Projekto lyginamasis variantas
2014 m. ................................d. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso 385 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų
reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus.“2 straipsnis. Kodekso 541 straipsnio pakeitimas. Pakeisti Kodekso 541 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, teismas taip
pat turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė Seimo narė Virginija Baltraitienė Seimo narė Irena Degutienė Seimo narė Dalia Kuodytė Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė Seimo narė Ona Valiukevičiūtė
Projekto
lyginamasis variantas
2016 m. ................................d. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 385 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų
reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimąus. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus.“2 straipsnis. 541 straipsnio pakeitimas Pakeisti 541 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, teismas taip
pat turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo.“
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyriaus antrajame skirsnyje ir V dalies XXXV skyriuje, nagrinėjamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių (toliau – CK įstatymo projektas) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių (toliau - CPK įstatymo projektas) pakeitimą paskatino galiojančio teisinio reglamentavimo netobulumas ir tai, kad Lietuvoje lygiavertė tėvystė po skyrybų neretai yra komplikuota, taip pat vis dažniau susiduriama su atvejais, kai vienas iš sutuoktinių, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, be antrojo sutikimo, išsiveža vaiką(-us) į užsienį, laikydamasis pozicijos, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo leidžia vienašališkai priimti tokį sprendimą. Pastaraisiais metais prašymų dėl neteisėtai išvežamų vaikų skaičius auga. 2013 m. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo 31 prašymą dėl 37 neteisėtai iš Lietuvos išvežtų vaikų. Šiuo metu nėra vieningos atsakingų institucijų – savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių – praktikos teikiant privalomą išvadą teismui, nagrinėjant ginčus dėl vaikų; nėra bendros, visai Lietuvai standartizuotos, išvadų rengimo dėl šeimos aplinkybių tyrimų formos, kurią reikia pateikti teismui. Šis dokumentas rašomas laisva forma, dėl to yra daug subjektyvumo, vertinant ir sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) nustatymo tvarką bei sprendžiant kitus ginčus.
Atskirais atvejais nepriklausomai nuo to, kad savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius pats kreipiasi į teismą dėl vaiko teisių gynimo (plačiąja prasme), formaliai taikant teisės aktų nuostatas, ta pati institucija įtraukiama į procesą išvadai duoti dėl to paties ginčo. Praktikoje pastebima vaiko atstovavimo, ypatingai vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo atvejais, „dualizamo“ problema, kuomet vaiko atstovais tampa globėjas (rūpintojas), nors formaliai tokia atstovavimo teisė išlieka ir vaiko tėvams. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, o pastaroji nuostata ne kartą išplėtota Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstant, kad vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma šio Konvencijos straipsnio. Pagal šį straipsnį valstybei tenka pareiga ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų teisių apribojimo, tačiau vykdant pozityviąsias pareigas, priimti ir numatyti priemones, skirtas šių teisių veiksmingai apsaugai. Defektyvi valstybės norminė bazė, gali suponuoti valstybės atsakomybės problemą pagal Konvencijos 8 straipsnį. Praktikoje kylančios ir matomos problemos, įgyvendinant vaiko teisę į šeimos ryšius, reikalauja pokyčių, siekiant užtikrinti veiksmingą vaiko teisių įgyvendinimą. Šiuo aspektu paminėtina, kad atskirų atsakingų institucijų praktika patvirtina, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą ir susiformavusią teismų praktiką, daugelyje teismų sprendimų nėra tiksliai nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) su vaiku bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka.
Atsižvelgiant į tai, esant tėvų nesutarimui iškyla šių sprendimų vykdymo problema, į vykdymo procesą įtraukiamos institucijos (savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai, antstoliai), tėvai pakartotinai kreipiasi į teismą, siekdami nustatyti tikslią bendravimo tvarką (didėja teismų krūvis, vaikas pakartotinai įtraukiamas į įvairius procesus), teisinė atsakomybė, numatyta teisės aktuose, už trukdymą bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, taikoma retai, paprastai jos nevertinant kaip piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis. CK įstatymo projektu siekiama užtikrinti teisinį aiškumą užkertant kelią vaikų neteisėtam išvežimui, kai tretieji asmenys išsiveža vaiką be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų arba, kai vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko (ų) gyvenamoji vieta, persikelia gyventi su vaiku (ais) į užsienį be kito tėvo (motinos) išankstinio sutikimo. Toks išsiskyrimas didina emocinio atsiribojimo nuo vieno iš tėvų riziką, kuris gali turėti neigiamos įtakos vaiko raidai, sudaro prielaidas vaiko teisės į šeimos ryšius pažeidimui, didina atsakingos institucijos už neteisėtą vaiko išvežimą ir/ar laikymą darbo krūvį ir pan. CK ir CPK įstatymo projektų tikslas – apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia tėvų ginčai dėl bendravimo, gyvenamosios vietos su vienu iš jų nustatymo bei neteisėto vaiko išvežimo.
Bet koks ginčas dėl to, kur vaikas turėtų gyventi, turėtų būti sprendžiamas jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje dar iki galimo gyvenamosios vietos pakeitimo, išvykstant gyventi į kitą valstybę, taip išvengiant pakartotino vaiko gyvenamosios vietos keitimo, tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymo, ilgų ir brangiai kainuojančių teisminių ginčų nagrinėjimo kelių valstybių teismuose. Siekiama užtikrinti vaiko socialinės ir kultūrinės aplinkos stabilumą, užkertant kelią nepagrįstam, dažnai išimtinai vieno iš tėvų noru pagrįstam, inicijuotam jos keitimui, neįvertinant tikrųjų vaiko interesų. Teisinio reglamentavimo pakeitimu taip pat siekiama sumažinti ginčų tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos skaičių ir skatinti tėvus bendradarbiauti. Šiuo metu tėvai (motinos), galvodami, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos „kaina“ yra labai aukšta (nes vyrauja įsitikinimas, jog ginčą „laimėjęs“ tėvas (motina) gali laisvai kilnotis su vaiku, tokiu būdu palikdamas kitą tėvą (motiną) itin nepatogioje padėtyje bendravimo su vaiku galimybių prasme), nėra linkę į kompromisus ir taip apsunkina teismų darbą. Expressis verbis CK ir CPK statymo projektuose numatant, jog visais atvejais sprendžiant tėvų santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium klausimus, nustatoma antrojo iš tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime ir bendravimo tvarka, siekiama užtikrinti abiejų tėvų realią galimybę lygiai dalyvauti vaiko auklėjime nepaisant tėvų tarpusavio santykių ir taip užtikrinti vaiko teisę realiai bendrauti su abiem tėvais. Įstatymo pakeitimu siekiama užtikrinti tėvų valdžios lygybės ir Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintą nediskriminavimo principą, o priimtuose sprendimuose siekti detalesnės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aiškiai įtvirtinti, kad trukdymas skyrium gyvenančiam vienam iš tėvų bendrauti su vaiku (vaikais) laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia. Panaikinti atstovavimo „dualizmą“, kai paėmus vaiką iš tėvų ir nustačius jam globą, jo įstatyminiais atstovais tampa globėjai, tačiau jais išlieka ir tėvai. Pasiekti, kad institucijų rengiama šeimos aplinkybių tyrimo forma (klausimai, į kuriuos atsakoma išvadoje), kurią privaloma teikti teismams, būtų standartizuota visos Lietuvos mastu, taip užtikrinant šios išvados visapusiškumą, nepriklausomumą ir realią pagalbą bylą nagrinėjančiam teismui. Panaikinti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos (savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių) funkcijų dualizmą tais atvejais, kai byla teisme nagrinėjama šios institucijos pareikšto ieškinio pagrindu. CPK įstatymo projektu detalizuoti procesines nuostatas, susijusias su teismo išsprendžiamais klausimais nutraukiant santuoką, tvirtinant separaciją, ir jas suderinti su parengtu CK įstatymo projektu, taip pat įtvirtinti (detalizuoti) vaiko teisių ir interesų apsaugai svarbias aplinkybes ir sąlygas, kurias teismas turėtų įvertinti, spręsdamas klausimą dėl leidimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų pirminiai siūlytojai: Asociacija prieš tėvų atstūmimą (APTA), Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, 2013-10-04 Lietuvos Respublikos Seime organizuotos mokslinės-praktinės konferencijos „Lygiavertė tėvystė pos skyrybų – vaikų psichologinio stabilumo pagrindas.
Teisiniai ir psichologiniai aspektai“ pranešėjai: Vaikų psichologas, Europos Tėvų platformos pirmininkas - Peter Tromp; medicinos psichologė Valija Šap; Mykolo Riomerio universiteto lektorė, Vaikų ligoninės VšĮ VULSK filialo, Vaiko raidos centro medicinos psichologė doc. dr. Nomeda Gutauskienė; Vaikų linijos vadovas dr. Robertas Povilaitis; Mykolo Riomerio universiteto Teisės fakulteto profesorius, Civilinio kodekso priežiūros komiteto narys Gediminas Sagatys; Kauno tardymo izoliatoriaus direktorė Živilė Mikėnaitė; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Dainora Bernackienė; vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė;
Kauno apylinkės teismo teisėja, Teisėjų tarybos narė Diana Labokaitė; Mykolo Riomerio universiteto docentė dr. Inga Kudinavičiūtė – Michailovienė; antstolė Sonata Vaicekauskienė. Įstatymų projektus parengė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė tel. (8-5) 239 6656, el. paštas: [email protected] ir Odeta Tarvydienė tel. (8-5) 231 0936, el. paštas: [email protected]. 3.
įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiandieniniai mūsų teisės aktai nurodo, kad vykstant santuokos nutraukimo procesui, teismas pirmiausia turi išspręsti vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimą, numato bendrąjį reikalavimą išspręsti antrojo iš tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime klausimus, tačiau iš esmės tik vienos iš šalių prašymu, sprendžia klausimą dėl tikslios bendravimo tvarkos, neapsiribojant bendrosiomis nuostatomis dėl bendravimo tėvų sutarimu, kuris neretai vėliau nepasiekiamas. Šiuo metu nereti atvejai, kai santuokos nutraukimo bylose geranoriškai tėvams susitarus, nesprendžiama ir nenustatoma tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais konkreti tvarka. Aplinkybėms greitai pasikeitus, kai vienas iš tėvų pradeda kliudyti antrajam bendrauti su vaiku (ais), ginčai perkeliami į teismus. Tokiu būdu teismai ir kitos atsakingos institucijos (ypatingai, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai) „užverčiamos“ skundais ir sąlygoja ilgus teisminius ginčus. Besitęsiantys procesai apsunkina minėtų institucijų darbo efektyvumą, daro neigiamą poveikį nepilnamečių vaikų raidos, socialiniam, psichologiniam bei psichiniam stabilumui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.178 straipsnis nenumato išimties iš bendrosios taisyklės, jog teismui atsakinga institucija (savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius) neprivalo teikti išvados tais atvejais, kai pati procese jau dalyvauja kita procesine padėtimi (ieškovu, pareiškėju), teikia teismui ieškinį, kuriame iš esmės jau išdėto aplinkybes ir motyvus, informaciją apie šeimos gyvenimo sąlygas ir pan. Šiuo metu vertinant šeimos aplinkos nustatymo sąlygas, egzistuoja daug subjektyvumo, kuris priklauso nuo išvadą surašiusio asmens (ų), nes atsakingos institucijos neturi standartizuotos teismui teikiamos šeimos aplinkos sąlygų tyrimo išvados formos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.178 straipsnis nenumato jokio formalaus reikalavimo atsakingos institucijos teikiamai išvadai. Įstatyminio atstovavimo nepilnamečiams vaikams institute egzistuoja „dualizmas“, kai paėmus vaiką iš tėvų ir nustačius jam globą, jo įstatyminiais atstovais tampa globėjai, tačiau jais išlieka ir tėvai. Teisės aktai aiškiai nenustato ir nereglamentuoja klausimų, susijusių su vieno iš tėvų, su kuriuo tėvų sutarimu ar teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, teise ir galimybe be antrojo sutikimo keisti vaiko gyvenamąją vietą, išvykstant gyventi į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, jog CK įstatymo projektu siekiama įtvirtinti teismo leidimo išdavimą, kai nėra antrojo iš tėvų sutikimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 2 mėnesių laikotarpiui, paminėtina, kad galiojantis Civilinio proceso kodeksas neįtvirtina ir specialių procesinių nuostatų, reglamentuojančių aplinkybes ir sąlygas, kurias teismas turėtų įvertinti spręsdamas klausimą dėl leidimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
CPK įstatymo projektu būtų pasiektas aiškesnis teisinis reglamentavimas priimtuose teismų sprendimuose visais atvejais išsprendžiant antrojo iš tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime ir bendravimo su juo tvarkos klausimus. Tai sudarytų prielaidas mažinti ateityje kylančius ginčus tarp tėvų, palengvintų priimtų teismų sprendimų vykdymą ir pan.
Aiškus teisinis reglamentavimas dėl vaiko išvykimo į užsienį su vienu iš tėvų, mažintų tėvų ginčus šioje srityje, patiems tėvams leistų teisingai priimti sprendimus vaiko atžvilgiu, siekiant nepažeisti ne tik vaiko teisių ir teisėtų interesų, tačiau ir teisės aktų reikalavimų, mažintų atsakingų Lietuvos institucijų darbo krūvį ir pan. Teismo leidimo (nesant antrojo iš tėvų sutikimo) sistema užtikrintų, jog dėl išvykimo pirmiausia būtų užtikrinti vaiko interesai, išnagrinėjus ir įvertinus esmines su išvykimu susijusias aplinkybes. Tokiu būdu būtų eliminuota galimybė ir antrajam iš tėvų piktnaudžiauti nesutikimu dėl išvykimo, nesant objektyvaus ir pagrįsto pagrindo, siekiant piktnaudžiauti teisės aktų suteiktomis teisėmis. Civilinio proceso kodekse detalizavus aplinkybes ir sąlygas, kurias teismas turėtų įvertinti išduodamas tokį leidimą, leistų užtikrini vaiko tikruosius interesus, vaiko teisės į šeimos ryšius užtikrinimą ir pan. Siūlomi Civilinio kodekso
nei 2 mėnesio laikotarpiui sąlygas, kai tėvai gyvena skyrium. Bus reikalaujama išankstinio rašytinio abiejų tėvų sutikimo. Numatyta daugiau aplinkybių, kurias teismas privalės įvertinti, kai vienas iš tėvų, ar tretieji asmenys norės išvežti vaiką ilgesniam nei 2 mėn. laikotarpiui. Teismas privalės įvertinti - vaiko amžių ir nuomonę, galimybes užtikrinti vaiko ir Lietuvoje gyvenančių asmenų, su kuriais vaiką sieja šeimos ryšiai, bendravimo galimybės, atstumą į kur išvežamas vaikas, priežastis dėl kurių bus išvežamas, vaiko gyvenimo ir ugdymo sąlygas vietoje į kurią numatoma išvežti vaiką ir kt.
Civilinio kodekso 3.157 straipsnis papildytas nuostata, kad nepilnamečiams vaikams nustačius globą
(rūpybą) jų atstovais pagal įstatymus tampa globėjai (rūpintojai), aiškiai įtvirtins išimtį iš tėvų atstovavimo teisės tokiais atvejais. Ši nuostata panaikins dabar egzistuojanti nepilnamečių vaikų atstovavimo „dualizmą“. Siūlomi pakeitimai padės užtikrinti vaiko teisę realiai bendrauti su abiem tėvais, nepaisant tėvo ir motinos tarpusavio santykių bei jų gyvenamosios vietos. Tikimasi, kad pakeitimai padės užtikrinti tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant su kuriuo iš tėvų teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamus įstatymų pakeitimo projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamus įstatymus, kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis numatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,- kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybės įgaliota institucija per 3 mėnesius nuo CK ir CPK įstatymo projektų paskelbimo Teisės aktų registre parengia ir patvirtina CK įstatymo projektui įgyvendinti reikalingus teisės aktus – Vyriausybės nutarimu patvirtintą Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašą; tipinės išvados formą dėl ginčo, teikiamą valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos (savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus) teismui. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Teikiamų įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, taip pat pagal Europos Eurovoc žodyną: „vaiko teisių apsauga“, „vaiko gyvenamoji vieta“, „tėvų teisės ir pareigos“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė Seimo narė Virginija Baltraitienė Seimo narė Irena Degutienė Seimo narė Dalia Kuodytė Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė Seimo narė Ona Valiukevičiūtė
2014-03-27 Nr. XIIP-1617 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išbrauktinas kaip perteklinis. 2. Atsižvelgus į tai, kad kartu su šiuo projektu teikiamas Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1616) pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo, atitinkamai pildytinas ir teikiamas projektas. 3. Svarstytina, ar siekiant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, teikiamas projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo taikymo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-04- Nr. Į
DĖL lietuvos respublikos Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑1616 ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1617 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1616 (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1617 teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 1, 2 ir 3 straipsniais siūloma pildyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) atitinkamai 3.53 straipsnio 3 dalį, 3.59 straipsnį ir 3.76 straipsnį numatant, kad tose nuostatose nurodytais atvejais teismas turi išspręsti, inter alia, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, manytume, kad Projekto 7 straipsniu siūloma keisti CK 3.170 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad „skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka visais atvejais nustatoma teismo sprendime, kuriuo nutraukiama tėvų santuoka pagal šio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį ir 3.59 straipsnį ar patvirtinamas tėvų gyvenimas skyrium (separacija) pagal šio kodekso 3.76 straipsnio 1 dalį“ yra perteklinė. 2.
abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“. Nuostata tikslintina keletu aspektų:
asmenys“ – ar artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti CK 3.135 straipsnyje[1], pakliūna į šią sąvoką, ar kaip tik tokiems asmenims ji yra netaikoma ir todėl seneliai, broliai ar seserys galėtų vaiką išvežti nesant abiejų tėvų sutikimo;
išvežti“ vietos ir laikotarpio aspektais – ar tretieji asmenys negali apskritai vaiko išvežti iš tėvo ar motinos namų (pavyzdžiui, nusivesti pramogauti į miestą, pasivaikščioti į parką ir pan.), ar tai taikoma kelionėms į kitą miestą, kaimą ar kitą valstybę, nepaisant kelionės trukmės;
„abiejų tėvų sutikimas“. Viena vertus, žodinė sutikimo forma galėtų suteikti
galimybę vėliau tokį sutikimą neigti ar ginčyti (pavyzdžiui, kad sutikimas buvo paremtas tam tikromis kelionės sąlygomis, kurios iš tiesų nebuvo išpildytos, todėl sutikimas negali būti laikomas galiojančiu). Kita vertus, rašytinė sutikimo forma galėtų apsunkinti geriausių vaiko interesų užtikrinimą. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai laikosi nuoseklios praktikos šeimos bylose siekdami, visų pirma, užtikrinti prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Šis principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio
priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Be to, nacionalinių teismų praktikoje[3] yra taip pat pažymėta, kad ypatingai šeimos santykių kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje[4], tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus. Tuo tarpu, mūsų nuomone, Projekto 7 straipsnyje siūloma įtvirtinti tėvų sutikimo sistema iš esmės remiasi išsiskyrusių tėvų tarpusavio santykiais, o ne vaikų teisėmis į šeimos ryšius ar pan. Tokia sistema gali tapti išsiskyrusių tėvų tarpusavio nesutarimų kurstymo įrankiu geriausius vaiko interesus nustumiant į antraplanį vaidmenį. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų negalint (ar be pagrįstos priežasties atsisakant) suteikti atitinkamą leidimą vaikas negalėtų išvykti net į trumpalaikę mokyklinę ekskursiją į kaimyninę Šengeno erdvės valstybę. Kitaip tariant, mūsų nuomone, aptariama nuostata turėtų būti koreguojama taip, kad vaiko interesų užtikrinimas netaptų absoliučiai priklausomas nuo išsiskyrusių tėvų nenoro (ar nesugebėjimo) atitinkamu klausimu susitarti. 3.
sutarimu ar teismo sprendimu nustatyta su vienu iš tėvų, vaikas negali būti išvežamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui to iš tėvų be išankstinio rašytinio antrojo iš tėvų sutikimo, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“. Toks siūlymas diskutuotinas atsižvelgiant į tai, kad: · vaiko gyvenamoji vieta (dar tėvams gyvenant kartu) gali būti ne Lietuvos Respublikoje; · vienas iš tėvų (pavyzdžiui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta) gali būti ne Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje (ar siekiantis ten išvykti gyventi); · vaikas gali turėti kitos valstybės narės pilietybę. Atitinkamai tokiomis aplinkybėmis gali būti keliamas klausimas, ar draudimas ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui išvežti iš Lietuvos Respublikos vaiką, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo, yra tinkama ir proporcinga priemonė įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti. 4. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 302 patvirtinto vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo nuostatomis, vaiko laikinas išvykimas – tai Lietuvos Respublikoje gyvenančio vaiko išvykimas į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, kai nedeklaruojama kita vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal
Nr. VIII-840, gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.
Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai. Taigi, vaiko išvykimas į užsienio valstybę ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui laikytinas laikinu išvykimu[5]. Atsižvelgdami į minėtuose teisės aktuose nustatytus terminus, taip pat atkreipdami dėmesį, kad Projekto 7 straipsniu siūlomoje pildyti CK 3.170 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo diskrecija suteikti leidimą išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 2 mėnesių terminui, tačiau nenumatyta diskrecija tuo pačiu išspręsti naujos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos klausimą, siūlytume CK 3.170 straipsnio 6 dalį koreguoti taip, kad ši nuostata reglamentuotų:
vaiko išvežimui bei kartu nustatyti tuo laikotarpiu taikytiną bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tais atvejais, kai vaiką ketinama išvežti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 2 mėnesių, bet trumpesniam nei 6 mėnesių terminui (t.y. vaiko laikino išvykimo atveju), kai vienas iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo vaiko išvežimui. 4.2. teismo diskreciją išduoti leidimą vaiko išvykimui bei kartu nustatyti naują bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (arba nustatyti naują vaiko gyvenamąją vietą) tais atvejais, kai vaiką ketinama išvežti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui (t.y. vaiko nuolatinio išvykimo atveju), kai vienas iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo vaiko išvežimui. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel.
[1] Pagal CK 3.135 straipsnį artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). [2] Analogiškas principas taip pat yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-807) 4 straipsnio 1 punkte; [3] Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužes 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-450-360/2008; [4] Teismų praktikoje taip pat tiesiogiai daromos nuorodos į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. įtvirtintą vaiko interesų principą; [5] Informacija iš Migracijos teisės centro internetinės svetainės http://www.migration.lt/lt-isvykimas_su_vaiku_i_uzsieni_ar_reikalingas_vieno_is_tevu_sutikimas_-169.html
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO
2016-06-28 Nr. XIIP-1617(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas, komiteto nariai:
Dalia Kuodytė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis, Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos ir pagalbos skyriaus vedėja Jelena Semionova ir Vaikų skyriaus atstovė Gailė Veršekienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos
departamentas
straipsnių pavadinimuose ir pakeitimų esmėse žodis „Kodekso“ išbrauktinas kaip perteklinis.. Pritarti
3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1616) pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo, atitinkamai pildytinas ir teikiamas projektas. Pritarti
siekiant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, teikiamas projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo taikymo. Spręsti pagrindiniam komitetui
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-04-29 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1617. Atsižvelgti
sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIP-1617. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: Bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Dalia Kuodytė, Ona Valiukevičiūtė. Posėdžio pirmininkas Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja, A. Misevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, R. Pabedinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyriausioji specialistė, A. Šešelgis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, G. Vitė – socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, E. Žemaitytė – vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-27 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto straipsnių pavadinimuose ir pakeitimų esmėse žodis „Kodekso“ išbrauktinas kaip perteklinis. Pritarti. 2. Atsižvelgus į tai, kad kartu su šiuo projektu teikiamas Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1616) pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo, atitinkamai pildytinas ir teikiamas projektas. Pritarti. 3.
įgyvendinimo, teikiamas projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo taikymo. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-04-29 nutarimas Nr. 435 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SV-S-622 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 18 ir 19 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1617. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui šį projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo narės padėjėja – sekretorė Sondra Jendovickaitė – Krasovska, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Jan Maciejevski, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktoriaus pavaduotoja Natalija Žilinskienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-27) * Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
esmėse žodis „Kodekso“ išbrauktinas kaip perteklinis. Pritarti 2.
kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-27)3
teikiamas Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1616) pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo, atitinkamai pildytinas ir teikiamas projektas. Pritarti Siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalios
kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-27)3
ekonomiškumo principų įgyvendinimo, teikiamas projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo taikymo. Pritarti Projektas papildytas 3 straipsniu: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 2 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos bylos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyriaus antrajame skirsnyje ir V dalies XXXV skyriuje, nagrinėjamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas.“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos savivaldybių asociacija * Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1616 ir įstatymo projektu Nr. XIIP- 1617 ir jiems iš esmės pritaria. Atsižvelgti
3762 N Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas įsteigta 2002 metais ir jos pagrindinis tikslas – rūpintis visapusiška šeimos gerove ir jos gyvenimo kokybe.
Jau antrus metus Šeimos santykių institutas, kartu su partneriais (Paramos vaikams centru, Kauno ir Vilniaus miestų, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų rajonų vaiko teisių apsaugos skyriais) vykdo projektą „Tėvų – vaikų santykių susvetimėjimo ankstyvas atpažinimas, prevencija ir intervencija: kompleksinis pagalbos modelis šeimoms, išgyvenančioms konfliktiškas skyrybas ir/ar atsiskyrimą“. Projekto tikslas - sukurti ir įdiegti kompleksinės pagalbos šeimai, išgyvenančiai konfliktiškas skyrybas ar atsiskyrimą, modelį, mažinant riziką sutrikdyti vaikų-tėvų santykius ir pažeisti vaiko prigimtinę teisę turėti ryšį su abiems tėvais. Šiame projekte inicijuotas tarpinstitucinis bendradarbiavimas su vaiko teisių apsaugos skyriais, teisėjais, advokatais, psichosocialinių paslaugų teikėjais, parengti pasiūlymai /rekomendacijos įstatymo pataisai dėl vaiko teisių užtikrinimo konfliktiškų tėvų skyrybų atvejais. Pasiūlymų tikslas – teisiniu lygiu įtvirtinti laikinąsias apsaugos priemones, kurios padėtų ginčo šalims ir teismams efektyviau užtikrinti vaiko teises ir interesus iškilus ginčui dėl gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Šiems pasiūlymams pritaria:
Vilniaus miesto, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių ir Prienų rajonų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. 2. Viešoji įstaiga Paramos vaikams centras. 3. Kauno apylinkės teismas (raštas pridedamas). 4. Mykolo Riomerio universiteto Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorija. 5. Kiti socialiniai partneriai, teikiantys paslaugas šeimoms ir vaikams. Manome, kad šios rekomendacijos siejasi su patvirtinta Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcija bei papildo ją.
Todėl tikime, kad tikslinga siekti šių pasiūlymų /rekomendacijų svarstymo LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. PASIŪLYMAI
teismo vaidmens įtvirtinimas: Teismo pareiga siūlyti šeimos mediaciją (Civilinio proceso kodeksas**) Pasiūlymo esmė: Teismo vaidmenį, nagrinėjant ginčus bylose dėl šeimos teisinių santykių, nustato Civilinio proceso kodekso 376 straipsnis. Siūlomo papildyti Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 2 dalį, įtraukiant nuostatą dėl teismo pareigos siūlyti ginčo šalims pasinaudoti mediavimo paslauga. Tuo būdu suteikiant teisinį pagrindą taikyti mediacijos procedūrą. Teismo pareigos siūlyti šalims pasinaudoti mediacija gali būti svarstoma kaip alternatyva 1.2. punkte siūlomai mediacijai kaip laikinajai apsaugos priemonei. Pagrindinis skirtumas: teismo pareiga siūlyti mediaciją būtų pasiektas „laisvesnis“ mediacijos taikymo principas, kadangi mediacija galėtų buti skirta tik abiems šalims sutikus (susitarus). Tuo tarpu mediacijos kaip laikinosios priemonės taikymas yra griežtesnis – teismas gali ją skirti tik vienos iš šalių ar savo iniciatyvą, net jei kita šalis nesutinka. Pažymėtina, kad aktyvus teismo vaidmuo gali būti alternatyva mediacijai kaip laikinajai apsaugos priemonei, tačiau 1.2. dalyje minimos kitos laikinosios priemonės – dalyvavimas programose turi būti įtvirtinamos bet kokiu atveju. Dabartinė situacija: Civilinio proceso kodeksas jau numato teismo pareigą, nagrinėjant šeimos santykių bylas, imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai.
Tačiau ši teismo pareiga, siekiant jos efektyvumo ir kuo platesnio bei realaus taikymo, turėtų būti detalizuojama, akcentuojant teismo pareigą siekiant sutaikyti šalis būtent kilus ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Dabartiniame teisiniame civilinio proceso reguliavime toks teismo vaidmens akcentavimas yra įtvirtintas santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo atžvilgiu: Civilinio proceso kodekso 384 straipsnis įpareigoja teismą ir nustato pakankamai aiškias taisykles:
Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Manytina, jog analogiškos nuostatos įtvirtinimas, tai yra teismo pareigos imtis taikinamųjų priemonių (pasiūlyti mediacijos paslaugas), leistų įgyvendinti efektyvų tarp tėvų kilusių ginčų dėl vaikų sprendimo būdą, tuo pačiu užtikrinant vaikų teises. Tokiu būdu, laikantis civilinio proceso taisyklių, kiekvienas teisėjas, pradėjęs nagrinėti ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo, privalėtų įvertinti situaciją ir pasiūlyti ginčo šalims taikinamąją priemonę – mediaciją. Numatomi pokyčiai ir siekiami tikslai: LR Civilinio proceso kodekso 376 straipsnyje (Teismo vaidmuo (šeimos bylose)) atsirastu papildoma nuostata: “Nagrinėjant ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su tėvais nustatymo, teismas privalo pasiūlyti ginčo šalims tokį ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo būdu ir nustatyti terminą taikinamajam tarpininkavimui. Terminas taikinamajam tarpininkavimui nenustatomas jeigu jo nustatymas iš esmės prieštarautų vienos ir ginčo šalių ar vaikų interesams, taip pat kai abi ginčo šalys nesutinka.” Teismo vaidmuo, pagal šią naują normą, siūlant tarpininkavimą turi būti aktyvus.
Teismui nustatoma pareiga, įvertinus ginčo šalių elgesį ir motyvaciją, paties ginčo pobūdį ir intensyvumą, pasiūlyti nustatyti tarpininkavimo terminą. Nepaisant to, jog teismas turi pareigą siūlyti tarpininkavimą, galutinis sprendimas priklauso nuo abiejų šalių valios išreiškimo. Tarpininkavimo procedūros ir jos termino nustatymui prieštaraujant bent vienai šaliai, tarpininkavimas būtų negalimas. Aktyvaus teismo principo sprendžiant bylas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos leistų efektyviau siekti bendro šalių susitarimo. Kaip minėta, sėkmingos mediacijos atveju būtų ne tik efektyviau priimamas galutinis teismo sprendimas. Kaip galimas teigiamas mediacijos rezultatas gali būti ir pasiektas tėvų tarpusavio santykių (ypač susijusių su vaiko interesais) pokytis bei užkirstas kelias galimiems vaiko teisių ir interesų pažeidimams ateityje. Santykis su privaloma ikiteismine ir (ar) teismine mediacija: Kaip ir 1.2. dalyje aptartos laikinosios priemonės – šeimos mediacijos atveju, po naujo įstatymo įsigaliojimo, atsižvelgiant į jo reguliavimo apimtį, teismo pareiga siūlyti pasinaudoti šeimos mediacija turėtų būti taikoma tiems atvejams, kurie nepateks į privalomos mediacijos reguliavimo sritį. **„376 straipsnis. Teismo vaidmuo (šeimos bylose)
įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. 2. Teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai.
Nagrinėjant ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su tėvais nustatymo, teismas privalo pasiūlyti ginčo šalims tokį ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo būdu ir nustatyti terminą taikinamajam tarpininkavimui. Terminas taikinamajam tarpininkavimui nenustatomas jeigu jo nustatymas iš esmės prieštarautų vienos ir ginčo šalių ar vaikų interesams, taip pat kai abi ginčo šalys nesutinka. 3. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. 4. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.“ Atsižvelgti Klausymų metu pateikta informacija, kad Vyriausybei pritarus (2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 505) 2016 m. gegužės 26 d. Seime registruotas Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-4439, kurio 20 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad vienas iš privalomosios mediacijos atvejų, būtų šeimos ginčuose nagrinėjamuose ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga * Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su pateiktu Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76,3.156,3.157, 3.169, 3.170, 3.174,3.175,3.178,3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1616 bei Civilinio proceso kodekso 385,
pateiktiems teisės aktų projektams bei siūlymams tobulinti teisinį reglamentavimą įstatymų projektuose iškeltų tikslų ir uždavinių srityje. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklos praktika patvirtina, kad, užtikrinant vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina, praktikoje kyla nemažai problemų, taip pat ir dėl teismų sprendimuose nedetalizuotos (iš esmės neaptartos) bendravimo tvarkos. Galima pastebėti, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenčiau tėvu/motina ir teisės į šeimos ryšius pažeidimas (kai trukdoma antrajam iš tėvų dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo) neretai nelaikomas vaiko teisių pažeidimu, už kurį turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė. Nepaneigtina, kad nemažiau svarbiu laikytinas ir siekis aiškiai reglamentuoti vieno iš tėvų teisę bei jos įgyvendinimo sąlygas keisti vaiko gyvenamąją vietą, išvykstant iš Lietuvos Respublikos. Teisinis aiškumas, sprendžiant pastaruosius klausimus, turi ypatingą reikšmę vaiko teisių užtikrinimui bei įgyvendinimui, eliminuojant galimybę išimtinai vienam iš tėvų spręsti su vaiku susijusius klausimus ir kartu apsaugant vaiką nuo antrojo iš tėvų galimo piktnaudžiavimo įstatymu suteiktomis teisėmis ir apskritai šeimos teise, ignoruojant tikruosius vaiko interesus ir pan. Atsižvelgiant į pateiktus įstatymų projektus bei jų tikslus ir uždavinius, įvertinant Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gaunamus skundus, paminėtina, kad savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos, atstovaujant vaiko teisėms ir interesams teisme, aspektu teikiami siūlymai yra reikalingi veiklos tobulinimui ir praktikas vienodinimui.
Pritarti Projektui, jį patobulinus pagal gautas pastabas ir pasiūlymus, iš esmės pritarta. Lietuvos teisės institutas (2014-05-19) * Išnagrinėję įstatymo projektus Nr.XIIP-1616-1617 pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-12-11) XXXIX skyrius N Įvertinę pateiktus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1616 (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1617, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
<...>
CK 3.170 straipsnio 7 dalies nuostatai, kad, nesant antro iš tėvų sutikimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos, vaikas negali būti išvežamas be išankstinio teismo leidimo, tačiau kelia abejonių siūloma tokių leidimų išdavimo supaprastinta procesinė tvarka (CPK XXXIX skyrius), nes tokiose bylose visada bus kilęs ginčas (išskyrus išimtinius atvejus) ir, tikėtina, atsiras poreikis spręsti dėl naujos vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, siūlytume apsvarstyti CPK nuostatų pakeitimo ar papildymo galimybę, pvz., CPK XXXIX skyriaus normas papildant nuostata dėl tokių bylų nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, arba numatant tokių bylų nagrinėjimą ginčo teisena apribojant teisę paduoti kasacinį skundą ar pan. Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIP-1616 patobulintas, nustatant, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Nacionalinės teismų administracija (2015-12-11) * Nacionalinė teismų administracija, pagal kompetenciją įvertinusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CPK) 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą* Nr. XI1P-1616 bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1617, informuoja, kad pritaria Teisėjų tarybos išdėstytai nuomonei. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-04-29) * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SV-S-622
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 18 ir 19 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
projektui Nr. XIIP-1617. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Žmogaus teisių komitetas (2015-05-20) *
pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIP-1617. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Pritarti Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2015-06-17) * iš esmės pritarti Civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui šį projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 ir 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIP-1617(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas