puslapyje pateikiami 2007 m. parengti 194 šalyse vykdomos kalbų politikos dokumentai ir sisteminis jų vertinimas, žr.: Leclerc, Jacques. Page d'accueil. L'aménagement linguistique dans le monde . Québec, TLFQ, Université Laval; internetinė prieiga: http://www.axl.cefan.ulaval.ca/index.html . [3] Žr. Žin., 1991, Nr. 5-132; internetinė prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=652&Condition2=. [4] Žr. Žin., 2006, Nr. 65-2415; internetinė prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=277920. [5] Žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. priimtą 60-ąjį nutarimą „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490); internetinė prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41265&p_query=&p_tr2=. [6] Ž r.
„Ustawa o mniejszościach narodowych i etnicznych oraz o języku regionalnym“
, internetinė prieiga: http://mniejszosci.narodowe.mac.gov.pl/mne/prawo/ustawa-o-mniejszosciac/6492,Ustawa-o-mniejszosciach-narodowych-i-etnicznych-oraz-o-jezyku-regionalnym.html. [7] Žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą „Dėl teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2009, Nr. 123-5297). [8] Toliau rašte pateikiami su pavardžių rašyba susiję komentarai ir pavyzdžiai analogiškai taikytini ir Projekto nuostatoms, susijusioms su vardų rašyba. [9] Pažymime, kad praktikoje gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai tokią pavardę, kaip, pavyzdžiui, White-Petraitytė turės vyriškos lyties asmuo (grįžtantis iš tų valstybių, kuriose vaiko pavardė sudaroma iš tėvo ir motinos pavardžių). Todėl tikėtina, kad gali iškilti poreikis dokumentuose rašant tokių asmenų pavardes formos skirtumus pagal lyti atlikti tik antrajame pavardės dėmenyje. pagal lytį pritaikyti tik antrąjį jų pavardės dėmenį. [10] Lietuvių kalbos ypatingą statusą konstitucinių vertybių sistemoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė inter alia 1999 m. spalio 21 d. nutarime, 2007 m. gegužės 5 d. nutarime ir 2014 m. vasario 27 d. sprendime.