Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO Nr. I-1418 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją bendru Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu iš Komisijos narių dvejų metų jų kadencijos Komisijoje laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. Kol Komisijos pirmininkas nėra paskirtas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys. Asmuo negali būti Komisijos pirmininku ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia:
Seimo nariai Audronė Pitrėnienė Orinta Leiputė Aleksandras Zeltinis Jaroslav Narkevič
Projekto Nr. XIIP-1633(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-141847 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją bendru Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu iš Komisijos narių dvejų ketverių metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. Kol Komisijos pirmininkas nėra paskirtas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys. Asmuo negali būti Komisijos pirmininku ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai
Seimui atskaitingų institucijų vadovų skyrimo kadencijų trukmę. Buvo nustatyta, kad praktiškai visų Seimui atskaitingų institucijų vadovai yra skiriami ketverių ar penkerių metų kadencijai, pvz., Seimo kontrolieriaus, Valstybės kontrolieriaus, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, Lygių galimybių kontrolieriaus, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko, Žurnalistų etikos inspektoriaus, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko, Etninės kultūros globos tarybos pirmininko, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko, ir kt. Tuo tarpu Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) vadovas ir jo pavaduotojas yra skiriami tik dvejų metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, jo priedėlyje, yra konkretizuotos Komisijos kaip biudžetinės įstaigos vadovų (Komisijos pirmininko, jo pavaduotojo) darbo apmokėjimo sąlygos kartu su kitų valstybės institucijų, tokių kaip Konkurencijos tarybos, Lietuvos kultūros tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovų, jų pavaduotojų darbo apmokėjimo sąlygomis. Vertinant šį darbo apmokėjimo sąlygų aspektą ir tai, kad Komisija yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti viešojo administravimo funkcijas, nėra suprantama dėl kokių priežasčių ji vienu aspektu, t.y. vadovų skyrimo kadencijų trukme, yra išskiriama iš kitų analogiškų valstybės biudžetinių įstaigų, vykdančių viešojo administravimo funkcijas atitinkamose srityse.
Šiuo atveju nėra užtikrinamas lygiateisiškumo principas. 2. Komisijos veikla, kaip ir kitų valstybės biudžetinių įstaigų, atskaitingų Seimui, organizuojama vadovaujantis įstaigos vadovo (Komisijos pirmininko) patvirtintais strateginiais veiklos planais. Įstaigos strateginis planas pagal Strateginio planavimo metodiką yra sudaromas trejiems metams. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos pirmininkas, biudžetinės įstaigos vadovas ir Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, planuojantis ir organizuojantis Komisijos veiklą pagal strateginį veiklos planą, sudaromą trejiems metams, skiriamas tik dvejiems metams, iškyla klausimas dėl šių planų efektyvaus įgyvendinimo galimybių. Įstaigos vadovui, skiriamam dvejų metų laikotarpiui, praktiškai nesudaromos realios galimybės strateginio veiklos plano įgyvendinimui ir tuo pačiu atitinkamai komplikuojamas pačios įstaigos veiklos vertinimo objektyvumas ir stabilumas. 3. Be jau paminėtų aspektų, taip pat yra aktuali problema ir dėl nustatytų nevienodų Komisijos nario ir Komisijos pirmininko, jo pavaduotojo kadencijų terminų. Reikėtų pažymėti, kad Komisijos pirmininku, jo pavaduotoju gali būti skiriami asmenys, kurie jau yra paskirti Komisijos nariais.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 4 dalį Komisijos narys yra skiriamas ketverių metų kadencijai, o Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas iš jau paskirtų Komisijos narių - dvejų metų laikotarpiui, bei į tai, kad minėto straipsnio 10 dalyje numatyta, kad kol Komisijos pirmininkas nėra paskirtas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys, suponuoja išvadą, jog Komisijos nario ir Komisijos pirmininko, jo pavaduotojo kadencijų pradžia nėra tapati. Tuomet seka išvada, kad ir kadencijų pabaiga automatiškai negali būti tapati. Praktikoje labai reali situacija, kai Komisijos nario paskirto Komisijos pirmininku, pavaduotoju kaip narių kadencija pasibaigusi, tačiau kaip Komisijos pirmininko, pavaduotojo dvejų metų kadencija dar tęsiasi, o į jų vietą jau yra paskirti nauji Komisijos nariai pagal minėto 47 straipsnio 4 dalies nuostatas. Siūlomu įstatymo projektu siekiama išspręsti šias problemas nustatant, kad Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas skiriami iš Komisijos narių jų kadencijos Komisijoje laikotarpiui. Tokiu būdu būtų išspręsta Komisijos nario ir Komisijos pirmininko, pavaduotojo kadencijų laikotarpių pradžios, taip pat ir pabaigos, nesutapimo laike problema. Nustačius, kad Komisijos pirmininko, jo pavaduotojo kadencija sutampa su jų kaip Komisijos narių kadencija nebelieka anksčiau išdėstytų problemų, taip pat Komisijos vadovų kadencija atitiktų kitų Seimui atskaitingų institucijų vadovų kadencijoms, būtų sudarytos sąlygos tinkamam įstaigos strateginių planų įgyvendinimui bei užtikrintas Komisijos veiklos stabilumas. 1.2. Įstatymo projekto tikslas Įstatymo projekto tikslas – pakeisti galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 10 dalies nuostatas. 1.3.
1.3. Įstatymo projekto uždaviniai: Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 10 dalyje nustatyti, kad Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją bendru Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu iš Komisijos narių jų kadencijos Komisijoje laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Komisijos administracija, atsižvelgdama į Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 14 dalyje nustatytą kompetenciją. 3. Dabartinis teisinis reguliavimas Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją bendru Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu iš Komisijos narių dvejų metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 10 dalį pakeisti vietoje „dvejų metų“ įrašant „jų kadencijos Komisijoje“. Priėmus siūlomus pakeitimus bus suvienodinti Komisijos nario ir Komisijos pirmininko, jo pavaduotojo kadencijų laikotarpiai, taip pat Komisijos vadovų kadencijų laikotarpiai atitiks daugumos Seimui atskaitingų institucijų vadovų kadencijoms ir bus užtikrintas Komisijos veiklos stabilumas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės Priėmus šį Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įtaka korupcijai ir kriminogeninei situacijai Įstatymas įtakos korupcijai ir šalies kriminogeninei situacijai neturės. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas įtakos verslo sąlygos ir jo plėtrai neturės. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą atitinkamai reikės pakeisti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. XII-189, 25 punktą, reglamentuojantį Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo kadencijos terminą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis LR Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Nereikės. 12. Įgyvendinimui reikalingos lėšos Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai „Visuomenės informavimas“, „Komisija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Visų, Seimui atskaitingų institucijų, vadovų kadencijos yra ilgesnės negu dveji metai. Teikia:
Seimo nariai: Audronė Pitrėnienė Orinta Leiputė Aleksandras Zeltinis Jaroslav Narkevič
Vilnius
2014-04-03 Nr. XIIP-1633 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) pirmininką ir jo pavaduotoją jų kadencijos Komisijoje laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. Vertinant šį siūlymą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalį, Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas. Taigi, pagal teikiamą projektą, siūloma nustatyti, kad Seimas Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją skiria kitos institucijos ar organizacijos paskirtos kadencijos laikotarpiui, kuris Seimo sprendime niekaip neatsispindi. Ši nuostata ginčytina dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad Komisijos pirmininkas yra biudžetinės įstaigos vadovas, jai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Paties Komisijos pirmininko kaip valstybės pareigūno ir biudžetinės įstaigos vadovo statuso prigimtis, jo atliekamos funkcijos, teisės ir pareigos, atsakomybės turinys suponuoja, kad valstybės pareigūno statuso įgijimo pradžia ir pabaiga, jo įgaliojimų trukmė turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti įstatyme. Be to, būtent valstybės institucijos, skiriančios Komisijos pirmininką į tokias pareigas (biudžetinės įstaigos vadovo) ir atleidžiančios iš jų, prerogatyvai priklauso nustatyti tokio valstybės pareigūno įgaliojimų trukmę (vadovaujantis įstatymuose nustatytais pagrindais).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad keičiamame įstatyme turi būti nustatytas aiškiai apibrėžtas Seimo skiriamo Komisijos pirmininko įgaliojimų laikotarpis. Analogiška pastaba taikytina ir dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo skyrimo ir įgaliojimų trukmės. Kartu norime pastebėti, kad esamas reglamentavimas, pagal kurį visų 11 Komisijos narių darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas, įgalintų situaciją kada kiekvieno jų kadencijos pradžia ir trukmė gali nesutapti. Tai savaime suponuotų situaciją, kada ir Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo įgaliojimų trukmė nesutaptų su kitų Komisijos narių įgaliojimais, o tai jau iškreiptų įstatymo nuostatą, kad Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojai renkami iš tos kadencijos Komisijos narių tarpo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų keičiamame Visuomenės informavimo įstatyme nustatyti bendrą naujos kadencijos Komisijos narių įgaliojimų pradžią, sietiną su Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo paskyrimu. Be to, svarstytina, ar esamas reglamentavimas, pagal kurį Komisijos narių darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) (t.y. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos žurnalistų draugija) priimtas sprendimas, derinasi su Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu, pagal kurį šis įstatymas taikomas Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų Lietuvos radijos ir televizijos komisijos pirmininko, pavaduotojo ir narių darbo apmokėjimui.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.Mušinskis D. Zebleckis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-04- Nr. Į 2014-03-27 Nr. XIIP-1633 Lietuvos Respublikos Seimui
nr. xIip-1633 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1633 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-12-01 Nr. XIIP-1633(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.Mušinskis D. Zebleckis
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Virginija Baltraitienė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Ąžuolas Čekanavičius, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-03)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) pirmininką ir jo pavaduotoją jų kadencijos Komisijoje laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. Vertinant šį siūlymą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalį, Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas. Taigi, pagal teikiamą projektą, siūloma nustatyti, kad Seimas Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją skiria kitos institucijos ar organizacijos paskirtos kadencijos laikotarpiui, kuris Seimo sprendime niekaip neatsispindi. Ši nuostata ginčytina dėl šių priežasčių.
Visų pirma, pažymėtina, kad Komisijos pirmininkas yra biudžetinės įstaigos vadovas, jai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Paties Komisijos pirmininko kaip valstybės pareigūno ir biudžetinės įstaigos vadovo statuso prigimtis, jo atliekamos funkcijos, teisės ir pareigos, atsakomybės turinys suponuoja, kad valstybės pareigūno statuso įgijimo pradžia ir pabaiga, jo įgaliojimų trukmė turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti įstatyme. Be to, būtent valstybės institucijos, skiriančios Komisijos pirmininką į tokias pareigas (biudžetinės įstaigos vadovo) ir atleidžiančios iš jų, prerogatyvai priklauso nustatyti tokio valstybės pareigūno įgaliojimų trukmę (vadovaujantis įstatymuose nustatytais pagrindais). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad keičiamame įstatyme turi būti nustatytas aiškiai apibrėžtas Seimo skiriamo Komisijos pirmininko įgaliojimų laikotarpis. Analogiška pastaba taikytina ir dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo skyrimo ir įgaliojimų trukmės. Kartu norime pastebėti, kad esamas reglamentavimas, pagal kurį visų 11 Komisijos narių darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas, įgalintų situaciją kada kiekvieno jų kadencijos pradžia ir trukmė gali nesutapti. Tai savaime suponuotų situaciją, kada ir Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo įgaliojimų trukmė nesutaptų su kitų Komisijos narių įgaliojimais, o tai jau iškreiptų įstatymo nuostatą, kad Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojai renkami iš tos kadencijos Komisijos narių tarpo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų keičiamame Visuomenės informavimo įstatyme nustatyti bendrą naujos kadencijos Komisijos narių įgaliojimų pradžią, sietiną su Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo paskyrimu.
Be to, svarstytina, ar esamas reglamentavimas, pagal kurį Komisijos narių darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) (t.y. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos žurnalistų draugija) priimtas sprendimas, derinasi su Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu, pagal kurį šis įstatymas taikomas Seimo, Seimo Pirmininko,
televizijos komisijos pirmininko, pavaduotojo ir narių darbo apmokėjimui. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2014-04-10) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1633 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
įstatymo projektą Nr. XIIP-1633 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2014-10-22)1 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko, pavaduotojo ir komisijos narių darbo apmokėjimo reglamentavimo aktualumą, siūloma pagrindiniam komitetui inicijuoti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio 4 dalies pataisą. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Komisiją sudaro 11 narių: du kandidatus į
Komisijos narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, tris narius (vieną – iš opozicinių frakcijų) – Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu, tris narius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, vieną narį – Lietuvos žurnalistų sąjunga, vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija. Komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį audiovizualinės politikos, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos srityse, profesinės ar akademinės patirties visuomenės informavimo, švietimo, kultūros, mokslo ar žmogaus teisių srityse. Komisijos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus ėjo pareigas reguliuojamų sektorių įmonių ar organizacijų valdymo organuose ir (ar) gali tose įmonėse ar organizacijose turėti interesų. Komisijos nariai į pareigas skiriami Seimo nutarimu. Komisijos nariai skiriami ketverių metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Komisijos kadencijos pabaigos, Komisija kreipiasi į Komisijos nariusų skiriančias kandidatūras Seimui teikiančias institucijas ar organizacijas dėl naujų narių kandidatūrų teikimo. skyrimo. Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas. Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Kai Komisijos narys dirba ne visą darbo dieną, už darbą atliekant Komisijos nario pareigas jam apmokama atsižvelgiant į faktiškai dirbtą darbo laiką.“
pranešėjas: Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO Nr. I-1418 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Nr. XIIP- 1633
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojas Jonas Korenka, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patarėjas Viktoras Popandopula, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patarėjas Algimantas Kaziliūnas Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Zita Sarakienė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Ąžuolas Čekanavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
informavimo įstatymo 47 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) pirmininką ir jo pavaduotoją jų kadencijos Komisijoje laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. Vertinant šį siūlymą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalį, Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas.
Taigi, pagal teikiamą projektą, siūloma nustatyti, kad Seimas Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją skiria kitos institucijos ar organizacijos paskirtos kadencijos laikotarpiui, kuris Seimo sprendime niekaip neatsispindi. Ši nuostata ginčytina dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad Komisijos pirmininkas yra biudžetinės įstaigos vadovas, jai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Paties Komisijos pirmininko kaip valstybės pareigūno ir biudžetinės įstaigos vadovo statuso prigimtis, jo atliekamos funkcijos, teisės ir pareigos, atsakomybės turinys suponuoja, kad valstybės pareigūno statuso įgijimo pradžia ir pabaiga, jo įgaliojimų trukmė turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti įstatyme. Be to, būtent valstybės institucijos, skiriančios Komisijos pirmininką į tokias pareigas (biudžetinės įstaigos vadovo) ir atleidžiančios iš jų, prerogatyvai priklauso nustatyti tokio valstybės pareigūno įgaliojimų trukmę (vadovaujantis įstatymuose nustatytais pagrindais). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad keičiamame įstatyme turi būti nustatytas aiškiai apibrėžtas Seimo skiriamo Komisijos pirmininko įgaliojimų laikotarpis. Analogiška pastaba taikytina ir dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo skyrimo ir įgaliojimų trukmės. Kartu norime pastebėti, kad esamas reglamentavimas, pagal kurį visų 11 Komisijos narių darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas, įgalintų situaciją kada kiekvieno jų kadencijos pradžia ir trukmė gali nesutapti.
Tai savaime suponuotų situaciją, kada ir Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo įgaliojimų trukmė nesutaptų su kitų Komisijos narių įgaliojimais, o tai jau iškreiptų įstatymo nuostatą, kad Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojai renkami iš tos kadencijos Komisijos narių tarpo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų keičiamame Visuomenės informavimo įstatyme nustatyti bendrą naujos kadencijos Komisijos narių įgaliojimų pradžią, sietiną su Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo paskyrimu. Be to, svarstytina, ar esamas reglamentavimas, pagal kurį Komisijos narių darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) (t.y. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos žurnalistų draugija) priimtas sprendimas, derinasi su Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu, pagal kurį šis įstatymas taikomas Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko, pavaduotojo ir narių darbo apmokėjimui. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-04-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1633 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti pateikto Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1633 tikslui. 6.2. Pasiūlymas:
Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymus: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, 2014-10-221 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Seimui atskaitingų institucijų vadovų (pvz. Seimo kontrolierius, Valstybės kontrolierius, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Lygių galimybių kontrolierius, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas, Žurnalistų etikos inspektorius, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas ir kt.) yra skiriami ketverių ar penkerių metų kadencijai, siūlome įstatyme įtvirtinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo ketverių metų kadencijos trukmę. Pasiūlymas:
Pakeisti 47 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją
bendru Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu iš Komisijos narių jų kadencijos Komisijoje ketverių metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. Kol Komisijos pirmininkas nėra paskirtas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys. Asmuo negali būti Komisijos pirmininku ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“
pranešėjai: Dalia Teišerskytė Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
Baškienė, Šarūnas Birutis, Vilija Filipovičienė – Larisos Dmitrijevos pakaitinė, Orinta Leiputė, Jaroslav Narkevič, Algirdas Vaclovas Patackas, Audronė Pitrėnienė, Valentinas Stundys, Gintaras Steponavičius, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris. Kviestieji asmenys: LNK televizijos generalinė direktorė Zita Sarakienė, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojas Jonas Korenka, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Ąžuolas Čekanavičius, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė- Dmitrijeva, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-03)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) pirmininką ir jo pavaduotoją jų kadencijos Komisijoje laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas.
Vertinant šį siūlymą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalį, Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas. Taigi, pagal teikiamą projektą, siūloma nustatyti, kad Seimas Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją skiria kitos institucijos ar organizacijos paskirtos kadencijos laikotarpiui, kuris Seimo sprendime niekaip neatsispindi. Ši nuostata ginčytina dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad Komisijos pirmininkas yra biudžetinės įstaigos vadovas, jai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Paties Komisijos pirmininko kaip valstybės pareigūno ir biudžetinės įstaigos vadovo statuso prigimtis, jo atliekamos funkcijos, teisės ir pareigos, atsakomybės turinys suponuoja, kad valstybės pareigūno statuso įgijimo pradžia ir pabaiga, jo įgaliojimų trukmė turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti įstatyme. Be to, būtent valstybės institucijos, skiriančios Komisijos pirmininką į tokias pareigas (biudžetinės įstaigos vadovo) ir atleidžiančios iš jų, prerogatyvai priklauso nustatyti tokio valstybės pareigūno įgaliojimų trukmę (vadovaujantis įstatymuose nustatytais pagrindais). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad keičiamame įstatyme turi būti nustatytas aiškiai apibrėžtas Seimo skiriamo Komisijos pirmininko įgaliojimų laikotarpis. Analogiška pastaba taikytina ir dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo skyrimo ir įgaliojimų trukmės.
Kartu norime pastebėti, kad esamas reglamentavimas, pagal kurį visų 11 Komisijos narių darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas, įgalintų situaciją kada kiekvieno jų kadencijos pradžia ir trukmė gali nesutapti. Tai savaime suponuotų situaciją, kada ir Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo įgaliojimų trukmė nesutaptų su kitų Komisijos narių įgaliojimais, o tai jau iškreiptų įstatymo nuostatą, kad Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojai renkami iš tos kadencijos Komisijos narių tarpo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų keičiamame Visuomenės informavimo įstatyme nustatyti bendrą naujos kadencijos Komisijos narių įgaliojimų pradžią, sietiną su Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo paskyrimu. Be to, svarstytina, ar esamas reglamentavimas, pagal kurį Komisijos narių darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) (t.y. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos žurnalistų draugija) priimtas sprendimas, derinasi su Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu, pagal kurį šis įstatymas taikomas Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų
darbo apmokėjimui. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2014-04-10) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1633 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-10-22)1
projektą Nr. XIIP-1633 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko, pavaduotojo ir komisijos narių darbo apmokėjimo reglamentavimo aktualumą, siūloma pagrindiniam komitetui inicijuoti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio 4 dalies pataisą. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Komisiją sudaro 11 narių: du kandidatus į
Komisijos narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, tris narius (vieną – iš opozicinių frakcijų) – Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu, tris narius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, vieną narį – Lietuvos žurnalistų sąjunga, vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija.
Komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį audiovizualinės politikos, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos srityse, profesinės ar akademinės patirties visuomenės informavimo, švietimo, kultūros, mokslo ar žmogaus teisių srityse. Komisijos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus ėjo pareigas reguliuojamų sektorių įmonių ar organizacijų valdymo organuose ir (ar) gali tose įmonėse ar organizacijose turėti interesų. Komisijos nariai į pareigas skiriami Seimo nutarimu. Komisijos nariai skiriami ketverių metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Komisijos kadencijos pabaigos, Komisija kreipiasi į Komisijos nariusų skiriančias kandidatūras Seimui teikiančias institucijas ar organizacijas dėl naujų narių kandidatūrų teikimo. skyrimo. Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas.
Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Kai Komisijos narys dirba ne visą darbo dieną, už darbą atliekant Komisijos nario pareigas jam apmokama atsižvelgiant į faktiškai dirbtą darbo laiką.“ Nepritarti Įstatyme nurodytos organizacijos į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją teikia ne kandidatus, kuriuos reikėtų tvirtinti atskiru sprendimu, o narius. Pavyzdžiui, Respublikos Prezidentas dekretu skiria 2 LRTK narius, nebūtų logiška, jeigu Seimas šiuos narius dar turėtų patvirtinti savo nutarimu. 2. Informacinės visuomenės plėtros komitetas 2014-10-221 Iš esmės pritarti pateikto Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1633 tikslui. 6.2. Pasiūlymas:
Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymus: Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Seimui atskaitingų institucijų vadovų (pvz. Seimo kontrolierius, Valstybės kontrolierius, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Lygių galimybių kontrolierius, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas, Žurnalistų etikos inspektorius, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas ir kt.) yra skiriami ketverių ar penkerių metų kadencijai, siūlome įstatyme įtvirtinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo ketverių metų kadencijos trukmę. Pasiūlymas:
Pakeisti 47 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją bendru Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu iš Komisijos narių jų kadencijos Komisijoje ketverių metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. Kol Komisijos pirmininkas nėra paskirtas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys. Asmuo negali būti Komisijos pirmininku ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“
pasiūlymai: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1633(2) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento ir papildomų komitetų pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir siūlyti Seimui jį svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Orinta Leiputė. Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė