1b pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 187 straipsnio pakeitimas Pakeisti 187 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„187 straipsnis. Darbo užmokesčio minimumas
1Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą, kuri atitinka Europos socialinės chartijos ratifikavimo įstatymu prisiimtus įsipareigojimus. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Jeigu Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nenustato minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos iki einamųjų metų birželio 1 dienos arba nėra Trišalės tarybos teikimo dėl minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos, tai ateinančių finansinių metų minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydį nustato ir tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos, atsižvelgdamas į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame ir privačiame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Viktoras Uspaskich Vytautas Gapšys Valdas Skarbalius Artūras Paulauskas Darius Ulickas Valentinas Bukauskas Petras Čimbaras Raimundas Paliukas Petras Narkevičius Larisa Dmitrijeva Ričardas Sargūnas Raimundas Markauskas Dangutė Mikutienė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Siekiant Lietuvai kuo greičiau įstoti į Europos Sąjungą, 2001 m. Seimas ratifikavo Europos socialinę chartiją (pataisytą), pasirenkant vienus straipsnius kaip privalomus, o kitus kaip neprivalomus. Įstatymo „Dėl 1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo” 2 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublika įsipareigoja laikytis II dalies 1–11 straipsniuose, 12 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose, 13 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, 14–17 straipsniuose, 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, 19 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7, 9–11 punktuose, 20-22 straipsniuose, 24-29 straipsniuose ir 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų įsipareigojimų. Chartijos 4 straipsnio, kuriuo siekiama užtikrinti, kad teisė į teisingą atlyginimą būtų įgyvendinta veiksmingai, 1 dalis nustato, kad šalys įsipareigoja pripažinti tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį. Europos socialinių teisių komitetas (Strasbūras) yra vienintelė institucija, turinti kompetenciją aiškinti ką reiškia Chartijoje vartojamos sąvokos. Pagal minėto Komiteto išaiškinimą, minimali alga, kuri užtikrintų normalų gyvenimo lygį, yra tokia alga, kuri atskaičius mokesčius negali būti mažesnė nei 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, minimalaus vartotojiško krepšelio vertė (absoliuti skurdo riba) vienam asmeniui 2012 m. sudarė 749 litus, kai tuo tarpu minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio buvo 678,5 lito, o nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio, pakėlus MMA nuo 800 iki 850 litų, buvo
dirbančiajam. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, 2013 m.
III ketv. vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis buvo 1784 litai, o MMA atskaičius mokesčius – 845,5 lito, kas sudarė 47,39 proc. vidutinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Įstatymo projekto tikslas
Trišalės tarybos teikimu nustato tokią minimaliąją mėnesinę algą, kuri atitiktų Europos socialinės chartijos ratifikavimo įstatymu prisiimtus įsipareigojimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Pirminis projekto iniciatorius – Viktor Uspaskich. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Darbo kodekso 187 straipsnyje, kuris reglamentuoja darbo užmokesčio minimumą, nurodyta, kad Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą ir, kad atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Darbo kodekso 187 straipsnį, numatant, kad Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato tokią minimaliąją mėnesinę algą, kuri atitinka Europos socialinės chartijos ratifikavimo įstatymu prisiimtus įsipareigojimus. Įgyvendinant įsipareigojimus pagal Europos socialinę chartiją (pataisytą) Lietuvos Respublikoje turės būti nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kuri pagal Europos socialinių teisių komiteto išaiškinimą negali būti mažesnė nei 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas turės nežymią įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Europos socialinė chartija“, „Darbo kodeksas“, „minimalioji mėnesinė alga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Viktoras Uspaskich Vytautas Gapšys Valdas Skarbalius Darius Ulickas Valentinas Bukauskas Petras Čimbaras Raimundas Paliukas Larisa Dmitrijeva Ričardas Sargūnas Raimundas Markauskas Dangutė Mikutienė
Vilnius
2014-04-08 Nr. XIIP-1642 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad Vyriausybės Trišalės tarybos teikimu nustatomas minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga turi atitikti Europos socialinės chartijos ratifikavimo įstatymu prisiimtus įsipareigojimus. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad aptariama projekto nuostata yra grindžiama tuo, kad pagal Europos socialinių teisių komiteto išaiškinimą minimali mėnesinė alga negali būti mažesnė nei 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačioje Europos socialinėje chartijoje (toliau –Chartija), į kurią yra nurodoma teikiamame projekte, nėra nustatyta šalių pareiga užtikrinti konkretaus procentinio dydžio minimalią algą. Chartijos 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras įpareigojimas prie Chartijos prisijungusioms šalims pripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimos nariams normalų gyvenimo lygį. Chartijos 4 straipsnio 5 dalies antros pastraipos nuostatos, kuriose nustatomi galimi Chartijos 4 straipsnyje nustatytų teisių įgyvendinimo būdai, taip pat nesuponuoja valstybių prievolės nustatyti konkretaus procentinio dydžio minimalią mėnesinę algą – „Įgyvendinti šias teises siekiama įtvirtinant jas laivai sudaromomis kolektyvinėmis sutartimis, įstatymo nustatytu darbo užmokesčio reguliavimo mechanizmu arba kitomis priemonėmis, atitinkančiomis vidaus sąlygas“ (pabraukimas – mūsų).
Pažymėtina ir tai, kad Europos socialinių teisių komitetas savo praktikoje taip pat nėra suformulavęs absoliučios valstybių prievolės nustatyti ne mažesnę kaip
d. Europos socialinių teisių komiteto praktikos rinkinyje nurodoma, kad mažesė nei 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio minimali alga nėra automatiškai traktuojama kaip neatitinkanti Chartijos. Komitetas nurodė, kad jeigu minimali alga sudaro nuo 50 iki 60 procentų vidutinio atlyginimo dydžio, valstybės paprastai yra paprašomos įrodyti pakankamą gyvenimo lygio užtikrinimą, pateikiant išsamią informaciją apie gyenimo kaštus (išlaidas svaikatos priežiūrai, išsilavinimui, transportui ir pan.). Ir tik tuo atveju, kai minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, sudaro mažiau kaip pusę vidutinio darbo užmokesčio, Chartijos šalis traktuojama kaip neįgyvendinanti Chartijos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo. Teisės departamentas neturi informacijos, ar Ministrų Komitetas pagal Chartijos 29 straipsnį Lietuvos atžvilgiu yra priėmęs kokių nors rekomendacijų dėl Chartijos 4 straipsnio netinkamo įgyvendinimo.
Antra, siūloma nuostata būtų perteklinė tuo atveju, jei Chartijos 4 straipsnio 1 dalies nuostatos ir galėtų būti aiškinamos taip, kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, nes Chartija tiesiogiai turėtų vadovautis tiek Trišalė taryba, teikdama siūlymą Vyriausybei, tiek Vyriausybė priimdama sprendimą nustatyti minimaliosios algos dydį, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir turi įstatymo galią. Be to, pagal Darbo kodekso 8 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai. Trečia, iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar siūlomų reikalavimų turėtų laikytis ir Seimas, jeigu Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nenustatytų minimaliosios mėnesinės algos iki Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ketvirta, svarstytina, ar toks siūlymas neapribotų socialinių partnerių ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teises tartis dėl minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Darbo kodekso
darbdavių atstovų bei jų organizacijų, o tam tikrais Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais – ir valstybės institucijų tarpusavio santykių sistema, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus. Penkta, siūloma nuostata svarstytina atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 131 Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis.
Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatant minimalaus darbo užmokesčio dydį, kiek tai įmanoma ir priimtina pagal nacionalinę praktiką ir sąlygas, be kita ko, atsižvelgiama į ekonominius veiksnius, įskaitant ekonominę plėtrą, darbo našumą ir ketinimus siekti ir išlaikyti aukštą užimtumo lygį. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiama tik Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalis, nerašytinas straipsnio pavadinimas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert I. Šambaraitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-04- Nr. Į 2014-03-31 Nr. XIIP-1642 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1642 (toliau – projektas), pažymime, kad pateikto projekto nuostatų tiesiogiai nereguliuoja Europos Sąjungos teisės nuostatos. Pritariame 2014 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išsakytoms abejonėms dėl šiuo įstatymo projektu siūlomo perteklinio teisinio reguliavimo atsižvelgiant į Europos socialinės chartijos nuostatų aiškinimą bei taikymą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad Vyriausybės Trišalės tarybos teikimu nustatomas minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga turi atitikti Europos socialinės chartijos ratifikavimo įstatymu prisiimtus įsipareigojimus. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad aptariama projekto nuostata yra grindžiama tuo, kad pagal Europos socialinių teisių komiteto išaiškinimą minimali mėnesinė alga negali būti mažesnė nei 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačioje Europos socialinėje chartijoje (toliau –Chartija), į kurią yra nurodoma teikiamame projekte, nėra nustatyta šalių pareiga užtikrinti konkretaus procentinio dydžio minimalią algą.
Chartijos 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras įpareigojimas prie Chartijos prisijungusioms šalims pripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimos nariams normalų gyvenimo lygį. Chartijos 4 straipsnio 5 dalies antros pastraipos nuostatos, kuriose nustatomi galimi Chartijos 4 straipsnyje nustatytų teisių įgyvendinimo būdai, taip pat nesuponuoja valstybių prievolės nustatyti konkretaus procentinio dydžio minimalią mėnesinę algą – „Įgyvendinti šias teises siekiama įtvirtinant jas laivai sudaromomis kolektyvinėmis sutartimis, įstatymo nustatytu darbo užmokesčio reguliavimo mechanizmu arba kitomis priemonėmis, atitinkančiomis vidaus sąlygas“ (pabraukimas – mūsų). Pažymėtina ir tai, kad Europos socialinių teisių komitetas savo praktikoje taip pat nėra suformulavęs absoliučios valstybių prievolės nustatyti ne mažesnę kaip 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio minimalią algą. 2008 m. rugsėjo 1 d. Europos socialinių teisių komiteto praktikos rinkinyje nurodoma, kad mažesnė nei 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio minimali alga nėra automatiškai traktuojama kaip neatitinkanti Chartijos. Komitetas nurodė, kad jeigu minimali alga sudaro nuo
paprašomos įrodyti pakankamą gyvenimo lygio užtikrinimą, pateikiant išsamią informaciją apie gyvenimo kaštus (išlaidas sveikatos priežiūrai, išsilavinimui, transportui ir pan.). Ir tik tuo atveju, kai minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, sudaro mažiau kaip pusę vidutinio darbo užmokesčio, Chartijos šalis traktuojama kaip neįgyvendinanti Chartijos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo.
Teisės departamentas neturi informacijos, ar Ministrų Komitetas pagal Chartijos 29 straipsnį Lietuvos atžvilgiu yra priėmęs kokių nors rekomendacijų dėl Chartijos 4 straipsnio netinkamo įgyvendinimo. Antra, siūloma nuostata būtų perteklinė tuo atveju, jei Chartijos 4 straipsnio 1 dalies nuostatos ir galėtų būti aiškinamos taip, kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, nes Chartija tiesiogiai turėtų vadovautis tiek Trišalė taryba, teikdama siūlymą Vyriausybei, tiek Vyriausybė priimdama sprendimą nustatyti minimaliosios algos dydį, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir turi įstatymo galią. Be to, pagal Darbo kodekso 8 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai. Trečia, iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar siūlomų reikalavimų turėtų laikytis ir Seimas, jeigu Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nenustatytų minimaliosios mėnesinės algos iki Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ketvirta, svarstytina, ar toks siūlymas neapribotų socialinių partnerių ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teises tartis dėl minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Darbo kodekso 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinė partnerystė – tai darbuotojų ir darbdavių atstovų bei jų organizacijų, o tam tikrais Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais
Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr.
užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis. Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatant minimalaus darbo užmokesčio dydį, kiek tai įmanoma ir priimtina pagal nacionalinę praktiką ir sąlygas, be kita ko, atsižvelgiama į ekonominius veiksnius, įskaitant ekonominę plėtrą, darbo našumą ir ketinimus siekti ir išlaikyti aukštą užimtumo lygį. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiama tik Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalis, nerašytinas straipsnio pavadinimas. Pritarti. 2. Europos teisės departamentas prie TM, 2014-04-15 Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1642 (toliau – projektas), pažymime, kad pateikto projekto nuostatų tiesiogiai nereguliuoja Europos Sąjungos teisės nuostatos. Pritariame 2014 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išsakytoms abejonėms dėl šiuo įstatymo projektu siūlomo perteklinio teisinio reguliavimo atsižvelgiant į Europos socialinės chartijos nuostatų aiškinimą bei taikymą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-02-11, nutarimas Nr.124 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-844 ,,Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1.
Pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1642 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-1642) teisinio reguliavimo tikslui – įgyvendinti Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo įstatymu prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nepritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1642 dėl toliau nurodytos priežasties. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1642 teisinio reguliavimo tikslą galima pasiekti įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad darbo teisės šaltiniai yra ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai. Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 85 punkte įtvirtinta, kad atsigaunant ekonomikai nuosekliai bus didinami viešojo sektoriaus, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, šalies minimalusis darbo užmokestis, siekiant, kad jis artėtų prie 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-1642 teisinio reguliavimo tikslą galima pasiekti įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad darbo teisės šaltiniai yra ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1642 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už - 6; prieš - 0; susilaikė - 4. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
ekonomikos komitetas
O S
Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Jurgis Razma, Remigijus Šimašius, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento Projekto „sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas“ ekspertė Indrė Viktorija Užukukytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga turi atitikti Europos socialinės chartijos ratifikavimo įstatymu prisiimtus įsipareigojimus. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad aptariama projekto nuostata yra grindžiama tuo, kad pagal Europos socialinių teisių komiteto išaiškinimą minimali mėnesinė alga negali būti mažesnė nei 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačioje Europos socialinėje chartijoje (toliau –Chartija), į kurią yra nurodoma teikiamame projekte, nėra nustatyta šalių pareiga užtikrinti konkretaus procentinio dydžio minimalią algą. Chartijos 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras įpareigojimas prie Chartijos prisijungusioms šalims pripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimos nariams normalų gyvenimo lygį. Chartijos 4 straipsnio 5 dalies antros pastraipos nuostatos, kuriose nustatomi galimi Chartijos 4 straipsnyje nustatytų teisių įgyvendinimo būdai, taip pat nesuponuoja valstybių prievolės nustatyti konkretaus procentinio dydžio minimalią mėnesinę algą –
„Įgyvendinti šias teises siekiama įtvirtinant jas laivai sudaromomis
kolektyvinėmis sutartimis, įstatymo nustatytu darbo užmokesčio reguliavimo mechanizmu arba kitomis priemonėmis, atitinkančiomis vidaus sąlygas“ (pabraukimas – mūsų). Pažymėtina ir tai, kad Europos socialinių teisių komitetas savo praktikoje taip pat nėra suformulavęs absoliučios valstybių prievolės nustatyti ne mažesnę kaip 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio minimalią algą. 2008 m. rugsėjo 1 d. Europos socialinių teisių komiteto praktikos rinkinyje nurodoma, kad mažesnė nei 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio minimali alga nėra automatiškai traktuojama kaip neatitinkanti Chartijos. Komitetas nurodė, kad jeigu minimali alga sudaro nuo 50 iki 60 procentų vidutinio atlyginimo dydžio, valstybės paprastai yra paprašomos įrodyti pakankamą gyvenimo lygio užtikrinimą, pateikiant išsamią informaciją apie gyvenimo kaštus (išlaidas sveikatos priežiūrai, išsilavinimui, transportui ir pan.).
Ir tik tuo atveju, kai minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, sudaro mažiau kaip pusę vidutinio darbo užmokesčio, Chartijos šalis traktuojama kaip neįgyvendinanti Chartijos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo. Teisės departamentas neturi informacijos, ar Ministrų Komitetas pagal Chartijos 29 straipsnį Lietuvos atžvilgiu yra priėmęs kokių nors rekomendacijų dėl Chartijos 4 straipsnio netinkamo įgyvendinimo. Antra, siūloma nuostata būtų perteklinė tuo atveju, jei Chartijos 4 straipsnio 1 dalies nuostatos ir galėtų būti aiškinamos taip, kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, nes Chartija tiesiogiai turėtų vadovautis tiek Trišalė taryba, teikdama siūlymą Vyriausybei, tiek Vyriausybė priimdama sprendimą nustatyti minimaliosios algos dydį, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir turi įstatymo galią. Be to, pagal Darbo kodekso 8 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai. Trečia, iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar siūlomų reikalavimų turėtų laikytis ir Seimas, jeigu Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nenustatytų minimaliosios mėnesinės algos iki Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ketvirta, svarstytina, ar toks siūlymas neapribotų socialinių partnerių ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teises tartis dėl minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Darbo kodekso 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinė partnerystė – tai darbuotojų ir darbdavių atstovų bei jų organizacijų, o tam tikrais Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais – ir valstybės institucijų tarpusavio santykių sistema, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus. Penkta, siūloma nuostata svarstytina atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 131 Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis. Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatant minimalaus darbo užmokesčio dydį, kiek tai įmanoma ir priimtina pagal nacionalinę praktiką ir sąlygas, be kita ko, atsižvelgiama į ekonominius veiksnius, įskaitant ekonominę plėtrą, darbo našumą ir ketinimus siekti ir išlaikyti aukštą užimtumo lygį. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiama tik Lietuvos
pavadinimas. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-04-15 Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1642 (toliau – projektas), pažymime, kad pateikto projekto nuostatų tiesiogiai nereguliuoja Europos Sąjungos teisės nuostatos. Pritariame 2014 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išsakytoms abejonėms dėl šiuo įstatymo projektu siūlomo perteklinio teisinio reguliavimo atsižvelgiant į Europos socialinės chartijos nuostatų aiškinimą bei taikymą. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-02-11 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-844 ,,Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1642 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-1642) teisinio reguliavimo tikslui – įgyvendinti Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo įstatymu prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nepritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1642 dėl toliau nurodytos priežasties. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1642 teisinio reguliavimo tikslą galima pasiekti įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad darbo teisės šaltiniai yra ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai. Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 85 punkte įtvirtinta, kad atsigaunant ekonomikai nuosekliai bus didinami viešojo sektoriaus, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, šalies minimalusis darbo užmokestis, siekiant, kad jis artėtų prie 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė konkrečius pasiūlymus dėl MMA didinimo galimybių 2015 metais pateiks Lietuvos Respublikos trišalei tarybai. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-1642 teisinio reguliavimo idėjai - didinti minimalią mėnesinę algą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Europos socialinėje chartijoje nėra nustatyta šalių pareiga užtikrinti konkretaus procentinio dydžio minimalią mėnesinę algą, siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: 5 už; 4 prieš. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jurgis Razma. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
REIKALŲ IR DARBO komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 187 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-1642
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
K. Miškinienė - komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, K. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos
Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, R. Guobaitė-Kirslienė - Prezidento kanceliarijos patarėja, L. Savickas - VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertas, A. Šešelgis – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, V. Trečiokas – Darbo partijos frakcijos referentas, A. Zedelytė - Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga turi atitikti Europos socialinės chartijos ratifikavimo įstatymu prisiimtus įsipareigojimus. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas.
Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad aptariama projekto nuostata yra grindžiama tuo, kad pagal Europos socialinių teisių komiteto išaiškinimą minimali mėnesinė alga negali būti mažesnė nei 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačioje Europos socialinėje chartijoje (toliau –Chartija), į kurią yra nurodoma teikiamame projekte, nėra nustatyta šalių pareiga užtikrinti konkretaus procentinio dydžio minimalią algą. Chartijos 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras įpareigojimas prie Chartijos prisijungusioms šalims pripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimos nariams normalų gyvenimo lygį. Chartijos 4 straipsnio 5 dalies antros pastraipos nuostatos, kuriose nustatomi galimi Chartijos 4 straipsnyje nustatytų teisių įgyvendinimo būdai, taip pat nesuponuoja valstybių prievolės nustatyti konkretaus procentinio dydžio minimalią mėnesinę algą –
„Įgyvendinti šias teises siekiama įtvirtinant jas laivai sudaromomis
kolektyvinėmis sutartimis, įstatymo nustatytu darbo užmokesčio reguliavimo mechanizmu arba kitomis priemonėmis, atitinkančiomis vidaus sąlygas“ (pabraukimas – mūsų). Pažymėtina ir tai, kad Europos socialinių teisių komitetas savo praktikoje taip pat nėra suformulavęs absoliučios valstybių prievolės nustatyti ne mažesnę kaip 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio minimalią algą. 2008 m. rugsėjo 1 d. Europos socialinių teisių komiteto praktikos rinkinyje nurodoma, kad mažesė nei 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio minimali alga nėra automatiškai traktuojama kaip neatitinkanti Chartijos.
Komitetas nurodė, kad jeigu minimali alga sudaro nuo 50 iki 60 procentų vidutinio atlyginimo dydžio, valstybės paprastai yra paprašomos įrodyti pakankamą gyvenimo lygio užtikrinimą, pateikiant išsamią informaciją apie gyenimo kaštus (išlaidas svaikatos priežiūrai, išsilavinimui, transportui ir pan.). Ir tik tuo atveju, kai minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, sudaro mažiau kaip pusę vidutinio darbo užmokesčio, Chartijos šalis traktuojama kaip neįgyvendinanti Chartijos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo. Teisės departamentas neturi informacijos, ar Ministrų Komitetas pagal Chartijos 29 straipsnį Lietuvos atžvilgiu yra priėmęs kokių nors rekomendacijų dėl Chartijos 4 straipsnio netinkamo įgyvendinimo. Antra, siūloma nuostata būtų perteklinė tuo atveju, jei Chartijos 4 straipsnio 1 dalies nuostatos ir galėtų būti aiškinamos taip, kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, nes Chartija tiesiogiai turėtų vadovautis tiek Trišalė taryba, teikdama siūlymą Vyriausybei, tiek Vyriausybė priimdama sprendimą nustatyti minimaliosios algos dydį, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir turi įstatymo galią. Be to, pagal Darbo kodekso 8 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai. Trečia, iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar siūlomų reikalavimų turėtų laikytis ir Seimas, jeigu Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nenustatytų minimaliosios mėnesinės algos iki Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Ketvirta, svarstytina, ar toks siūlymas neapribotų socialinių partnerių ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teises tartis dėl minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Darbo kodekso 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinė partnerystė – tai darbuotojų ir darbdavių atstovų bei jų organizacijų, o tam tikrais Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais – ir valstybės institucijų tarpusavio santykių sistema, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus. Penkta, siūloma nuostata svarstytina atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 131 Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis. Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatant minimalaus darbo užmokesčio dydį, kiek tai įmanoma ir priimtina pagal nacionalinę praktiką ir sąlygas, be kita ko, atsižvelgiama į ekonominius veiksnius, įskaitant ekonominę plėtrą, darbo našumą ir ketinimus siekti ir išlaikyti aukštą užimtumo lygį. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Atsižvelgiant į tai,
kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiama tik Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalis, nerašytinas straipsnio pavadinimas. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-04-15 Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1642 (toliau – projektas), pažymime, kad pateikto projekto nuostatų tiesiogiai nereguliuoja Europos Sąjungos teisės nuostatos. Pritariame 2014 m. balandžio 8 d.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išsakytoms abejonėms dėl šiuo įstatymo projektu siūlomo perteklinio teisinio reguliavimo atsižvelgiant į Europos socialinės chartijos nuostatų aiškinimą bei taikymą. Atsižvelgti
pasiūlymai: -
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-02-13 Pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1642 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-1642) teisinio reguliavimo tikslui – įgyvendinti Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo įstatymu prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nepritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1642 dėl toliau nurodytos priežasties. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1642 teisinio reguliavimo tikslą galima pasiekti įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad darbo teisės šaltiniai yra ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai. Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 85 punkte įtvirtinta, kad atsigaunant ekonomikai nuosekliai bus didinami viešojo sektoriaus, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, šalies minimalusis darbo užmokestis, siekiant, kad jis artėtų prie 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2015-03-26 Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-1642 teisinio reguliavimo tikslą galima pasiekti įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad darbo teisės šaltiniai yra ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1642 atmesti. Pritarti
2Ekonomikos komitetas,
2015-04-08 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1642 teisinio reguliavimo idėjai - didinti minimalią mėnesinę algą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Europos socialinėje chartijoje nėra nustatyta šalių pareiga užtikrinti konkretaus procentinio dydžio minimalią mėnesinę algą, siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į LR Vyriausybės, Biudžeto ir finansų komiteto bei
Ekonomikos komiteto išvadas, projektą siūlome atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 2 – prieš, 2 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristina Miškinienė arba Liutauras Kazlavickas. PRIDEDAMA: - Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė