Projekto lyginamasis variantas lietuvos respublikos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ĮSTATYMO
1 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimas
straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) „Lietuvos energijos gamyba“, AB“. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
5 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu: „8) AB „Amber Grid“. 2. Papildyti 5 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Sprendimai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių, kuriose valstybei
nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių šių įmonių akcijų, įstatinio kapitalo didinimo, įstatinio kapitalo mažinimo, įstatų keitimo, pelno (nuostolių) paskirstymo, reorganizavimo, atskyrimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo ir likvidavimo priimami, jeigu už juos balsuoja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Tokiu atveju priimant sprendimus dėl šioje dalyje nurodytų klausimų, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, įmonių steigimo ar veiklos dokumentuose ar susitarimuose tarp akcininkų nustatyti kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimai netaikomi.“
saugumui užtikrinti svarbios įmonės per 1 mėnesį nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos savo įstatus suderina su šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytais reikalavimais. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Zbignev Jedinskij
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) akcinė bendrovė „Lietuvos energija energijos gamyba“, AB“. 2. Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 12 punktu: „12) akcinė bendrovė AB „Amber Grid“.“
straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu: „13) akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šiame įstatyme valstybės sprendžiamoji galia reiškia, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytose įmonėse valstybei tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones turi priklausyti akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių šių įmonių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose akcijų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių valdyba gali priimti sprendimus ir posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 1/2 ir daugiau valdybos narių, o valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš. Tokių įmonių įstatai negali numatyti kitokio valdybos posėdžio kvorumo ar kitokios balsų daugumos valdybos sprendimams priimti.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios yra ir šios įmonės:
1) akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“;
2) akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“;
įgyvendinimo bendrovė, numatyta Branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme;
akcinė bendrovė TEO LT, AB;
akcinė bendrovė „Achema“;6
5) vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančios įmonės pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;7
6) akcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla;
8) akcinė bendrovė AB „Amber Grid“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šio įstatymo
tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones įgyja AB „Amber Grid“ bei akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių įmonių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. 2. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ne vėliau kaip per 1 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo įstatus suderina pagal šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytais reikalavimus. Nepakeistų įstatų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms šio įstatymo normoms. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nedelsdamos praneša Teisės aktų registrui apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių faktų atsiradimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. XI-2087 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino poreikis sustiprinti valstybės interesų apsaugą, efektyvios valstybės kontrolės bei nacionalinio saugumo užtikrinimą. Tuo tikslu, siūloma galiojantį Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą (toliau – Įstatymas) papildyti specialiąja balsavimo bendrovių, nurodytų Įstatymo 5 straipsnyje, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose taisykle, kuri papildytų galiojantį teisinį reglamentavimą, skirtą sustiprinti valstybės sprendžiamąją galią bei apsaugoti esminius nacionalinio saugumo ir valstybės interesus. Be to, Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant ir į tai, kad įvykdytas akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, kuri įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą (Įstatymo 5 straipsnio
straipsnio 1 dalyje numatytu būdu. Įgyvendinus atskyrimą, nuo akcinės bendrovės
„Lietuvos dujos“, kuri tęsia veiklą, atskirta veiklos dalis, apimanti akcinės
bendrovės „Lietuvos dujos“ vykdomą gamtinių dujų perdavimo veiklą ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu sukurta tokios pačios teisinės formos nauja bendrovė – gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“.
Todėl nuo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ atskirtos dalies pagrindu įsteigtą naują bendrovę AB „Amber Grid“, kuriai priklauso gamtinių dujų perdavimo sistema ir kuri vykdo gamtinių dujų perdavimo veiklą, būtina įtraukti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Tokią būtinybę pagrindžia tai, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo priimtas Įstatymas, netiesiogiai nurodo, kad nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių bei kitų nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbių objektų nustatymo kriterijai gali apimti ne tik politinio saugumo, bet ir apsirūpinimo energetiniais ištekliais nepriklausomumo, veiklų monopolizavimo, kitų grėsmių, kurios gali sukelti ekstremalias situacijas, poveikio. Pastebėtina, kad išankstinis gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus kapitalo kilmės pasikeitimo įtakos energijos tiekimo saugumui vertinimas atliekamas vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/BB (toliau – Direktyva). Direktyvos 11 straipsnis „Su trečiosiomis Šalimis susijęs sertifikavimas“ numato reikalavimą nacionalinei reguliavimo institucijai, atliekančiai gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo ir jo veiklos priežiūros procedūrą, įvertinti, ar dėl asmens arba asmenų iš trečiosios Šalies ar trečiųjų šalių vykdomos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus kontrolės gali kilti pavojus Bendrijos ar šalies narės energijos tiekimo saugumui (Direktyvos 11 str. 7 dalis).
7 dalis). Jei ūkio subjektas šio reikalavimo netenkina, nacionalinė reguliavimo institucija (Lietuvos atveju, tai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija) turi teisę nepaskirti ar panaikinti sprendimą dėl paskyrimo gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriumi ir neišduoti ar panaikinti gamtinių dujų perdavimo veikos licencijos galiojimą. Pastarosios Direktyvos nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme. Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, netekęs licencijos, nebegali vykdyti gamtinių dujų perdavimo veiklos. Tokiu būdu, išankstinė potencialaus investuotojo patikrinimo procedūra garantuoja saugią ir stabilią perdavimo sistemos veiklą. Pasikeitus akcinės bendrovės „Lietuvos energija“, AB, pavadinimui į „Lietuvos energijos gamyba“, AB, tikslinamos Įstatymo nuostatos. Įstatymo projekto tikslas – sukurti visapusišką bei efektyvią nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių teisinę aplinką, kuri sustiprintų valstybės bei jos piliečių interesų apsaugą bei užtikrintų nacionalinį saugumą. Įstatymo projektu numatoma patikslinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą; sustiprinti valstybės sprendžiamąja galią priimant sprendimus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių organuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė ir teikia Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami projekte aptarti klausimai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme numatytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašas neapima nuo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ atskirtos gamtinių dujų perdavimo veiklą vykdančios AB „Amber Grid“. Galiojančioje Įstatymo redakcijoje nurodytas senasis akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“, AB, pavadinimas – „Lietuvos energija“, AB.
Pagal dabartinį reglamentavimą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kuriose valstybė turi dalį akcijų (net ir tuo atveju, jei valstybei priklauso 1/2 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių šių įmonių akcijų), įstatuose, akcininkų susitarimuose ar veiklos dokumentuose gali būti įtvirtinamos nuostatos, kurios suvaržytų valstybės teises dalyvauti tokių įmonių valdyme labiau nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyta įprastoji balsavimo praktika. Pavyzdžiui, gali būti nustatomi itin aukšti kvorumo reikalavimai ar reikalinga balsų dauguma sprendimams įmonių organuose priimti. Tokiu būdu šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas sukuria tokias prielaidas, kurioms esant valstybė, nuosavybės teise valdydama net ir didžiąją dalį tokių įmonių akcijų, negalėtų efektyviai dalyvauti įmonių valdyme bei sprendimų priėmime, neturėtų absoliučiai jokios sprendžiamosios galios ar įtakos, dėl ko nebūtų pakankamai užtikrinami esminiai nacionalinio saugumo ir valstybės interesai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti galiojančio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje pateikiamą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, į jį įtraukiant naują gamtinių dujų perdavimo veiklą vykdančią AB „Amber Grid“. Pasikeitus akcinės bendrovės „Lietuvos energija“, AB, pavadinimui į „Lietuvos energijos gamyba“, AB, siūloma tikslinti Įstatymo nuostatas. Atlikus siūlomus pakeitimus, teisinis reglamentavimas užkirs kelią nepagrįstai suvaržyti valstybės interesų atstovavimą jos kontroliuojamose įmonėse, atitiks faktinę situaciją ir užtikrins saugią ir stabilią perdavimo sistemos veiklą.
Atsižvelgiant į siekį sustiprinti esminių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų apsaugą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, Įstatymo projektu nustatoma, kad tokių įmonių, kuriose valstybei nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai (t.y. per valstybės kontroliuojamas įmones) priklauso daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių šių įmonių akcijų, įstatinio kapitalo didinimo, įstatinio kapitalo mažinimo, įstatų keitimo, pelno (nuostolių) paskirstymo, reorganizavimo, atskyrimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo ir likvidavimo priimami, jeigu už juos balsuoja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų bei tokiu atveju priimant sprendimus dėl šioje dalyje nurodytų klausimų, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, įmonių steigimo ar veiklos dokumentuose ar susitarimuose tarp akcininkų nustatyti kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimai netaikomi. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti valstybės kontrolę ir teisę įtakoti sprendimų priėmimą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių šių įmonių akcijų. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai prisidėtų prie sklandaus ir savalaikio III ES energetikos paketo įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Primintina, kad veiklų ir kontrolės atskyrimas dujų sektoriuje pagal III ES energetikos paketą vykdomas dviem etapais:
„Lietuvos dujos“ teisiškai, funkciškai ir organizaciniu požiūriu atskyrė
bendrovės gamtinių dujų perdavimo veiklą bei šiai daliai priskirto turto, teisių ir pareigų pagrindu įkurta nauja bendrovė – AB „Amber Grid“. 2.
įvykdytas perdavimo veiklos ir kontrolės atskyrimas bei teisiškai, funkciškai ir organizaciniu požiūriu atskirti akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų skirstymo veiklą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimto Įstatymo projekto įgyvendinimas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Įstatymo projekto rengėjų vertinimu, priimtas Įstatymo projektas poveikio korupcijos didėjimui neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manoma, kad priimtas Įstatymo projektas neturi įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymo projektą, turės būti keičiami:
su Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatytais reikalavimais. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti nėra reikalingi įstatymo lydimieji aktai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimtas įstatymo projektas nereikalauja papildomų biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Į įstatymo projekto rengimą buvo įtraukti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir energetikos srityje veikiančių įmonių specialistai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „strateginė reikšmė“, „nacionalinis saugumas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia: Seimo narys Zbignev Jedinskij
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ĮSTATYMO NR. XI-2087 4 IR 5 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-04-03 Nr. XIIP-1645 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje nustatyti papildomas nei yra nustatytos to paties straipsnio 3 dalyje priemones nacionalinio saugumo ir valstybės interesams užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse ir griežtesnes nei nustatytos galiojančio įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms įmonėms, kuriose valstybė turi sprendžiamąją galią. Teikiamas siūlymas diskutuotinas. Pirma, svarstytina, ar siūlomos nuostatos suderinamos su Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtinta kapitalo judėjimo laisve (63-66 straipsniai). Pastebėtina, kad Teisingumo Teismas 2002 m. birželio 4 d. sprendime byloje C-503/99 Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę pažymėjo: „Nacionalinės teisės norma gali apriboti laisvą kapitalo judėjimą kaip pamatinį Sutarties principą tik tada, kai ją pateisina Sutarties[1] 73d straipsnio 1 dalyje išvardytos priežastys arba svarbūs visuomeniniai interesai, kurie galioja visiems priimančios valstybės narės teritorijoje veikiantiems asmenims arba įmonėms. Be to, kad būtų pateisinama, nacionalinės teisės norma turi būti tinkama įgyvendinti ja siekiamą tikslą ir neviršyti to, kas būtina jį pasiekti, t. y. atitikti proporcingumo kriterijų (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Sanz de Lera ir kt., C‑163/94, C‑165/94 ir C‑250/94, Rink. p. I‑4821, 23 punktą ir 2000 m. kovo 14 d. Sprendimo Église de scientologie, C‑54/99, Rink. p. I‑1335, 18 punktą)“(45 punktas).
Nurodytame Teisingumo Teismo sprendime taip pat konstatuota: „<...> Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, jog visuomenės saugumo pagrindai, būdami išimtis iš fundamentalaus laisvo kapitalo judėjimo principo, turi būti aiškinami siaurai, kad jų turinio vienašališkai, nekontroliuojant Bendrijos institucijoms, negalėtų nustatyti kiekviena valstybė narė. Todėl visuomenės saugumu galima remtis tik realios ir pakankamai rimtos grėsmės pagrindiniams visuomenės interesams atveju (žr. minėto sprendimo Église de scientologie 17 punktą)“ (47 punktas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Teisingumo Teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimą sujungtose bylose C-282/04 ir C-283/04, kuriuo pripažinta, kad Nyderlandų Karalystė, palikusi galioti įstatymų nuostatas dėl specialias teises valstybei suteikiančių akcijų, „neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnio 1 dalį[2]“. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte keliamas tikslas – užtikrinti esminius nacionalinio saugumo ir valstybės interesus, tačiau jis nedetalizuojamas. Projekte nėra nuostatų, kuriomis būtų nustatyti kriterijai ar atvejai, kada valstybės įsikišimas yra būtinas siekiant užtikrinti esminius nacionalinio saugumo ir valstybės interesus. Taigi siūlomos nuostatos sudaro prielaidas valstybei visais atvejais blokuoti 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių valdymo organų siūlomus įmonių ekonominius interesus atitinkančius sprendimus jų nemotyvuojant. Antra, tikėtina, kad vienas projekto tikslų - užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB, priimta be kita ko siekiant prisidėti prie gamtinių dujų tiekimo saugumo ir tvarumo.
Šiam tikslui įgyvendinti šioje direktyvoje numatyta ne viena priemonė (veiksmingas veiklų atskyrimas, tinklo infrastruktūros plėtros skatinimas, viešųjų paslaugų reikalavimų laikymasis, ilgalaikis planavimas, solidaraus regioninio bendradarbiavimo sistemos sukūrimas, didesnių įgaliojimų suteikimas reguliavimo institucijoms ir kt.). Pastebėtina ir tai, kad gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo politikos kryptys, priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui stiprinti, sąrašas nustatytas 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti. Abi nurodytos direktyvos yra perkeltos į Lietuvos teisę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „Esminiai nacionalinio saugumo ir valstybės interesai yra apsaugomi atliekant potencialių šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, kai to reikalaujama pagal šio įstatymo 7 straipsnį.“ Taigi projektu siūlomos priemonės yra papildomos jau įtvirtintų galiojančiame įstatyme ir kituose įstatymuose atžvilgiu. Tačiau projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių argumentų, kad esamos priemonės yra nepakankamos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad projekto nuostatos galėtų būti vertintinos kaip galimai ribojančios kapitalo judėjimą tarp valstybių narių bei tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, o siūlomų priemonių taikymo būtinumas visais atvejais visuotiniame akcininkų susirinkime priimant projekte nurodytus sprendimus (jų nemotyvuojant konkrečiais nacionalinio saugumo ir valstybės interesais, taip pat nenustatant kriterijų ir atvejų, kada jos gali būti taikomos) nėra pakankamai pagrįstas, todėl jos galimai nėra proporcingos tikslui pasiekti. Pastebėtina, kad Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos savo išvadose dėl Seime įregistruotų įstatymų projektų Nr. XIIP-1005 ir Nr. XIIP-1513 informavo apie Europos Komisijos atliekamą tyrimą dėl siūlomo keisti įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatų atitikimo Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo. 2. Projekto
nurodytose įmonėse visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai būtų priimami kita tvarka nei nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme. Pažymėtina, jog Akcinių bendrovių įstatymo reguliavimas, susijęs su visuotiniame akcininkų susirinkime sprendimams priimti reikalinga dauguma, yra imperatyvus ir nenumato galimybės kituose įstatymuose šių teisinių santykių reguliuoti kitaip. Taigi priėmus siūlomos redakcijos įstatymo projektą būtų sukurta dviejų įstatymų teisės normų konkurencija. Aptariama situacija vertintina kaip teisiškai ydinga. Pažymėtina, jog aptariamos įstatymo projekto nuostatos dalis, nustatanti išimtį iš Akcinių bendrovių įstatymo, turėtų būti įtvirtinta Akcinių bendrovių įstatyme, o ne teikiamame įstatymo projekte. Siūlytina įstatymo projektą koreguoti ir/arba kartu keisti ir Akcinių bendrovių įstatymą, kad išvengti teisės normų konkurencijos. 3.
terminas įmonėms pakeisti savo įstatus yra pagrįstas objektyviais kriterijais ir įgyvendinamas. Svarstytina galimybė nustatyti proporcingumo principą atitinkantį terminą nustatomiems įpareigojimams įgyvendinti. 4. Projektą reikėtų papildyti nuostata dėl įstatymo įsigaliojimo datos, nes pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio nuostatas. 5. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „1 dalies 5 punkto“. 6. Atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu Vyriausybei priskirtas funkcijas dėl nacionalinio saugumo interesų apsaugos strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose, siūlytina prašyti Vyriausybės pateikti nuomonę dėl teikiamo įstatymo projekto. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniui analogiška nuostata siūloma Seime įregistruotu Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-2087 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1513, o projekto 2 straipsnio 1 daliai – Lietuvos Respublikos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1005. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis [1] Turima minty Europos Sąjungos sutartis (Mastrichto sutartis) - TD pastaba. [2] Turima minty Europos Bendrijos Steigimo Sutartis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-04- Nr. Į 2014-04-01 Nr. XIIP-1645 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ĮSTATYMO NR. XI-2087 4 IR 5 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-1645 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. XI-2087 4 ir
įstatymo projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo
dėl 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių, kuriose valstybei nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių šių įmonių akcijų, priimami, jeigu už juos balsuoja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Tokiu atveju priimant sprendimus, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, įmonių steigimo ar veiklos dokumentuose ar susitarimuose tarp akcininkų nustatyti kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimai netaikomi.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekto rengimą paskatino „poreikis sustiprinti valstybės interesų apsaugą, efektyvios valstybės kontrolės bei nacionalinio saugumo užtikrinimą“, šiuo projektu siekiama „sustiprinti valstybės sprendžiamąją galią bei apsaugoti esminius nacionalinio saugumo ir valstybės interesus“. Atsižvelgdami į tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti specialią, daugiau galių valstybei suteikiančią sprendimų priėmimo tvarką, pažymime, kad vadovaujantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 63 straipsniu draudžiami laisvo kapitalo judėjimo apribojimai apima ir draudimą riboti tiesiogines investicijas, kurių pagrindinis bruožas yra galimybė veiksmingai dalyvauti valdant ir kontroliuojant bendrovę. Teisingumo Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad valstybių narių nustatyti valdymo teisių įgyvendinimo ribojimai yra priskirtini SESV 63 straipsniu draudžiamiems ribojimams (2002 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Belgiją, C‑503/99, Rink. p. I‑4809, 38-40 punktai; 2007 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C‑112/05, Rink. p. I‑0000, 18-19 punktai). Vadovaujantis Teisingumo Teismo išaiškinimais svarbūs viešieji interesai, be kitų ir visuomenės saugumas, išimtiniais atvejais gali pateisinti laisvą kapitalo judėjimą ribojančias priemones, tačiau tokios priemonės turi atitikti teisinio tikrumo ir proporcingumo principus.
Be to, Teisingumo Teismas pabrėžia, kad visuomenės saugumo interesai, būdami išimtimi iš fundamentalaus laisvo kapitalo judėjimo principo, turėtų būti aiškinami siaurai, kad jų turinio vienašališkai, nekontroliuojant Sąjungos institucijoms, negalėtų nustatyti kiekviena valstybė narė. Įvertinę Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamą siūlomo teisinio reguliavimo pagrindimą, atkreipiame dėmesį, kad siekiant pateisinti laisvo kapitalo judėjimo ribojimus nepakanka vien tik saugomų viešųjų interesų įvardijimo, kiekvienu atveju turi būti pagrindžiama, kad egzistuoja reali ir pakankamai rimta grėsmė šiems interesams. Be to, siekiant pagrįsti siūlomo reguliavimo proporcingumą turėtų būti įvertinta, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra tinkamiausia priemonė siekiant eliminuoti šią grėsmę, t. y. ar siekiamų tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis (žr., inter alia, 2000 m. gegužės 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Italiją, C‑58/99, Rink. p. I‑3811;
Portugaliją, C‑367/98, Rink. p. I‑4731; Komisija prieš Prancūziją, C‑483/99, Rink. p. I‑4781 ir Komisija prieš Belgiją, C‑503/99, Rink. p. I‑4809;
Nyderlandus, sujungtos bylos C‑282/04 ir C‑283/04, Rink. p. I‑9141).
I‑9141). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad sistemiškai vertinant Įstatymo projektą ir Įstatymo projekto aiškinamąjį raštą kyla abejonių dėl būtinybės siūlomas priemones taikyti visais atvejais visuotiniame akcininkų susirinkime priimant Įstatymo projekte nurodytus sprendimus (dėl įstatinio kapitalo didinimo, įstatinio kapitalo mažinimo, įstatų keitimo, pelno (nuostolių) paskirstymo, reorganizavimo, atskyrimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo ir likvidavimo), todėl turėtų būti papildomai įvertinta, ar egzistuoja realios ir pakankamai rimtos grėsmės nurodytiems viešiesiems interesams taip pat, ar siekiamų tikslų negalima pasiekti alternatyviomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
SAUGUMO ir GYNYBOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ĮSTATYMO NR. XI-2087 4 IR 5 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Algis Kašėta, Rasa Juknevičienė, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai asmenys: Energetikos viceministras Aleksandras Spruogis, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Agnė Petravičienė, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėja Sigita Vasiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-03 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse ir griežtesnes nei nustatytos galiojančio įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms įmonėms, kuriose valstybė turi sprendžiamąją galią. Teikiamas siūlymas diskutuotinas.
Pirma, svarstytina, ar siūlomos nuostatos suderinamos su Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtinta kapitalo judėjimo laisve (63-66 straipsniai). Pastebėtina, kad Teisingumo Teismas 2002 m. birželio 4 d. sprendime byloje C-503/99 Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę pažymėjo: „Nacionalinės teisės norma gali apriboti laisvą kapitalo judėjimą kaip pamatinį Sutarties principą tik tada, kai ją pateisina Sutarties 73d straipsnio 1 dalyje išvardytos priežastys arba svarbūs visuomeniniai interesai, kurie galioja visiems priimančios valstybės narės teritorijoje veikiantiems asmenims arba įmonėms. Be to, kad būtų pateisinama, nacionalinės teisės norma turi būti tinkama įgyvendinti ja siekiamą tikslą ir neviršyti to, kas būtina jį pasiekti, t. y. atitikti proporcingumo kriterijų (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Sanz de Lera ir kt., C‑163/94, C‑165/94 ir C‑250/94, Rink. p. I‑4821, 23 punktą ir 2000 m. kovo 14 d. Sprendimo Église de scientologie, C‑54/99, Rink. p. I‑1335, 18 punktą)“(45 punktas). Nurodytame Teisingumo Teismo sprendime taip pat konstatuota: „<...> Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, jog visuomenės saugumo pagrindai, būdami išimtis iš fundamentalaus laisvo kapitalo judėjimo principo, turi būti aiškinami siaurai, kad jų turinio vienašališkai, nekontroliuojant Bendrijos institucijoms, negalėtų nustatyti kiekviena valstybė narė. Todėl visuomenės saugumu galima remtis tik realios ir pakankamai rimtos grėsmės pagrindiniams visuomenės interesams atveju (žr. minėto sprendimo Église de scientologie 17 punktą)“ (47 punktas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Teisingumo Teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimą sujungtose bylose C-282/04 ir C-283/04, kuriuo pripažinta, kad Nyderlandų Karalystė, palikusi galioti įstatymų nuostatas dėl specialias teises valstybei suteikiančių akcijų,
„neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnio 1 dalį“.
Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte keliamas tikslas – užtikrinti esminius nacionalinio saugumo ir valstybės interesus, tačiau jis nedetalizuojamas. Projekte nėra nuostatų, kuriomis būtų nustatyti kriterijai ar atvejai, kada valstybės įsikišimas yra būtinas siekiant užtikrinti esminius nacionalinio saugumo ir valstybės interesus. Taigi siūlomos nuostatos sudaro prielaidas valstybei visais atvejais blokuoti 5 straipsnio
atitinkančius sprendimus jų nemotyvuojant. Antra, tikėtina, kad vienas projekto tikslų - užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB, priimta be kita ko siekiant prisidėti prie gamtinių dujų tiekimo saugumo ir tvarumo. Šiam tikslui įgyvendinti šioje direktyvoje numatyta ne viena priemonė (veiksmingas veiklų atskyrimas, tinklo infrastruktūros plėtros skatinimas, viešųjų paslaugų reikalavimų laikymasis, ilgalaikis planavimas, solidaraus regioninio bendradarbiavimo sistemos sukūrimas, didesnių įgaliojimų suteikimas reguliavimo institucijoms ir kt.). Pastebėtina ir tai, kad gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo politikos kryptys, priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui stiprinti, sąrašas nustatytas 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti. Abi nurodytos direktyvos yra perkeltos į Lietuvos teisę.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „Esminiai nacionalinio saugumo ir valstybės interesai yra apsaugomi atliekant potencialių šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, kai to reikalaujama pagal šio įstatymo 7 straipsnį.“ Taigi projektu siūlomos priemonės yra papildomos jau įtvirtintų galiojančiame įstatyme ir kituose įstatymuose atžvilgiu. Tačiau projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių argumentų, kad esamos priemonės yra nepakankamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad projekto nuostatos galėtų būti vertintinos kaip galimai ribojančios kapitalo judėjimą tarp valstybių narių bei tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, o siūlomų priemonių taikymo būtinumas visais atvejais visuotiniame akcininkų susirinkime priimant projekte nurodytus sprendimus (jų nemotyvuojant konkrečiais nacionalinio saugumo ir valstybės interesais, taip pat nenustatant kriterijų ir atvejų, kada jos gali būti taikomos) nėra pakankamai pagrįstas, todėl jos galimai nėra proporcingos tikslui pasiekti. Pastebėtina, kad Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos savo išvadose dėl Seime įregistruotų įstatymų projektų Nr. XIIP-1005 ir Nr. XIIP-1513 informavo apie Europos Komisijos atliekamą tyrimą dėl siūlomo keisti įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatų atitikimo Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo. Nepritarti Ribojimai yra skirti nacionalinio saugumo interesų apsaugai, ypač, kiek tai susiję su kapitalu iš trečiųjų šalių, kurios neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų bei gali kelti realią grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui svarbią bei strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose sektoriuose. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-03 2.
Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, kad keičiamo straipsnio 1 dalyje nurodytose įmonėse visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai būtų priimami kita tvarka nei nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme. Pažymėtina, jog Akcinių bendrovių įstatymo reguliavimas, susijęs su visuotiniame akcininkų susirinkime sprendimams priimti reikalinga dauguma, yra imperatyvus ir nenumato galimybės kituose įstatymuose šių teisinių santykių reguliuoti kitaip. Taigi priėmus siūlomos redakcijos įstatymo projektą būtų sukurta dviejų įstatymų teisės normų konkurencija. Aptariama situacija vertintina kaip teisiškai ydinga. Pažymėtina, jog aptariamos įstatymo projekto nuostatos dalis, nustatanti išimtį iš Akcinių bendrovių įstatymo, turėtų būti įtvirtinta Akcinių bendrovių įstatyme, o ne teikiamame įstatymo projekte. Siūlytina įstatymo projektą koreguoti ir/arba kartu keisti ir Akcinių bendrovių įstatymą, kad išvengti teisės normų konkurencijos. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
terminas įmonėms pakeisti savo įstatus yra pagrįstas objektyviais kriterijais ir įgyvendinamas. Svarstytina galimybė nustatyti proporcingumo principą atitinkantį terminą nustatomiems įpareigojimams įgyvendinti. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
papildyti nuostata dėl įstatymo įsigaliojimo datos, nes pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio nuostatas. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
juridinės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „1 dalies 5 punkto“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-03 6.
Atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu Vyriausybei priskirtas funkcijas dėl nacionalinio saugumo interesų apsaugos strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose, siūlytina prašyti Vyriausybės pateikti nuomonę dėl teikiamo įstatymo projekto. Nepritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, kad projekto 1 straipsniui analogiška nuostata siūloma Seime įregistruotu Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-2087 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1513, o projekto 2 straipsnio 1 daliai – Lietuvos Respublikos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1005. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1645 atsižvelgiant į pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei siūlyti pagrindiniam komitetui jį sujungti su Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIIP-1005. 7. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Artūras Paulauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
EKONOMIKOS komitetas
RESPUBLIKOS Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ĮSTATYMO NR. XI-2087 4 IR 5 straipsniŲ pakeitimo
2014 m. gegužės 7 d. Nr. 108-P-12
pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Remigijus Šimašius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Darius Šaltmeris. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Aleksandras Spruogis, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Agnė Amelija Petravičienė, Respublikos Prezidentės patarėjas Nerijus Rasburskis, Respublikos Prezidentės patarėjas Gediminas Vaitkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma keičiamo įstatymo 5 straipsnio naujoje 4 dalyje nustatyti papildomas nei yra nustatytos to paties straipsnio 3 dalyje priemones nacionalinio saugumo ir valstybės interesams užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse ir griežtesnes nei nustatytos galiojančio įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms įmonėms, kuriose valstybė turi sprendžiamąją galią. Teikiamas siūlymas diskutuotinas.
Pirma, svarstytina, ar siūlomos nuostatos suderinamos su Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtinta kapitalo judėjimo laisve (63-66 straipsniai). Pastebėtina, kad Teisingumo Teismas 2002 m. birželio 4 d. sprendime byloje C-503/99 Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę pažymėjo: „Nacionalinės teisės norma gali apriboti laisvą kapitalo judėjimą kaip pamatinį Sutarties principą tik tada, kai ją pateisina Sutarties[1] 73d straipsnio 1 dalyje išvardytos priežastys arba svarbūs visuomeniniai interesai, kurie galioja visiems priimančios valstybės narės teritorijoje veikiantiems asmenims arba įmonėms. Be to, kad būtų pateisinama, nacionalinės teisės norma turi būti tinkama įgyvendinti ja siekiamą tikslą ir neviršyti to, kas būtina jį pasiekti, t. y. atitikti proporcingumo kriterijų (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Sanz de Lera ir kt., C‑163/94, C‑165/94 ir C‑250/94, Rink. p. I‑4821, 23 punktą ir 2000 m. kovo 14 d. Sprendimo Église de scientologie, C‑54/99, Rink. p. I‑1335, 18 punktą)“(45 punktas). Nurodytame Teisingumo Teismo sprendime taip pat konstatuota: „<...> Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, jog visuomenės saugumo pagrindai, būdami išimtis iš fundamentalaus laisvo kapitalo judėjimo principo, turi būti aiškinami siaurai, kad jų turinio vienašališkai, nekontroliuojant Bendrijos institucijoms, negalėtų nustatyti kiekviena valstybė narė. Todėl visuomenės saugumu galima remtis tik realios ir pakankamai rimtos grėsmės pagrindiniams visuomenės interesams atveju (žr. minėto sprendimo Église de scientologie 17 punktą)“ (47 punktas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Teisingumo Teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimą sujungtose bylose C-282/04 ir C-283/04, kuriuo pripažinta, kad Nyderlandų Karalystė, palikusi galioti įstatymų nuostatas dėl specialias teises valstybei suteikiančių akcijų,
„neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnio 1 dalį[2]“.
Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte keliamas tikslas – užtikrinti esminius nacionalinio saugumo ir valstybės interesus, tačiau jis nedetalizuojamas. Projekte nėra nuostatų, kuriomis būtų nustatyti kriterijai ar atvejai, kada valstybės įsikišimas yra būtinas siekiant užtikrinti esminius nacionalinio saugumo ir valstybės interesus. Taigi siūlomos nuostatos sudaro prielaidas valstybei visais atvejais blokuoti 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių valdymo organų siūlomus įmonių ekonominius interesus atitinkančius sprendimus jų nemotyvuojant. Antra, tikėtina, kad vienas projekto tikslų - užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB, priimta be kita ko siekiant prisidėti prie gamtinių dujų tiekimo saugumo ir tvarumo. Šiam tikslui įgyvendinti šioje direktyvoje numatyta ne viena priemonė (veiksmingas veiklų atskyrimas, tinklo infrastruktūros plėtros skatinimas, viešųjų paslaugų reikalavimų laikymasis, ilgalaikis planavimas, solidaraus regioninio bendradarbiavimo sistemos sukūrimas, didesnių įgaliojimų suteikimas reguliavimo institucijoms ir kt.). Pastebėtina ir tai, kad gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo politikos kryptys, priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui stiprinti, sąrašas nustatytas 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti. Abi nurodytos direktyvos yra perkeltos į Lietuvos teisę.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „Esminiai nacionalinio saugumo ir valstybės interesai yra apsaugomi atliekant potencialių šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, kai to reikalaujama pagal šio įstatymo 7 straipsnį.“ Taigi projektu siūlomos priemonės yra papildomos jau įtvirtintų galiojančiame įstatyme ir kituose įstatymuose atžvilgiu. Tačiau projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių argumentų, kad esamos priemonės yra nepakankamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad projekto nuostatos galėtų būti vertintinos kaip galimai ribojančios kapitalo judėjimą tarp valstybių narių bei tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, o siūlomų priemonių taikymo būtinumas visais atvejais visuotiniame akcininkų susirinkime priimant projekte nurodytus sprendimus (jų nemotyvuojant konkrečiais nacionalinio saugumo ir valstybės interesais, taip pat nenustatant kriterijų ir atvejų, kada jos gali būti taikomos) nėra pakankamai pagrįstas, todėl jos galimai nėra proporcingos tikslui pasiekti. Pastebėtina, kad Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos savo išvadose dėl Seime įregistruotų įstatymų projektų Nr. XIIP-1005 ir Nr. XIIP-1513 informavo apie Europos Komisijos atliekamą tyrimą dėl siūlomo keisti įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatų atitikimo Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šiame įstatyme valstybės sprendžiamoji galia reiškia, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytose įmonėse valstybei tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones turi priklausyti akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių šių įmonių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose akcijų.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių valdyba gali priimti sprendimus ir posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 1/2 ir daugiau valdybos narių, o valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš. Tokių įmonių įstatai negali numatyti kitokio valdybos posėdžio kvorumo ar kitokios balsų daugumos valdybos sprendimams priimti.““ Siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų galimybes valstybei efektyviai dalyvauti įmonių, kuriose valstybė turi turėti sprendžiamąją galią, valdyme bei sprendimų priėmime valdybose. Pakeitimai būtų taikomi konkrečių, Įstatymo 4 straipsnyje nurodytų, įmonių atžvilgiu, nustatant tik aiškiai apibrėžtas bei būtinas priemones (proporcingumas), kurios yra pateisinamos bei reikalingos teisėtiems tikslams pasiekti (visuomenės saugumo ir patikimumo, valdant strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmones). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad keičiamo straipsnio 1 dalyje nurodytose įmonėse visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai būtų priimami kita tvarka nei nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme. Pažymėtina, jog Akcinių bendrovių įstatymo reguliavimas, susijęs su visuotiniame akcininkų susirinkime sprendimams priimti reikalinga dauguma, yra imperatyvus ir nenumato galimybės kituose įstatymuose šių teisinių santykių reguliuoti kitaip. Taigi priėmus siūlomos redakcijos įstatymo projektą būtų sukurta dviejų įstatymų teisės normų konkurencija. Aptariama situacija vertintina kaip teisiškai ydinga.
Pažymėtina, jog aptariamos įstatymo projekto nuostatos dalis, nustatanti išimtį iš Akcinių bendrovių įstatymo, turėtų būti įtvirtinta Akcinių bendrovių įstatyme, o ne teikiamame įstatymo projekte. Siūlytina įstatymo projektą koreguoti ir/arba kartu keisti ir Akcinių bendrovių įstatymą, kad išvengti teisės normų konkurencijos. Nepritarti Keičiama Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis. Tos paties 4 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims atskirų juridinių asmenų rūšis reglamentuojantys įstatymai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja šiam Įstatymui. Šia nuostata yra išsprendžiamas įstatymų konkurencijos klausimas, todėl Akcinių bendrovių įstatymo keitimas netikslingas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
kriterijais ir įgyvendinamas. Svarstytina galimybė nustatyti proporcingumo principą atitinkantį terminą nustatomiems įpareigojimams įgyvendinti. Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios
įmonės ne vėliau kaip per 1 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo įstatus suderina pagal šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytais reikalavimus. Nepakeistų įstatų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms šio įstatymo normoms.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
datos, nes pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio nuostatas. Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Įstatymo projektą, turės būti keičiami Energetikos ministro įsakymai.
Iki Įstatymo įsigaliojimo nėra poreikio priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „1 dalies 5 punkto“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
pagrindų įstatymu Vyriausybei priskirtas funkcijas dėl nacionalinio saugumo interesų apsaugos strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose, siūlytina prašyti Vyriausybės pateikti nuomonę dėl teikiamo įstatymo projekto. Nepritarti Įstatymo projektas yra derintas su kompetentingomis valstybės institucijomis, gautos jų išvados. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostata siūloma Seime įregistruotu Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-2087 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1513, o projekto 2 straipsnio 1 daliai – Lietuvos Respublikos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1005. Atsižvelgta Lietuvos Respublikos Seimas 2014-03-27 vakarinio posėdžio protokolu Nr. SPP-131 paprašė Vyriausybės išvados dėl LR strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. 1132 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1513. LR strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1005 yra jau priimtas (Įstatymas Nr.
XII-853)
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-05-02 Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. XI-2087 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1645 (toliau – įstatymo projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 5 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, numatančia, kad sprendimai dėl
tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių šių įmonių akcijų, priimami, jeigu už juos balsuoja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Tokiu atveju priimant sprendimus, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, įmonių steigimo ar veiklos dokumentuose ar susitarimuose tarp akcininkų nustatyti kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimai netaikomi. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekto rengimą paskatino „poreikis sustiprinti valstybės interesų apsaugą, efektyvios valstybės kontrolės bei nacionalinio saugumo užtikrinimą“, šiuo projektu siekiama „sustiprinti valstybės sprendžiamąją galią bei apsaugoti esminius nacionalinio saugumo ir valstybės interesus“.
Atsižvelgdami į tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti specialią, daugiau galių valstybei suteikiančią sprendimų priėmimo tvarką, pažymime, kad vadovaujantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 63 straipsniu draudžiami laisvo kapitalo judėjimo apribojimai apima ir draudimą riboti tiesiogines investicijas, kurių pagrindinis bruožas yra galimybė veiksmingai dalyvauti valdant ir kontroliuojant bendrovę. Teisingumo Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad valstybių narių nustatyti valdymo teisių įgyvendinimo ribojimai yra priskirtini SESV 63 straipsniu draudžiamiems ribojimams (2002 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Belgiją, C‑503/99, Rink. p. I‑4809, 38-40 punktai; 2007 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C‑112/05, Rink. p. I‑0000, 18-19 punktai). Vadovaujantis Teisingumo Teismo išaiškinimais svarbūs viešieji interesai, be kitų ir visuomenės saugumas, išimtiniais atvejais gali pateisinti laisvą kapitalo judėjimą ribojančias priemones, tačiau tokios priemonės turi atitikti teisinio tikrumo ir proporcingumo principus. Be to, Teisingumo Teismas pabrėžia, kad visuomenės saugumo interesai, būdami išimtimi iš fundamentalaus laisvo kapitalo judėjimo principo, turėtų būti aiškinami siaurai, kad jų turinio vienašališkai, nekontroliuojant Sąjungos institucijoms, negalėtų nustatyti kiekviena valstybė narė.
Įvertinę Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamą siūlomo teisinio reguliavimo pagrindimą, atkreipiame dėmesį, kad siekiant pateisinti laisvo kapitalo judėjimo ribojimus nepakanka vien tik saugomų viešųjų interesų įvardijimo, kiekvienu atveju turi būti pagrindžiama, kad egzistuoja reali ir pakankamai rimta grėsmė šiems interesams. Be to, siekiant pagrįsti siūlomo reguliavimo proporcingumą turėtų būti įvertinta, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra tinkamiausia priemonė siekiant eliminuoti šią grėsmę, t. y. ar siekiamų tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis (žr., inter alia, 2000 m. gegužės 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Italiją, C‑58/99, Rink. p. I‑3811; 2002 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimai Komisija prieš Portugaliją, C‑367/98, Rink. p. I‑4731; Komisija prieš Prancūziją, C‑483/99, Rink. p. I‑4781 ir Komisija prieš Belgiją, C‑503/99, Rink. p. I‑4809; 2006 m. rugsėjo 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, sujungtos bylos C‑282/04 ir C‑283/04, Rink. p. I‑9141).
I‑9141). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad sistemiškai vertinant Įstatymo projektą ir Įstatymo projekto aiškinamąjį raštą kyla abejonių dėl būtinybės siūlomas priemones taikyti visais atvejais visuotiniame akcininkų susirinkime priimant Įstatymo projekte nurodytus sprendimus (dėl įstatinio kapitalo didinimo, įstatinio kapitalo mažinimo, įstatų keitimo, pelno (nuostolių) paskirstymo, reorganizavimo, atskyrimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo ir likvidavimo), todėl turėtų būti papildomai įvertinta, ar egzistuoja realios ir pakankamai rimtos grėsmės nurodytiems viešiesiems interesams taip pat, ar siekiamų tikslų negalima pasiekti alternatyviomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis. Pritarti iš dalies Žr. 1 TD pastabą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2014-04-23 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1645 atsižvelgiant į pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei siūlyti pagrindiniam komitetui jį sujungti su Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIIP-1005. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIP-1005 buvo priimtas 2014-04-24 (Įstatymas XII-853), pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui 7.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas, 2014-05-07 Argumentai. Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas dėl įstatymo nuostatų įgyvendinimo, siūlome patikslinti 3 straipsnio nuostatas dėl Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Pasiūlymas:
taip:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 3 dalys bei 2 straipsnis įsigalioja tą dieną, kai valstybė tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones įgyja AB „Amber Grid“ bei akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių įmonių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. 2. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ne vėliau kaip per 1 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo įstatus suderina pagal šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytais reikalavimus. Nepakeistų įstatų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms šio įstatymo normoms. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nedelsdamos praneša Teisės aktų registrui apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių faktų atsiradimą.“ Pritarti 8.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Remigijus Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis [1] Turima minty Europos Sąjungos sutartis (Mastrichto sutartis) - TD pastaba. [2] Turima minty Europos Bendrijos Steigimo Sutartis – TD pastaba.