Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6
punkte nustatyta minimali kapitalo investicijų suma yra investuojama į priemones perspektyvių pramonės ūkio šakų įmonių technologijoms atnaujinti ir modernizuoti, šalies ekologinei situacijai gerinti, smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) investuojama į įsteigimą naujų ne mažiau kaip 20 išlaikomų ne mažiau kaip trejus metus išlaikomų darbo vietų, į kuriųkiekvieną įdarbinto asmens kuriose įdarbintų ne mažiau kaip 20 asmenų atitinkamų metų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip Lietuvos statistikos departamento skelbiamas tų metų šalies ūkio savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų kapitalo vertės investicijų, apimančių investuotojo privatų indėlį į projektą, ir šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. gegužės
priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6
punkte nustatyta minimali kapitalo investicijų suma yra investuojama į priemones perspektyvių pramonės ūkio šakų įmonių technologijoms atnaujinti ir modernizuoti, šalies ekologinei situacijai gerinti, smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) investuojama į įsteigimą naujų ne trumpiau kaip 20 išlaikomų ne mažiau kaip trejus metus išlaikomų darbo vietų, į kurių kiekvieną įdarbinto asmens kuriose įdarbintų ne mažiau kaip
Lietuvos statistikos departamento skelbiamas tų metų šalies ūkio savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.“
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų vertės
privačių kapitalo investicijų į investicijų projektą ir šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, nurodyta, kad pagrindinis Vyriausybės 2012–2016 m. veiklos tikslas yra Lietuvos ekonomikos augimas, verslo aplinkos gerinimas ir ekonomikos plėtros skatinimas, administracinės naštos mažinimas. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas siekiant sudaryti palankesnes investavimo sąlygas, skatinant investicijas regionuose. Pastebėtina, kad kapitalo investicijų sąvoka yra gana siaura. Reikalavimas atlikti būtent kapitalo investicijas daro neįmanomą investicijų sutarties sudarymą, kai įmonės nuomojasi patalpas ir įrangą gamybai arba investuojant į didelę pridėtinę vertę kuriančius technologijų, duomenų perdavimo, finansinių ir (ar) kitokių paslaugų (operacijų) centrus, kurie sukuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, mažina informacinių technologijų specialistų emigraciją, skatina aukštos kvalifikacijos specialistų iš kitų pasaulio šalių atvykimą ir tokiu būdu prisideda prie Lietuvos Respublikos ekonomikos skatinimo ir augimo. Didinant investicinį patrauklumą regionuose, svarbu didinti galimybes steigti kuo daugiau darbo vietų, todėl įstatymo projekte numatomi kriterijai skatinantys darbo vietų kūrimą tiek kiekybine, tiek kokybine išraiška. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas pritraukti gamybos ir paslaugų investicijų projektus į regionus ir sukurti ten naujų darbo vietų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, įstatymo projektą parengė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybė remia investicijas Investicijų įstatymo 13 straipsnyje nustatytais būdais, kai šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta minimali kapitalo investicijų suma yra investuojama į priemones perspektyvių pramonės šakų įmonių technologijoms atnaujinti ir modernizuoti, šalies ekologinei situacijai gerinti, smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti. Investicijų įstatymo 13 straipsnyje yra nustatyti investavimo skatinimo būdai, tame tarpe nurodyta, kad tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudaroma investicijų sutartis dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų kapitalo investicijų. Investicijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad valstybė remia investicijas į steigimą ne mažiau kaip 20 išlaikomų ne mažiau kaip trejus metus darbo vietų, į kurių kiekvieno įdarbinto asmens atitinkamų metų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip Lietuvos statistikos departamento skelbiamas tų metų šalies ūkio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Investicijų įstatyme taip pat apibrėžtos investicijų ir kapitalo investicijų sąvokos. Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą. Kapitalo investicijos – tai investicijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti Investicijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotę „minimali kapitalo investicijų suma yra investuojama į priemones perspektyvių pramonės šakų įmonių technologijoms atnaujinti ir modernizuoti“ į „minimali investicijų suma yra investuojama į priemones perspektyvių ūkio šakų įmonių technologijoms atnaujinti ir modernizuoti“. Taip pat siūloma Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto formuluotę „dėl ne mažesnių kaip 5 mln. kapitalo investicijų“ pakeisti į „dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų vertės investicijų, apimančių investuotojo privatų indėlį į projektą“. Tai suteiktų galimybę Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai su investuotoju sudaryti investicinę sutartį pastarajam investavus ne tik 5 mln. litų kapitalo investicijų į perspektyvių pramonės šakų įmonių technologijas, tačiau ir tais atvejais, kai investuojama 5 mln. litų vertės investicijų, apimančių investuotojo privatų indėlį į projektą, į inovatyvias paslaugas teikiančias įmones. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto formuluote siūloma numatyti, kad į 5 mln. litų investicijų vertę, be kapitalo investicijų, įtraukiamos ir visos investuotojo piniginės lėšos ir kitas indėlis patiriamas verslo sąnaudų forma, įskaitant, tačiau neapsiribojant, išlaidomis darbo vietų kūrimui, didesniam nei vidutiniam darbo užmokesčiui mokėti, darbuotojų rengimui, kvalifikacijos kėlimui, perkvalifikavimui ir mokymui, patalpų nuomai, patalpų komunalinių mokesčių sąnaudas, išlaidas intelektinės nuosavybės produktų (pvz., kompiuterinių programų licenzijų ir pan.) įsigijimui, mokesčiai, mokami į savivaldybės, valstybės ar socialinio draudimo fondo biudžetus, išlaidos konsultantams ir pan. Visa tai turėtų būti laikoma privačiu investuotojo indėliu į investicijų projektą.
Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluote siūloma numatyti, kad valstybė remia investicijas ne tik į pramonės, bet ir į paslaugų įmones. Būtina pabrėžti, kad investicijų projektai ne visada pasiekia 5 mln. litų dydžio kapitalo investicijų ribą. 5 mln. litų ir didesnę kapitalo investicijų sumą pasiekia investicijų projektai, kuriuos įgyvendinant statomi nauji pastatai, įrengiamos naujos gamybos linijos, tačiau net gamybos įmonės vykdančios plėtrą, kas dažnai ypač aktualu regionuose, ne visada generuoja 5 mln. litų kapitalo investicijas. Tais atvejais, kai investicijų projektas susijęs tik su gamybos linijos modernizavimu ir daliniu įrangos atnaujinimu, investicijų projekto investicijų dydis nesiekia 5 mln. litų investicijų. Įstatymo projektu taip pat siūloma atitinkamai keisti Investicijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies
būdais, kai, be kita ko, įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta investicijų, apimančių investuotojo privatų indėlį į projektą, suma yra investuojama ar kitaip panaudojama priemonėms, skirtoms perspektyvių ūkio šakų įmonių technologijoms atnaujinti ir modernizuoti, šalies ekologinei situacijai gerinti, smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti. Įstatymo projektu siūloma keisti 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuris skatintų kurti ne mažiau nei 20 naujų darbo vietų, kurių atlyginimų vidurkis būtų ne mažesnis nei tos savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinis darbo užmokestis. Įmonėms kuriant daugiau darbo vietų ir konkuruojant dėl darbuotojų, darbo užmokestis savivaldybėse galėtų natūraliai augti. Pastebėtina, kad investuotojams renkantis vietą investicijoms darbo kaštai gamybos sektoriaus įmonėms yra 4 vietoje pagal svarbą, o kvalifikuota darbo jėga yra svarbiausias faktorius.
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas dažnai užkerta kelią investicijų projektų įgyvendinimui regionuose. Investicijų projektų mokamų atlyginimų vidurkio lyginimas su savivaldybės vidurkiu leistų įmonėms papildomai investuotų į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Lietuvos Respublikos statistikos departamento 2013 metų trečio ketvirčio duomenimis, 7 savivaldybėse iš 60 vidutinis darbo užmokestis viršija šalies vidurkį. Investicijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkto pakeitimas skatintų darbo vietų kūrimą regione, renkantis vietą pagal vidutinį savivaldybės darbo užmokestį. Pažymėtina, kad darbo užmokestis savivaldybėse svyruoja nuo 1690 Lt Šalčininkų ir Zarasų rajonų savivaldybėse iki 2684 Lt Vilniaus miesto savivaldybėje. Reikalavimas mokėti atlyginimą, kuris yra ne mažesnį už Lietuvos vidurkį, nėra tikslingas, siekiant skatinti investicijas regionuose. Remiantis statistikos duomenimis yra savivaldybių, kuriose vidutinis vidurkis nesiekia net 75 proc. Lietuvos vidurkio, o kitose jį viršija iki 15 proc. Vidutinio darbo užmokesčio lyginimas su savivaldybės vidurkiu patrauklus regionams, nes tai prisideda prie vidutinio atlyginimo augimo bei nedarbo mažėjimo, taip pat yra aktualus investuotojams, kurie kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą galėtų kompensuoti investicijomis į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Taigi, Įstatymo projektu yra siekiama pritraukti gamybos ir paslaugų investicijų projektus į regionus ir sukurti ten naujų darbo vietų. Atitinkamai, į regionus pritraukus investicijų ir sukūrus juose naujų darbo vietų, sumažėtų nedarbas, būtų mažinama socialinė atskirtis tarp regionų ir didžiųjų miestų, o regionų savivaldybės gautų papildomų mokestinių pajamų. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus įstatymo projektą, neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomu reguliavimu patikslinus investicijų skatinimo būdus bus sukurta palankesnė teisinė aplinka investicijoms į Lietuvą pritraukti. Šios priemonės skatintų verslumą Lietuvoje, pritrauktų į Lietuvos pramonės ir paslaugų sektorius naujų investicijų, padėtų Lietuvos ir užsienio įmonėms paprasčiau įgyvendinti numatomus projektus, naudingai veiktų Lietuvos ekonomiką – paskatintų naujų darbo vietų sukūrimą, vidaus rinkos produkcijos apyvartą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą nereikės priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ar terminų. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti nereikia parengti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
į anglų kalbą. 2. Papildoma informacija 1 priede „Gamybos projektams svarbūs kriterijai“. 3. Papildoma informacija 2 priede „Sukurtų darbo vietų sumokamų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir Sodros įmokų palyginimas savivaldybėse pagal bruto darbo užmokestį“. 1 priedas. Gamybos projektams svarbūs kriterijai. Šaltinis: FDI markets by Financial Times
pajamų mokesčio (GPM) ir Sodros įmokų palyginimas savivaldybėse pagal bruto darbo užmokestį. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Savivaldybė Vid. bruto darbo užmokestis, 2013 K3 Sumokama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir Sodros įmokų, sukūrus 20 darbo vietų Vilniaus m. sav. 2,684 349,416 Klaipėdos m. sav. 2,486 321,464 Visagino sav. 2,471 319,231 Elektrėnų sav.
2,471 319,231 Elektrėnų sav. 2,434 314,017 Kazlų Rūdos sav. 2,426 312,957 Jonavos r. sav. 2,349 302,005 Mažeikių r. sav. 2,346 301,596 Lietuvos Respublika 2,340 300,818 Kauno m. sav. 2,315 297,201 Kėdainių r. sav. 2,245 287,351 Panevėžio m. sav. 2,224 284,327 Akmenės r. sav. 2,215 283,154 Klaipėdos r. sav. 2,146 273,305 Alytaus m. sav. 2,144 273,107 Trakų r. sav. 2,112 268,571 Alytaus r. sav. 2,079 263,879 Pakruojo r. sav. 2,076 263,484 Šiaulių m. sav. 2,072 262,933 Vilniaus r. sav. 2,071 262,749 Kauno r. sav. 2,050 259,795 Utenos r. sav. 2,019 255,401 Telšių r. sav. 2,012 254,482 Druskininkų sav. 2,012 254,426 Rokiškio r. sav. 1,998 252,447 Neringos sav. 1,991 251,472 Marijampolės sav. 1,989 251,204 Kaišiadorių r. sav. 1,980 249,946 Pagėgių sav. 1,977 249,522 Ukmergės r. sav. 1,976 249,338 Rietavo sav. 1,974 249,126 Lazdijų r. sav. 1,959 246,950 Birštono sav. 1,955 246,399 Švenčionių r. sav. 1,946 245,071 Šilutės r. sav. 1,944 244,816 Plungės r. sav. 1,941 244,336 Joniškio r. sav. 1,908 239,729 Šakių r. sav. 1,894 237,708 Raseinių r. sav. 1,891 237,284 Kupiškio r. sav. 1,886 236,634 Vilkaviškio r. sav. 1,871 234,515 Tauragės r. sav. 1,868 234,133 Biržų r. sav. 1,856 232,423 Varėnos r. sav. 1,841 230,261 Ignalinos r. sav. 1,837 229,639 Šilalės r. sav. 1,834 229,272 Palangos m. sav. 1,833 229,145 Kelmės r. sav. 1,832 229,018 Širvintų r. sav. 1,832 228,947 Jurbarko r. sav. 1,829 228,622 Anykščių r. sav. 1,825 228,000 Panevėžio r. sav. 1,806 225,315 Skuodo r. sav. 1,802 224,722 Pasvalio r. sav. 1,801 224,637 Molėtų r. sav. 1,791 223,182 Kretingos r. sav. 1,788 222,729 Šiaulių r. sav. 1,784 222,263 Prienų r. sav. 1,769 220,073 Radviliškio r. sav. 1,765 219,479 Kalvarijos sav. 1,731 214,788 Šalčininkų r. sav. 1,687 208,513 Zarasų r. sav. 1,686 208,344 Teikia:
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-04- Nr. Į 2014-03-25 Nr. XIIP-1625 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos investicijų įstatymo nr. VIII-1312 12 ir
europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1625, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. kovo 31 d. raštu įstatymo projektui pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
2014-03-31 Nr. XIIP-1625 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojama sąvoka ,,privatus indėlis“, kurios turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad Investicijų įstatyme yra vartojamas terminas ,,privačios investicijos“. Todėl atitinkamai koreguotina ši sąvoka. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje prieš žodį ,,projektą“ įrašytinas žodis ,,investicinį“. 3. Nors įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudežto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, tačiau atsižvelgiantį tai, jog įstatymo projektu siūloma praplėsti valstybės rėmimą investavimo srityje, o teikiamos įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniai metais bei atsižvelgiant į Investicijų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos bei vykdytojos, nuomonė. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Ščajevienė D.Zebleckis
2014-04-23 Nr. XIIP-1625(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2014 m. gegužės 1 d. Svarstytina, ar siūlomas įsigaliojimo terminas yra realus, atsižvelgiant į Seimo Statuto 29 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Konstitucijos 71 straipsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, todėl siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 3 straipsnio arba keisti įsigaliojimo datą, nes priešingu atveju, būtų galima abejoti, ar aptariamas straipsnis nepažeidžia termino, nustatyto Konstitucijos 71 straipsnyje. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Ščajevienė D. Zebleckis
ir FINANSŲ komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 12 IR 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-1625) 2014 m. balandžio 15 d. Nr. 109-P-14
nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-31 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:2
1Įstatymo projekto 2 straipsnyje yra vartojama sąvoka ,,privatus indėlis“,
kurios turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad Investicijų įstatyme yra vartojamas terminas ,,privačios investicijos“. Todėl atitinkamai koreguotina ši sąvoka. Pritarti. 2
,,investicinį“. Pritarti. 3. Nors įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, tačiau atsižvelgiantį tai, jog įstatymo projektu siūloma praplėsti valstybės rėmimą investavimo srityje, o teikiamos įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniai metais bei atsižvelgiant į Investicijų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos bei vykdytojos, nuomonė.
Atsižvelgti. Valstybės rėmimo investicijų srityje praplėtimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus, bet sudarys galimybę efektyviau panaudoti Ūkio ministerijos užsienio investicijų skatinimui suplanuotus valstybės biudžeto asignavimus. 2. Europos teisės departamentas prie TM 2014-04-09 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1625, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. kovo 31 d. raštu įstatymo projektui pateiktoms pastaboms. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Ūkio ministerija, 2014-03-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje yra numatyta, kad viena iš pagrindinių Vyriausybės 2012-2016 metų veiklos krypčių yra ekonomikos augimą užtikrinantis naujų darbo vietų kūrimas. Siekdama šio tikslo Vyriausybė įsipareigoja mobilizuoti visus šalyje turimus išteklius, panaudoti ES ir kitas lėšas, skatinti vietos ir užsienio investicijas.
Ūkio ministerija, būdama atsakinga už konkurencingumo didinimo valstybės politiką, aktyviai prisideda siekiant Vyriausybės iškelto tikslo ir ypač dideles pastangas deda skatinant užsienio investicijas. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 13 straipsnio 11 dalyje yra numatyta, kad Ūkio ministerijai suteikiama teisė skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ūkio ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų. Užsienio investicijų skatinimui 2014 m. Ūkio ministerija yra numačiusi skirti 5 mln. Lt iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų. Manome, kad siekiant paskatinti užsienio investicijas ir efektyviai panaudoti valstybės biudžeto skiriamus asignavimus užsienio investicijų skatinimui, ko pasėkoje būtų sukurtos aukštos kvalifikacijos darbo vietos, labai svarbu pritarti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teikiamam Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (toliau - įstatymo projektas), kuris sudarytų palankesnes investavimo sąlygas ir prisidėtų prie investicijų pritraukimo į regionus. Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų kapitalo investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.
Pritariame, kad Investicijų įstatyme nustatytas reikalavimas atlikti kapitalo investicijas daro neįmanomą investicijų sutarties sudarymą, kai įmonės nuomojasi patalpas ir įrangą gamybai arba investuojant į didelę pridėtinę vertę kuriančius technologijų, duomenų perdavimo, finansinių ir (ar) kitokių paslaugų (operacijų) centrus, kurie sukuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir tokiu būdu prisideda prie Lietuvos Respublikos ekonomikos skatinimo ir augimo. Dėl šios priežasties manytina, kad tikslinga pritarti siūlymui vertinti bendrą investicijų projekto dydį, siekiant sudaryti sutartis su investuotojais, neišskiriant kapitalo investicijų. Kartu pažymėtina, kad Investicijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad valstybė remia investicijas į steigimą ne mažiau kaip 20 išlaikomų ne mažiau kaip trejus metus darbo vietų, į kurių kiekvieno įdarbinto asmens atitinkamų metų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip Lietuvos statistikos departamento skelbiamas tų metų šalies ūkio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Ūkio ministerijos nuomone, tikslinga pritarti įstatymo projekte numatytai galimybei skatinti kurti naujas darbo vietas, kurių atlyginimų vidurkis būtų ne mažesnis nei konkrečios savivaldybės, kurioje investuojama. Darbo užmokesčio dydis didžiuosiuose šalies miestuose ženkliai įtakoja vidutinį darbo užmokestį šalyje. Dėl šios priežasties manytiną kad skatinant regioninę plėtrą svarbiausia yra kurti naujas darbo vietas, o įmonėms konkuruojant dėl darbuotojų, darbo užmokestis savivaldybėse natūraliai didėtų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio siūlomas įstatymo projektas prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo didinimo ir regionų ekonominio vystymosi. Siūlomi pakeitimai palengvintų investicijų pritraukimą į Lietuvos pramonės ir paslaugų sektorius, padėtų Lietuvos ir užsienio įmonėms paprasčiau įgyvendinti numatomus projektus, naudingai veiktų Lietuvos ekonomiką - paskatintų naujų darbo vietų sukūrimą, vidaus rinkos produkcijos apyvartą. Kartu pažymime, kad siekiant sklandžiai ir efektyviai vykdyti užsienio investicijų skatinimo procesus ir efektyviai panaudoti valstybės biudžeto skiriamus asignavimus užsienio investicijų skatinimui 2014 m., siūlytina įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1625 ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už - 6; prieš - 0; susilaikė - 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Glaveckas Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
ekonomikos komitetas
pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Remigijus Šimašius, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Gediminas Vaitkevičius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto Jaunesnioji ekspertė Austėja Kazlauskytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-012 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Įstatymo projekto 2 straipsnyje yra vartojama sąvoka ,,privatus indėlis“, kurios turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad Investicijų įstatyme yra vartojamas terminas ,,privačios investicijos“. Todėl atitinkamai koreguotina ši sąvoka.
Pritarti Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų vertės privačių kapitalo investicijų į investicijų projektą ir šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos;“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-012 Įstatymo projekto 2 straipsnyje prieš žodį ,,projektą“ įrašytinas žodis ,,investicinį“. Pritarti Komitetas įstatymo projektą patobulino atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-01 Nors įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, tačiau atsižvelgiantį tai, jog įstatymo projektu siūloma praplėsti valstybės rėmimą investavimo srityje, o teikiamos įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniai metais bei atsižvelgiant į Investicijų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos bei vykdytojos, nuomonė. Atsižvelgti Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo
investuotojams, vykdantiems įsipareigojimus, numatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ūkio ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, taip pat įvertinus Ūkio ministerijos pasiūlymo argumentus apie tai, kad valstybės rėmimo investicijų srityje praplėtimas bus naudingas ekonomikai, be to, toks valstybės rėmimo investicijų srityje praplėtimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus, spręstina, kad įstatymo projektu bus sudarytos galimybės efektyviau panaudoti Ūkio ministerijos užsienio investicijų skatinimui suplanuotus valstybės biudžeto asignavimus. 4. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2014-04-09 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1625, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. kovo 31 d. raštu įstatymo projektui pateiktoms pastaboms. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ūkio ministerija, 2014-03-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje yra numatyta, kad viena iš pagrindinių Vyriausybės 2012-2016 metų veiklos krypčių yra ekonomikos augimą užtikrinantis naujų darbo vietų kūrimas.
Siekdama šio tikslo Vyriausybė įsipareigoja mobilizuoti visus šalyje turimus išteklius, panaudoti ES ir kitas lėšas, skatinti vietos ir užsienio investicijas. Ūkio ministerija, būdama atsakinga už konkurencingumo didinimo valstybės politiką, aktyviai prisideda siekiant Vyriausybės iškelto tikslo ir ypač dideles pastangas deda skatinant užsienio investicijas. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo
skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų Įstatymo
lėšų. Užsienio investicijų skatinimui 2014 m. Ūkio ministerija yra numačiusi skirti 5 mln. Lt iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų. Manome, kad siekiant paskatinti užsienio investicijas ir efektyviai panaudoti valstybės biudžeto skiriamus asignavimus užsienio investicijų skatinimui, ko pasėkoje būtų sukurtos aukštos kvalifikacijos darbo vietos, labai svarbu pritarti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teikiamam Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (toliau - įstatymo projektas), kuris sudarytų palankesnes investavimo sąlygas ir prisidėtų prie investicijų pritraukimo į regionus.
Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų kapitalo investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos. Pritariame, kad Investicijų įstatyme nustatytas reikalavimas atlikti kapitalo investicijas daro neįmanomą investicijų sutarties sudarymą, kai įmonės nuomojasi patalpas ir įrangą gamybai arba investuojant į didelę pridėtinę vertę kuriančius technologijų, duomenų perdavimo, finansinių ir (ar) kitokių paslaugų (operacijų) centrus, kurie sukuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir tokiu būdu prisideda prie Lietuvos Respublikos ekonomikos skatinimo ir augimo. Dėl šios priežasties manytina, kad tikslinga pritarti siūlymui vertinti bendrą investicijų projekto dydį, siekiant sudaryti sutartis su investuotojais, neišskiriant kapitalo investicijų. Kartu pažymėtina, kad Investicijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies
įdarbinto asmens atitinkamų metų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip Lietuvos statistikos departamento skelbiamas tų metų šalies ūkio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Ūkio ministerijos nuomone, tikslinga pritarti įstatymo projekte numatytai galimybei skatinti kurti naujas darbo vietas, kurių atlyginimų vidurkis būtų ne mažesnis nei konkrečios savivaldybės, kurioje investuojama. Darbo užmokesčio dydis didžiuosiuose šalies miestuose ženkliai įtakoja vidutinį darbo užmokestį šalyje.
Dėl šios priežasties manytina, kad skatinant regioninę plėtrą svarbiausia yra kurti naujas darbo vietas, o įmonėms konkuruojant dėl darbuotojų, darbo užmokestis savivaldybėse natūraliai didėtų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio siūlomas įstatymo projektas prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo didinimo ir regionų ekonominio vystymosi. Siūlomi pakeitimai palengvintų investicijų pritraukimą į Lietuvos pramonės ir paslaugų sektorius, padėtų Lietuvos ir užsienio įmonėms paprasčiau įgyvendinti numatomus projektus, naudingai veiktų Lietuvos ekonomiką - paskatintų naujų darbo vietų sukūrimą, vidaus rinkos produkcijos apyvartą. Kartu pažymime, kad siekiant sklandžiai ir efektyviai vykdyti užsienio investicijų skatinimo procesus ir efektyviai panaudoti valstybės biudžeto skiriamus asignavimus užsienio investicijų skatinimui 2014 m., siūlytina įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-04-15 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1625 ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjas: Remigijus Šimašius. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis